Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. S. gynėjo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta. R. S. pagal laidavimą perduotas I. S. atsakomybei 1 (vieneriems) metams be užstato.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 5 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, R. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Ford Explorer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (-), konfiskavimas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės 2022 m. sausio 4 d. nutarimu paskirtas laikinas R. S. nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Ford Explorer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktas galiotas iki turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Neginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo, apeliaciniame skunde atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. gynėjas prašo panaikinti R. S. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, arba turto konfiskavimą pakeisti į dalies konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Pagal teismų praktiką atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimas dėl turto (ne) konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo bei teisingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).

6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, o taip pat atsižvelgęs į tai, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. skundžiamu nuosprendžiu yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios taikymo terminas nustatytas artimas minimaliam laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis), skyrė jam ir baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Ford Explorer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, konfiskavimą. Vertindama apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirti automobilio konfiskavimą atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės teises yra suvaržytos daugiau, nei būtina prevenciniams tikslams pasiekti, teisėjų kolegija sprendžia, jog proporcingumo principas šiuo atveju nebuvo pažeistas. Tai, kad paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio ,,Ford Explorer“ konfiskavimą nukentės R. S. ir jo sutuoktinės interesai, be to, jis negalės pilnai vykdyti visuomeninės veiklos, vertintina tik kaip paties R. S. neatsakingo bei nusikalstamo elgesio pasekmė. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, keliančius didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, lemiantiems eismo įvykius, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nusikalstama veika (ar jos vertės), konfiskavimo, daugeliu atvejų būtų neįmanomas ir neužtikrintų prevencinio šios baudžiamojo poveikio priemonės pobūdžio (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-481-1020/2017; Nr. 1A-411-468/2018).

7. Vertindama paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad R. S. iškvėptame ore buvo nustatyta 1,86 promilės etilo alkoholio koncentracija, kuri gana ženkliai viršija baudžiamosios atsakomybės taikymui būtiną apsvaigimo nuo alkoholio ribą (1,5 promilės). Be to, R. S. automobilį, būdamas neblaivus, vairavo judriomis miesto gatvėmis, darbo dienos metu, 16.45 val., t. y. laiku, kuomet tiek transporto, tiek pėsčiųjų eismas yra itin intensyvus, ir sukėlė eismo įvykį. Taigi, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai kėlė pavojų eismo saugumui bei žmonių sveikatai ir gyvybei. Nors eismo įvykio metu dėl R. S. neteisėtų veiksmų rimtesnių padarinių nekilo, visgi žala buvo padaryta – jis atsitrenkė į kitą automobilį, kuris stovėjo sankryžoje degant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui ir jį apgadino. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo proporcingumo, būtina įvertinti ir kitas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. R. S. apklausiamas teismo posėdyje paaiškino, kad 2022 m. sausio 3 d. alkoholį vartojo grįžęs iš darbo, vakare. Pavartojo 200-250 g stipraus alkoholio ir maždaug po valandos sėdo už vairo, nes ketino aplankyti mirusio šuns kapą, kuris yra netoli (duomenys neskelbtini) (b. l. 129). Tik išvažiavęs iš kiemo suprato, kad dėl savo psichinės būklės bei pavartoto alkoholio jis negali vairuoti (b. l. 52-54). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. T. parodė, kad ji važiuodama iš Tuskulėnų gatvės link Apkasų, sustojo prie raudojo šviesoforo signalo. Staiga iš galo privažiavęs baltos spalvos automobilis atsitrenkė į jos stovėjusio automobilio galą. Iš baltos spalvos automobilio išlipęs vairuotojas svirduliavo, jo koordinacija buvo sutrikusi, akivaizdžiai matėsi, kad vyriškis neblaivus (b. l. 45). Iš šių byloje surinktų įrodymų darytina išvada, kad R. S., būdamas neblaivus, sąmoningai nusprendė vairuoti automobilį ir nesusilaikė nuo tolimesnio vairavimo netgi supratęs, jog vairuoti negali.

8. Apeliaciniame skunde gynėjas, ginčydamas automobilio konfiskavimo paskyrimą R. S. kaip vieną iš esminių argumentų nurodo tai, kad automobilio vertė yra labai didelė. Teisėjų kolegija su tokia gynybos pozicija nesutinka. Iš 2022 m. sausio 11 d. Kelių transporto vertinimo ataskaitos Nr. L220106 matyti, kad automobilio ,,Ford Explorer“ vertė, atsižvelgiant į nustatytus defektus, yra 8 460 Eur (b. l. 103-124). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad transporto priemonės vertė yra apie 206 MGL, kas atitiktų beveik maksimalią BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos baudžiamosios poveikio priemonės (įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), jei ji būtų buvusi taikyta, ribą (BK 71 straipsnio 1 dalis), visgi teisėjų kolegija pažymi, kad šis argumentas teisinės reikšmės sprendžiant turto konfiskavimo taikymo pagrįstumo klausimą neturi. Be to, akcentuotina, kad R. S. priklausančio automobilio ,,Ford Explorer“ vertė nėra neįprastai didelė, o pasirinkdamas veikti neteisėtai, jis pats prisiėmė riziką dėl teisinių pasekmių, įskaitant ir finansinių nuostolių atsiradimo galimybę, kurių dydis šiuo atveju atitinka konfiskuotino turto vertę. Teismų praktikoje sprendžiant dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, kaltininko asmenybė ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Įvertintina ir tai, kad tiek R. S., tiek jo sutuoktinė I. S. yra dirbantys, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad automobilio konfiskavimas būtų nepakeliama našta judviejų šeimai. Kaip matyti, pateiktame skunde apskritai jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad teismo paskirtas turto konfiskavimas yra neproporcingas ir prieštarauja teisingumo principui, nenurodoma. Taigi atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, R. S. buvo paskirta pagrįstai ir ją panaikinti nėra jokio pagrindo.

9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas pateikia ir alternatyvų reikalavimą, tai yra prašo automobilio konfiskavimą pakeisti į jo vertę arba jos dalį atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. Teisėjų kolegija, įvertinus šio prašymo pagrįstumą, sprendžia, kad jis negali būti tenkinamas. Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje (kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga). Nagrinėjamu atveju nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų, leidžiančių išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaip jau minėta, nurodomos aplinkybės dėl automobilio reikalingumo šeimos poreikiams užtikrinti bei visuomeninei veiklai vykdyti, kitų byloje esančių aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo netaikyti šio automobilio konfiskavimo. Teismo išvadų nekeičia ir gynybos nurodomos aplinkybės dėl to, jog automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso ir R. S. sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Sutuoktinis kaip bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018). Taigi apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turi būti išieškota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

10. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad baudžiamojoje byloje yra nemažai duomenų, teigimai charakterizuojančių R. S. – jis visiškai pripažino kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra vedęs, išsilavinęs, dirbantis, taip pat užsiima visuomenine veikla, be to, pats kreipėsi į draudimo bendrovę ir informavo apie eismo įvykį bei įsipareigojo atlyginti visas draudimo bendrovės išlaidas, kai jos bus paskaičiuotos ir pan. Šie duomenys buvo tinkamai įvertinti ir lėmė pirmosios instancijos sprendimą atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nagrinėjamu atveju netaikant turto konfiskavimo R. S. iš esmės tik minimaliam laikotarpiui prarastų teisę vairuoti transporto priemones ir nepatirtų daugiau jokių kitų teisinių nusikalstamos veikos padarymo pasekmių, kadangi atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam nebuvo paskirta bausmė ir neatsiras teistumas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apibūdinančius R. S. asmenybę bei jo padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, konstatuoja, kad automobilio „Ford Explorer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas neprieštarauja proporcingumo principui, ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti bei atitinka skirtingų interesų (kaltininko, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą.

11. Atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BK 72 straipsnio nuostatas taikė tinkamai. Keisti skundžiamą nuosprendį dėl automobilio konfiskavimo atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. gynėjo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.