- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-478-390/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00043-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- R. Š.
- Trečiasis asmuo
- A. R.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (pranešėjo ir kolegijos pirmininko) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. Š., trečiajam asmeniui A. R., dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sumokant kompensaciją.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė atidalinti bendrąja daline nuosavybe esantį turtą – 1/3 dalį buto, 659/3930 dalis žemės sklypo ir 1/6 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), tokia tvarka: priteisti ieškovei iš atsakovo nekilnojamąjį turtą natūra, o atsakovui iš ieškovės priteisti 18 651,19 Eur kompensaciją, leidžiant kompensaciją mokėti dalimis per 12 mėnesių, kas mėnesį mokant po 1 437,60 Eur.
2. Nurodė, kad šalių turtas buvo padalintas 2004 m. gegužės 19 d. Kauno miesto apylinkės teismui patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią ieškovei atiteko 2/3 dalys ½ dalies gyvenamojo namo, skiriant naudotis patalpomis II-5 ir II-10, o atsakovui 1/3 dalis ½ dalies gyvenamojo namo, skiriant naudotis patalpa II-3, o patalpomis II-6, II-8, II-2 ir II-1 ieškovė ir atsakovas naudosis bendrai. Rūsio patalpos naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Taip pat nebuvo nustatytos nei padalintos žemės sklypo dalys. Po atliktos rekonstrukcijos ieškovei priskirtos naudotis patalpos – 2-4/11,14 kv. m., 2-5/7,18 kv. m., 2-6/19,09 kv. m., 2-7/17,33 kv. m., atsakovui priskirtos 2 -1/24,17 kv. m. ir bendrai naudojamos patalpos, ieškovei 2/3 R-1/8,25 kv. m., 2/3 R-2/4,13 kv. m., 2/3 R-3/2,45 kv. m., 2-3 R-4/7,34 kv. m., 2/3/6,21 kv. m., 2/3 2-2/0,75 kv. m., o atsakovui 1/3 R-1/8,25 kv. m., 1/3 R-2/4,13 kv. m., 1/3 R-3/2,45 kv. m., 1/3 R-4/7,34 kv. m., 1/3 2-3/6,21 kv. m., 1/3 2-2/0,75 kv. m. Po rekonstrukcijos ieškovė naudojasi 74,15 kv. m. dydžio patalpomis, o atsakovui priklausytų naudotis 33,89 kv. m. dydžio patalpomis. Atsakovui priklausančio turto vertė yra 23 000 Eur, tačiau ši suma mažinama 4 348,81 Eur (atliktų pagerinimo darbų sąnaudų suma pagal ekspertizės aktą 17 395,24 Eur padalinta iš atsakovui priklausančios turto dalies). Šalims priklausančio nekilnojamojo turto neįmanoma atidalinti natūra, kadangi nei buto, nei priklausančios dalies žemės sklypo, nei dalies kitų inžinerinių statinių negalima suformuoti ir naudoti, kaip unikalių ūkinių vienetų.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad į bylą pateikti duomenys apie ūkio būdu atliekamos rekonstrukcijos faktines išlaidas, kurios sudaro 10 808,62 Eur, todėl nėra jokio pagrindo remtis ekspertizės aktu, kuriame pateikiami tik orientaciniai skaičiavimai, kurie 2013 m. kainų lygiu yra nepagrįsti, taip pat nepagrįstai įtraukti darbai, kurie atlikti šalių santuokos metu (2003-2004 m.). Taip pat atsakovas jokia forma nėra davęs sutikimo rekonstrukcijos išlaidoms padengti, todėl atsakovas neturi pareigos dengti dalies rekonstrukcijos kainos. Reikalavimas priteisti išlaidų kompensaciją už darbus, kurie buvo atlikti iki 2012 m. vasario 27 d., yra pareikštas praleidus ieškinio senatį ir ji turi būti taikoma. Ieškovės paskaičiuota kompensacija remiantis prielaida, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra 23 000 Eur, tačiau pagal pateiktą UAB „Litukas ir Ko“ turto vertės nustatymo ataskaitą, vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu vertinimo dieną (2022 m. vasario 22 d.) yra 124 000 Eur, todėl kompensacijos dydis už 1/3 dalį yra 41 333 Eur. Atsakovas siekia pinigus už turtą gauti iš karto ir turi turto pirkėją, kuris sumokėtų už turtą 23 000 Eur iš karto, ką patvirtina ieškovei siųstas pranešimas dėl pasiūlymo pirkti atsakovui priklausančią bendro turto dalį. Ieškovė neįrodė, kad galėtų atsiskaityti su atsakovu. Ieškovė serga sunkia liga, todėl negalima tikėtis, kad jos turtinė padėtis pagerės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 1 331,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei – 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl daiktinių teisių, kuriame ieškovė siekia atidalinti turtą tarp bendraturčių, įgyjant nuosavybės teisę į visą turtą natūrą, atsakovui išmokant kompensaciją, taip pat iš kompensacijos dydžio išskaičiuoti išlaidas, kurias ieškovė patyrė gerindama bendraturčiams priklausantį butą.
7. Tarp šalių nėra ginčo, kad namas buvo rekonstruojamas, tačiau ieškovė nepateikė, jokių duomenų, patvirtinančių apie konkrečius atliekamus darbus 2012-2013 m. Teismas, įvertinęs byloje esančių liudytojų, parodymų, rašytinių įrodymų ir kitų faktų visumą, darė išvadą, jog labiau tikėtina, kad esminiai darbai buvo baigti dar iki 2011 m. birželio 30 d., kai buvo konstatuota savavališka statyba.
8. Nuo 2011 m. birželio iki ieškinio pateikimo dienos (2022 m. vasario 9 d.) yra praėję daugiau kaip dešimt metų, todėl, prašant atsakovui, teismas ieškovės reikalavimui dėl kompensacijos priteisimo būtent už rekonstrukcijos darbus taikė ieškinio senatį ir reikalavimus atmetė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2 dalis).
9. Teismas pažymėjo, jog vienintelis įrodymas, patvirtinantis bendraturčių turimo turto pagerinimą, nepraleidžiant senaties termino, PVM sąskaita faktūra dėl 2020 m. vasario 4 d. įsigyto šilumos siurblio ir vandens šildytuvo, įskaitant montavimą ir medžiagas už 4 200 Eur, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas davė sutikimą tokio prietaiso įsigijimui, todėl atsakovas neprivalo apmokėti šių išlaidų (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).
10. Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepateikė tokio atidalijimo varianto, kuris pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją būtų fiziškai įmanomas ir (ar) esmingai nepažeistų kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų. Nėra galimas ir kitas (subsidiarus) įstatyme numatytas bendrąja daline nuosavybė šalims priklausančio objekto atidalijimo būdas, kurį ir prašo taikyti ieškovė, t. y. jai priteisti ginčo butą, o atsakovui – kompensaciją pinigais. Atsakovas išreiškė abejonę, dėl ieškovės galimybės sumokėti ieškinyje nurodytą kompensaciją netgi ją išdėstant per vienerius metus ir prašė atmesti ieškinį tuo pagrindu, jog ieškovė nepajėgi sumokėti kompensaciją per vienerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, apie ieškovės finansinę padėtį, priešingai byloje pateikti duomenys apie sunkią ieškovės ligą, kas tikėtina, lemia padidėjusias ieškovės išlaidas gydymui. Teismas darė išvadą, jog nėra duomenų, kad ieškovė būtų pajėgi sumokėti atsakovui kompensaciją už jai tenkančią atsakovo turto dalį. Teismas nusprendė, jog ieškovės prašomas turto atidalijimo būdas nėra galimas.
11. Ieškovės pateikta turto vertė nustatyta pagal atsakovo sudarytos preliminarios sutarties dėl savo turto dalies pardavimo kainą. Tačiau teismas rėmėsi pateikta turto vertės nustatymo ataskaita, kurioje nustatyta 124 000 Eur turto vertė, kas sudarytų atsakovui priklausančios dalies vertę 41 333,33 Eur.
12. Teismas, nustatęs prašomo turto atidalijimo varianto taikymo negalimumą, ieškinį dėl atidalijimo atmetė.
13. Ieškinį atmetęs, teismas bylinėjimosi išlaidos priteisė iš ieškovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismo sprendimas neatitinka civiliniame procese įtvirtintų civilinių tikslų instituto – neišsprendė tarp šalių esančio ginčo ir neatkūrė taikos, bei sukelia neigiamas pasekmes ieškovei, kadangi nebegalės pateikti tapataus ieškinio, t. y. reikalauti atidalinti turtą natūra, o kaip bendraturtė, turės laukti atsakovo inicijuotų veiksmų arba ginti savo pažeistas teises per kitus daiktinės teisės institutus, taip apribodama savo teisėtus lūkesčius.
14.2. Teismas netinkamai vertino įrodymus, nenurodė, kodėl nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, o išimtinai vadovavosi tik atsakovo argumentais, kurie nebuvo paremti jokiais kitais įrodymais arba nebuvo tirti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismas buvo šališkas ne tik vertindamas įrodymus, bet ir trukdant ieškovės atstovei užduoti klausimus šalims, bei neleidžiant pasisakyti iki baigiamųjų kalbų. Taip pat teismas nors rėmėsi turto vertinimo ataskaita, tačiau jos netyrė, ieškovės prašymą apklausti turto vertintoją atmetė, nors ataskaita kelia abejones.
14.3. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Ieškovė nereiškė atskiro reikalavimo dėl kompensacijos išlaidoms atlyginti priteisimo, patikslinus ieškinio dalyką, prašė sumažinti atsakovui mokėtinos kompensacijos dydį patirtomis išlaidomis, gerinant ir padidinant bendraturčiams priklausantį turtą. Taip pat ieškovė nesutinka, jog būsto remonto ir rekonstrukcijos darbai buvo atlikti iki 2011 m. birželio mėn., kadangi šias aplinkybes paneigė esantys byloje dokumentai ir apklausti liudytojai. Savavališkos statybos akto pateikimas atsakovui, atsakovo baudos sumokėjimas, jo pasirašytas sutikimas kartu su 2013 m. vasario 4 d. prašymu išduoti leidimą rekonstruoti statinį vienbutį gyvenamąjį namą į dvibutį gyvenamąjį namą patvirtina, kad atsakovas žinojo apie atliekamus rekonstrukcijos darbus, pretenzijų ieškovei dėl darbų nekėlė, todėl ieškovė įgijo teisę atidalinant turtą reikalauti iš atsakovo atlyginti už jos patirtas išlaidas turto pagerinimui anksčiausiai nuo šių atliktų darbų užbaigimo ir kadastro bylos 2013 m. rugsėjo 20 d. suformavimo arba nuo ieškinio pateikimo teismui. Todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Teismas neįvertino, kad ieškovė savo lėšomis padidino turtą ir atitinkamai jo vertę, atsakovo 1/3 dalis atitinkamai padidėjo 8,13 kv. m.
14.4. Teismas neišsprendė ieškovės reikalavimo atidalinti bendrąja daline nuosavybe esantį ginčo turtą. Ieškovė reikalavimą grindė, jog ginčo turto neįmanoma atidalinti natūra, atsakovas jau išreiškęs valią, kad neketina gyventi ginčo turte ir neplanuoja niekaip kitaip dalintis turtu su ieškove, kaip kad gaunant piniginę kompensaciją už jam priklausančią turto dalį. Atsakovas nereiškė jokio reikalavimo dėl turto, neprašė didesnės kompensacijos, nesiūlė jokio kito atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės varianto. Todėl ieškovės pasiūlytas turto atidalijimo būdas buvo tinkamiausias ir teismas turėjo jį vertinti.
14.5. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturės realių galimybių išmokėti atsakovui kompensaciją už jo turto dalį. Duomenys apie ieškovės sveikatos būklę niekaip nesusiję su realia finansine padėtimi ir neturi jokio ryšio su kompensacijos mokėjimu. Teismas šios aplinkybės visiškai nevertino, rėmėsi tik atsakovo argumentu, o išnagrinėjęs bylą per vieną posėdį, net nesudarė galimybės ieškovei pateikti finansinę padėtį patvirtinančius dokumentus.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Ieškovei viso proceso metu buvo žinoma, kad tenkinti reikalavimą, ji turi pateikti įrodymus, kad bus pajėgi sumokėti kompensaciją už atidalinamą turtą. Tačiau ieškovė tokių įrodymų neteikė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu. Todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį vien dėl to, kad byloje neįrodyta, jog ieškovė bus pajėgi išmokėti kompensaciją už atidalijamą atsakovui priklausančią bendro turto dalį. Atsakovas pažymi, kad nesutinka dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo.
15.2. Nors ieškovė kritikuoja atsakovo pateiktą turto vertinimo ataskaitą, tačiau ieškovė nesiėmė jokių veiksmų argumentuotai paneigti šią specialisto išvadą. Pažymėtina, kad atsakovo preliminariame susitarime dėl jo turto dalies pardavimo nustatyta kaina (23 000 Eur) neturi nieko bendro su rinkos kaina ir ja negalima vadovautis sprendžiant klausimą dėl atsakovo turto dalies atidalijimo.
15.3. Byloje esantys įrodymai nepagrindžia darbų atlikimo po 2012 m. vasario 27 d., o tik iki šios datos. Reikalavimas priteisti išlaidų kompensaciją už darbus, kurie buvo atlikti iki 2012 m. vasario 27 d. yra pareikštas praleidus ieškinio senatį (ieškinys pareikštas 2022 m. vasario 28 d.). Nepaisant to, ieškovė neišskiria darbų, kurie buvo atlikti iki 2012 m. vasario 27 d. ir vėliau, o siekia, kad visi darbai būtų pripažinti kaip atlikti 2013 metais, kas rodo, kad šis reikalavimas yra ydingas.
15.4. Atsakovas niekada nedavė sutikimo atlikti konkrečius rekonstrukcijos, remonto ar šildymo įrengimo keitimo darbus. Pati ieškovė, duodama paaiškinimus teismo posėdyje nurodė, kad nei darbų, nei jų kainos nederino su atsakovu. O tai, kad atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su savavališkos statybos aktu ir sumokėjo nurodytą baudą, reiškia tik tai, kad jam buvo žinoma apie atliktus darbus, tačiau nereiškia, kad jis buvo davęs sutikimą jų atlikimui.
15.5. Šiuo atveju ieškovė reiškė labai rizikingą ieškinį, nesinaudojo visomis galimomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl pati yra atsakinga už jai nepalankų sprendimą ir dėl sprendimo res judicata galios pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1318/3930 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovui priklauso 1/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 659/3930 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 1/6 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
18. Kaip matyti iš ieškovės suformuluoto patikslinto ieškinio, kad ieškovė prašė atidalinti šalių bendrąja daline nuosavybe esantį turtą – 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 659/3930 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 1/6 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) tokia tvarka: priteisti ieškovei iš atsakovo nekilnojamąjį turtą 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 659/3930 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 1/6 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), natūra, o atsakovui R. Š. iš ieškovės priteisti 18 651,19 Eur kompensaciją, leidžiant ieškovei J. Š. kompensaciją mokėti dalimis per 12 mėnesių, kad mėnesį mokant po 1 437,60 Eur.
19. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio netenkino nustatęs, kad ieškovės prašomas atidalijimo būdas negalimas, nes ieškovė nepateikė tokio atidalijimo varianto, kuris pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją tarp šalių būtų fiziškai įmanomas ir esmingai nepažeistų kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų. Teismas, be kita ko konstatavo, kad ieškovės prašomą subsidiaraus atidalijimo būdo taikymą šiuo konkrečiu atveju paneigia nustatytos faktinės aplinkybes, susijusios su kompensacijos mokėjimo galimybėmis. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų, apie ieškovės finansinę padėtį, priešingai byloje pateikti duomenys apie sunkią ieškovės ligą, kas tikėtina lemia padidėjusias ieškovės išlaidas gydymui. Nagrinėjamu atveju, teismas pažymėjo, kad ieškovei nepateikus duomenų apie savo finansinę padėtį, galima išvada, kad ieškovė nebūtų pajėgi sumokėti atsakovui kompensaciją už jai tenkančią atsakovo turto dalį. Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal ieškovę atsakovui tenkančios turto dalies vertė yra 23 000,00 Eur, o atsakovas remiasi namų valdos, esančios Kaune, Pašilės g. 69, 69-2, turto vertės nustatymo ataskaita Nr. KA0-20351, kurioje nurodyta turto vertė 124 000 Eur, todėl atsakovui priklausančios dalies kompensacija sudarytų 41 333,33 Eur. Nesant objektyvių duomenų, apie ieškovės galimybes per metus sumokėti net ir pačios ieškovės nurodytą 23 000,00 Eur vertes kompensacija, darytina išvada, jog ieškovės prašomas turto atidalijimo būdas nėra galimas. Teisėjų kolegija būtent tokioms pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir galutinei padarytai išvadai pritaria. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis apeliaciniame skunde kelia netinkamo byloje pateiktų įrodymų vertinimo problemą, atsakovo įrodymams suteikiant didesnę įrodomąją galią priimant teismo sprendimą ir dėl to teismą kaltina šališkumu.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 4. 80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-482/2009 ir kt.).
21. Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, civilinėje byloje, Nr. 3K-3-638/2005; 2012 m. spalio 10 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-421/2012; kt.).
22. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra. Nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-7-466/2008 ir kt.).
23. Kaip jau minėta, kad apylinkės teismas netenkinęs ieškovės ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės padarė galutinę išvadą, kad ieškovės prašomas atidalijimo būdas nėra įmanomas. Teismas netenkindamas piniginės kompensacijos priteisimo klausimo iš ieškovės motyvavo tuo, kad ieškovei nepateiktus duomenų apie jos finansinę padėtį bei jai sergant sunkia liga, ieškovė atsakovui iš esmės neturės galimybių sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje esančius duomenis ieškovė savo pareigos neįvykdė ir teismui nepateikė įrodymų patvirtinančių atsakovui piniginės kompensacijos sumokėjimo galimumą ( CPK 178 straipsnis). Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvacija teikdama, kad teismas spręsdamas apie ieškovės galėjimą išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją neišsprendė tarp šalių ginčo ir neatkūrė taikos bei, kad toks priimtas sprendimas sukuria apeliantei neigiamas pasekmes. Teisėjų kolegija atsakydama į tai pažymi, kad kiekvienas teismo sprendimas ginčo šalims sukuria teisines pasekmes ir konstatuoja, kad pagal byloje pateiktus įrodymus apeliantės materialinė padėtis neleidžia atsakovui išmokėti teismo nustatytą piniginę kompensaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Kasacinės instancijos teismas spręsdamas tokio pobūdžio bylas yra išaiškinęs, jog būtina atidalijimo išmokant bendraturčiams piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę, o taip pat pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo būdo yra būtina nustatyti, ar šalis, iš kurios priteisiama kompensacija, gali ją išmokėti ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014m. spalio 24d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Kaip rodo atsakovo pateikta UAB „Litukas ir Ko“ turto vertės nustatymo ataskaita, kad šalims priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Pašilės 69 Kaune, rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu vertinimo dieną – 2022 m. vasario 22d. yra 124 000 Eur. Atsakovui priklauso 1/3 dalis vertinto turto, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybę, kad iš ieškovės turėtų būti priteista 41333,33 Eur piniginė kompensaciją. Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi byloje pateiktus duomenis, ieškovės apeliacinio skundo bei atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus pritaria apylinkės teismo galutinei išvadai, kad ieškovei piniginės kompensacijos dydis yra nustatytas teisingai ir, kad ieškovės esama materialinė padėtis neleidžia išmokėti atsakovui nustatyto dydžio kompensaciją.
24. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės pasiūlytas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas nėra pats priimtiniausias ginčo šalims ir, kad nagrinėdamas bylą apylinkės teismas atmesdamas ieškovės ieškinį teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ( CPK 185 straipsnis).
25. Pagal bylos medžiagą ieškovė (apeliantė) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškusi nušalinimo bylą nagrinėjančiam teisėjui. Kitų pagrindų bylą nagrinėjančiam teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nenustatyta. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, kad ieškovė teisėjui šališkumą sieja su procesinių veiksmų atlikimu ir nepalankaus jai sprendimo priėmimu. Tačiau procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2-148-910/2022). Pažymėtina, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą išklausė žodinius ieškovės paaiškinimus, sudarė galimybę teikti į bylą prašymus ir naujus įrodymus, ieškovė pasinaudojo teise į apeliaciją, apeliaciniame skunde išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nenustatyti jokie objektyvūs duomenys, leidžiantys abejoti bylą išnagrinėjusio teisėjo šališkumu, todėl ieškovės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
26. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nes ieškovė atskiro reikalavimo dėl kompensacijos išlaidoms atlyginti priteisimo atsakovui nebuvo pareiškusi. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutinka ir pažymi, kad ieškinio senaties terminus teismas taiko tik pareikštiems ieškinio reikalavimams. Kaip matyti iš ieškovės patikslinto ieškinio pateikto teismui, kad ieškovė atskiro ieškinio reikalavimo dėl kompensacijos išlaidoms už turto pagerinimą nebuvo pareiškusi. Ieškovė ieškinyje aptartą klausimą buvo nurodžiusi kaip aplinkybę, tačiau aplinkybei ieškinio senaties terminai netaikytini. Taigi, teismo sprendime nurodyti motyvai aptartu klausimu nėra teisingi. Tačiau tokie sprendime išdėstyti motyvai, galutiniam tarp šalių išsprendimui teisinės reikšmės neturi, todėl plačiau neanalizuojami. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010 ir kt.).
27. Apibendrindama išdėstytą argumentaciją teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei analizuodamas ir vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis), teisingai taikė materialinės teisės normas ir suformuotą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jai turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, tačiau iš jos pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles priteistinos atsakovui bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme. Pagal pateiktus įrodymus atsakovas sumokėjo advokatui 847 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatytą maksimalų dydį, todėl priteisiamos atsakovui iš ieškovės 847 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės J. Š. 847 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, atsakovui R. Š..
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.