Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-73-497/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-03-15
Bylos Nr.: 1A-73-497/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-50976-2018-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Kazlauskienė, Audrius Cininas, Gintaras Dzedulionis
Nuteistasis: L. L., A., A. S.
Nukentėjusysis: I. S.
Advokatai: Audrius Pėstininkas, Vytenis Dziegoraitis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-497/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50976-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.13.1.1; 2.4.2.1; 2.4.6.3.2; 2.4.6.5.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,

sekretoriaujant Kristinai Čepaitei,dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei,nuteistajam L. L., jo gynėjui advokatui Audriui Pėstininkui,nuteistajam A. (A.) S., jo gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,nukentėjusiajam I. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. ir nuteistojo L. L. gynėjo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;

L. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;

Iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš A. S. ir L. L. priteista I. S. 10 000 Eur neturtinei ir 1 315 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. A. S. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu asmeniu – 2018 m. kovo 19 d. neterminuotos darbo sutarties Nr. 1231 pagrindu priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), tuometinis buveinės adresas (duomenys neskelbtini)(dabartinis buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) statybos vadovu bei 2018 m. balandžio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-180403-01 statybos objekte – specialios paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas paskirtas statybos vadovu, kuriam darbdavys nurodė garantuoti saugų darbą šiame objekte (tokiu būdu būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu darbuotojų saugai ir sveikatai šiame objekte), pažeidė privalomus darbų saugos norminių teisės aktų reikalavimus, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 27 d. (kada buvo atlikti techninės rūsio šachtos viršutinių sienų betonavimo darbai) iki 2018 m. spalio 13 d. kilusio įvykio nesiėmė veiksmų, kad būtų naudojamos privalomos techninės priemonės (visų pirma – apsauginis aptvėrimas), saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, pavojingose zonose, kuriose yra rizika darbuotojams nukristi iš aukščio – darbuotojui judant šalia tik polietileno plėvele uždengtos techninės rūsio šachtos angos, ir tuo pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 (su pakeitimais) 9 punktą, kuriame nurodyta, jog pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia pavojingi veiksniai (tokioms zonoms priskiriamos neaptvertos vietos, esančios aukštyje, kai aukščių skirtumas yra 1,3 m ir didesnis pagal šių taisyklių 7 punktą), turi būti aptvertos apsauginiais aptvarais, kad kliudytų darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas; Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (su pakeitimais), 4 priedo 37.1 punktą, kuriame nurodyta, jog nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai naudoti kitas lygiavertes priemones, ir 37.2 punktą, kuriame nurodyta, jog darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkui – plataus profilio statybininkui I. S., t. y. 2018 m. spalio 13 d. apie 14.40 val. minėtame statybos objekte I. S. darbo metu, norėdamas sutrumpinti kelią statybvietėje, už galo pakėlęs vieną iš pastato lauko durų angos apsauginių lentų, perlipęs per kitą lentą (lauko durų anga nebuvo patikimai užtverta pritvirtintomis lentomis, nebuvo įspėjamųjų ženklų, kad vaikščioti draudžiama), prisilaikydamas už lauko sienos, praėjo sienos apšiltinimo plokštės kraštu ir, manydamas, kad šalia esanti techninė rūsio šachta (anga į rūsį) yra tvirtai uždengta, nuo minėtos apšiltinimo plokštės, peržengdamas tarpą, perlipo ant techninės rūsio šachtos krašto ir, atsistojęs ant techninę rūsio šachtą (angą į rūsį) dengiančios polietileno plėvelės, nukrito iš 4,75 m aukščio ant betoninių grindų, esančių rūsio patalpose, dėl to pastarajam buvo padarytas kūno sumušimas, pasireiškęs dešinės pusės VII-XII šonkaulių lūžiais su abiejų plaučių audinio sumušimo židiniais bei kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, juosmeninių I, II, III ir V slankstelių dešinės pusės skersinių ataugų lūžiais, dauginiais dubens kaulų lūžiais su gaktinės sąvaržos visišku plyšimu bei dubens žiedo vientisumo suardymu, tai yra vertinant visumoje padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

2. L. L. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu asmeniu, 2018 m. gegužės 21 d. neterminuotos darbo sutarties Nr. 1246 ir 2018 m. liepos 12 d. priedo prie šios sutarties pagrindu priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), tuometinis buveinės adresas (duomenys neskelbtini)(dabartinis buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) statybos vadovu ir 2018 m. liepos 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-180716-02 statybos objekte – specialios paskirties pastate, (duomenys neskelbtini), būdamas paskirtas statybos vadovu bei darbdavio įgaliotu asmeniu darbuotojų saugai ir sveikatai šiame objekte, pažeidė privalomus darbų saugos norminių teisės aktų reikalavimus, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 27 d. (kada buvo atlikti techninės rūsio šachtos viršutinių sienų betonavimo darbai) iki 2018 m. spalio 13 d. kilusio įvykio nesiėmė veiksmų, kad būtų naudojamos privalomos techninės priemonės (visų pirma – apsauginis aptvėrimas), saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, pavojingose zonose, kuriose yra rizika darbuotojams nukristi iš aukščio – darbuotojui judant šalia tik polietileno plėvele uždengtos techninės rūsio šachtos angos, ir tuo pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 (su pakeitimais), 9 punktą, kuriame nurodyta, jog pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia pavojingi veiksniai (tokioms zonoms priskiriamos neaptvertos vietos, esančios aukštyje, kai aukščių skirtumas yra 1,3 m ir didesnis pagal šių taisyklių 7 punktą), turi būti aptvertos apsauginiais aptvarais, kad kliudytų darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas; Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (su pakeitimais), 4 priedo 37.1 punktą, kuriame nurodyta, jog nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai naudoti kitas lygiavertes priemones, ir 37.2 punktą, kuriame nurodyta, jog darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkui – plataus profilio statybininkui I. S., t. y. 2018 m. spalio 13 d. apie 14.40 val. minėtame statybos objekte I. S., darbo metu, norėdamas sutrumpinti kelią statybvietėje, už galo pakėlęs vieną iš pastato lauko durų angos apsauginių lentų, perlipęs per kitą lentą (lauko durų anga nebuvo patikimai užtverta pritvirtintomis lentomis, nebuvo įspėjamųjų ženklų, kad vaikščioti draudžiama), prisilaikydamas už lauko sienos, praėjo sienos apšiltinimo plokštės kraštu ir, manydamas, kad šalia esanti techninė rūsio šachta (anga į rūsį) yra tvirtai uždengta, nuo minėtos apšiltinimo plokštės, peržengdamas tarpą, perlipo ant techninės rūsio šachtos krašto ir, atsistojęs ant techninę rūsio šachtą (angą į rūsį) dengiančios polietileno plėvelės, nukrito iš 4,75 m aukščio ant betoninių grindų, esančių rūsio patalpose, dėl to pastarajam buvo padarytas kūno sumušimas, pasireiškęs dešinės pusės VII-XII šonkaulių lūžiais su abiejų plaučių audinio sumušimo židiniais bei kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, juosmeninių I, II, III ir V slankstelių dešinės pusės skersinių ataugų lūžiais, dauginiais dubens kaulų lūžiais su gaktinės sąvaržos visišku plyšimu bei dubens žiedo vientisumo suardymu, tai yra vertinant visumoje padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendį ir pritaikius BK 38 straipsnį atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma:

3.1. A. S. kaltės nepripažinimą pirmosios instancijos teisme lėmė keli subjektyvūs, nuo jo valios nepriklausantys faktoriai. Visų pirma, A. S. neturėjo tikslios informacijos apie administracinės bylos Nr. eI-3160-484/2019, kurioje pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą, baigtį. Paminėtoje byloje buvusi darbdavė prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2019 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. SD-37-2582, kurio išvados didesne apimtimi nulėmė jam pateikto kaltinimo turinį. Antra, bylą pradėjus nagrinėti pirmosios instancijos teisme, vis dar buvo neaiškios objekte dirbusių rangovų bei subrangovų statybos vadovų pareigas ėjusių asmenų galimos atsakomybės už darbų saugą ribos. Todėl A. S. kaltės nepripažinimą sąlygojo ne tik pasirinkta gynybinė pozicija, bet ir objektyvios priežastys. Nesant kaltinamojo pilno kaltės pripažinimo, pirmosios instancijos teisme negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl tokio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais. Šiuo metu A. S. kaltę pripažįsta visiškai;

3.2. A. S. nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi dėl savo nusikalstamo nerūpestingumo. Po bylos išnagrinėjimo teisme, 2021 m. lapkričio 12 d. A. S. susitarė atlyginti žalą dėl nelaimingo atsitikimo darbe metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Padengė skundžiamu nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio trečdalį, sumokėdamas nukentėjusiajam 3 722 Eur neturtinei bei turtinei žalai atlyginti ir susitaikė su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis I. S. pareiškė pageidaujantis, kad jis (A. S.), būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu;

3.3. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo A. S. nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nėra įrašytas į psichiatro ar narkologinę įskaitą. Gyvena su žmona, mažamete dukra ir studentu sūnumi. Turi aukštąjį išsilavinimą bei 18 metų dirba statybų sektoriuje. Nuo 2020 m. gruodžio 9 d. vadovauja statybos projektui, kurį vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios bendrovės yra charakterizuojamas kaip atsakingas, pareigingas, darbštus, aukštos kvalifikacijos darbuotojas. Byloje nėra A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o pilnas kaltės pripažinimas bei nuoširdus gailėjimasis pripažintina A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Savo elgesiu A. S. stengiasi įrodyti, kad jo veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir jis tikrai nėra linkęs vėl nusikalsti ateityje.

4. Apeliaciniu skundu nuteistojo L. L. gynėjas advokatas A. Pėstininkas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi L. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skunde nurodoma:

4.1. teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis (įrodymus), todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. L. L. statybos darbų vadovu buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. ĮS-180716-02. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad šachta, į kurią 2021 m. spalio 13 d. įkrito nukentėjusysis I. S., betonuoti buvo baigta 2018 m. birželio 27 d. Tai reiškia, kad L. L. apskritai nedalyvavo nei šachtos projektavimo, nei jos statybos pradžios bei pabaigos darbuose. Tai atitinkamai reiškia, kad L. L. neprisidėjo ir prie klausimų, susijusių su darbų sauga dalyje dėl šachtos statybos, kadangi jis tuo metu objekte nedirbo. Statybos darbų vadovu objekte I. Š. buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. ĮS-180123-01, o A. S. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. ĮS-180403-01. Nustatyta, kad A. S. faktiškai būdavo statybų aikštelėje ir duodavo tiesioginius nurodymus dėl statybų eigos, įskaitant ir šachtos statybos bei su tuo susijusiais klausimais, o I. Š., kuris buvo pavaldus A. S., statybų aikštelėje duodavo tiesioginius nurodymus darbuotojams, faktiškai vykdantiems statybos darbus. Kadangi šachta, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo baigta statyti 2018 m. birželio 27 d., tai reiškia, jog jos statybas (įskaitant ir su darbų sauga susijusius klausimus) koordinavo bei vadovavimo funkciją faktiškai atliko statybos darbų vadovai I. Š. bei A. S.. Šiuo požiūriu L. L. nei dalyvavo, nei galėjo turi kokios nors įtakos faktiniam darbų, susijusių su šachtos statyba, atlikimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“) statybos darbų vadovo pareigybinių nuostatų Nr. 14 2.1.18 punkte numatyta pareiga dalyvauti įgyvendinant kokybės, aplinkosaugos bei profesinės saugos ir sveikatos valdybos sistemą. Dar daugiau, I. Š. labai konkrečiai buvo nurodyta pareiga uždengti atviras angas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 2013 patvirtintos profesinės rizikos kortelėje Nr. 1 yra identifikuoti galimi pavojai: „Žmogaus kritimas nukritimas (iš aukščio, į gylio angas)“ ir „Atvirų angų <> uždengimas“, nurodoma, kad už šiuos darbus yra atsakingas I. Š.. Teismas iš esmės nesigilino į bylos medžiagą ir lakoniškai, paviršutiniškai ir neargumentuotai nurodė, kad I. Š. atsakomybės šiuo atveju nėra;

4.2. L. L. kaltinamas pradėjęs veiklą daryti 2018 m. birželio 27 d., kai dar neturėjo jokių įgaliojimų objekte, taip pat faktiškai jame nebuvo. L. L. neturėjo įgaliojimų šachtos angos betonavimo baigimo momentu, todėl pagrįstai kyla klausimas, ar jis turėjo pareigą įvertinti, ar iki jo paskyrimo kitas statybos vadovas paliko saugią aplinką po atliktų darbų. Jeigu L. L. būtų vienintelis vadovas po 2018 m. liepos 16 d., teisinės atsakomybės pastarajam, tikėtina, būtų pagrįstos. Tačiau konkrečiu atveju tokios išvados padaryti nėra teisinio pagrindo, nes 2018 m. liepos 16 d. nėra statybos vadovų pasikeitimo data, o dar vieno statybos vadovo paskyrimo data. Antrojo statybos vadovo pareigų apimties teisės aktai neapibrėžia, nes teisės aktai apskritai nenumato antrojo statybos vadovo galimybės. Todėl esant tokiai neapibrėžtai situacijai bei remiantis prielaidomis, taikyti baudžiamąją atsakomybę L. L. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo;

4.3. svarbu atkreipti dėmesį, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 26 d. buvo sudaryta tiekimo ir statybos rangos sutartis Nr. 930K-18126/11, pagal kurią UAB „(Duomenys neskelbtini)“ iš esmės įsipareigojo atlikti ginčo šachtos betonavimo darbus. Šios sutarties 3.4.14 punkte numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip rangovas „įsipareigoja užtikrinti darbų saugą, priešgaisrinę ir aplinkos apsaugą bei darbo higieną statybvietėje, savo darbo zonoje, taip pat gretimos aplinkos apsaugą ir greta statybos teritorijos esančių žmonių apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų. Įrengti visus būtinus savo darbo zonos aptvėrimus ir užtikrinti, visas kitas norminiuose teisės aktuose numatytas darbo saugos priemones“. Šachtos statybai UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-10 buvo paskirti du statybų vadovai (pažymėtina, kad statybos darbų vadovai, o statybų vadovai, t. y. asmenys, tiesiogiai atsakingi už, be kita ko, ir darbų saugą savo darbų zonoje) – S. J. bei D. V.. Specialisto išvadoje nuosekliai pažymima, kad pavojus įkristi į šachtą atsirado tada, kai buvo baigti jos betonavimo darbai, būtent tada ir privalėjo būti pasirūpinta techninėmis priemonės, kurios saugotų darbuotojus nuo kirtimo iš aukščio. Nepaisant to, kad šachtos betonavimo darbų rezultatas buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo pasirūpinti darbų saugos reikalavimus atitinkančių įspėjamųjų ženklų ir (ar) atitvarų, trukdančių bet kokiu būdu patekti į šachtą, įrengimu. Kaip minėta, šachtos statybai vadovavo net du UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų vadovai, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimai nėra sprendžiami, nėra aišku, kodėl už tos pačios pareigos galimą nevykdymą traukiami tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų vadovai. Esant nepašalintoms abejonėms dėl atsakomybės subjekto šioje situacijoje, teismas iš esmės L. L. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą išsprendė remdamasis prielaidomis;

4.4. atkreiptinas dėmesys, kad faktas, jog tiek L. L., tiek A. S. pareigybių aprašymas formaliai sutapo, nereiškia, kad jie abu didelės apimties objekte faktiškai buvo atsakingi už tuos pačius klausimus. Nors formalaus pareigų pasiskirstymo tarp dviejų statybos vadovų ir nebuvo, faktinis pareigų atskyrimas, lemiantis ir baudžiamosios atsakomybės taikymą, yra neabejotinas. I. Š. nurodė, kad L. L. didžiąją dalį laiko užsiėmė darbais su kompiuteriu, popieriais, daugiau dirbdavo su projektais, dokumentacija. O. I. (O. I.) nurodė, kad dėl darbų saugos instruktavo I. Š.. Projekto direktorius, kuriam pavaldūs abu nuteistieji, nurodė, kad darbų vadovai objekte kiekvieną savaitę susidėliodavo darbus ir juos pasiskirstydavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas S. J. nurodė, kad L. L. yra matęs, tačiau nebendravęs, taip pat tai, jog pagrindinis buvo A. S., L. L. buvo kaip pagalbininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas D. V. nurodė, kad gamybiniuose susirinkimuose A. S. nuolat kalbėdavo apie darbų saugą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ brigadininkas S. Ž. nurodė, kad L. L. žino iš matymo, nežino, ką jis objekte veikė, tačiau į A. S. referuoja kaip į darbų vadovą. Taigi darytina išvada, kad L. L. faktiškai objekte nevadovavo, daugiau dirbo biurokratinio pobūdžio darbus, kai kurie iš minėtų liudytojų apskritai pripažino tik A. S. arba I. Š. kaip vadovus, o ką veikė L. L., apskritai nežinojo;

4.5. teismo posėdžio metu apklaustas specialistas nurodė, kad statybos objekte dviejų statinio statybos vadovų būti negali būti, tokią situaciją specialistas pavadino nihilizmu, kadangi Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – ir Statybos įstatymas) tokios galimybės nenumato. Nurodė, kad šiame procese reiktų nustatyti, kas buvo tikrasis statybos vados ir tik tokiu atveju taikyti teisinę atsakomybę. Specialistas nenustatinėjo, kas iš objekte vadovavusių asmenų buvo atsakingas už apsauginių aptvėrimų įrengimą šalia rūsio šachtos angos. Būtent šią priežastį specialistas išvadoje įvardino kaip pagrindinę nelaimingo atsitikimo sąlygą ir priežastį, todėl teismas turėjo vertinti, kas yra tikrasis atsakingas asmuo (teisiamajame posėdyje išdėsčius specialistui nukentėjusiojo veiksmų iki nelaimingo atsitikimo seką, specialisto pozicija dėl tiesioginės įvykio priežasties keitėsi). Kaip pažymėta specialisto išvadoje, negalima nustatyti kieno, A. S., L. L. ar I. Š., veiksmai turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui ir buvo pagrindinė sąlyga jam kilti, ir ar minėti veiksmai atitiko galiojančius darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės atkus. Nenustačius šių aplinkybių, iš esmės nebuvo pašalintos abejonės dėl L. L. kaltumo;

4.6. teismas apskritai nevertino L. L. bei A. S. faktinio (ne formalaus) pareigybių pasiskirstymo ir padarė nepagrįstą išvadą, kad L. L. buvo atsakingas už apsauginių aptvėrimų neįrengimą (ir apskritai darbų saugos klausimus objekte). Aiškiai matyti, kad tiek A. S., tiek I. Š., o ne L. L., faktiškai vadovavo statybų aikštelėje. Pasisakydamas dėl I. Š. atsakomybės teismas nurodė, kad „nelaimingo atsitikimo dieną I. S. atėjo visiškai iš kitos pastato pusės nei dirbo I. Š.“, todėl jis nėra traukiamas atsakomybėn. Teismo argumentai šiuo požiūriu visiškai nepagrįsti, nes įvykio dieną L. L. buvo kasmetinėse atostogose, tačiau yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, o I. Š. pagal bylos duomenis faktiškai atliko darbus, susijusius su šachtos statyba, tačiau ne įvykio dieną. Todėl vien formalus argumentas, kad I. Š. įvykio dieną dirbo kitoje objekto vietoje, nėra pakankamas I. Š. atsakomybės aptarimas;

Šalies argumentai

4.7. nukentėjusiojo I. S. veiksmai neabejotinai turi įtakos situacijos teisiniam vertinimui, be kita ko, ir L. L. kaltumo aspektu. Specialisto išvadoje I. S. veiksmai neįvardinti kaip pagrindinė nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis, tačiau apkausiant specialistą teisme išaiškėjo abejonių dėl šios pozicijos. Nukentėjusysis ant plėvelės, dengiančios šachtos angą, pakliuvo ne užlipęs nuo žemės, o perlipęs iš šalia esančio pastato angos. Anga buvo atitverta lentomis ir uždengta kopėčiomis. Nukentėjusysis I. S. teisme patvirtino, kad šį atitvėrimą lentomis jis suprato taip, kaip supranta visi statybų srities profesionalai – praėjimas draudžiamas. Tačiau nepaisant to nukentėjusysis pašalino atitvarus ir ėjo per angą. Būtent nuo šios angos yra vienintelis horizontalus patekimas ant šachtos angos. I. S. ne tik nuėmė atitvarus, bet ir apie vieną metrą, pasilaikydamas lauko sienos, nuėjo 25 cm pločio izoliacinės medžiagos (polisterolu) kraštu, esančiu virš 2,1 m gylio duobės, kas jau savaime statybų aikštelėje yra ypatingai rizikingas veikimas, galintis sukelti ypatingai skaudžius padarinius. Akcentuotinas I. S. veiksmų, lėmusių sužalojimus, visetas: 1) nukentėjusysis I. S. pamato atitvarus ir suvokia juos kaip barjerą, draudžiantį praeiti; 2) nepaisydamas aiškaus draudimo, savavališkai imasi naikinti barjerą; 3) įveikęs barjerą, dar apie metrą žengia vos 25 cm pločio plisterolu; 4) nuo polisterolo krašto šoka ant plėvele uždengtos šachtos angos. Teismas visiškai nevertino nukentėjusysis I. S. veiksmų sekos ir formaliai pažvelgė į faktą, jog nebuvo aptvėrimų toje vietoje, kurioje iš užtvertos angos buvo galima patekti į šachtą tame pačiame aukštyje. Nukentėjusiojo elgesys turėtų būti vertinamas kai ypač neatsargus ir rizikingas. Laikantis elementarių saugos taisyklių (savavališkai nešalinti barjerų, nevaikščioti putplasčio briauna, nešokinėti), akivaizdu, kad nelaimingas įvykis nebūtų nutikęs. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose vietose šachta yra natūraliai pakilusi nuo žemės paviršiaus – tai yra savaime atitverta ir tik vienintelis to paties lygio patekimas yra būtent tik per minėtą užtvertą angą, kurios užtvarus patraukė ir per kurią žengė I. S.. Teisiamajame posėdyje specialistas nurodė, kad užtverto praėjimo įveikimas situacijos teisinį vertinimą keičia – I. S. atlikti veiksmai yra pažeidimas. Teismini nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad ne dėl atitvarų nebuvimo įvyko nelaimingas atsitikimas, šachtos anga natūraliai buvo atitverta virš žemės paviršiaus pakankamai iškilusiais kraštais, per leidžiamus praėjimus niekas į šachtą neįkrito, įkrito tik per užtvertą praėjimą. Teisme buvo keliamas klausimas, kiek tvirtai angos atitvarai, kuriuos I. S. atkėlė, buvo pritvirtinti, tačiau aiškinimasis, kiek fiziškai tvirtai buvo pritvirtintos lentos, neturi prasmės. Teisinis reguliavimas neįpareigoja statybos objekte įrengti nepralaužiamus ar nepatraukiamus atitvarus. Pažymėtina, kad darbuotojams statybvietėje taikomi saugaus elgesio reikalavimai, darbdavio įgalioti asmenys neturi objektyvios galimybės užkardyti nelaimingo atsitikimo, jei darbuotojai patys elgiasi neatsakingai, pažeidžia elementarius saugaus elgesio reikalavimus;

4.8. gynyba kategoriškai nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Teismas skundžiamu nuosprendžiu neturtinės žalos atlyginimo sumą priteisė visiškai neįvertinęs neturtinės žalos priteisimą reglamentuojančiose normose įtvirtintų kriterijų, taip pat priteista suma neatitinka teisminėje praktikoje vyraujančių dydžių. Teismas nevertino pasekmių nukentėjusiajam, patirtų išgyvenimų, tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistųjų kaltės, kitų svarbių aplinkybių, tik deklaratyviai nurodė, kad teismui nekyla abejonių, jog dėl nelaimingo atsitikimo metu gautų traumų, sunkaus sveikatos sutrikdymo, I. S. patyrė didelę neturtinę žalą. Toks teiginys, kuriuo remiantis buvo priteista 10 000 Eur, yra teisiškai nepagrįstas ir abstraktus. Teismas papildomai nurodė, kad I. S. buvo sužaloti vidaus organai, nors nuo nelaimingo atsitikimo jau praėję treji metai, jo gydymas tebetęsiamas, taigi jo patiriamos pasekmės yra tęstinės, jis negali dirbti tokio fizinio darbo, kokį dirbo prieš tai, kaip nurodė, turi 45 procentų neįgalumą. Su tokiais teismo argumentais gynyba nesutinka, pajamų dalis, prarandama dėl netektos galimybės dirbti ankstesnio darbo, yra nuostoliai (negautos pajamos), kuriuos teismas nepagrįstai prilygino neturtinei žalai. Darytina išvada, kad teismas nevertino neturtinei žalai priteisti svarbių kriterijų visumos, vadovaudamasis deklaratyviais teiginiais priteisė nepagrįstą neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalą, rėmėsi bylomis, kuriose aplinkybės skiriasi iš esmės, nurodytose bylose nukentėjusysis žuvo, o aktualioje byloje I. S. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl 10 000 Eur priteistos žalos dydis yra neadekvatus vertinant formuojamą kasacinio teismo praktiką;

4.9. žalos atsiradimą lėmė paties nukentėjusiojo veiksmai, kurie pasireiškė kaip didelis neatsargumas. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) yra nustatyta, kad tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Jau buvo aptarta, kad I. S. patyrė žalą savo neapdairiais, teisine prasme kvalifikuotinais kaip dideliu neatsargumu, veiksmais. Nukentėjusiojo kalti veiksmai neabejotinai lėmė atsiradusius padarinius, todėl egzistuoja pagrindas subsidiarų skolininką L. L. atleisti nuo civilinės atsakomybės.

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

6. Teismo posėdžio metu nuteistieji A. S. ir L. L. prašė jų skundus tenkinti juose išdėstytais motyvais. Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas V. Dziegoratis posėdžio metu prašė skundą tenkinti ir atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, taip pat nurodė, kad prašo A. S. išteisinti nepadarius šiam veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Nuteistojo L. L. gynėjas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais. Prokurorė sutiko, kad nuteistojo A. S. skundas būtų tenkinamas, o nuteistojo L. L. gynėjo advokato A. Pėstininko apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. S. ir nuteistojo L. L. gynėjo advokato A. Pėstininko apeliaciniai skundai tenkinami.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai.

Dėl A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl A. S. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir jo kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, tačiau pasikeitus aplinkybėms, t. y. A. S. pripažinus kaltę ir susitaikius su nukentėjusiuoju I. S., yra pagrindas taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą kaltinamajam (nuteistajam) ir nukentėjusiajam susitaikius ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

9. Pirmiausia paminėtina, kad A. S. apeliaciniame skunde nekėlė klausimo dėl jo išteisinimo jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Priešingai, jis pažymėjo, kad kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų ir apeliaciniu skundu prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti. Tuo tarpu jo gynėjas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje savo baigiamojoje kalboje nurodė, kad nors apeliaciniame skunde nėra analizuojamas A. S., kaip tinkamo subjekto, kuris atsakingas dėl nusikalstamos veikos klausimas, tačiau tokia pozicija buvo išdėstyta pirmosios instancijos teisme, jis ją palaiko ir prašo A. S. išteisinti šiam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Pažymėtina, kad toks nuteistojo A. S. gynėjo prašymas ne tik kad nesuderinamas su A. S. pozicija apeliaciniame procese bei jo prašymu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, bet taip pat yra ir naujas, apeliaciniame skunde nenurodytas reikalavimas. Pagal BPK nuostatas apeliantai neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų, o gali juos tik atšaukti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494/2011, 2K-422/2014, 2K-176-511/2021). Kadangi nagrinėjamu atveju nuteistojo A. S. gynėjas V. Dziegoraitis posėdžio metu išsakydamas savo prašymą iš esmės apeliacinį skundą papildė nauju reikalavimu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jo nagrinėti, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas pateikto apeliacinio skundo ribose. Tuo pačiu pažymėtina, kad teisėjų kolegija, nagrinėdama A. S. apeliacinį skundą ir spręsdama, ar A. S. taikytinas BK 38 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, privalo įsitikinti, kad asmuo yra padaręs nusikalstamą veiką. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei skundžiamo nuosprendžio argumentus, neturi pagrindo abejoti A. S. kalte padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje yra išdėstyti išsamūs argumentai, pagrindžiantys jo kaltę, apeliacinės instancijos teismas jų nekartos ir pasisakys dėl apeliacinio skundo esmės, t. y. dėl A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šiam susitaikius su nukentėjusiuoju.

10. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020).

11. Skundžiamu nuosprendžiu A. S. yra nuteistas už vieno neatsargaus nusikaltimo padarymą. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio bei baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme savo kaltę jis neigė, nurodė, kad už darbų saugą buvo atsakingi kiti asmenys (6 t., b. l. 40-47). Apeliaciniame skunde A. S. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, pripažino, kad jis buvo atsakingas už darbų saugą ir turėjo tai kontroliuoti. Apeliaciniame skunde nurodė, kad iš pradžių savo kaltės nepripažino, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dar nebuvo žinomas administracinės bylos Nr. eI‑3160-484/2019 (apeliacinės bylos Nr. eA-3479-629/2020), kurioje buvo skundžiamas Darbo inspektoriaus sprendimas, galutinis sprendimas bei buvo neaiškios objekte dirbusių rangovų bei subrangovų statybos vadovų pareigas ėjusių asmenų galimos atsakomybės už darbų saugą ribos. Taigi matyti, kad A. S. iš pradžių neigęs kaltę, teikdamas apeliacinį skundą savo poziciją pakeitė ir ją pripažino visiškai, kas atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą vieną iš būtinų šio instituto taikymo sąlygų. Be kita ko, nors nuteistojo kaltės pripažinimo nuoširdumas nėra nurodytas kaip būtina sąlyga šio instituto taikymui, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu yra svarbus sprendžiant, ar kaltės pripažinimas nebuvo formalus, vien tik siekiant savo padėties sušvelninimo. Nagrinėjamu atveju A. S. nuo pat tyrimo pradžios neneigė, kad buvo toks įvykis bei kad jo metu nukentėjo asmuo, tačiau nurodė manantis, kad už darbų saugą buvo atsakingi ir kiti asmenys. Vis dėlto ši nuteistojo pozicija pasikeitė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2021 m. sausio 13 d. sprendimą palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. SD-37-2582 išvados, kad įvykis darbe, kurio metu 2018 m. spalio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas I. S. statybvietėje nukrito nuo techninio rūsio šachtos krašto į 4,75 m gylį ir sunkiai susižalojo, ištirtas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų. Taip pat pirmosios instancijos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir jame išsamiai išdėsčius motyvus dėl A. S. kaltės, t. y. jo buvimo tinkamu subjektu. Teisėjų kolegijos vertinimu A. S. savo kaltę neigė ne dėl sąmoningo siekio išvengti baudžiamosios atsakomybės, bet dėl objektyvių priežasčių, lėmusių jo manymą nesant jo kaltės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, išklausius A. S. poziciją bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, atsižvelgus į jo duotus parodymus, spręstina, kad A. S. pergyvena dėl atsitukusio įvykio ir nuoširdžiai dėl to gailisi.

12. Tai, kad nuteistasis A. S. gailisi, taip pat parodo jo veiksmai po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo – susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo ir atlygino jam trečdalį skundžiamu nuosprendžiu priteisto žalos bei su juo susitaikė. Šias aplinkybes patvirtina prie A. S. apeliacinio skundo pridėtas susitarimas atlyginti žalą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad I. S. neturi jokių materialinių ar kitų pretenzijų A. S. bei pageidauja, kad A. S. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (6 t., b. l. 130). Šias aplinkybes I. S. patvirtino ir teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (6 t., b. l. 154). Nurodytos aplinkybės patvirtinta, kad A. S. taip pat atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytas privalomas sąlygas.

13. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių ir dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – yra pagrindo manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. A. S. anksčiau neteistas, taigi akivaizdu, kad jis nėra recidyvistas, taip pat nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo ar kitu BK numatytu pagrindu (BK 38 straipsnio 2 dalis) (6 t., b. l. 22), per paskutinius 5 metus (2020 m. kovo 25 d. duomenimis) administracine tvarka buvo baustas 3 kartus už nešiurkščius pažeidimus, baudos sumokėtos, nuobaudos negaliojančios (6 t., b. l. 23-25), iš Sodros duomenų matyti, kad A. S. yra dirbantis ir turtintis pastovias pajamas (6 t., b. l. 18), darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, pareigingas, reiklus, darbštus, mokantis kultūringai bernauti su darbuotojais bei užsakovais (6 t., b. l. 131), turi šeimą bei du vaikus (6 t., b. l. 132-134). Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis A. S. iš tiesų yra charakterizuojamas teigiamai, požymių, apie jo praeityje daromas nusikalstamas veikas, ar kad pas jį būtų susiformavusios neigiamos nuostatos į visuomenėje priimtinas elgesio taisykles, nėra, šis nusikaltimas, už kurio padarymą A. S. nuteistas, taip pat padarytas dėl neatsargumo, todėl pagrindo abejoti, kad jis ateityje ir toliau nedarys nusikalstamų veikų, nėra.

14. Taigi, apeliacinės instancijos teisme nustačius, kad byloje egzistuoja BK 38 straipsnio 1–4 punktuose numatytų sąlygų visuma, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir baudžiamoji byla A. S. atžvilgiu nutrauktina kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Dėl L. L. atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

15. L. L. gynėjo advokato A. Pėstininko pateiktame apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje atliktu įrodymų vertinimu, prašoma nuteistąjį L. L. išteisinti, kadangi jis nėra tinkamas subjektas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo nuosprendžio motyvus, bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad L. L. nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis nėra tinkamas subjektas.

16. Pagal BK 176 straipsnio nuostatas darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo subjektas yra specialusis – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-182-677/2016, 2K-355-788/2016, 2K-104-648/2017 ir kt.). Kai pareigos, kylančios darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityje, darbdaviui atstovaujančio asmens yra perleistos paskirtiems kitiems įgaliotiems asmenims, pastarieji asmenys laikytini BK 176 straipsnyje nurodyto nusikaltimo subjektu. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendimas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo subjekto tokiais atvejais turi būti pagrįstas išvada, kad įgaliotam asmeniui konkrečiai buvo pavesta įgyvendinti teisės aktų reikalavimus būtent darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Tokiais atvejais paprastai vertinama įmonėje nustatyta prevencinių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarka, įgalioto asmens paskyrimą nustatančių dokumentų turinys, specializuoti kvalifikaciniai reikalavimai ir kiti šiam klausimui spręsti reikšmingi duomenys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-942/2022).

17. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas L. L. laikė tinkamu BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu, vadovaudamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. ĮS-180716-02 paskirti L. L. statybos vadovu (2 t., b. l. 35). Tačiau paminėtina, kad tame pačiame statybų objekte 2018 m. balandžio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu Nr. ĮS-180403-01 statybos vadovu taip pat buvo paskirtas A. S. (2 t., b. l. 36). Taigi nagrinėjamu atveju buvo susidariusi situacija, jog įvykio dieną tame pačiame objekte buvo du statybų vadovai su analogiškomis funkcijomis, kurias apibrėžė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Statybos vadovo pareiginiai nuostatai Nr. 29. Šių nuostatų 1.7. punkte numatyta, be kita ko, kad statybos vadovas privalo gerai išmanyti darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos reikalavimus, 2.1.6. punkte nustatyta, be kita ko, kad statybos vadovas turi kontroliuoji darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą, o 5.1. punkte nustatyta, kad statybos vadovas atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės apsaugos reikalavimų vykdymo kontrolę (2 t., b. l. 112-117). Vertinant formaliai, sutiktina, kad vadovaujantis minėtais įsakymais, jie abu turėtų būti atsakingi už darbo metu statybų objekte kilusį įvykį dėl darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus netinkamų savo pareigų vykdymo pažeidimų. Tačiau nagrinėjamu atveju, remiantis Statybos įstatymu, specialisto išvada bei specialisto paaiškinimais pirmosios instancijos teisme, statybų objekte gali būti tik vienas statybų vadovas, todėl šiuo atveju turi būti vertinama, kuris iš asmenų, A. S. ar L. L., ne formaliai, o faktiškai buvo atsakingas už darbų saugą statybų objekte. Šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį, kad priešingai, nei nurodoma L. L. gynėjo apeliaciniame skunde, kiti asmenys negali būti atsakingi dėl šio įvykio ir negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, kadangi statybų objekto, kuriame buvo įvykis, generalinio rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymais statybų vadovais buvo paskirti A. S. ir L. L.. Kaip minėta, šiuo atveju svarbu nustatyti kuris iš šių asmenų buvo faktiškai atsakingas už darbuotojų saugą.

18. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Ž. D., įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbęs projektų direktoriumi, apklausiamas pirmos instancijos teisme nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo du statybų vadovai su analogiškomis pareigybėmis, darbus jie pasiskirstydavo kiekvieną savaitę žodžiu (5 t., b. l. 138-139), ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad L. L. pagal žodinį susitarimą daugiau dirbo su statybos projektu, projektuotojais, o A. S. daugiau dirbo šio objekto statybos aikštelėje, t. y. vadovavo konkretiems darbams, konkretiems darbų vadovams statybos aikštelėje, nors pažymėjo, kad dėl šachtos darbų saugos užtikrinimo buvo atsakingi abu minėti statybos vadovai (1 t., b. l. 127). Vis tik, visi darbuotojai, fiziškai dirbę statybų objekte, nurodė, kad jiems vadovavo A. S., o paklausti apie L. L. teigė, kad jis dirbo su dokumentais, arba iš vis jo net nežinojo. Nukentėjusysis I. S., apklausiamas teisme, nurodė, kad A. S. pažinojo kaip brigadininką, kuris jam duodavo nurodymus, o L. L. pažįsta tik iš matymo, ne kaip viršininką, o kaip biurokratą (5 t., b. l. 102-103). Liudytojas J. (J.) G., dirbęs tame pačiame objekte, apklausiamas pirmos instancijos teisme, parodė, kad statybų objekte statybų vadovais buvo L. L. ir A. S., nedetalizavo, kas ką darė (5 t., b. l. 141), tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. S. dažniau būdavo objekte, L. L. taip pat būdavo objekte, bet daugiau dirbo su popieriais, dokumentacija (1 t., b. l. 130). I. Š., apklausiamas pirmos instancijos teisme, nurodė, kad statinio vadovas buvo A. S., jis nuolat su juo bendraudavo, kalbėdavo apie darbuotojus, ką jie daro, kaip dirba ir pan., su juo yra kalbėjęs ir apie šachtos uždengimą. Statybos vadovu taip pat buvo ir L. L., bet pastarasis didžiąją dalį laiko užsiimdavo darbais su kompiuteriu, popieriais (5 t., b. l. 143, 145). Ikiteisminio tyrimo metu I. Š. nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, kad objekto statybos vadovu buvo A. S., kuris objekte būdavo praktiškai visą dieną, ir L. L., kuris daugiausiai dirbdavo su dokumentacija, projektais. Darbus statybos aikštelėje daugiau prižiūrėdavo A. S. (1 t., b. l. 145). Liudytojas S. J. apklausiamas pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad pasitarimus tarp subrangovų organizuodavo A. S., kuris nurodydavo ir pastabas dėl darbų saugos, priėmus darbus taip pat pasirašė A. S.. L. L. yra matęs, bet su juo nebendravo, pagrindinis asmuo buvo A. S., L. L. turbūt buvo kaip pagalbininkas (6 t., b. l. 4, 6). Liudytojas D. V. apklausiamas pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad atlikti darbai turėjo būti perduodami tiesioginiam vadovui A. S., kuris buvo statybos vadovu (6 t., b. l. 7). Liudytojas S. Ž. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad objekte darbų vadovams nurodymus duodavo A. S. (6 t., b. l. 9). Pažymėtina, kad tokio darbų pasiskirstymo neneigė ir patys nuteistieji. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. S. nurodė, kad jis ir L. L. buvo statybos vadovai, konkretaus darbų pasiskirstymo tarp jų nebuvo, tačiau L. L. labiau sekėsi su projektais, todėl jam buvo palikta ta erdvė, o jis pats daugiau dirbo su rangovais ir subrangovais (6 t., b. l. 43), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat patvirtino, kad L. L. daugiau dirbo su dokumentais, projektais, o jis pats (A. S.) daugiau dirbo statybos aikštelėje (4 t., b. l. 12-13). Nuteistasis L. L. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis buvo priimtas į statybos vadovo pareigas darbams, susijusiems su projektavimu, niekada nevadovavo ir nenurodinėjo tiesiogiai darbininkams. A. S. buvo statybos vadovas, dirbęs statybų aikštelėje (6 t., b. l. 30). Ikiteisminio tyrimo metu L. L. teigė, kad jo pareigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susijusios su projektine veikla ir dokumentacija, projekto sprendinių tinkamumu pastatui, bet ne su nurodymų davimu darbuotojams statybos aikštelėje (4 t., b. l. 51).

19. Aptartos aplinkybės patvirtinta, kad nors tiek A. S., tiek L. L. formaliai buvo priimti AB „(duomenys neskelbtini)“ į tapačias pareigas ir pagal savo pareigybes abu buvo atsakingi už darbų saugą, tačiau matyti, kad faktiškai statybų vadovo funkcijas ir funkcijas, susijusias su darbų sauga atliko vienas A. S.. Tokiu jį laikė ir kiti tame objekte dirbę asmenys. Tuo tarpu L. L. pagal faktiškai pasidalintas funkcijas, buvo atsakingas už darbą su užsakovais, projektinę dokumentaciją, statybos vietoje praktiškai nesilankė ir jokių su darbų sauga susijusių funkcijų nevykdė.

20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad L. L. nėra tinkamas subjektas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

21. Konstatavus, jog L. L. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje požymių (jis nėra nusikaltimo subjektas), kiti jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai netenka teisinės reikšmės ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl civilinio ieškinio

22. Išnagrinėjus A. S. ir L. L. apeliacinius skundus bei nusprendus A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės šiam susitaikius su nukentėjusiuoju, o L. L. išteisinus, apeliacinės instancijos teismas privalo pasisakyti ir dėl civilinio ieškinio.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš A. S. ir L. L. nukentėjusiajam 10 000 Eur neturtinei ir 1 315 Eur turtinei žalai atlyginti. A. S., po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, susitarė su nukentėjusiuoju I. S. ir šiam atlygino trečdalį priteistos žalos – 3 722 Eur, susitarime I. S. nurodė, kad jokių materialinių ar kitų pretenzijų neturi. Akivaizdu, kad I. S., sudarydamas susitarimą, turėjo pagrindą manyti, kad likusius du trečdalius jam atlygins BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. L.. Tačiau susiklosčius situacijai, jog L. L. yra išteisintinas, nuosprendis šioje dalyje taip pat turi būti keičiamas. Nors, kaip minėta, A. S. atlygino dalį žalos I. S. ir pastarasis nurodė, kad materialinių pretenzijų A. S. neturi, tačiau tikėtina, kad A. S., žinodamas, jog dėl šios nusikalstamos veikos jo patirta žala bus priteista ne iš trijų, o iš dviejų civilinių atsakovų, galimai būtų sudaręs ir kitokį susitarimą su A. S. dėl žalos atlyginimo dydžio. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad likusi neatlyginta žala I. S. priteistina tiek iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir iš A. S. subsidiariai.

24. Vilniaus miesto apylinkės teismas, pasisakydamas dėl civilinio ieškinio, išsamiai motyvavo dėl priteisiamų sumų dydžių. Priteista turtinė žalos suma yra pagrįsta dokumentais, o neturtinės žalos suma atitinka teismų praktikoje priteisiamų sumų dydžius, nuosprendyje taip pat nurodyti motyvai dėl šios sumos dydžio. Pažymėtina, kad priešingai, nei teigiama L. L. gynėjo advokato A. Pėstininko apeliaciniame skunde, nėra abejonių, kad I. S. dėl patirtų sužalojimų iš ties patyrė didelius dvasinius bei emocinius išgyvenimus, dėl prieš daugiau nei 3 metus patirtų sužalojimų jis iki šiol jaučia pasekmes, dėl ko yra sumažėjusios jo galimybės dirbti, jis nebegali dirbti to pačio darbo, kurį dirbo iki įvykio, iki šiol yra tęsiamas jo gydymas. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje vietoje nukentėjusiojo sumažėjusios galimybės dirbti vertinamos ne kaip jo sumažėjusios pajamos, kas iš ties būtų laikoma turtine žala, bet kaip jo patirta neturtinė žala – dvasiniai, emociniai išgyvenimai dėl turėtų aplinkybių pasikeitimo.

25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pagrindo mažinti pirmos instancijos nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio dydžio neturi. Tačiau įvertinus tai, kad A. S. iš priteistos bendros 11 315 Eur sumos nukentėjusiajam jau yra atlyginęs 3 722 Eur, priteistina civilinio ieškinio suma mažintina iki 7 593 Eur ir ši suma priteistina iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš A. S..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 327 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendė:

nuteistojo A. (A.) S. ir nuteistojo L. L. gynėjo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinius skundus tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir A. S., padariusį BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria L. L. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį –L. L. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisinti, nenustačius šio nusikaltimo požymių.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį, kurioje I. S. subsidiariai iš L. L. priteista 10 000 Eur neturtinei ir 1 315 Eur turtinei žalai atlyginti. Šioje dalyje civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. išaiškinti kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė