Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algirdo Jaliniausko, Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. A. (A. A., toliau – A. A.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 93-358 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. A. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 259 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, nuteistas galutine subendrinta 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nuosprendžiu A. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu A. A. paskirta bausme, paskiriant jam galutinę subendrintą 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu A. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant A. A. sumažintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nuosprendžiu A. A. paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme, nustatant nuteistajam galutinę subendrintą 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. gegužės 20 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 18 d. 2017 m. gegužės 29 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-358 nutarta netaikyti nuteistajam A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tokiam sprendimui 2017 m. birželio 29 d. nutartimi pritarė ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl komisijos nutarimo. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. A. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistojo įsitikinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, atsisakydami jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai nesivadovavo aukštesniojo teismo praktika. Apeliantas pažymi, kad nors 2017 m. balandžio 19 d. jis ir buvo svarstytas drausmės komisijoje, tačiau nuobauda jam paskirta nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pataisos namuose jis elgiasi netinkamai yra niekinis. Skundu apygardos teismui nesutinkama ir su apylinkės teismo išvada, kad būdamas laisvėje A. A. nesilaikys įstatymų ir darys naujus nusikaltimus, kadangi, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, naujų nusikalstamų veikų jis neįvykdė. Be to, nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino likusią bausmės dalį, kadangi šios aplinkybės įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nenumatytas. Skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. A. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtinio paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iš esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo A. A. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 24 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, vien šių aplinkybių A. A. lygtiniam paleidimui vertinamu atveju nepakanka. Būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri nustatoma analizuojant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad 2017 m. gegužės 15 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli A. A. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – nuteistojo išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti bei jo gyvenimo stilius ir draugai, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Tuo tarpu įvertinus A. A. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra.Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, A. A. buvo nuteistas už eilę įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą, pirmasis jo teistumas siejamas dar su 2012 m. gegužės 17 d. priimtu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo, be kita ko, jis buvo nuteistas ir už dviejų sunkių nusikalstamų veikų (BK 260 straipsnio 2 dalis) padarymą. Šios nusikalstamos veikos įvykdytos bendrininkaujant su kitais asmenimis, kas neabejotinai didina tiek A. A. padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina ir tai, kad nuteistasis buvo pripažintas kaltu ir dėl smurtinio nusikaltimo padarymo, kuris pasižymėjo ciniškumu – veikdamas bendrai su kitu asmeniu, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, jis tyčia nukentėjusiajam sudavė į galvos sritį ir pilvą, peiliu dūrė jam į blauzdas, o remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, net ir šiuo metu pastebimi tam tikri nuteistojo perdėto reagavimo pavyzdžiai, jo suvokime apie tai, ką jis pripažįsta problema ir kaip supranta savo indėlį problemos atsiradime vis dar pastebimi tam tikri prieštaravimai. Esant šiems duomenims, iš esmės neigiamai charakterizuojantiems nuteistąjį, pagrįstai manytina, jog šiuo atveju aplinkybės, galinčios įtakoti pakartotinį nusikalstamą A. A. elgesį, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti įvertinamos itin kruopščiai. Aplinkybė, kad dalis A. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo įvykdytos bendrininkaujant su kitais asmenimis neabejotinai suformuoja ir saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Kaip nustatyta nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius ne tik su savo artimaisiais, kas neabejotinai galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio jo nusikalstamumo šiam būnant laisvėje, bet ir su kitais asmenimis – draugais, pažįstamais, o jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka būryje, kur nuteistųjų bendrijos neformalios tradicijos yra svarbus elgesio kriterijus. Ir nors A. A. atvirai neišsako nuteistųjų subkultūrą palaikančio požiūrio, tačiau jo gyvenimo stilius pataisos namuose aukštesniajam teismui leidžia daryti priešingą išvadą. Juo labiau, kad gyvendamas būryje, kur nuteistųjų subkultūros tradicijos yra itin svarbios, A. A. jokių sunkumų nepatiria, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo klausimu jų pozicijos iš esmės sutampa. Šių aplinkybių visuma, jų kontekste įvertinus dar ir tai, kad praeityje nuteistasis dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose, apygardos teismui leidžia pagrįstai abejoti jo teiginiais, kad dabartiniu metu jis jau atpažįsta socialinius veiksnius, skatinančius jo nusikalstamumą ir vengia situacijų, kurios gali sudaryti palankias galimybes nusikalsti. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kaip teisingai pabrėžiama ir nuteistojo skunde, įvertintinas ir A. A. elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, A. A. režimo reikalavimus buvo pažeidęs net 13 kartų, tame tarpe įvykdęs ir itin šiurkštų pataisos namų režimo reikalavimų pažeidimą – vartojęs alkoholinius gėrimus ar jų surogatus. Dar 2014 m. lapkričio 19 d. už sistemingą nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidinėjimą jis 6 mėnesiams buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausminę, kas įvertinus nuteistojo bausmės atlikimo laiką (bausmę atlieka nuo 2011 m. gegužės 20 d.) A. A. iš esmės charakterizuoja neigiamai. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina ir tai, kad dar 2017 m. balandžio 19 d. (t. y. vos kiek mažiau nei prieš 4 mėnesius) A. A. netinkamas elgesys vėl buvo svarstytas drausminėje komisijoje ir nors šiuo atveju, kaip teisingai akcentuojama ir nuteistojo skundu, drausminė nuobauda jam paskirta nebuvo, tačiau, įvertinus 2017 m. sausio 16 d. Komisijos nutarimu jam nustatytus įpareigojimus, tame tarpe ir nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neturėti galiojančių nuobaudų, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir taisyklių bei pritarti tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo išvadai dėl nepakankamos jo elgesio korekcijos. Juo labiau, jog už gerą elgesį A. A. per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką buvo paskatintas vos vieną kartą ir tai tik 2016 m. gegužės 27 d.. Nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 24 balus, tačiau statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma tesiekia vos 7 balus. Šiuo aspektu atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog priešingai nei traktuojama jo skundu, tiek Komisijos, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada dėl netinkamo jo elgesio grindžiama ne tik jo svarstymu drausminėje komisijoje, bet ir kitais (paminėtais aukščiau) jo asmenybę ir elgesį charakterizuojančiais duomenimis, todėl teigti, jog apylinkės teismo išvada dėl netinkamo jo elgesio yra niekinė, nėra jokio objektyvaus pagrindo.Atmetant nuteistojo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į jo išsilavinimą, mokymąsi ir galimybę įsidarbinti. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad iki nuteisimo A. A. buvo įgijęs vos vidurinį išsilavinimą, specialybės neturėjo, nors ir teigia, jog iki suėmimo yra dirbęs tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse, tačiau objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nėra, iki suėmimo nuteistasis oficialiai buvo bedarbis. Įvertinus šią aplinkybę kai kurių A. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinio motyvo kontekste, skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai teigti, jog jam būnant laisvėje nusikaltimų darymas buvo iš esmės pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Ir vis tik, nepaisydamas savo išsilavinimo stokos ir praktiškai jokios darbo patirties neturėjimo, pataisos namuose nuteistasis nedirbo, įgyti specialybės nesiekė (mokėsi tik pagal neformalaus ugdymo modulio programas), kas iš esmės patvirtina menką nuteistojo motyvaciją dirbti ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir būdamas laisvėje savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo pateikti duomenys apie jo galimybę įsidarbinti laisvėje. Nors tai ir patvirtina, jog galimai A. A. bus įdarbintas lygtinio paleidimo atveju, tačiau niekaip nepatvirtina jo motyvacijos dirbti ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija ar apylinkės teismas analizuojamu atveju netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą – 2017 m. gegužės 15 d. Socialinio tyrimo išvadą, 2017 m. gegužės 17 d. išvadą apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, 2017 m. gegužės 17 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus pažymą apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, kurių tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad A. A. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. A. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, bei apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir nuteistojo teiginiai, kad, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis naujų nusikaltimų nepadarė, dėl ko išvada, jog būdamas laisvėje jis nesilaikys įstatymų, yra niekinė, be kita ko pažeidžianti ir nekaltumo prezumpciją. Teismo manymas, jog tam tikrų nuteistąjį ir jo elgesį pataisos namuose charakterizuojančių aplinkybių visuma gali paskatinti jį pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo atveju nelaikytinas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Juo labiau, kai tokia išvada yra pagrįsta skundo nagrinėjimui pateiktais ir šioje nutartyje išsamiai aptartais duomenimis, iš esmės neigiamai charakterizuojančiais A. A. ir leidžiančiais pagrįstai manyti, jog jo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra pakankama. Tai, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, šios išvados nepaneigia, kadangi akivaizdu, jog būtent tokio elgesio (nedaryti nusikalstamų veikų) iš asmens, atliekančio jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir reikalaujama. Juo labiau, jog pagal BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, viena iš bausmės paskirčių yra sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. A. (A. A.) skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.