Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2. Ieškovė BUAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ savo procesiniuose dokumentuose ir ieškovės atstovas advokato padėjėjas G. D. ankstesniame teismo posėdyje nurodė, kad įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-14 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nuspręsta paskirti bankroto administratorių UAB „Bankroto vadyba“. Bankroto administratorius šioje byloje reiškia du alternatyvius ieškinio reikalavimus, ieškovė neatsisako nei vieno iš jų, prašo teismą nagrinėti juos abu ir dėl vieno iš jų priimti sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad alternatyvių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009).

3. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokios materialiosios teisės normos yra taikomos sandoriui. Neturintys esminio valios elemento - siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas - veiksmai nėra sandoriai. Kai siekdami vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinių padarinių, nurodytų CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restituciją.

4. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, t.y. pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o ginčijamo sandorio realų vykdymą - priešingai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014).

5. Iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog įsiteisėjusiu nuosprendžiu 2012-03-13 atsakovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už sukčiavimą, susigrąžinant gyventojų pajamų mokestį. Turėdamas tikslą apgaule įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas - gyventojų pajamų mokestį, kurį į valstybės biudžetų buvo sumokėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)" dėl mini ekskavatoriaus pirkimo iš fizinio asmens, atsakovas 2008-09-04 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui pateikė 2008-09-03 prašymą perskaičiuoti pajamų mokestį ir grąžinti jo permoką, nurodydamas žinomai melagingus duomenis apie tai, kad gyventojų pajamų mokesčio permoka susidarė UAB „(duomenys neskelbtini)" 2008-05-06 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, įsigijus iš D. G. mini ekskavatorių (duomenys neskelbtini), kurio vertė 138 112,00 Lt, o pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)", išmokėdama pastarajam pinigus, išskaičiavo 20 717,00 Lt gyventojų pajamų mokesčio, kurį 2008-07-30 sumokėjo į valstybės biudžetą.

6. Atsakovas kartu su 2008-09-03 prašymu 2008-09-04 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui pateikė žinomai suklastotą 2008-05-06 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo V. M. ir pirkėjo D. G., dėl mini ekskavatoriaus (duomenys neskelbtini) pardavimo-pirkimo už 138 112,00 Lt sumą bei 2008-05-06 priėmimo-perdavimo aktą, kurio pagrindu V. M. tariamai perdavė mini ekskavatorių D. G. ir iš pastarojo tariamai gavo 138 112,00 Lt. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, suklaidinti D. G. pateiktų duomenų ir dokumentų, 2008-09-16 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino mokesčio permoką, 2008-09-22 į D. G. sąskaitą AB SEB banke pervedė 20 717,00 Lt.

7. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog atsakovas 2008-05-06 sudarė (su tariamu pardavėju V. M.) ir VMI pateikė žinomai suklastotą 2008-05-06 mini ekskavatoriaus (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį bei 2008-05-06 priėmimo-perdavimo aktą, kurio pagrindu V. M. tariamai perdavė mini ekskavatorių D. G. ir iš pastarojo tariamai gavo pinigines lėšas. Tokia išvada byloje padaryta nustačius, jog V. M. niekada neturėjo ir nepardavė mini ekskavatoriaus D. G., o pats mini ekskavatorius negalėjo būti įgytas, nes jis fiziškai buvo Vokietijoje, nebuvo parduotas, šio mini ekskavatoriaus tikrasis savininkas yra kitas asmuo, bet ne V. M..

8. Iš baudžiamojoje byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)" 2008-09-04 pažymos Nr. 23 matyti, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)" 2008-05-06 pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pirko ekskavatorių (duomenys neskelbtini) iš D. G. už 138 112,00 Lt; už ekskavatorių UAB „(duomenys neskelbtini)" 2008-07-16 sumokėjo D. G. grynaisiais pinigais pagal 2008-07-16 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pervedė 15 proc., t.y. 20 717,00 Lt 2008-07-30 į VMI banko sąskaitą. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, t.y. 2010-03-10 gautoje įvykdytoje teisinės pagalbos prašymo iš Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos institucijoms medžiagoje nurodyta, kad Vokietijos įmonė „C. D. B." mini ekskavatoriaus (duomenys neskelbtini) V. M. nepardavė. Įmonės vadovas parodė, kad mini ekskavatoriaus nėra pardavęs, verslo ryšių su V. M., D. G. neturėjo, jam parodytos sąskaitos blankas skiriasi nuo firmos „(duomenys neskelbtini)" blanko. Mano, kad informacija apie jo įmonę yra paimta iš internetinio puslapio.

9. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog tą pačią dieną, t.y. 2008-05-06 D. G. (kaip tariamas pardavėjas) su UAB „(duomenys neskelbtini)" (tariamas pirkėjas), kuriai atstovavo kaip direktorius bei būdamas šios įmonės vieninteliu akcininku, sudarė to paties mini ekskavatoriaus pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas D. G. tariamai pardavė pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)" „tą patį" mini ekskavatorių už 138 112,00 Lt sumą bei 2008-05-06 tariamai šį mini ekskavatorių perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)" pagal 2008-05-06 priėmimo perdavimo aktą. 2008-07-16 UAB ,, (duomenys neskelbtini)" už ekskavatorių sumokėjo D. G. 117 395,00 Lt grynaisiais pinigais pagal 2008-07-16 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pervedė 15 proc., t.y. 20 717,00 Lt 2008-07-30 į VMI banko sąskaitą.

10. Nagrinėjamoje byloje nėra pateiktas nei vienas išrašas iš traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro, patvirtinantis teisinę ekskavatoriaus registraciją (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. Nr. 3D384 „Dėl Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“, galiojęs nuo 2008-04-01). Atsakovo teiginiai, kad ekskavatorių matė liudytojas, dirbęs UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ direktoriumi, neturi teisinės reikšmės, nes liudytojas netikrino ekskavatoriaus numerio ir/ar kitų skiriamųjų žinių, rūšinių požymių, o teiginius grindė atsakovo pasakojimais apie įgijimą, kuriuos jis liudytojui ir nurodė.

12. Šioje byloje yra pagrindas ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais tiek dėl jų tariamumo, tiek dėl prieštaravimo juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CK 1.82 straipsnio taikymas pateisinamas, jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose ir teismas konstatuoja aiškų, akivaizdų sandorio nenaudingumą, o tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje N r. 3K-3-462/2012).

13. UAB „(duomenys neskelbtini)" yra privatus juridinis asmuo ir jos įstatuose nurodyta, jog bendrovės veiklos tikslas yra gauti pelno vykdant komercinę - ūkinę veiklą. Piniginių lėšų išmokėjimas už realiai nesantį ir neperduotą turtą - ekskavatorių, aiškiai prieštarauja tokiam tikslui ir lemia ne pelną, o nuostolį, taigi įmonė tokiu būdu vykdė ekonomiškai nenaudingus, priešingus veiklos tikslams sandorius, neatitinkančius sąžiningos ir protingos veiklos standartų. Ginčijamų sandorių šalys buvo tarpusavyje susijusios -UAB „(duomenys neskelbtini)" vienintelis akcininkas ir direktorius ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo atsakovas (atstovavo pirkėją), o ginčijami sandoriai sudaryti su juo pačiu. Atsakovas darė reikšmingą įtaką UAB „(duomenys neskelbtini)" vykdant ekonominę veiklą ir žinojo jos finansinės veiklos rezultatus. Todėl atsakovas, sudaręs ginčijamus sandorius tam, kad pateisintų piniginių lėšų gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)", veikė nesąžiningai - žinojo, jog tokie veiksmai prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams. Ginčijami sandoriai pažeidžia privačios įmonės, turinčios tikslą gauti veiklos pelną, taip pat įmonės kreditorių, kuriems apsunkinamos galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš nemokios įmonės, teises ir teisėtus interesus, jie pripažintini negaliojančiais ir CK 1.82 straipsnio 1 d. pagrindu kaip prieštaraujantys privataus juridinio asmens teisnumui.

14. Pagal ginčijamus sandorius atsakovui nepagrįstai buvo išmokėta 117 395,00 Lt (33 999,94 Eur). Pripažinus sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ekskavatorius pagal pirkimo pardavimo sutartį ir perdavimo priėmimo aktą nebuvo perduotas, taikytina vienašalė restitucija, priteisiant ieškovui už negautą ekskavatorių sumokėtą pinigų sumą (CK 6.145 str. 1 d.).

15. Nutartimi iškelti bankroto bylą buvo nustatyta, jog, vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų balansu (vėlesnių nėra), bendrovės turtas 2009-12-31 sudarė 8 948,10 Eur (30 896,00 Lt), pradelsti įsipareigojimai sudarė 44 445,38 Eur (153 461,00 Lt). Įsipareigojimai viršijo ne tik pusę, tačiau ir visą įmonės turtą. Nuo 2009 metų įmonė jau dirbo nuostolingai. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 2009-08-17 iki 2010-08-25, mokesčio administratorės sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką perduoti vykdyti antstoliui G. J.. Antstolis nustatė, kad bendrovės vardu yra registruota ir areštuota viena transporto priemonė; bendrovės turimos sąskaitos kredito įstaigose taip pat areštuotos, tačiau piniginių lėšų jose nėra.

16. UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ nuo 2008 m. kovo 6 d. įregistruota Juridinių asmenų registre, pagrindinė bendrovės veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, nekilnojamojo turto operacijos, inžinerinių statinių statyba. Iš bankroto byloje esančių duomenų - 2016-10-20 juridinių asmenų išplėstinio išrašo su istorija - matyti, jog atsakovas vieninteliu bendrovės akcininku buvo laikotarpiu nuo 2008-03-06 iki 2010-09-21, o bendrovės vadovu buvo laikotarpiu nuo 2008-01-21 iki 2010-08-27. Akcijas iš atsakovo įsigijęs E. K. vieninteliu bendrovės akcininku buvo laikotarpiu nuo 2010-09-21, o bendrovės vadovu buvo laikotarpiu nuo 2010-08-27 iki bankroto bylos iškėlimo. Nutartimi iškelti bankroto bylą buvo nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, nutartį įvykdyti turėjo E. K., kuris tuo metu buvo vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas. Nutarties E. K. neįvykdė.

22. Ieškovė su UAB ,,Dahlgera‘‘ 2008-11-04 sudarė kreditinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB ,,Dahlgera‘‘ (pardavėjas) įsipareigojo parduoti, o BUAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ (pirkėjas) pirkti užsakytas prekes ir apmokėti už jas sutartinę kainą, sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis. Šios sutarties pagrindu UAB ,,Dahlgera‘‘ laikotarpiu nuo 2009-06-29 iki 2009-08-07 pardavė prekių, buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros už 40 676,67 Lt. Sąskaitos pasirašytos atsakovo, kas leidžia teigti, kad prekės gautos. Įsiskolinimas už parduotas prekes sudarė 40 248,23 Lt, dėl termino už gautas prekes apmokėjimo praleidimą pagal sutarties sąlygas grąžintina nuolaida sudarė 10853,60 Lt, pagal sutarties sąlygas paskaičiuoti delspinigiai sudarė 2 211,92 Lt, viso nuostoliai sudarė 53 313,75 Lt. Akivaizdu, kad atsakovas, žinodamas prastą įmonės finansinę būklę, neįvykdytų prievolių dydį, kad įmonė nepajėgs atsiskaityti su kreditoriumi, prisiėmė prievoles, kurių nevykdė ir neketino vykdyti.

23. Iš ginčijamų sandorių – 2008-05-06 ekskavatoriaus pirkimo pardavimo sutarties ir perdavimo priėmimo akto matyti, jog į įmonės ilgalaikio turto sąrašą neteisėtai ir nepagrįstai buvo įtrauktas ilgalaikis didelės vertės, t.y. 138 112,00 Lt turtas, kurio realiai įmonėje nebuvo. Taigi tokio turto į įmonės apskaitą įtraukimas 2008-05-06 iškreipė įmonės finansinę būklę nurodytai datai ir sumai, todėl, nustatant įmonės nemokumo momentą, būtina atmesti ir nesivadovauti 138 112,00 Lt vertės apskaitoje įtrauktu ilgalaikiu turtu. Be to, nepagrįstai ir neteisėtai 2008-07-16 UAB ,, (duomenys neskelbtini) " išmokėjo atsakovui 117 395,00 Lt, o 2008-07-30 VMI - 20 717,00 Lt. Šios aplinkybės rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" finansinė būklė neatitinka jos apskaitoje nurodytų finansinių rodiklių apie įmonės turtą ir įsipareigojimus, todėl minėtais apskaitos dokumentais neturi būti vadovaujamasi kaip patikimais, o daroma išvada, jog įmonė 2008-08-01 laikotarpiu jau buvo nemoki, nes neturėjo turto - ekskavatoriaus - ir be pagrindo prisiėmė prievoles SEB lizingui, taip pat nepagrįstai išmokėjo 138 112,00 Lt atsakovui ir VMI.

24. Nustačius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" susisteminti finansinės apskaitos duomenys (2010-03-31 sudaryta 2009-01-01-2009-12-31 laikotarpio finansinė atskaitomybė (balansas, pelno nuostolio ataskaita, nuosavo kapitalo ataskaita)) dalyje dėl ilgalaikio turto - ekskavatoriaus - apskaitoje atvaizdavimo (įskaitant nusidėvėjimo skaičiavimą) bei veiklos sąnaudas yra iškreipti ir neatitinka realios situacijos, todėl šiais duomenimis neturi būti vadovaujamasi. Kadangi už teisingą apskaitos tvarkymą nuo įmonės įsteigimo iki įmonės akcijų perleidimo buvo atsakingas atsakovas (buvęs įmonės direktorius ir vienintelis įmonės akcininkas), todėl jis turi pareigą pateikti dokumentus ir duomenis, rodančius kitokią, nei kad nustatyta įmonės būklę nurodytu laikotarpiu.

25. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo ir akcininko civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo ir akcininko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas ir akcininkas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas ir akcininkas.

26. Šiuo atveju atsakovui pareiga atlyginti padaryta žalą kyla dėl to, jog paaiškėjus, kad įmonė negali atsiskaityti su įmonės kreditoriais, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 9 str. 1 d.). Atsakovas, žinodamas apie sunkią bendrovės finansinę padėtį, įmonės nemokumą, suprasdamas, kad įmonė neturės galimybės atsiskaityti su kreditoriais, neinformavo kreditorių apie sunkią įmonės padėtį, prisiėmė naujų įsipareigojimų. Jeigu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei nesikreipiama laiku, atsakovui kyla pareiga atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą. Atsakovas apie bendrovės nemokumą turėjo sužinoti nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio. Atsakovo visiškas neveikimas padarė žalą kreditorių finansiniams interesams bei pačiai bendrovei, todėl yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.

27. Ieškovė pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas. Per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojosi ieškovei priklausančiomis lėšomis dėl žalos atlyginimo, gavo iš to naudos, todėl pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovės nuostoliai.

28. Paaiškinimuose atsakovas abejoja, ar ieškovė apskritai dar turi teisę reikšti reikalavimus, kokius reiškia šioje civilinėje byloje. Ieškovė tokios teisės atsisakė, nepareiškusi tokių reikalavimų atsakovo, kaip fizinio asmens, bankroto byloje, todėl ieškinys turėtų būti atmetamas vien šiuo pagrindu. Ieškovės manymu, ji tokią teisę turi ir ja naudojasi.

29. Ieškinys yra reiškiamas ne UAB ,,Dahlgera‘‘, o BUAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3486/2007? Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3290/2010). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės.

32. Atsakovo aiškinimas dėl terminų, kuriais tariamai buvo privaloma vadovautis, prasilenkia su logika. Paaiškėjus aplinkybėms dėl tyčinio bankroto požymių, žalos atsiradimo bankrutuojančios įmonės procese, atsakovo teigimu, nebūtų galima reikšti jokių reikalavimų tokiam asmeniui, nes pastarasis bankrutavo anksčiau, nei paaiškėjo žalos faktas. Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos aiškiai nurodo kam tenka pareiga informuoti savo kreditorius pranešimais. Ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 2013-04-04-2014-12-31 galiojusi redakcija).

33. Bankroto administratorė, priešingai nei teigia atsakovas, neturėjo duomenų apie atsakovo sudarytus sandorius, nes bendrovės paskutinis vadovas E. K. įmonės dokumentų neperdavė. Pats atsakovas, žinodamas, kad pardavė E. K. nemokios įmonės akcijas, laiku nesikreipė dėl bankroto procedūros inicijavimo, nepranešė ieškovei apie savo, kaip fizinio asmens, bankroto bylą, neprašė teismo įtraukti ieškovę į galimų kreditorių sąrašą.

34. Ieškovė pareiškė patikslintą ieškinio reikalavimą dėl sutarties nuginčijimo ir restitucijos taikymo tik 2019 metais, t.y. po 2 metų nuo bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą normą, pareikšti anksčiau tokio reikalavimo nebuvo galimybės, nes neturėta įmonės dokumentų, sutarties sudarymo aplinkybės paaiškėjo tik 2019 m pradžioje. Antra vertus, domėtis atsakovo turtine padėtimi, bylomis, kuriose dalyvavo minėtas asmuo, jo sudarytais sandoriais anksčiau, nei 2018 m. balandžio 12 d. (priimta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis) ieškovė neturėjo teisės.

41. Tačiau šioje byloje tai nėra reikšminga, kadangi duomenų apie transporto priemonės istoriją, jos savininkus neturėjimas neleidžia daryti išvados, kad transporto priemonės apskritai nebuvo. Todėl, jei ieškovė tvirtina, kad ekskavatoriaus neegzistavo ir nebuvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini) " nuosavybėn, šį faktą ieškovė turi pagrįsti tinkamais, leistinais ir pagrįstais įrodymais. Subjektyvūs ieškovo atstovų samprotavimai nėra laikomi įrodymais byloje.

42. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina priešingas aplinkybes, nei deklaruoja ieškovė. Ieškovė nutyli aplinkybes, jog UAB „(duomenys neskelbtini)", neturint piniginių lėšų atsiskaityti su atsakovu už perkamą turtą, kreipėsi į UAB „SEB lizingas" dėl finansavimo, todėl mini ekskavatorius (duomenys neskelbtini) buvo parduotas lizingo bendrovės nuosavybėn. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" bei UAB „SEB lizingas" sudaryta Finansinio lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „SEB lizingas" perdavė transporto priemonę naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)", o UAB „(duomenys neskelbtini)" įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti sutartyje nustatytas lizingo įmokas. 2009-09-08 tarp UAB „SEB lizingas" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo sudarytas perdavimą nuosavybėn patvirtinantis aktas, kuriuo patvirtinama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" įvykdė visas 2008-05-21 finansinio lizingo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas sąlygas, o UAB „(duomenys neskelbtini)" perėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyku esantį kliento naudojamą kilnojamąjį daiktą, kurio specifikacija yra neatsiejama lizingo sutarties dalis: Mini ekskavatorius (duomenys neskelbtini), Identifikavimo Nr.; (duomenys neskelbtini).

43. Nurodytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad ieškovė įvykdė visas savo prievoles lizingo bendrovei, išpirko iš UAB „SEB lizingas" ginčo transporto priemonę, papildomai sumokėjo lizingo bendrovei palūkanas už naudojimąsi šiuo turtu. Ieškovė, kuri teigia, kad transporto priemonė neegzistavo ir kuriai apie minėtos finansinio lizingo sutarties sudarymą yra žinoma nuo bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)" iškėlimo, šios sutarties ar perdavimą nuosavybėn patvirtinančio akto niekuomet neginčijo. Visa tai parodo dviprasmišką ir nesuprantamą ieškovės poziciją - bankroto administratorė viena vertus teigia, kad ginčo transporto priemonė UAB ,, (duomenys neskelbtini) " niekuomet nebuvo perduota ir įmonė šio turto neįgijo nuosavybėn, tačiau tuo pačiu ieškovė neginčija sandorio su lizingo bendrove UAB „SEB lizingas", kuri būtent ir perdavė transporto priemonę naudotis UAB „(duomenys neskelbtini) ". Bankroto administratorės nuomone, atsakovas ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini) " neteisėtai pardavė neva neegzistuojančią transporto priemonę, o UAB „SEB lizingas" pagal savo patvirtintą 2009-09-08 perdavimą nuosavybėn patvirtinantį aktą tą pačią transporto priemonę ieškovės nuosavybėn perdavė teisėtai. Minėti ieškovės veiksmai yra nesąžiningi.

44. Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo transporto priemonės nebuvo ir kad ji nebuvo naudojama įmonės veikloje, o aukščiau paminėtų sandorių su UAB „SEB lizingas" sudarymas kaip tik ir patvirtina, kad transporto priemonė buvo reali ir buvo naudojama ieškovės veikloje. Atsakovas pažymi, kad, sudarant sandorius su lizingo bendrove, jos atstovas minėtą transporto priemonę apžiūrėjo, įvertino ir buvo suteiktas finansavimas. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)" Mini ekskavatorių (duomenys neskelbtini), Identifikavimo Nr.: (duomenys neskelbtini), buvo fiktyvi, kadangi šis sandoris sukėlė ieškovei realias pasekmes, ieškovė iš šio sandorio gavo turtinę naudą, įsigytas turtas buvo ieškovei reikalingas, vykdant ūkinę-komercinę veiklą, todėl atitiko UAB „(duomenys neskelbtini)", kaip pelno siekiančio privataus juridinio asmens, tikslus. Atsakovas, sudarydamas sandorį UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu, siekė užtikrinti ieškovės veiklos tęstinumą bei plėtrą, todėl veikė teisėtai. Atsakovui taip ir nebuvo sumokėta visa pinigų suma pagal transporto priemonės pirkimo pardavimo sandorį, todėl ieškovė šiuo atveju atsakovo sąskaita gavo turtinę naudą ir buvo skolinga atsakovui, o ne priešingai.

45. Ieškovė reikalauja, kad buvęs bendrovės vadovas bei akcininkas prisiimtų atsakomybę už visas neįvykdytas juridinio asmens prievoles - padengtų visus bankrutuojančiai įmonei pareikštus kreditorinius reikalavimus, sudarančius 25 597,07 Eur, nors įstatymas aiškiai numato, jog juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, ieškovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.

50. UAB „(duomenys neskelbtini)" 2008 m. buvo moki bendrovė ir tai aiškiai patvirtina bankroto byloje pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai ir jau vien pats faktas, kad bendrovės skolos didžiausiems kreditoriams UAB ,,Dahlgera‘‘ bei Valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios reikalavimus bankroto byloje perėmė VĮ „Turto bankas", tuo metu dar nebuvo atsiradusios. Ieškovė nepateikia jokių objektyvių ir pakankamų duomenų, kad jau 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)" pradelstos skolos viršijo pusę į balansą įrašytos bendrovės turto vertės - ieškovė išimtinai vadovaujasi 2016-11-14 Klaipėdos apygardos teismo nutarties motyvais. Tačiau, kaip jau minėta, šios bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)" mokumo 2009 m. laikotarpiu vertinimas, o bendrovės 2009 m. balanse nurodytos „per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai", kurių suma sudarė 44 445,38 Eur, savaime negali būti laikomi kaip pradelsta įmonės skola. Akcijų pardavimo metu įmonė buvo moki, vykdanti veiklą.

51. Naujasis akcininkas, įsigijęs akcijas, priėmė sprendimą atleisti atsakovą iš vadovo pareigų ir perėmė įmonės valdymą. Kokius veiksmus, kokią veiklą vykdė naujasis akcininkas, kaip disponavo turtu - atsakovui nėra žinoma. Atsakovas, pardavęs akcijas, perdavė visą turtą, dokumentus naujajam vadovui bei akcininkui E. K.. Atsakovas mano, kad pareiga įmonės vadovui kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiranda ne nuo to momento, kuomet bendrovė faktiškai tampa nemokia, o nuo sužinojimo apie šį faktą, todėl šioje byloje ieškovė privalo įrodyti šį momentą.

52. Sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės ir vertinant, ar atsakovas įvykdė neteisėtus veiksmus bei kada įvykdė, reiktų vadovautis įstatymu, kuomet atsakovas buvo bendrovės vadovas ir akcininkas. Būtent nurodytu laikotarpiu galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi buvo numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Jokių terminų, per kuriuos įmonės vadovui sužinojus apie jo vadovaujamos įmonės nemokumą, kyla pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įstatymas nenumatė. Todėl šis terminas objektyviai galėtų būti siejamas su privalomųjų bendrovės finansinių ataskaitų pateikimo Juridinių asmenų registrui įstatymo nustatytu terminu, kadangi tik iš esmės parengus bendrovės balansą bei pelno-nuostolių ataskaitą už finansinius metus, galima įvertinti bendrovės finansinę būklę. Finansinės atskaitomybės dokumentai yra pirminiai duomenys, kuriais remiantis teismas sprendžia dėl įmonių mokumo bankroto bylose.

53. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu finansinių ataskaitų rinkiniai turi būti patvirtinami per keturis mėnesius pasibaigus finansiniams metams, kurie daugeliu atveju sutampa su kalendoriniais metais, galima spręsti, jog šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)" finansinės atskaitomybės dokumentai už 2010 m. metus (kurių laikotarpiu bendrovė, tikėtina, tapo faktiškai nemoki) turėjo būti patvirtinti iki 2011 m. gegužės 1 d. Todėl apie UAB „(duomenys neskelbtini)" nemokumą bendrovės vadovas objektyviai privalėjo sužinoti ir pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsirado 2011 m. Atsakovas vadovo pareigas ėjo tik iki 2010-08-27, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad jis įvykdė ieškovės įrodinėjamus neteisėtus veiksmus.

54. Net ir padarius priešingą išvadą, vien neteisėtų veiksmų faktas nesuteikia pagrindo spręsti, jog dėl to bendrovei atsirado žala ir, juo labiau, vertinti, kad žalos dydį sudaro bendra bankrutuojančiai įmonei pareikštų kreditorinių reikalavimų suma. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį.

55. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai. Todėl ieškovė privalo taip pat įrodyti, ar išaugo ir kokia apimtimi išaugo UAB „(duomenys neskelbtini)" skolos kreditoriams iki 2010-08-27, bendrovės vadovui pavėlavus kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

56. Bendra bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų suma siekia 25 597,07 Eur, iš kurių net 21 757,04 Eur sudaro UAB „Dahlgera" kreditorinis reikalavimas. Sutartis, iš kurios kildinamas kreditorinis reikalavimas, tarp ieškovės ir šio kreditoriaus buvo sudaryta 2008-11-04, o 2009-07-17 tarp UAB „Dahlgera" bei atsakovo buvo pasirašyta laidavimo sutartis Nr. L0717, pagal kurią atsakovas įsipareigojo kreditoriui atsakyti visu savo turtu, jeigu skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)" neįvykdys prievolės ar jos dalies pagal 2008-11-04 kreditinę sutartį. Ieškovė nepateikė duomenų, kada atsirado jos įsiskolinimas UAB „Dahlgera" ir kiek skola padidėjo nuo faktinio bendrovės nemokumo.

58. Kitas UAB „(duomenys neskelbtini)" kreditorius, kurio reikalavimo bankrutuojančiai įmonei suma – 2 324,33 Eur – įtraukta į reikalaujamą iš atsakovo priteisti žalos dydį, yra VĮ „Turto bankas" (perėmęs reikalavimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos). Ieškinyje, vadovaujantis 2016-11-14 Klaipėdos apygardos teismo nutarties motyvais, pažymima, kad nurodyta mokestinė nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 2009-08-17 iki 2010-08-25, tačiau neaišku, ar nurodytu laikotarpiu jau buvo atsiradusi skola, ar mokesčiai buvo apskaičiuoti ir turėjo būti sumokėti nuo už nurodytą laikotarpį gautų pajamų - kada konkrečiai bendrovei atsirado prievolė sumokėti mokesčius.

59. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)" bankroto bylos medžiagos matyti, jog mokesčio administratoriaus sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo priimti tik 2012-06-14 (prie šio sprendimo pridedamoje prievolių ataskaitoje nurodoma, kad mokestinė nepriemoka 3284 Lt susidarė už mokestinį laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-07-31) bei 2010-07-21 (šio sprendimo pridedamoje prievolių ataskaitoje nurodoma, kad 4399 Lt skolą sudaro nesumokėtas PVM mokestis kartu su delspinigiais, tačiau už kurį laikotarpį paskaičiuotas mokestis, nenurodoma), t.y. pirmuoju atveju - tuo laikotarpiu, kuomet atsakovas nebebuvo įmonės akcininkas ir/ar vadovas bei - antruoju atveju - likus mėnesiui iki atsakovo atstatydinimo iš vadovo pareigų. Todėl tokiu atveju, jei būtų sprendžiama, kad mokestinių nepriemokų atsiradimas sąlygojo bendrovės nemokumą, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo pareigą pareikšti naujasis UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovas E. K.. Be to, mokestinė nepriemoka galėjo būti pilnai padengta iš ieškovės turimo turto. Kodėl šio turto vėlesniu laikotarpiu nepavyko rasti ir antstolis negalėjo įvykdyti išieškojimo, atsakovui nėra žinoma, kadangi jis bendrovės veikloje nedalyvavo ir už bendrovės turtą, kuris buvo pasirašytinai perduotas naujajam UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovui, išsaugojimą nėra atsakingas.

60. Dėl skolų atsiradimo momento bei aplinkybių kitiems kreditoriams -VSDFV Klaipėdos skyriui, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, antstoliui J. P. bei AB „Omnitel" - ieškovas apskritai neteikia jokių duomenų. Todėl atsakovui nesuprantama, kodėl iš jo reikalaujama atlyginti žalą, kuri tiesiog formaliai prilyginama kreditorių reikalavimams, kurių atsiradimas neįrodinėjamas kaip atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė.

61. Atsakovas mano, jog šiuo ieškiniu atsakovu turėjo būti traukiamas kitas asmuo - buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovas bei akcininkas E. K., o ne jis. Šį faktą netiesiogiai patvirtina ir pati ieškovė, nurodydama, jog įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2017-04-03 nutartimi teismas apribojo buvusiam bendrovės vadovui E. K. teisę eiti viešojo ir(ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkerius metus. Teismas iš esmės pripažino, jog žalą bendrovei ir jos kreditoriams padarė buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovas bei akcininkas E. K., o ne atsakovas, todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

63. Atsakovas nesutinka su nurodytomis ieškovės išvadomis, kurios yra daromos subjektyvių prielaidų, o ne įrodymų pagrindu. Ieškovės teiginių, kad ginčo transporto priemonė nebuvo perduota ieškovės nuosavybėn, nepagrindžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-13 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovė šį savo deklaruojamą faktą turi pagrįsti įrodymais, ko nepadarius nėra pagrindo spręsti, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose esantys duomenys yra neteisingi. Įrodinėjimo pareiga išlieka ieškovei ir ne atsakovas turi pagrįsti, kokia buvo įmonės finansinė būklė jo vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)" laikotarpiu, o ieškovė turi įrodyti, kada įmonė tapo nemoki ir kiek nuo šio termino iki bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)" iškėlimo padidėjo įmonės kreditoriniai įsipareigojimai.

64. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, pagal 8 dalį - sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja, pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinys pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui, todėl teismo privalo būti atmestas.

65. CPK 95 str. 1 d. numato, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

66. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės atstovas UAB „Bankroto vadyba" pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, kurie grindžiami jokio teisinio pagrindo neturinčiais ieškovės atstovo subjektyviais išsigalvojimais, o ne tinkamais ir leistinais įrodymais, ieškiniu yra siekiama ne užtikrinti bankrutuojančios įmonės, bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, bet iš esmės tik sukelti neigiamas finansines bei kitokias pasekmes atsakovui bei patenkinti savo finansinį interesą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės atstovas per kitus asmenis reikalavo susimokėti 3000,00 eurų, jei nenori problemų. Atsakovui atsisakius tai padaryti, buvo pateiktas ieškinys, o bylos nagrinėjimas yra vilkinamas, nes teismo posėdžiai iš esmės dėl ieškovo atstovo prašymų surinkti tariamus įrodymus buvo atidedami. Atsakovas prašo teismo skirti ieškovės atstovui UAB „Bankroto vadyba" baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos dydį nustatant teismo nuožiūra, 50 procentų paskirtos baudos dydžio priteisiant atsakovui.

67. Atsakovo nuomone, teismas turėtų spręsti klausimą, ar ieškovė apskritai dar turi teisę reikšti reikalavimus, kokius reiškia šioje civilinėje byloje. Ieškovė tokios teisės nebeturi, kadangi jos atsisakė, nepareiškusi tokių reikalavimų atsakovo, kaip fizinio asmens, bankroto byloje, ir ieškinys turėtų būti atmetamas vien šiuo pagrindu. Atsakovo, kaip fizinio asmens bankroto byla buvo iškelta 2014-06-04 nutartimi, o pabaigta, sėkmingai įvykdžius nemokumo planą – 2017-12-20 nutartimi. Ieškovės bankroto byla buvo iškelta 2016-11-14 nutartimi, o ieškovė atsakovui pradinį ieškinį pateikė 2018-04-10 (po 3 mėnesių nuo atsakovo fizinio asmens bankroto bylos pabaigos).

68. Ieškovės bankroto administratorė dar iki atsakovo, kaip fizinio asmens, bankroto bylos žinojo visą reikiamą informaciją reikalavimams pareikšti ir turėjo/galėjo juos pareikšti atsakovo fizinio asmens bankroto byloje. Tačiau tai nebuvo padaryta, tikėtina sąmoningai, nenorint, kad reikalavimai būtų tenkinami (nurašomi) fizinio asmens bankroto byloje. Tačiau toks bankrutuojančio fizinio asmens kreditoriaus neveikimas (sąmoningas ar ne) nėra leidžiamas ir kreditoriai, neprisijungę prie jiems žinomo fizinio asmens bankroto bylos vėliau savo reikalavimų negali pareikšti ir nukreipti į fizinį asmenį. Kreditorius, kuris žinojo (negalėjo nežinoti) apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusių finansinių reikalavimų fizinio asmens bankroto byloje nepareiškė, gali būti vertinamas kaip atsisakęs savo reikalavimo teisės. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su kreditorių lygiateisiškumo principu, iš esmės prieštarautų fizinio asmens bankroto tikslui ir teisingumo principui.

69. Pagal teismų praktiką, galima išskirti kelias sąlygas, kurioms esant pripažįstama, kad kreditorius savo reikalavimo teisės bankrutavusio fizinio asmens atžvilgiu atsisakė ir po bankroto bylos reikšti jų nebegali: 1) kreditoriaus reiškiami reikalavimai atsirado iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo; 2) ieškovui, atstovaujamam bankroto administratorės, buvo žinoma apie atsakovo, kaip fizinio asmens, bankroto bylą; 3) ieškovo bankroto administratorė turėjo ir galėjo reikalavimus atsakovui pareikšti iki pasibaigs atsakovo bankroto byla. Atsakovo nuomone, šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos pripažinti, kad ieškovė pats savo veiksmais (neveikimu) reikalavimo teisės į atsakovą atsisakė.

70. Aplinkybę, kad bankroto administratorei buvo žinoma apie atsakovo bankroto bylą, patvirtino ir liudytojas S. B. 2020-09-17 posėdžio metu. Administratorė nepateikė jokio logiško ir pagrįsto paaiškinimo, kodėl buvo tiek delsiama ir ieškinys dėl žalos pareikštas daugiau nei po 1 metų nuo sužinojimo apie žalą ir praktiškai iš karto po fizinio asmens bankroto bylos pabaigos. Reikalavimą dėl sutarties nuginčijimo ir restitucijos taikymo bankroto administratorė, tikslindama ieškinį, pareiškė tik 2019-02-12. Ieškovė tokį delsimą aiškina tuo, kad apie ginčijamą sutartį sužinojo tik iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, o apie pačią baudžiamąją bylą sužinojo tik 2019-01-09, kai atliko paiešką www.infolex.lt sistemoje. Atsakovo įsitikinimu, toks administratorės paaiškinimas nesudaro pagrindo pateisinti jos neveikimo ir delsimo pareikšti reikalavimą. Į paieškos sistemą www.gooogle.lt įvedus įmonės pavadinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jau pirmame paieškos rezultatų puslapyje pateikiama nuoroda į baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)priimtą nuosprendį.

77. 2012 m. kovo 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (baudžiamoji byla II t. b.l. 112-115). Atsakovas nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. turėdamas tikslą apgaule įgyti Lietuvos Respublikos biudžetui priklausančias lėšas - gyventojų pajamų mokestį, kurį į valstybės biudžetą buvo sumokėjusi UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ dėl mini ekskavatoriaus pirkimo iš fizinio asmens, 2008-09-04 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui pateikė 2008-09-03 prašymą perskaičiuoti pajamų mokestį ir grąžinti permoką, nurodydamas žinomai melagingus duomenis apie tai, kad gyventojų pajamų mokesčio permoka susidarė UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ 2008-05-06 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijus iš atsakovo mini ekskavatorių (duomenys neskelbtini), kurio vertė 138 112,00 Lt, pagal minėtą pirkimo pardavimo sutartį UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘, išmokėdama pastarajam pinigus, išskaičiavo 20 717,00 Lt gyventojų pajamų mokesčio, kurį 2008-07-30 sumokėjo į valstybės biudžetą. Atsakovas kartu su 2008-09-03 prašymu 2008-09-04 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui pateikė žinomai suklastotą 2008-05-06 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjo V. M. ir pirkėjo atsakovo dėl mini ekskavatoriaus (duomenys neskelbtini) pardavimo pirkimo už 138 112,00 Lt sumą bei 2008-05-06 priėmimo perdavimo aktą, kurio pagrindu V. M. tariamai perdavė mini ekskavatorių D. G. ir iš pastarojo tariamai gavo 138 112,00 Lt. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, suklaidinti atsakovo pateiktų duomenų ir dokumentų, manydami, kad atsakovas turi teisę susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio permoką, 2008-09-16 priėmė sprendimą grąžinti mokesčio permoką ir 2008-09-22 į atsakovo sąskaitą pervedė 20 717,00 Lt. Tokiu būdu atsakovas apgaule savo naudai įgijo Lietuvos Respublikos biudžetui priklausančias lėšas – 20717,00 Lt gyventojų pajamų mokesčio.

78. Iš į bylą pateiktos informacijos matyti, kad atsakovo fizinio asmens bankroto byla buvo iškelta 2014-06-12, teismo sprendimas užbaigti bylą įsiteisėjo 2017-12-28.

Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo bei ieškinio senaties

79. Atsakovo nuomone, teismas turėtų spręsti klausimą, ar ieškovė apskritai dar turi teisę reikšti reikalavimus, kokius reiškia šioje civilinėje byloje. Ieškovė tokios teisės nebeturi, kadangi jos atsisakė, nepareiškusi tokių reikalavimų atsakovo, kaip fizinio asmens, bankroto byloje, ir ieškinys turėtų būti atmetamas vien šiuo pagrindu. Atsakovas savo poziciją grindžia teismų praktika – 2019 m. gegužės 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

80. Atsakovo minimoje nutartyje nurodyta, kad pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.

90. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

91. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016).

92. Kai ieškovas reiškia reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, tam, kad toks ieškinys būtų tenkintas, turi būti nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų visuma: atsakovo neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat atsakovo kaltė (išskyrus tuos atvejus, kai atsakomybė kyla be kaltės). Tokiais atvejais ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Ieškovas tuo momentu dar gali nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktą jis turi suvokti. Tais atvejais, kai žala atsiranda tuo pačiu metu, kai atliekami neteisėti veiksmai, sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie neteisėtus veiksmus momentas sutaps su sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie žalos patyrimo faktą. Tais atvejais, kai žala atsiranda vėliau, negu atlikti neteisėti veiksmai, tai senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad atsirado žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017).

93. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė ieškinį dėl abiejų reikalavimų pareiškė nepraleisdama įstatyme numatytų ieškinio senaties terminų, todėl aplinkybė, kad ieškovė kreditorinių reikalavimų nepareiškė atsakovo fizinio asmens bankroto byloje, nepaneigia ieškovės įstatymo nustatytos teisės kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovui bendra tvarka po fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Atsakovas nurodė, kad teisminiai ginčai jo atžvilgiu buvo inicijuoti tada, kai jis atsisakė sumokėti už tai, kad toks ieškinys teismui nebūtų pateiktas. Tačiau atsakovo pateikti įrodymai – jo paties paaiškinimai ir liudytojo parodymai – nėra pakankami tokioms faktinėms aplinkybėms nustatyti.

95. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinių padarinių, nurodytų CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restituciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2013).

107. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu aplinkybę, kad ieškovei 2008-05-06 parduotas ekskavatorius, kurio duomenys (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), 42 LW, 9150 kg, 2007 metų), realiai egzistavo, įrodinėjo dokumentais, susijusiais su šio daikto perleidimu kitiems subjektams. Nors ieškovės UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ nuosavybėn AB ,,SEB lizingas‘‘ aktu perdavė ekskavatorių tik 2009-09-08, dar iki tol 2009 m. rugpjūčio 19 d. jis buvo parduotas UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘. Tačiau pirkimo pardavimo sutartyje ekskavatoriaus markė nurodyta kaip (duomenys neskelbtini) (kaip ir parduoto lizingo įmonei), o identifikacinis numeris ir kiti duomenys (duomenys neskelbtini), 42 kW, 9150 kg, 2007 metų, - kaip atsakovo pardavimo ieškovei sutartyje. Iš 2009 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ sumokėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ už mini ekskavatorių (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikacinis numeris skiriasi nuo pirkimo sutartyje ir perdavimo akte nurodyto Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš 2009 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ pardavė mini ekskavatorių (duomenys neskelbtini) A. G. autotransporto įmonei. UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ A. G. autotransporto įmonei pardavė ekskavatorių, kurio duomenys atitinka ieškovės ir atsakovo pirkimo pardavimo sutartyje nurodytus duomenis - (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 42 KW, 9150 kg, 2007 metų. A. G. autotransporto įmonė pardavė įmonei SIA GR Grupa vikšrinį ekskavatorių VOLVO (duomenys neskelbtini).

110. Ieškovė prašo pripažinti sandorius negaliojančiais ir CK 1.82 straipsnio pagrindu. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandoris šalis veikė tikrai nesąžiningai.

112. Ieškovė yra uždaroji akcinė bendrovė, privatus juridinis asmuo, kurios tikslas yra siekti pelno. Atsakovas, sudaręs su ieškove neegzistuojančio ekskavatoriaus pirkimo pardavimo sutartį, gavo iš UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ 117 395,00 Lt pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė pervedė 15 procentų, t.y. 20 717,00 Eur į VMI sąskaitą, kuriuos atsakovas vėliau susigrąžino. Dėl šių sandorių sudarymo ieškovė, kurios tikslas siekti pelno, patyrė nuostolius. Tokie atsakovo veiksmai laikytini nesąžiningais, tuo labiau, kad sudarydamas sandorius jis atstovavo ir ieškovę.

114. Pripažinus sandorį negaliojančiu, spręstinas restitucijos taikymo klausimas (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). CK 1.80 straipsnio 2 dalis numato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra – atlyginti jo vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorių negaliojimo pasekmių. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas realiai pagal 2008-05-06 pirkimo pardavimo sutartį ekskavatoriaus ieškovei neperdavė, todėl tenkintinas ieškovės prašymas dėl vienašalės restitucijos taikymo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 33 999,94 Eur ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai už ekskavatorių sumokėtą pinigų sumą. Atsakovas pripažino, kad pagal 2008-05-06 iš ieškovės gavo iš 33 999,94 Eur sumą, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 33 999,94 Eur suma (117.395,00 Lt) (CK 6.145 straipsnis).

115. Ieškovė prašo priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinės palūkanos, kurių dydis nustatytas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, t. y. pagrindinės skolos ir delspinigių, ir jos laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais.