Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. N. ieškinį atsakovui V. S. (V. S.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2021 m. liepos 1 d. teismo rūmuose gautas ir 2021 m. liepos 9 d. nutartimi priimtas K. N. ieškinys, kuriuo prašoma: (1) nustatyti nepilnametės dukters K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove, (2) priteisti iš atsakovo V. S. (V. S.) išlaikymą dukrai K. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį po 200 Eur iki dukters pilnametystės (b. l. 1–2).

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė byloje išvadą, kurioje nurodoma, jog vaiko geriausius interesus atitiktų nepilnametės K. S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, prašomas priteisti išlaikymas – 200 Eur per mėnesį – atitinka vaiko poreikius ir teisėtus interesus, yra realus ir protingas (b. l. 23–24, 25–54). Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovė bei ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovo atitiktų geriausius vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Byloje nustatyta, kad ieškovė K. N. ir atsakovas V. S. (V. S.) yra nepilnametės K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 9, 47). Nuo 2008 m. nepilnametė K. S. gyveno katu su tėvu (atsakovu). Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. išduotu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-870-665/2010 nutarta išieškoti iš K. N. nepilnametei dukrai K. S. jos išlaikymui 400 Lt dydžio išmokas kiekvieną mėnesį nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki K. S. pilnametystės, lėšomis disponuoja K. S. tėvas V. S. (V. S.). Teismo įsakymo priverstinis vykdymas perduotas antstolei Svetlanai Kastanauskienei. Antstolės 2021 m. spalio 14 d. pažymoje nurodoma, kad pažymos sudarymo dienai išlaikymo įsiskolinimą sudaro 5 692,14 Eur ir 658,81 Eur vykdymo išlaidų (b. l. 78). Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai 2020 m. balandžio 28 d. nepilnametę K. S. perdavė motinai K. N. (b. l. 10, 11), todėl nuo 2020 m. balandžio 28 d. nepilnametė gyvena kartu su ieškove.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

6. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas, vaiko gyvenamąją vietą nustato teismas (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas). Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 20 punktas).

7. Nagrinėjamu atveju nepilnametė K. S. nuo 2020 m. balandžio 28 d. gyvena kartu su ieškove adresu (duomenys neskelbtini). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, kurią teismo posėdyje palaikė institucijos atstovė, nurodoma, kad siekiant pateikti teismui išvadą ir nustatyti su civiline byla susijusias aplinkybes skyriaus specialistai apsilankė K. N. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kur nustatyta, kad ieškovė su trimis vaikais gyvena socialiniame būste, kurį sudaro du gyvenamieji kambariai ir virtuvė, bute yra visi patogumai, centrinis šildymas, vaikams sudarytos tinkamos sąlygos vaikų poreikiams tenkinti, lankymosi metu namuose buvo švaru, tvarkinga (b. l. 23–24, 25–54). Tiek bendraudama su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, tiek ir 2021 m. gruodžio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu nepilnametė K. S. nurodė, kad jau apie pusantrų metų gyvena su mama (ieškove) ir nori toliau gyventi su mama, nes jų tarpusavio santykiai geri, taip pat paaiškino, kad tėtis labai griežtas, todėl nenori pas jį sugrįžti gyventi (b. l. 54, 96–98). Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta socialinė darbuotoja N. M., kuri dirbo su ieškove ir atsakovu, nurodė, kad gyvendama su tėvu mergaitė nelabai norėjo laikytis tėvo nustatytos tvarkos, mergaitė bėgo iš namų (bėgdavo pas savo močiutę, prie kurios buvo emociškai prisirišusi), kaltino tėvą smurtu prie ją, tačiau smurto atvejų policijos pareigūnai nenustatė, pradėjus gyventi su mama taip pat iš pradžių kildavo konfliktų, mergaitei buvo teikiama psichologinė pagalba, abu tėvai yra motyvuoti spręsti esamas problemas, susijusias su dukra, mano, kad sugrąžinus mergaitę pas tėvą, ji ir vėl bėgtų. Kita teismo posėdyje apklausta socialine darbuotoja O. Š. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybės kaip ir liudytoja N. M.. Nors liudytoja O. Š. jau maždaug pusmetį nebedirba su ieškovės šeima, jos žiniomis, šiuo metu mergaitės elgesys yra pasikeitęs į gerąją pusę (b. l. 96–98). Tiek 2021 m. gruodžio 1 d., tiek ir 2022 m. sausio 5 d. vykusių teismo posėdžių metu atsakovas nurodė, kad sutinka, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes dukra išreiškė norą toliau gyventi kartu su motina. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė piktnaudžiautų savo kaip motinos valdžia, netinkamai prižiūrėtų nepilnamečius vaikus. Esant tokioms aplinkybėms, tenkintinas pirmasis ieškinio reikalavimas ir nepilnametės K. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje.

8. Atsižvelgiant į tai, nepilnametės tėvai sutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra, kad šalys neprašė nustatyti bendravimo tvarkos, todėl šis klausimas nespręstinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui

9. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 54, 58, 59 punktai).

10. Nagrinėjamu atveju kreipdamasi į teismą ieškovė nurodė, kad dukters poreikių tenkinimui ir užtikrinimui kiekvieną mėnesį reikia 400 Eur sumos, iš jų 200 Eur maistui, 30 Eur drabužiams, 40 Eur avalynei, 30 Eur higienos reikmenims, 20 Eur vaistams, 30 Eur laisvalaikiui, 20 Eur mokymosi priemonėms, 10 Eur būsto nuomos išlaidoms, 20 Eur elektrai, komunaliniams patarnavimams (b. l. 14), todėl prašo iš atsakovo priteisti 200 Eur dydžio išlaikymą dukrai. Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad pati šiuo metu dukters išlaikymui skiria mažesnę pinigų sumą, todėl būtiniausių poreikių tenkinimui užtektų, jei atsakovas teiktų 150 Eur dydžio periodinį išlaikymą dukrai, tačiau, kaip minėta šio sprendimo 9 punkte, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Atsakovas neneigia, kad dukrai gyvenant kartu ieškove, jis dukters išlaikymui pinigų neduoda, tačiau visada nuperka, ko reikia dukrai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienkartinis drabužių ar kitų daiktų nupirkimas negali būti prilyginamas materialiniam išlaikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1095/2002). Taigi atsakovui gera valia neteikiant išlaikymo dukrai, pagrįstai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas nuostatas vaikui teikiama išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti, tokiu būdu valstybė padeda nepilnamečių vaikų tėvams, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 32–36 punktai). Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Įvertinus tai, kad ieškovė gauna 111 Eur dydžio išmoką vaikui, tai reiškia, kad šia suma sumažėja abiejų tėvų našta teikti išlaikymą nepilnametei dukrai.

12. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 22 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė dirba (b. l. 44), jos darbinės pajamos, atskaičius visus mokesčius bei išskaičiuojamą sumą vaikui išlaikyti pagal antstolės patvarkymą, svyruoja nuo 224,41 Eur iki 344,18 Eur per mėnesį (b. l. 3, 4, 78), su ieškove gyvena ne tik šalių nepilnametė dukra, bet ir dar du kiti ieškovės nepilnamečiai vaikai (b. l. 5, 7, 46), ieškovė gyvena socialiniame būste, gauna išmoką vaikams (b. l. 8). Atsakovas šiuo metu niekur nedirba, nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau 2021 m. jam išmokos nebuvo mokamos (b. l. 63, 48), neturi jokio nekilnojamojo turto (b. l. 64), jam nustatytas 65 procentų darbingumo lygis (b. l. 43), tvirtina, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti.

13. Išanalizavęs šalių pateiktus duomenis apie kiekvieno iš jų turtinę padėtį (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, galimybes, atsižvelgiant į amžių, sveikatos būklę, gauti didesnes pajamas), ieškovės pateiktus įrodymus dėl išlaidų, patiriamų dukters išlaikymui, teismas daro išvadą, kad nepilnametės K. S. poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai proporcingas iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis – 150 Eur kas mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis (200 Eur per mėnesį) yra per didelis įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, neatitinka proporcingumo principo bei naujausios teismų praktikos, pagal kurią vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas valstybės mokamomis vaikui išmokomis. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei K. S. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 150 Eur, išlaikymą teikiant iki dukters pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje nebuvo nurodyta data, nuo kurios prašoma priteisti išlaikymą, todėl jis priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 1 d. (CK 3.200 straipsnis).

14. Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

15. Šalims taip pat išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pavyzdžiui, pasikeitus vaiko poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį (jį sumažinti arba padidinti) (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

16. Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

17. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 185 Eur žyminio mokesčio, t. y. 113 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 72 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Vilniaus skyriaus sprendimais 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (b. l. 12–13, 23, 77), todėl CPK 96 straipsnio 4 dalimi bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalimi, 3.169 straipsniu, 3.190 straipsnio 1 dalimi, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktais, 96 straipsnio 4 dalimi, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais, 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos – 2021 m. liepos 1 d. – iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Sprendimo patvirtintas kopijas per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, jų atstovams.