Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,CASTRADE“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5115-340/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iksados“ gamybinio ir techninio centro ieškinį atsakovei Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „CASTRADE“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo priimti į bylą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog ieškovė siekia patvirtinti pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumą, priima ieškovės pateiktą nurodytą dokumentą (rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą) į bylą ir jį vertina.

Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies

VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. Jei dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaiso aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.Pagal nusistovėjusią kasacinę praktiką VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas, o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, išplaukiančio iš VPĮ 3 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo. Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010; 2011-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2016-01-18 sprendime buvo nurodytas neaiškumas, kurį turėjo paaiškinti tiekėjas.Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-01-18 sprendimu nusprendė panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos sprendimą laikyti trečiojo asmens UAB „CASTRADE“ pasiūlymą atitinkančiu pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus (civilinė byla Nr. e2-1929-590/2016). Lietuvos apeliacinis teismas 2016-05-02 nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2016-01-18 sprendimą palikti nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-637-302/2016). Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016-01-18 sprendimu buvo nustatytas faktas, kad trečiojo asmens UAB „CASTRADE“ pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų Bendrųjų techninių reikalavimų Automobilinių kopėčių bei gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangos reikalaujamų minimalių bei faktinių techninių duomenų lentelės 1.3. p. Vilniaus apygardos teismas minėtame sprendime konstatavo: „byloje nėra duomenų kokia apimtimi pasikeis autokopėčių siekis prie 0? pakilimo kampo padidėjus automobilio bendrai masei. Nesant šių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovui siūlomo įsigyti trečiojo asmens UAB „CASTRADE“ pasiūlymas tenkintų ne mažesnio kaip 15 metrų siekio, kai apkrova krepšyje 400 kg prie 0? pakėlimo kampo reikalavimą, trečiojo asmens UAB „CASTRADE“ pasiūlymas negali būti pripažintas atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kad trečiojo asmens UAB „CASTRADE“ pasiūlymo atitikimas 1.3. punkte numatytam reikalavimui iš esmės yra grindžiamas tik atsakovo ir trečiojo asmens deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, į tai, kad nėra duomenų, jog esant didesniam automobilio svoriui (masei) bus pasiekti 1.3. punkte numatyti siekio reikalavimai, teismas sprendžia, kad trečiojo asmens pasiūlymas netenkina šio pirkimo dokumentų reikalavimo (CPK 185 straipsnis)“. Teisėjų kolegija pagal Vilniaus apygardos teismas 2016-01-18 sprendimą konstatuoja, kad priešingai nei teigia apeliantė, teismas minėtu sprendimu neįpareigojo atsakovę prašyti paaiškinti techninio pasiūlymo duomenis, taip pat neįpareigojo trečiojo asmens pateikti paaiškinimus ar patikslinimus.Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai pritaikius Lietuvos teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio ginčuose, kadangi teismas itin formaliai laikosi nuomonės, jog bet koks tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktas dokumentas po pasiūlymų pateikimo momento, yra laikytinas pasiūlymo esmės keitimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pasiūlymo „siaurąja prasme“ vertinimo ir tiekėjų galimybės aiškinti (tikslinti) jo trūkumus bei atitinkamų VPĮ normų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymo pozicijos, koreliuojančios su proporcingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais. Pagal šią praktiką, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia, atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančioji organizacija negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/1014). VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reguliavimas, kaip nurodyta, aiškintinas ir taikytinas siaurai, apima tik išskirtines situacijas, todėl tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, jog tiekėjo (-ų) pasiūlyme (-uose) yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti a fortiori nekeičiant pasiūlymo esmės, ji (pirkėja) privalo kreiptis į tiekėją jam siūlydama (prašydama) paaiškinti redakcinio pobūdžio, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015). Be to, nors tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), tačiau ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą; nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios nutarties 42 punkte pateiktus apeliantės argumentus paneigia taikoma kasacinio teismo praktika.Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad apeliantė pasiūlymo esmės ir prasmės nekeitė, o tik papildomai parodė atsakovei kaip kis jo siūlomų autokopėčių siekis, didėjant autokopėčių svoriui. Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2016-01-18 sprendime nurodyta: „Trečiasis asmuo, grįsdamas atitiktį 1.3. punkte numatytiems reikalavimams, pateikė siekių diagramą, kurioje nurodoma, jog siekis, kai apkrova krepšyje 360 kg prie 0? pakėlimo kampo – 14 metrų. Siekiai paskaičiuoti laikant, kad automobilis yra be specialios įrangos ir jo svoris yra 14 500 kilogramai. Pažymėtina, kad pagal šiuos duomenis trečiojo asmens pasiūlymas netenkina 1.3. punkte numatytų reikalavimų. Trečiasis asmuo, atsikirsdamas į ieškovo argumentus, nurodo, kad atitinkamai didėjant automobilio bendrai masei, siekis didėja, nes priklausomai nuo automobilio svorio kinta ir masė galinti išlaikyti vieną ar kitą kopėčių pasvyrimo kampą, esant atitinkamam ilgiui ir lopšio svoriui. Trečiasis asmuo siūlo atsakovui įsigyti priešgaisrinės saugos automobilį, kurio apytikslė planuojama masė yra 16 654 kilogramai, tačiau, grįsdamas atitiktį pirkimo dokumentams, pateikia skaičiavimus, kai bendra automobilio masė 14 500 kilogramai. Siekių paskaičiavimai planuojamai apytiksliai siūlomo automobilio masei, t.y. 16 654 kilogramams, teismui ir atsakovui nėra pateikti“. Teisėjų kolegijos nuomone, svarbu ir reikšminga bylai tai, kad naujai pateikto trečiojo asmens partnerio atlikto bandymo protokole automobilio (važiuoklės su sumontuotomis kopėčiomis) svoris nenurodytas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, nesutinka su apeliantės teigimu, kad naujų dokumentų pateikimas negalėjo būti prilyginamas naujų duomenų teikimui. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad naujais pateiktais dokumentais buvo pakeistas pasiūlymas. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateikta trečiojo asmens partnerio deklaracija apie siūlomos prekės atlikimą pirkimo dokumentų punkto nuostatoms yra susijusi su atliktais kopėčių bandymais ir negali būti vertinama, kaip jau pateiktų trečiojo asmens pasiūlyme duomenų techninio pobūdžio tikslinimas, perskaičiavimas. Nei pateiktuose paaiškinimuose, nei siekio schemoje nėra duomenų, kad bandymų metu panaudoto automobilio masė buvo lygi arba artima trečiojo asmens siūlomo automobilio masei (t. y. 16 654 kilogramams). Teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiojo asmens atsakovei pateikti dokumentai negali būti vertinami kaip paaiškinimai ir anksčiau pateiktų duomenų perskaičiavimas, tikslinimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai trečiojo asmens pateiktą partnerio patvirtinimą ir bandymų protokolą laikė naujais dokumentais, kuriais buvo siekiama pateikti naują informaciją (bandymo rezultatus), dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog perkančioji organizacija, priėmusi 2016-06-01 sprendimą laikyti trečiojo asmens pasiūlymą įsigyti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilines kopėčias su alkūne ir krepšiu METZ L40-XS-P ant važiuoklės MAN TGM 18.340 4x4 atitinkančiu pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, pažeidė VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės UAB „Iksados“ gamybinio ir techninio centro ieškinį atsakovei Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei UAB „CASTRADE“ nepriteistinas (CPK 93, 98 str.).Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras prašė priteisti iš trečiojo asmens UAB „CASTRADE“ 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus – atstovavimo sutartį, sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymą. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.). Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra nustatytas 1,3 koeficientas, šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) 2016 m. I ketv. – 748 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad ieškovės teismui deklaruotos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, ir sprendžia, kad iš trečiojo asmens ieškovei priteistinos 973 Eur (748 Eur x 1,3) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens UAB „CASTRADE“, j. a. k. 111578177, ieškovei UAB „Iksados“ gamybiniam ir techniniam centrui, j. a. k. 126319814, devynis šimtus septyniasdešimt tris eurus (973 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.