Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jūros Marijos Strumskienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) G. M. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. B. patikslintą ieškinį atsakovui J. M. dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. M. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama nustatyti neatlygintiną servitutą gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpoms, pažymėtoms indeksais 1-2, 1-5, 1-6, 1-13, R-6, ir priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad V. M. (toliau – ir testatorė) 1997 m. balandžio 18 d. testamentu, patvirtintu Lietuvos onkologijos centro (šiuo metu – Vilniaus universiteto Onkologijos institutas) direktoriaus (toliau – ir testamentas), gyvenamuosius namus ir žemę mirties atveju paliko savo vaikams – ieškovei ir atsakovui J. M. (toliau – ir atsakovas). Ieškovei paskirtos gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpos, namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtos indeksais 1-3 (23,01 m²), 1-4 (15,21 m²), R-l (8,28 m²) ir R-7 (8,10 m²), o atsakovui – visa likusi gyvenamojo namo su rūsiu dalis ir šildymo sistema bei jos aptarnavimas. Testamento 2 punktu kitas gyvenamasis namas su žemės sklypu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), paliktas atsakovui, kuris pardavęs šį namą privalės 1/4 dalį gautos sumos atiduoti ieškovei. V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Prienų rajono l-ojo notaro biuro notarė V. Bukevičienė atsakovui 2001 m. kovo 23 d. išdavė paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą dėl dalies gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 1A1P, kuriame yra 181,24 m² bendro ploto patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-1 (3,70 m²), 1-2 (10,88 m²), 1-5 (2,12 m²), 1-6 (1,40 m²), 1-7 (4,09 m²), 1-9 (19,40 m²), 1-10 (9,43 m²), 1-11 (13,20 m²), 1-12 (2.00 m²), 1-13 (6,78 m²), rūsio patalpos: R-2 (3,44 m²), R-3 (12,45 m²), R-4 (4,30 m²), R-6 (4,05 m²), G-l (28,32 m2), su dalimi kiemo statinių (kiemo aikštele) / kita paskirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), objektyvūs duomenys, kurie patvirtina patalpų eksplikaciją pagal visus nurodomus indeksus, yra Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kur kadastro duomenų nustatymo data: 2001 m. vasario 15 d. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai su „Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų byla“, bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 3 forma bei brėžiniai. Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarė V. Bukevičienė 2003 m. birželio 3 d. liudijimu paliudijo, kad ieškovė (duomenys neskelbtini), mirus V. M., palikimą priėmė. Pagal „Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) III skyriaus 56 punktą, vartotojų sistemų eksploatavimą užtikrina ir už jų patikimumą, saugų eksploatavimą, naudojimą bei atitiktį teisės aktų reikalavimams atsako tų sistemų savininkai ar valdytojai. Pagal testamentą, atsakovui palikta visa gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dujinio šildymo sistema ir jos aptarnavimas. Taigi, tiek testamente, tiek Taisyklėse nustatyta atsakovo pareiga pasirūpinti, kad gyvenamojo namo patalpose esanti dujų sistema atitiktų teisės aktų reikalavimams ir ieškovei paliktose patalpose šildymo sezono metu būtų palaikoma normali temperatūra. Atsakovas šių testamente ir Taisyklėse nustatytų pareigų nevykdo, o 2001 m., jo prašymu, buvo atjungtas gamtinių dujų tiekimas į gyvenamąjį namą, tuo pačiu ir atimta ieškovės teisė gyventi jai paliktose šildomose patalpose. Siekdama išsaugoti gyvenamąjį namą, 2003 m., savo lėšomis įrengė naują ekonomiškesnę dujinio šildymo sistemą, kurios teikiama šiluma naudojama ir atsakovo nešildomų patalpų šildymui. Šilumos taupymo tikslu įstatė lauko duris, o vandens sąnaudų mažinimo tikslu, įrengė dušinę ir tualetą. Atsakovas atsisakė atlyginti jos patirtas nurodytų gyvenamojo namo patalpų einamojo remonto išlaidas. Į pagal testamentą paliktas patalpas 1-3, 1-4, R-l ir R-7 ieškovė gali patekti tik per atsakovui paliktą tambūrą 1-5 (šioje patalpoje įrengtas ieškovės patalpų elektros apskaitos prietaisas), laiptinę ir koridorių 1-2 (jame įrengtas dujų katilas, dujų apskaitos prietaisas ir dušinė). Be to, atsakovui paliktas ir prie ieškovės patalpų esantis tualetas 1-6 ir ant ieškovės suremontuoto stogo esanti bendra veranda 1-13, kurią ieškovė padidino ir suremontavo. Po motinos mirties atsakovas teigė, kad sudarant testamentą buvo padaryta klaida ir dalį 1-2, 1-5, 1-6, 1-13 patalpų perduos ieškovei. 2001 m. valstybės įmonėje Registrų centre buvo užsakęs patalpų padalijimo projektą, tačiau vėliau persigalvojo ir nuosavybę įregistravo į jam pagal testamentą paliktas patalpas. Faktiškai šias ginčo patalpas nuo 1999 m. naudoja ir remontuoja ieškovė. Ieškovė mano, kad atsakovas atsakingas už nuostolius, patirtus atsisakius šildyti jos ir jam priklausančias gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpas ir turėtų juos apmokėti arba padengti natūra – perleisti ieškovei dalį patalpų 1-2, 1-5, 1-6, 1-13 ir R-6 (šioje rūsio patalpoje praeina ieškovės naudojamo vandentiekio ir patalpų šildymo vamzdynai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdo testamente numatytų pareigų, dėl ko ji patiria nuostolius, ji reiškia šį ieškinį. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnyje nustatytos sąlygos: 1) savininkų (ieškovės ir atsakovo) nesutarimas, 2) egzistuoja objektyvus bei konkretus naudojimosi viešpataujančiais daiktais pagal tikslinę jų paskirtį poreikis – nenustačius servituto ieškovei nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti gyvenamojo namo patalpų, pažymėtų indeksais 1-3, 1-4, R-l ir R-7, pagal paskirtį.

3. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nuosavybės teises į testatorės paliktą turtą atsakovas yra įsiteisinęs nuo 2001 metų ir yra testamentu jam paliktų namo patalpų savininkas, o ieškovė nuosavybės teisių į testatorės paliktą turtą neįsiteisinusi, ieškovei paliktas turtas ir šiandieną priklauso testatorei V. M., kas akivaizdu iš ieškovės teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo. Pažymėjo, kad ieškovė niekada nesutiko su savo mamos V. M. valia dėl turto paskirstymo ir 1997 m. balandžio 18 d. jos sudarytą testamentą dėl turto palikimo skundė visų instancijų teismams. Ieškovės teikiamas patikslintas ieškinys dėl servituto nustatymo vertintinas kaip jos tebesitęsiantis nesutikimas dėl testatorės palikimo paskirstymo, teismams atmetus jos ieškinį bei skundus dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, bandant kitokiu keliu užvaldyti atsakovui priklausančias patalpas. Akcentavo, kad ir ankstesniame ieškinyje bei skunduose aukštesnės instancijos teismams dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ieškovės pagrindiniu akcentu buvo argumentas, kad į jai paliktas patalpas ji gali patekti tik per atsakovui priklausančias patalpas, tačiau dar Kauno apygardos teismas 2007 m. balandžio 11 d. nutartyje akcentavo, jog testamento sudarymo metu galiojusios CK normos nenumatė draudimo turto savininkui palikti šiuo metu galiojančio CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įvardintas patalpas. Šiuo metu galiojančio CK 4.82 straipsnio 1 dalyje kalbama apie namo bendro naudojimo patalpas, pagrindines namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinę-techninę ir kitokią įrangą. Ieškovė patikslintame ieškinyje melagingai teigia, kad į jai testamentu paliktas patalpas gali patekti tik per atsakovui priklausančias patalpas 1-5 bei 1-2: ieškovė jau ganėtinai seniai į jai paliktas patalpas yra įsirengusi atskirą įėjimą iš kiemo pietinės pusės, o konkrečiai – į patalpą 1-4, toje vietoje, kur anksčiau buvo langas. Pastebėjo, jog ieškovės teismui pateiktas namo planas yra senos redakcijos ir jame nėra žymos apie įrengtą atskirą įėjimą į patalpą 1-4. Nekvestionuojant ieškovės teiginių, jog ji įrengė naują ekonomiškesnę dujinio šildymo sistemą, pažymėjo kad: šią šildymo sistemą ieškovė įrengė ne jai testamentu paskirtose, o atsakovui priklausančioje patalpoje 1-2; šildymo sistemą ieškovė įrenginėjo nederinusi su patalpų savininku ir jam apie tai nieko nežinant; ieškovės veiksmai, įrengiant šildymo sistemą ne savo, o atsakovui priklausančioje patalpoje, aiškiai byloja apie jos ketinimus pasisavinti atsakovui testamentu paliktas patalpas; ieškovė nenurodė jokių realių trukdžių, dėl kurių ji nebūtų galėjusi šildymo sistemos įsirengti jai paskirtose patalpose. Ieškovė nėra teisi ir tvirtindama, kad įrengė dušinę ir tualetą, kadangi šios patalpos, plane pažymėtos 1-6, name buvo įrengtos žymiai anksčiau, dar esant gyvai testatorei. Ieškovė prašo nustatyti servitutą atsakovui priklausančioms patalpoms 1-2, 1-5 ir 1-6 tam, kad turėtų galimybę patekti į jai testamentu paskirtas patalpas 1-3 ir 1-4, t. y., nekliudomai naudotis viešpataujančiu daiktu, tačiau, kaip akivaizdu iš aukščiau aprašyto, į patalpas 1-3 ir 1-4 ji patenka per iš kiemo pusės įrengtą atskirą įėjimą ir šiomis patalpomis naudojasi netrukdomai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti nustatyti servitutą atsakovui priklausančioms paminėtoms patalpoms. Visiškai nesuprantamas ir niekuo nepagrįstas ieškovės reikalavimas nustatyti servitutą patalpoms 1-13 bei R-6: patalpa 1-13 randasi virš namo stogo, į ją yra atskiras įėjimas iš kiemo pusės ir ši patalpa absoliučiai nesusijusi su kitomis namo patalpomis, o patalpa R-6 randasi namo rūsyje ir niekuo netrukdo ieškovei, abi šios patalpos niekaip neįtakoja ieškovei naudotis jai paskirtomis patalpomis tiek namo 1-me aukšte, tiek ir rūsyje; ieškovė ieškinyje ir nenurodo jokių aplinkybių, kurios pagrįstų jos negalėjimą naudotis testamentu jai paskirtomis patalpomis. Tai, kad atsakovui priklausančioje patalpoje R-6 „praeina“, kaip kad rašoma ieškinyje, ieškovės naudojamo vandentiekio bei šildymo sistemos vamzdynai, nesudaro pagrindo jai reikalauti servituto nustatymo šiai patalpai. Tos aplinkybės, kad ieškovė savavališkai, nederinusi su patalpų savininku, jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose įrengė šildymo sistemą ar atliko kitus veiksmus, negali būti teisiniu pagrindu tenkinti jos prašymą atsakovui priklausančioms patalpoms nustatyti neatlygintiną servitutą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – nustatė neatlygintiną servitutą gyvenamojo namo esančio, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpoms, plane pažymėtomis indeksais 1-5, R-6; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės 325,09 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą; priteisė iš ieškovės atsakovui 76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė iš atsakovo 205,32 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą; priteisė iš atsakovo ieškovei 24 Eur žyminį mokestį.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė, savavališkai, be atsakovo leidimo ir sutikimo, užėmusi atsakovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-5, 1-6, 1-2, siekia nusistatyti neatlygintiną servitutą, nepateikdama įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių servituto nustatymo būtinumą, jos prašomoje apimtyje. Be to, ieškovė siekia nustatyti servitutą ir rūsio patalpose (pažymėta indeksu R-6), bei patalpai, verandai ant stogo, pažymėtai indeksu 1-13. Ieškovė nepaneigė, kad jai priklausančioje patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-4, yra prailgintas langas, kurį ji įsirengė savo iniciatyva, kad per šį langą būtų galima patekti į kiemą, tačiau nurodo, kad jis negali būti naudojamas kaip durys, nes jų negalima užrakinti, kadangi tai tik langas.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pasidaryti įėjimą iš kiemo pusės, ieškovės vertinimu, reikėtų apie 10 000 Eur. Ieškovė nesutinka su atsakovo siūlymu, kad ji iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-5 (kuria atsakovas sutiko leisti naudotis ieškovei), gali pasidaryti įėjimą į savo patalpą, pažymėtą indeksu 1-4, o iš šios patalpos ir į kitą patalpą, pažymėtą indeksu 1-3. Ieškovė nesutikimą grindžia tuo, kad neturi piniginių lėšų pasidaryti įėjimą į jai priklausančias patalpas iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, nes šioje atsakovui priklausančioje patalpoje, ant sienos, yra įsirengusi elektros apskaitos prietaisą, o patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-4, yra dujų vamzdynas, dujų skaitliukas, virtuvės plautuvė, todėl viską perdaryti reikėtų daug lėšų. Nors atsakovas siūlo išsipirkti ginčo patalpas, ji to taip pat neketina daryti, nes neturi pinigų lėšų. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovę tenkina tik nemokamas servitutas.

8. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovė šildymo sistemą įrengė savo poreikiams ir ja šildoma ieškovei priklausančios patalpos bei atsakovui priklausančios patalpos, kuriose ji siekia nustatyti servituto teisę. Tačiau šios aplinkybės, pirmosios instancijos vertinimu, nesudaro pagrindo nustatyti nemokamą servituto teisę, nes ieškovė tai atliko nederindama su atsakovu, savo nuožiūra ir savo riziką, kurią turėjo įvertinti, be to, ši šildymo sistema teikia šilumą ir ieškovei priklausančioms patalpoms.

9. Pažymėjo, kad civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimą, kurie turi būti kompensuojami. Ieškovės prašomas servitutas neabejotinai pažeistų atsakovo interesus, tokiu būdu sumažinus jam tenkančios nuosavybės dalį ir vertę, ieškovei be teisėto pagrindo užėmus atsakovo patalpas, pažymėtas indeksu 1-5, 1-6, 1-2. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutiko leisti ieškovei naudotis patalpa, pažymėta indeksu 1-5 (2,12 m²), iš kurios ieškovė turi galimybę pasidaryti įėjimą į jai priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu 1-4, o iš jos į patalpą, pažymėtą indeksu 1-3, pirmosios instancijos teismas nustatė neatlygintiną servitutą patalpai, pažymėtai indeksu 1-5.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas neleidžia ieškovei netrukdomai naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-6, 1-2. Nors ieškovė teigė, kad neturi lėšų investicijoms daryti bei išsipirkti ginčo patalpas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė nepajėgi savo lėšomis atlikti reikalingas investicijas. Ieškovė nepateikė duomenų, kad nėra techninių galimybių iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, įrengti įėjimą į jai priklausančias patalpas, pažymėtas indeksu 1-4, ar kad nėra galimybės padaryti įėjimą iš kiemo pusės.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad patalpa, pažymėta indeksu R-6, yra patalpa rūsyje, į kurią patenkama iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, laiptais žemyn per patalpas, pažymėtas indeksais R-1 ir R-7 (kurios priklauso ieškovei). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teismui nustačius servitutą ieškovei naudotis patalpa pažymėta indeksu 1-5, ieškovė turi galimybę patekti į patalpą, pažymėtą indeksu R-6. Atsakovas bylos eigoje, sutiko, kad ieškovė naudotųsi šia patalpa, todėl bylą nagrinėjęs teismas nustatė neatlygintiną servitutą naudotis patalpa, pažymėta indeksu R-6.

12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad patalpa, pažymėta indeksu R-13, yra veranda virš stogo, į kurią yra laiptai iš lauko ir pagal byloje pateiktą planą matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi galimybę patekti ant stogo. Bylos duomenimis ši patalpa yra atsakovo nuosavybė. Šalių paaiškinimas, vietos apžiūros metu, rašytiniais duomenimis teismas nustatė, kad patalpos dydis yra 6,78 m², kas realiai neatitinka situacijos, nes ieškovė patvirtino, kad ji šią patalpą savo lėšomis, rekonstravo (išdidino) ir dabar ši patalpa yra apie 14 m². Kadangi savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, draudžiama naudotis ar juo disponuoti, todėl toks statinys, pirmosios instancijos teismo vertinimu, negali būti civilinės apyvartos objektu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo nustatyti servitutą patalpai, pažymėtai indeksu R-13.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad servituto teisė į patalpas, pažymėtas indeksu 1-5 ir R-6, yra pakankama ieškovės turimų patalpų tinkamam naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Teismo nuomone, įvertinus, šalių paaiškinamus, bylos duomenis, ieškovė siekdama įgyti servituto teisę į atsakovui priklausančias kitas patalpas, pažymėtas indeksu 1-2, 1-6, 1-13, neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad galėtų jai priklausančiomis patalpomis naudotis, neapribodama atsakovo nuosavybės teisių ir interesų. Ieškovė turi galimybę įsirengti atskirą įėjimą iš kiemo pusės ar iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, įsirengti įėjimą į jai priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu 1-4, bei jai priklausančiose patalpose įsirengti sanitarinius mazgus. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neišnaudojo galimybės, atsakovo sutikimu ir siūlymu įsigyti jos pageidaujamą nekilnojamojo turto dalį abiem šalims priimtinomis sąlygomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Ieškovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria jos patikslintas ieškinys atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – jos patikslintą ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

15.1. ginčijamame sprendime nurodytą teiginį, kad apeliantė, savavališkai, be atsakovo leidimo ir sutikimo, užėmusi ir besinaudojanti atsakovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, paneigia kitas sprendime nurodytas teiginys, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas neleidžia ieškovei netrukdomai naudotis patalpomis pažymėtomis indeksu 1-6, 1-2. Apeliantei neaišku, kodėl atsakovui leidžiant naudotis ginčo patalpomis, pirmosios instancijos teismas nenustatė joms servituto. Akcentavo, kad jai aktualus ginčo patalpų servitutas, nes jis išliktų ir naujam tarnaujančio daikto savininkui. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad apeliantė nepateikė įrodymų patvirtinančių servituto nustatymo būtinumą. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ gyvenamosios patalpos – tai butai gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose, vieno buto namai, atskiri kambariai su bendro naudojimo patalpomis. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. balandžio 20 d. išraše reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro tik kambarys 1-3, virtuvė 1-4 ir dvi rūsio patalpos R-1 ir R-7, naudojimo paskirtis yra gyvenamoji (gyvenamųjų patalpų). Faktiškai tai yra atskiri kambariai, neturintys bendro naudojimo patalpų ir juose gyventi negalima. Pagal statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, minimalią valstybės reguliuojamą buto vienam asmeniui patalpų struktūrą turi sudaryti: bendras kambarys, virtuvė, vonia, sandėliukas, koridorius su rūbine viršutiniams rūbams, batams. Kad apeliantė jai testamentu paliktas patalpas galėtų naudoti pagal paskirtį (jose gyventi) būtina nustatyti servitutą atsakovo patalpoms: tambūrui 1-5, kuriame yra lauko durys, durys patekimui į apeliantės rūsio patalpą R-1 ir apeliantės patalpų bei atsakovo patalpų 1-2, 1-5, 1-6, R-6 įvadinis elektros apskaitos skydelis; koridoriui 1-2, kuriame yra durys patekimui į apeliantės kambarį 1-3, virtuvę 1-4 ir atsakovo tualetą 1-6, įrengtas dujų katilas patalpų šildymui bei karštam vandeniui ruošti ir dušinė; tualeto patalpai 1-6, kuri reikalinga asmens higienai ir sveikatai palaikyti; rūsio patalpai R-6, kuri reikalinga, patalpoje esančių, apeliantės naudojamo vandentiekio ir patalpų šildymo vamzdynų apžiūrai ir remontui; ant stogo esančiai verandai 1-13. Stogo remontui atlikti reikėjo išardyti buvusią verandą, apeliantė įrengė stogo apšiltinimo sluoksnį ir dangos viršutinį betono sluoksnį, verandą atstatė ją padidindama 8 m². Servitutas reikalingas, kad iš verandos galima būtų patekti: ant stogo terasos, prie vandentiekio čiaupo, verandos apšvietimo laidų, po verandos grindimis stogo dangos remonto darbams atlikti.

15.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino sąnaudų reikalingų butui įrengti dydį. Kad apeliantė testamentu jai paliktas patalpas galėtų naudoti pagal paskirtį – gyventi, turėtų įsirengti du atskirus įėjimus iš lauko: vieną į patalpas, esančias pirmame aukšte, antrą į patalpas rūsyje; prieangį; koridorių su vieta viršutiniams rūbams, batams; patalpą tualetui ir dušui; naujus vidaus vandentiekio, nuotekų, dujotiekio, elektros tinklus, įvadinį elektros apskaitos skydelį. Apeliantė, įgijusi statybos inžinieriaus specialybę, dirbusi nekilnojamojo turto vertintoja, statinio ekonominės dalies eksperte, teismo posėdžių metu paaiškino, kad jos paskaičiavimu visų šių darbų palyginamoji rinkos kaina būtų 10 000 Eur. Apeliantei 10 000 Eur yra nepakeliamos sąnaudos. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino apeliantės turtinę padėtį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nustatė, kad apeliantės turto vertė neviršija Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnyje nurodyto normatyvo, o metinės pajamos neviršija 8 800 Eur.

15.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad apeliantė neketina daryti jokių investicijų, kad netrukdyti teisėtam patalpų savininkui naudotis jo nuosavybe ir, kad ji pati galėtų naudotis jai testamento pagrindu palikto turto dalimi, kad apeliantė naują šildymo sistemą įrengė nederindama su atsakovu, savo nuožiūra. Pagal testamentą atsakovui palikta visa gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dujinio šildymo sistema ir jos aptarnavimas. Atsakovas turi užtikrinti, kad dujinė patalpų šildymo sistema ir karšto vandens tiekimo sistema atitiktų teisės aktų reikalavimus, kad tiek atsakovo, tiek apeliantės patalpų ir karšto vandens temperatūra atitiktų higienos normų nustatytus dydžius. Atsakovas pareigos tvarkyti ir išlaikyti gyvenamojo namo šildymo sistemą nevykdo. Už patalpų šildymui suvartojamas gamtines dujas nemoka, tai patvirtina byloje esantis 2002 m. rugpjūčio 7 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimas ir 2006 m. gruodžio 11 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-91-644/06. 2001 m. rugpjūtį atsakovo prašymu buvo atjungtas gamtinių dujų tiekimas į gyvenamąjį namą, tuo pačiu ir į dujinį patalpų šildymo katilą ir atimta apeliantės teisė gyventi jai paliktose šildomose patalpose. Jeigu apeliantė būtų nesiėmusi priemonių pajungti šildymo sistemą, būtų užšalę ir susproginėję vamzdynai, patalpas būtų užliejęs vanduo, permirktų sienos ir pradėtų trupėti. Senas dujinis katilas ir visa šildymo įranga buvo labai neekonomiški – žiemos metu per mėnesį suvartodavo ir 1000 kub. m gamtinių dujų. Todėl 2003 metais už 6 000 litų atnaujino atsakovui priklausančią namo šildymo sistemą: pastatė naują dujinį šildymo katilą, sumontavo naujus radiatorius, naujai išvedžiojo vamzdynus. Vien tik už nuo 2015 m. iki 2022 m. suvartotas gamtines dujas sumokėjo 5 300 Eur. Šiuos kaštus sudaro ne vien tik apeliantės ir atsakovo tiesiogiai šildomos patalpos, bet ir šilumos tekėjimas per pertvaras iš šildomų į nešildomas patalpas. Šiam šilumos praradimui sumažinti, apeliantė ir įrengė laikiną pertvarėlę koridoriuje 1-2. Šilumos nuostoliams sumažinti apeliantė apšiltino pastato stogą (šiems darbams atlikti reikėjo nugriauti ant stogo esančią verandą 1-13, o vėliau pastatė naują), apšiltino išorinių sienų oro tarpą, įrengė naujas išorines pastato duris. Pagerindama atsakovo turtą, apeliantė tualeto patalpoje pakeitė susidėvėjusius praustuvą, unitazą, atnaujino tambūro 1-5, koridoriaus 1-2, tualeto 1-6 sienų ir lubų apdailą, pakeitė grindų dangą, 0,6 m² padidino tualeto patalpos plotą, nišoje tarp tualeto ir laikinos apeliantės pastatytos koridoriaus 1-2 pertvarėlės įrengė dušinę. Atsakovas nuo savo įvadinio apskaitos prietaiso atjungė vandentiekį, todėl apeliantė iki tualeto 1-6 ir virtuvės 1-4 turėjo įrengti naują vamzdyną. Atsakovas nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, todėl apeliantė turi teisę į nuostolių atlyginimą ir prašo ginčo patalpoms nustatyti neatlygintiną servitutą.

16. Atsakovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

17. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad apeliantė nėra teisi, apeliaciniame skunde teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog ji nepateikė įrodymų patvirtinančių servituto nustatymo būtinumą, kadangi: kasacinio teismo suformuotoje teisminėje praktikoje servituto nustatymo klausimu yra įtvirtinta, kad ,,priverstinis“ servitutas gali būti nustatomas tik tokiais atvejais, kada jis yra objektyviai būtinas – kuomet daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas dėl daikto naudojimo servituto nustatymo, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti, neapribojant kitų savininkų teisių bei teisėtų interesų; apeliantė į testamentu jai paliktas patalpas namo 1-ame aukšte 1-4 ir 1-3 gali patekti pro pačios išdidintą angą (vietoje buvusio lango) patalpoje 1-4, iš kurios yra durys į patalpą 1-3; apart to, atsakovas geranoriškai sutinka leisti jai naudotis patalpa 1-5, kuriai nustatytas neatlygintinas servitutas (taip vadinamu tambūru), iš kurios ieškovė gali pasidaryti įėjimą į patalpą 1-4, o iš tambūro (patalpos 1-5) ieškovė taipogi patenka į namo rūsyje esančias jai paliktas patalpas R-1 ir R-7; atsakovas už Birštono kurortui palyginti nedidelę kainą (5 000 Eur) siūlė ieškovei/apeliantei išpirkti jam priklausančias patalpas 1-5, 1-6, R-6 ir dalį patalpos 1-2, tačiau apeliantė tokio siūlymo atsisakė, matomai tikėdamasi kitokiu būdu užvaldyti ir neatlygintinai naudotis atsakovui priklausančiomis patalpomis; apeliantė be atsakovo sutikimo ir be jo žinios savavališkai jam priklausančioje patalpoje 1-2 pastatė pertvarą, taip atimdama jam galimybę patekti į šią bei 1-6 ir 1-5 patalpas, patalpoje 1-2 įsirengė dušinę ir tuo pagrindu dabar remiasi patirtomis išlaidomis, kurias turėtų kompensuoti atsakovas, kas nėra nei teisinga, nei pagrįsta ir nei teisėta; apeliantė jau ne vieneri metai naudojasi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis 20 m² ploto patalpomis neatlygintinai, vienoje patalpoje, kaip minėta, netgi įsirengė pertvarą, tokiu būdu grubiai pažeisdama atsakovo teisės bei teisėtus interesus nekliudomai naudotis jam priklausančiu turtu, ir toliau teisminiu keliu siekia tuo turtu naudotis neatlygintinai, apribodama atsakovo teises į nuosavą turtą ir nespręsdama kitų galimų ir neišnaudotų variantų išspręsti šį ginčą, kas atsakovo atžvilgiu nėra teisinga; kitaip perfrazuojant apeliantės siekius, ji nenori ir neketina daryti absoliučiai jokių investicijų tam, kad netrukdytų atsakovui naudotis teisėtai paveldėtu turtu, o ir kad pati galėtų naudotis jai paliktu turtu, ir tokie apeliantės norai visiškai neatitinka civiliniams santykiams būdingų atlygintinumo principų. Pakartotinai akcentavo, kad apeliantė, nesigilindama į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir visiškai ignoruodama ginčijamame sprendime įvardintus argumentus, savo skunde pasikartotinai ir nepagrįstai teigia negalinti naudotis jai paliktomis patalpomis 1-3 ir 1-4, išskyrus tik jeigu bus nustatytas servitutas jos pageidaujamomis naudotis atsakovui priklausančiomis patalpomis 1-2, 1-5, 1-6 ir R-6, tačiau tokie teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes, kaip jau buvo paminėta aukščiau, apeliantė yra įsirengusi įėjimą iš lauko į patalpą 1-4, iš šios patalpos yra durys į patalpą 1-3, o iš atsakovo sutikimu nustatyto servituto patalpai 1-5, į kurias irgi yra atskiras įėjimas iš lauko, kuriuo, beje, naudojasi tik apeliantė, ji patenka į jai paskirtas patalpas namo rūsyje R-1 ir R-7 bei R-6; apart to, apeliantė iš patalpos 1-5 turi galimybes pasidaryti atskirą įėjimą į patalpą 1-4, atsakovas tam neprieštarauja ir tą yra pagarsinęs ne viename teismo posėdyje. Patalpa 1-13, kurios atžvilgiu apeliantė taipogi pageidauja neatlygintino servituto, randasi ant namo stogo ir yra atskira patalpa, visiškai nesusijusi su kitomis namo patalpomis, į šią patalpą užlipama lauko pusėje esančiais laiptais, kas patvirtinta byloje esančiais dokumentais; ši atsakovui priklausanti patalpa niekaip netrukdo apeliantei tinkamai naudotis jai paliktomis patalpomis namo pirmame aukšte, o tai, kad apeliantė be atsakovo žinios savo lėšomis ir rizika atliko tos patalpos dalinę rekonstrukciją, kuri nėra įteisinta, negali būti pagrindu tenkinti jos ieškinį dėl neatlygintino servituto nustatymo šiai patalpai, nes neįteisintas statinys/jo dalis aplamai negali būti civilinės apyvartos objektu. Patalpų servituto nustatymo būtinybei pagrįsti nėra ir negali būti reikšmingas servituto naudingumas ar patogumas viešpataujančio daikto savininkui, šiuo atveju – ieškovei/apeliantei. Esminę reikšmę servituto nustatymui turi tas faktas, kad nėra ir negali būti kito tinkamo nuosavybės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito savininko nuosavybės teisę, ko nagrinėjamu atveju tikrai nėra – iš bylos duomenų akivaizdu, jog ieškovė/apeliantė nėra išnaudojusi ir net nenori pasinaudoti kitais ginčo problemos išsprendimo būdais bei atsakovo siūlomais variantais. Pabrėžė, kad apeliantės skunde dėstomos tos aplinkybės, jog ji atsakovui priklausančiose patalpose atliko kai kuriuos darbus ir, atitinkamai, patyrė išlaidas, negali būti pagrindu tenkinti jos ieškinį dėl neatlygintino servituto nustatymo toms patalpoms, kadangi tuos darbus ji atliko savavališkai, nederinusi su atsakovu ir be jo sutikimo, netgi jam apie tai nieko nežinant, ir, tokiu būdu, pati vienasmeniškai prisiėmė visą su tuo susijusią riziką ir atsakomybę, nes negalėjo nesuprasti galimų tokių savavališkų veiksmų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad testamento pagrindu ieškovė yra įgijusi nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtas indeksais 1-3 (23,01 m²), 1-4 (15,21 m²), R-l (8,28 m²) ir R-7 (8,10 m²), o atsakovas testamento pagrindu įgijęs visą likusią gyvenamojo namo su rūsiu dalį ir šildymo sistemą bei jos aptarnavimą.

22. Ieškovė be atsakovo leidimo ir sutikimo naudojasi atsakovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-5, 1-6, 1-2, patalpose 1-6 ir 1-2 be atsakovo sutikimo yra įrengusi dušinę ir tualetą, patalpoje 1-2 atitvarą, užkirsdama galimybę atsakovui patekti į minėtas patalpas. Ieškovė siekia minėtoms patalpoms nusistatyti neatlygintiną servitutą. Ieškovė yra atmetusi atsakovo siūlymą šias patalpas išpirkti už 5 000 Eur. Be to, ieškovė tvirtina investavusi savo lėšas stogo terasai (R-13) padidinti ir įrengti, dėl ko siekia servituto ir į šią patalpą. Ieškovė yra įsirengusi ir šildymo sistemą, dėl ko siekė nustatyti neatlygintiną servitutą rūsio patalpai R-6, kuri reikalinga ieškovės naudojamo vandentiekio ir patalpų šildymo vamzdynų priežiūrai.

23. Ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, nustatant neatlygintiną servitutą atsakovo nuosavybės teise valdomoms patalpoms: 1-5 (tambūrui), R-6 (rūsio patalpai).

24. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl neatlygintino servituto nustatymo atsakovo patalpoms: 1-2 (tambūrui), 1-6 (tualetui), 1-13 (stogo terasai), teisėtumo.

25. Ieškovės manymu, teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nustatytu servitutu neužtikrino ieškovės teisės naudoti savo patalpas pagal paskirtį, nes, netaikius jos prašomų neatlygintinų servitutų atsakovo patalpoms 1-2 (tambūrui), 1-6 (tualetui), 1-13 (stogo terasai), ji negali patekti į gyvenamąsias patalpas, šios patalpos neturi sanitarinio mazgo, ji negali naudotis palėpės terasa. Ieškovės tvirtinimu, teismas netinkamai įvertino reikalingas sąnaudas atskiro įėjimo ar įrenginių perkėlimui, taigi patalpų įrengimui, kad jos atitiktų butui keliamus reikalavimus. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, nurodydamas, kad nustatytas servitutas yra pakankamas, ieškovė neišnaudojo visų galimybių, jog atsakovo nuosavybės teisė nebūtų varžoma servituto pagrindu, be to, ieškovė turi visas galimybes įsirengti pagalbines patalpas, reikalingas patalpoms eksploatuoti.

Dėl teisinio pagrindo nustatyti neatlygintiną servitutą

26. Pažymėtina, kad servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba apribojama to daikto savininko teisė naudotis daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis); servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).

27. CK4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

28. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ji savavališkai be atsakovo leidimo ir sutikimo yra užėmusi ir naudojasi atsakovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-5, 1-6, 1-2. Tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atsakovas tokį sutikimą yra davęs. Nors ieškovė tvirtina buvus žodinį susitarimą, tačiau atsakovas šios aplinkybės nepatvirtino, todėl, nesant kitų duomenų, ši aplinkybė laikytina neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, aplinkybė, jog atsakovas ilgą laiką leido ieškovei naudotis jo nuosavybe, nepaneigia atsakovo teisės reikšti pretenzijas ir nebesutikti su esama situacija. Pažymėtina, kad konkliudentiniai veiksmai pagal CK 4.124 straipsnį negali būti servituto ir iš jo kylančių teisių atsiradimo pagrindas.

29. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Todėl, servituto turėtojui įgijus teisę naudotis svetimu daiktu, šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimą, kuris jam turi būti kompensuojamas (CK 4.129 straipsnis).

30. Atsakovui sutikus, pirmosios instancijos teismas nustatė neatlygintiną servitutą tambūrui (1-5), iš kurio ieškovė turi galimybę patekti į savo rūsio patalpas, taip pat nustatė neatlygintiną servitutą rūsio patalpai R-6, kuri, ieškovės tvirtinimu, reikalinga ieškovės naudojamo vandentiekio ir patalpų šildymo vamzdynų priežiūrai.

31. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad servitutas tambūrui (1-5) užtikrina jai galimybę patekti į gyvenamąsias patalpas – virtuvę (1-4) ir kambarį (1-3), taip pat su teismo argumentu, kad ieškovė turi galimybę įsirengti įėjimą iš lauko į jai priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu 1-4, o iš jos į patalpą, pažymėtą indeksu 1-3. Tačiau ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, kad teismo nurodyti sprendimo būdai dėl patekimo į ieškovės patalpas dėl techninių kliūčių būtų negalimi. Pažymėtina, kad būtinybė nustatyti servitutą negali būti grindžiama tuo, jog nustačius servitutą asmeniui būti patogiau ar naudingiau naudotis savu daiktu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016

32. Nors ieškovė tvirtina, kad atskiro įėjimo ar įrenginių perkėlimui reikėtų apie 10 000 Eur lėšų, tačiau šio paskaičiavimo nepagrindė įrodymais, todėl toks lėšų poreikis laikytinas neįrodytu (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, abstraktūs teiginiai dėl investicijų masto nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog egzistuoja objektyvi būtinybė nustatyti ieškovės prašomą servitutą.

33. Be to, iš bylos duomenų spręstina, kad ieškovė yra atmetusi atsakovo pasiūlymą patalpas (1-2, 1-5, 1-6) išpirkti už 5 000 Eur, t. y. už dvigubai mažesnę kainą nei paskaičiavusi ieškovė atskiro įėjimo ar įrenginių perkėlimui. Taigi iš esmės nėra išnaudojusi kitų objektyvių galimybių neribojant atsakovo teisės naudotis jam nuosavybės teise tenkančiomis patalpomis.

34. Be to, ieškovė remiasi ir tuo, kad atsakovui testamentu yra priskirta šildymo sistema ir jos aptarnavimas, jis šildymo sistemą buvo atjungęs, už šildymą nemoka, dėl ko ieškovė buvo priversta patirti 6 000 Lt šildymo sistemos įrengimo išlaidų. Taip pat ji yra patyrusi išlaidų stogo apšiltinimui, atsakovo patalpų, taip pat stogo terasos pagerinimui. Ji tvirtina patyrusi žalos, tačiau žalos atlyginimo neprašo, o prašo neatlygintino servituto naudotis patalpomis 1-2 (holu) ir 1-6 (tualetu).

35. Pažymėtina, kad sprendžiant servituto nustatymo klausimą šalių turtiniai tarpusavio įsipareigojimai nėra nagrinėjami. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodyti argumentai dėl patalpų, kurioms prašo nustatyti servitutą, pagerinimo jos lėšomis be atsakovo sutikimo, pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinti veikimu savo rizika.

36. Ieškovės prašomas servitutas beveik 13 m² atsakovo patalpų (1-2 ir 1-6) plotui neabejotinai sumažintų atsakovui tenkančios nuosavybės vertę. Atsakovas prieštarauja servitutui, juo labiau neatlygintinam, o ieškovė nenurodė, kad sutiktų atlyginti už naudojimąsi atsakovui priklausančiomis patalpomis ir kokia suma jos vertinimu būtų adekvati. Kaip jau minėta, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-190-916/2017, 25 punktas).

37. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą bei aktualią kasacinio teismo aiškinimo ir taikymo praktiką servitutas nenustatomas, jei be jo yra galimybė naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį.

38. Byloje esantys gyvenamojo namo patalpų planai leidžia konstatuoti, kad ieškovės patalpų, jų nepertvarkius, nėra galimybės naudoti pagal paskirtį, nes jose nėra sanitarinio mazgo, patekimo iš lauko, patekimo iš vienos patalpos į kitą. Visgi apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė techniškai turi galimybę įsirengti atskirą įėjimą iš kiemo pusės ar iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, įsirengti įėjimą į jai priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu 1-4, bei jai priklausančiose patalpose įsirengti sanitarinius mazgus, tokiu būdu po pertvarkymo savo gyvenamosiomis patalpomis naudotis pagal paskirtį.

39. Ieškovė remiasi tuo, kad neturi lėšų investicijoms daryti bei ginčo patalpų išpirkimui dėl turtinės padėties, ką, jos tvirtinimu, pagrindžia byloje pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai suteikti jai antrinę teisinę pagalbą, ją apmokant 50 procentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien nurodyta aplinkybė dėl ieškovės turtinės padėties, nesant įrodymų apie ieškovės turimas santaupas, paskaičiavimų apie galimas sąnaudas techniniams sprendimams, nelaikytini pakankamu pagrindu nustatyti nemokamą ginčo servitutą atsakovo patalpoms. Kartu pažymėtina, kad aplinkybė dėl galimų sąnaudų, nepagrindžius jų dydžio, negali būti pretekstas svetimo turto savininkų nuosavybės teisės suvaržymui. Taigi asmens, siekiančio servituto nustatymo, interesai naudotis svetimu daiktu, negali būti iškelti aukščiau kito asmens intereso be suvaržymų naudotis savo daiktu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Pažymėtina ir tai, kad servituto nustatymas grindžiamas objektyvios būtinybės kriterijumi, o ne patogumo, naudingumo, mažiau investicijų reikalaujančio būdo pasirinkimu.

40. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad stogo veranda (R-13), kuriai ieškovė prašė nustatyti servitutą, yra atsakovo nuosavybė. Šalių paaiškinimais, vietos apžiūros bei rašytiniais duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patalpos dydis yra 6,78 m², kas atitinka atsakovo nuosavybės teise valdomos patalpos dydį ir realiai neatitinka ieškovės nurodomos situacijos dėl patalpos padidinimo iki 14 m² ploto. Pirmosios instancijos teismas prašymą nustatyti servitutą patalpai, pažymėtai indeksu R-13, pripažino nepagrįstu ir atmestinu.

41. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo atmestas jos prašymas dėl servituto nenustatymo ant stogo esančiai verandai (R-13). Jos tvirtinimu, stogo remontui atlikti reikėjo išardyti buvusią verandą, apeliantė įrengė stogo apšiltinimo sluoksnį ir dangos viršutinį betono sluoksnį, verandą atstatė, ją padidindama 8 m², tačiau šios aplinkybės nepagrindė įrodymais (CPK 178 straipsnis). Ieškovė remiasi tuo, kad servitutas reikalingas, jog iš verandos būtų galimybė patekti ant stogo terasos, prie vandentiekio čiaupo, verandos apšvietimo laidų, po verandos grindimis stogo dangos remonto darbams atlikti. Viena vertus, apeliantė nepagrindė, kad jos turto dalies eksploatavimui būtų reikalingas patekimas ant stogo, kita vertus, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, lauko laiptais abi bylos šalys turi galimybę patekti ant stogo terasos. Todėl servitutas nurodytai patalpai nėra reikalingas.

42. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

43. Apeliaciniame skunde remiamasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino visų byloje esančių įrodymų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti, nes, kaip matyti iš apeliacinio skundo, ieškovė nurodo įrodymus, kuriais rėmėsi byloje siekiant pagrįsti ieškovės ir atsakovo nuosavybės įgijimo aplinkybes, turto pagerinimo aplinkybes, kurios nėra aktualios byloje sprendžiant servituto nustatymo klausimą.

44. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylos baigties

45. Apibendrinant tai kas išdėstyta, įvertinus teisinį reglamentavimą, bylos aplinkybių visumą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui priteistina iš apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos 100 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnis).

47. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas teismui nepateikta, todėl šios išlaidos iš apeliantės nėra priteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės G. M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovo J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 100 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.