Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lexuna“ prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., antstolė B. T., antstolė A. R.-Žičkuvienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Jūros būstas“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

bankrutuojančio asmens V. R. bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lexuna“ prašo spręsti dėl V. R. patikslinto mokumo atkūrimo plano, kurio netvirtino pakartotinis kreditorių 2020 m. gegužės 15 d. susirinkimas; teismui nepatvirtinus pareiškėjos parengto patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto, nutraukti bankrutuojančio fizinio asmens V. R. bankroto bylą ir priteisti iš V. R. už periodą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki 2020 m. gegužės 31 d. administravimo išlaidas – 189,50 Eur, atlygį bankroto administratoriui – po 50 Eur per mėnesį ir faktines išlaidas – po 5 Eur per mėnesį už periodą nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki teismo nutarties, kuria bus nutraukta bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, 5 procentų dydžio metines (procesines) palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nutarties, kuria bus nutraukta bankroto byla fiziniam asmeniui, įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių būtų, iki teismo nutarties, kuria bus nutraukta bankroto byla fiziniam asmeniui, priėmimo dienos. Nurodė, jog 2020 m gegužės 15 d. vykusiame pakartotiniame pareiškėjos kreditorių susirinkime buvo priimti sprendimai pagal pareiškėjos kreditorių susirinkimo darbotvarkėje numatytus klausimus ir antrą kartą nebuvo pritarta asmens parengto patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimui. Teigė, jog pareiškėja nevykdo Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu, vengia savo įsipareigojimų vykdymo, o nurodyti plano vykdymo pažeidimai nebuvo nulemti objektyvių priežasčių.

Bankrutuojanti V. R. prašė patvirtinti jos kreditorių susirinkimui pateiktą mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad ji bankroto procedūrų metu stengiasi gauti kuo daugiau pajamų ir stengiasi mažinti savo išlaidas, savo pareigų bankroto metu nepažeidinėjo, yra susidariusios sunkios sąlygos, todėl nėra pagrindo nutraukti jos bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo.

Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019).

Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą, kartu su plano projektu, pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatymo nustatyta plano tvirtinimo procedūra ir (ar) nurodytas susitarimas pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kreditorių sprendimo nepritarti plano projektui priėmimo pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis). Pagal FABĮ 8 straipsnio, reglamentuojančio plano tvirtinimą, 3 dalies nuostatas, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar kreditorių nurodyti plano trūkumai yra esminiai, dėl kurių negali būti pasiekti bankroto procedūros tikslai, t. y. neužtikrinama teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, ar nurodyti trūkumai tėra formalūs ir gali būti pašalinami planą tikslinant, taip pat įvertinti, ar plane numatytos priemonės, kurioms nepritarė kreditoriai, iš tiesų neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nesistengia taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-916/2019). Fizinio asmens bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitiktį FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.

Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas vertinami per pirmiau nurodytą fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t.y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Būtent nuo fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018).

Susipažinus su patikslinto plano projektu matyti, jog patikslintame plane nurodyta, kad pareiškėja šiuo metu yra bedarbė ir intensyviai ieško darbo. Taip pat nurodyta, jog pareiškėja šiuo metu dirba UAB „Palink“ „Iki“ parduotuvėje, jos pajamas per mėnesį sudaro apie 440 Eur. Iš Vaikų išlaikymo fondo pareiškėja gauna 60 Eur, iš socialinės rūpybos – 50 Eur, iš viso – 550 Eur. Pažymėta, kad išlaikymas iš Vaikų išlaikymo fondo ir socialinės išmokos nepilnamečiams vaikams yra skirtos išimtinai vaikų poreikiams bei interesams tenkinti. Teismo posėdžio, įvykusio 2020 m. rugpjūčio 18 d. metu pareiškėja nurodė, jog pareiškėja su trumpalaikių, papildomų darbų platforma „Workis“ sudaro sutartis ir, esant poreikiui, pagal gautus užsakymus dirba trumpalaikius darbus, už kuriuos gaunama suma per mėnesį gali svyruoti nuo 30 Eur iki 150 Eur. Remiantis bylos duomenimis, duomenų apie pareiškėjos gaunamas papildomas pajamas byloje nėra, į pareiškėjos patikslintą planą šios pajamos nėra įtrauktos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi buvo patvirtinta 920 Eur lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį V. R. būtiniems poreikiams patenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Pagal 2017 m. mokumo atkūrimo planą buvo taip pat patvirtinta 920 Eur lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį V. R. būtiniems poreikiams patenkinti. Patikslintame V. R. plano projekte nurodyta, jog būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga iš viso 760 Eur: pareiškėjos poreikiams tenkinti reikalinga 300 Eur suma; pareiškėja išlaiko nepilnametę dukrą, kurios poreikiams tenkinti reikalinga 200 Eur suma; kartu su pareiškėja gyvena sūnus M. R., kuris yra pilnametis, tačiau šiuo metu mokosi ir yra pareiškėjos išlaikomas ir jo poreikiams tenkinti reikalinga 200 Eur suma; jos sūnus V. R. yra neįgalus ir jam reikalinga 60 Eur materialinė parama. Pareiškėjos ir jos vaikų būtinosioms reikmėms tenkinti išlaidos sudaro maisto prekėms, aprangai, avalynei, namų ūkio įrangai, kasdieninei namų priežiūrai, telefono, transporto išlaidoms, medicininėms paslaugoms, vaistams, būsto nuomai, administravimo išlaidoms, mokesčiams už komunalines paslaugas, nepilnamečio vaiko ugdymo priemonėms. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad pagal patikslintą planą, pareiškėjos sūnus M. R. priskirtinas prie išlaikytinių, tačiau, remiantis byloje pateikta VBĮ Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos 2020 m. sausio 13 d. pažyma Nr. 13 apie mokymąsi mokykloje, nustatyta, jog jis mokyklą baigė 2020 m. birželio 30 d. Byloje duomenų bei įrodymų, įrodančių, kad pareiškėjos sūnus M. R. tęsia mokslus formaliojo švietimo įstaigoje dieniniame skyriuje, nepateikta. Patikslintame plane nurodyta, jog kadangi pareiškėjos pajamos per mėnesį sudaro tik 550 Eur, sumokėti įmokas kreditoriams ir administravimo mokesčius padės giminės. Tačiau 2020 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog asmenų, kurie galėtų finansiškai paremti, neturi. Taigi, nors parengtame patikslintame mokumo atkūrimo plane numatyta būtinųjų poreikių suma yra sumažinta, tačiau nėra aišku iš kokių lėšų bus tenkinami kreditorių reikalavimai ir dengiamos bankroto administravimo išlaidos, jeigu bankrutuojančio asmens pajamų nepakanka net būtiniesiems poreikiams tenkinti.

Remiantis bylos pateiktais duomenimis bei įrodymais matyti, jog fizinio asmens plane pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas yra neįgyvendinamas jos gaunamų pajamų atžvilgiu, grafike yra nurodytas tik vienas 50 Eur mokėjimas kreditoriams už periodą nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d., taip pat nėra nurodyta, kokia tvarka ir ar bus dengiamas jau susidaręs įsiskolinimas kreditoriams už ankstesnius bankroto proceso periodus. Akivaizdu, kad V. R. pagal gaunamas lėšas šio plano vykdyti nepajėgia.

Taip pat susipažinus su patikslinto plano projektu matyti, jog pareiškėja, nenurodydama jokio pagrindimo, net 10 kartų sumažina teismo nutartimi nustatytą nemokumo administratoriaus atlygį ir numato tik 5 Eur dydžio darbo užmokestį nemokumo administratoriui. Taip pat plane nėra numatyta iš kokių lėšų, kaip ir kada bus dengiamas jau susidaręs nemokumo administravimo išlaidų įsiskolinimas. Teismo vertinimu, tokios fizinio asmens sumažintos ir jau už praėjusį laikotarpį mokėjimo atkūrimo plane nurodytos bei prašomos patvirtinti išlaidos bankroto procedūroms atlikti yra akivaizdžiai neproporcingai mažos, neatitinka administratoriaus atliekamų funkcijų kiekio, taip pat protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijų, pažeidžia administratoriaus teises ir yra nepagrįstos.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja ir po bankroto bylos iškėlimo vienašališkai nevykdo prievolės nustatytais terminais mokėti einamuosius mokėjimus - 2020 m. balandžio 24 d. teismo sprendimu iš V. R. priteista 123,51 Eur skola už suvartotą elektros energiją ir 5 procentų metinės palūkanos UAB „Ignitis“.

FABĮ 16 straipsnio 7, 12, 13 punktuose numatyta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu taip pat privalo bankroto administratoriaus rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio prašymo gavimo dienos pateikti prašomą informaciją ir (ar) dokumentus; tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą; bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, organizuojant bankroto procedūras. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nevykdo FABĮ 16 straipsnio 7, 12, 13 punktuose numatytų reikalavimų, su bankroto administratoriumi nebendradarbiauja, bei nevykdo FABĮ 16 straipsnio 11 punkte nustatytos elementarios pareigos, kuriai nereikalingi jokie finansiniai resursai ar ypatingos pastangos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki dabar neteikia nemokumo administratoriui jos gaunamas pajamas patvirtinančių dokumentų. Ši aplinkybė vienareikšmiai patvirtina visišką pareiškėjos nerūpestingumą, indiferentiškumą, aplaidų neveikimą.

Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju planas jau turėjo būti baigtas 2020 m. rugpjūčio 25 d. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Teismas, kai kreipiamasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl fizinio asmens veiksmų, atitinkančių Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose nustatytus požymius, nustatymo, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pratęsti plano įgyvendinimo trukmę iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo, arba nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Taigi pagal bendrąją įstatyme įtvirtintą taisyklę, suėjus nurodytam terminui, bankroto procesas turi būti užbaigiamas ir pradedama procedūra, kuri yra numatyta Fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 straipsnyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad nors FABĮ nėra nustatyta kitų atvejų, išskyrus numatytuosius šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas galėtų būti pratęsiamas, tačiau pagal CPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatas aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Atsižvelgiant į tai, Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostata negali būti aiškinama ir taikoma formaliai, todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano termino pratęsimo, yra būtina atsižvelgti į fizinio asmens bankroto proceso eigą, įvertinti priežastis, lėmusias plano neįgyvendinimą per jame numatytą terminą, taip pat fizinio asmens bankroto proceso tikslus, bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1298-253/2019).

Teismo vertinimu, toks mokumo atkūrimo planas, kurio bankrutuojantis asmuo neišgali vykdyti pagal gaunamas pajamas, negali būti pripažintas užtikrinančiu teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Tai, kad skolininkė negali susirasti tinkamai apmokamo darbo, negali būti naudojamasi siekiant iš esmės visiškai išvengti prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymo. Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus pilna apimtimi, tačiau numato pareigą imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo. Nagrinėjamu atveju plane nustatytas trijų metų bankroto procedūrų terminas, tačiau skolininkė visus trejus metus nevykdė mokumo atkūrimo plano įsipareigojimų. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėja ne tik nevykdo savo pareigų, nesiima aktyvių veiksmų dėl maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bet ir neprisiima atsakomybės už netinkamą plano vykdymą, t. y. nesąžiningai naudojasi bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis ir galimai tesiekia nurašyti savo skolas. Pareiškėja nenurodė jokių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, kodėl negalėjo laiku ir tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, jos elgesys nepatvirtina jos noro ir ketinimų vykdyti įsipareigojimus pagal fizinio asmens mokumo atkūrimo planą.

Dėl aukščiau aptartų priežasčių sutiktina su bankroto administratore, jog pareiškėja nevykdo FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu, vengia savo įsipareigojimų vykdymo, o nurodyti plano vykdymo pažeidimai nebuvo nulemti objektyvių priežasčių, todėl, pateiktą patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą atsisakytina patvirtinti ir spręstina dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bankroto bylos nutraukimo.

Nagrinėjamu atveju, bankroto administratorė UAB „Lexuna“ prašo nutraukti V. R. bankroto bylą, vadovaujantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, kadangi V. R. nevykdo FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu, vengia prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, o jos padaryti mokumo atkūrimo plano vykdymo pažeidimai nebuvo nulemti objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. FABĮ 8 straipsnio 12 dalis nustato, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad svarstydamas prašymą nutraukti bankroto bylą, skolininkui nevykdant plano, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018).

Bankroto byla V. R. iškelta 2017 m. kovo 30 d. Planas patvirtintas 2017 m. rugpjūčio 14 d., taigi turėjo būti vykdomas jau daugiau nei trejus metus. Atsižvelgtina į tai, kad patvirtinto plano vykdymas turėjo pasibaigti 2020 m. rugpjūčio 25 d., tačiau bankrutuojantis asmuo pilna apimtimi nevykdė ir nevykdo teismo nutartimi patvirtinto mokumo atkūrimo plano, yra susidariusi skola ir kreditoriams ir bankroto administratorei. Pabrėžtina ir tai, kad bankroto administratorė dar 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešimu Nr. 17-09/893, 2018 m. vasario 14 d. pranešimu Nr. 18-2/198 prašė pareiškėją padengti susidariusį įsiskolinimą pagal planą, o neturint galimybės padengti trūkumo, pateikti nemokumo administratoriui jos finansinę situaciją atitinkantį patikslintą mokumo atkūrimo planą, taip pat nurodyti mokėjimų vėlavimo priežastis. Šiais raštais pareiškėjai buvo išaiškintos plano nevykdymo pasekmės. Taip pat bankroto administratorė apie plano nevykdymą ir iš to kylančias pasekmes informavo pareiškėją ir 2018 m. rugsėjo 4 d., 2018 m. gruodžio 12 d., 2019 m. vasario 25 d. bei 2019 m. liepos 2 d. pretenzijomis, tačiau pareiškėja šiuos bankroto administratorės pranešimus bei pretenzijas iš esmės ignoravo, toliau savo pareigų, nustatytų FABĮ nevykdė, mokėjimų vėlavimo priežasčių nenurodė, o patikslintą mokumo atkūrimo planą pateikė tik besibaigiant jos bankroto procesui.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. R. jau nuo 2017 metų nesilaikė mokumo atkūrimo plano reikalavimų, nevykdė ir nevykdo teismo nutartimi patvirtinto mokumo atkūrimo plano, nereagavo į bankroto administratorės pretenzijas ir tinkamai nebendradarbiavo. Kadangi, tik labai maža dalis įsipareigojimų pagal planą yra įvykdyta, todėl vien tai, kad laiko prasme plano vykdymas turėtų pasibaigti, nesuteikia pagrindo daryti išvadai, kad kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyra yra užtikrinta. Bankroto proceso trukmė nepašalino V. R. pareigos vykdyti FABĮ nustatytas pareigas, laikytis mokumo atkūrimo plano ir viso bankroto proceso laikotarpiu siekti maksimalaus kreditorių reikalavimų patenkinimo, tuo užtikrinant skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Visuma byloje nustatytų aplinkybių rodo atsainų pareiškėjos požiūrį į FABĮ ir mokumo atkūrimo plane numatytas bankrutuojančio asmens pareigas. Pažymėtina, kad V. R. padaryti mokumo atkūrimo plano ir FABĮ pažeidimai šiuo atveju negali būti laikomi mažareikšmiais, o bankrutuojančio V. R. elgesys plano įgyvendinimo laikotarpiu neatitinka sąžiningumo, bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principų ir nėra nukreiptas į siekį maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas nebuvo tinkamai įgyvendinamas tik dėl bankrutuojančio asmens V. R. nerūpestingumo, aplaidaus neveikimo bei nesąžiningumo, taip pažeidžiant kreditorių interesus, todėl ir planas netvirtintinas, todėl bankroto administratorės prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 8 punktas).

Dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Bankroto administratorė prašo priteisti iš V. R., už periodą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki 2020 m. gegužės 31 d. – 189,50 Eur bankroto administravimo išlaidų. Iš teismui teikiamos V. R. patvirtinto plano detalizacijos matyti, kad į bankrutuojančio fizinio asmens atidarytą depozitinę sąskaitą, padengiant nemokumo administratoriaus darbo užmokesčio dalį ir turėtas bankroto administravimo išlaidas, laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2020 m. gegužės 31 d. nebuvo pervesta 189,50 Eur, todėl ši bankroto administravimo išlaidų suma priteistina iš V. R. bankroto administratorės naudai. Bankroto administratorė nėra kreditorė pareiškėjos bankroto byloje ir atlygis jai buvo numatytas tenkinti be eilės, aukščiau nurodyta suma turi būti išieškoma pirmumo tvarka prieš kitus kreditorius iš visų V. R. gaunamų pajamų. Taip pat bankroto administratorė prašo priteisti iš V. R. jai atlygį po 50 Eur per mėnesį už periodą nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki teismo nutarties, kuria bus nutraukta bankroto byla V. R., įsiteisėjimo dienos. FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Remdamasis šia nuostata, teismas pripažįsta, kad bankroto administratorės prašymas yra pagrįstas, nes patenka į FABĮ 22 str. nurodytas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorė dar vykdo savo pareigas, ir patiria išlaidas bankroto procedūroms atlikti bei patirs iki nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, todėl tenkintinas reikalavimas priteisti bankroto administratorei 50 Eur per mėnesį už periodą nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki teismo nutarties, kuria bus nutraukta bankroto byla V. R., įsiteisėjimo dienos. Bankroto administratorė taip pat prašo teismo priteisti iš V. R. 5 procentų dydžio metines (procesines) palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nutarties, kuria bus nutraukta bankroto bylą fiziniams asmenims įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas bankroto administratorės prašymą pripažįsta pagrįstu, todėl jis tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsniu, 10 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti pareiškėjos V. R. 2020 m. balandžio mėnesio patikslintą kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.

V. R. bankroto bylą nutraukti.

Priteisti bankroto administratorei UAB „Lexuna“ iš V. R. 189,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus 50 centų) bankroto administravimo išlaidų.

Priteisti bankroto administratorei UAB „Lexuna“ iš V. R. 50 Eur (penkiasdešimties eurų) atlygį per mėnesį už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 31 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Priteisti bankroto administratorei UAB „Lexuna“ iš V. R. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties visiško įvykdymo.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Registrų centras Klaipėdos filialui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.