Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo AB „Agrochema plius“ atstovui advokato padėjėjui Gintarui Stankevičiui

atsakovo T. Ž. atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Agrochema plius“ (šiuo metu ieškovas UAB „AGROCHEMA“) ieškinį atsakovui T. Ž. dėl 12361,29 Eur skolos, 99,15 Eur palūkanų, 8 procentų metinių palūkanų, 178 Eur žyminio mokesčio, 1067,22 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad 2018-09-04 d. šalys sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui trąšas, pesticidus, sėklas ir kitas žemės ūkio veiklai skirtas prekes, o atsakovas įsipareigojo priimti ir nupirkti prekes bei atsiskaityti už prekes Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (Sutarties 1.1. p.). Ieškovas už suteiktas paslaugas išrašė ir pateikė apmokėjimui 2018-09-21 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (3121,80 Eur), 2019-06-26 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (10 528,45 Eur). Atsakovas pasirašydamas ant važtaraščių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad gavo prekes už kurias buvo išrašytos ir pateiktos minėtos PVM sąskaitos-faktūros. Atsakovas dalinai apmokėjo 2018-09-21 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir liko skolingas viso 12 361,29 Eur.

Šalys Sutarties 4.1 p. sulygo dėl netesybų – pirkėjui (atsakovui) neatsiskaičius su pardavėju (ieškovu) Sutarties prieduose ir/ar (PVM) sąskaitose-faktūrose nustatytu laiku, jis moka pardavėjui (ieškovui) 0,05 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanas (delspinigius), skaičiuojamas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, nuo visos neapmokėtos sumos. Ieškovas už praleistus prievolės įvykdymo terminus pagal Sutarties 4.1. p. paskaičiavo atsakovui 181,06 Eur delspinigių, atsakovas apmokėjo 81,91 Eur palūkanų ir liko skolingas 99,15 Eur dalies palūkanų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-30 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas (b.l. 7-8).

Atsakovas T. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) 2020-04-23 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl 2020 m. kovo 30 d. preliminaraus sprendimo, kurie buvo priimti ( b.l. 10-13).

Prieštaravimuose (b.l. 10-13) bei atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-30 d. preliminariu sprendimu nesutinka, prašė jį panaikinti, ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas atsakovo skolą kildina iš to, kad atsakovas neapmokėjo 2019-06-26 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią mokėtina suma sudaro 10 528,45 Eur, bei atsakovas tik iš dalies apmokėjo 2018-09-21 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią mokėtina suma sudaro 3121,80 Eur, o likusi neapmokėta suma yra 1 832,84 Eur, viso įsiskolinimo suma yra 12361,29 Eur.

Mokėjimo prievoles pagal 2018-09-21 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią neapmokėta suma sudarė 1 832,84 Eur, atsakovas įvykdė ir teikia teismui tai patvirtinantį rašytinį įrodymą.

Paties ieškovo parengtoje 2019-06-26 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas jos apmokėjimo terminas. Ieškovas PVM sąskaitą-faktūrą prašo apmokėti iki 2020-09-30 d. Minėtas terminas traktuotinas kaip atidedamasis terminas, nustatytas atsakovo naudai. Atidedamojo termino atveju kreditorius turi reikalavimo teisę, o skolininkas - pareigą, tačiau reikalavimo teisė gali būti pradėta įgyvendinti tik suėjus atidedamajam terminui. Kreditorius neturi teisės reikalauti skolininko įvykdyti prievolę tol, kol nesuėjo prievolės įvykdymo terminas (CK 6.33 str. 2 d.). Tai reiškia, kad skolininkas privalo pradėti vykdyti savo pareigą įvykdyti prievolę taip pat tik suėjus atidedamajam terminui. Kol atidedamasis terminas nėra suėjęs, skolininkas negali būti laikomas pažeidusiu prievolę. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, atsakovas ginasi nuo ieškovo priešlaikinio reikalavimo priteisti 10 528,45 Eur, prašydamas taikyti 2019-06-26 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą atidedamąjį terminą.

Esant tokioms aplinkybėms ir išdėstytam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Tuo pačiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-30 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-14120-545/2020 yra naikintinas ir priimtinas galutinis sprendimas, kuriuo ieškinys turėtų būti atmestas.

Taip pat atsakovas nesutiko ir su bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Atsakovas, rengdamas prieštaravimus naudojosi advokato padėjėjo Virginijaus Ražuko pagalba, jam sumokėjo bendrai 340 Eur (b.l. 28) Nagrinėjamu atveju teismo galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą panaikinus ir ieškinį atmetus, tuo pačiu turėtų būti išspręstas atsakovo procese patirtų išlaidų atlyginimo klausimas.

Ieškovė nesutiko su atsakovo argumentais, jog 2019-06-26 teismui pateiktoje PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas jos apmokėjimo terminas iki 2020-09-30, šis terminas atsakovo traktuojamas kaip atidedamasis terminas atsakovo naudai, t.y. kreditorius (ieškovas) neturi teisės reikalauti įvykdyti prievolę tol, kol nesuėjo prievolės įvykdymo terminas.

Taigi, nors ir atsakovui buvo taikomas atidėjimas sumokėti už prekes, t.y. ieškovas suteikė pirkėjui (atsakovui) komercinį kreditą, vadovaujantis sutarties 4.1 punkte nurodyta sąlyga, šalys sutarė, kad ieškovui pažeidus atsiskaitymo terminus (t.y. teisėtus kreditoriaus interesus), atidėjimas atsakovui bus panaikinamas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 10 528,46 Eur yra teisiškai pagrįstas. Remiantis šalių sudarytos sutarties 4.1 p., laikytina, jog aukščiau nurodytos sąskaitos-faktūros mokėjimo terminai yra suėję, nes atsakovė praleido ankstesnių sąskaitų apmokėjimo terminus. Šiuo klausimu precedentinėje byloje su analogiškomis aplinkybėmis pasisakė Vilniaus miesto apylinkės teismas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-28 d. nutartis civ. byloje Nr. e2-3404- 861/2018).

Aptariant skolininko prievoles, kylančias dėl praleisto numatyto atsiskaitymo termino pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei su tuo susijusias kreditoriaus teises, reikėtų atsižvelgti į CK normas, nustatančias skolininko įmokų paskirstymo tvarką. CK 6.54 straipsnyje nurodoma, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos iš skolininko vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, atlyginti (CK 6.54 str. 1 d.). Po to įmokos skiriamos palūkanoms mokėti pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą (CK 6.54 str. 2 d.). Toliau įskaitomis įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 str. 3 d.). Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 str. 4 d.).

Pažymėtina, kad kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą negu buvo nurodyta. Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs. Taigi, Civilinis kodeksas pateikia aiškią tvarką, kaip kreditorius turi įskaityti iš skolininko gautas įmokas: pirmiausia dengiamos palūkanos, vėliau - netesybos (baudos, delspinigiai) ir galiausiai - skola. Skolininkui ši tvarka privaloma, o kreditorius gali spręsti, ar laikytis nurodytos tvarkos ar sutarti su skolininku dėl pastarajam palankesnės įmokos įskaitymo tvarkos.

Sutarties 4.1 p. šalys sutarė dėl, jog pirkėjas (atsakovas), neatsiskaitęs su pardavėju (ieškovu) Sutarties prieduose ir/ar PVM sąskaitose faktūrose nustatytu laiku, moka pardavėjui 0,05 % pavėluoto mokėjimo palūkanas nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pirkėjas šiuo punktu patvirtino, kad palūkanų dydis nustatytas ir pagrįstas tarpusavio susitarimu.

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovui paskaičiuotos 0,05% palūkanos pagal neapmokėtą sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios ieškinio pateikimo dienai sudarė 99, 15 Eur. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.54 str. 2 d. 2020-04-09 d. atsakovo 1 832, 84 Eur mokėjimą įskaitė pirmiausia sudengdamas 99,15 palūkanas, o likusią 1733,69 Eur įskaitė kaip sąskaitos dengimą, todėl atsakovas pagal minėtą sąskaitą vis dar yra neatsiskaitęs su ieškovu 99, 15 Eur pagal sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (1832,84 Eur + 99,15 Eur - 1832,84 Eur = 99,156 Eur ).

-2020-10-02 atliktas mokėjimas dėl 10 528,45 Eur;

-2020-09-03 atliktas mokėjimas dėl 99,15 Eur, bendra atsakovo atliktų mokėjimų ieškovui suma yra 10 627,60 Eur.

Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.54 str. 1 d., atsakovo sumokėtą ieškovui sumą t.y., 10 627,60 Eur įskaitė pirmiausia sudengdamas išlaidas susijusias su 4568 Eur bylinėjimosi išlaidomis už suteiktą teisinę pagalbą, o likusią 6059,60 Eur įskaitė kaip likusios skolos sudengimui, kuri po atlikto įskaitymo liko 4568 Eur.

Ieškovės nuomone, atsakovas yra neatsiskaitęs pagal 2019-06-26 PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 4 568 Eur ir pasirėmė teismų praktika, pagal kurią . vientiso reikalavimo išskaidymas, ieškovui atsisakant patenkintos reikalavimo dalies ir bylą šioje reikalavimo dalyje nutraukiant, neatitiktų teisinės logikos, sukeltų painiavą ir teisinį neaiškumą, kadangi sumažinus ieškinio reikalavimą, ieškinio elementai nesikeičia. Todėl, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išskaidyti pareikštą reikalavimą į atskirus reikalavimus ir nutraukti bylos dalį. Ieškovui pateikus pareiškimą dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo sumažinimo, teismas šiuo klausimu turi priimti procesinį sprendimą ir jame konstatuoti ieškinio reikalavimo sumažinimo faktą dėl to, jog atsakovas reikalavimo dalį patenkino, ir toliau nagrinėti bylą pagal sumažintą ieškinio reikalavimą. Toks teismo procesinis veiksmas yra reikšmingas sprendžiant žyminio mokesčio grąžinimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus, taip pat ateityje gali turėti reikšmės sprendžiant ieškinio tapatumo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-340/2008).

Atsakovui patenkinus ieškinį, dalį ieškinio reikalavimų ar ieškinio reikalavimo dalį, bylos ar jos dalies rezultatas materialiąja teisine prasme yra palankus ieškovui, nes patenkinti visi ieškovo pareikšti materialieji teisiniai reikalavimai ar jų dalis. Todėl ieškovui turi būti grąžintas už ieškinio nagrinėjimą visas jo sumokėtas žyminis mokestis. Priešingas teisės normų aiškinimas reikštų, jog teisiškai pagrįstą reikalavimą pareiškęs asmuo, kitai šaliai pripažinus šio reikalavimo pagrįstumą ir patenkinus ieškinį (ar jo dalį), nepagrįstai netektų galimybės prisiteisti jo patirtas su ieškinio pareiškimu bei bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, neteisėtai apsunkintų pagrįstą reikalavimą pareiškusio asmens padėtį ir nepagrįstai palengvintų dėl šio reikalavimo kalto asmens padėtį (CPK 3 str. 6 ir 7 d., 94 str. 1 d.). Nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ši procesinė situacija skiriasi tik tuo, kad 25 procentai ieškovo sumokėto žyminio mokesčio už ieškinio nagrinėjimą iš atsakovo priteisiama ieškovui tik pastarojo prašymu (CPK 94 str. 1 d.). Jeigu įstatymų leidėjas įpareigojo teismą šalies sumokėto žyminio mokesčio dalį grąžinti taikos sutarties sudarymo (net kai jos sąlygos neįvykdytos) ar ieškinio atsisakymo atveju, nepriklausomai nuo ieškinio atsisakymo priežasčių (CPK 87 str. 2 d.), juo labiau šalis turi būti skatinama ir jai turi būti taikomos procesinės lengvatos tais atvejais, kai byla išsprendžiama teismui neišnagrinėjus ginčo iš esmės dėl to, jog atsakovas pareikštus reikalavimus ne tik pripažino, bet ir patenkino (CPK 3 str. 7 d.). Todėl remiantis įstatymo analogijos pagrindu turi būti aiškinamos ir taikomos CPK 87 straipsnio antrosios dalies nuostatos dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo, ir 75 procentai žyminio mokesčio turi būti grąžinami ieškovui iš valstybės biudžeto ne tik ieškovui atsisakius ieškinio ar šalims sudarius taikos sutartį, bet ir ieškovui sumažinus ieškinyje pareikštus reikalavimus dėl to, jog atsakovas savanoriškai patenkino šių reikalavimų dalį (CPK 3 str. 6 ir 7 d.)

Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu padengė 7892,44 Eur skolą, todėl ¾ (66,75 Eur) už tokio reikalavimo nagrinėjimą sumokėto žyminio mokesčio turi būti grąžinti iš valstybės biudžeto, o ¼ 1 (22,25 Eur) turi būti priteistas ieškovui iš atsakovo (CPK 87 str. 2 d., 94 str. 1 d.).

Ieškovės paskaičiavimu, priteistinas žyminis mokestis iš atsakovo pasiskirsto sekančiai - 51 Eur žyminis mokestis už galutinį ieškinio reikalavimą byloje, 38 Eur žyminis mokestis už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir 5,25 Eur (1/4 nuo gražintino žyminio mokesčio) žyminio mokesčio už bylos nagrinėjimo metu sumažinto reikalavimo dalį. Bendra priteistino žyminio mokesčio suma iš atsakovo sudaro - 111,25 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas (CPK 430 str. 6 d. 2 p.).

Iš ieškinio ir teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018-09-04 d. ieškovas AB „Agrochema plius“ (anksčiau AB „Litagros prekyba“) ir atsakovas T. Ž. sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui trąšas, pesticidus, sėklas ir kitas žemės ūkio veiklai skirtas prekes, o atsakovas įsipareigojo priimti ir nupirkti prekes bei atsiskaityti už prekes Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (Sutarties 1.1. p.). Ieškovas už suteiktas paslaugas išrašė ir pateikė apmokėjimui 2018-09-21 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ( dėl 3121,80 Eur), 2019-06-26 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 10 528,45 Eur). Atsakovas pasirašydamas ant važtaraščių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad gavo prekes už kurias buvo išrašytos ir pateiktos minėtos PVM sąskaitos-faktūros. Atsakovas dalinai apmokėjo 2018-09-21 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir liko skolingas viso 12 361,29 Eur sumos.

Pagal CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų atsisakęs prievolės, arba būtų pakeistos prievolės vykdymo sąlygos. Remiantis CK 6.63 str. 2 p. skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 str. 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). CK 6.213 str. 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. (CK 6.317 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovo reikalaujamą 12 361,29 Eur sumą (CPK 178 str., 185 str.), todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovui iš atsakovo preliminariu sprendimu buvo priteista 12 361,29 Eur skolos.

Dėl delspinigių

Šalys Sutarties 4.1 punktu sutarė dėl netesybų – pirkėjui (atsakovui) neatsiskaičius su pardavėju (ieškovu) Sutarties prieduose ir/ar (PVM) sąskaitose - faktūrose nustatytu laiku, jis moka pardavėjui (ieškovui) 0,05 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanas (delspinigius), skaičiuojamas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, nuo visos neapmokėtos sumos. Ieškovas už praleistus prievolės įvykdymo terminus pagal Sutartį paskaičiavo atsakovui 181,06 Eur delspinigių, atsakovas apmokėjo 81,91 Eur sumą, neapmokėjo 99,15 Eur dalies. CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį (LAT 2016-03-25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus ieškovo reikalavimas dėl 99,15 Eur neapmokėtų delspinigių priteisimo iš atsakovo už ne daugiau nei už 180 d. iki kreipimosi į teismą dienos, preliminariu sprendimu buvo tenkintinas (CK 6.260 str. 1, 2 dalys, 6.71 str., 6.72 str., 6.73 str. 1 d.).

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas taip pat prašo jo naudai iš atsakovo priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (LAT 2015-03-31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018-04-12 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Ieškovo reikalavimas priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra grindžiamas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į Įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą. Nuo 2015-01-01 d. įsigaliojo Įstatymo 2 str. 5 d. 2014-10-07 d. redakcija, pagal kurią pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovui pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado 2020 m. pirmąjį metų pusmetį, kuomet galioja 0,00 proc. (Europos centrinio banko vieša informacija, skelbiama www.ecb.europa.eu) fiksuotoji palūkanų norma, kurią padidinus 8 procentiniais punktais gaunama 8 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma (Įstatymo 2 str. d., 3 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo preliminariu sprendimu buvo priteista 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 12 460,44 Eur (12 361,29 Eur + 99,15 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-31) iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl patenkinus ieškinį preliminariu sprendimu ieškovui iš atsakovo buvo priteista 140,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 8 p.). Kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, 38,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už prašymą, nepriteistinas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1067,22 Eur už teisines paslaugas.

Maksimalūs priteistini bylinėjimosi išlaidų dydžiai už advokatų suteiktas teisines paslaugas numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 d.. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 dalyje numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Nors šiuo atveju prašomos priteisti išlaidos neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, pažymėtina, kad visgi netgi leistinas maksimalus teisinės pagalbos išlaidų dydis nesuponuoja to, kad minėtos išlaidos priteistinos, kad jos pagrįstos ir pan.

Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 str.); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 str.); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 str.). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., LAT 2008-10-28 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009-05-11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011-02-07 d.. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžio, pažymi, kad nors jos ir neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau nelaikytinos protingomis esamos bylos atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti 1067,22 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Rekomendacijų 2 p. numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, bylos sudėtingumą, darbo laiko sąnaudas, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), padarė išvadą, kad prašomos priteisti 1067,22 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas laikytinos aiškiai per didelėmis bei mažintinos iki 650,00 Eur.

Taigi 2020-03-30 d. preliminaraus sprendimo priėmimo metu egzistavo pakankamas pagrindas tokį sprendimą priimti ieškovo prašymu bei jo pateiktų įrodymų visuma.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-08 d. protokoline nutartimi ieškovė AB „Agrochema plius“ pagal ieškovės prašymą buvo pakeista ieškovės teisių perėmėja UAB „AGROCHEMA“ (b.l. 29-30, 37).

Po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-30 d. preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovas T. Ž. pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kurie buvo priimti ( b.l. 10-13) ir civilinės bylos procesas vyko CPK 430 str. nustatyta tvarka.

Civilinės bylos CPK 430 str. numatyta tvarka proceso metu atsakovas atliko šiuos mokėjimus į ieškovo sąskaitą:

2020-04-09 d. sumokėjo 1832,84 Eur skolos;

-2020-10-02 d. sumokėjo 10 528,45 Eur skolos;

-2020-09-03 d. sumokėjo 99,15 Eur palūkanų, bendra atsakovo atliktų mokėjimų ieškovui suma yra 12460,44 Eur, t.y. atsakovas geruoju patenkino visus ieškinio reikalavimus.

Tokiu būdu, atsakovui geruoju patenkinus visus ieškinio reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-30 d. preliminarus sprendimas naikintinas, o AB „Agrochema plius“ ieškinys atmestinas (CPK 430 str. 6 d. 2 p.).

Atmetus ieškinį, netenkintinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo

Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad šiuo metu ieškovo skolos suma yra 4568 Eur, nes CK 6.54 str. 1 d. nustatyta tvarka ieškovas įskaitė į skolos sumą 4568 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato/advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą nagrinėjamoje civilinėje byloje.

CK 6.54 straipsnio norma reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 str.1 d. kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Remiantis CK 6.54 str.1–4 d., įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje. Šalių sutarta ar įstatymo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka vienašališkai negali būti keičiama.

Nagrinėjamu atveju šalių turtinis ginčas nagrinėjamas teismine tvarka. Ieškovo nurodytos 4568 Eur išlaidos už advokato/advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą patirtos civilinėje byloje ir yra procesinės bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str., 88 str. 6 p.). Jų atlyginimo klausimą nustato CPK 98 str. Taigi, šios teisinės išlaidos negali būti priskirtos prie materialinių išlaidų, nurodytų CK 6.54 str. 1 d. ir atitinkami paskirstytos pirmąja eile.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

CPK 430 str. 7 d. numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.

Ieškovas patyrė 178 Eur žyminio mokesčio, 1067,22 Eur advokato teisinių išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-30 d. preliminariu teismo sprendimu iš atsakovo ieškovo naudai buvo priteista140 Eur žyminio mokesčio bei 650 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, t.y. bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš dalies: atmestas ieškovo reikalavimas dėl 38 Eur žyminio mokesčio priteisimo už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-30 d. nutartimi nutarus ieškovo prašymo netenkinti, o patirtos advokato išlaidos buvo sumažintos nuo 1067,22 Eur iki 650 Eur (b.l. 5-8). Su šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymu teismas sutinka ir papildomai dėl jų nepasisako.

Civilinės bylos CPK 430 str. numatyta tvarka proceso metu ieškovas patyrė papildomai 3500,78 Eur ( 824,74 Eur+1161,60 Eur+1514,44 Eur) advokato/padėjėjo išlaidų, t.y. viso 4568 Eur (1067, 22 Eur +3500,78 Eur) (b.l. 21-22).

CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 98 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokatą ir advokato padėjėją.

Svarstant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškinys yra atmestas dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino visus ieškinio reikalavimus, todėl ieškovo patirtas 140 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 79 str. 80 str. 1 d. 1 p., 93 str.1 d., 4 d.).

Teismas nesutinka su ieškovo prašymu kitaip paskirstyti žyminio mokesčio sumą, o būtent, kad atsakovas padengė 7892,44 Eur skolą, todėl ¾ (66,75 Eur) už tokio reikalavimo nagrinėjimą sumokėto žyminio mokesčio turi būti grąžinti iš valstybės biudžeto, o ¼ 1 (22,25 Eur) turi būti priteistas ieškovui iš atsakovo (CPK 87 str. 2 d., 94 str. 1 d.).Priteistinas žyminis mokestis iš atsakovo pasiskirsto sekančiai - 51 Eur žyminis mokestis už galutinį ieškinio reikalavimą byloje, 38 Eur žyminis mokestis už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir 5,25 Eur (1/4 nuo gražintino žyminio mokesčio) žyminio mokesčio už bylos nagrinėjimo metu sumažinto reikalavimo dalį. Bendra priteistino žyminio mokesčio suma iš atsakovo sudaro - 111,25 Eur.

Kaip jau minėta, ieškovo prašymas priteisti 38 Eur žyminio mokesčio už laikinųjų priemonių taikymą atmestinas, nes teismas ieškovo prašymo netenkino, o advokato /padėjėjo 4568 Eur teisinių išlaidų neįskaitė į skolos sumą CK 6.54 str. 1 d. pagrindu. Vertintina, kad atsakovas skolos, palūkanų bendrą 12460,44 Eur sumą sumokėjo geruoju bylos proceso metu, todėl iš atsakovo, kaip jau minėta, priteistinas ieškovo sumokėtas 140 Eur žyminis mokestis (12460,44 Eur x 3% x 75 %: 2 = 140 Eur).

CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės advokato išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr, 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimalaus dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams bei atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus.

Byla yra elektroninė, nesudėtinga, skolinė, 1 tomo, joje yra daug ieškovo procesinių dokumentų, tačiau ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, reikalavimas sumažinti ieškinio reikalavimus ir įskaityti 4568 Eur advokato/padėjėjo išlaidas į skolos sumą buvo pripažintas nepagrįstu, byloje vyko 2 posėdžiai, ir nors advokato/padėjėjo išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų (3500,78 Eur), tačiau yra neprotingai didelis, todėl atmetus ieškinį dėl to, kad atsakovas ieškinio reikalavimus patenkino geruoju, teismas ieškovo naudai iš atsakovo priteisia 650 Eur advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (dėl ieškinio pateikimo) bei 1350 Eur dėl tolimesnio proceso po preliminaraus sprendimo priėmimo, t.y. viso priteistinas ieškovui advokato išlaidų dydis sudarys 2000 Eur (650 Eur +1350 Eur). Atsakovas sutiko su 1500 Eur ieškovo teisinių išlaidų dydžiu.

Atsakovas T. Ž. patyrė 340 Eur advokato padėjėjo procesinių dokumentų ruošimo ir atstovavimo išlaidų ( b.l. 28-29), tačiau ieškinį atmetus dėl to, kad atsakovas ieškinio reikalavimus patenkino geruoju, šios išlaidos atsakovui nepriteistinos.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 424- 428 str., 430 str. 6 d. 2 p., 7 d., 8 d., 270 str., teismas,-

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt Eur) žyminio mokesčio, 2000 Eur (du tūkstančius Eur) teisinių išlaidų ieškovo UAB „AGROCHEMA“, į. k. 110548779, naudai.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.