Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2022 m. sausio 3 d. apie 16.45 val. Vilniuje, Apkasų gatvėje, ties pastatu Nr. 31, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį „Ford Explorer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,86 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Ford (USA) Explorer Limited“, M1G kategorijos, visureigio, 3 500 cm³ variklio darbinio tūrio, 213 KW (290 AG) variklio galios, 2013 m., vidutinė kaina Lietuvoje 2022 m. sausio mėn. duomenimis su PVM – 10 970 Eur (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Taigi, įvertinus visa tai, minėta R. S. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Prašyme nurodoma, kad R. S. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Pažymėta, kad jis anksčiau niekada nebuvo nei teistas, nei įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Tai patvirtina, jog jis nėra linkęs nusikalsti ir padarytas nusikaltimas yra pavienis. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga yra tenkinama. R. S. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Tai patvirtina R. S. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo: prisipažinimas iškart po nusikalstamos veikos padarymo, kuris yra užfiksuotas įtariamojo apklausos protokole, taip pat jo duoti išsamūs parodymai įtariamojo apklausos metu, paties R. S. prašymas ir jame išdėstyti argumentai. Tai patvirtina, kad R. S. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Vadinasi, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga yra tenkinama. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte reglamentuota sąlyga tenkinama dėl žalos atlyginimo – R. S. kreipėsi į draudimo bendrovę, informavo apie eismo įvykį ir prisiėmė atsakomybę bei įsipareigojo regreso tvarka atlyginti draudimo bendrovės išlaidas, kai jos bus apskaičiuotos. Aplinkybes, jog yra pagrindo manyti, kad R. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, patvirtina toliau nurodomi motyvai: kaltinamasis R. S. niekada nebuvo teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tai patvirtina, kad jis laikosi teisės aktų reikalavimų, o padarytas nusikaltimas yra tik pavienis, dėl kurio jis labai gailisi; R. S. turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą (duomenys neskelbtini); šiuo metu dirba UAB „A“ vadovu. Darbe yra charakterizuojamas tik teigiamai; Lietuvos administratorių gildijos valdybos pirmininko taip pat yra charakterizuojamas tik teigiamai; R. S. užsiiminėja ir visuomenine veikla – visokeriopai prisideda prie miesto bendruomenės gerovės, saugumo, švietimo, akcentuojama, kad R. S. nuolat remia įvairias visuomenines iniciatyvas ir prisideda prie paramos socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, teikia paramą senyvo amžiaus ir ligotiems savo giminaičiams; taip pat prisideda prie bendruomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo, remia miesto renginius, kurie sutelkia bendruomenę bei bažnyčios bendruomenę. Tai reiškia, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga tenkinama. Pažymima, kad laiduotoja I. S. yra R. S. sutuoktinė, kartu su juo gyvenanti ir bendrai vedanti šeimos ūkį. Kaip matyti iš R. S. bei laiduotojos prašymų, I. S. su R. S. puoselėja tas pačias vertybes šeimoje. Laiduotojos asmeninės savybės, tokios kaip visuomeninė veikla, kūrybiniai užsiėmimai, saviugda bei darbovietė, kurioje dirba ilgą laiką ir yra charakterizuojama tik teigiamai, patvirtina, kad laiduotoja turi visas reikiamas savybes daryti R. S. teigiamą įtaką ir yra verta teismo pasitikėjimo. Pažymima, kad turtinė žala dėl R. S. padaryto nusikaltimo bus artimiausiu metu atlyginta. Kaip minėta, R. S. yra charakterizuojamas tik teigiamai, dirba, užsiima socialine ir visuomenine veikla, nuolat remia socialiai pažeidžiamus savo giminaičius, todėl šiuo atveju galima daryti teigti, jog R. S. savo iniciatyva stengiasi ištaisyti padarytas klaidas bei prisidėti prie valstybei ir visuomenei naudingos veiklos, todėl atsižvelgiant į baudžiamojo poveikio priemonių tikslus, šiuo atveju, gynėjo manymu, nėra būtinybės taikyti BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių. Taip pat pažymima, kad R. S. yra kaltinamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu, kuris yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės – „Ford Explorer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimu. Nurodytos transporto priemonės rinkos vertė yra 8 460 Eur. Teismas priimdamas sprendimą, turi diskreciją spręsti dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo/netaikymo, tačiau teismui priimant sprendimą prašoma atsižvelgti į tai, kad turto vertė yra aukšta, didesnės žalos buvo išvengta bei ši transporto priemonė yra naudojama ne tik R. S., bet ir jo šeimos bei artimų draugų poreikiams tenkinti. Teismui priėmus sprendimą taikyti turto konfiskavimą, prašoma taikyti BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį ir vietoj transporto priemonės konfiskavimo išieškoti konfiskuotino automobilio vertę arba jos dalį atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgdamas į R. S. asmenybę ir elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo, taip pat laiduotojos asmenines savybes, gynėjas mano, kad laidavimas turėtų būti nustatytas minimaliam vienerių metų terminui ir be užstato. Papildomai atkreipia dėmesį, kad R. S. ir I. S. savanoriškais ir socialiai aktyviais veiksmais nuolat prisideda prie visuomenės ir valstybės gerovės. Tikėtina, kad tokia savo visuomenine veikla padėjo ne vienam asmeniui, o kartu ir nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos – į tai turėtų būti atsižvelgta sprendžiant, ar taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ir jei taikyti, tai kokio dydžio (b. l. 74–75).

Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis nurodė, kad su I. S. pragyveno santuokoje beveik 30 metų, užaugino vaiką. Jie visada kartu, net nėra atostogavę atskirai. I. S. dirba (duomenys neskelbtini). Papasakojo, jog įvykio vakarą žmona pastebėjusi, kad jau tamsokas laikas, paskambino jam. Kadangi jis buvo kelių policijoje, iš karto informavo, kad padarė įvykį. Kalbėjo su žmona apie įvykį, žmona sakė, kad tai jam pamoka visam gyvenimui. Patikino, kad žmona jam gali daryti įtaką. Jų labai geri santykiai.

I. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad grįžusi iš darbo nustebo, kad nėra sutuoktinio, nes jis grįžta anksčiau. Kažkiek palaukusi, paskambino, kur jis yra, ir šis papasakojo apie įvykį. Labai blogai vertina jo elgesį. Jai tai neįtikėtina, nes visą gyvenimą jis buvo pavyzdingas vyras ir tėvas. Kartu pragyveno santuokoje (duomenys neskelbtini) ir nei karto nebuvo jokio nesusipratimo ar įvykio. Kai R. S. grįžo, jie daug kalbėjosi apie šį įvykį. Matė jo būseną, kaip jis pergyveno. Iki šiol dar negali normaliai nei valgyti, nei miegoti, sveikata nuo nervų pradėjo šlubuoti. Dar iki dabar negali atsigauti, labai gailisi dėl šio įvykio. Garantuoja, kad daugiau tai nepasikartos. Šeimoje visuomet labai palaiko vienas kitą, atsižvelgia į vienas kito nuomonę. Prašo skirti laidavimą be užstato, nes ir taip turės daug išlaidų. Patikino, kad nepasikeistų nuomonė dėl laidavimo, jei teismas nuspręstų skirti užstatą.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog šioje baudžiamojoje byloje yra pagrindas atleisti kaltinamąjį R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi yra visos BK 40 straipsnio numatytos sąlygos. R. S. nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino, davė parodymus apie savo padarytą veiką, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Taip pat atsižvelgiant į jį charakterizuojančius duomenis, t. y. į tai, kad jis nėra teistas, administracine tvarka iki šio įvykio per 5 metų laikotarpį baustas 3 kartus, paskirtos baudos sumokėtos, yra dirbantis, turi šeimą, savo poelgį vertina kritiškai, yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat įvertinus laiduotojos I. S. pateiktus duomenis, jos asmenines savybes, požiūrį į R. S. padarytą veiką, teigtina, jog ji yra tinkama laiduotoja ir galės daryti teigiamą įtaką R. S. Atsižvelgdama į tai, teismo prašo atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skirti laidavimą 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui be užstato.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. S. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 1,86 promilių alkoholio koncentracija. R. S. anksčiau nebuvo teistas (b. l. 65), taigi jis šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų.

Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, kaltinamasis yra neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (b. l. 65), penkerių metų laikotarpiu iki nusikalstamos veikos padarymo 3 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, už vairavimą neblaiviam nebaustas, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 62–63), darbovietėje ir sūnaus charakterizuojamas teigiamai (b. l. 88–91). Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamojo didelį gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Įvertinus ir kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad R. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis, I. S., kuri prašė perduoti R. S. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra jai artimas žmogus – žmona, su kuria kaltinamasis yra santuokoje (duomenys neskelbtini), neteista, administracine tvarka nebausta, darbe ir sūnaus charakterizuojama ypatingai teigiamai, yra kaltinamajam autoritetas. Teismo vertinimu, I. S. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, tai, kad juos sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, bei ilgalaikis ryšys, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, t. y. yra verta teismo pasitikėjimo.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam R. S. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis R. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kiti klausimai

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 metų iki 5 metų, o uždraudimo terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. pvz. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

Svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei. Baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiamo to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

Šioje byloje nustatyta, kad R. S. padarė pažeidimą, kuris priskiriamas patiems šiurkščiausiems ir pavojingiausiems KET pažeidimams, t. y. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (1,86 promilių – vidutinis girtumo laipsnis), tokiu būdu pažeisdamas KET 14 punkte numatytą reikalavimą. Be to, pažymėtina, kad alkoholį jis vartojo tą pačią dieną, prieš pat sėsdamas už vairo, vartojo stiprų alkoholį, nemažą kiekį. Be to, vairavo darbo dieną, vakare, Vilniaus mieste, kai eismo intensyvumas pakankamai didelis ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas turtas. Atsižvelgiant į tai, R. S. atžvilgiu taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas, nustatytinas mažesnis nei vidurkis, t. y. 1 metai 6 mėnesiai, įvertinus ir atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. sausio 5 d.

Teismas pažymi, jog už panašaus pobūdžio, tačiau mažesnio pavojingumo teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. už transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmuo, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tiek baudžiamąją, tiek administracinę atsakomybę reguliuojantys teisės aktai turi būti vertinami sistemiškai, ir, nesant išskirtinių aplinkybių, už nusikaltimus skirti tokias pačias arba švelnesnes poveikio priemones, nei skiriamos už administracinius nusižengimus, nėra pagrindo. Taigi, dar labiau sumažinti ir skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą šiuo atveju nėra pagrindo.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 1-3 d.).

Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. d.); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).

Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu teismas vertina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Byloje nustatyta, kad R. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „Ford Explorer“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 24), taigi R. S. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), o, be to, kadangi priklauso pačiam kaltinamajam, jo konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2, 3 d.). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtas automobilis vairuotas, kai nustatytas neblaivumo lygis, kuris pakankamai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad buvo sukeltas ir eismo įvykis, bei automobilio vertę, teismas neturi pagrindo teigti, jog automobilio „Ford Explorer“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas yra neproporcingai griežta baudžiamojo poveikio priemonė, vertinant R. S., atleistino nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarytą nusikaltimą.

Nors kaltinamojo gynėjas prašė nekonfiskuoti paties automobilio, o tik jo vertę ar dalį vertės (automobilis apgadintas, yra naudojamas šeimos poreikiams), tačiau pažymėtina, jog pagal BK 72 straipsnio 5 dalį teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

Taip pat pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021) pažymėta, jog turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Todėl konstatuodami, jog konkrečiu atveju turto konfiskavimas būtų netikslingas, teismai savo sprendimus turi motyvuoti, nurodydami konkrečias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo imperatyvios, BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (šiuo atveju – nusikalstamos veikos priemonė) privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi naujausia kasacinio teismo praktika leidžia spręsti, jog įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (taip pat žr. ir kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

Kaip šiuo atveju patvirtina teismui pateikti duomenys, po eismo įvykio, kurio metu R. S. ir vairavo neblaivus, automobilis „Ford Explorer“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ir priklauso kaltinamajam, buvo tam tikra dalimi apgadintas, dėl ko jo vertė sumažėjo mažiau nei trečdaliu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad automobilis po autoįvykio yra nepataisomai apgadintas ar kad yra bevertis, po eismo įvykio automobilis, atlikus kai kuriuos remonto darbus, bus tinkamas naudoti, jis turi materialinę vertę, todėl vis dar yra pagrindas, siekiant prevencinių, o ne nubaudimo tikslų, šią transporto priemonę konfiskuoti natūroje.

Be to, kaip minėta, teismų praktikoje nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, o turto vertės išieškojimo taikymas tais atvejais, kai galimas paties turto konfiskavimas, yra išimtinis ir pirmiausia turi būti svarstoma būtent turto konfiskavimo galimybė. Šiuo gi atveju spręstina, jog nagrinėjamu atveju priežasčių nukrypti nuo bendros taisyklės nenustatyta, todėl turi būti konfiskuota R. S. vairuota transporto priemonė.

Teismas nemano, kad tokiu būdu bus pažeisti ir šeimos interesai, paskirtas turto konfiskavimas yra neadekvatus ir neproporcingai baudžia ne tik patį R. S., tačiau ir jo šeimos narius. Teismo vertinimu, patiriami kaltinamojo R. S., jo šeimos narių nepatogumai, susiję su transporto priemonės konfiskavimu, šiuo atveju nelaikytini pateisinantys išimčių iš bendrosios taisyklės taikymą, kadangi automobilio konfiskavimas nei kaltinamajam, nei jo šeimai nesukels tokių neproporcingai padarytai veikai neigiamų pasekmių, kurios jų gyvenimą padarytų akivaizdžiai nepakeliamą, apsunkintų arba trukdytų net ir minimalių kasdieninių poreikių įgyvendinimą, R. S. ir jo žmonai atimtų teisę dirbti arba susirasti darbą. Neprieštarautina tam, kad automobilio konfiskavimas kaltinamajam ir jo šeimai sukels tam tikrą diskomfortą bei buityje kilsiančias problemas. Kita vertus, nesunkų nusikaltimą padaręs R. S. prieš sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, turėjo suvokti ir numatyti visas dėl tokio elgesio galinčias kilti neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, dėl savo ypatingai neatsakingo ir nusikalstamo elgesio kaltinamasis privalo prisiimti visas iš to kylančias neigiamas pasekmes tiek jam, tiek jo šeimai. Be to, visos nurodytos aplinkybės egzistavo ir nusikaltimo padarymo metu, tačiau R. S. nuo nusikaltimo padarymo nesulaikė. Taigi pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina.

Kaltinamajam R. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. sausio 4 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. S. į automobilį „Ford Explorer“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą jos vardu (b. l. 36), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją laiduotojos I. S. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą R. S. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Ford Explorer“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. sausio 4 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. S. į automobilį „Ford Explorer“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo dienos.

R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

R. S. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke byloje prie bylos galinio viršelio vidinės dalies, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti R. S. ir I. S., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.