- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-103-253/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01414-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. R.
- Suinteresuotas asmuo
- "Energijos skirstymo operatorius", Klaipėdos miesto savivaldybė, "Jūros būstas", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Klaipėdos butai", "Paslaugos būstui", "Gelvora", "Klaipėdos vanduo", Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, "Klaipėdos energija", "Sergel", Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, "Lietuvos dujų tiekimas", AB SEB bankas, Klaipėdos keleivinis transportas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., antstolė B. T., antstolė A. R., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Jūros būstas“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama išnagrinėti papildomai jos bylos nagrinėjimo metu teiktą prašymą dėl bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atstatydinimo, dėl kurio nebuvo priimtas procesinis sprendimas priimant teismo 2020 m. lapkričio 11 d. procesinį sprendimą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo.
2. Suinteresuoti asmenys dėl pateikto prašymo priimti papildomą sprendimą byloje savo pozicijos nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi netenkino bankrutuojančio asmens V. R. prašymo dėl bankroto administratorės UAB (duomenys neskelbtini) atstatydinimo.
4. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašyme pateiktus argumentus dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, nesutiko, kad yra pagrindas atstatydinti paskirtą bankroto administratorę.
5. Teismas nurodė, jog pareiškėjos pateiktas argumentas, kad visas pareiškėjos sumokėtas lėšas administratorė pasilieka sau kaip administravimo išlaidas, nėra pagrįstas, nes, kaip įtvirtinta įstatyme, pirmiausiai turi būti apmokamos administravimo išlaidos, o jau tada likę pinigai yra paskirstomi kreditoriams.
6. Teismas pažymėjo, kad kitos priežastys, dėl kurių, pareiškėjos teigimu, yra pagrindas atstatydinti bankroto administratorę, yra tos, jog bankroto administratorė netinkamai vykdo savo pareigas, su pareiškėja nebendrauja, veikia tik savo, o ne kreditorių interesais. Teismas nurodė, jog nustatyta, kad bankroto administratorė nuo pat teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nešališkai ir aktyviai vykdė visas FABĮ nustatytas pareigas, organizavo ir atliko bankroto procedūras taip, kaip yra nustatyta FABĮ, teikė pareiškėjai reikalingą informaciją. Pabrėžė, jog FABĮ 16 straipsnio 13 punktas numato bankrutuojančiam fiziniam asmeniui pareigą bendradarbiauti su bankroto administratore, tačiau pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ji pati ėmėsi aktyvių veiksmų dėl tinkamo (operatyvaus) bankroto proceso vykdymo, kad pati būtų rodžiusi iniciatyvą bendradarbiauti ar kad kreipėsi į administratorę, tačiau negavo jokio atsakymo ar pan.
7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos argumentai nesudaro pakankamo pagrindo abejoti tinkamu bankroto administratorės pareigų atlikimu ir nesuteikia pagrindo išvadai, kad bankroto administratorė netinkamai atliko įstatyme numatytas funkcijas. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog tarp pareiškėjos ir teismo paskirtojo bankroto administratoriaus yra kilusi konfliktinė situacija, nenustačius bankroto administratorės neteisėtų veiksmų, nėra pakankamas ir objektyvus pagrindas atstatydinti teismo paskirtą bankroto administratorę.
8. Teismas nurodė, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ir turimus duomenis taip pat negalima teigti, jog egzistuoja ir subjektyvusis šališkumo faktorius, t. y. administratorė asmeniškai yra suinteresuota bankroto byla ar turi nusistatymą veikti išimtinai tik tam tikrų asmenų ar savo naudai ir pan. Teismas nenustatė, jog bankroto administratorė veiktų priešingai kreditorių interesams, kreditoriai jokių pastabų dėl bankroto administratorės veiklos bei pareigų vykdymo nepareiškė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad bankroto administratorė negali toliau vykdyti bankroto administratorės funkcijų bankroto byloje ir ją būtina atstatydinti.
9. Teismas nusprendė, jog, nenustačius jokių administratoriaus atstatydinimo pagrindų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja V. R. (toliau – apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atstatydinti pareiškėjos V. R. bankroto administratorę UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratore paskirti L. L.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė teigia, jog administratorė pasisavino kreditoriams skirtas lėšas, tai leidžia daryti išvadą dėl administratoriaus nesąžiningumo.
10.2. Apeliantė nurodo, kad su advokatės pagalba buvo parengtas ir 2020 m vasario 5 d. administratorei pateiktas bankrutuojančio asmens patikslintas mokumo atkūrimo planas. Jokių pastabų dėl patikslinto plano nei apeliantė, nei jos atstovė – advokatė G. M. negavo. 2020 m. vasario 19 d. apeliantės atstovė iš administratorės gavo elektroninį laišką, jog nutarta šaukti bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimą. Kreditorių susirinkimui buvo pateikta administratoriaus išvada su pastabomis ne tik dėl esminių dalykų, susijusių su kreditinių reikalavimų tenkinimu, bet ir dėl plano formos, t. y. klaidų, kurias buvo galima pataisyti prieš teikiant planą kreditorių susirinkimui. Apeliantės manymu, dėl šių trūkumų tenka dar kartą tikslinti planą ir dar kartą šaukti kreditorių susirinkimą.
10.3. Apeliantė pažymi, kad kartu su prašymu dėl bankroto bylos nutraukimo administratorė pateikė apeliantei adresuotus laiškus. Duomenų, kad byloje pateikti administratorės laiškai buvo siunčiami apeliantei, nepateikta.
10.4. Apeliantė teigia, jog dėl administratorės nesąžiningumo, siekdama atsiskaityti su kreditoriais, buvo priversta įmokas pagal mokumo atkūrimo planą kreditoriams mokėti tiesiogiai.
11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
14. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria netenkintas bankrutuojančio asmens V. R. prašymas dėl bankroto administratorės UAB (duomenys neskelbtini) atstatydinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjai V. R. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB (duomenys neskelbtini). 2020 m rugpjūčio 10 d. teisme gautas bankrutuojančio asmens prašymas pakeisti bankroto administratorę. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymo dėl bankroto administratorės atstatydinimo netenkino, konstatavęs, kad byloje nenustatyta esminių bankroto procedūrų pažeidimų, kurie pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes sudarytų pagrindą atstatydinti bankroto administratorę.
16. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog teismas nevertino aplinkybių, kad bankroto administratorė galbūt siekė vilkinti pareiškėjos patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimą, kad jis nebūtų patvirtintas iki bankroto bylos pabaigos, kadangi planu buvo numatytas administratoriaus atlyginimo sumažinimas. Apeliantė teigia, jog administratorė pasisavino kreditoriams skirtas lėšas, tai leidžia daryti išvadą dėl administratoriaus nesąžiningumo. Nurodo, jog dėl administratorės nesąžiningumo, siekdama atsiskaityti su kreditoriais, buvo priversta įmokas pagal mokumo atkūrimo planą kreditoriams mokėti tiesiogiai. Taip pat teigia, jog duomenų, kad bankroto administratorės byloje pateikti pareiškėjai adresuoti laiškai jai buvo siunčiami, byloje nepateikta, todėl tikėtina, kad laiškai buvo surašyti atgaline data.
17. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo šio įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais, kai: 1) bankroto administratorius pateikia prašymą dėl atsistatydinimo; 2) teismas gauna informacijos, kad bankroto administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo arba įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, ir bankroto administratorius ir (ar) fizinis asmuo nesikreipė į teismą dėl šio bankroto administratoriaus atstatydinimo. Šiuo atveju teismas priima nutartį dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo informacijos gavimo dienos. FABĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali priimti nutartį dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo šio įstatymo nustatyta tvarka atvejais, kai: 1) fizinis asmuo pateikia motyvuotą prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlo naują bankroto administratoriaus kandidatūrą; 2) kreditorių susirinkimas ar kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu kreipiasi į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.
18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas klausimą dėl fizinio asmens bankroto administratoriaus atstatydinimo, teismas, be kita ko, atsižvelgia į teismų praktiką, suformuotą bylose dėl įmonių bankroto administratoriaus atstatydinimo (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-865-796/2018). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad bankroto administratorius gali būti atstatydintas tik esant pakankamam pagrindui, tai yra administratoriaus atstatydinimą turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bankrutuojančio asmens teises ar teisėtus interesus, ir kai teismas turi pakankamai informacijos bei įrodymų, jog šis asmuo neatlieka savo funkcijų, nevykdo įstatyme nustatytų pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2004-241/2016). Taigi, svarstydamas administratoriaus atstatydinimo klausimą, teismas yra saistomas būtinumo užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų atlikimą, o tai reiškia, jog bankroto administratorius gali būti atstatydintas esant įstatyme įtvirtinam pagrindui – esminiams administratoriaus veiklos pažeidimams, leidžiantiems spręsti apie netinkamą pareigų vykdymą.
19. Šioje byloje apeliantė (bankrutuojantis asmuo) pateikė prašymą atstatydinti bankroto administratorę tuo pagrindu, jog bankroto administratorė netinkamai vykdo savo pareigas; veikia tik savo, o ne kreditorių interesais; visas pareiškėjos sumokėtas lėšas administratorė pasilieka kaip administravimo išlaidas; administratorė nepateikė jokių pastabų dėl mokumo atkūrimo plano; administratorė su pareiškėja nebendravo, lėšų kreditoriams neskirstė, todėl tikėtina, kad administratorė per šį laikotarpį bankroto byloje nevykdė jokių veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis.
20. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, byloje esančius duomenis ir išklausęs 2020 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio garso įrašą neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui, jog teismo nutartimi buvo nustatytas 121,00 Eur bankroto administratoriaus atlygis keturių mėnesių laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. 2017 m. rugpjūčio 4 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata – 363,00 Eur pradinė įmoka bankroto administratoriui už periodą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, o patvirtinus mokumo atkūrimo planą – 50,00 Eur darbo užmokestis bankroto administratoriui per mėnesį ir nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. mokamos 5,00 Eur bankroto administravimo išlaidos. Bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių fizinio asmens lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (FABĮ 22 straipsnio 5 dalis). Bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausiai ir ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius (FABĮ 22 straipsnio 2 ir 5 dalis). Šia nuostata bankroto administratorius yra išskirtas iš kitų kreditorių ir yra įtvirtinta, kad bankroto administravimo išlaidos yra apmokamos pirmiausia. Remiantis bylos duomenimis matyti, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios V. R. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą. Apeliantė už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. sausio 31 d. kreditorių reikalavimams tenkinti turėjo sumokėti 800,00 Eur, taip pat privalėjo sumokėti anksčiau aptartas bankroto administravimo išlaidas. Tuo tarpu apeliantė aptartu laikotarpiu į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka yra sumokėjusi 1 801,50 Eur. Atsižvelgdamas į tai, jog apeliantės pateikto argumento, kad visas pareiškėjos sumokėtas lėšas administratorius pasilieka sau kaip administravimo išlaidas, nepatvirtina jokie byloje surinkti objektyvūs įrodymai, apeliacinės instancijos teismas anksčiau aptartą argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Pagal FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo rengia pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus mokumo atkūrimo planą, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). FABĮ 12 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad bankroto administratorius turi teisę suteikti pagalbą fiziniam asmeniui rengiant plano projektą ar jo pakeitimo projektus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs mokumo atkūrimo planą reglamentuojančias teisės normas, analizuodamas apeliantės teiginius, jog administratorė nepateikė jokių pastabų dėl mokumo atkūrimo plano, pažymi, kad pareigą parengti mokumo atkūrimo planą turi bankrutuojantis asmuo. Kada yra pateikiamas pasirašytas mokumo atkūrimo planas, bankroto administratorius parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir tai nėra mokumo atkūrimo plano derinimo procesas. Kaip nurodyta, bankroto administratorė turi teisę suteikti pagalbą fiziniam asmeniui rengiant plano projektą ar jo pakeitimo projektus, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog bankrutuojantis asmuo kreipėsi į bankroto administratorę ir ši atsisakė suteikti pagalbą fiziniam asmeniui rengiant plano pakeitimo projektą.
22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės nurodytų argumentų, jog bankroto administratorius netinkamai vykdo savo pareigas, su pareiškėja nebendrauja, veikia tik savo, o ne kreditorių interesais, nurodė, kad bankroto administratorė nuo pat teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nešališkai ir aktyviai vykdė visas FABĮ nustatytas pareigas, organizavo ir atliko bankroto procedūras taip, kaip yra nustatyta FABĮ, teikė pareiškėjai reikalingą informaciją. Taip pat nurodė, jog pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ji pati ėmėsi aktyvių veiksmų dėl tinkamo (operatyvaus) bankroto proceso vykdymo, kad pati būtų rodžiusi iniciatyvą bendradarbiauti ar kad kreipėsi į administratorę, tačiau negavo jokio atsakymo ar pan. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, neturi pagrindo priešingai išvadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Papildomai pažymėtina, jog teismo posėdžio, įvykusio 2020 m. rugpjūčio 18 d., metu apeliantė nurodė, jog su bankroto administratore bendravo, taip pat pripažino, kad mokumo atkūrimo planą, kuris patvirtintas teismo nutartimi, vykdė ir įmokas mokėjo, ne taip kaip numatyta plane, o tiek, kiek galėjo.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad konkrečiu atveju yra akivaizdu, jog apeliantė tiesiog siekia pakeisti esamą administratorę kitu, savo pasirinktu administratoriumi. Tačiau atstatydinti teismo jau paskirtą administratorę nėra jokio pagrindo, kadangi iki šiol ji savo pareigas vykdė tinkamai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų bankroto administratorės nekvalifikuotumą, šališkumo objektyvųjį pobūdį (realūs faktai). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu situacijos vertinimu, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog bankroto administratorė veiktų priešingai kreditorių interesams, kreditoriai pastabų dėl bankroto administratoriaus veiklos bei pareigų vykdymo nereiškė.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyta bankroto procedūrų pažeidimų, kurie pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes sudarytų pagrindą atstatydinti bankroto administratorę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl bankroto administratorės atstatydinimo.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.