Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-4762-359/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-12-07
Bylos Nr.: e2-4762-359/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-20-3-00043-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gintautas Kaulakis
Ieškovas: J. Š.
Atsakovas: R. Š.
Trečiasis asmuo: A. R.
Advokatai: Paulius Vaicekauskas, Aiva Dumčaitienė

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-4762-359/2022Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00043-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 2.5.5; 2.5.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1

Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 7 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Editai Juršienei, Miglei Tomkutonytei,dalyvaujant ieškovei J. Š., ir jos atstovei advokatei Aivai Dumčaitienei,dalyvaujant atsakovui R. Š. ir jo atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. Š., trečiajam asmeniui A. R., dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės sumokant kompensaciją.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu, o vėliau tikslindama ieškinio reikalavimus (Reg. Nr. CBP-119668), prašė:

1.1. Atidalinti bendrąja dalinę nuosavybe esantį turtą – 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 659/3930 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 1/6 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) toki tvarka: priteisti ieškovei iš atsakovo nekilnojamąjį turtą 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 659/3930 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 1/6 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), natūra, o atsakovui R. Š. iš ieškovės priteisti 18 651,19 Eur kompensaciją, leidžiant ieškovei J. Š. kompensaciją mokėti dalimis per 12 mėnesių, kad mėnesį mokant po 1 437,60 Eur.

1.2. Priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo R. Š..

2. Ieškovė nurodė šias faktines aplinkybes ir argumentus, jos vertinimu, patvirtinančius ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

2.1. Ieškovei nutraukus santuoką su atsakovu nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1318/3930 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklauso 1/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 659/3930 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 1/6 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šie duomenys atsakovo prašymu buvo įregistruoti 2021 m. rugpjūčio 5 d., iki to laiko VĮ Registrų centre buvo registruota bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

2.2. Ieškovei ir atsakovui minėtas turtas aukščiau nurodytomis dalimis buvo padalintas (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismui patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ieškovei atiteko 2/3 dalys ½ dalies gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant naudotis patalpomis II-5 ir II-10, o atsakovui 1/3 dalys ½ dalies gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) skiriant naudotis patalpa II-3, o patalpomis II-6, II-8, II-2 ir II-1 ieškovė ir atsakovas naudosis bendrai. Atkreiptinas dėmesys, kad rūsio patalpos naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Taip pat, tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo nustatytos nei padalintos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalys. Po atliktos rekonstrukcijos ieškovei priskirtos naudotis patalpos – 2-4/11,14 kv. m., 2-5/7,18 kv. m., 2-6/19,09 kv. m., 2-7/17,33 kv. m., atsakovui priskirtos 2 -1/24,17 kv.m. ir bendrai naudojamos patalpos, ieškovei 2/3 R-1/8,25 kv. m., 2/3 R-2/4,13 kv. m., 2/3 R-3/2,45 kv. m., 2-3 R-4/7,34 kv. m., 2/3/6,21 kv. m., 2/3 2-2/0,75 kv. m., o atsakovui 1/3 R-1/8,25 kv.m., 1/3 R-2/4,13 kv. m., 1/3 R-3/2,45 kv. m., 1/3 R-4/7,34 kv.m., 1/3 2-3/6,21 kv.m., 1/3 2-2/0,75 kv. m. Taigi po rekonstrukacijos ieškovė naudojasi 74,15 kv. m. dydžio patalpomis, o atsakovui priklausytų naudotis 33,89 kv. m. dydžio patalpomis.

2.3. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovei ir atsakovui priklausančio nekilnojamojo turo neįmanoma atidalinti natūra, kadangi nei buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nei priklausančios dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir nei dalies kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), negalima suformuoti ir naudoti, kaip unikalių ūkinių vienetų, kuriais galima būtų naudotis, kadangi butas turi vieną praėjimą, vieną virtuvę ir sanitarinį mazgą. Be to, patalpos išdėstytos taip, kad nėra galimybės suformuoti atskirų, su atskirais įėjimais, sanitariniais mazgais bei virtuve patalpų, todėl tektų formuoti naudotis keliems skirtingiems asmenims nėra galimybės. Be to, toks bendravimas gali kelti konfliktines situacijas bei mažinti bendrasavininkų gyvenimo kokybe ir komfortą. Atsakovas siųsdamas ieškovei 2021 m. gruodžio 27 d. Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarės D. M. – M., pasiūlymą pirkti jam nuosavybės teise priklausantį turtą išreiškia aiškią valią, kad neplanuoja niekaip kitaip dalintis bendrąja daline nuosavybe priklausančio turto su ieškove. Minėtas turtas yra nelikvidus, kadangi negali būti suformuotas, kaip atskiras ūkinis vienetas, taip pat nėra sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo dalių bei naudojimo tvarkos, todėl toks turtas nėra paklausus rinkoje, kadangi jį įsigijus nebus galima jį eksploatuoti iš karto, reikės papildomų piniginių investicijų bei laiko sąnaudų, kad būtų galima įsigytu turtu naudotis. Realiausias pirkėjas ir suinteresuotas asmuo yra ieškovė. Negalint atlikti nekilnojamojo turto dalies vertinimo tikslinga remtis VĮ Registrų centro duomenų bazės vertėmis bei pačio atsakovo nurodyta turto verte. Tinkamai įvertinti, kuri yra 23 000,00 Eur. Su šia turto verte ieškovė sutinka ir mokėtų kompensaciją atsakovui.

2.4. Tikslinant ieškinio reikalavimus ieškovė nurodė, kad UAB „Skena“ atliko nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizę, nustatant pagerinimo darbų sąnaudas 2013 m. data, kadangi kadastro byla po rekonstrukcijos buvo suformuota 2013 m. ir pateikė ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra pateiktas ir prijungtas prie bylos. Ieškovės nuomone į bylą pateiktas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pakankamas įrodymas, nustatant atliktų pagerinimo darbų sąnaudas, kurios, vadovaujantis pateiktu ekspertizės aktu 2013 m. kovo mėnesio kainų lygiu yra 17 395,24 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateiktame ekspertizės akte nustatyta atliktų pagerinimo darbų sąnaudų suma nėra mažesnė, nei ieškovė nurodė ieškinyje. Be to, ieškinio reikalavimo tikslinimo būtinybė atsirado ir dėl to, kad vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, ieškovė, atsakinėdama į klausimus, nurodė, jog į 7 415,47 Eur sumą už komunalines išlaidas įtraukė ne tik komunalinius mokesčius už patalpų šildymą, bet ir kitus su nekilnojamojo turto išlaikymu susijusius komunalinius mokesčius (t. y. šiukšlių išvežimas. Nors atsakovas po santuokos nutraukimo nebegyveno ir ieškovė visą šį laikotarpį mokėjo komunalinius mokesčius už atsakovui dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto patalpų šildymą, tačiau, nesant galimybės išskirti mokėjimų, kurie atspindėtų ieškovės patirtas išlaidas tik nekilnojamojo turo patalpų šildymui, ieškovė į prašomos priteisti kompensacijos dydį šių patirtų išlaidų nebeskaičiuoja, jų neprideda prie galutinės turto rekonstrukcijos išlaidų sumos, taip sumažindama atsakovui tenkančią išlaidų už atliktą turto pagerinimą sumą. Ieškovė sutinka, kad turto vertė yra 23 000,00 Eur, tačiau tikslindama savo reikalavimus, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovė iš šios sumos prašo išminusuoti 4 348,81 Eur (atliktų pagerinimo darbų sąnaudų suma pagal ekspertizės aktą 17 395,24 Eur) padalinta iš atsakovui priklausančios turto dalies, priteisiant ieškovei visą nekilnojamąjį turtą, o atsakovui išmokant 17 251,19 Eur kompensaciją. Ieškovė nepalaiko ankstesniuose procesiniuose dokumentuose savo atskiro reikalavimo – priteisti jai iš atsakovo 7 474,70 Eur (suma nurodyta pagal ankstesnius skaičiavimus iki ekspertizės akto pateikimo) kompensaciją už atliktą buto rekonstrukciją, kadangi šių patirtų išlaidų atlyginimo klausimas būtų išspręstas reiškiant ieškovei reikalavimą priteisti atsakovui 17 251,19 Eur kompensaciją už jo turto dalį. Ieškovė prašė leisti atsakovui išmokėti kompensaciją per 60 mėnesių mokant po 258,76 Eur, o 60 mėnesį 258,46 Eur. Tačiau trumpina terminą ir prašo leisti kompensaciją išmokėti per 12 mėnesių, kas mėnesį mokant ne mažiau kaip po 1 437,60 Eur.

2.5. Teismo posėdžio metu, ieškovė nurodė, jog ieškinys pagrįstas, todėl turi būti tenkintinas. Ieškovė nurodė, jog gyvenant santuokoje su atsakovu buvo pradėta rekonstrukcija. Atsakovas pastatė vieną kambarį, jis pradėjo dokumentų ruošimą, tačiau jis jų nepabaigė. 2004 m. išsiskyrus, viskas nutrūko, dokumentai nebuvo pabaigti. Ieškovė gyveno nežinodama apie savavališkas statybas. Praėjo kiek metų, pradėtas statyti ir perstatyti namas, ant priestato buvo pastatytas tik vienas kambarėlis, visa kitą buvo senas aplūžęs griuvena namelis. Namelis buvo pastatytas atsakovui jau nesant, jam nedalyvaujant. Apie savavališkos statybos aktą nežinojo. 2013 m. pati įteisino statybas. 2006 m. namas pradėtas rekonstruoti. Nežino ar buvo projektas. R. Š. kai pradėjo tvarkyti dokumentus projektas buvo, tačiau jis buvo, nepabaigtas ir tiesiog numestas., pagal tai meistrai ir statė kėlė antrą aukštą. Maždaug paskaičiavo kainas pradiniame ieškinyje, vėliau paskaičiavus gavosi daugiau. Realiai buvo išleista apie dešimt tūkstančių, keliolika tūkstančių. Pinigų kompensacijai ras, turi tėvus, turi brolis, turi vaikus, turi gerą giminę, santaupų turi, mano, kad sugebės atsiskaityti. Name buvo atliktos rekonstrukcijos, vieną atliko R. Š. kartu santuokoje vieną kambarį, antrą rekonstrukciją darė pati ūkio būdu. Nematė reikalo derinti su R. Š., jis davė sutikimą, ir nei jis domėjosi nei kiek, nei jam buvo siūlyta ar pasakota kiek kas kainuoja. Darbai nebuvo derinti su R. Š., buvo tik sutikimas rekonstrukcijai. Kad darbai vyksta žinojo, bet jam nebuvo įdomu nei kiek, nei už kiek, nei kas ten vyksta. Vandens rezervuarą įsigijo namo išlaikymo poreikiams. Po skyrybų atsakovas negyveno, bet užeidavo. To kambario po rekonstrukcijos, kuris buvo atsakovo neliko. Tarp bendraturčių buvo nustatyta naudojimosi tvarka. Dabar jau nėra konkrečios 1/3 dalies, nes išgriauta siena ir sujungta su virtuve. Meistrai buvo samdomi privačiai, sutartys nebuvo sudarytos, sąskaitos neišsaugotos. Nemano, kad neapmokės kompensacijos lėšų ir giminaičiai jai padės. Pati turi šiek tiek lėšų. Akte nėra įtraukti atsakovo atlikti darbai. Statybinio išsilavinimo neturi.

2.6. Baigiamosios kalbos metu, ieškovės atstovė nurodė, jog turto atidalinti natūra negalima, o ir atsakovas nereiškia tokio reikalavimo. Be to, aplinkybė, kad Atsakovas ketino parduoti savo dalį turto tretiesiems asmenims ir pradėjo pardavimo procedūrą, atsiųsdamas pranešimą Ieškovei pasinaudoti pirmumo teise, tik patvirtina aplinkybę, kad Atsakovui nėra aktualus turto atidalinimas natūra, priteisiant dalį turto ar visą turtą. Atsakovo atstovas pateikė ir viena kitai prieštaraujančias „pozicijas“, kaip įvardijo pats atstovas, kalbant apie remonto darbus. Tokios „pozicijos“ greičiau vertintinos kaip melas, nes pateikti paaiškinimai prieštarauja vienas kitam dėl faktinių aplinkybių. Pozicija gali skirtis vertinant aplinkybes, o ne nustatinėjant faktus ir teikiant paaiškinimus apie de facto įvykusius ar neįvykusius įvykius. Nagrinėjimo iš esmės metu atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas atliko rekonstrukciją ir kad rekonstrukcija buvo atlikta dar iki santuokos nutraukimo. Pats atsakovas posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės nedalyvavo. Tuo tarpu Parengiamojo posėdžio metu Atsakovas buvo nurodęs, kad neprisidėjo prie rekonstrukcijos išlaidų ir jos neatliko. Atsakovo atstovo pozicija, kad pats atsakovas atliko rekonstrukcijos darbus, paneigia atsakovo kitą poziciją - kad atsakovas nieko nežinojo apie rekonstrukciją, kad sužinojo apie ją tik gavęs savavališkų statybų aktą ir kad nedavė rekonstrukcijai jokio sutikimo. Tai jei vadovautis atsakovo pozicija, kad jis pats atliko visus darbus, akivaizdu, kad sutikimas jam ir nebuvo reikalingas. Rašytiniai dokumentai, pateikti byloje, kurie akivaizdžiai rodo, kad rekonstrukcija buvo atlikta jau po santuokos nutraukimo, o atsakovas neprisidėjo prie jos kaštų. Patalpų įrengimui, rekonstrukcijai ir remonto darbams patirtas išlaidas iš pradžių ieškinyje ieškovė siekė pagrįsti kainomis, kurias pati prisiminė ir buvo pasižymėjusi raštu. Sąnaudų suma gavosi 10 808,62 EUR. Papildomai Ieškovė dar 2020 m. vasario 4 d. įsigijo šilumos siurblį su laidiniu termostatu ir vandens šildytuvu, kas sudarė viso 4 200 EUR. Atsakovui iškėlus abejones dėl galimų patalpų remonto kainų, ieškovė kreipėsi į UAB „Skena“, ekspertą A. Z., ir paprašė įvertinti pagerinimo darbų, atliktų ūkio būdu, sąnaudas 2013 m. kovo mėn. kainomis, kadangi 2013 metais buvo suformuota kadastrinių matavimų byla ir visi darbai jau buvo užbaigti. UAB Skena nustatė, kad atliktų pagerinimo darbų sąnaudos sudarė 17 395,24 EUR. Tai, kad ieškovės nurodytos ir UAB Skena atlikto skaičiavimo kainos nesutampa, yra visiškai normalu, kadangi ieškovė galėjo ir neįvertinti visų atliktų darbų, pati nebūdama specialistė. Atsakovas kartu su ieškove buvo davę sutikimą rekonstrukcijos darbams - sutikimas kartu su 2013 m. vasario 4 d. prašymu išduoti leidimą rekonstruoti statinį vienbutį gyvenamąjį namą į dvibutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), buvo pateiktas Kauno miesto urbanistikos skyriui, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas ir surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą. Atsakovo atstovo paaiškinimai, kad neva tai atsakovas turėjo atskirai duoti sutikimą kiekvienai įsigyjamai statybos prekei, plytelei ar medžiagai, yra visiškai nepagrįsti ir nelogiški. Svarbu, kad atsakovas davė sutikimą rekonstrukcijai, žinojo apie atidalinamus butus, vykdomus remonto darbus, rekonstruojamą namą į du butus, padidėjusį namo plotą tik patvirtina, kad atsakovas buvo išreiškęs aiškią valią ir pritarimą tokiam turto atidalinimui, pagerinimui ir remontui. Atsakovo nesąžiningumą rodo ir tai, kad jis seną, santuokos nutraukimo byloje patvirtintą nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką, kuri jau nebegaliojo po rekonstrukcijos, įregistravo Registrų centre prieš pat turto pardavimą, 2021 m. Visą laiką, nuo pat santuokos nutraukimo iki 2021 m. rugpjūčio mėn., atsakovas net nebuvo suinteresuotas nei turto padalinimu, nei naudojimosi tvarkos įregistravimu. Tuo metu, kai Atsakovas pateikė dokumentus įregistruoti turto dalis ir naudojimosi tvarką, Atsakovas puikiai žinojo, kad tvarka neatitinka fakto, nes jau buvo įregistruoti nauji kadastriniai matavimai dar 2004 m., daugiau kaip prieš 7 metus. Tokius veiksmus Atsakovas atliko siekdamas kuo skubiau parduoti sau priklausančią turto dalį, nesigilinant į faktiškai pasikeitusį turto įrengtą plotą ir kambarių išdėstymą, kartu patvirtindamas, kad jis nėra suinteresuotas turto išlaikymu savo nuosavybėje. Nors atsakovas nereiškia jokių reikalavimų byloje, neprašo perskaičiuoti turto vertės ir neįrodinėja, kad jam priklausanti kompensacijos dalis turėtų būti priteisiama didesnė, nei nurodė ieškovė (priešieškinis nėra pateiktas į bylą), tačiau byloje Atsakovas pateikė turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bendra turto vertė gavosi didesnė, nei atsakovas ketino parduoti savo dalį tretiesiems asmenims 2021 m. gruodžio mėn. Nors pateikta turto vertinimo ataskaita šioje byloje nėra jokio pagrindo vadovautis, nes Atsakovas neprašo perskaičiuoti turto vertės, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pateiktu turto vertinimu Atsakovas ir negalėtų vadovautis, kadangi ataskaita yra netiksli: turto vertinimas atliktas lyginamuoju metodu, skaičiuota pagal panašioje vietoje esančius gyvenamuosius namus, o nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinamas vienas butas dviejų butų pastate. Tai reiškia, kad ginčo turto galima rinkos kaina buvo nustatinėjama lyginant visiškai skirtingus nekilnojamojo turto objektus - gyvenamojo namo kainą su buto kaina. Ataskaitoje skirtingai nurodomas vertinamas turtas, tai jis įvardijamas kaip - namų valda, tai nurodoma, kad vertinamas - butas pastate. Akivaizdu, kad vertinant turtą nebuvo atsižvelgta į individualias vertinamo turto savybes. Kaip jau minėta, ataskaitoje nurodoma, kad vertinama namų valda ir jos vertė buvo nustatoma vadovaujantis duomenimis apie namų valdų, kai namo plotas yra nuo 50 kv. m. iki 160 kv. m. pardavimo rinką (duomenys neskelbtini) mikrorajone nuo 2021 m. sausio mėnesio iki 2022 m. vasario 22 d. Tuo tarpu šalims priklausantis nekilnojamasis turtas yra butas, dviejų butų pastate. Todėl nustatant turto vertę negalima vadovautis tik gyvenamųjų namų pardavimais (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Vertinant turtą taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad būstas šalims priklauso dalinės nuosavybės teise, naudojimosi tvarka patalpomis, pagal šalims priklausančias turto dalis, nenustatyta, bute neįmanoma suformuoti atskiro įėjimo, atskirų energijos apskaitos įtaisų; žemės sklypui, kuris priklauso keliems bendraturčiams, taip pat nėra nustatyta naudojimosi tvarka. Įvertinus šias individualias šalims priklausančio turto savybes, akivaizdu, kad tokiam turtui parduoti reikalingas specifinis pirkėjas, jį sunku parduoti (kas taip pat gali turėti įtakos jo galutinei vertei). Vertintojas vertinimo ataskaitoje taip pat pažymėjo, kad „[...] užsakius duomenis apie namų valdų dalių pardavimą, vertinimo dieną nėra nei vieno skelbimo, siūlančio įsigyti namo dalį (duomenys neskelbtini) mikrorajone“. Tai tik patvirtina faktą, kad prašomo atidalinti turto vertė nustatyta netiksliai, nepagrįstai ir neįvertinus subjektyvių vertinamo turto aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad nustatant prašomo atidalinti turto vertę, turėtų būti vadovaujamasi 2021 m. gruodžio 27 d. Kauno miesto 14 notarų biuro notarės D. M. – M. pasiūlymu Ieškovei pasinaudoti pirmumo teise ir įsigyti turtą už 23 000 Eur. Dėl prašymo išdėstyti priteistą atsakovui kompensacijos sumą pasisakytina, kad ieškovė palaiko savo prašymą išdėstyti kompensacijos sumą vienerių metų laikotarpiui, nes ieškovė neplanavo išpirkti iš buvusio savo sutuoktinio jo turto dalį, nebuvo tam atsidėjusi lėšų, šalys buvo susitarę šeimos turtą palikti vaikams, o tokios sumos sumokėjimas iš karto apsunkintų ieškovės finansinę padėtį, nes ieškovė būtų priversta skolintis lėšas iš giminių, vaikų. Tačiau teismui nusprendus, kad prašymas dėl kompensacijos išdėstymo yra nepagrįstas, ieškovė patvirtino bylos nagrinėjimo iš esmės metu, kad turės galimybę sumokėti ir visą priteistą kompensaciją iš karto. Atsakovo dvejonės dėl ieškovės negalėjimo sumokėti už priteistą turtą kompensacijos, nėra pagrįstos jokiais įrodymais, be to, ieškovei priteisus turtą natūrą ir negalint dėl kokių nors priežasčių sumokėti, atsakovas visada galės išieškoti priteistą sumą iš ieškovei priklausančios turto dalies.

II. Atsakovo atsiliepimo argumentai ir priešieškinio reikalavimai

3. Atsakovas R. Š. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas nurodė, kad byloje yra pateikti duomenys apie ūkio būdu atliekamos rekonstrukcijos faktines išlaidas, kurios sudaro 10 808,62 Eur, todėl nėra jokio pagrindo remtis ekspertizės aktu, kuriame pateikiami tik orientaciniai skaičiavimai. Kita vertus, ieškovė pradiniame ieškinyje nurodo rekonstrukcija pradėjusi 2003 m., ką ieškovė patvirtino ir teismo posėdžių metu. Nemaža dalis darbų buvo atlikta iki santuokos nutraukimo 2003-2004 metais, ką ieškovė irgi patvirtino posėdžių metu. Tai leidžia daryti išvadą, kad akte pateikiami paskaičiavimai, kad akte pateikiami paskaičiavimai 2013 m. kainų lygiu yra nepagrįsti, taip pat į paskaičiavimus nepagrįstai įtraukti darbai, kurie buvo atlikti ieškovės ir atsakovės santuokos metu, 2003-2004 m.

2.1. Iki rekonstrukcijos atlikimo, ieškovė turėjo pareigą kreiptis į atsakovą ir gauti iš jo atitinkamą rašytinį sutikimą, o atsakovui nepagrįstai atsisakius tokį sutikimą pateikti – kreiptis į teismą ir reikalauti leisti tokius darbus atlikti nesant atsakovo sutikimo. Tokio sutikimo, negavus, taip pat negavus teismo leidimo atlikti darbus nesant atsakovo sutikimo, ieškovė neturėjo teisės vykdyti atitinkamų darbų, o vėliau reikalauti atlyginimo už tokius darbus iš atsakovo. Kadangi atsakovas jokia forma nėra davęs sutikimo rekonstrukcijos išlaidoms padengti, atsakovas neturi pareigos dengti dalies rekonstrukcijos kainos. Ieškovė neįrodinėja, kad jos tariamai patirtos išlaidos rekonstrukcijai buvo būtinos ir pagrįstos, vykdant bendro turto savininkų pareigą išlaikyti ir išsaugoti turtą, t. y. kiek ieškovės atlikti darbai yra susiję su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu.

2.2. Darant prielaidą, kad ieškovė rekonstrukcijos išlaidas patyrė turėdama atsakovo sutikimą, arba šie darbai buvo būtini turto išlaikymui ir išsaugojimui, reikšminga tai, kad ieškovė nurodo rekonstrukcijos darbus atlikusi 2003-2013 metais. Tai reiškia, kad tariamą reikalavimo teisę į atsakovą – ieškovė įgijo atlikusi konkrečius darbus. Reikalavimas priteisti išlaidų kompensaciją už darbus, kurie buvo atlikti iki 2012 m. vasario 27 d. yra pareikštas praleidus ieškinio senatį ir atsakovas prašo ją taikyti. Byloje yra reikšminga nustatyti, kada ir kokius konkrečiai darbus ieškovė atliko rekonstrukcijos laikotarpiu. Atsakovui yra žinoma, kad dėl rekonstrukcijos darbų buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Reikalavimas atlyginti 18 651,19 Eur rekonstrukcijos išlaidas yra nepagrįstas, nepagrįstai remiantis orientaciniais skaičiavimais, kai yra žinoma faktinių išlaidų suma, nepagrįstai įtraukiant į kompensaciją santuokoje atliktus darbus, juolab, kad rekonstrukcijos išlaidos patirtos neturint atsakovo sutikimo, todėl atsakovas neturi pareigos dengti dalies jos kainos, dalis reikalavimo pareikšta praleidus ieškinio senaties terminą.

2.3. Kompensacija paskaičiuota, remiantis prielaida, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra 23 000,00 Eur, tačiau atsakovas atliko turto vertinimą ir pateikė UAB „Litukas ir Ko“ turto vertės nustatymo ataskaitą, kurioje konstatuota, kad vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu vertinimo dieną (2022-02-22) yra 124 000,00 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašydama atidalinti atsakovui priklausančią turto dalį, vadovaujasi turto verte, kuri akivaizdžiai neatitinka rinkos kainos.

2.4. Tais atvejais, kai teismas ištyręs realias šalių galimybės sumokėti kompensaciją pripažįsta, kad toks atidalijimo būdas negalės būti įvykdomas, ieškinį dėl atidalijimo atmeta. Toks teismo sprendimas galėtų būti pagrindas bendraturčiams svarstyti, ar nėra racionalesnio bendrosios nuosavybės pabaigimo būdo, pavyzdžiui, bendro daikto pardavimas. Ieškovė pareiškime prašo, kad būtų pakeista sprendimo vykdymo tvarka, vykdymą išdėstant per 12 mėnesių, kas mėnesį mokant ne mažiau kaip po 1 437,60 Eur. Ieškovė nenurodo aplinkybių, kurios nulėmė tokį reikalavimo modifikavimą, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pradiniame ieškinyje melavo, kad pinigų kompensacijai sumokėti neturi. Kitu atveju, galimas atvejis, kad ieškovė suprasdama galimo išieškojimo komplikuotumą neketina įvykdyti sprendimo ir per 12 mėnesių. Tokius įtarimus sustiprina ir duomenų apie ieškovės finansinius resursus sprendimo įvykdymui nepateikimas ir bylos nagrinėjimo metu gauti duomenys apie ieškovės sveikatos būklę.

2.5. Atsakovo netenkina sprendimo išdėstymas nei per 60 mėnesių, nei per 12 mėnesių. Jis yra suinteresuotas pinigus už turtą gauti iš karto ir šiuo metu turi turto pirkėją, kuris sumokėtų už turtą 23 000,00 Eur iš karto, ką patvirtina ieškovei siųstas pranešimas dėl pasiūlymo pirkti atsakovui priklausančią bendro turto dalį. Tai ne tik reikšminga tuo, kad atsakovas turi daug didesnes galimybes šiuos pinigus prasmingai panaudoti juos gavęs iškarto, tačiau negalima ignoruoti ir infliacijos faktoriaus. Šiuo metu metinė infliacija Lietuvoje siekia 12,4 procento ir atsižvelgiant į pasaulyje vykstančius procesus, turi tendencija augti toliau. Iš to seka, kad išdėsčius kompensacijos sumokėjimą, atsakovo gauta suma pagal pinigų perkamąją galią bus ženkliai mažesnė. Atsižvelgiant tai, ieškovės siekiamas išdėstymas suteiktų ieškovei privilegijuotą padėti atsakovo sąskaitą ir tuo pačiu atsakovo teisės ir interesai būtų iš esmės pažeisti, nes jis perkamosios galios prasme gautų ženkliai mažesnę kompensaciją ir negaudamas pinigų iškarto turėtų apribotas jų panaudojimo galimybes. Tuo tarpu ieškovė turtą gautų iškarto ir galėtų juo disponuoti. Dėl šios priežasties, sprendimo išdėstymas prieštarautų šio instituto taikymo taisyklėms.

2.6. Apibendrinat, atsižvelgiant į ieškovės nesąžiningumą, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kad turi galimybę išmokėti kompensaciją ir galima konstatuoti, kad ieškovė neturi pinigų, sumokėti piniginės kompensacijos atsakovui ir jos išdėstymas iš esmės pažeistų atsakovo teises ir interesus, todėl atsakovui priklausančio Turto dalių atidalijimas ieškovės prašomu būdu yra negalimas, todėl šis ieškinio reikalavimas turėtų būti atmestas.

2.7. Teismo posėdžio metu, atsakovas ir jo atstovas, nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Nurodė, jog pradiniame ieškinyje ieškovė pateikė detalią sąmatą, kiek kainavo rekonstrukcijos darbai ūkio būdu – 10 808,62 Eur. Šia suma reikėtų vadovautis. UAB „Skena“ paskaičiavimai, kiek darbai kainavo 2013 m., neturi jokios reikšmės, nes atliekant darbus ūkio būdu galima taupyti ir žmogus atliekantis darbus ūkio būdu žino, kiek tokie darbai jam kainavo. Darbai buvo atliekami nuo 2003 m., ieškovė patvirtino šią aplinkybę. Iš dalies yra pakeltas pastato stogas, namas yra apšiltintas ir apkaltas lentelėmis ir tai vyksta 2003-2004 m. Savavališkų statybos patikrinimo aktas rodo, jog 2011 m. birželio 30 d., jau yra konstatuota, kad rekonstrukcija savavališkai yra atlikta. Rekonstrukcija buvo baigta 2011 m. Turi būti taikoma senatis, dėl sumų išskaičiavimo iš kompensacijos dydžio, tas kurios buvo investuotos į pastatą. Senatis turi būti taikoma visiems darbams, kurie buvo atlikti iki 2012 m. vasario 27 d. Visi darbai už kurių atlikimą, prašoma priteisti kompensaciją buvo investuotos dar iki 2012 m. vasario 27 d. Akivaizdu, jei daryti prielaida, kad rekonstrukciją atliko viena ieškovė, ji turėjo gauti bendraturčio sutikimą, už konkrečius darbus pagal parengtas sąmatas. Tada, ieškovė įgytų teisę reikalauti už rekonstrukciją sumokėtų lėšų. Byloje nėra duomenų, jog buvo gautas bendraturčio sutikimas. Atsakovas nesutinka su turto vertinimu – 23 000,00 Eur sumoje, kadangi atsakovas ketino už tokį turtą parduoti. Atsakovas turto nepardavė už tokią kainą. Buvo numatytas terminas iki kada turtas turėjo būti parduotas, jis to nepadarė už numatytą kainą. Atsakovas atliko nepriklausomą turto vertinimą, kuris nustatė turto vertę – 124 000 Eur, todėl kompensacijos dydis už 1/3 dalį yra 41 333 Eur. Ieškovė neįrodė, kad galėtų atsiskaityti su ieškovu. Ieškovė serga sunkia liga, todėl negalima tikėtis, kad jos turtinė padėtis pagerės. Daroma prielaida, kad arba pradiniame ieškinyje prašydama išdėstyti terminą atsiskaityti 5 metams, ieškovė buvo nesąžininga ir melavo, arba dabar mažindama terminą iki vienerių metų, neplanuoja atsiskaityti iš viso. Jei atitiktų rinkos vertes kompensaciją, būtų logiška taip pasidalinti turtą, tačiau ieškovė turi įrodyti, kad gali sumokėti tokią pinigų sumą. Tai, kad atsakovas žinojo apie atliekamą rekonstrukcija nekyla klausimų. Atliekant rekonstrukciją, šalys detaliai turi susitarti dėl rekonstrukcijos apimties. Vien tai, jog atsakovas sutiko, kad būtų atliekama rekonstrukcija, nereiškia, kad galima daryti bet kokias išlaidas. Tada iškiltų klausimas ar galima tokiomis medžiagomis ir tokiomis savikainomis atlikti tokius darbus. Išlaidų suma nebuvo suderinta su atsakovu, nebuvo aiški rekonstrukcijos apimtis, nebuvo aiški rekonstrukcijos sąmata. Ir vidaus apdailos darbai, ir stogo pakėlimas ir išorės apdailos darbai buvo atlikti santuokos metu. Tai leidžia daryti prielaidą, kad rekonstrukcijos darbus atliko atsakovas. Ieškovė pripažįsta, kad nuotraukos darytos 2003 m. Atsakovas atliko darbus ūkio būdu ir pasirašė savavališkos statybos aktą.

2.8. Baigiamosios kalbos metu, atsakovo atstovas nurodė, kad nors atsakovas iš esmės neprieštarautų, kad jam priklausanti ginčo turto dalis būtų atidalinta, tačiau jis nori gauti rinkos kainą atitinkančią piniginę kompensaciją, ją išmokant iš karto įsiteisėjus teismo sprendimui. Tuo tarpu ieškovės prašomas atidalijimo būdas iš esmės pažeidžia teisingo atidalijimo principus – ieškovė siekia, kad turtas verte būtų laikoma ženkliai mažesnė vertė nei rinkos kaina, negana to ieškovė siekia, kad iš mokėtinos ženkliai už rinkos kainą mažesnės kompensacijos sumos dar būtų išskaičiuoti gyvenamojo namo pagerinimai atlikti šalims gyvenant kartu, taip pat pagerinimai, kurie buvo atlikti be atsakovo sutikimo ir dar pageidauja, kad kompensacijos mokėjimas būtų išdėstytas, kai Lietuvoje šiuo metu metinė infliacija sudaro 22 procentus. Turto pagerinimų kaina turėtų būti nustatyta remiantis pirminiame ieškinyje pačios ieškovės nurodyta faktinių išlaidų suma, o ne pagal UAB „Skena“ ekspertizės aktą, kuris akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Byloje pateikti duomenys apie ūkio būdu atliekamos rekonstrukcijos faktines išlaidas, kurios sudaro 10.808,62 Eur. Ūkio būdu atliktų darbų faktinis kainos paskaičiavimas yra ženkliai tikslesnis rodmuo nei sąmatine programa suskaičiuota orientacinė kaina. Ieškovė pradiniame ieškinyje nurodo rekonstrukciją pradėjusi 2003 metais, ką ieškovė patvirtino ir posėdžių metu. Taip pat į bylą pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad nemaža dalis rekonstrukcijos darbų buvo atlikta iki santuokos nutraukimo, 2003 – 2004 metais, ką ieškovė irgi patvirtino posėdžių metu. Tai leidžia daryti išvadą, kad akte pateikiami paskaičiavimai 2013 m. kovo mėnesio kainų lygiu yra nepagrįsti, taip pat į paskaičiavimus nepagrįstai įtraukti darbai, kurie buvo atlikti ieškovės ir atsakovo santuokos metu, 2003 – 2004 metais. Atsakovas jokia forma nėra davęs sutikimo rekonstrukcijos išlaidoms padengti, atsakovas neturi pareigos dengti dalies rekonstrukcijos kainos. Ieškovė neįrodinėja, kad jos tariamai patirtos išlaidos rekonstrukcijai buvo būtinos ir pagrįstos, vykdant bendro turto savininkų pareigą išlaikyti ir išsaugoti turtą, t. y. kiek ieškovės atlikti darbai yra susiję su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu. Darant prielaidą, kad ieškovė rekonstrukcijos išlaidas patyrė turėdama atsakovo sutikimą arba šie darbai buvo būtini turto išlaikymui ir išsaugojimui, tuomet reikšminga tai, jog ieškovė nurodo rekonstrukcijos darbus atlikusi 2003-2013 metais. Tai reiškia, kad tariamą reikalavimo teisę į atsakovą – atlyginti dalį rekonstrukcijos kainos – ieškovė įgijo atlikusi konkrečius darbus. CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato bendrąjį 10 metų senaties terminą, todėl reikalavimas priteisti išlaidų kompensaciją už darbus, kurie buvo atlikti iki 2012 m. vasario 27 d. yra pareikštas praleidus ieškinio senatį (ieškinys pareikštas 2022 m. vasario 28 d.) ir atsakovas prašo teismo ją taikyti. Byloje yra pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. birželio 30 d. Savavališkos statybos patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, kad 2011 m. birželio mėn. įvykusio patikrinimo metu gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pilnai rekonstruotas. Taigi, ieškovės teiginiai esą rekonstrukcija buvo atliekama 2013 m. bei jos pateikti UAB „Skena“ skaičiavimai kiek rekonstrukciją sudarantys darbai kainavo 2013 m. kovo mėnesio kainų lygiu yra nepagrįsti. Taip pat pažymėtina ta aplinkybė, kad Savavališkos statybos patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip statytojas pasirašė atsakovas R. Š., kas dar kartą paneigia ieškovės teiginį, kad rekonstrukcija buvo atliekama išskirtinai ieškovės pastangomis ir lėšomis. Ieškovė pasirinko 2013 m. kaip tariamą rekonstrukcijos darbų atlikimo datą išimtinai tam, kad išvengtų reikalavimo taikyti senatį, tačiau byloje esantys objektyvūs įrodymai ir pačios ieškovės paaiškinimai rodo, kad dalis rekonstrukcijos darbų buvo atlikti dar šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, kiti darbai ieškovės buvo atlikti ne vėliau kaip iki 2011 m., todėl šiam reikalavimui yra taikytina senatis ir atsakovas prašo ją taikyti. Teismų praktikoje pasisakoma, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Atsakovo užsakymu buvo atliktas ginčui aktualaus turto vertinimas ir pateikta UAB „Litukas“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaitą, kurioje konstatuota, kad šalims priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu vertinimo dieną (2022 m. vasario 22 d.) yra 124 000 Eur (vienas šimtas dvidešimt keturi tūkstančiai eurų). Atsižvelgiant į tai, atsakovui priklausančios 1/3 turto dalies rinkos vertė yra 41 333,33 Eur, todėl jeigu atsakovo turto dalis būtų atidalinta ją priteisiant ieškovei, iš ieškovės turėtų būti priteista 41 333,33 Eur. ieškinyje nurodoma, kad atsakovui priklausančio turto vertė yra 23.000 Eur, esą dėl to, kad atsakovas buvo sudaręs preliminarią sutartį dėl savo turto dalies pardavimo už tokią kainą. Tačiau sutartinės kainos negalima tapatinti su rinkos kaina, nes sutartinę kainą įtakoja ne tik turto rinkos vertė, bet ir kitos aplinkybės. Be to, minėtos preliminarios sutarties pagrindu pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Atsižvelgiant į tai, preliminariame atsakovo susitarime dėl jo turto dalies pardavimo nustatyta kaina neturi nieko bendro su rinkos kaina ir ja negalima vadovautis sprendžiant klausimą dėl atsakovo turto dalies atidalijimo. Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė Turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos ir neprašė skirti teismo ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti, laikytina, kad ieškovo pateikta UAB „Litukas“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaita yra teisinga, todėl atsakovo turto dalį atidalijant ją priteisiant ieškovei, atsakovui turėtų būti priteista 41.333,33 Eur kompensacija. Mažesnės kompensacijos priteisimas lemtų nesąžininga ieškovės praturtėjimą atsakovo sąskaitą ir atidalijimo neteisėtumą. Ieškovė pareiškime dėl ieškinio dalyko tikslinimo prašo teismo, kad pakeistų sprendimo vykdymo tvarką jo vykdymą išdėstant per 12 mėnesių, kas mėnesį mokant ne mažiau kaip po 1 437,60 Eur. Pradiniame ieškinyje ieškovė nurodė, kad pinigų kompensacijai sumokėti neturi ir prašė sprendimo vykdymą išdėstyti per 60 mėnesių. Pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo sutinka išdėstyti teismo sprendimo vykdymą per 12 mėnesių. Ieškovė nenurodo aplinkybių, kurios nulėmė tokį reikalavimo modifikavimą, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pradiniame ieškinyje melavo, kad pinigų kompensacijai sumokėti neturi. Kitu atveju, galimas atvejis, kad ieškovė suprasdama galimo išieškojimo komplikuotumą neketina įvykdyti sprendimo ir per 12 mėnesių. Tokius įtarimus sustiprina ir duomenų apie ieškovės finansinius resursus sprendimo įvykdymui nepateikimas, ir bylos nagrinėjimo metu gauti duomenys apie ieškovės sveikatos būklę. Ieškovės turtinė padėtis yra tokia, kad ji teigia, kad gali sumokėti 18 651,19 Eur kompensaciją tik per vienerius metus. Tačiau kaip minėta, ši kompensacijos suma yra apskaičiuota remiantis prielaida, kad atsakovo turto dalies vertė siekia tik 23.000 Eur ir ją dar sumažinus tariamai ieškovės atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcijos kaina, kuri proporcingai tenka atsakovui kaip bendraturčiui. Taigi, jeigu ieškovė negali sumokėti 18 651,19 Eur kompensacijos iš karto ir kyla pagrįstų abejonių, kad jis sumokės šią kompensaciją per metus laiko, tuomet akivaizdu, kad 41 333,33 Eur kompensacijos sumokėjimas netgi išdėsčius jos mokėjimą per kelis metus ieškovei būtų nepakeliama našta. Vertinant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybę, reikia turėti omeny, kad šiuo metu Lietuvoje yra fiksuojama net 22 proc. metinė infliacija, kas reiškia, kad pinigų perkamoji galia per metus sumažėja 22 proc. ir duomenų nėra, kada infliacija sugrįš į įprastines ribas. Tai lemia, kad išdėsčius sprendimo vykdymą, esant tokiai infliacijai, atsakovas gauto suma savo perkamąja galia būtų ženkliai mažesnė nei priteista teismo, kas iš esmės pažeistų atsakovo interesus. Tuo tarpu ieškovei būtų suteikta privilegijuota padėtis, nes įsiteisėjus teismo sprendimui ji iš karto gautų atsakovo turto dalį ir galėtų ja disponuoti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip buvusio bendro daikto netektų abu bendraturčiai. Tais atvejais, kai teismas ištyręs realias šalių galimybes sumokėti kompensaciją pripažįsta, kad toks atidalijimo būdas negalės būti įvykdomas, ieškinį dėl atidalijimo atmeta. Toks teismo sprendimas galėtų būti pagrindas bendraturčiams svarstyti, ar nėra racionalesnio bendrosios nuosavybės pasibaigimo būdo, pavyzdžiui, bendro daikto pardavimas. Yra pagrįstų abejonių dėl ieškovės galimybės sumokėti ieškinyje nurodytą kompensaciją netgi ją išdėstant per vienerius metus. Tuo tarpu, atsižvelgiant į atsakovui priklausančią atidalintino turto rinkos kainą, atsakovui priteistina kompensacija turėtų būti daugiau nei dvigubai didesnė už ieškinyje nurodytą kompensaciją, kas lemia, jog ieškovė nebus pajėgi jos sumokėti. Negana to, kompensacijos mokėjimas ją išdėstant, esant dideliam infliacijos lygiui iš esmės pažeistų atsakovo teises ir interesus, nes per teismo nustatytą terminą jam sumokėtos sumos perkamoji galia būtų ženkliai mažesnė nei sumokėjus kompensaciją iš karto. Atsižvelgiant į tai, teismas turėtų atmesti ieškinį dėl atidalijimo, nes ieškovė yra nepajėgi sumokėti atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos.

III. Trečiųjų asmenų ir liudytojų parodymai

2.9. Teismo posėdžio metu, liudytoja D. B. parodė, kad buvo ilgametė kaimynė. Visą laiką matė, kad buvo išorė tvarkoma, matė, kaip ieškovės brolis statė. Teritorija tvarkoma, namo apkantavimas, langai buvo keičiami, palėpė ir lentelės iškalimai buvo 5-10 metų iki išsikraustymo. Išsikraustė iš kaimynystės 2020 m. Galėjo būti 2013 m., neatsimena tiksliai. Darbus atliko J. Š. brolis, dirbo ant stogo, buvo lentelės apkalinėjamos. Jis viską dirbo pats. Pas J. Š. buvo vieną kartą viduje, išorės darbus matė dažnai. Jūratės kiemas buvo už tvoros. R. Š. nematydavo. Nematė, kad atsakovas būtų prisidėjęs prie darbų.

2.10. Teismo posėdžio metu, liudytoja I. M. A. parodė, kad J. Š., kadangi šalia jos gyveno daugiau nei 30 metų. Per langus matėsi jos gyvenamasis namas. Išsikraustė prieš daugiausiai 4 metus. Gyveno (duomenys neskelbtini). Visą laiką akcentavo, jog lėšos buvo ieškovės brolio ir tėvo. Niekada nematė, kad statybose buvo jos buvęs vyras. Darbai vyko visą laiką, 6-7 metus, nuo vėliau tik apstojo. Darbus atliko gal draugai, gal samdyti žmonės. Darbai prasidėjo gal 1999 m. Buvo vykdomi apdailos darbai. Darbuodavosi brolis, asmeniškai jo nepažįsta. Namas po truputį gerėjo. Buvo vieno aukšto su palėpe, o vėliau namas pasidarė dailesnis, sutvarkytas. Nepastebėjo, kad langai ar stogas būtų keičiami. Kada ieškovė išsiskyrė, nežino.

2.11. Liudytojas K. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog yra J. Š. brolis. Parodė, kad padėjo atlikti rekonstrukcijos darbus. Rekonstrukcijos darbai vyko nuo 2006 m. iki 2012 m. Prašydavo pagrinde meistro, pats pagrinde atveždavo medžiagas, nupirkdavo medžiagas, stengėsi padėti kiek įmanoma meistrams. Buvo antras aukštas keliamas. Antras aukštas buvo visai nepadarytas. R. Š. iškėlė tik būdelę. o vėliau buvo pastatytas visas antras aukštas, padaryti perdengimai, keisti langai, pirmo aukšto vidus buvo daromas, išgriauta virtuvė, buvo statomi radiatoriai. Stogą skardino, dailylenčių dalį kalė, jos lėšomis. Projektu nesidomėjo, apie projektą nieko nežino ar jis buvo ar nebuvo. Griovimo darbus atlikdavo ir pats. Žinojo, kad namas priklausė tiek ieškovei, tiek atsakovei. Atsakovui nebuvo pasakojama, kas buvo daroma, į jo pusę nelindo. Darbus finansavo ieškovės tėvai ir pati ieškovė. Pagrindiniai darbai buvo užbaigti 2012 metais, galbūt šiek tiek anksčiau.

2.12. Trečiasis asmuo A. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nedalyvavo, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės

5. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1318/3930 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklauso 1/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 659/3930 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 1/6 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 11-14)

6. Iš pateiktos 2013 m. kovo 13 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą, matyti, kad užbaigta, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. statinio projektą. Statytojas A. R. pagal įgaliojimą ir I. U. (1 t., e. b. l . 6-9). Iš 2021 m. gruodžio 21 d. pareiškimo notarų biurui, matyti, kad atsakovas pasiūlė įsigyti jam priklausančią turto dalį, adresu (duomenys neskelbtini), už 23 000,00 Eur (1 t., e. b. l. 10)

7. Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, matyti, kad buvę sutuoktiniai (ieškovė ir atsakovas), pasidalijo turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir nusistatė minėto turto naudojimosi tvarką (1 t. e. b. l . 16). Byloje pateikiama nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, taip pat UAB „Nidulus appraisal“ sudarytas buto planas, patalpos (buto) vidaus plotų eksplikacija, iš kurių matyti, šalims priklausančio turto patalpų žymėjimai plane (1 t., e. b. l. 17-37).

8. Iš pateikto 2022 m. vasario 7 d. pastato dalių nustatymo projekto, matyti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), dalių skaičiavimai, atlikti pagal 2013 m. rugsėjo 12 d. kadastrinių matavimų duomenis (1 t., e. b. l. 55). Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros Serija ŠVE Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog 2020 m. vasario 4 d. buvo įsigytas Šilumos siurblys CH-HM 8 kw su laidiniu termostatu bei 200 l vandens šildytuvas, įskaitant montavimą ir medžiagas už 4 200,00 Eur sumą (1 t., e. b. l. 59).

9. Byloje pateikiamas ieškovės ranka rašytas atliktų darbų skaičiavimas ūkio būdu už 37 320,00 Lt (10 773,87 Eur), kurį sudaro šios išlaidos: lentos stogui, gegnės (bruseliai), šiltnamio vata, skarda stogui, grindinės lentos, gipsas sienoms, dailylentės lauko apdaila, dailylentės vidaus apdailai, grindys (grindų įranga, šiltinanti plėvelė), tinkas, glaistas, cementas, žvyras, šildymo radiatoriai, langai plastikiniai, santechnikos darbai ir įranga, elektros įranga, medvaržčiai, vinys, varžtai, lauko durys, išlaidos darbininkams (griovimo darbai, laužo išvežimas) (1 t. e. b. l. 60).

10. Iš byloje pateikiamos, namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad buvo vertinamas turtas t. y. 1977/3930 dalys, 0,1310 ha žemės sklypo. Paskirtis kita, naudojimo būdas - Gyvenamosios teritorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies plotas – 0,0659 ha ((„A“ dalis (0,0544 ha) ir dalis (0,0115 ha) bedro naudojimo „C“ dalies); butas pastate 1A1m (u/n (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 85,87 kv.m, statybos metai – 1959/2013; ½ dalis kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė) (u/n (duomenys neskelbtini)), statybos metai – 1974. Nustatyta viso turto vertė vertinimo dienai – 124 000,00 Eur, atsižvelgus į vertinamo turto fizinę būklę, statybos metus, turto pasiūlos ir paklausos lygį, kitus veiksnius bei rinkos konjunktūros sąlygas (1 t., e. b. l. 98)

11. Iš byloje pateikto 2013 m. rugpjūčio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimo „Statyti naują (-us) statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us), statytojui A. R. leidžiama rekonstruoti statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Byloje, taip pat, pateiktas J. Š. ir R. Š. sutikimas, statybos leidimą išimti A. R. vardu (1 t. e. b. l. 103-105).

12. Iš byloje pateikto, medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, matyti, kad J. Š., diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (Ligos kodas (duomenys neskelbtini)) (1 t. e. b. l. 166).

13. Iš byloje pateikto UAB „Skena“ akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo apskaičiuotos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbų sąnaudos, matyti, kad 2014 m. kovo mėn., kainų lygiu nustatyta, kad atliktų pagerinimo darbų sąnaudos yra 17 395,24 Eur (2 t., e. b. l. 6-24).

14. Iš byloje pateikto 2011 m. birželio 30 d. savavališkos statybos patikrinimo akto, matyti, kad patiktinus gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta savavališka statyba. Taip pat, minėtame akte konstatuota, kad prikonstruota gyvenamojo namo dalis, pastatyta iš medinio karkaso su vatos apšiltinimu bei apkaltas plastikinėmis dailylentėmis (2 t., e. b. l. 65-67).

Dėl ieškinio senaties (ne) taikymo ir buto atidalinimo

15. Dėl minėto turto, esančio (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių (valdymo, naudojimo ir disponavimo) tarp šalių yra kilęs teisminis ginčas, kuriame ieškovė suformulavo reikalavimą, siekdama atidalinti turtą tarp bendraturčių, įgyjant nuosavybės teisę į visą turtą natūrą, atsakovui išmokant kompensaciją. Taip pat, ieškovė prašo iš kompensacijos sumos išskaičiuoti išlaidas, kurias ieškovė patyrė gerindama bendraturčiams priklausantį daiktą, butą, esantį (duomenys neskelbtini).

16. Tarp šalių nekyla ginčas dėl to, kad namas buvo rekonstruojamas ir kad remonto metu buvo lentos stogui, gegnės (brūseliai), šiltnamio vata, skarda stogui, grindinės lentos, gipsas sienoms, dailylentės lauko apdaila, dailylentės vidaus apdailai, grindys (grindų įranga, šiltinanti plėvelė), tinkas, glaistas, cementas, žvyras, šildymo radiatoriai, langai plastikiniai, santechnikos darbai ir įranga, elektros įranga, medvaržčiai, vinys, varžtai, lauko durys. Kad buvo atliekama tokio pobūdžio rekonstrukcija, teismo posėdyje patvirtino ir apklaustas liudytoju ieškovės brolis K. K..

17. Ieškovė nurodė, kad namo pagerinimo darbai buvo baigti 2013 m. Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad visi esminiai remonto darbai name buvo užbaigti iki 2011 m. birželio mėn., kuomet buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Liudytojas K. K., prisidėjęs prie rekonstrukcijos, taip pat nurodė, jog rekonstrukcija galėjo būti atlikta nuo 2006 m. iki 2012 m. Pasisakant apie kitų dviejų liudytojų I. M. A. ir D. B., parodymus, konstatuotina, jog jie yra dviprasmiški. Liudytoja I. M. A., parodė, jog darbai galėjo prasidėti 1999 m. ir trukti 6-7 metus, tuo tarpu liudytoja D. B., nurodė, jog rekonstrukcija galėjo būti baigta 2013 m., tačiau tiksliai nepamena. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, jog 2011 m. birželio 30 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, bei į kitus byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog esminiai rekonstrukcijos darbai buvo baigti būtent iki šios datos. Kartu su savavališkos statybos aktu pateikiamos nuotraukos, patvirtina, kad išorės darbai buvo baigti dar 2011 m. birželį, tačiau byloje nėra jokių kitų patikimų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodomą aplinkybę, kad darbai tęsėsi būtent iki 2013 m. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad namas jau yra apkaltas dailylentėmis, langai ir stogas pakeisti. Apklaustas liudytoju K. K. patvirtino teismui, kad pagrindiniai darbai buvo užbaigti 2012 m., tikslaus mėnesio nenurodant. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog darbai buvo pradėti dar 2006 m., kaip nurodė tiek ieškovė, tiek ir pats liudytojas, o savavališka statyba buvo fiksuota 2011 m., labiau tikėtina, jog didesnė dalis ieškovės nurodytų darbų buvo baigti dar 2011 m.

18. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009).

19. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nepateikė, jokių duomenų, patvirtinančių apie konkrečius atliekamus darbus 2012-2013 m., byloje esančių liudytojų, parodymų, rašytinių įrodymų ir kitų faktų visuma, sudaro pagrindą teismui manyti, jog labiau tikėtina, kad esminiai darbai buvo baigti dar iki 2011 m. birželio 30 d., kuomet buvo konstatuota savavališka statyba.

20. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje virš aptartais duomenimis nustatyta, kad namo remonto darbai buvo pabaigti iki 2011 m. birželio mėnesio. Tiek iš pačios ieškovės paaiškinimų, tiek iš liudytojo K. K. parodymų, kuris asmeniškai dalyvavo rekonstrukcijoje, matyti, kad darbai buvo atliekami periodiškai, 6-7 metų laikotarpyje, darbus finansavo ieškovė ir jos tėvai, o duomenų, kad už medžiagas ir darbą buvo atsiskaitoma vėliau, byloje nepateikta, todėl labiau tikėtina, jog tai buvo daroma tuo pačiu laikotarpiu iki rekonstrukcijos pabaigos. Taigi ir teisė reikalauti šių išlaidų atsakovui tenkančios dalies apmokėjimo atsirado nuo to momento, kai pinigai buvo sumokėti. Nuo 2011 m. birželio iki ieškinio pateikimo dienos (2022 m. vasario 9 d.) yra praėję daugiau kaip dešimt metų, todėl, prašant atsakovui, ieškovės reikalavimui dėl kompensacijos priteisimo būtent už rekonstrukcijos darbus taikytina ieškinio senatis, dėl ko šie jos reikalavimai atmetami (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

21. Pažymėtina ir tai, jog vienintelis įrodymas, patvirtinantis bendraturčių turimo turto pagerinimą, nepraleidžiant senaties termino, buvo PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, jog 2020 m. vasario 4 d. buvo įsigytas Šilumos siurblys CH-HM 8 kw su laidiniu termostatu bei 200 l vandens šildytuvas, įskaitant montavimą ir medžiagas už 4 200,00 Eur sumą. Ši suma galėtų būti priteistina, ir išskaičiuojama iš prašomos priteisti kompensacijos atsakovui, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas davė sutikimą tokio prietaiso įsigijimui. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nes, priešingu atveju, nustačius, kad atlikti remonto darbai yra būtini privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimui, atsakovei tektų pareiga juos apmokėti lygiomis dalimis su ieškove. Nagrinėjamu atveju, byloje ieškovė neįrodinėjo, kad minėtų įrengimų įsigijimas yra būtini privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimui, todėl nesant atsakovo sutikimo įsigyti minėtą įrangą, nėra pagrindo priteisti šią sumą, kaip kompensaciją už daikto pagerinimą.

22. Sprendžiant klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o tai yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, akcentuotina, kad CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas (butas) priklauso ieškovei ir atsakovui, t. y. nuosavybė yra bendroji dalinė. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausančius nuosavybės teisės objektus bei jais disponuoti, ir ši teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma abiem priimtino sprendimo. Teismas siūlė šalims svarstyti taikaus ginčo išsprendimo galimybę, tačiau šalys nesugebėjo tarpusavio nuolaidų būdu gera valia susitarti dėl daiktinių teisių į bendrąją dalinę nuosavybę.

24. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti, kad aptartos bendraturčių nuožiūros teisės (kiekvienos atskirai) nėra absoliučios. Kiekvieno bendraturčio teisės įgyvendinimas yra, inter alia, neatskiriamas nuo kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtina užtikrinti abiejų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 22 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

25. CK 4.80 straipsnio 2 dalis numato: jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

26. Šiuo atveju ieškovė prašo jai priteisti visą ginčo turtą natūra, atsakovui išmokant kompensaciją pinigais, išdėstant kompensacijos mokėjimą vieneriems metams. Atsakovas išreiškė abejonę, dėl ieškovės galimybės sumokėti ieškinyje nurodytą kompensaciją netgi ją išdėstant per vienerius metus ir prašė atmesti ieškinį tuo pagrindu, jog ieškovė nepajėgi sumokėti kompensaciją per vienerius metus.

27. CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 straipsnyje nustatytu savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo atsidalijamam bendraturčiui galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Kasacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, teismas privalo ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendrataučiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama atidalinti ginčo nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepateikė tokio atidalijimo varianto, kuris pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją būtų fiziškai įmanomas ir (ar) esmingai nepažeistų kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų. Nėra galimas ir kitas (subsidiarus) įstatyme numatytas bendrąja daline nuosavybė šalims priklausančio objekto atidalijimo būdas, kurį ir prašo taikyti ieškovė, t. y. jai priteisti ginčo butą, o atsakovui – kompensaciją pinigais. Su tokiu padalijimo būtu kaip minėta bylos nagrinėjimo metu nesutiko ir atsakovas. Nors ieškovė, kaip buvo nurodyta pirmiau, nenori natūra pasidalinti buto patalpų, ši aplinkybė nelemia išvados, kad vien dėl to jau yra susiklosčiusios sąlygos subsidiaraus bendrąja daline nuosavybe šalims priklausančio turto padalijimo būdo taikymui. Šiuo atveju ieškovės prašomą subsidiaraus atidalijimo būdo taikymą šiuo konkrečiu atveju paneigia ir nustatytos aplinkybes, susijusios su kompensacijos mokėjimo galimybėmis. Byloje nėra pateikta duomenų, apie ieškovės finansinę padėtį, priešingai byloje pateikti duomenys apie sunkią ieškovės ligą, kas tikėtina lemia padidėjusias ieškovės išlaidas gydymui. Šiuo atveju ieškovei nepateikus duomenų apie savo finansinę padėtį, teismas daro išvadą, jog nėra duomenų, jog ieškovė būtų pajėgi sumokėti atsakovui kompensaciją už jai tenkančią atsakovo turto dalį. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė nurodo, jog atsakovui tenkančios turto dalies vertė 23 000,00 Eur, atsakovas remiasi namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta turto vertė 124 000 Eur, todėl atsakovui priklausančios dalies kompensacija sudarytų 41 333,33 Eur. Tačiau ne esant objektyvių duomenų, apie ieškovės galimybes per metus sumokėti net ir pačios ieškovės nurodytą 23 000,00 Eur vertę, darytina išvada, jog ieškovės prašomas turto atidalijimo būdas nėra galimas.

29. Dar daugiau, kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam (keliems) bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistina kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Ieškovės pateikta turto vertė, nustatyta, pagal tai, kad atsakovas buvo sudaręs preliminarią sutartį dėl savo turto dalies pardavimo už tokią kainą. Tačiau nagrinėjamu atveju, dėl turto vertės yra pateiktas objektyvesnis įrodymas, t. y. turto vertės nustatymo ataskaita, kurioje buvo nustatyta 124 000,00 Eur turto vertė, kas sudarytų atsakovui priklausančios dalies vertę 41 333,33 Eur, kuria teismas ir remiasi.

30. Tais atvejais, kai teismas ištyręs realias šalių galimybes sumokėti kompensaciją pripažįsta, kad toks atidalijimo būdas negalės būti įvykdomas, ieškinį dėl atidalijimo atmeta. Toks teismo sprendimas galėtų būti pagrindas bendraturčiams svarstyti, ar nėra racionalesnio bendrosios nuosavybės pasibaigimo būdo, pavyzdžiui, bendro daikto pardavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32). Nagrinėjamu atveju būtent tokia situacija ir susiklostė, kadangi, nustačius prašomo atidalijimo varianto taikymo negalimumą, ieškinys dėl atidalijimo atmetamas.

31. CPK 150 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovės J. Š., reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo pritaikytos laikinąsias apsaugos priemonės – uždrausti atsakovui, R. Š., parduoti jam nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 659/3930 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 1/6 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškinį atmetus, šios laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus panaikinamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

33. Ieškinys yra atmestas, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir advokato teisinės pagalbos išlaidos) iš atsakovo nepriteistinos.

34. Atsakovas R. Š. pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad jo bylinėjimosi išlaidų bendra suma yra 1 331,00 Eur (žr. procesinių dokumentų Reg. Nr. DOK-90606 ir Nr. DOK-142081 priedus):

· atsiliepimo į ieškinį parengimas – 605,00 Eur su PVM, pasirengimas bylai ir interesų atstovavimas teisme 2022 m. birželio 16 d. – 242,00 Eur su PVM, pasirengimas bylai ir interesų atstovavimas 2022 m. spalio 19 d. ir 2022 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžiuose bei baigiamosios kalbos parengimas – 484,00 Eur su PVM.

35. Pažymėtina, kad ieškovės ieškinį atmetus minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

· Pažymėtina, kad įvertinus kiekvienos advokato Pauliaus Vaicekausko teisinės paslaugos rūšį (procesinių dokumentų rengimas, pasirengimas ir atstovavimas posėdžiuose, baigiamosios kalbos rengimas), daroma išvada, kad išlaidos neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Mažinti šias išlaidas, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama dešimt mėnesių, atsakovo atstovas atliko įvairius procesinius veiksmus, kuriuos sąlygojo bylos eiga, byloje nėra duomenų apie atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, taigi, už atitinkamus procesinius veiksmus pagrįstai buvo skaičiuotas ir sumokėtas atitinkamo dydžio užmokestis advokatui.

36. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei sudaro 17,92 Eur, kurios ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės J. Š. ieškinį atmesti.

Palikti galioti 2022 m. sausio 24 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismo sprendimui įsiteisėjus 2022 m. sausio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti.

Priteisti iš ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 331,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt vieno euro 00 ct) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 17,92 Eur (septyniolikos eurų 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Gintautas Kaulakis