- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- 1-210-961/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50976-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- A. S., L. L.
- Nukentėjusysis
- I. S.
- Advokatai
- Audrius Pėstininkas, Vytenis Dziegoraitis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį,
L.L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S., būdamas darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu asmeniu – 2018-03-19 neterminuotos darbo sutarties Nr. 1231 pagrindu priimtas dirbti UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), tuometinis buveinės adresas (duomenys neskelbtini)(dabartinis buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) statybos vadovu bei 2018-04-03 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-180403-01 statybos objekte – specialios paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas paskirtas statybos vadovu, kuriam darbdavys nurodė garantuoti saugų darbą šiame objekte (tokiu būdu būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu darbuotojų saugai ir sveikatai šiame objekte), pažeidė privalomus darbų saugos norminių teisės aktų reikalavimus, t. y. laikotarpiu nuo 2018-06-27 (kada buvo atlikti techninės rūsio šachtos viršutinių sienų betonavimo darbai) iki 2018-10-13 kilusio įvykio nesiėmė veiksmų, kad būtų naudojamos privalomos techninės priemonės (visų pirma – apsauginis aptvėrimas), saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, pavojingose zonose, kuriose yra rizika darbuotojams nukristi iš aukščio – darbuotojui judant šalia tik polietileno plėvele uždengtos techninės rūsio šachtos angos, ir tuo pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 (su pakeitimais), 9 punktą, kuriame nurodyta, jog pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia pavojingi veiksniai (tokioms zonoms priskiriamos neaptvertos vietos, esančios aukštyje, kai aukščių skirtumas yra 1,3 m ir didesnis pagal šių taisyklių 7 punktą), turi būti aptvertos apsauginiais aptvarais, kad kliudytų darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas; Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (su pakeitimais), 4 priedo 37.1 punktą, kuriame nurodyta, jog nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai naudoti kitas lygiavertes priemones, ir 37.2 punktą, kuriame nurodyta, jog darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe UAB (duomenys neskelbtini) darbininkui – plataus profilio statybininkui I. S., t. y. 2018-10-13 apie 14.40 val. minėtame statybos objekte I. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., darbo metu, norėdamas sutrumpinti kelią statybvietėje, už galo pakėlęs vieną iš pastato lauko durų angos apsauginių lentų, perlipęs per kitą lentą (lauko durų anga nebuvo patikimai užtverta pritvirtintomis lentomis, nebuvo įspėjamųjų ženklų, kad vaikščioti draudžiama) prisilaikydamas už lauko sienos praėjo sienos apšiltinimo plokštės kraštu ir, manydamas, kad šalia esanti techninė rūsio šachta (anga į rūsį) yra tvirtai uždengta, nuo minėtos apšiltinimo plokštės, peržengdamas tarpą, perlipo ant techninės rūsio šachtos krašto ir, atsistojęs ant techninę rūsio šachtą (angą į rūsį) dengiančios polietileno plėvelės, nukrito iš 4,75 m aukščio ant betoninių grindų, esančių rūsio patalpose, dėl to pastarajam buvo padarytas kūno sumušimas, pasireiškęs dešinės pusės VII-XII šonkaulių lūžiais su abiejų plaučių audinio sumušimo židiniais bei kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, juosmeninių I, II, III ir V slankstelių dešinės pusės skersinių ataugų lūžiais, dauginiais dubens kaulų lūžiais su gaktinės sąvaržos visišku plyšimu bei dubens žiedo vientisumo suardymu, tai yra vertinant visumoje padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
L. L., būdamas darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu asmeniu, 2018-05-21 neterminuotos darbo sutarties Nr. 1246 ir 2018-07-12 priedo prie šios sutarties pagrindu priimtas dirbti UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), tuometinis buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (dabartinis buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) statybos vadovu ir 2018-07-16 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-180716-02 statybos objekte – specialios paskirties pastate, (duomenys neskelbtini), būdamas paskirtas statybos vadovu bei darbdavio įgaliotu asmeniu darbuotojų saugai ir sveikatai šiame objekte, pažeidė privalomus darbų saugos norminių teisės aktų reikalavimus, t. y. laikotarpiu nuo 2018-06-27 (kada buvo atlikti techninės rūsio šachtos viršutinių sienų betonavimo darbai) iki 2018-10-13 kilusio įvykio nesiėmė veiksmų, kad būtų naudojamos privalomos techninės priemonės (visų pirma – apsauginis aptvėrimas), saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, pavojingose zonose, kuriose yra rizika darbuotojams nukristi iš aukščio – darbuotojui judant šalia tik polietileno plėvele uždengtos techninės rūsio šachtos angos, ir tuo pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 (su pakeitimais), 9 punktą, kuriame nurodyta, jog pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia pavojingi veiksniai (tokioms zonoms priskiriamos neaptvertos vietos, esančios aukštyje, kai aukščių skirtumas yra 1,3 m ir didesnis pagal šių taisyklių 7 punktą), turi būti aptvertos apsauginiais aptvarais, kad kliudytų darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas; Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (su pakeitimais), 4 priedo 37.1 punktą, kuriame nurodyta, jog nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai naudoti kitas lygiavertes priemones, ir 37.2 punktą, kuriame nurodyta, jog darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe UAB (duomenys neskelbtini) darbininkui – plataus profilio statybininkui I. S., t. y. 2018-10-13 apie 14.40 val. minėtame statybos objekte I. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., darbo metu, norėdamas sutrumpinti kelią statybvietėje, už galo pakėlęs vieną iš pastato lauko durų angos apsauginių lentų, perlipęs per kitą lentą (lauko durų anga nebuvo patikimai užtverta pritvirtintomis lentomis, nebuvo įspėjamųjų ženklų, kad vaikščioti draudžiama) prisilaikydamas už lauko sienos praėjo sienos apšiltinimo plokštės kraštu ir, manydamas, kad šalia esanti techninė rūsio šachta (anga į rūsį) yra tvirtai uždengta, nuo minėtos apšiltinimo plokštės, peržengdamas tarpą, perlipo ant techninės rūsio šachtos krašto ir, atsistojęs ant techninę rūsio šachtą (angą į rūsį) dengiančios polietileno plėvelės, nukrito iš 4,75 m aukščio ant betoninių grindų, esančių rūsio patalpose, dėl to pastarajam buvo padarytas kūno sumušimas, pasireiškęs dešinės pusės VII-XII šonkaulių lūžiais su abiejų plaučių audinio sumušimo židiniais bei kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, juosmeninių I, II, III ir V slankstelių dešinės pusės skersinių ataugų lūžiais, dauginiais dubens kaulų lūžiais su gaktinės sąvaržos visišku plyšimu bei dubens žiedo vientisumo suardymu, tai yra vertinant visumoje padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. kaltės nepripažino ir parodė, kad jis nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu paskirtas įgaliotu asmeniu darbų saugai ir sveikatai laikotarpyje nuo 2018-04-03 iki darbo sutarties nutraukimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino nuo 2018-04-03 ir buvo paskirtas statybos vadovu (duomenys neskelbtini) g. esančiame objekte, iki jo objekte buvo du statybos vadovai, kurie irgi dirbo kartu. Statybos vadovo pareigas vykdė iki 2018-07-01, kol į darbą nebuvo priimtas kitas statybos vadovas L. L. Jam (A. S.) pradėjus dirbti objekte sužinojo, kad betonavimo darbus vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie statė pastatą ir „(duomenys neskelbtini)“ statė praėjimo kontrolės pastatus. Darbams vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų statybos statinio vadovai, t. y. S. J. ir D. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos darbininkas, remiantis įmonės organizacine struktūra, paskirtas darbų vadovas I. Š. Šie vadovai buvo atsakingi už sau pavaldžių darbininkų darbų saugą. Kaip paaiškėjo eigoje, statybos darbų technologinis projektas buvo parengtas, suderintas iki A. S. įsidarbinant įmonėje. Jis buvo perduotas užsakovui ir buvo saugomas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte vykdė generalinio rangovo funkcijas, darbus atlikdavo pasamdytos rangovinės įmonės, kurios savo sutartinių įsipareigojimų ribose atsakė ir užtikrino darbų saugą. Už pastato betonavimo darbus ir jų saugą atsakinga buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos paskirti statybos vadovai. Už laiptų betonavimą prie įvykio vietos ir už darbų saugą buvo atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos darbų vadovas I. Š. 2018-07-03 po rūsio perdangos klojinių išardymo jis (A. S.) asmeniškai klausė S. J., kada jie planuoja uždengti duobę, angą į rūsio šachtą. Į tai gavo atsakymą, kad jie nedengs, nes duobė yra aptverta betoniniu parapetu. Tuo pačiu klausimu kreipėsi ir į D. V., kuris davė suprasti, kad be S. J. nurodymo duobės nedengs. Laikotarpyje nuo 2018-07-30 iki 2018-08-17 turėjo nedarbingumą, todėl objekte nebuvo. Pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonavimo darbus turėjo baigti 2018-08-01, bet strigo atsiskaitymai už darbus ir dėl technologinių ypatumų jie vėlavo baigti darbus nurodytu laiku. Jam grįžus po ligos ir pamačius, kad duobė, į kurią vėliau įkrito I. S., neuždengta, jis vėl pradėjo kelti klausimą dėl jos uždengimo. Per 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesius 3-4 kartus per gamybinius pasitarimus buvo keltas klausimas, kuris buvo užprotokoluotas, dėl duobės uždengimo. Į ką UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovai, gamybos ar statybos direktorius, atsakė, kad papildomai dengti duobės nėra būtinumo. 2018 m. spalio 3-4 dienomis subrangovas, rangovas, kuris buvo pasamdytas pamatų hidroizoliavimo, apšiltinimo darbams atlikti, apšiltino cokolį, duobės parapetus polistirolu. Tuomet jis (A. S.) vėl iškėlė klausimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl duobės uždengimo. Per gamybinį pasitarimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė dengti, todėl buvo priimtas sprendimas, kad ją uždengs UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jis (A. S.) davė žodinį nurodymą I. Š., bet iki įvykio 10-13 dienos jis neuždengė duobės plokštėmis. Spalio 10-12 dienomis eidamas per pertrauką priėjo durų angą, per kurią matėsi iškasas laiptų įrengimui, jį iškasė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos darbų vadovas I. Š. vadovaudamas darbininkams, tame tarpe ir I. S. Pamatė, kad nuo durų angos buvo nuardytos horizontalios apsauginės lentos, todėl iškart davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos darbininkui T. B. uždengti laikinosiomis priemonėmis durų angą. Padėdamas jam durų angą užtvėrė įstrižomis lentomis ir praėjimą užvėrė mediniais laiptais, kurie sunkūs, vienam žmogui nepakeliami. 2018 m. spalio 10-13 dieną, šeštadienį, pagal įsakymą išėjo į darbą jis (A. S.), I. Š., O. I., I. S. ir dar trys – keturi mechanizatoriai. Darbų tikslas buvo nuardyti asfalto dangą nuo teritorijos dalies ir pakloti ryšių kanalizacijos tinklo apsauginius vamzdžius, sumontuoti ryšio kameras, atstatyti pravažiavimą. Brėžiniai buvo slapti, todėl tik jis turėjo prieigą prie jų ir žinojo, kur ir ką reikia daryti. Kol ardė asfalto dangą, I. Š. ir O. I. nuėjo užbaigti cokolio apšiltinimo darbus prie laiptų, o jis su I. S. liko išvynioti apsauginius vamzdžius. Ardymo darbų eigoje mechanizatoriai sugadino kelis kanalizacijos šulinių žiedus ir jis su I. S. padėjo jiems juos taisyti. Po to I. S. užsinorėjo atsigerti ir nuėjo į laikinąjį vandens postą. Po kažkiek laiko atbėgo I. Š. ir pasakė, kad I. S. įkrito į duobę, jis (A. S.) paklausė, ar į iškasą, bet I. Š. nieko neatsakęs nubėgo į pastatą. Tada jis (A. S.) nubėgo prie iškasos, ten neradęs I. S. priėjo prie duobės ir pro praplėštą plėvelę pamatė I. S. gulintį ant betoninių grindų. Tada nubėgo žemyn į rūsį, liepė I. S. po galva padėti polistirolo lapą, nejudinti jo. Trumpai pabuvęs prie I. S., kuris save keikė, palikęs prie jo I. Š. ir O. I., nubėgo skambinti skubiosios pagalbos numeriu ir laukti greitosios. Atvykus greitajai pagalbai padėjo išnešti neštuvais I. S. iki greitosios automobilio ir I. Š. nusiuntė kartu su I. S. į ligoninę. Vietoje, kurioje buvo nukritęs I. S., pamatė jo šalmą, kurį pats buvo atvežęs iš kontoros ir davęs kiekvienam UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos darbininkui. Matomai naujas šalmas galėjo apsaugoti I. S. nuo galvos traumų. Jeigu tik būtų žinojęs, kad I. Š. negaus uždengimui faneros ir įvyks nelaimingas atsitikimas, būtų pats nuvažiavęs ir nupirkęs fanerą uždengimui.
Pirmą kartą klausė S. J., ar jis uždengs duobę, bet jis duodamas parodymus tai neigė, pasakė, kad duobės dengti nebūtina, ji turi natūralų aptvėrimą. Tada po kažkiek laiko, kai jo nebebuvo objekte, paklausė D. V., ar jis uždengs duobę. Visa tai vyko rugpjūčio mėnesio pabaigoje arba rugsėjo mėnesio pradžioje. Jis (A. S.) įspėjo iškart po uždengimo, t. y. liepos 3 d. yra įrašas, kad buvo nuimti klojiniai, tai tuomet iškart pasinuogino anga, ji pasidarė gilesnė, tada iškart žodžiu davė nurodymą. Pagrinde niekas toje zonoje nedirbo apart UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kad anga pavojinga, jis pamatė liepos pradžioje, tada ją ir atsisakė uždengti. Jam atrodo, kad buvo surašę protokolą dėl angų, duobių, tai užfiksuota gamybinių pasitarimų protokoluose. Bendrame protokole kalbėta apie duobę, jeigu yra anga, darome prielaidą, kad ji pavojinga, bet galima traktuoti, kad ji turi natūralų parapetą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui paskelbus 5 t., b. l. 71, 72 (gamybinio pasitarimo protokolas), kaltinamasis A. S. parodė, kad čia iš pradžių buvo tokios bendro pobūdžio pastabos, po to buvo nekonkretizuotos vietos, nes jų nemažai. Konkrečiai protokolo nėra surašyta dėl angos, jie kalbėjo žodžiu, protokole apskritai buvo rašoma, nes kitu atveju reikėtų labai plačiai protokolą rašyti, jeigu pradėtų rašyti, kur kokia duobė neuždengta. Iki liepos mėnesio anga nebuvo suformuota, todėl pavojaus nebuvo, todėl ir nebuvo pagrindo ją dengti.
Technologinis daiktas stovėjo po perdanga, iš esmės buvo saugu, bet liepos mėnesio pradžioje pasidarė nesaugu. Ta pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo tą pačią angą klojinių išardymui ir išėmimui iš rūsio. Po to, kai jie visiškai atsisakė uždengti dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitymo su jais, tuomet davė I. Š. nurodymą, kad jis uždengtų angą. Neatsiskaitymas prie to, kad viskas kainuoja, pinigų klausimas buvo skausmingas ir dėl neatsiskaitymo strigo darbai. Jis nežino, ar apmokėjimas buvo svarbiau už darbų saugą, bet su darbų sauga buvo problemos, kiekvieną mėnesį tikrindavo pasamdyta įmonė, išrašydavo pažeidimų protokolus, jie juos išdalindavo pagal rangovus, subrangovus, kad jie susitvarkytų, bet nė karto kuruojanti ir prižiūrinti darbų saugą įmonė nepabrėžė, kad ši anga yra pavojinga. Jis pats ėmėsi priemonių, darė spaudimą.
Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedarė, bet praktika tokia, kad pinigai nesukrenta UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, nes įmonė pasirašiusi su užsakovu sutartį, pinigai ateina į įmonės sąskaitą ir įmonė tada turi prievolę atsiskaityti su subrangovais ir rangovais pasamdytiems darbams. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės, tai kol nėra pabaigtas, pastatytas pastatas ir pagal sutartį nėra įformintas baigiamasis atliktų darbų aktas, tai ji ir atsako už savo darbų fronto darbų saugą. Matydami, kad jie (UAB „(duomenys neskelbtini)“) vykdo toje pačioje darbo zonoje darbus, jie naudoja bokštinį keltuvą, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir rūpindavosi dėl jų darbų saugos.
D. V. pasakė, kad nedengs duobės, kol S. J. neduos nurodymo. D. pasakė, kad jis (A. S.) pats žino, kad jie nedengs, neatsakė, kodėl konkrečiai. Jeigu neklysta, tai S. J. atsisakydamas dengti turėjo omenyje, kad ji šachta turi natūralų apsauginį parapetą, kuris buvo 95 cm, t. y. betoniniai šonai, kurie užtikrino natūralią tos angos apsaugą.
Po įvykio su I. Š. tuo klausimu bendravo ne vieną kartą, tai galbūt jis turėjo kažkokių minčių uždengti, bet negali atsakyti, ar tikrai čia jo (I. Š.) buvo sprendimas. I. Š. savo parodymuose nurodė, kad jis kažkada kažką pasiūlė. Bet dėl angos jis kažką pasiūlė galimai tik tada, kai jam buvo paskirta padaryti laiptus, nes kažkokių dokumentų, susirašinėjimų turbūt, kad nebuvo, nes I. Š. jis (A. S.) davė žodinį nurodymą po gamybinio pasitarimo, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakė, kad nedengs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žodžiu atsakė, kad nedengs, ir tuomet buvo priimtas Ž. D. palaimintas sprendimas, kad turi uždengti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos žmonių pagalba ir tada iškart po pasitarimo tikėtina, kad jis (A. S.) paskambino I. Š. ir davė žodinį nurodymą dengti angą. Davęs nurodymą laukė, kol jis uždengs.
Tuo metu buvo daug darbų, gal buvo pamiršę apie pavestą užduotį I. Š. ar neatkreipė dėmesio. Nes spalio 10-11 dieną eidamas per pastatą pamatė, kad patekimas iki iškasos buvo nudengtas, ir tada ėmėsi priemonių užtverti tą praėjimą. Nuo liepos 30 d. iki rugpjūčio 17 d. turėjo nedarbingumą. Grįžęs pamatė, kad niekas nepasistūmėjo į priekį, ir kėlė klausimą. Jis nebuvo atsakingas už darbų saugą. Buvo statybos vadovu, bet nebuvo paskirtas asmeniu, atsakingu už darbų saugą ir darbuotojų sveikatą, tokio įsakymo neturi. Jeigu byloje yra kažkokia medžiaga dėl L. L. paskyrimo atsakingu už darbų saugą, tai jis turėjo įsakymą. Jie buvo du statybos vadovai, nes įmonėje nuo 2009-2010 metų pradėjo taikyti praktiką, kad būtų ne po vieną statybos vadovą. Jie savo jėgomis nieko nedarydavo, nes neturėjo žmonių, buvo sukomplektuoti kitų pasamdytų įmonių statybos vadovais. Net ir įvykio vietoje ne vien tik jie su L. buvo statybos vadovais nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su darbų sauga jį sieja tai, kad pagal pareigybines nuostatas jam pavesta kontroliuoti darbų saugą. Jis sakydavo darbininkams pastabas, jeigu jie, pavyzdžiui, vaikščiodavo be šalmų. Statybos vadovų prievolė yra parengti technologijos projektą, bet dėl to, kad vėliau įsidarbino į įmonę, šiam objektui projektas jau buvo parengtas, kiek jam žinoma, buvo pastabų, jos buvo ištaisytos iki jam įsidarbinant ir vėliau projektas perduotas ir saugomas pas užsakovą. Jis matė technologijos darbų projektą, susipažino su juo. Jo nuomone, nukentėjusiojo kaltė, kad atsitiko šis įvykis, jis pagal pareigybines instrukcijas, su kuriomis buvo supažindintas, turėjo ten neiti. Ta anga (šachtos) ir taip vaizdinga, ji iš savęs betoniniais parapetais paženklinta.
Ta anga, pro kurią įžengė nukentėjusysis į pavojingą zoną, yra uždengtos durys, kurios buvo uždengtos lentomis ir sunkiomis kopėčiomis. Kai jis pamatė, kad anga atidengta, ėmėsi priemonių užtverti įėjimą, kad niekas nepraeitų, nes kilo jau pavojus įkristi į iškastą duobę ant smėlio.
Jeigu būtų šachta grindų lygyje, tai tada reikia pažymėti, kad tai pavojinga zona, o šiuo atveju ji iš savęs 95 cm turi, iš savęs yra įspėjamasis paviršius. Pagal teisės aktų reikalavimus uždengti nereikėjo, užteko betoninių aptvarų. Jis sakė S. J., kad reikia uždengti, nes darbų saugos per daug nebūna. Jie laiptines uždengdavo, kad į jas nebūtų galima įeiti, nes nebuvo turėklų, realiai tais laiptais galima eiti ir be turėklų saugiai, bet vis tiek praėjimą užtverdavo. Lentos buvo prie durų kryžmai. Skersai buvo iki kol jis pastebėjo, kad jų nebėra, tai iki įvyko 11 ar 12 dieną, nes nėra taip, kad palikdavo tokias atviras angas ir dar nakčiai. Tie laiptai buvo patraukti į šoną ir įstrižos lentos nuimtos. Lentos buvo pastatytos kaip įspėjimas, suformuotas perspėjimo ženklas ir užtvertas įėjimas į angą. Laiptai sunkūs. Nukentėjusysis nemenkas vyras, bet negali teigti, kad jis juos ir patraukė. Kažkada lentos buvo sukaltos, yra net žymės, bet kažkas sugebėjo jas išlupti, tikėtina, kad tie patys darbininkai tai padarė.
Konkretaus darbų pasiskirstymo su L. L. nebuvo, nes iki jo viską darė vienas, bet po to davė į pagalbą L. L. L. labiau sekėsi su projektuotojais, jam paliko tą erdvę, o jis (A. S.) daugiau dirbo su rangovais ir subrangovais. Saugą žiūrėjo visi, ir Ž. D., ir A. S., ir L., ir kiekvienos įmonės statybos vadovai, atsakingi už savo darbo saugą. Statyboje yra paprasta tvarka, jeigu tau paskirti žmonės, tai tu už juos ir atsakai, tu juos instruktuoji, būni paskirtas darbdavio įgaliotu asmeniu darbo saugai ir sveikatai. Bet jis (A. S.) nebuvo darbdavio įgaliotas asmuo darbo saugai ir sveikatai. Statybos vadovai ar darbų vadovai lanko specialius kursus, gauna pažymėjimus ir gali būti įgaliotais asmenimis darbų saugai ir sveikatai. Kai jis asmeniškai vadovavo žmonėms, irgi turėjo tokį pažymėjimą ir buvo atsakingas už juos. Nebuvo vieno žmogaus, atsakingo už viso objekto darbų saugą, kiekvienas subrangovas atsakydavo už savo darbą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ su darbininkais nedirbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrindinis rangovas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbų saugą buvo atsakingas asmuo pagal paskyrimo dokumentus. (duomenys neskelbtini) objekte darbdavio įgaliotas asmuo darbo saugai ir sveikatai buvo I. Š. ir L. L. Jo (A. S.) atžvilgiu tokio įsakymo nebuvo. Nežino, kodėl tokio įsakymo nebuvo. Jis turi pažymėjimą dėl darbų saugos, dabar tikėtina, kad jis pasibaigęs, turėjo darbų koordinatoriaus pažymėjimą, bet objekte nebuvo darbų saugos koordinatoriumi paskirtas. Tą dieną objekto statybos procesui vadovavo I. Š. ir jis (A. S.). I. Š. buvo darbų vykdytojas, bet turi ir statybos vadovo atestatą. I. Š. buvo paskirtas darbų vadovu ir turėjo darbdavio įgalioto asmens darbo saugai ir sveikatai įsakymą. Objekte nebuvo paskirstyti statinio statybos vadovai ir statybos vadovai. Statinio statybos vadovas yra generalinio rangovo paskiriamas asmuo vadovauti statybai ir vykdo projektą. Tai jis (A. S.) ir L. L. buvo statinio statybos vadovais. Jų svertai išvardinti gamybiniuose protokoluose ir jeigu kažkas kažko nevykdo, tai gali taikyti nuobaudas. Bet jie nuobaudų netaiko, jas taiko valdžia. Tikėtina, kad jie minėjo savo tiesioginiam vadovui Ž. D. dėl nuobaudų skyrimo, bet nuobaudos buvo skirtos tik už girtų darbuotojų sulaikymą. Jie įmonėje neturėjo praktikos rašyti raštus, kad kažkas atliktų darbus, aukštesni surašydavo juos. Protokoluose paminėta bendrai, kad kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbų saugos reikalavimų, uždengimų, užtvėrimų. Užtverta buvo ne dėl šachtos, o dėl to, kad žmogus eidamas nenukristų žemyn. Durys buvo užtvertos, kai I. Š. žmonės iškasė duobę, ir tada iškart atsirado horizontalūs aptvėrimai, kad žmogus neįkristų. Aptvėrimas nesusijęs su šachta, jis turėjo uždaryti kelią, kad niekas nepraeitų. Visus darbus šioje zonoje atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“.
I. Š. darbuotojai kasė žemyn, nes sutartyje nebuvo numatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengs laiptus, tai tas darbas paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ struktūriniam padaliniui „(duomenys neskelbtini)gamyba“, jie iškasė tą duobę, atrodo, kad dar pats nukentėjusysis gilino tą duobę apie pusę metro, o darbų vadovas įrengus tokį iškasą jį turėjo iškart užtverti, tai tikėtina, kad jie ir užtvėrė tą angą horizontaliomis lentomis, kurias kažkas vėliau nuardė. Anga buvo užtverta, bet eidamas aplink pamatė, kad ji atidengta, ir nurodė, kad jau darbo pabaiga ir reikia ją uždengti, bet niekas iki pirmadienio toje zonoje daugiau darbų ir neturėjo vykdyti. O pirmadienį jau būtų ją užtvėrę. Būtų užtvertos durys. Bet jeigu žmogus sugebėjo nutraukti tuos sunkius medinius laiptus ir pralįsti pro du horizontalius užtvėrimus. Ekspertas sakė, kad reikia angą užtverti, bet anga ir buvo užtverta, bet kas žmogų sustabdys, kai jis daro tris keturis pažeidimus. Jis (A. S.) suprato taip, kad ekspertas kalbėjo apie durų angą. Šachtos natūraliai bortas buvo. Neįgriūsi, nes jis 52 cm pločio, jeigu neužlipsi ant viršaus. Nes kai buvo atlikti apšiltinimo darbai, jis pasidarė 55-60 cm pločio, maždaug stalo pločio, tai jeigu ir susipintų kojos, tai nu neįgriūsi vis tiek. Po to, kai ta šachta buvo išbetonuota, nuimtos perdangos, tai darbai buvo vykdomi per tą šachtą, medžiagų padavimas, klojinių padavimas. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų užtvėrusi ar uždengusi pačią šachtą, tai tuos aptvėrimus bet kokiu atveju reikėtų nuimti. Kas nuima, tas atstato.
Jam nežinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundė darbų inspekcijos išvadas, bet buvo nustatyta, kad ne nukentėjusysis kaltas. Jie rašė paaiškinimus darbo inspekcijai, jis nežinojo, kokia eiga eina tyrimas, po to pradėjo domėtis, tada sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundė išvadas teismui, po to sužinojo, kad teismas skundą atmetė ir rodos apeliacine tvarka dar įmonė skundė, bet koks to rezultatas, nežino. Jų kaip statinio statybos vadovų pareigos buvo šabloninės, kiek jam teko matyti, iki jo dirbančių kolegų buvo tokios pačios, jis yra pasirašęs pareigybinėse instrukcijose, bet realiai vykdė daugiau funkcijų negu įvardinta. Vykdė daugiau darbų: pasikviečia L. ir pernešdavo statybines tvoras pasikeitus teritorijos išplanavimui ir panašiai. Tai neįprasta specifika, nes subrangovas tau nieko už dyką nedarys, tai reikėjo daryti patiems.
Įrašai žurnaluose reikalingi, nes jais remiantis buvo parengtas atliktų darbų aktas ir pateiktas užsakovui, jis priimtas ir apmokėtas. Jie pildo kiekvieną dieną žurnalą, ypatingai betoninėms konstrukcijoms, koks mišinys, ką naudojo, kur, kokius darbus atliko, kokios oro sąlygos, kad jeigu įvyktų avarija, griūtis, tai atvykęs ekspertas galėtų nagrinėti, ar nebuvo nusižengta projektinėms normoms. Tam, kad galėtų užaktuoti darbą užsakovui, turi pasirašyti žurnale. Betonavimo darbų statybos darbų žurnalas buvo pildomas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasirašo tam, kad būtų apmokėta, jeigu jis nepasirašys, tai to darbo nepriims techninis prižiūrėtojas ir jam nebus sumokėta už tuos darbus. Jis pasirašydamas darbą patį priima. Iš šito žurnalo išteka atliktų darbų aktai, kurie remiantis su subrangovu tarpusavio sutartimi, yra tarpiniai, kad būtų gaunami tarpiniai mokėjimai. O baigiamuoju aktu rangovas derina visus atliktus darbus. Jis pasirašo žurnale už tą, kas yra atlikta, o kol nėra baigiamojo akto, tol atsako UAB „(duomenys neskelbtini)“. Subrangovai atsako tik už savo darbus.
Parašai ne niekiniai. Pagal sutartį su užsakovu turi būti paskirti statybos vadovai.
Jis susipažino su įsakymu, kuriuo buvo paskirtas statybos vadovu, nesijautė įgaliotas asmuo už darbų saugą, nes nebuvo juo paskirtas, nebuvo įgaliotas. Kai atsirado objekte, betonavo pamatus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik kelias sienas išbetonavusi, o I. Š. betonavo kontrolės postų praėjimus ir jis (I. Š.) nieko bendro su pastatu neturėjo, jį pradėjo traukti prie darbų kai atsirado nenumatyti darbai, kurių niekas iš subrangovų neapsiimdavo daryti, todėl buvo priimtas valdžios sprendimas statyti dirbti struktūrinio padalinio darbininkus tiems darbams atlikti. Su jais taip pat buvo pasirašomi atliktų darbų aktai už atliktus darbus, o kaip tvarkėsi finansus, nežino.
Neformalaus aptarimo dėl darbų saugos, kuris iš jų trijų buvo viršesnis, nebuvo, projekto direktorius buvo Ž. D., jis darydavo darbų saugos pastabas ir jis (A. S.) su L. taip pat reaguodavo į darbų saugos pažeidimus, ir pats I. Š. reaguodavo. I. Š. jam (A. S.) neduodavo nurodymų vykdyti darbų saugos reikalavimus. Jis (I. Š.) jam (A. S.) duoti nurodymų gal ir negalėjo, nes pagal organizacinę schemą tai visai kiti struktūriniai padaliniai. Jis (A. S.) su L. buvo pavaldūs Ž. O I. Š. pavaldus savo statybos direktoriui. I. Š. kaip subrangovas buvo pavaldus. I. Š. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet jis dirbo kitame struktūriniame padalinyje su kitais žmonėmis, jie turėjo savo statybos direktorių.
Jis (A. S.) davė nurodymą uždengti, nes už darbus būtų mokėję, nes buvo skiriamos lėšos iš biudžeto medžiagoms pirkti. Statybos vadovai buvo jis ir L., jiems pavaldi buvo asistentė I. Jis (A. S.) buvo pavaldus projektų direktoriui, vykdomajam direktoriui ir direktorius. I. Š. buvo pavaldūs plataus profilio statybininkai, o I. Š. pavaldus statybos direktoriui. Už darbuotojų darbų saugą atsakingas I. Š. L. L. galbūt formaliai buvo atsakingas už subrangovų, rangovų darbų saugą. Jie nedirbo savo jėgomis, todėl darbus perduodavo dar kitiems ir pagal sutartis visą darbų saugą perkelia subrangovams, jų piniguose yra numatytos lėšos aptvėrimams, uždengimams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kažkokius darbus irgi vykdė turbūt „(duomenys neskelbtini)“ pagalba. Kol šachta nepriduota, tol atsakomybė tenka UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pasamdyta įmonė, kuri atlikdavo tyrimą objekte dėl nusižengimų, tada pagal nusižengimų aktą, pagal tas pastabas išdalindavo kiekvienam. Jis (A. S.) nedirba su žmonėmis, tai todėl ir nėra įgaliotas už žmonių saugumą. Jis pasirašė, kad susipažino su įsakymu, kuriuo buvo paskirtas statinio statybos vadovu, bet nerašė, kad sutinka. Nėra tokio įsakymo, kad būtų tiesiogiai įgaliotas darbų saugai. Jis tokio įsakymo neturėjo.
Remiantis statybos darbų žurnalu, sienelės išbetonuotos buvo 2018-06-27, o klojiniai iš po perdangos išimti 2018-07-03. Nuėmus klojinius, šachta tapo atvira. Iki 2018-07-03 ji buvo 95 cm pločio, o po klojinių nuėmimo dar prisidėjo. Monolito betonavimo darbai turėjo būti pabaigti pagal sutartį 2018-08-01. Nuo liepos 3 dienos iki galutinės datos buvo likusios 4 savaitės darbams pabaigti, bet buvo nerealu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus pabaigs. Neatsimena, ar sutartis buvo pratęsta, ar ne.
Jam nežinoma, kokiu būdu buvo išspręstas klausimas dėl bendradarbiavimo su subrangovu. Spalio pradžioje jis ėmėsi papildomų priemonių, inicijavo plokščių užsakymą, nes po to vyko apšiltinimo darbai, kurie buvo baigti 2018 m. spalio 3-4 dienomis. Perdangos parapeto aukštis sumažėjo, todėl ragino UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždengti duobę, bet jie atsisakė, todėl tarpusavyje su Ž. D. apsitarė ir davė nurodymą I. Š., kad jis nupirktų lentas.
Atlikus šiltinimo darbus aukštis sumažėjo 25 cm. Nelaimingo atsitikimo metu parapeto aukštis buvo apie 70 cm ir plotis 55 cm. Dėl to parapeto aukščio sumažėjimo kilo iniciatyva dėl uždengimo angos. Kai dėl tų plokščių buvo duotas žodinis nurodymas, tai neužfiksavo, kaip jis buvo įvykdytas.
Po įvykio kalbėjo su I. Š. I. Š. sakė, kad jam neapmokėjo plokščių ir jis neturėjo kuo uždengti. Nežino, ar sąskaitą gavo, ar pateikė užsakymą. Žino, kad spalio 18 d. plokštės buvo nupirktos, bet ar I. Š. jas užsakė, ar pamiršo, nežino.
Aptariamu laikotarpiu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo dar vienas statybos vadovas, kuris buvo atsakingas už elektrotechnikos darbus, R. M. Negali atsakyti, ar jo darbo pobūdis buvo susijęs su šachta, gal kažkokių turėjo darbų dėl medžiagų padavimo. R. M. buvo paskirtas statybos darbų vadovu nuo objekto pradžios, jis darydavo įrašus žurnale už spec. dalis. Jie (UAB „(duomenys neskelbtini)“) turėjo dar vieną žmogų, kuris atsakingas už vandentiekio darbus, jis buvo spec. dalių darbų vadovas, bet jis žurnale pasirašydavo toje skiltyje, kur yra statybos darbų vadovų parašai.
Asistentė išsiųsdavo protokolus el. paštu visiems statybos vadovams ir jeigu trijų dienų bėgyje kas nors turėdavo pastabų, tai tas protokolas būdavo pataisytas. Jis (A. S.) vis tiek rūpinosi darbų sauga, kad neatsitiktų nelaimingas įvykis. Nuo jo darbo pradžios iki monolitinių darbų perdavimo – priėmimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitas vietas uždengdavo, bet buvo tų pažeidimų, jie atsispindėdavo gamybiniuose protokoluose, taip pat konkrečias pastabas surašydavo darbų saugos specialistas įmonės, kuri prižiūrėjo darbų saugą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai darbų saugos priemonėmis rūpinosi iki pat darbų pabaigimo dienos. Nebuvo taip, kad be pastabų jie dėtų tas apsaugas, reikėjo duoti nurodymus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai reaguodavo į pastabas, raginimus.
Ikiteisminio tyrimo metu A. S. apklaustas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais 2019-11-21 parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis dirbo nuo 2018 m. kovo iki 2019 m. kovo 7 d. (taip pat šioje bendrovėje jis buvo dirbęs 2008 m. - 2012 m.). Jo paskutinės pareigos šioje bendrovėje buvo statybos vadovas. Jis UAB (duomenys neskelbtini) 2018-04-03 direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-180403-01 buvo paskirtas specialios paskirties (įslaptintas) pastato, adresu (duomenys neskelbtini), statybos vadovu, šiame įsakyme nurodant organizuoti darbų technologijos projekto rengimą (tačiau jam pradėjus dirbti šiame objekte ir iki nelaimingo atsitikimo jis nebuvo supažindintas su technologijos projektu, kuris buvo parengtas iki jo darbų pradžios ir buvo saugomas pas užsakovą (duomenys neskelbtini)); garantuoti saugų darbą statybvietėje ir kt. Jis turi jam išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį jam teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Taip pat šiame statybos objekte vėliau (jau po 2018-04-03) statybos vadovu buvo paskirtas ir L. L. Oficialaus darbų pasiskirstymo tarp jo ir kito statybos vadovo L. L. nebuvo, tačiau šis daugiau dirbo su dokumentais, projektais, o jis (A. S.) daugiau dirbdavo statybos aikštelėje, tačiau iš esmės ir L. L., ir jis atliko tas pačias funkcijas. Nors jis oficialių dokumentų nėra matęs, tačiau I. Š. faktiškai buvo vienas iš statybos darbų vadovų, kuris vadovavo UAB (duomenys neskelbtini) plataus profilio statybininkų grupei (2-5 žmonėms), iš jų ir I. S. Techninė šachta, į kurią 2018 m. spalio 13 d. (šeštadienį) įkrito I. S., t. y. jos sienos, buvo išbetonuotos iki įvykio (kada, nepamena), taip pat iki įvykio (nepamena kada) šios išbetonuotos šachtos išorinės sienos buvo apšiltintos apšiltinimo medžiaga steroduru. Kadangi šios techninės šachtos išbetonuotos sienos buvo iškilusios pakankamai aukštai, t. y. nuo 0,95 m iki 2,1 m aukštį nuo žemės (nuo žemės paviršiaus duobėje, kurią kasant dalyvavo ir I. S., be to, kiek pamena, šis dirbo ir šios šachtos rūsyje) ar nuo apatinės išbetonuotos perdangos arba nuo apšiltinimo sluoksnio, padėto ant apatinės perdangos. Todėl (kadangi šių šachtos sienų viršus buvo pakankamai aukštai nuo minėtų paviršių) papildomai aptverti atitvarais šios šachtos nebuvo reikalo, todėl betonavimo ir apšiltinimo darbus atlikę subrangovai jos neaptvėrinėjo ir nedengė. Dėl tos pačios priežasties jis, kaip statybos vadovas, nematė būtinybės aptverti atitvarais šios šachtos ar uždengti ją plokštėmis. Be to, šachtos uždengimas plokštėmis būtų trukdęs medžiagų padavimo į rūsį, iškėlimo iš jo darbams. Pamena, kad I. Š. dar iki šio įvykio (tiksliau nepamena kada) jam minėjo, kad šis nori uždengti šią šachtą plokštėmis, ką jis šiam į tai atsakė, dabar nepamena. Dėl kokių priežasčių nebuvo uždengta, nežino. Nebuvo pagrindo tikėtis, kad kas nors bandys lipti ant šios šachtos nuo pastato pusės (ir kitų pusių). Praėjimas, pro kurį į vidinį pastato kiemą pateko I. S., buvo užtvertas (ar kas nors iki įvykio šias užtvėrimo lentas atplėšė nuo sienos, į tai jis negali atsakyti). Nori pabrėžti, kad pati minėtos šachtos sienelė buvo kaip natūralus aptvėrimas, saugantis nuo kritimo iš aukščio. Daugiau nieko šiuo metu papildyti neturi (4 t., b. l. 12-13).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. S. 2020-05-15 parodė, kad jis psichikos, priklausomybės ligomis neserga, nesirgo, galvos traumų neturėjo, lietuvių kalbą supranta, skaito, rašo, vertėjas jam nėra reikalingas. Kuo yra įtariamas suprato, šiuo metu kaltės klausimo nekomentuos. Jis laikosi tų parodymų, kuriuos davė apklausiamas kaip specialusis liudytojas 2019-11-21. Pasinaudodamas savo, kaip įtariamojo, teise šiuo metu papildomų aplinkybių jis nenurodys. Galimai tai padarys, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga (4 t., b. l. 23-24).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. L. kaltės nepripažino ir parodė, kad įsidarbino įmonėje ir objekte pradėjo dirbti liepos 16 dieną. Objekte buvo vienas statybos vadovas, kuriam reikėjo pagalbos, nes objektas didelis, daug reikalų, todėl jį paskyrė ten. Susitiko su A. S. objekte, apsitarė, ką darysi, kas už ką atsakingas, taip pat ir su Ž. D., kuris buvo projekto direktorius, bet viską apsitarė žodžiu. Jis (L. L.) turėjo 4 metų patirtį projektavime, todėl sprendė klausimus, susijusius su projektavimu. Dažniausiai darbo projektą rengia rangovai, bet kadangi buvo specialus objektas, daug užslaptintos informacijos, todėl pats užsakovas rengė projekto planą, jame buvo daugybė neatitikimų ir jis juos spręsdavo, pavyzdžiui, statybos eigoje pastebėję, kad durų anga ne vietoje, tai tikrindavo su projektuotojais ir užsakovu ir spręsdavo projektavimo klausimus, kad projektas atitiktų realybę. Taip dirbo kelis mėnesius iki įvykio. Prieš pat įvykį jis buvo susitaręs su darbdaviu dėl atostogų. Penktadienį iki įvykio po pietų važiavo į pagrindinį ofisą susitvarkyti dokumentus dėl atostogų ir toliau atostogavo. Apie tą įvykį sužinojo dar po savaitės grįžęs iš atostogų, kuomet kolegos papasakojo, kas nutiko tą šeštadienį. Kas ten buvo tiksliai, nežino ir prie to įvykio kažkaip specialiai nedirbo, nes visi kolegos suprato, kad jis tame nedalyvavo, nes nebuvo darbe ir jokiose darbo inspekcijos paaiškinimuose, schemų braižyme nedalyvavo, nes dirbo savo darbą, daugiausiai susijusį su dokumentais, projektavimu, klaidų sprendimu ir naujų situacijų priėmime, kaip atlikti vieną ar kitą darbą. Mano, svarbu tai, kad jis niekada nevadovavo ir niekada nenurodinėjo tiesiogiai darbininkams, niekada nebuvo perėmęs darbų vadovo funkcijų, neliepė niekam dirbti, nešti plytas ar pan.
Jo funkcija nebuvo technologinio projekto sudarymas. Buvo daug įslaptintų dalykų, jie negaudavo pilnos medžiagos arba gaudavo labai apribotą ir prie technologinio projekto jis nesilietė, projektas buvo parengtas dar kitų statybos vadovų, kurie dirbo dar prieš A., vienas buvo A., kito vardo neatsimena. Bet projektas jau buvo parengtas užsakovo, jį laikė pas save seifuose, jie jo nematė, žinojo, kad jis parengtas, jiems sakė, kad viskas gerai.
Jis (L. L.) buvo statybos darbų vadovas. A. S. taip pat statybos darbų vadovas, jis dirbo aikštelėje. Kiek supranta, žiūrint popieriuje, jų pareigos nesiskiria, bet dėl to, kad tai buvo šabloniškas įsakymas, darbdavys jų neišskyrė, jie susėdo, apsitarė, kad nedubliuotų darbų, pasiskirstė pareigomis. Dabar supranta, kad tai ir jo atsakomybė, tada galvojo, kad tai, ką susitarė žodžiu, irgi yra svarbu, dabar jau į dokumentus atkreiptų dėmesį, kad viskas būtų aprašyta.
Technologinį projektą ne direktorius užsakė, o užsakovų atstovai. Jis neturėjo galimybės tikrinti technologijos projekte esančių saugos taisyklių ir eiti per statybvietę žiūrėti, ar taip parašyta ir taip vykdoma. Bet lankydavosi aikštelėje ir jeigu matydavo nesaugų darbą, žmogų be šalmo, prakirstą prailgintuvą, tai be abejo, duodavo pastabas ir sakydavo greitai susitvarkyti. Su A. apie tai kalbėdavo, kad tame ir tame korpuse atitvaras atrodo nelabai tvirtai ir reikėtų jį sutvarkyti.
Jis tame pokalbyje tarp I. Š. ir A. S. nedalyvavo ir dabar jau pradeda abejoti, ar tai buvo po įvykio, ar prieš. Kažkokios kalbos buvo, bet praėjo jau keli metai ir sunku dabar pasakyti, kada apie uždengimus kalbėjo. Praėjo tikrai ilgas laikotarpis, neteigia, kad prieš įvykį buvo pokalbis, neteigia, kad po įvykio. Sunku prisiminti. Buvo gamybiniai susitikimai, jeigu protokole parašyta, kad buvo tokia pastaba ir protokolo data ankstesnė, tai reiškia, kad buvo kalbėta apie papildomus uždengimus.
Jis žinojo tą (durų) angą, žinojo, kas ten turi būti, žinojo, kas pagal projektą ten bus toliau daroma. Durys buvo užkaltos dviem lentomis ir tikrai iš šono atrodė teisingai užtvertas praėjimas, kažkokių klausimų nekilo, kad kažkas galėtų praeiti, perlipti ar pralaužti. Durys prisuktos buvo. Durys dažnai būdavo papildomai užremtos dar papildomomis paletėmis. Kadangi ten nebuvo praėjimo, ten šoninė patalpa, tai kiti dirbantys žmonės, jeigu jiems, pavyzdžiui, lieka paletė ir maišo darbui, tai jie paimdavo ir užstumdavo. Kiek pamena, tai tikrai taip buvo, gal net yra matęs, kaip pats A. pastato paletę, kad niekas neitų, bet lentos tikrai buvo. Lentos buvo dėl žmonių saugumo, nes išėjus pro būsimas duris buvo galima 2 metrus žemyn įkristi. Šulinys ne po durimis, bet jeigu negalima patekti į tą teritoriją, tai negalima ir įkristi. Jeigu negali patekti į balkoną, tai vadinasi, kad balkonas yra saugus, nes yra užtvertas įėjimas į jį. Buvo kitos durys išėjimas per lauką kitoje statybvietės dalyje, zonoje, bet būtų reikėję apeiti visą pastatą iš kitos pusės. Zona buvo aptverta paprasta statybine tvora patenkant iš kitos pusės. Ten tinklas. Šachta buvo įrengta dar iki jam pradedant dirbti, tai logiškai galvojant, tai turbūt šachtos darbus prižiūrėjo A., bet žiūrint į tai, kad buvo subrangovai, tai jie turėjo prižiūrėti savo zoną.
Būdavo pasitarimai ir juose dalyvaudavo ir subrangovai trečiadieniais, o ketvirtadieniais būdavo pasitarimas su užsakovu ir projektuotoju, ir taip kiekvieną savaitę. Buvo daug nurodymų, susijusių su darbų saugumu, nuo prailgintuvų iki atitvarų, konkrečiai dėl šachtos turbūt irgi buvo. Negali atsakyti, ar medžiagos buvo užsakytos iki įvykio aptvėrimui, nes neatliko to. Kiek žino, tai I. Š. rūpinosi šiuo dalyku.
Jeigu buvo gamybiniai protokolai su ankstesne data, tai tada tikrai taip ir buvo, žinojo, kad šachta neuždengta, I. Š. buvo atsakingas už tai, bet taip ir neuždengė. I. Š. turėjo užsakyti medžiagas, bet dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ šlubuojančių finansų to padaryti negalėjo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ kategoriškai kalbėjo, kad bet kokio papildomo darbelio jie nedarys, nes jie turbūt buvo gavę nurodymą iš savo vadovybės, kad kol nebus atsiskaityta pilnai už atliktus darbus, tol kitų papildomų darbų nedarys. To pasėkoje buvo svarbu užtikrinti saugumą ir I. Š. buvo paskirtas, kad jis užsakytų medžiagas, nes jis (L. L.) pagal funkcijas neturėjo nei vadybininko el. pašto, nei telefono.
Neteigia, kad tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomas darbas, bet jie tuo metu to nepadarė, nes nesumokėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedė I. Š., kad jis užsakytų medžiagas. I. Š. neuždengė šachtos, nes jis negavo medžiagų dėl finansinių problemų. Jie bandė imtis priemonių dėl šachtos. Ta šachta buvo saugi iš savęs, einant šalia jos ir užkliuvus už akmens niekaip neįgriūtum į tą šachtą, nes ji yra pakelta. Kad kitas statybos vadovas kalbėjo apie tai, kad reikia įrengti papildomai apsaugą, tai jis (L. L.) nei galėjo, nei turbūt būtų norėjęs prieštarauti tam.
Jis savo pareigas suvokė šiek tiek kitaip, nes buvo pasikalbėję, kas už ką atsakingas. Jo nuomone, ten nebuvo būtina įrengti apsaugą, nes jeigu turi, pavyzdžiui, 9 aukštų pastatą ir atvirą balkoną 9 aukšte, tai šio balkono gylis yra N kartų didesnis, negu šios šachtos, bet jeigu turėklas yra aukštas, tai balkonas yra saugus. Saugumo priemonių buvo imtasi neleidžiant patekti į tą zoną, kur yra šachta. Kadangi technologijos projekto neturėjo, o statybvietė yra gyvas organizmas, ten viskas keičiasi valandomis, ir takai, tai darbų vadovams pasakydavo, kad darbuotojai būtų atsargūs, bet statybvietėje užkaltos lentos jau signalizuoja, kad praėjimo nėra. I. Š. reikėjo įpareigoti uždengti šachtą, nes bet koks papildomas saugumas yra tik geriau. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sakyta iš pradžių apie šachtos uždengimą ir ne tik apie ją, kad turi palikti tvarkingą darbo vietą, ir nemano, kad ši vieta buvo išskirta, o tada kalbėta su I. Š.
Žurnale kartais pasirašinėdavo. Jie tikrindavo darbus. Pamatuoja, ar tokio ilgio siena, ar statmena, ar atitinka projektą, ir tuomet pasirašo už tuos darbus žurnale, tuomet subrangovas pagal tai teikia aktus. Kuomet patikrina, kviečia užsakovo atstovą, techninę priežiūrą ir rodo, kad va įrengė sieną, kad jų manymu viskas teisingai ir atitinka projektą, ir tada kai techninė priežiūra pasirašo, reiškia, kad viskas teisingai.
Techninis prižiūrėtojas nuo 1 iki 3 kartų atvažiuodavo į statybvietę, jie eidavo pagal statybos žurnalą, apeidavo darbus ir tuomet grįždavo į būdelę pasirašyti už atliktus darbus. Techninio prižiūrėtojo parašas reiškia, kad atliktas darbas atitinka projektinę dokumentaciją. Pasirašydami priima darbus. Kai pasirašo žurnale, kad darbus priėmė vadovas, subrangovas turi gauti pinigus už atliktus darbus, bet prieš tai subrangovas turi grąžinti darbų frontą, o darbų frontas grąžinimas yra tas pats lapas, kuriame pasirašo, kad priima darbų frontą, ir jis yra dabar jų (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atsakomybėje. Tie tarpiniai aktai būna kas mėnesį, bet subrangovai paskirstomi pagal darbus. Aišku, kad į aktus surinkdavo kelias zonas. Jeigu atliktas darbas ir pasirašoma, kad jis priimamas, tai turi dar išrašyti F2 ir F3 formą, kad yra atlikta. Tai galbūt tie darbai nebaigti, galbūt tik dalis darbų atlikta toje zonoje. Toje dalyje, kurią jis priėmė, yra parašytas kiekis, jis pasirašė už tam tikrą kiekį 38 kvadratus, bet subrangovui taip ir liko prievolė ten dirbti, nes yra 250 kvadratų. Tarpinis aktas svarbus visoms pusėms, vieniems kad gauti apmokėjimą, o kiti rašo nuo savęs aktą užsakovui, kad subrangovas padarė tiek kvadratų darbo ir mėnesio pabaigoje gauna atsiskaitymą.
Jis žinojo, kad dėl apšiltinimo darbų šachtos aptvėrimas lentomis buvo nuardomas, nes trukdė darbams, kranas buvo vienas, o jo naudotis norinčiųjų buvo daug, piko metu dirbdavo ir 300 darbuotojų, darbų vadovų daug, tai tam, kad nusileisti medžiagas, jie spręsdavo, kuris pirmas leis medžiagas, ir paskirstydavo laikus, kada kas naudojasi kranu, kas paskutiniai, tas susitvarko vietą, jie atidengdavo ir uždengdavo šachtą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada neuždengė šachtos. Arba kiti subrangovai uždengė, arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, o kad buvo ginčas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neuždengė, tai čia dėl finansų. Apie tokį ginčą yra girdėjęs. Jis netiki, kad šachta nesaugi, ji saugi, bet tam, kad niekas ten neitų, buvo užtvėrimas į tą zoną. Ekspertas pasakė, kad tos aptvėrimas yra tinkamas, bet jeigu žmogus ten pateko išardydamas tas lentas, tai buvo labai negerai. Toje zonoje žmonės dirbo. Zonoje buvo uždraustas judėjimas, nebent jeigu paskiriami darbai, tai galima su priežiūra eiti į tą zoną perėjus aplink pastatą, taip dirbo I. Š. Darbuotojai patekdavo į zoną, kur yra šachta. Nukentėjusysis įkrito, nes lipo polistirolu, nes kitu atveju būtų nukritęs iškart vos tik peržengęs durų angą. Darbuotojams buvo uždrausta ten judėti, tai atsispindėjo lentomis, tai bet kokioje statybvietėje rodo, kad negalima eiti, juk tokių angų buvo daug, ir jos irgi buvo taip pat užkaltos, bet pro jas niekas nėjo. Lentos saugos nuo priėjimo prie šachtos, pagal nutylėjimą, bet toks užtvėrimas rodo, kad negalima eiti. Darbuotojams žodžiu buvo paaiškinama kiekvieną dieną, kur jie dirbs, ir I. Š. duodamas parodymus pasakė, kad ateidamas dirbti susipažindavo su zona, pasižiūrėdavo, ar jo darbuotojams saugu dirbti, tai lygiai taip pat ir šachtoje, apie tai kiekvieną dieną buvo kalbama. Jis (L. L.) tam ir buvo priimtas, kad padėtų kitam statybos vadovui, nes buvo didžiulis krūvis, didelis objektas, kol apeisi tiek kvadratų tai nebus laiko prisėsti dokumentų sutvarkyti. Nei jis A. buvo atsakingas, nei A. jam, bet Ž. D. nurodydavo jiems strateginius dalykus, kur, ką reikia padaryti. Ž. D. yra projektų vadovas.
Neatkreipė dėmesio, kad turi būti vienas statinio statybos vadovas, nes statybvietėse dirbo komandose, dabar puikiai supranta, kad turėjo būti kitaip, bet negalėjo įmonei nusakyti, kaip organizuoti statybą. Už viską buvo atsakingi jis ir A., dalyvaudavo pasitarimuose, bet jis labiau dirbo ties projektavimu ir nurodydavo, kaip atlikti subrangovams vieną ar kitą vietą, kas pasikeitė projekte, nes jie nematydavo visų dalių, o jis matydavo ir kitų subrangovų darbus. Šachtą yra matęs, nors didžiąją dalį praleisdavo būdelėje, bet eidavo ir prie šachtos. Po žodinio pasikalbėjimo su A. S. funkcijos nebuvo atribotos rašytiniu būdu. Abu buvo atsakingi už darbų saugą. Kol UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepabaigė visų darbų tame fronte, tol negalėjo priduoti darbų fronto.
Įvykio dieną nedirbo, buvo atostogose. Penktadienį dieną prieš buvo statybvietėje, abejoja, ar buvo prie šachtos. Puikiai atsimena, kad kuomet paskutinį kartą matė įėjimą į šachtą, jis buvo užkaltas lentomis ir penktadienį nebuvo kitaip. Jie žodžiu paaiškindavo darbininkams, kad reikia eiti aplink, nes ten nesaugu, brėždavo ant paprasto popieriaus lapo. Oficialiai tai nebuvo įforminama. Visose statybvietėse dominuoja lentos, pagal nutylėjimą yra suprantama, kad praėjimo nėra. Toks lentų užtvėrimas nebuvo neįprastas dalykas statybvietėje, mano, kad darbininkas suprato, ką tai reiškia. Lentos nebuvo sulaužytos, bet jos nutrauktos. Netiki, kad lentos galėjo būti nepritvirtintos.
Subrangovas tuo metu įvykio metu nebuvo baigęs darbų, galutinį darbų perdavimo aktą pasirašė spalio 30 dieną. Visuomet būdavo daromi aptvėrimai ir jie nuimami, kuomet tapdavo saugu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sakė, kad šachta yra pati saugi iš savęs.
Ikiteisminio tyrimo metu L. L. apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais 2019-11-18 parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis dirbo nuo 2018 m. gegužės iki 2019 m. kovo. Jo pareigos šioje bendrovėje iki 2018-07-16 buvo statybos vadovo asistentas, o nuo 2018-07-16 – statybos vadovas. Šiuo metu ši bendrovė yra restruktūrizuojama. Jis UAB (duomenys neskelbtini) 2018-07-16 direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-180716-02 buvo paskirtas specialios paskirties (įslaptintas) pastato, adresu (duomenys neskelbtini), statybos vadovu, taip pat tuo pačiu įsakymu jis buvo paskirtas darbdavio įgaliotu asmeniu (padalinio vadovu) šiame statybos objekte, jam pavedant įgyvendinti saugos ir sveikatos priemones, įvardintas jo pasirašytame tuo pačiu įsakymu patvirtintame darbdavio įgalioto asmens (padalinio vadovo) funkcijų ir teisių apraše. Dar iki jo (iki 2018-07-16) šio objekto statybos vadovu buvo paskirtas A. S., tokiu būdu šis statybos objektas turėjo du statybos vadovus. Tarp jų su A. S. nebuvo pasiskirstymo veiklos zonomis šiame objekte (teritorijomis), tačiau jis daugiau dirbo su statybos projektu, su projektuotojais, sprendžiant statybinių mazgų projekte tinkamumą pastatui (pritaikymą pastatui), o A. S. daugiau dirbo šio objekto statybos aikštelėje – vadovavo konkretiems darbams, konkretiems darbų vadovams statybos aikštelėje. I. Š. buvo vienas iš darbų vadovų, kuris vadovavo plataus profilio statybininkų grupei, iš jų ir I. S. Techninė šachta, į kurią 2018 m. spalio 13 d. (šeštadienį) įkrito I. S., buvo išbetonuota dar iki jam pirmą kartą pasirodant šiame pastate, t. y. iki 2018 m. birželio mėn. Ji buvo daug kartų aptverta ir uždengta, po to vėl atidengiama ir nuardomas aptvėrimas, kadangi per šią šachtą kranas nuleisdavo statybines medžiagas. 2018 m. rugsėjo-spalio mėnesį šios šachtos išorinės sienos buvo apšiltinamos polistirolu, todėl šios šachtos aptvėrimas lentomis buvo nuardomas, nes trukdė darbams (negali pasakyti, nepamena, ar aptvėrimas buvo vėl uždedamas šių darbų eigoje ar šiuo darbus pabaigus). Minėtiems šachtos sienų apšiltinimo darbams vadovavo statybos darbų vadovas J. G. Šiuos darbus kaip statybos vadovas faktiškai turėjo kontroliuoti A. S. (kuris daugiausia dirbo statybos aikštelėje, o jis – su projektu, nes buvo dirbęs projektavime, taip jie buvo pasiskirstę UAB (duomenys neskelbtini) projektų direktoriaus Ž. D. žodiniu nurodymu, žodiniu susitarimu). Kiekvieną trečiadienį nuo 9 val. vykdavo gamybiniai pasitarimai su šio objekto atsakingais darbų vadovais. Paskutinį ar priešpaskutinį gamybinį pasitarimą iki šio įvykio, kilusio 2018-10-13, per tokį gamybinį pasitarimą, kiek pamena, statybos vadovas A. S. pasakė I. Š. (kuriam tiesiogiai vadovavo) uždengti tą šachtą storos faneros ar klijuotų drožlių plokštėmis saugumo sumetimais (kad niekas neįgriūtų), per kurias galima vaikščioti, tačiau tai nebuvo padaryta, nes UAB (duomenys neskelbtini) dėl prasidėjusių finansinių problemų neskyrė tam lėšų (nupirkti tokias plokštes). Jo manymu, I. S. neturėjo patekti į įvykio vietą pro tą praėjimą (šalia minėtos šachtos), pro kurį šis pateko prie šachtos, nes tas praėjimas buvo užtvertas prisuktomis prie sienos lentomis (jei šis būtų ėjęs pro leidžiamą, toliau esantį praėjimą, jam nebūtų reikėję lipti ant tos šachtos ir jis nebūtų į ją įkritęs). Paskutinį kartą jis buvo šiame statybos objekte 2018-10-12 dieną kažkada iki pietų, įvykio dieną jis nedirbo, nes nuo 2018-10-15 jis jau atostogavo. Ar 2018-10-12 minėta šachta buvo aptverta, šito pasakyti negali, neįsidėmėjo. Daugiau nieko šiuo metu papildyti neturi (4 t., b. l. 40-41).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis L. L. 2020-05-20 parodė, kad jis psichikos, priklausomybės ligomis neserga, nesirgo, galvos traumų neturėjo. Lietuvių kalbą supranta, skaito, rašo, vertėjas jam nėra reikalingas. Kuo yra įtariamas, suprato, kaltu neprisipažįsta. Jis laikosi tų parodymų, kuriuos davė apklausiamas kaip specialusis liudytojas 2019-11-18, tačiau norėtų juos papildyti būtent taip: pagal BK176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar šio įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Ši norma yra blanketinė, ją taikant būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441/2014, 2K-11-648/2017, 2K-126-693/2017). Nori pažymėti, kad:
1. Jo pareigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbovietėje buvo susijusios su projektine veikla ir dokumentacija, projekto sprendinių tinkamumu pastatui ir t. t., bet ne su nurodymų davimu darbuotojams statybos aikštelėje, šį faktą patvirtina kita byloje esanti medžiaga. 2. Paskutinę darbo dieną prieš įvykį, jam būnant darbe, įėjimas į terasą buvo užkaltas dviem įstrižai pastatytomis ir prie sienos prisuktomis lentomis, taip pat į lentas buvo atremtos kopėčios, kas reikštų, jog, neišardžius suformuoto užtvėrimo, nebūtų galimybės patekti į terasą. Ar lentos (kaip teigia nukentėjusysis) įvykio dieną buvo neprisuktos, o tik atremtos į sieną, jis patvirtinti negali, nes tą dieną jis nebuvo darbe (buvo atostogose) ir atitinkamai negalėjo kontroliuoti darbuotojo ar darbuotojų, kurie galimai išardė suformuoto užtvėrimo konstrukciją. 3. Šachtos viršus būdavo tiek uždengiamas, tiek nudengiamas, dėl tos priežasties, kad pati šachtos anga buvo naudojama perkelti statybinėms medžiagomis į rūsį ar iš jo. Minėtus darbus, tuo pačiu ir angos uždengimą kuruodavo kiti asmenys, užimantys vadovaujančias pareigas statybos objekte. Kaip statinio vadovas, dirbantis su dokumentine veikla, jis nedalyvaudavo šachtos uždengimo/atidengimo darbuose, atitinkamai šių darbų neorganizuodavo ir nekuruodavo, nes šiuos darbus pagal žodinį darbų pasiskirstymą atlikdavo kiti asmenys. Darbai, vykdavę prie šachtos – tokie kaip angos atidengimas, o vėliau jos uždengimas, pasirūpinant, kad šachta būtų uždengta saugiai, nebūdavo jo žinioje. Taigi, šachtos uždengimo proceso jis užtikrinti neturėjo pagal savo darbines pareigas, o, be to, to jis ir negalėjo padaryti, nes darbe įvykio dieną jis nebuvo. 4. Per pasitarimą, kuris vykdomas kiekvieną trečiadienį, šachtos uždengimo darbus A. S. (kaip statinio vadovas, kuruojantis darbų vadovų veiklą) yra paskyręs atlikti darbų vadovui I. Š., kuris pagal pareigybinius nuostatus taip pat turėjo pareigą objekte užtikrinti darbų saugą. I. Š. dar iki įvykio dienos užsakė medžiagas, skirtas angos uždengimui, šių medžiagų negavęs, daugiau nesiėmė jokių veiksmų užtikrinti jam paskirtų pareigų įvykdymą. Remiantis profesinės rizikos valdymo kortele Nr. 1, užtikrinti atvirų angų uždengimą, paženklinimą ir aptvėrimą yra I. Š. pareiga. Šį faktą patvirtino VDI ekspertas 2018-12-17 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. AK20182100302. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis, kaip statybos vadovas, nevykdė savo darbinių funkcijų arba vykdė jas netinkamai. Nei VDI akte, nei 2019-02-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje Nr. SE-345, nei jokioje kitoje specialisto išvadoje nėra konstatuojama, kad jo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas būtų lėmęs nelaimingo įvykio darbe atsitikimą. Kiekvienu konkrečiu atveju nustatinėjant BK 176 str. 1 d. subjektą, analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Tiek byloje esančios eksperto išvados, tiek liudininkų ir įtariamųjų parodymai aiškiai nurodo, kad pareiga užtikrinti atvirų angų uždengimą (ypač kai tam buvo pateiktas atskiras statinio vadovo paliepimas) tenka I. Š. Net jei ir nustačius, jog nukentėjusiojo I. S. protu nesuvokiami veiksmai nelėmė įvykio atsiradimo priežasties, tokiu atveju atsakomybę tiek pagal susiformavusią teismų praktiką, tiek pagal LR, tiek ir įmonės vidinius teisės aktus tenka asmeniui, kuris nevykdė savo pareigų. Jis neturėjo pareigos užtikrinti angos uždengimą ir tinkamą paženklinimą, nes ši pareiga buvo nustatyta I. Š. Daugiau nieko šiuo metu papildyti neturi (4 t., b. l. 50-52).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis I. S. parodė, kad buvo labai karšta, užsinorėjo atsigerti vandens. Buitinėje patalpoje geriamo vandens nebuvo, klausinėjo bendradarbių, jie pasakė, kad toje vietoje yra čiaupas. Jis objekte dirbo tik 6 dieną, objektas didelis, 5 aukštų namas, skubėdamas nutarė sutrumpinti kelią, nes darbe reikia dirbti greitai, viršininkams nepatinka, jeigu ilgai kažkur užtrunki. Galvojo, kad šachta užbetonuota, buvo sukryžiuotos lentos, jis nukėlė lentą, galvojo, nubėgs, bet gavosi taip, kad atsistojo ant plėvelės. Galvojo, kad ji ant standaus pagrindo uždėta, dažniausiai plėvele uždengiamas betonas, kad stogas būtų sausas. Taip gavosi, kad stojosi ant plėvelės ir iškart krito į šachtą.
Prieš tai jis dirbo prie šachtos, bet nelipo, matė lipančius ten žmones, bet neįsidėmėjo, jie eidavo pakraščiu ir nušokdavo ant žemės. Plėvelė buvo lygiai uždengta. Jis lentą patraukė, ji buvo ant durų angos sukryžiuota. Dvi lentos. Greičiausiai tam lentos, kad niekas nevaikščiotų. Daug kur statybose kryžiuojamos lentos, netvirtinama, kad greičiau namą pastatytų. Reikėjo užlipti ant apšildymo, norėjo kuo greičiau atsigerti vandens. Apšildymas buvo prie sienos. Jis užlipo ant apšildymo ir ėjo juo. Vienas žingsnis ant šachtos pakraščio, o antras žingsnis ant plėvelės ir taip gavosi. Toje vietoje nebuvo jokių įspėjimų.
Jam nustatė šonkaulių lūžius ir plaučių sutrenkimą, po to dubens kaulų lūžius. Darė operaciją ir dėl to gavosi išvarža, dabar jau bus penkta operacija. Jau buvo keturios operacijos, bus penkta dėl išvaržos, teko profesiją pakeisti, pereiti į mažiau apmokamą darbą. Statybose jis dirbo staliumi betonuotoju, o tuo metu ten dirbo pagalbinius darbus. Jo manymu, atsakingi yra darbų saugos vadovai. Jam labai gaila, kad žemos grandies viršininkai patraukti atsakomybėn, o jų viršininkai nepatraukti.
A. S. gerai pažįsta, gali charakterizuoti kaip gerą, kultūringą žmogų. Nežinojo, kad A. S. atsakingas už saugą, A. S. dirbo brigadininku. L. L. iš matymo pažįsta, kaip kažkokį ne viršininką, o biurokratą, nežino, kokios srities. Kai jį (I. S.) priėmė į darbą, supažindino su taisyklėmis dėl saugos. Nesupažindino su tuo, kas atsakingas už saugą. Ten kaip ir visur, atneša sąsiuvinį, liepia pasirašyti, pasirašai ir viskas, kartais net nežinai, už ką pasirašai. Dauguma kolegų pasirašo net neskaitę.
Jis tame objekte atliko pagalbinius darbus. Pradėjus dirbti, nebuvo nurodytos draudžiamos zonos, buvo pasakyta, kad negalima eiti į laiptinę, bet todėl, kad ji pastatyta ir priimta techninės priežiūros, t. y. tam, kad neišteptų. Dėl šachtos nebuvo draudžiama vaikščioti. Prie pačios šachtos nebuvo įspėjimų, draudžiančių eiti juostų, užrašų. Šachta buvo išorėje statybvietėje. Namas jau buvo baigiamas ir šalia namo buvo šachta, o už šachtos čiaupas su vandeniu. Jis ėjo per duris, kad greičiau nueitų ir grįžtų. Nuėjo į namą per duris ir per jį į šachtą. Šachta nebuvo aptverta aptvarais, nebuvo apstatyta.
Jis galvojo, kad tos lentos sukryžiuotos tam, kad koks nors žmogus toje vietoje neitų. Prie tų durų atlikinėjo kasimo darbus, galvojo, kad jos tam, kad žmogus užsižiopsojęs neįkristų į tą duobę. Šalia šachtos buvo iškasta dviejų metrų gylio duobė, ją kasė pats. Lentos atliko įspėjamąją funkciją, kad nebūtų vaikščiojama. Jis pats dirbo prie šachtos, atliko kasimo darbus, būtent toje duobėje šalia šachtos, su vibroplokšte sutankino gruntą. Žemės darbai buvo atliekami šalia šachtos. Kai prie šachtos dirbo su S. ir kitais, pavardžių neprisimena, kasimo darbus atliko vienas. Prieš tai ta anga, kur buvo lentos kryžmai sudėtos, buvo užpilta žemėmis, vėliau ji buvo atkasta. Jis pabaigė kasimą. Kai dirbo prie šachtos su žemės kasimo darbais, plėvelė buvo. Dirbo savaitę laiko. Prieš tai jis buvo padirbęs prie šio objekto, po to teko nuvažiuoti į kitą, o po to kito grįžo. Nepamena, ar kai dirbo pirmąkart, dirbo prie šachtos. Atsimena, kad šalia šachtos buvo kita užbetonuota šachta ir ten stogdengiai atlikinėjo hidroizoliacinius darbus. Negali pasakyti, ar yra buvęs iš šachtos vidaus, nes name buvo didelis rūsys, po tą rūsį vaikščiojant galima pasiklysti, jis labai didelis. Negali konkrečiai atsakyti, kas yra atsakingas, turbūt tas, kuris pasamdė į šitą darbą, nes turėjo kontroliuoti viską, o jeigu nesupranta apie tai nieko, tai turi samdyti kitą žmogų, kuris supranta.
Matė, kad vaikščiojo kažkas į šachtą. Buvo plėvelė, bet neatkreipė dėmesio, jam atrodė, kad pakraščiu eidavo. Nematė neuždengtos šachtos. Ne tai kad žinojo, kad yra šachta, bet matė, kaip prie šachtos prijungtas šachtos tęsinys ir paviršius buvo užbetonuotas. Nematė momento, kai buvo padėta plėvelė. Galvojo, uždengė plėvele, kad būtų sausas betonas. Šalia ruošiami betonavimo darbai, turėjo būti iškasta duobė. Pirma ir antra šachta sulipusios viena su kita.
Jis matė, kaip kiti eina ten, kur jis ėjo, nukelia lentą ir šachtos pakraščiu eina, bet nepagalvojo, kad jie eina pakraščiu, galvojo, kad per plėvelę eina. Buvo galimybė eiti kitaip, bet reikėtų eiti didelį vingį ir būtų labai nemažai laiko užėmę eiti atsigerti vandens neinant per sukryžiuotas lentas. Jis skubėjo, nes vadovai nemėgsta, kuomet esi ne darbo vietoje. Tik dabar, kai nukrito, suprato, kad jie ėjo šachtos pakraščiu. Jis dirbdavo savo darbus, matydavo žmogų, kuris eina ir nušoka, ir tiek.
Dėl darbų saugos pateikia knygą ir pasirašai, kartais net nežinai už ką pasirašai. Kas atnešė tą knygą dėl darbų saugos, neatsimena. Tų 6 dienų laikotarpyje nurodymus duodavo tiesioginiai viršininkai A. ir I., jis jų nurodymų ir klausydavo. Gali būti I. Š., neprisimins pavardės. Dėl to dokumento neįvardinto, dėl darbų saugos tikriausiai nebendravo su niekuo, tai buvo prieš dvejus metus, neprisimena. Neprisimena, kas instruktavo dėl darbų saugos. Šiaip nori pasakyti, koks ten instruktažas, tiesiog reikia nešioti šalmus, mechanizmų dalys elektrinių pjaunančių turi būti uždengtos ir t. t. Greičiausiai prieš 2 metus apie tai kalbėjo, banalus instruktažas buvo, toks kaip ir visur statybose. O ar skaitė instruktažą dėl darbų saugos ar ne, neprisimena. Nežino, kas už tai atsakingas.
Yra pareiškęs civilinį ieškinį, norėtų, kad bent jau už slaugos namus būtų apmokėta, bent jau tų viršininkų darbdaviai sumokėtų.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. S. 2018-11-15 parodė, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) dirba apie 1 metus ir 4 mėnesius, jo pareigos yra plataus profilio statybininkas. 2018-10-13 (šeštadienį) maždaug nuo 8 val. jis dirbo statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kur statomi pastatai Krašto apsaugos ministerijai. Jis dirbo lauke apie 40-50 m nuo pastato sienos – sujunginėjo vielomis gofruotus plastikinius vamzdžius, kurie vėliau turėjo būti užkasti po žeme (jie skirti elektros laidams pravesti po žeme). Jau po pietų, apie 14.30 val. (tiksliau nepamena) jis norėjo nueiti į kitą (priešingą) pastato pusę prie vandens krano prisipilti į butelį vandens, nes buvo karšta diena. Jis perėjo statomo, berods, 4-ių aukštų pastato pirmą aukštą ir priėjo išėjimą į priešingą pastato pusę. Šis išėjimas tada dar nebuvo užkaltas horizontaliomis lentomis, o buvo tik prie jo pastatytas užtvėrimas iš dviejų įstrižai (kryžmai) pastatytų lentų, niekur, ir tarpusavyje, neprikaltų (užtvėrimas stovėjo iš pastato vidaus pusės). Jis vieną lentą patraukė į šoną ir laisvai išėjo į lauko pusę, jokių įspėjamųjų ženklų, kad ten draudžiama vaikščioti, nebuvo. Jis pasuko į dešinę, kad apeitų duobę, ir užlipo ant gelžbetoninės konstrukcijos, kurios viršus buvo uždengtas juodos spalvos polietilenine plėvele. Įvykio metu ši konstrukcija nebuvo aptverta – jokio aptvėrimo nebuvo, nebuvo ir jokių įspėjamųjų ženklų, kad ant jos pavojinga, draudžiama vaikščioti. Aptvėrimai buvo padaryti tik po įvykio. Užlipęs ant tos gelžbetoninės konstrukcijos, jis žengė žingsnį ant plėvelės, kuri dengė konstrukcijos viršų, manydamas, kad po plėvele yra kieta danga. Tačiau plėvelė plyšo ir jis nukrito žemyn į rūsį ant betoninių grindų maždaug iš 4-5 m aukščio. Nuo smūgio į grindis jis sąmonės neprarado, jautė didelį išgąstį. Iš pradžių skausmo nejuto, buvo šoke. Matyt, išgirdę kritimo garsą, netrukus atėjo jo kolegos iš UAB (duomenys neskelbtini)– darbų vykdytojas I. Š. ir statybininkas O. (šio pavardės nežino). Jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį išvežė į ligoninę Lazdynuose. Jis buvo apsirengęs spec. drabužiais, avalyne, buvo su šalmu, buvo blaivus. Jam pradėjus dirbti UAB (duomenys neskelbtini), jis buvo instruktuotas dėl darbų saugos. Tačiau šiame statybos objekte niekas jo neperspėjo, neinstruktavo, kad toje vietoje vaikščioti negalima, kad tai pavojinga, neįspėjo, kad po minėta plėvele yra uždengta kiaurymė į šachtą, į kurią jis įkrito. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė, neturtinė (moralinė) žala. Prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 70-77).
Teisiamajame posėdyje liudytojas I. Š. parodė, kad 2018 metais spalio mėnesį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, turėjo savus darbininkus ir per keletą objektų dirbo, įvykio objekte dirbo, atvažiuodavo į jį 2-3 kartus per savaitę, su statinio vadovu telefonu susisiekdavo, apsitardavo.
Statinio vadovas buvo A. S. L. L. irgi buvo statinio vadovas, bet jis didžiąją laiko dalį užsiimdavo darbais su kompiuteriu, popieriais. Tame objekte turėjo keletą žmonių, kurie atlikdavo nedidelius darbus, kurių kiti subrangovai neatlikdavo, pavyzdžiui, griovimo darbai, hidroizoliacija, kiti mažos apimties darbai, kurių kitos firmos nedaro, o juos reikia padaryti. Jis (I. Š.) objekte būdavo 3 kartus per savaitę. I. S. pažinojo ir anksčiau dirbo kartu. I. S. skaitėsi kaip grandis, pats I. Š. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas, turi žmones tokius kaip I. S., kuris dirbdavo objekte, padėdavo didžiąją dalį darbų atlikti. Statinio vadovas nurodydavo, ką reikia padaryti, o jie žiūrėdavo, kokių medžiagų reikia, įrankių, ir juos parūpindavo.
Spalio 13 dieną jis dirbo. Buvo šeštadienis, buvo prašoma išeiti į darbą. Jie buvo keturiese, pasiskirstė darbus, A. su I. S. dirbo, o I. Š. – su kitu darbuotoju O. Jie dirbo savo zonoje, todėl nesimatė pusdienį, per pietų pertrauką buvo susitikę, vėliau toliau grįžo dirbti. Apie 14 valandą su O. baiginėjo darbus, baigė klijuoti, tvarkėsi ir tada išgirdo duslų garsą, paklausė O., kas čia per garsas ir pasižiūrėjęs į šachtą pamatė, kad plėvelė trūkusi, pagalvojo, kad gal vanduo buvo susikaupęs ir ji praplyšo, ir tada po kelių sekundžių išgirdo aimaną. Suprato, kas nutiko, O. sakė matė nukentėjusįjį stovintį prie šachtos krašto. Pamatė A. stovintį kitoje pusėje, šūktelėjo jam, kad nutiko nelaimė. Nubėgo pas nukentėjusįjį. Jis gulėjo ant pilvo. Pasižiūrėjo, kad yra sąmoningas, paklausus, kur jam skauda, nukentėjusysis pasakė, kad dubenį, klubo, apžiūrėjęs pastebėjo, kad nėra atvirų lūžių. Tuomet pribėgo A. Nežino, ar jis jau buvo iškvietęs pagalbą, nes jis vienintelis turėjo darbinį telefoną. Tuomet atėjo O. Jie padėjo nukentėjusiajam po galva poliesterio plokštę, nejudino jo, po to A. su O. išėjo į viršų pasitikti greitosios, o jis (I. Š.) liko su I., greitoji greitai atvyko, gal apie 10-15 minučių. Per tą laiką, kol buvo su nukentėjusiuoju, klausinėjo jo, kas nutiko, I. aiškino, kad gailisi, kad taip padarė. Medikai tuomet išvežė I. S., o jis (I. Š.) važiavo iš paskos savo automobiliu, iš nukentėjusiojo telefono paskambino jo artimiesiems ir pranešė apie įvykį, surinko nukentėjusiojo dokumentus ir telefoną ir paliko ligoninėje, tuomet grįžo į objektą.
Jis pats žinojo, kad po plėvele yra kiaurymė, nes yra buvęs rūsyje. Iš rūsio anga matosi, kas ją uždengė, jis nežino. Savaitė prieš įvykį jis buvo objekte su statinio vadovu ir teiravosi, kas tai per vieta, jam atsakė, kad šachta. Jis pasižiūrėjo, kad prie jos priėjimo nėra, iš kitos pusės yra atitvaras, jie pasitarė, pakalbėjo, kad galbūt reikėtų fanerą užsakyti ir uždengti. Kadangi objekte nebuvo galimybės to padaryti, A. jo paprašė nupirkti medžiagą, tačiau firmoje buvo sudėtinga situacija su automobiliais, nebebuvo, kas atvežtų tą medžiagą, todėl buvo rašoma išankstinė apmokėjimo sąskaita buhalterijai. Jis buvo užsakęs 8 faneros lapus duobei uždengti, sąskaitą gavo kitą dieną, persiuntė ją buhalterijai, bet atsakymo ir apmokėjimo negavo ir faneros negavo.
Jis važinėja po daug objektų. Kai priėjo prie durų, jis pamatė plėvelę, paklausė, kas tai. Jam paaiškino, kad yra šachta, ir jis (I. Š.) pasiūlė ją uždengti, A. sutiko. Iš kitos šachtos pusės buvo bortelis maždaug iki pilvo, pro ten neįkrisi. Jam atrodė, kad turėtų būti uždengimas. Jie apačioje planavosi darbus ir šalia matė šachtą. Jis atsakingas už darbuotojų saugą, už tam tikrus darbus, turi užtikrinti, kad darbuotojai turėtų apsaugos priemones, stelažus, pirštines, kopėčias tvarkingas, darbo avalynę. Nepradeda darbo nepasižiūrėjęs, ar yra saugu. Toje vietoje, kur yra šachta, jie nieko nedarė, tik planavo darbus šalia šachtos, turėjo būti laiptai, bet prie pačios šachtos nieko nedarė.
Šachta iš savęs buvo saugi, ji buvo pastatyta nepažeidžiant saugumo taisyklių. Praėjimo takai buvo pažymėti, jais vadovaudavosi ir jais eidavo. Jam rodos, kad buvo nurodytos kryptys. Prie pačios šachtos lentų nebuvo, bet buvo prie durų, per kurias lindo nukentėjusysis. Buvo dvi lentos užkaltos, kad negalima praeiti, ten jau slenkstis buvo. Statybos reikalavimai reikalauja, kad viena lenta užtikrintų žmogaus nepraėjimą, o dvi lentos dar geriau. Neatsimena, ar buvo papildomų ženklų.
Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, pagalbinių darbininkų turėjo apie 15, jie dirbo skirtinguose objektuose, jis pagal darbų pobūdį ir direktoriaus nurodymus siųsdavo juos į objektus. Gamybiniuose pasitarimuose jis nedalyvaudavo.
Kad patektum ant šachtos, reikia pereiti apšiltintą sieną. Tos lentos (kurios buvo ant durų angos) rodo, kad tolimesnis kelias yra pavojingas, negalima eiti, ir nurodytas kitas kelias, nes čia eiti pavojinga. Lentų esmė yra sustabdyti žmogų.
Anksčiau jis dirbo prie šachtos, kai buvo ruošiamas pagrindas laiptams. Su nukentėjusiuoju buvo vežamas gruntas. Grėsmės įkristi nebuvo, nes iš kitos pusės buvo bortelis. Jis (I. Š.) bendravo su A., apsitardavo ką padaryti, ko reikia darbuotojams, tuo pasirūpindavo. Subrangovų žmonių jis (I. Š.) nekontroliavo. Nežino, kas pastatė šachtą.
Iki tų darbų I. S. paruošė pagrindus laiptams, vežė gruntą. I. Š. nedirbo kartu su I. S., prieš darbų pradžią parodydavo, ką reikia daryti, ir išvažiuodavo, nepasilikdavo stebėti jų darbo. Apie darbų saugą instruktuodavo ir jis (I. Š.), ir statinio vadovas. Su nukentėjusiuoju buvo tas pats, jam buvo parodytos pavojingos vietos, jis dirbo šalia šachtos, viską matė. Liudytojui buvo žinoma, personalas informavo, kad pasibaigusi nukentėjusiojo medicininė pažyma. Jis padavė nukentėjusiajam kortelę, prašė eiti pas gydytojus dėl privalomo sveikatos patikrinimo, tačiau nukentėjusysis dirbo kitame objekte, I. Š. nebuvo su juo susitikęs kol neatvyko dirbti, po to buvo užmiršta apie tą pažymą, jis buvo patikimas darbuotojas, todėl buvo pasitikėta.
A. po jų pokalbio prašė išeiti iš objekto ir užsakyti faneros, jis (I. Š.) tą padarė. Užsakymo išankstinę apmokėjimo sąskaitą jis pateikė buhalterijai. Tą pačią savaitę toks pokalbis, buvo ir nelaimingas įvykis.
Darbo laikotarpiu jie analogišku būdu užsakinėdavo kitas medžiagas, turėdavo sumų, skirtų įsigyti smulkmenoms, bet ta suma buvo virš 400 eurų, jis (I. Š.) jos neturėjo. Kai būna didesni pirkimai, ruošia išankstines sąskaitas ir duoda informaciją buhalterijai ir vadovams, kad reikia medžiagų, ir jie sprendžia tada ar pirkti, ar ne.
Nebuvo nupirktos faneros plokštės, užsakyta, gautas sąskaitos apmokėjimas, kai gauna apmokėjimą tuomet atveža medžiagas. Tai nebuvo užduotis, tai buvo dialogas tarp jo (I. Š.) ir A., tai buvo jo (I. Š.) pasiūlymas, kad būtų geriau uždengti šachtą. A. jam pritarė, bet paaiškino, kad neturi tam dabar medžiagų, todėl jeigu gali, tegu užsako išėjęs iš objekto. Visuomet su A. buvo dialogas, galėdavo jam paskambinti, jie kalbėdavo apie darbuotojus, ką jie daro, kaip dirba, apšnekėdavo darbus, ką reikia užsakyti, atsivežti.
Nuotraukoje nėra laiptų, yra slenkstis, jie apačioje įrenginėjo pamatus. Nukentėjusysis dirbo ant žemės, tie laiptukai yra įgilinti. Ten yra aplinkui takelis iš lauko pusės praeinant tą nusileidimą. Takelis yra, jeigu norisi prieiti prie vandens. Aplink buvo takelis, kuriuo visi naudodavosi. Jeigu būtų padaryti laiptai, tai įrengti turėklai ir per tuos turėklus nusileisti galima prie vandens. Todėl skirtas takas apeiti ratuku. Kai dirbo su I. S., neatsimena, ar šachta buvo uždengta plėvele, negali pasakyti, kurią dieną dirbo prie pamato. Pirmadienį, kai buvo kalba apie ją, ji buvo uždengta. Neatsimena, ar ten dirbo prieš tai, ar po to. Iš to taško jis nematė plėvelės ir galima manyti, kad tos savaitės bėgyje ruošėsi ją uždengti.
Apsauginis aptvėrimas buvo tos lentos, vykdant iškasos darbus buvo informuota apie gresiančius pavojus jiems, toje vietoje darbas buvo be mechanizmų, rankiniu būdu karučio pagalba. Jie su A. buvo apsitarę, kartu apžiūrėjo šachtą ir buvo nuspręsta, kad reikia išlyginti gruntą. Jo (I. Š.) darbuotojai neatlikdavo pavojingų darbų, atlikdavo paprastus, žinių nereikalaujančius darbus. Atvykusiems darbuotojams buvo paaiškinama apie pavojingas vietas, bet jis (I. Š.) nebūdavo prie darbuotojų darbo metu. Prieš darbų pradžią apsižiūri ką veikia, su statinio vadovu kartu apsitaria darbus, kiek darbuotojų reikės ir panašiai. Statinio vadovas vadovauja statyboms, o jis (I. Š.) – darbuotojams. Jis, kaip atestuotas, yra suinteresuotas pastebėti nesaugius dalykus ir įspėti apie tai, nesvarbu, ar tai jo darbuotojas, ar ne.
Gamybinio susirinkimo protokolų jis negaudavo, tuose pasitarimuose nebuvo svarstomi jo darbuotojai, todėl nebuvo poreikio gauti protokolus. Jis neatsimena, ar jam buvo siunčiami protokolai. Jis pravesdavo instruktažus, nes turėjo įgaliojimą, informuodavo darbininką apie objektą, jo pavojus, lygiaverčiai ir statinio vadovas tai darydavo.
Ikiteisminio tyrimo metu I. Š. 2018-10-13 apklausiamas kaip liudytojas parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovu. Jų įmonė vykdo statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini). Patekimas į šį objektą yra ribotas, tik po griežtos patikros. 2018-10-13 jis ir du jam pavaldūs darbuotojai apie 8.00 val. pradėjo darbus šiame objekte – I. S. buvo skirtas darbas tvarkyti statybos aikštelę prie įvažiavimo. I. S. šiame objekte dirba nuo 2018-09-27 ir turi teisę būti visame objekte. I. S. buvo priskirtas prie statybos vadovo A. S. brigados ir liko prie statybos aikštelės ties įvažiavimu, o jis kartu su O. I. nuėjo į kitą pastato pusę klijuoti polistirolo. Apie 14.40 val. jie abu išgirdo duslų garsą. O. I. jam pasakė, kad matė I. S. Jis nuėjo vienas pažiūrėti, kas ten nutiko. Bėgdamas jis girdėjo dejavimus. Nubėgęs į rūsį, jis rado I. S. gulintį ant pilvo ir paklausė, kas atsitiko. Šis atsakė, kad ėjo atsigerti vandens ir įkrito į rūsio angą. Jis I. S. nejudino. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kurios darbuotojai išvežė I. S. į ligoninę. Jis mano, jog I. S., norėdamas sutrumpinti kelią, pasirinko šiuo metu neeksploatuojamą pastato angą, kuri buvo užtverta lentomis, pro jas pralindo ir nuėjo per priklijuotą prie sienos 40 cm storio apšiltinimo sluoksnį, perlipo per rūsio angos atitvarą ir atsistojo ant polietileninės plėvelės, kuria yra uždengta anga nuo lietaus. I. S. žinojo, kad ten praėjimo nėra ir kad kiti darbuotojai ten nevaikšto (1 t., b. l. 133-134).
Ikiteisminio tyrimo metu I. Š. 2019-11-18 apklausiamas 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis dirbo nuo 2017 m. pavasario iki 2019 m. liepos. Jo pareigos šioje bendrovėje buvo statybos darbų vadovas. Dabar ši bendrovė yra restruktūrizuojama. Jis UAB (duomenys neskelbtini) 2018-01-23 direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-180123-01 buvo paskirtas specialios paskirties (informacija įslaptinta) pastato, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų vadovu, o 2018-06-26 direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-180626-03 buvo paskirtas darbdavio įgaliotu asmeniu (padalinio vadovu) šiame statybos objekte, pavedant įgyvendinti saugos ir sveikatos priemones, įvardintas jo pasirašytame tuo pačiu įsakymu patvirtintame darbdavio įgalioto asmens (padalinio vadovo) funkcijų ir teisių apraše. Šio objekto statybos vadovais buvo paskirti A. S. (kuris šiame objekte praktiškai buvo visą dieną) ir L. L., su juo daugiausiai bendraudavo A. S. L. L. daugiausiai dirbdavo su dokumentacija, projektais, o A. S. daugiau prižiūrėdavo atliekamus darbus statybos aikštelėje. UAB (duomenys neskelbtini) buvo šio objekto generalinis rangovas. Kada techninė šachta, į kurią 2018 m. spalio 13 d. (šeštadienį) įkrito I. S. buvo išbetonuota, pasakyti negali, nes tuos darbus (šachtos išbetonavimo) atliko subrangovai (kokie nežino), jis dirbo per kokius penkis statybos objektus, o į šį objektą atvažiuodavo maždaug kartą per dieną ar dvi dienas maždaug keletui valandų. Jis nepamena, ar iki šio įvykio (iki 2018-10-13) minėta šachta buvo aptverta, ar ne, nes nei jis, nei jo vadovaujami plataus profilio statybininkai su minėta technine šachta jokių darbų neatliko. Jis nėra dalyvavęs per šią šachtą į rūsį įkeliant statybines medžiagas, tik jau po įvykio jis yra dalyvavęs kranu šalia šios šachtos nuleidžiant betoninį lovį. Jis negali pasakyti, nes nežino, kas atliko šios šachtos išorinių sienų apšiltinimo polistirolu darbus, nes nei jis, nei jo vadovaujami statybininkai tokių darbų neatliko. Šio objekto gamybiniuose pasitarimuose jis nedalyvaudavo, gal buvo tik vieną kartą, kažkur 2018 m. sausį, pradėjus statyti šį objektą, nes jo vadovaujami 3-4 žmonės (iš jų ir I. S.) daugiausia atliko pagalbinius darbus, kurių paprastai pasitarimuose nebuvo reikalo aptarinėti. Pieš savaitę iki šio įvykio, berods, 2018-10-08 (pirmadienį) jis netoli šios šachtos kalbėjosi su A. S., jis šio paklausė, kas ten uždengta po ta plėvele (kas tą plėvelę uždengė, nežino), kuri buvo ant šachtos viršaus, A. S. pasakė, kad uždengta šachta. Tada jis šiam (A. S.) pasiūlė dėl saugumo uždengti šią šachtą storos faneros plokštėmis, per kurią galima vaikščioti, A. S. su tuo sutiko, jis (I. Š.) kompiuteriu iš įmonės (duomenys neskelbtini) užsakė šias plokštes, kuri atsiuntė išankstinę sąskaitą, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) šios sąskaitos neapmokėjo, nes turėjo finansinių problemų, todėl šachta plokštėmis buvo uždengta ir aptverta mediniais apsauginiais atitvarais tik po šio įvykio. Dėl 2018-06-01 profesinės rizikos valdymo kortelės Nr. 1, kur jis įrašytas kaip atsakingas už priemonių nuo nukritimo į gylį įgyvendinimą, jis nori pabrėžti, kad jis vadovavo tik 3-4 žmonėms dideliame objekte ir ši kortelė buvo skirta tik jo vadovaujamų žmonių darbo zonai, o jie jokių darbų su minėta technine šachta neatliko. Jo įsitikinimu, minėtą šachtą turėjo atitvarais aptverti tie, kurie ją išbetonavo, kad baigę darbus ar darbų metu paliktų darbo zoną saugią, o jei vykdant šios šachtos sienų apšiltinimo darbus tokie atitvarai buvo nuimti, nes trukdė (nepamena, ar ten buvo atitvarai), tai baigę darbus vėlgi turėjo aptverti atitvarais šachtą ir palikti darbo zoną saugią. Daugiau nieko šiuo metu papildyti neturi (1 t., b. l. 145-146).
Teisiamajame posėdyje liudytojas O. I. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio statybininku su I. (S.). Atsimena, kad buvo šeštadienis, šilta. Jis (O. I.) dirbo kur yra švieslangis, jam už nugaros šildymo pamatas. I. pakvietė, jam (O. I.) atsisukus, I. kažką pasakė ar paklausė. Jis (O. I.) atsakė, nusisuko dirbti ir tuo metu išgirdo, kaip plyšo plėvelė. Atsisukęs pamatė, kad nėra I., bet pagalvojo, kad gal nuėjo į pastato vidų. Pažiūrėjo į šachtos apačią ir pamatė, kad guli I., paklausė, ar gyvas. I. Š. nubėgo į apačią, jis (O. I.) numetė poliesterio plokštę, kad padėtų po galva. Tuomet nubėgo pas A. S., kad iškviestų greitąją.
Jis su I. Š. dirbo iš lauko pusės, o I. S. buvo viduje su A. kitoje pastato pusėje. I. S. atėjo prie durų, kur buvo užkalta, virš švieslangio. Liudytojas nematė, kaip I. S. žengia, nes tik atsakė į klausimą ir nusisuko. Išgirdo, kaip plyšo plėvelė. Jis (O. I.) žinojo, kas po plėvele, nes dirba nuo pastato pradžios. Dirbo ir apačioje, per švieslangį leisdavo medžiagas, šiukšles su kranu. Negali pasakyti, kas uždengė švieslangį. Šalia iškasos jie buvo tik keturiese. Iš anksto jis nežinodavo, ką dirbs. Negali pasakyti, ar toje vietoje buvo kokie nors įspėjamieji ženklai. Jis ir pats žino, kad negalima ten lipti, buvo apačioje ir viršuje ir žino, kad lipti negalima, nes jis neklojo plėvelės ir nežinojo, kas po ja gali būti. Negali pasakyti, kada iki įvykio betonavimo darbai galėjo būti baigti, nes kartais važiuodavo ir į kitus objektus. Lentos (prie durų angos) buvo prigręžtos tam, kad niekas neliptų. Po to lentos buvo kryžmai sudėtos. Neatsimena, ar buvo įspėjamieji ženklai, stop juostos.
Iš lauko pusės į šachtą nebuvo grėsmės, todėl, kad iškasta, nes anksčiau buvo laiptai, jie mediniai, po to, kai iškasė duobę, turėjo atlikti betonavimo darbus, jie tą angą užkalė. Dėl darbų saugos rodos instruktavo I. Š. Prieš tai buvo kažkoks darbų vadovas, neatsimena, kas vadovavo. Neatsimena, ar kartu su I. S. dirbo prie tos šachtos. Dirbo objekte nuo pat pradžios, gal kovo mėnesio, o I. S. gal rugsėjo mėnesį pradėjo dirbti, negali tiksliai pasakyti. Gali būti, kad nukentėjusysis dirbo savaitę iki įvykio. Dabar jau nelabai prisimena.
Ikiteisminio tyrimo metu O. I. 2018-11-16 apklausiamas kaip liudytojas, parodė, kad jis maždaug nuo 2017 m. vasaros dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo pareigos yra plataus profilio statybininkas. Nuo 2018 m. vasario jis dirba statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kur statomi pastatai, susiję su Krašto apsaugos ministerijos veikla. 2018-10-13 (buvo šeštadienis) jis dirbo minėtame objekte nuo 8 val. ryto, šiltino išorinę pastato sieną polistirolu (gal per 10 metrų nuo tos vietos, kur į šachtą įkrito kolega statybininkas I. S.). I. S. tą dieną dirbo kitoje pastato pusėje. Jau po pietų, apie kokią 15 val. (tiksliau nepamena) jis dirbo prie išorinės pastato sienos, šiltino ją polistirolu, šalia jo gal per metrą dirbo tą patį darbą darbų vykdytojas I. Š. (tai buvo maždaug per 10 metrų nuo tos šachtos, į kurią įkrito I. S.). Jis pamatė prie sienos (šalia išėjimo iš pastato, netoli minėtos šachtos) ant pamato, padengto polistirolu, stovintį I. S. Po to jis nusisuko, dirbo toliau savo darbus (šalia dirbęs I. Š. I. S. nematė, nes šis tuo metu darbo procese buvo atsitūpęs ir į tą vietą nežiūrėjo). Tada netrukus jis išgirdo trūkstančios polietileno plėvelės garsą. Pažiūrėjęs jis pamatė, kad ant minėtos šachtos yra trūkusi plėvelė, jie su I. Š. pribėgo prie šios šachtos, pažiūrėjo žemyn į rūsį pro trūkusią plėvelę ir ten ant rūsio grindų jis pamatė ant pilvo gulintį I. S., kuris dejavo. Tada jie su I. Š. nubėgo į rūsį. I. S. buvo sąmoningas, šis sakė, kad įkrito. Netrukus jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri atvyko gal per 10 minučių, ir išvežė I. S. į ligoninę. I. S. buvo blaivus (neblaivus į objektą pro kontrolės postą nepateks), su šalmu, spec. darbužiais. Daugiau įvykio niekas nematė, nes toje pastato pusėje jie dirbo tik dviese su I. Š., daugiau, apart I. S., žmonių toje pastato pusėje nebuvo, nes buvo šeštadienis (išeiginės). Kaip I. S. išėjo iš pastato, jis nematė, bet šis galėjo išeiti šiuo atveju tik pro šalia šachtos esantį išėjimą iš pastato. Šitas išėjimas yra pavaizduotas jam parodytoje įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelėje, nuotraukose Nr. 4, Nr. 5. Tik šis išėjimas horizontaliai padėtomis lentomis buvo užkaltas jau po įvykio, iki įvykio šis išėjimas iš vidaus pusės buvo užtvertas įstrižai (kryžmai) sudėtomis dvejomis lentomis (kurios buvo prispaustos medinėmis kopėčiomis). Norėdamas išeiti iš pastato I. S. turėjo tas lentas patraukti į šoną. Ar šalia išėjimo buvo koks nors ženklas, draudžiantis ten vaikščioti, šito jis neatsimena (tačiau minėtose nuotraukose jokio ženklo nesimato). Minėta šachta (uždengta plėvele, į kurią įkrito I. S., pavaizduota minėtoje fotolentelėje nuotraukose Nr. 6, 9 ir kitose) iki įvykio nebuvo aptverta, ji buvo aptverta jau po šio įvykio, jis nepamena, ar buvo kokių nors ženklų ar stop juosta, draudžiančių lipti ant tos šachtos. Kaip jis suprato, I. S. prieš įvykį ėjo prie vandens krano, paprastai žmonės, einantys prie krano, apeidavo minėtą šachtą iš dešinės pusės (nes kairėje pusėje yra iškasta duobė), tačiau I. S. kažkodėl nusprendė pereiti per šachtos viršų. I. S. šiame objekte dirbo tik antrą savaitę, plėvelė ant minėtos šachtos buvo užtiesta anksčiau. Ar kas nors I. S. įspėjo, kad po ta plėvele yra kiaurymė į rūsį, šito jis nežino. Minėta plėvelė buvo įdubusi, vietomis skylėta, jei būtų buvęs atidesnis, I. S. galėjo suprasti, kad po plėvele yra kiaurymė. Paprastai, atvykusius į šį objektą naujokus dėl darbų saugos instruktuodavo I. Š. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 124-125).
Teisiamajame posėdyje liudytojas Ž. D. parodė, kad 2018 metų spalio mėnesį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų direktoriumi. Neturėjo visuomet būti statybvietėje, kuruodavo vykdomų objektų veiklą. Kiekvienas objektas turėjo savo žmones, kurie ten būdavo, o jis prižiūrėdavo, kad viskas vyktų pagal sutartį. Neatsimena, ar įvykio dieną buvo objekte, bet objektas jam žinomas. Tame objekte buvo darbų saugos vadovai ir statybos vadovai, be kitų žmonių buvo ir liudytojo asistentė, kuri ten dirbo tiesiogiai objekte. Statybos vadovais objekte buvo L. L. ir A. S. Nuolat darbus ir funkcijas dalindavo, kiekvienas už savo dalį buvo atsakingas. Jis (Ž. D.) nebuvo saugos darbų vadovas.
Statybos vadovų pareigybės buvo vienodos. Įforminta niekaip nebuvo kas ką daryti turi, kiekvieną savaitę turėjo po porą pasitarimų tiek tarpusavyje, tiek su subrangovu, užsakovu, o tada darbus dalindavosi iki smulkmenų. Nebuvo tokio pasiskirstymo, kas atsakingas už dokumentus, o kuris vaikščiojo statybvietėje. Į objektą visiems reikėjo eiti, net ir asistentei, nes jeigu nesi objekte, tai nežinai realios situacijos.
Žino, kas tą dieną nutiko. Apsauga turėjo pasirūpinti tas, kas vykdė darbus, o jeigu žiūrint formaliai, pagal galiojančias tvarkas, tai tas, kas vykdė darbus, turėjo palikti saugią darbo aplinką. Taip išeina, kad statybininkas kažkoks turėjo sužiūrėti, kad būtų saugu. Ta įmonė, kuri atliko betonavimo darbus ir dirbo prie tos angos, ir turėjo visą aplinką sutvarkyti.
Statybos vadovo funkcijos yra labai plačios, jis organizuoja objekte darbų technologiją, darbų saugą. Objekte statinio statybos vadovų būna ne du, bet ir daugiau. Yra objektų, kur statybos vadovų yra net 12. Šiame objekte statinio statybos vadovai buvo atskiriami, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis rangovas ir jų statybos vadovai ir kitos įmonės. Jie lygiai taip pat atsako, kaip statinio statybos vadovai, kadangi įmonė pasamdyta tam tikriems darbams, jie atsakingi tik už tuos darbus. Jeigu pasamdyta įmonė turi atlikti santechnikos darbus, jie paskiria savo statinio statybos vadovus, tai jie ir yra atsakingi. Nebūtinai turi būti skiriamas statybos vadovas. Objektas buvo didelis ir rimtas, todėl buvo du statybos vadovai. Formalaus įsakymo dėl tų vadovų funkcijų pasiskirstymo nebuvo, tiesiog kiekvieną savaitę susidėliodavo darbus ir juos pasiskirstydavo. Žodžiu susidėliodavo darbus, negi rašinės popierius kasdieniams klausimams, reikia darbus daryti, o ne rašyti. Objektas buvo jo (Ž. D.) kuruojamas, jis viską žinojo, kas ten vyksta. Už tos šachtos uždengimą atsakingi tie, kurie ją statė. Nebuvo kiekviena anga sutartyje aprašyta, buvo standartinė sutartis su subrangovais, yra visi punktai, susiję su sauga. Vienas iš reikalavimų ir yra darbų zonos saugumas, kad būtų saugu ne tik rangovams, bet ir kitiems. Nežino, ar buvo atsiskaityta baigus šachtos darbus.
Betonavimo darbai galbūt ir buvo priduoti, bet žino, kad buvo pastaba ne tik dėl šachtos, bet ir dėl kitų dalykų, tada pradėjo strigti mokėjimai, jie neužbaigė darbų. Buvo su darbų vadovu I. kalba, kad reikia patiems susitvarkyti ir užsidengti angą, galbūt medžiagos buvo suskaičiuotos, bet nebuvo užsakytos ir nebuvo darbas iki galo atliktas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrė statinio statybos vadovais šiuo atveju du žmones, bet jeigu žmogus iš savo pusės padarė viską, kad susitvarkytų tą vietą ir ne tik ją, tai šioje vietoje jis daugiau negalėjo padėti. Pats liudytojas pro ten nelandžiojo, nes patekimas yra sudėtingas. Norint patekti prie tos šachtos, reikia ne vieną kliūtį įveikti. Jis tą šachtą matė, bet vaizdo medžiagos nėra matęs. Negali pakomentuoti, kaip buvo atliekami darbai. Bet jau vien patekimas iki ten yra apsunkintas, nekalbant apie tai, kad buvo uždėtos lentos ant to pastato, kad neiti į pastatą. Jis supranta, kad čia norima surasti kraštinį ir viską suversti ant žmogaus, bet jeigu pats žmogus dirbdamas statyboje ne pirmus metus nemąsto ir lenda ten, kur mato, kad yra uždėtos kliūtys ir sunku prieiti. Jis (Ž. D.) šį projektą puikiai žino. Kraštinis yra nukentėjusysis, kaip jis nežinojo, kad ten pavojinga, jeigu dirba ten N dienų ir buvo susipažinęs su viskuo. Įėjimas buvo pažymėtas, užkaltas lentomis, jeigu net ir lipduką užklijuosi, jie vis tiek eis kiaurai ir nežiūrės. Pastato durys buvo užkaltos, įėjimas link šachtos buvo tik pro tas lentas.
Technologiniame projekte darbuotojų judėjimo vietos žymimos, bet jis kinta valandomis, kadangi kažkas ateina į zoną, kažką padaro ir išeina, ateina kitas ir vėl tas pats, o technologiniame projekte nėra įmanoma visko numatyti, viskas aprašoma bendrais bruožais, yra darbų saugos taisyklės ir galima jomis vadovautis. Nežino, kas paslėpė šachtą ir kokiu tikslu ji buvo uždengta, gal kad nepatektų vandens.
Pats liudytojas įvykio metu buvo projektų vadovas, kaltinamieji buvo statybos vadovais. Aukštesnis yra projektų vadovas, kaltinamieji jam (Ž. D.) buvo tiesiogiai pavaldūs. Kaltinamieji nebuvo nei vienas viršesnis, jie lygiaverčiai ir jų net įsakymas vienodas. Jie abu vienas kitam vadovauti negalėjo, jiems paskirdavo, kurią sritį kuruoti. Kiekvieną savaitę ir mėnesį buvo planai, pasidalindavo funkcijomis bendru sutarimu, ginčų dėl to nebūdavo, bent jau liudytojo akivaizdoje jų nebuvo. Statybos objekto vykdymo eigoje nereikėjo spręsti kažkokių nesutarimų tarp statybos vadovų, jų nebuvo.
Rangovų įforminimo specifika buvo. Formaliai dėl to, kad subrangovų tame objekte dėl jo statuso oficialiai negalėjo turėti, t. y. darbuotojai įdarbinami UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet turėjo subrangovo sutartį su kita įmone, tie darbininkai buvo įdarbinami dviem valandoms, kad galėtų patekti į objektą. Subrangovų buvo nemažai objekte. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ir savo darbuotojus, nebuvo vien tik subrangovai.
Šachtos betonavimo darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji ir turėjo pasirūpinti saugumu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovas buvo S. ir dar vienas žmogus, nepamena jo vardo, jie buvo dviese, nes buvo pasidalinę darbais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykio metu buvo nepriteklius. Finansinis nepriteklius darė įtaką statybos darbams, tie patys subrangovai, kurie turėjo dar atlikti tam tikrus darbus, jau to vengė, nes už anksčiau atliktus vėlavo mokėjimai, o nauji, kurie turėjo pradėti darbus, tempė gumą, delsė, nes žinojo, kokia situacija, nes tai buvo vieša paslaptis.
Liudytojas žino, kad technologijos projektas buvo parengtas, nes yra reikalavimai, kad jis turi būti, jis parengtas buvo turbūt 3 metus atgal prieš pradedant darbus. Technologijos projektą dažniausiai didžioji dauguma padeda į stalčių ir nenaudoja, jis yra reikalingas labiau pagal teisinę pusę, o ne praktinę. Kas gali nutikti, ar kas nutiks objekto vykdymo laiku, neįmanoma numatyti tame projekte, nes kinta ne tik darbo projektas, reikia jį keisti, papildyti, kiekvieną dieną atliekant darbus reikėtų ir pildyti jį.
2018 m. spalio mėnesį, kuomet kilo įvykis, betonavimo darbai galbūt ir buvo užbaigti, bet turbūt nepriduoti, nes buvo defektų ir darbų kokybės klausimų ir dėl tos pačios statybvietės sutvarkymo. Gamybiniuose susirinkimuose dalyvaudavo subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo statybos vadovai S. J. ir D. V. Per pasitarimus buvo keliami klausimai dėl bendrovės darbų atlikimo kokybės ir šachtos uždengimo, tuos klausimus kėlė A. S.
Ta problema buvo sprendžiama, iš pradžių buvo žadama, kad sutvarkys, bet su tais mokėjimais strigo įmonė ir jie tiesiog susirinko viską ir dingo, viskas taip ir liko. Iki to momento, kol buvo nepriduoti betonavimo darbai, už darbų saugą buvo atsakinga ta įmonė, kuri vykdė darbus. Dėl visų kitų subrangovų buvo analogiška situacija, negi statybos vadovas turi būti atsakingas už n-iolikos subrangovų zonas, kiekvienas iš subrangovų turi žiūrėti savo vietas. Tarp generalinio rangovo ir subrangovo kilo finansinės problemos, gamybiniuose pasitarimuose motyvavo atsisakymą apsaugoti šachtą, tiksliai nepamena, bet iš pradžių buvo sakoma, kad viskas bus sutvarkyta, bet viskas vyko dienų bėgyje, vieną dieną sako, kad sutvarkys, o kitą dieną jau išvažiuoja, jų darbai buvo baigti su esminiais defektais ir be statybvietės sutvarkymo.
Po nelaimingo atsitikimo negrįžo užbaigti betonavimo darbų. Dėl šachtos apsaugojimo jie žodžiu susitarė, kad jeigu reikia, tai organizuoja užkalimą, užsako medžiagų, vis tiek jie visi dingo, o jiems (UAB „(duomenys neskelbtini)“) darbus reikia vykdyti, juolab, kad ir kiti rangovai dirbo. Neatsimena, kas tada buvo padaryta, kokios medžiagos tam užsakytos.
Tą duobę kasė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji ir atsakinga buvo. Jie turėjo ir uždengti šachtą, bet to nepadarė. Kas uždengė plėvele, jis nežino. A. S. iškėlė klausimą, kad nepadarė darbų ir nesutvarkė vietos. Liudytojo manymu, A. S. tą klausimą iškėlė porą dienų iki įvykio, tiksliai nepasakys. Daugiau niekas nesakė apie tai, kad nesaugu, paprastiems darbininkams tai nerūpi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmėsi priemonių, užsakė medžiagas, net įėjimas buvo užtvertas lentomis. Duobės ten nesimatė, vienintelis patekimas link duobės buvo užtvertas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarinėjo sutartis su subrangovais, nes buvo generalinis rangovas, o sudarinėjo sutartis su subrangovais. Dvi lentos užtveria praėjimą. Šis užtvėrimas nėra šachtos uždengimas, bet jeigu patekimas link čia yra užtvertas, tai to užtenka. Kam statyti tuos ženklus, jeigu jau yra lentos. STOP juosta teisiškai neturi jokios reikšmės, niekas nesustos eidamas, turi būti normalus užtvėrimas ar apsauga, kad jis net užlipęs ir nugriuvęs būtų apsaugotas. Stop juosta neapsaugotų nuo užlipimo ant šachtos. Atsakomybė yra to rangovo, kuris ten dirbo. Buvo tik direktoriai, pavaduotojų nebuvo, direktoriai keitėsi vos ne kas du mėnesius. Neatsimena, kas buvo įmonės direktorius 2018 m. spalį, nes per paskutinius pusę metų pasikeitė 4 ar 5 vadovai.
Ikiteisminio tyrimo metu Ž. D. 2019-12-16 apklausiamas kaip liudytojas, parodė, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2011-06-01 iki 2019 m. vasario mėn., jo pareigos maždaug nuo 2016 m. rudens buvo projektų direktorius. UAB (duomenys neskelbtini) statytame specialios paskirties (įslaptintas) pastate, adresu (duomenys neskelbtini), šios bendrovės direktoriaus įsakymais statybos vadovais buvo paskirti A. S. ir L. L. Tarp šių statybos vadovų kokio nors oficialaus pasiskirstymo pareigomis, teritorijomis nebuvo, tačiau pagal jo ir jų žodinį susitarimą L. L. (kaip dirbęs projektavime) daugiau dirbo su statybos projektu, projektuotojais, o A. S. daugiau dirbo šio objekto statybos aikštelėje, t. y. vadovavo konkretiems darbams, konkretiems darbų vadovams statybos aikštelėje. Tačiau toks pasiskirstymas buvo labai santykinis (maždaug 45 procentai prieš 55 procentus), todėl iš esmės abu šie statybos vadovai atliko vienodas pareigas ir turėjo vienodą atsakomybę. Dėl techninės šachtos, į kurią 2018 m. spalį įkrito UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, gali paliudyti, kad dėl šios šachtos betonavimo, jos išorinių sienų hidroizoliavimo, apšiltinimo darbų atlikimo, šių darbų saugos užtikrinimo, buvo atsakingi abu minėti statybos vadovai – A. S. ir L. L. (kokie statybos darbų vadovai atliko šiuos darbus, jis nežino, nepamena). Nei vieno iš šių statybos vadovų jis negalėtų išskirti kaip labiau ar mažiau atsakingo už darbų, susijusių su šia šachta, atlikimą. Detaliau dėl darbų, kurie buvo atliekami su šia šachta, jis nieko pasakyti negali, nes kaip projekto direktorius tokių smulkių darbų nekontroliavo. Jo nuomone, dėl šio nelaimingo atsitikimo kilimo kaltas pat nukentėjęs darbuotojas, nes šis į įvykio vietą pateko pro užtvertą išėjimą iš pastato. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 127-128).
Teisiamajame posėdyje liudytojas J. G. parodė, kad įvykio metu jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ brigadininku, darbų vadovu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo antraeilį darbą, buvo įdarbintas valandai ar dviem. Kaltinamuosius pažįsta. Objekte dirbo kovo mėnesį, dėjo pamatą ir atliko stogų šildymo ir hidroizoliacijos darbus. Žino apie nelaimingą atsitikimą, su tuo įvykiu jis nesusijęs, bet toje vietoje, kur nukrito žmogus, atliko dalį darbų – pamatų hidroizoliaciją ir apšildymą. Duobės jie nekasė. Rangovas darydamas pamatus iškasa duobę, tuomet juos kviečia įrengti darbus, kad apsaugoti rūsį nuo vandens, jie tuos darbus atlieka ir apšildo iš viršaus, paskui duobę užpila gruntu.
Šachtos hidroizoliaciją liudytojas vykdė iš išorės. Tuo metu jau jų darbai jau buvo baigti, jie jau toje zonoje nedirbo, todėl negali pasakyti, kas vyko. Kai liudytojas dirbo šachtoje, įėjimas buvo uždengtas, buvo užkelta lenta kaip turėklas. Matė iš viršaus, kad šachta buvo apdengta plėvele. Kai jis atlikdavo darbus, nueidavo į būdelę ir pasakydavo, kad nori priduoti. Žurnalus pildydavo pagal datas ir darbus. Faktiškai žurnalą reikėtų pildyti kiekvieną dieną, bet to padaryti neišeina, nes žurnalai turi būti objekte ir būdelėje ir ne visada būdelėje būdavo statybos vadovai. Jis (J. G.) pildydavo kartą per savaitę, kartais ir rečiau. L. L. ir A. S. buvo statybos vadovai, trečio nebuvo. Jie faktiškai kada turėjo laiko, tada ir ėjo apžiūrėti darbų. Jis (J. G.) pranešdavo, kad zonoje padarė darbus ir nori juos priduoti, o kai jie turėjo laiko, jie dar turėjo susisiekti su užsakovo atstovu ir jis dalyvaudavo pridavimuose, o liudytojas nedalyvaudavo, nes jie vyko skirtingu laiku.
Kai atėjo dirbti, neturėjo uždengti šachtos, ji jau buvo uždengta. Jie padarė darbus ir ją taip paliko. Iš rūsio po to griovė sienas, ji daug kartų buvo atidengta ir uždengta. Jis (J. G.) iš vidaus neatlikinėjo darbų, tik iš lauko. Ženklų įspėjamųjų nebuvo, ir taip aišku, kad pavojinga. Po įvykio dar dirbo, stogus atlikinėjo. Pats liudytojas dirbo kitoje pastato pusėje, į tą pusę nevaikščiojo, nes jam nebereikėjo, todėl nežino, ar tie ženklai atsirado. Įvykio nematė, kiek pamena, buvo šeštadienis.
Į objektą jį praleisdavo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, pagal sutartį jo pareigos buvo brigadininkas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo darbų vadovas. Objekte dirbo kaip brigadininkas. Yra skirtumas tarp brigadininko ir darbų vadovo. Jis nebuvo atsakingas už darbų saugą UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo kito atsakingo asmens. Darbus prie šachtos pradėjo 2018 metais, buvo vėsoka, turbūt ruduo. Darbai toje zonoje vyko ilgai, apie porą savaičių. Šachta jau buvo pastatyta ir uždengta kažkuo. Jie dirbo ne prie tos šachtos, o zonoje, kurioje buvo šachta. Jis dalyvaudavo gamybiniuose susirinkimuose, nepasakys, kas ką šnekėjo, bet aplamai apie šachtą kalba buvo, kad ji turi būti uždengta, ir jam tai primindavo. Kai jis dirbo šachtos zonoje, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko betonavimo darbus, berods kartu nedirbo prie jos, nes ji jau buvo iškelta ir jų darbas buvo baigtas.
Jis dirbo tik iš šachtos išorės. Turėjo savo tris darbininkus. Nežino, ar būtų atsakingas, jei vienas iš jų būtų įkritęs į šachtą. Jis pats pavojaus nejuto, nes šachta buvo aukšta. Kai jie vykdė darbus, ji buvo kaip turėklas. Nesijautė poreikio apsaugoti darbininkus nuo įvykio, anga turėjo iškeltas sienas, jos buvo aukštos, iki pažastų, maždaug 1,20 m. Mano, kad jiems buvo saugu dirbti prie šachtos. Tas šachtos uždengimas visada buvo, iš vidaus buvo juoda plėvelė lietui. Jis nežinojo, kad tai tik plėvelė. Kai dirbi, tai atsiremi ir patikrini.
Dėl darbų saugos instruktavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo A. S., o vėliau atsirado L. L. Siena buvo ne mažiau 1,20 m aukščio, atliekant hidroizoliacijos darbus buvo plėvelė uždengta, ji trukdė atlikti jiems darbus, bet nenuėmė jos, o šoną atidengdavo ir padarydavo darbus. Negali pasakyti už kitus, bet jam buvo aišku, kad negalima lipti, buvo savisaugos jausmas, juolab kad norint užlipti ant jos reikėjo palypėti aukštyn, natūralu, kad geriau apeiti aplink. Neatsimena, koks buvo plėvelės viršus, nes per dieną kelis kartus ją atidengdavo, su kranu nuleisdavo medžiagas, iškeldavo šiukšles. Jeigu ji būtų aptverta ar uždengta, tai trukdytų hidroizoliacijos darbams, nes reikėtų tada nuimti aptvėrimus.
Tas įvykis įvyko, kai jie jau buvo gal prieš savaitę užbaigę savo darbus. Atliekant darbus reikėjo pakelti plėvelę, buvo kažkokie pagaliai, bet pilnumoje anga nebuvo uždengta. Aptvėrimas aplink šachtą trukdytų darbams, jeigu anga būtų uždengta pavyzdžiui plokšte, tai jiems reikėtų ją patraukti, kad galėtų atlikti darbus. Jie iš išorės atliko hidroizoliacijos darbus, aplink šachtos sieneles.
Ikiteisminio tyrimo metu J. G. 2020-01-13 apklausiamas kaip liudytojas parodė, kad jis nuo 2018 m. kovo iki 2019 m. rugsėjo dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jo pareigos buvo darbų vadovas (brigadininkas). Kiek prisimena bei sprendžiant pagal esamus dokumentus, UAB (duomenys neskelbtini) statytame specialios paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini), rūsio angos (techninės šachtos, į kurią 2018 m. spalį įkrito darbininkas) viršutinių sienų prilydomosios hidroizoliacijos montavimo darbai buvo užbaigti maždaug 2018-10-03. Šiuos darbus, kaip UAB (duomenys neskelbtini) brigadininkas, vykdė jis. Atliktų darbų kiekis buvo 39,0 kvadratinių metrų tokios hidroizoliacijos. Nori pažymėti, kad jis dėl daugybės darbų įrašus statybos žurnale atlikdavo maždaug kartą į mėnesį, todėl minėti darbai (įrašai apie juos statybos žurnale atlikti jo paties ranka) galėjo būti atlikti net iki mėnesio anksčiau nei nurodyta žurnale, nes, kai mėnesio gale jis pildydavo statybos žurnalą, jis dažnai neatsimindavo tikslios darbų atlikimo datos. Šiame statybos objekte buvo du statybos vadovai – A. S. (kuris dažniau būdavo objekte) ir L. L. (kuris taip pat būdavo objekte, bet šis daugiau dirbo su popieriais, dokumentacija). Nors statybos žurnale kaip darbus priėmęs asmuo pasirašė L. L., tačiau realiai šiuos darbus apžiūrėti vietoje, įvertinti jų atlikimą galėjo bet kuris iš jų. O vėliau dėl jų galėjo pasirašyti ir kitas statybos vadovas, kuris, pavyzdžiui, tuo metu buvo objekte, nes pasirašymai vykdavo paprastai mėnesio gale. Jis nepamena, kad kažkuris iš jų priiminėjo šiuos darbus, nes galėjo būti taip, kad jis kažkurį iš jų informavo, jog šie darbai atlikti, o vėliau kažkuris iš jų (be jo) galėjo apžiūrėti šiuos atliktus darbus. Atliekant šiuos darbus minėta techninė šachta buvo visą laiką uždengta plėvele (ar po ja buvo dar koks nors uždengimas, šito jis nežino), nes atlikdama šiuos darbus jo brigada šios uždengimo plėvelės nejudino (ji visą laiką buvo uždengta), kas uždengė tą plėvelę – jis nežino. Neatsimena, negali pasakyti, ar minėtos šachtos viršus buvo aptvertas kokiais nors atitvarais, nes to jis neįsidėmėjo. Jo manymu, tos šachtos nereikėjo aptverti kokiais nors papildomais atitvarais (turėklais), kadangi tos šachtos viršus (viršutinis bortas) buvo ir taip aukštai nuo žemės paviršiaus, todėl jiems atlikti minėtus hidroizoliacijos montavimo darbus buvo saugu ir be jokių papildomų aptvėrimų. Nežino, ar pagal darbų saugos reikalavimus reikėjo tokius aukštus šachtos bortus papildomai aptverti. Kiek atsimena, prie tos šachtos jokių įspėjamųjų ženklų (kad galima įkristi į šachtos vidų) nebuvo. Jis pamena, kad jiems atliekant darbus prie tos šachtos, išėjimas pastato kampe (pro kurį, kaip suprato, atėjo į šachtą įkritęs darbininkas) buvo užkaltas horizontaliomis lentomis (pamena tai, nes jis pats bandė iš pastato pro tą praėjimą praeiti, bet, pamatęs tą užkalimą, jis ėjo aplinkui). Ar dar kokie nors darbai (po jų atliktų darbų) buvo atliekami su šia technine šachta, šito jis nežino, negali pasakyti. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 130-131).
Teisiamajame posėdyje liudytojas S. J. parodė, kad 2018 metais dirbo (duomenys neskelbtini)Bgatvėje esančiame objekte. Tuo metu jis visą laiką dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo valandą laiko, taip pat statybos vadovu. Dirbo su D. V., betonavimo, santechnikos darbus, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte dirbo 20-30 žmonių, už kuriuos jie buvo atsakingi. Už darbų saugą buvo atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovas. Tose zonose, kuriose dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žmonės, buvo atsakingi jie (S. J. ir D. V.), bet tikrai ne už visą objektą, kadangi dirbo ne tik jų įmonė. Už bendrą saugą atsakingas generalinis rangovas, o jie tose vietose, kur dirba, – apsitveria, pastato įspėjamuosius ženklus ir įsipareigoja saugoti. Jie atliko rūsio betonavimo darbus, išbetonavo nuo pamatų iki viršaus. Vadovybės pasitarimuose nedalyvavo, nes ir objektas ne visai paprastas, jie prie tos informacijos negalėjo prieiti. A. S. organizuodavo pasitarimus tarp subrangovų. Pasitarimuose buvo sprendžiami gamybiniai klausimai, darbų grafiko vykdymas, atliktų darbų kokybė, darbų saugos klausimai. Kalbant apie darbų saugos klausimus tai nurodydavo kokią nors pastabą. Pasitarimai galbūt buvo fiksuojami protokoluose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko monolito darbus. Apsaugos ženklus turėjo pastatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovas. Jie atlikę darbus eina į kitą zoną, jis ten atsakingas. Dėl šachtos uždengimo tai vienas gali ją uždengti, kitas atidengti, tam paskirtas pagrindinis statybos vadovas, kuris visa tai koordinuoja. Plėvele šachtą uždengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ žmonės.
Anksčiau buvo pareigybės tokios kaip meistras, vyriausiasis statybos vadovas, o dabar tiesiog statybos vadovas. Abu statybos vadovai (jis, S. J., ir D. V.) buvo lygiaverčiai. Objekte rangovų buvo daug, kiekvienas turėjo savo statybos vadovus.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ juos priėmė valandai laiko. Pati įmonė turėjo savo statybos vadovų, jie žurnalus pildė. Nepamena, bet kažkas buvo statybos vadovu dar prieš A. S., kai A. S. atėjo, tai jau nemažai objekto buvo pastatyta. Nepamena, kas buvo statybos vadovas atliekant rūsio šachtos betonavimo darbus, ar A. ar J. Iš pradžių buvo J., o po to A. statybos vadovu. Jeigu kiltų konfliktas, tai A. S. yra viršesnis už juos (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus), nes jie subrangovai, o jis generalinis rangovas. Taip, sutartyje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad A. S. yra viršesnis.
Tai buvo daugiaaukštis objektas. Savo darbo zoną būtinai apsitverdavo. Apsitveria aukštą ir baigus darbus aptvarai lieka generalinio rangovo dispozicijoje, jis koordinuoja veiksmus. Jie pertvarus įrengdavo ir palikdavo. Rūsio šachtos anga 60 centimetrų aukščiau pagrindo, ji buvo iškelta, o uždengė ją generalinis rangovas, nes jie per tą lifto šachtą pylė gruntą ir kitas medžiagas. Liudytojo manymu, baigus darbus šachtos anga buvo atitverta. Neatsimena, kokie atitvarai buvo, bet šachta negalėjo būti neatitverta. D. V. dirbo labiau su gamybiniais procesais, o jis (S. J.) su dokumentais, bet baigus darbus rūsio šachtoje ji buvo ne jų dispozicijoje. Objektas didelis, buvo draudžiamas judėjimas per tą šachtą, jie ten nevaikščiojo. Kiek yra girdėjęs, tai tas žmogus, kuris įkrito į šachtą, perlipo per atitvarus, šoko per ją ir nukrito, jų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų) tada nebuvo.
Iš esmės viskas buvo aptveriama ir aptvarai buvo daromi. Rūsio šachtą baigė anksčiau, negu statė kitus aukštus. Jau keli aukštai buvo pakelti ir nemažai laiko buvo praėję nuo darbų baigimo šachtoje. Kuomet šachta buvo išbetonuota, jie toliau dirbo kitose zonose. Jie per visai kitą įėjimą eidavo į savo zonas, liudytojo manymu, šachta buvo aptverta visą laiką. Jis pats pro tą šachtą daugiau neidavo, todėl nežino, ar ji tikrai buvo aptverta, bet jam atrodo, kad buvo.
Kai atliko darbus, tai juos priimdavo generalinis rangovas. Įvykio metu šachta jau buvo priduota, jau pasirašytas darbų perdavimo priėmimo aktas. Jie kiekvieną mėnesį rašo šifruotes, kokie darbai padaryti, ir užsakovas, t. y. generalinis rangovas, pasirašo tų darbų priėmimo aktus.
Tame objekte buvo daug subrangovų, be UAB „(duomenys neskelbtini)“ monolitinių darbų niekas neatliko, pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ taisydavo klaidas objekte, darbuose, o daugiau niekas su monolitu nedirbo, bet dirbo elektros darbus, ryšio darbus, lauko darbus, dar viena įmonė darė pamatus, bet tuo metu jie jau buvo padaryti.
Kiekvieną darbą atlikus pasirašomas darbų perdavimo priėmimo aktas atitinkamam darbų kiekiui ir pagal tai mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o galutinis baigiamasis darbų perdavimo priėmimo aktas pasirašytas pagal sudarytą sutartį su generaliniu rangovu, kad atliko visus darbus pagal tą sutartį. Darbų perdavimo – priėmimo aktus pats (S. J.) pasirašydavo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti tos sutartys, nes tai dokumentas, pagal kurį bankas moka pinigus. Ir dėl šachtos bendrovė pasirašė šifruotes, buvo aprašomi darbai, kuriuos užsakovas pasirašo ir apmoka, šachta atskirai nebuvo įvardinta, ten buvo vykdomi medžiagų padavimo darbai.
2018 m. kovo 15-16 dienomis J. neragino pateikti technologinio projekto, jis buvo pateiktas. Statybos vadovo nurodymu išbetonuota rūsio anga buvo atidengta ir uždėta netinkamomis medžiagomis, nes per tą angą buvo duodamos medžiagos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patys tą angą ir atidengė. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, anga buvo uždengta, vėliau per ją buvo pilamos medžiagos, tai turbūt ji buvo atidengta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui paskelbus 5 t., b. l. 71, liudytojas S. J. paaiškino, kad tai yra bendras apyrašas, šabloniškai kartojama, kad statybos vadovas atsakingas už saugą darbo zonoje. Minimi saugos pažeidimai tai yra pavyzdžiui jeigu darbuotojas be šalmo vaikšto, jie neesminiai, bet buvo ištaisomi, nes jeigu neištaisomi, tai mokamos baudos. Nebuvo gavę baudų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems baudų neskyrė.
Generalinio rangovo statinio statybos vadovas yra pagrindinis statybos vadovas, kuris atsakingas už visą statybą, o subrangovų statybų vadovai atsakingi už savo žmones ir atliekamus darbus. Generalinio rangovo statybos vadovas yra viršiausias. Juos pasamdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie atliko betonavimo darbus. Jie toliau atlikinėjo konstrukcijos ir betonavimo, santechnikos darbus, o apatiniuose aukštuose buvo kiti subrangovai. Darbus baigė vėliau negu buvo numatyta, kadangi darbai buvo laikinai sustabdyti. Neatsimena, kada tiksliai baigė darbus prie šachtos, statybų žurnale turėtų būti įrašyta. Statybos žurnale pasirašo statybos vadovas, reikia pažiūrėti, ar pasirašė J. ar A. Rodos, išbetonavo šachtą rudenį. Kada tas nelaimingas atsitikimas nutiko, tai jau seniai buvo pamiršę apie šachtą. Priduodant šachtą nebuvo jokių priekaištų dėl atliktų darbų kokybės. Statybos žurnale yra statybos darbų eiga, ten surašomos koordinatės, kokie darbai atliekami, tai pagrindinis dokumentas, jie pateikdavo darbus tame žurnale.
Apie įvykį sužinojo atvykę į darbą pirmadienį. Kai sužinojo, kad susižalojo žmogus, jiems niekas pretenzijų nereiškė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvavo pasitarimuose, nebuvo gandų, kad jie kažką ne taip padarė.
Atliktų darbų pridavimai etapais buvo fiksuojami statybos žurnale, statybos žurnalas pildomas visą laiką, tai kaip paciento ligos istorija, viskas, kas atliekama, ir pildoma, tuos darbus priima statybos vadovas ir techninė priežiūra, darbų perdavimo – priėmimo aktai rašomi mėnesio gale ir juos pasirašo rangovo atstovas ir techninė priežiūra. Jie (S. J. ir D. V.) buvo paskirti statybų vadovais tik savo žmonių grandžiai, atsiskaitydavo už darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir eidavo toliau. Aktas dėl darbo atlikimo šachtoje buvo pasirašytas ir apmokėtas, daugiau pridavimo nebuvo forminama. Baigė darbus kai uždarė objektą, dar dabar jis nebaigtas. 2018 metais, kai įvyko nelaimingas įvykis, jie buvo dar objekte.
L. L. yra matęs, bet nėra bendravęs, pagrindinis buvo A. S., o L. turbūt buvo kaip pagalbininkas. Darbų fronto perdavimo – priėmimo aktas yra galutinis darbų pabaigimo aktas. Tarpiniai aktai yra finansiniai. Tuos aktus pasirašo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovas. O priėmimą pasirašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų vadovas. Yra pažyma apie atliktų darbų vertę, ją pasirašė liudytojas ir generalinis rangovas. Aplamai pretenzijos statybos žurnale rašomos, tam yra atskira skiltis. Dėl šachtos pasirašė pažymą apie atliktų darbų vertę. Apmokėjimas vyksta pagal sutartį atlikus darbą. Už atliktus darbus šachtoje nebuvo viskas apmokėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga. Atskirai šachta nebuvo išskirta, ji buvo priskirta prie perdangos darbų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui paskelbus 4 t., b. l. 176, liudytojas S. J. paaiškino, kad atsisakymo priežastys nebuvo nurodytos. Baigiamąjį darbų perdavimo – priėmimo aktą pasirašo kuomet atlikti visi darbai.
Teisiamajame posėdyje liudytojas D. V. parodė, kad dirbo pagal darbų rangos sutartį, dėl nelaimingo įvykio jam nieko nėra žinoma, nes viskas įvyko savaitgalį, o jie savaitgalį nedirbo, todėl įvykio nematė. Jo asmeninė atsakomybė yra tokia, kad jis atlieka statybų vadovo pareigas, dirbo su savo darbuotojų grupe pagal tam tikrą sutartį. Viską darydavo, ir dirbdavo su darbuotojais, ir dokumentaciją pildė. Šachtoje pats nebuvo, ten darbų neatlikinėjo.
Dirbo su S. J., jų berods vienodos pareigos. Buvo atsakingas už darbų saugą. Atsakomybė pasireiškė tuo, kad jie buvo atsakingi už savo darbuotojus. Jie vedė instruktažus dėl darbų saugos zonose ir t.t. Aktuali buvo darbų zonos apsauga. Kiekviena situacija skirtinga, atlikus darbus ir likus pavojingumui vieta lieka aptverta. Jie įrengė šachtą, kuri buvo iškilusi virš žemės, pats darbų konstruktyvas buvo baigtas, baigus darbus ir į tą vietą atėjus kitiems, ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbuotojams atlikti kitus darbus, tie darbuotojai turėjo būti apsaugoti jų pačių vadovo.
Kiekvieno darbo atlikimas turėjo būti perduodamas tiesioginiam rangovui, t. y. A. S. Pasitarimuose su užsakovu nebūdavo, dalyvaudavo gamybiniuose pasitarimuose. Nepamena, kad būtų pretenzijos dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų saugos. Nepamena, kas buvo nevykdoma iš saugos darbų, jų darbo zonose tas buvo vykdoma. Kas protokoluodavo, tas protokolus ir turėdavo pasirašyti.
Atsimena, kai rūsio šachta buvo betonuojama. Buvo įrengtos apsaugos priemonės, baigus betonavimo darbus ji, konstrukciškai kalbant, buvo pilnam savo užbaigtume. Pavojaus šachta nebekėlė. Jie aptvėrimu neuždengė, ji jau buvo saugi, nes buvo išsikišusi virš paviršiaus. Toliau dėl saugumo turėjo rūpintis tas, kas perėmė darbus. Jie (UAB „(duomenys neskelbtini)“) toliau liko pastate, pastatas kilo į viršų. Negali pasakyti, kad nesaugumas jam užkliuvo. Plėvelė jam naujiena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ plėvele šachtos neuždengė. Kadangi nukentėjo ne jų žmogus, ne jų zonoje, todėl aplinkybių jie nesiaiškino. Buvo du UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovai, rodos, jie buvo lygiaverčiai. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovais konfliktų nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovu buvo A. S.
Kai pridavė šachtą, tai visas procesas vyko sklandžiai, nebuvo kažkokių konfliktų. Kai įvyko įvykis, jie jau šachtą buvo pridavę, jau ėjo su darbais į pabaigą, dirbo kitose zonose. Pretenzijų dėl netinkamos šachtos apsaugos nėra gavę.
Technologinio darbo projekto dalį pateikė generaliniam rangovui. Šį projektą teikti ir ruošti turi UAB „(duomenys neskelbtini)“, neprisimena, kas jį pasirašė. Projektas turėjo būti pateiktas. Mano, kad šachtos uždengimas nebuvo aptartas, nes tai tam tikra konkreti vieta, niekas tokių smulkmenų neaptaria, yra bendri reikalavimai, kurie turi būti vykdomi. Neprisimena, ar jis pats, ar S. J. pridavė šachtos darbus, ji tiesiog buvo rūsio dalis ir baigus darbus ten, ji buvo atiduota. Dėl šachtos kokybės neatitikimo pretenzijos, reikalavimai nebuvo reiškiami, darbų saugos pažeidimų nebuvo nustatyta. Neturi informacijos, kas plėvele uždengė, nematė, kad plėvelė buvo apdengta.
Buvo užpildytos nuotraukos ir atlikti darbų aktai, jų turėjo būti nemažai. Aktus jie pasirašydavo, viena pusė juos perduodavo, kita priimdavo. Pats asmeniškai yra pridavęs darbus; parengdavo aktus baigus darbą. Šachta buvo priduota kartu su rūsio darbais. Šachta buvo rūsio atliktų darbų zonoje, apie ją atskirai kalbos nebuvo, atskirai šachta nebuvo priduodama. Gamybiniuose susirinkimuose A. S. nuolat kalbėdavo apie darbų saugą, tai nuolatinis klausimas. Buvo diskutuojama, kad reikia tvarkytis, vykdyti prevenciją, nepamiršti instruktuoti žmones ir panašiai. Nebuvo informacijos apie tai, kad reikia šachtą uždengti plėvele.
Teisiamajame posėdyje liudytojas S. Ž. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ brigadininku. Dirbo su kaltinamaisiais objekte (duomenys neskelbtini) gatvėje. Betonavo visą pastatą, dirbo prie šachtos ir rūsio, betonavo ir sienas. Viską darė, ir vadovavo, ir betonavo. Aptvėrimai buvo padaryti, kai iškėlė šachtą, ji buvo virš žemės. Jis pats už darbų saugą tikrai nebuvo atsakingas. Kai būna nurodymas, tai aptveria. Nematė, kas uždengė plėvele šachtą.
Žemesnės instancijos teismas
A. S. pažįsta. Jam (S. Ž.) dirbant statybvietėje A. nebuvo prašęs uždengti rūsio šachtos. Jie patys taip pat nedengė rūsio šachtos, A. savo žmones turėjo. Negali pasakyti, ar A. kėlė saugos klausimus, neatsimena. Kai jie užbaigdavo darbus, tai užtverdavo visas šachtas, kad niekas nepapultų. O toliau kas vykdavo su uždengimu, nežino, nes kažkas kitas ateidavo į tą vietą dirbti, o jie kilo į viršų, kas dirbo apačioje, nežino. Nežino, ar be UAB „(duomenys neskelbtini)“ kas nors rūpinosi betoninėmis konstrukcijomis.
A. S. buvo darbų vadovas. A. S. turbūt UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovams nurodymus duodavo. Nematė tokio dalyko, kad priiminėtų šachtos darbus.
Liudytojas objekte dirbo nuo pradžių, maždaug kai į objektą atėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neatsimena, kada baigė darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko monolitinę dalį ir išėjo. Liudytojo vadovas S. J., nurodymų iš kito asmens negaudavo, S. J. buvo tiesioginis vadovas. Statė ir pastato aukštus. Pastačius aukštą buvo rūpinamasi sauga, statomi turėklai. Turėklus nurodydavo daryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai. Pabaigus šachtą ji buvo iškelta. Mano, kad nelabai aukštai ji buvo iškelta, 60 cm ar daugiau šiek tiek. Buvo prie šachtos uždėta STOP juosta, kad niekas nevaikščiotų. Buvo ir duobė iškasta. Ar jie (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai) užtvėrė juosta, ar A. žmonės, nepamena. Po šachtos pabaigimo nekrito į akį kažkokie pakeitimai. L. L. žino iš matymo, nežino, ką jis objekte veikė.
Neatsimena, kada užbaigė šachtos darbus, galbūt balandžio mėnesį ar vėliau. Nežino, ar po to, kai pabaigė darbus rūsyje ir išėjo iš tos zonos, buvo atliekami kiti darbai. Nematė, ar kas ten darė kokius nors darbus. Jis pats nedalyvaudavo, kai buvo priduodami atlikti darbai, darbų vadovas tą darydavo. Šachta buvo užtverta STOP juosta ir iškastas griovys, jis buvo užtvertas, kad niekas nevaikščiotų. Prie durų buvo iškastas griovys ir užtverta. Šachta įeina į ta užtvertą teritoriją.
Apie nelaimingą atsitikimą žino iš pasakojimų. Kai įvyko nelaimingas atsitikimas, jie nedirbo, nes buvo savaitgalis. Bet su šachta daugiau nebedirbo, jau seniai aukščiau buvo iškilę. Nuo šachtos iškėlimo iki nelaimingo atsitikimo galėjo būti praėję kokie 4 mėnesiai.
Teisiamajame posėdyje ekspertas T. D. paaiškino, kad statybos darbų technologinis projektas turi būti privalomai rengiamas dar iki statybos darbų pradžios. Apie 20 procentų įmonių statybos darbų technologinį projektą rengia pakenčiamai, kita 80 procentų įmonių dalis visai jų nedaro, arba daro blogai. Šiuo atveju statybos darbų technologinis projektas buvo padarytas blogai. Pagal norminius teisės aktus statybos darbų technologinis projektas turi būti padarytas. Jeigu nėra nurodyta kaip, su kuo ir kur dirbti, tai taip ir gaunasi, kad darbininkai dirba kaip jie nori. Objekte negali būti daugiau nei vienas statybos vadovas, turi būti vienas vadas, kai jų yra daug, tuomet būna blogai. Gali būti daug darbų vadovų, ir kiekvieno subrangovo darbininkai ateina su savo darbų vadovu ir tas vadovas turėtų atsinešti technologijos projekto dalį, technologinę kortelę, kuriame turi būti numatyta, kaip saugiai jo darbininkams dirbti objekte. Reikia nustatyti, kad betonavo, kas liepė uždengti, kodėl uždengė tokia plėvele ir šachtą praktiškai užmaskavo, ir tada tie veiksmai gali būti tiriami, bet tai ne jo (eksperto) kompetencijoje.
Pirmiausia kai išbetonavo tai nelabai svarbu, kada tas buvo, bet svarbu kada atsirado skylė, per kurią galima įkristi. Skylė atsirado kai nuėmė formas, tai ta skylė turėjo būti arba uždengta, arba pagal norminius aktus aptverta. Tai jeigu tas, kas išbetonavo tą atsiradusią skylę prieš išeidamas ją aptvėrė, tai tuomet viskas gerai. Bet jeigu neaptvėrė ir išėjo, tai nelabai gerai, nes jis turėjo ją aptverti. Tačiau statybvietėje liko statybos vadovas, kuris visą laiką ten būna ir jis neturėjo paleisti ano išeiti, kol jis nesutvarkė savo darbo vietos. Todėl ir atsakomybė čia yra dviguba, ir statinio statybos vadovo, ir darbų vadovų.
Statinio statybos vadovas, kuris būna vienas, tai jo atsakomybė nedingsta niekur, o dėl darbų vadovo tai šiuo atveju statinio statybos vadovas išleido darbų vadovą nepabaigus darbų, bet tai jis išleido, o anas nepabaigė ir neužtvėrė skylės, tai reiškia, kad abu neatliko arba nepilnai atliko kažkokių savo pareigų, tai yra teisinio vertinimo dalykas.
Žemesnės instancijos teismas
Jeigu paaiškėjo, kad statinio statybos vadovų buvo daugiau nei du, tai išvada nuo to nesikeičia, netiki, kad tiems betonavimo darbams vadovavo keli darbų vadovai, ten vienas vadovavo ir jį reikia nustatyti ir tada traukti statinio statybos vadovus, abiem reikšti įtarimus, bet iš tikrųjų, tai turėtų būti vienas statinio statybos vadovas. Darbų organizavimas yra susijęs ir su statybos darbų technologinio projekto neparengimu, kai yra daug vadovų, tai nėra kam dirbti.
Norminiai aktai numato, kad kur darbuotojui draudžiama, ten reikia užtverti. Užtvėrus, pavyzdžiui, tvora, visiems aišku, kad ten negalima eiti, o jeigu jau darbuotojas perlips per tą tvorą, tada taip. Kiek prisimena iš nuotraukų, tai ten nuo žemės paviršiaus 60-70 cm praaukštėjimas, bet ten smėlio pripilta ir visaip galima interpretuoti, ar ten aukščiau, ar žemiau, bet ten turėtų būti bent jau aiškiai pažymėta, net STOP juostos neužtektų, turėtų būti apsauginis aptvėrimas, nes ten yra pavojus nukristi daugiau kaip 1,30 metro. Jeigu yra pavojus nukristi daugiau kaip 1,30 m, reikia aptverti. Taip, kažkiek kliudė, kad jis buvo aukščiau, bet ne tiek, kad žmogui kliudytų ten eiti. Jeigu būtų tvora, tai žmogus, ko gero, nebūtų lipęs per tą tvorą, bet šiuo atveju jam žingsnį žengti į viršų nesutrukdė ir jis ėjo. Kiek atsimena, darbininkui nebuvo uždrausta ten vaikščioti. Aplamai statyboje neišeina darbininkams uždrausti vaikščioti, nebent tik reikia aptverti. Darbininkas vaikščiojo tame pačiame lygyje ir tas skirtumas labai nedidelis buvo.
Jeigu darbininkas eidamas ten nuėmė tas dvi lentas, jas nulaužė ir numetė į šalį ir nuėjo, tada blogai, bet jeigu kažkas iki jo jau nuardė jas, tai jis negalėjo žinoti, kad ten buvo užtverta. Akivaizdžiai darbininkas nematė, kad jis kažkur nukris, jeigu būtų žinojęs, kad užlipęs ant polietileno jis nukris, tai jis ten nebūtų ėjęs. Jeigu jis pats nuardė tas lentas, tai čia jau pažeista darbo drausmė. O jeigu kažkas kitas nuardė, tai reikia ieškoti, kas nuardė, bet tai irgi darbo drausmė, o darbų vadovai ir statinio vadovas turi sekti ir žiūrėti, kad tie aptvėrimai būtų, jeigu kas nors juos nuėmė, tai juos turi atstatyti.
Jeigu nesuprojektuojama, kokias priemones ir kur reikia panaudoti, kada ir kaip, tai negalima nei tų priemonių įsigyti, nei jų įrengti, nei jas naudoti, nei darbininkams pasakyti, kaip jie turi elgtis toje vietoje su tomis priemonėmis. Statybos darbų technologinis projektas turi būti pačioje pradžioje, jeigu nesuprojektuojama, tai toliau nieko ir negalima padaryti. Tai jeigu toks projektas neparengtas, arba nekonkrečiai nurodytas, pavyzdžiui, pasakyta užtverti skyles, bet nėra pasakyta su kuo užtverti, šioje situacijoje irgi užtvėrė, bet tik celofanu. Turi būti labai konkrečiai projekte nurodyta, ką reikia daryti, turi būti sprendiniai, kaip apsaugoti žmones, sprendiniai turi būti konkretūs, suprantami ir vienareikšmiški. Kiek atsimena, šioje situacijoje to nebuvo. Buvo tik techninio projekto technologinė dalis, o statybos darbų technologijos projekto nebuvo. Turbūt negalima būtų įvardinti, kad neparengtas projektas yra priežastis, priežastis, kad nebuvo naudojama, bet projektas tą sąlygojo, lėmė, kad nežinojo kaip, nežinojo kada, nei kas, nei kur reikia aptverti.
Jeigu jau yra parengtas netinkamas statybos darbų technologinis projektas ir po kurio laiko paskiriamas naujas statybos vadovas, tai jis turi pareigą, nes jo pareiga yra užtikrinti saugų darbą, o pradėti reikia nuo statybos darbų technologinio projekto parengimo. Reikia sustabdyti statybą, žinoma, bus nuostoliai, bet kitaip jis negalėjo pradėti dirbti, nes negalima dirbti be projekto. Kai jį paskyrė statybos vadovu, jis susipažino su įsakymu, jis pasirašė, tai jis turėjo priimti objektą, pažiūrėti situaciją ir jeigu nėra statybos darbų technologinio projekto, tai tuomet negalima pradėti dirbti.
Negali taip būti, kad iš pradžių atsiranda subrangovų statybos vadovai, o po to du statybos vadovai. Statybos vadovas turi būti vienas paskirtas ir jis turi būti paskirtas, kai prasideda objekto statyba, apie jokius subrangovus negalima kalbėti, jeigu nėra statinio statybos vadovo. Statinio statybos vadovas visus kitus subrangovus valdo. Tai jeigu tokia situacija buvo, tai galima pasakyti, kad šiuo atveju darbų organizavimas buvo ne aukštame lygyje, ne taip buvo organizuojami statybos darbai, kaip numatyta norminiuose aktuose. Dabar skaičiuoti atgal kas atsirado, koks rangovas, ką jis turėjo padaryti, yra labai sudėtinga. Gali būti daug darbų vadovų, bet statinio statybos vadovas turi būti prasidėjus objektui, paskiriami elektrikai ir t. t., būna didelis raštas, o po to ateina subrangovai su savo darbų vadovais. Reikia pirmiausia apsispręsti, kuris statinio statybos vadovas buvo tikras, nes keli vadovauti negali.
Žemesnės instancijos teismas
Darbų perdavimas įforminamas aktu, jis yra laisvos formos, kuriame nurodoma, kas yra perduodama. Tai jeigu ten bus nurodyta, kad rūsio šachta su perdanga ir su skyle ir ta skylė yra aptverta aptvėrimu tokiu, kokiu priklauso, tai vienas perdavė, o kitas priėmė ir nuo perdavimo momento prižiūrėti turi tas, kas priėmė. Jeigu ten pasakyta, kad perduodama lifto šachta, tai reikia tirti faktines aplinkybes, ar ten buvo koks aptvėrimas, ar jis buvo perduotas, ar nebuvo, nes tada pagal popierius negalima nustatyti. Svarbiausia yra lifto šachtos angos aptvėrimas, ar jis buvo, ar nebuvo, ar jį nuardė, jei nuardė tai kada, jeigu neatstatė, tai kas turėjo atstatyti, nes jeigu subrangovas išėjo kitur dirbti, tai vietoje liko statinio statybos vadovas ir jis turi rūpintis, jeigu aptvėrimas nuardytas, tai kad jis būtų atstatytas.
Jeigu buvo perduota tarpiniu aktu užbaigtas statinys, t. y. šachta, ir ar buvo pasisakyti dėl perdangos užtvėrimo, ar ne, bet jį priėmė kažkas ir po to nutiko nelaimingas atsitikimas, tai įtakos, kas buvo subrangovas, ką jis padarė, nebėra, nes žmogus priėmė, kadangi jis irgi yra statybininkas, tai arba statinio vadovas arba darbų vadovas, tai jis turi atestatą, o atestatą jis gali gauti tik tokiu atveju, jeigu jis žino, kad reikia tas angas aptverti. Jeigu jis priėmė neaptvertą, tai turėjo suorganizuoti aptvėrimą. Tik norėtųsi, kad tas žmogus, kuris priėmė, pasisakytų, kad jis priėmė, šachta buvo neuždengta, neaptverta ir aš jos neaptvėriau.
Rangovas, tas kuris lieka, turi svertus, nes pinigus moka per jį užsakovas, tai jeigu nesutvarkei tai jis tavęs gali nepaleisti su finansais. Bet jeigu jis tave paleido, tai viskas, nebent galėjo pasilikti sau pinigų kažkiek, nes reikės aptvėrimui. Reikia žiūrėti ir sutartis, galbūt ir tas subrangovas, kuris išėjo, įsipareigojo 10 metų prižiūrėti tą angą, visko būna.
Jeigu organizuojama, kad žmonės iš to pastato neišeitų, kad į tą kiemą nepatektų, tai tada uždaromi visi įėjimai ir tada statybininkai net arti prie tos šachtos neprieis, nes viskas užtverta, tai tuomet tos angos tverti kaip ir nebereikia, nes tame kiemelyje niekas negali atsirasti. Bet norminiai aktai nenumato, kad angos nereikia aptverti, jeigu pavyzdžiui yra aptverta statybvietė. Visos angos turi būti aptvertos. Šiuo atveju anga turėjo būti aptverta, nors ir buvo durys užkaltos lentomis, bet per kažkur žmogus galėjo ateiti ir jie ten dirbo.
Statybos darbų technologinį projektą rengia rangovas arba paveda tai atlikti statinio statybos vadovui. Jeigu rangovas ar statinio statybos vadovas negali pats braižyti, tai gali samdytis kitus, bet tai yra jų atsakomybė, kad tas projektas būtų parengtas. Rangovas, kuri šiuo atveju yra įmonė, paskiria statinio statybos vadovą, kuris prieš pradėdamas darbus turi parengti statybos darbų technologinį projektą, jis organizuoja jo parengimą.
Šiuo atveju, ateidami subrangovai kažkokius darbus atlikti jie turi ateiti su savo technologine kortele, kurioje parašyta, kaip tie jo žmonės turi dirbti, kaip apsisaugoti, kad tie žmonės nenukristų kur nors, bet jis saugo savus žmones. Jeigu, pavyzdžiui, dengia stogą, tai subrangovas atsineša stogo dengimo technologinę kortelę ir tiems savo darbininkams išaiškina, kaip reikia saugiai šioje vietoje dirbti, bet viskas turi būti labai konkrečiai ir aiškiai.
Žemesnės instancijos teismas
Subrangovai yra atsakingi už savo žmones, pavyzdžiui, už stogdengius, bet ir už statybos gabaliuką, kuriame jie tuos darbus atlieka, jeigu dirbama ant stogo ir ten užlips koks tinkuotojas, tai atsakingas bus stogdengių darbų vadovas, kad tas tinkuotojas ten užlipęs nenukristų. Tai reiškia, kad darbų vadovas atsakingas ir už kokią darbo zoną, o visoje statybvietėje už saugą atsakingas yra statinio statybos vadovas.
Buvo pateiktas ne statybos darbų technologinis projektas, o techninio projekto dalių fragmentai, t. y. ne tai, ko reikia. Nebuvo požymių, kad ne visas statybos darbų technologinis projektas buvo pateiktas. Tai buvo techninio projekto technologinė dalis ir tos dalies fragmentai. Techninį projektą daro projektuotojai, statybos darbų technologinį projektą rengia rangovas, tai ten „viduriai“ visai kiti yra, ten net nepanašu buvo į tai, kas turi būti technologijos projekte.
Šiuo atveju suklysti neįmanoma, nes projekte turėjo būti labai konkretūs dalykai, pavyzdžiui, darbininkų uždarbis, bet ten net nepanašu buvo, ten bendras atvejis kažkoks apkalbėtas, kažkokios kopijos paimtos iš norminių aktų, taisyklių reikalavimai galėjo būti perrašyti, bet tai nėra statybos darbų technologinis projektas, kokio reikalauja norminiai aktai.
Žemesnės instancijos teismas
Jeigu tuo momentu, kai žmogus ėjo, jis nulaužė durų aptvėrimą, numetė, perlipo, nuėjo ir įkrito, tai jis blogai padarė, bet jeigu tai buvo padaryta iki jo, tai statinio statybos vadovas turėjo sužiūrėti, kad angos, durų aptvėrimas būtų atstatytas. Jeigu darbininkui nėra uždrausta ten vaikščioti, tai jis vaikšto, kur jis nori, jeigu suprastų, kad ten yra pavojinga, tai jis ten neitų. Jis užlipęs ant to celofano nesuprato, kad užlipęs ant jo nukris.
Darbų vadovai turi rūpintis, kad angos būtų aptvertos, jeigu jas nuardo, tai, kad būtų atstatyta. Jeigu būtų dokumentai, kad prieš tai kažkas kas antrą dieną tą aptvėrimą laužė ir atstatinėjo ir kai žmogus atėjo buvo tik celofanas, tai būtų kita kalba. Aptvėrimo nebuvo, niekas jo neatstatinėjo ir tik po įvykio kažkokį aptvėrimą įrengė.
Polistirolas yra daug lapų ir tie lapai kiekvienu momentu gali būti kitoje vietoje, todėl reikia aptverti angą, kad žmogus į ją neįkristų, o ne kiekvieną polistirolo lapą. Polistirolas nėra pavojingas, sukrautas jis žmogaus neužmuša. Nereikia to fasadinio polistirolo aptverti, tegul būna jis neaptvertas, kalbama apie angą. Anga nuo polistirolo ne prie pat buvo, polistirolas buvo ant fasado, o anga už 2-5 metrų.
Statinio statybos vadovą skiria rangovas, nes pasirašoma sutartis ir rangovas skiria arba savo, arba samdo žmogų, kurį paskiria statinio statybos vadovu. Viskas aplink tai, kad nėra aišku, kas yra rangovas, kas yra užsakovas, kas yra statinio statybos vadovas, kas yra darbų vadovai. O neaišku, nes jų paskyrimas yra ne popieriuose, nekorektiškas, nesuprantamas, neatitinka įstatymų, todėl ekspertas niekuo negali padėti. Turėjo būti rangos sutartis, rangovas paskiria statinio statybos vadovą ir jis vadovauja visiems darbams ir visiems subrangovų darbų vadovams.
2018-10-13 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad statybvietė (kurioje kilo įvykis) yra (duomenys neskelbtini). Statomas pastatas ribojasi su esamu pastatu (tarp jų yra 90? kampas). Statomo pastato sienoje yra anga, skirta praeiti. Angoje yra horizontaliai įtvirtintos medinės lentos. Nuo praėjimo apačios iki žemės yra 1,2 m atstumas. Prie pastato sienos yra prilipdytas 40 cm (storio) putų polistirolo sluoksnis. Nuo pastato angos 2 m atstumu yra rūsio angos betoninės konstrukcijos. Nuo pastato sienos 50 cm atstumu keturkampė rūsio angos konstrukcija išoriniu perimetru aplipdyta 40 cm storio polistirolu. Į polistirolą konstrukcijos kampuose yra įsmeigti vertikalūs metaliniai strypai, ant jų sumontuotos medinės lentos, sudarančios atitvarą. Rūsio anga uždengta juodos spalvos polietilenu. Rūsio angoje, krašte prie sienos yra praplyšęs ją dengiantis polietilenas. Nuo rūsio angos viršaus iki rūsio grindų yra 4,75 m atstumas. Rūsio patalpose prie rūsio angos veda 3 m pločio koridorius, koridoriaus galas yra po rūsio anga. Nuo rūsio galo link pradžios 7 m atstumu ant betoninių grindų guli akinių stiklinė linzė. 3 m atstumu nuo rūsio galo ant grindų guli stačiakampio formos polistirolo atraiža. Ant rūsio betoninių grindų dėmių, panašių į kraują, neaptikta. Įvykio vieta nefilmuojama. Apžiūros metu nieko nepaimta (1 t., b. l. 46-47, 48-60).
Žemesnės instancijos teismas
2019-12-17 Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 nurodoma, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra: saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, pasireiškęs tuo, kad nebuvo įgyvendintos visos numatytos prevencinės priemonės, ko pasėkoje, nenustačius objekte judėjimo kelių bei neįrengus stabilių kolektyvinių saugos priemonių arba kitaip aiškiai nepažymėjus pavojingų zonų, susidarė galimybė UAB (duomenys neskelbtini) plataus profilio statybininkui I. S. (dirbančiam pagal 2017-06-20 darbo sutartį Nr. 1179, su vėlesniais priedais – 2 t., b. l. 186-189; 1 t., b. l. 154-157)) patekti į pavojingą zoną – ant techninės šachtos angos, kuri buvo uždengta tik juodos spalvos polietilenine plėvele (2 t., b. l. 162-163, 161-195; 3 t., b. l. 1-76).
Iš UAB (duomenys neskelbtini)gauti dokumentai, patvirtinantys, kad:
Žemesnės instancijos teismas
A. S. buvo darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu asmeniu – 2018-03-19 neterminuotos darbo sutarties Nr. 1231 pagrindu jis buvo priimtas dirbti UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), tuometinis buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (dabartinis buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) statybos vadovu bei 2018-04-03 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-180403-01 statybos objekte – specialios paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas statybos vadovu, kuriam darbdavys nurodė garantuoti saugų darbą šiame objekte (tokiu būdu jis buvo darbdavio įgaliotu asmeniu darbuotojų saugai ir sveikatai šiame objekte); taip pat jis turėjo kvalifikacijos atestatą eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas (2 t., b. l. 95, 109-111, 36, 65-67, 108, 112-118);
L. L. buvo darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu asmeniu – 2018-05-21 neterminuotos darbo sutarties Nr. 1246 ir 2018-07-12 priedo prie šios sutarties pagrindu jis priimtas dirbti UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), tuometinis buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (dabartinis buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) statybos vadovu ir 2018-07-16 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-180716-02 statybos objekte – specialios paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas statybos vadovu bei darbdavio įgaliotu asmeniu darbuotojų saugai ir sveikatai šiame objekte; taip pat jis turėjo kvalifikacijos atestatą eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas (2 t., b. l. 95, 135-138, 100-107, 31-35, 112-118, 60-64);
I. Š. buvo darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini) paskirtas statybos darbų vadovu (2 t., b. l. 95, 119-122).
2018-09-24 L. L. pateikė prašymą išleisti jį kasmetinių atostogų nuo 2018-10-15 iki 2018-10-19, nurodė, kad atostogų metu jį pavaduos A. S. (2 t., b. l. 83-85).
Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos 2019-12-11 pateikė pranešimą Nr. IS-4554, kad: 1) rūsio angos (techninės šachtos), į kurią įkrito UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas I. S., viršutinių sienų betonavimo darbai (Įrengti surenkami klojiniai ir išlietas betonas) buvo atlikti 2018-06-27. Surenkami klojiniai buvo išmontuoti 2018-07-03. Darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ brigadininkas S. Ž., darbams vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovas A. S.; 2) rūsio angos (techninės šachtos), viršutinių sienų prilydomosios hidroizoliacijos montavimo darbai buvo užbaigti 2018-10-03. Darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ brigadininkas J. G., darbams vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovas L. L.; 3) duomenų, kada rūsio (techninės šachtos) anga buvo uždengta polietileno plėvele ir kas tai atliko – neturi; 4) duomenų, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas buvo atsakingas už darbų saugą vykdant rūsio angos (techninės šachtos) viršutinių sienų įrengimo darbus – neturi (2 t., b. l. 143-148).
2018-01-26 Tiekimo ir statybos rangos sutartimi Nr. 930K-180126/11, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pagal šią sutartį – užsakovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pagal šią sutartį – rangovas), šalys susitarė dėl rangos darbų atlikimo objekte „Pastato (duomenys neskelbtini) statyba“ (4 t., b. l. 176-186).
Žemesnės instancijos teismas
Gamybinio pasitarimo protokolų duomenimis (2018-05-24 – 2018-10-10), juose pažymima, kad kiekvienas subrangovas atsakingas už darbo saugą objekte. Visi atstovai buvo perspėti apie darbo saugos pažeidimus ir informuoti, kad už kiekvieną tolesnį pažeidimą bus taikomos sankcijos pagal sutarties nuostatas (5 t., b. l. 60-84).
Pateikti perdavimo-priėmimo aktai, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė darbų frontą; taip pat pridėti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizacinę struktūrą; statybos darbų technologijos projekto vertinimas (5 t., b. l. 85-98).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G86/2019(01) konstatuota, kad I. S. buvo padarytas kūno sumušimas, pasireiškęs dešinės pusės VII-XII šonkaulių lūžiais su abiejų plaučių audinio sumušimo židiniais bei kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, juosmeninių I, II, III ir V slankstelių dešinės pusės skersinių ataugų lūžiais, dauginiais dubens kaulų lūžiais su gaktinės sąvaržos visišku plyšimu bei dubens žiedo vientisumo suardymu, tai yra vertinant visumoje padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis, labiausiai tikėtina, krentant iš aukštumos ir kūno dešiniąja puse kontaktuojant su kietu, neribotą paviršių turinčiu daiktu ar plokštuma (3 t., b. l. 111-113).
Specialisto išvadoje Nr. 11-151 (19) dėl darbų saugos tyrimo nurodoma, kad:
- Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad nebuvo naudojamos jokios techninės priemonės (visų pirma – apsauginis aptvėrimas), saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, jam judant pavojingoje zonoje – šalia tik polietileno plėvele uždengtos rūsio šachtos angos. Tai, kad nebuvo parengtas tinkamas Statybos darbų technologijos projektas, organizacinių požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą.
- Tiriamo nelaimingo atsitikimo pavojingas veiksnys yra darbuotojo kritimas iš aukščio. - Jei būtų buvę naudojamos techninės priemonės (visų pirma – apsauginis aptvėrimas), saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs.
- I. S. veiksmai, pasireiškę jo patekimu prie polietileno plėvele uždengtos angos ir užlipimu ant minėtos plėvelės, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, bet jo nelėmė, nes nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad nebuvo naudojamos jokios techninės priemonės (visų pirma – apsauginis aptvėrimas), saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio.
- Pagal tyrimui pateiktą medžiagą negalima nustatyti, kieno (A. S., L. L. ar I. Š.) (ir kokie) veiksmai turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą ir buvo pagrindinė sąlyga jam kilti, ir ar minėti veiksmai atitiko galiojančius darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus.
- Tiriamo nelaimingo atsitikimo atveju statybvietėje Vilniuje vykdyti statybos darbai neatitiko Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 (su pakeitimais), 9 punkto (kuriame nurodyta, jog pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia pavojingi veiksniai (tokioms zonoms priskiriamos neaptvertos vietos, esančios aukštyje, kai aukščių skirtumas yra 1,3 m ir didesnis pagal šių taisyklių 7 punktą), turi būti aptvertos apsauginiais aptvarais, kad kliudytų darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas); Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (su pakeitimais), 4 priedo 37.1 punkto (kuriame nurodyta, jog nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai naudoti kitas lygiavertes priemones) ir 37.2 punkto (kuriame nurodyta, jog darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones) nuostatų apie privalomą techninių priemonių, saugančių nuo kritimo iš aukščio, naudojimą pavojingose zonose, kuriose yra rizika darbuotojams kristi iš aukščio (3 t., b. l. 122-127).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Šiame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.
Kaltinamieji A. S. ir L. L. kaltės nepripažino. A. S. motyvavo tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte vykdė generalinio rangovo funkcijas, darbus atlikdavo pasamdytos rangovinės įmonės, kurios savo sutartinių įsipareigojimų ribose atsakė ir užtikrino darbų saugą. Už pastato betonavimo darbus ir jų saugą atsakinga buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos paskirti statybos vadovai. Už laiptų betonavimą prie įvykio vietos ir už darbų saugą buvo atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos darbų vadovas I. Š. Jis (A. S.) reikalavo tiek iš subrangovo darbuotojų S. J. ir D. V., tiek iš I. Š. uždengti rūsio šachtą. Subrangovo darbuotojai tai daryti atsisakė, o I. Š. užsakė medžiagas, tačiau dėl lėšų trūkumo šachta nebuvo uždengta. Taip pat jis davė nurodymus uždengti šalia statomo namo durų angą, ji buvo užkalta lentomis ir užremta sunkiomis kopėčiomis, o nukentėjusysis pats ėjo neleistinoje vietoje, pašalino kliūtis nuo durų angos, todėl jis pats kaltas dėl nelaimingo atsitikimo ir kilusių pasekmių. A. S. teigimu, jis nebuvo atsakingas už darbų saugą, nes, nors ir pasirašė direktoriaus įsakymą dėl jo paskyrimo į šias pareigas, tačiau nenurodė (neparašė), kad sutinka. Nebuvo vieno žmogaus, atsakingo už viso objekto darbų saugą, kiekvienas subrangovas atsakydavo už savo darbą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ su darbininkais nedirbo. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakinga iki galutinio darbų aktavimo, o byloje pateiktų žurnalų ištraukose įrašai, kad darbai priimti, nereiškia, kad subrangovo atsakomybė jau pasibaigė. Pasak A. S., rūsio šachtos papildomai pažymėti kaip pavojingos nebuvo reikalo, nes ji ir taip buvo iškilusi virš žemės paviršiaus, buvo matoma.
L. L., nors ir ne taip kategoriškai, iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, motyvavo ir tuo, kad jis buvo daugiau atsakingas už klausimus, susijusius su projektavimu; be to, nelaimingo atsitikimo dieną jis atostogavo, todėl negali būti atsakingas. Jis savo pareigas suvokė šiek tiek kitaip, nes buvo pasikalbėję su A. S., kas už ką atsakingas. Jis matė tą durų angą, iš šono atrodė, kad ji teisingai užtverta. I. Š. turėjo užsakyti medžiagas, bet dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ šlubuojančių finansų to padaryti negalėjo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ kategoriškai kalbėjo, kad bet kokio papildomo darbelio jie nedarys, nes jie turbūt buvo gavę nurodymą iš savo vadovybės, kad kol nebus atsiskaityta pilnai už atliktus darbus, tol kitų papildomų darbų nedarys. To pasėkoje buvo svarbu užtikrinti saugumą ir I. Š. buvo paskirtas užsakyti medžiagas. Ta šachta buvo saugi iš savęs, einant šalia jos ir užkliuvus už akmens niekaip neįgriūtum į tą šachtą, nes ji yra pakelta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo vadovautis kaltinamųjų parodymais, nes juos paneigia byloje ištirti įrodymai.
Visų pirma, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-04-03 įsakymo Nr. ĮS-180403-01 dėl atsakingo asmens statybos objekte paskyrimo matyti, kad objekte statybos vadovu paskirtas A. S.; įsakymo 1.10 punktu pateiktas nurodymas garantuoti saugų darbą <...> statybvietėje bei būtinų reikalavimų vykdymą gretimose teritorijose (2 t., b. l. 36), analogiškai 2018-07-16 įsakymu Nr. ĮS-180716-02 statybos vadovu paskirtas L. L. (2 t., b. l. 13, 31, 35). 2018-01-23 įsakymu Nr. ĮS-180123-01 I. Š. paskirtas statybos darbų vadovu (2 t., b. l. 8, 59), o 2018-06-26 įsakymu Nr. ĮS-180626-03 I. Š. paskirtas darbdavio įgaliotu asmeniu – padalinio vadovu (2 t., b. l. 9). Teismas pažymi, kad atsakomybės lygis akivaizdžiai matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimo prie siunčiamų dokumentų, t. y. kad pridedami įsakymai: „I. Š. – dėl statybos darbų vadovo paskyrimo (brigadininkas)“, „A. S. – dėl statybos vadovo paskyrimo (objekto ir Š. vadovas, darbų vykdytojas)“; L. L. – dėl statybos vadovo paskyrimo (2 t., b. l. 95).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buv. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 3 t., b. l. 49-50) Statybos vadovo pareiginių nuostatų Nr. 29 matyti, kad statybos vadovas privalo gerai išmanyti darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos reikalavimus (1.7 punktas); be to, šių nuostatų 2 dalyje, reglamentuojančioje statybos vadovo uždavinius ir funkcijas, nurodoma, kad statybos vadovo uždavinys – kontroliuoti subrangovų darbo kokybę ir spartą, poveikį aplinkai, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą, finansinius atsiskaitymus (2.1.6 punktas), kontroliuoti, kad objekte būtų laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos <...> reikalavimų (2.1.18 punktas); statybos vadovas turi teisę sustabdyti darbus ir pranešti direktoriui, jeigu iškyla pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei (3.1.7 punktas); o 5 dalyje nurodoma, kad statybos vadovas atsako už darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės apsaugos reikalavimų vykdymo kontrolę (5.1 punktas) (2 t., b. l. 112-117). Su šiais pareiginiais nuostatais buvo supažindinti (pasirašė): A. S. – 2018-04-03, L. L. – 2018-06-06 (2 t., b. l. 118). Tuo metu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) Statybos darbų vadovo (t. y. brigadininko) pareiginius nuostatus Nr. 14 statybos darbų vadovui nėra nustatyta uždavinys kontroliuoti subrangovus darbuotojų saugos ir sveikatos vykdymo srityje (2.1.5 punktas), jam nėra nustatyta ir atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymo kontrolę (2 t., b. l. 119-122). Todėl teismas neįžvelgia I. Š. atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo. Pažymėtina ir tai, kad teismas neturi pagrindo netikėti I. Š. parodymais, kad tai jis atkreipė A. S. dėmesį į rūsio šachtą, būtinumą ją užtverti. Tai I. Š. nurodė dar ikiteisminio tyrimo metu, analogiškas aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir A. S., kuris tada nurodė pamenantis, kad I. Š. dar iki šio įvykio (tiksliau nepamena kada) jam minėjo, kad šis nori uždengti šią šachtą plokštėmis, ką jis atsakė, neatsimena.
Taip pat kaltinamųjų parodymų prieštaringumas paneigia aplinkybę, kad jie rūpinosi, kad iki šachtos būtų neįmanoma ar bent sudėtinga prieiti. Jie (kaip ir visi byloje apklausti liudytojai, išskyrus I. Š., kuris vis tik pamanė, kad reikia uždengti) sutartinai tvirtino nematę būtinumo aptverti ar kažkaip kitaip pažymėti rūsio šachtą, nes į ją dėl iškilusio virš žemės parapeto įkristi neįmanoma. Paaiškinime valstybinei darbo inspekcijai 2018-10-22 A. S. taip pat nurodė, kad į šachtos angą nėra fizinės galimybės įkristi, todėl ji nebuvo aptverta apsauginiais aptvarais, o tik apsaugota nuo atmosferos poveikio – uždengta polietileno plėvele (2 t., b. l. 183-184). Tokiu atveju nesuprantama, jeigu kaltinamieji buvo įsitikinę, kad šachta saugi, kam dar imtis papildomų priemonių. Juolab, kad abu vadovavosi ne technologijos projektu, ne Saugos ir sveikatos taisyklėmis statyboje DT 5-00 ar Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais, kitais teisės aktais, o, kaip nurodė A. S., „kad būtų saugiau“. Pažymėtina, Specialios paskirties pastato (duomenys neskelbtini) Statybos technologijos projekte 4 dalyje, kuri turi būti žinoma statybos vadovams, kaip darbdavio įgaliotiems asmenims (juolab, nors pastatas ypatingos paskirties, bent jau ši dalis betarpiškai susijusi su kaltinamųjų pareigomis), nurodoma, kad įrengiant statybvietę, išdėstant darbų barus, darbo vietas, statybos mašimų kelius, praeigas, būtina nustatyti pavojingas zonas, kuriose veikia arba gali veikti pavojingi veiksniai. Pavojingos zonos turi būti pažymėtos nustatytos formos ženklais ir aptvertos. Pavojingos zonos, kuriose yra nuolat veikiančių pavojingų ir (ar) kenksmingų veiksnių, priskiriamos vietos: <...> neaptvertos, esančios aukštyje, kai aukščio skirtumas 1,3 m ir didesnis; 14 dalyje, reglamentuojančioje statybvietės ir pavojingų zonų aptvėrimo būdus ir priemones, nustatyta, kad apsauginiais aptvarais aptveriamos pavojingos zonos tose galimo žmonių buvimo vietose, kur horizontalių paviršių aukščio perkritimas viršija 1,3 m. Aptvarų aukštis – 1,1 m (3 t., b. l. 20-24); Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 (su pakeitimais), 9 punkte nurodyta, jog pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia pavojingi veiksniai (tokioms zonoms priskiriamos neaptvertos vietos, esančios aukštyje, kai aukščių skirtumas yra 1,3 m ir didesnis pagal šių taisyklių 7 punktą), turi būti aptvertos apsauginiais aptvarais, kad kliudytų darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas; Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (su pakeitimais), 4 priedo 37.1 punktą, jog nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai naudoti kitas lygiavertes priemones, ir 37.2 punktą, kuriame nurodyta, jog darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones.
Bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamieji, tiek liudytojai akcentavo, kad pats I. S. pažeidė darbų saugos reikalavimus. A. S. papildomai nurodė, kad pats su T. B. durų angą užtvėrė įstrižomis lentomis ir praėjimą užvėrė mediniais laiptais, kurie sunkūs, vienam žmogui nepakeliami. Pagal teismų praktiką, esant tam tikroms aplinkybėms, tais atvejais, kai nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta dėl paties darbuotojo darbo saugos reikalavimų pažeidimo, darbuotojui nevykdant darbdavio nurodymų, baudžiamoji atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pagal BK 176 straipsnį netaikoma. Tačiau iš Nelaimingo Atsitikimo akto II 5 punkto ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-12-17 sprendimo aprašomojoje dalyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad stebėjimo kameros įrašu nustatyta, jog „I. S. už galo pakelia vieną iš pastato lauko sienų durų angos apsauginių lentų, perlipa per kitą lentą ir kurį laiką, prisilaikydamas už lauko sienos, eina apšiltinimo plokštės kraštu“. Toks vaizdo kameros įrašo turinys sudaro pagrindą spręsti, kad pastato durų anga nebuvo užtverta jokiomis kopėčiomis, o lentos nebuvo prikaltos (kryžmai ar kitaip nepajudinamai, kad norint praeiti tektų jas plėšti ar panaudoti kitą didelę jėgą), priešingai nei teigė A. S. Kita vertus, teismas pažymi, byloje neginčijama, kad I. S., nukėlęs durų angos lentą, iš karto neįkrito į rūsio šachtą, o kurį laiką paėjo palei sieną polistirolu, tada žengė ant rūsio šachtos parapeto, tada žengė ant nepermatomos plėvelės ir tik tuomet įkrito, todėl darytina išvada, kad durų angos uždengimas, užkalimas nebuvo susijęs su apsauga nuo kritimo į rūsio šachtą (tai netiesiogiai patvirtina ir abu kaltinamieji, nurodydami nemanę, kad būtina uždengti rūsio šachtą, nes ji savaime buvusi saugi dėl virš žemės iškilusio parapeto); o kadangi rūsio šachta pati nebuvo jokiomis priemonėmis paženklinta kaip pavojinga, darytina išvada, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl netinkamos darbų saugos, o ne dėl I. S. veiksmų, nes durų angos užtvėrimas nesaugojo nuo kritimo į šachtą ir šiuo atveju neturi reikšmės, kaip ir kiek lentų buvo prikalta ar tiesiog pastatyta prie durų angos. Tokią išvadą patvirtina ir nustatytos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Plataus profilio statybininko saugos ir sveikatos instrukcijoje (3 t., b. l. 1-7) nurodoma, kad darbuotojas privalo vadovautis jo darbo zonoje esančiais saugos ir sveikatos ženklais (33.1 punktas), tačiau tokių ženklų nebuvo. Nors bylos nagrinėjimo metu A. S. teigė, kad I. S. nėjo nustatytu keliu, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo nustatytas judėjimo link vandenvietės kelias. Byloje pateikta schema, kurioje rodyklėmis pažymėtos I. S. galimo judėjimo kryptys bei darbo vieta (2 t., b. l. 186-187), iš kurių matyti, kad I. S. dirbo ne prie iškasos, o kitoje pastato pusėje, iš ten ir atėjo prie durų angos. Pažymėtina, kad Valstybinei darbo inspekcijai pareikalavus pateikti objekto judėjimo kelių iki vandentiekio įvado schemą ir darbuotojų supažindinimo su judėjimo kelių schema dokumentus (3 t., b. l. 68), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tą pačią schemą, kuri buvo sudaryta nelaimingo atsitikimo tyrimo metu ir kuri parodo ne įmonės darbuotojų judėjimo link vandenvietės įvado schemą, o I. S. galimą judėjimą nuo jo ir A. S. darbo vietos iki rūsio šachtos (3 t., b. l. 69; žr. 2 t., b. l. 186-187), kas pavirtina teismo įsitikinimą, kad išankstinės galimo judėjimo schemos nebuvo parengta ir darbuotojai su tokia schema supažindinti nebuvo. Iš schemoje nupaišytų rodyklių akivaizdu, kad jos veda prie angos pastate, o po to – link rūsio šachtos, kur ir pasibaigia. Vadovaujantis tokia schema galima suprasti, kad darbuotojams rekomenduojama būtent tokia judėjimo kryptis, kurią ir pasirinko I. S., kas darbdavio vietoje būtų nelogiška ir neįtikėtina.
Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo keliama versija, kad, kadangi rūsio šachtos monolito darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, jie ir privalėjo įrengti saugos priemones. Vadovaujamasi 2018-01-26 Tiekimo ir statybos rangos sutartimi Nr. 930K-180126/11, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pagal šią sutartį – užsakovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pagal šią sutartį – rangovas). Konkrečiai vadovaujamasi sutarties 3.4.14 punktu, numatančiu, kad rangovas įsipareigoja užtikrinti darbų saugą <...> statybvietėje, savo darbo zonoje, taip pat gretimos aplinkos apsaugą ir greta statybos teritorijos esančių žmonių apsaugą nuo atliekamų darbų sukeliamų pavojų. Įrengti visus būtinus savo darbo zonos aptvėrimus ir užtikrinti visas kitas norminiuose teisės aktuose numatytas darbo saugos priemones <...>; 4.9 punktu, numatančiu, kad atkliktų darbų aktai yra skirti tik tarpiniams mokėjimams už atliktus darbus gauti, o atlikti darbai yra priimami ir darbų įvykdymas yra patvirtinamas baigiamuoju darbų perdavimo-priėmimo aktu. Galutinis darbų perdavimas atliekamas šalims pasirašant baigiamąjį darbų perdavimo-priėmimo aktą <...>. Baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymas reiškia darbų pagal šią sutartį pabaigą (įvykdymą); 4.10 punktu, numatančiu, kad baigiamąjį darbų perdavimo-priėmimo aktą užsakovas pasirašo tik tuo atveju, kai yra tinkamai užbaigti visi šioje sutartyje numatyti darbai, ištaisyti nustatyti darbų defektai, tinkamai užpildytas ir užsakovui perduotas statybos darbų žurnalas, tinkamai sutvarkyti ir užsakovui perduoti su darbų atlikimu susiję sutartyje numatyti dokumentai<...> (4 t., b. l. 176-184). Be to vadovaujamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2018-02-05 įsakymu Nr. V-10, kuriuo S. J. ir D. V. paskirti į ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, jiems nustatyta prievolė instruktuoti darbuotojus apie darbo vietose galimus pavojus, nuolat statybos objekte vertinti rizikas, kad apsaugos darbuotojus nuo galimo susižalojimo ar kitų pavojingų bei kenksmingų veiksnių (4 t., b. l. 185).
Savo argumentus kaltinamieji grindė ir Gamybinio pasitarimo protokolais (2018-05-24 – 2018-10-10), kuriuose pažymima, kad kiekvienas subrangovas atsakingas už darbo saugą objekte. Visi atstovai buvo perspėti apie darbo saugos pažeidimus ir informuoti, kad už kiekvieną tolesnį pažeidimą bus taikomos sankcijos pagal sutarties nuostatas (5 t., b. l. 60-84). Tačiau pažymėtina, kad šiuose protokoluose ne tik kad nėra nurodyta apie konkrečias pretenzijas subrangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl rūsio šachtos angos (ne)saugumo darbuotojams, bet nėra ir duomenų, kad dėl to buvo taikomos kokios nors sankcijos pagal sutarties nuostatas. Be to atkreiptinas dėmesys, kad šiuose protokoluose gan detaliai aprašyti pasitarimuose spręsti konkretūs klausimai (grafoje „Klausimas/Sprendimas/Veiksmai“), nurodyti atsakingi asmenys ir terminai; o S. J. ir D. V. protokole Nr. 6 (2018-06-20) įvardinti kaip įgalioti UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovai (t. y. kurių pareigos atitinka I. Š. pareigas) ir jiems nurodyta už atliktus g/b monolitinių konstrukcijų įrengimo darbus pasirašyti atitinkamuose statybos darbų žurnaluose (5 t., b. l. 66). 2018-06-27 protokole Nr. 6 yra nurodytas ir konkretus reikalavimas dėl darbų saugos, o būtent S. J., D. V. ir V. L.: vykdant darbus aukštyje būtina aptverti perdangos kraštus, darbuotojai privalo dėvėti asmenines apsaugos nuo kritimo priemones. Angos perdangose turi būti užtvertos arba aptvertos. Technologiniai tvirtinimai (armatūros strypai), kyšantys iš perdangų ar sienų, turi būti nupjauti (5 t., b. l. 67), taigi, būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ davė nurodymus subrangovams dėl darbų saugos dirbant aukštyje, tačiau niekur nenurodė reikalavimo ar pretenzijos, kad po atliktų darbų perdavimo jie privalo paženklinti pavojingas vietas ir kontroliuoti tai iki pat visų darbų atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad vėlesniuose protokoluose UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigojama uždengti ortakius, tačiau apie rūsio šachtos uždengimą neminima nė karto.
Čia teismas atkreipia dėmesį, kad 2018-10-03 protokole Nr. 3 yra pastaba, susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. kad „visos angos privalo būti aptvertos ar uždengtos, visos vietos, kur galimas kritimas iš aukščio, užtvertos. Darbininkai, dirbantys aukštyje ar bokšteliuose, privalo dėvėti saugos diržus. Nevykdoma“ (5 t., b. l. 77). Tačiau visų pirma, kaip jau minėta, nėra konkrečios nuorodos į rūsio šachtą, dėl to tokia nuoroda laikytina abstrakčia, neaišku, kas konkrečiai nevykdoma; antra, kaip nustatyta iš Specialios paskirties pastato statybos darbų žurnalo Nr. 11 ir Nr. 7, viršutinių sienų betonavimo darbai buvo atlikti 2018-06-27, surenkami klojiniai išmontuoti 2018-07-03, darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ brigadininkas S. Ž. (subrangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas); o rūsio angos (techninės šachtos), viršutinių sienų prilydomosios hidroizoliacijos montavimo darbai buvo užbaigti 2018-10-03, darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ brigadininkas J. G. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas nuo 2018 m. kovo iki 2019 m. rugsėjo), abiem atvejais darbams vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovai: A. S. ir L. L. Kas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūsio darbus baigė 2018-07-03, o vėliau toje vietoje dirbo kiti subrangovai. Todėl nesuprantama, kokiu pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo ir toliau kontroliuoti apsaugos nuo kritimo užtikrinimą, juolab, kaip matyti iš liudytojų ir pačių kaltinamųjų parodymų, po betonavimo darbų anga buvo uždengta, tačiau ji trukdė tolimesniems darbams, todėl buvo išmontuota. O visą šį procesą kontroliavo būtent kaltinamieji, kurie pasirašė statybos darbų žurnaluose, pastabų dėl priduodamų darbų nepareiškė, baudų neskyrė, ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ minimoje sutartyje neįsipareigojo užtikrinti užsakovo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir kitų subrangovų darbų saugą. Be to, kaip jau buvo minėta, kaltinamieji teigė nematę reikalo šachtą uždengti, todėl kritiškai vertintini jų argumentai, kad neva būtent dėl šachtos uždengimo buvo reiškiamos pastabos gamybinių pasitarimų metu ir tai buvusi subrangovo pareiga. Jų paaiškinimai tik sudaro pagrindą konstatuoti, kad jie nenumatė, jog dėl jų neveikimo gali kilti pavojingi padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo darbinę patirtį bei asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas).
Šiuo klausimu akcentuotina ir tai, kad pagal 2008 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. A1-22/D1-34 „Dėl Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo“ (2009-05-20 red.) 2 dalį darbdaviu laikomas statytojas (užsakovas), statinio projekto valdytojas, statinio statybos valdytojas, statinio statybos rangovas (toliau vadinama – rangovas) ir bet kuris statinio projektavimo ar statybos procese dalyvaujantis fizinis ar juridinis asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 16 straipsnyje nustatytus darbdavio požymius. Statinio statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam statytojas (užsakovas) arba statinio statybos valdytojas paveda statybos metu vykdyti šių Nuostatų 14 punkte nurodytas pareigas. Pagal šių nuostatų IV dalies 15.2 punktą statytojas (užsakovas) arba statinio statybos valdytojas, paskyręs statinio statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatorių, neatleidžiamas nuo šių Nuostatų 14 punkte nurodytų pareigų vykdymo užtikrinimo; 16. Statybos metu statybvietėje darbdavys privalo vykdyti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytas darbdavio pareigas bei užtikrinti, be kita ko, darbo įrenginių ir įrangos techninę priežiūrą, jų patikrinimą prieš naudojimą ir reguliarią kontrolę, siekdamas pašalinti trūkumus, galinčius pakenkti darbuotojų saugai ir sveikatai (16.4 punktas); be to, statytojas (užsakovas) arba statinio projekto valdytojas, statinio statybos valdytojas, kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskiria vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, ir statybos metu privalo koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą bei vykdyti šių Nuostatų 13 ir 14 punktuose nurodytas pareigas (6 punktas). Tai sudaro pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju užsakovu ir/ar rangovu laikytina UAB „(duomenys neskelbtini)“, o darbdavio įgaliotais atsakingais už darbų saugą paskirti asmenys – statybos vadovai (A. S. ir L. L.). Todėl bendrovės su subrangovais (tame tarpe UAB „(duomenys neskelbtini)“) sudarytos sutartys neatleidžia darbdavio nuo pareigos užtikrinti reguliarią darbo saugos ir sveikatos kontrolę bei trūkumų šalinimą.
Be to, kaip minėta, tiek L. L., tiek A. S. pasirašė, kad buvo supažindinti su pareiginiais nuostatais, todėl A. S. teiginiai, kad jis nežinojo apie savo pareigas, nors pasirašė, bet nepatvirtino, kad sutinka, – vertintini kaip deklaratyvūs. Apskritai vertinant kaltinamųjų parodymus nuo ikiteisminio tyrimo iki teisminio nagrinėjimo, teismo nuomone, jų parodymai nėra nuoširdūs, nes nėra nuoseklūs, nurodomos vis naujos aplinkybės, t. y. iš pradžių – kad neprivalu įrengti atitvarų, po to – kad tai I. Š. atsakingas asmuo, po to – kad iš I. Š. buvo reikalaujama aptverti šachtos angą, po to – kad subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo ir jau kad iš jų buvo reikalaujama sutvarkyti, įrengti atitvarus, ir netgi – kad jie atsisakė. Pastarąsias aplinkybes paneigė tiek I. Š., tiek liudytojai S. J., D. V., S. Ž., kurie teigė, kad jie buvo atsakingi tik už savo darbuotojus ir išėję dirbti aukštyn (toliau), neprivalėjo prižiūrėti rūsio šachtos, to niekas ir nereikalavo. Kaip matyti ir iš liudytojo J. G. parodymų, tą šachtą jau po monolito darbų atlikimo tai atidengdavo, tai uždengdavo, nes uždanga trukdė tęsti darbus. Ir pats A. S. teisminio nagrinėjimo metu buvo nurodęs, kad po monolito darbų šachta buvo uždengta plokštėmis, po to vėl atidengta. Be to, pagrindinio užsakovo atžvilgiu, kaip nustatyta iš A. S., liudytojų S. J., D. V. parodymų, subrangovo darbuotojai buvo įdarbinami UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi nekelia abejonių, kas yra darbdavys ir kieno statybos vadovai turi įgalinimus duoti nurodymus. Todėl akivaizdu, kad susiklosčiusi praktika dalies darbų atlikimo neforminti priėmimo-perdavimo aktais, o įforminti tik įrašais statybos darbų žurnale, nesudaro pagrindo manyti, kad subrangovas lieka atsakingas už visą objektą iki statybos pabaigos. Priešingu atveju rangovai netektų valdingų įgalinimų subrangovams, kas prieštarautų ne tik sutarčių nuostatoms, bet ir pačių rangovų (užsakovų) interesams. Grįžtant prie I. Š. galimos atsakomybės, teismas pažymi, kad nelaimingo atsitikimo dieną I. S. atėjo visai iš kitos pastato pusės nei dirbo I. Š. (planas, 1 t., b. l. 139; 2 t., b. l. 186-187).
Be to, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos 2019-12-11 pranešimo Nr. IS-4554 duomenimis, 1) rūsio angos (techninės šachtos), į kurią įkrito UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas I. S., viršutinių sienų betonavimo darbai (Įrengti surenkami klojiniai ir išlietas betonas) buvo atlikti 2018-06-27. Surenkami klojiniai buvo išmontuoti 2018-07-03. Darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ brigadininkas S. Ž., darbams vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovas A. S.; 2) rūsio angos (techninės šachtos), viršutinių sienų prilydomosios hidroizoliacijos montavimo darbai buvo užbaigti 2018-10-03. Darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ brigadininkas J. G., darbams vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos vadovas L. L.; 3) duomenų, kada rūsio (techninės šachtos) anga buvo uždengta polietileno plėvele ir kas tai atliko – neturi; 4) duomenų, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas buvo atsakingas už darbų saugą vykdant rūsio angos (techninės šachtos) viršutinių sienų įrengimo darbus – neturi (2 t., b. l. 143). Pridėjo Specialios paskirties pastato statybos darbų žurnalo Nr. 11 „Specialios paskirties pastato monolito darbai“ bendrųjų statybos darbų vykdymo formos (F-7) 23, 24, 25 ir 29 puslapius, taip pat Specialios paskirties pastato statybos darbų žurnalo Nr. 7 „Bendrastatybiniai darbai. Hidroizoliacija. Apšiltinimas“ bendrųjų statybos darbų vykdymo formos (F-7) 32 puslapį, iš kurių matyti, kad A. S. priėmė S. Ž. priduotus darbus, o L. L. priėmė J. G. priduotus darbus (2 t., b. l. 144-148). Minėta, pasak A. S., šie įrašai negali būti laikomi tarpinių priėmimo-perdavimo aktų atitikmeniu; tie parašai žurnale reikalingi tam, kad jeigu nori užfiksuoti atliktus darbus ir gauti už tai pajamas tai pagal reikalavimą reikia pildyti statybos darbų žurnalą, juos priduodant atestuotam statybos technikos prižiūrėtojui, užsakovo atstovui ir po to formuojamas atliktų darbų orderis, išrašoma sąskaita faktūra ir už tai gaunamas atlygis; šiame dokumente surašoma, kokius darbus, kas ir kur padaro, remiantis projektine dokumentacija, esant atestuotiems specialistams turi prievolę rašyti elektroniniame arba popieriniame žurnale ir gauti parašus iš techninės priežiūros; tarpinių priėmimo-perdavimo aktų iš viso nebuvo sudaryta. Tačiau pažymėtina, pagal žurnalų grafas A. S. ir L. L. pasirašė kaip priėmę tą tarpinį darbą. Būtent taip darbų žurnalų įrašus interpretavo darbus perdavę asmenys. Suprantama, kad pagal rangovo ir subrangovo sutartį tai nereiškia sutartų darbų pabaigos, tačiau įvertinus tai, kad objekte dirbo ir kiti subrangovai bei pats rangovas, kurie po UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų rūsio šachtos darbų dar joje ar prie jos atlikinėjo kitus darbus, teismas neturi pagrindo pritarti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo prievolę ir toliau kontroliuoti angos uždangos saugumą.
Be to, A. S. Ir L. L. kaltę patvirtina ir darbų saugos tyrimo rezultatai, kuriuos palaikė ir teisiamajame posėdyje ekspertas T. D. Nors A. S. teigė, neva ekspertas patvirtino, kad atsakingas darbų vadovas arba subrangovas, teismas tokių teiginių nenustatė. Teismo įsitikinimu, privalu vertinti visą eksperto pasisakymą, o ne kažkurią jo dalį. A. S. ir L. L. neneigė, kad nebuvo naudojamos jokios techninės priemonės (visų pirma – apsauginis aptvėrimas), saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, jam judant pavojingoje zonoje – šalia tik polietileno plėvele uždengtos rūsio šachtos angos, ir kad jie ne tik kad neparengė, nesuprojektavo, bet ir nematė Statybos darbų technologijos projekto, kuris, kaip nustatyta tyrimo metu, buvo netinkamas. Tokiu būdu jie nevykdė statybos vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų ir statybvietėje vykdyti statybos darbai neatitiko Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 (su pakeitimais), 9 punkto (kuriame nurodyta, jog pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia pavojingi veiksniai (tokioms zonoms priskiriamos neaptvertos vietos, esančios aukštyje, kai aukščių skirtumas yra 1,3 m ir didesnis pagal šių taisyklių 7 punktą), turi būti aptvertos apsauginiais aptvarais, kad kliudytų darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas); Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (su pakeitimais), 4 priedo 37.1 punkto (kuriame nurodyta, jog nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atramomis, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais su rankiniais turėklais, tarpine sija ir grindjuoste arba apsaugai naudoti kitas lygiavertes priemones) ir 37.2 punkto (kuriame nurodyta, jog darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones) nuostatų apie privalomą techninių priemonių, saugančių nuo kritimo iš aukščio, naudojimą pavojingose zonose, kuriose yra rizika darbuotojams kristi iš aukščio. Tyrimo metu nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo pavojingas veiksnys yra darbuotojo kritimas iš aukščio, o jei būtų buvę naudojamos techninės priemonės (visų pirma – apsauginis aptvėrimas), saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Taip pat nustatyta, kad I. S. veiksmai, pasireiškę jo patekimu prie polietileno plėvele uždengtos angos ir užlipimu ant minėtos plėvelės, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, bet jo nelėmė, nes nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad nebuvo naudojamos jokios techninės priemonės (visų pirma – apsauginis aptvėrimas), saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio. Kaip ne kartą buvo minėta, kaltinamieji neneigė, kad nematė reikalo įrengti rūsio šachtos apsaugines priemones, tokiais teiginiais ne tik paneigdami savo kitus parodymus, kad rūpinosi tokių priemonių įrengimu, bet ir patvirtindami, kad galimai nėra susipažinę su Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje reikalavimais, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų reikalavimais, nors pagal savo užimamas pareigas privalėjo jų laikytis.
Dėl L. L. atostogų. Iš tiesų pagal bylos dokumentus, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, L. L. atostogavo. Tačiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad rūsio šachtos anga nebuvo tinkamai uždengta ir iki L. L. atostogų, todėl šiuo atveju negalima daryti išvados, kad L. L. nėra atsakingas. Byloje apklausti liudytojai, visi be išimties, patvirtino, kad jų nuomone, pagrindinis vadovas iš jųdviejų buvo A. S., tačiau nurodė ir tai, kad jei A. S. nebūdavo vietoje, tai visais klausimais galima būdavo kreiptis į L. L. Patys kaltinamieji taipogi neneigė, kad nebuvo nusistatę konkretaus darbų pasiskirstymo. Todėl susiklosčiusi praktika, kai įmonės dėl didelės darbų apimties praktikuoja kelių asmenų paskyrimą į vadovaujančias pareigas su analogiška atsakomybe, neatribojant pagal jokius kriterijus, nors neabejotinai yra ydinga tokiu atveju kaip šis – įvykus nelaimingam atsitikimui, tačiau negali būti pagrindas apskritai netaikyti atsakomybės. Nors, atsižvelgiant į kaltinamųjų, liudytojų parodymus, kaltinamųjų žodinį darbų pasiskirstymą, manytina, galimai pagal nutylėjimą būtent į A. S. pareigas labiau įėjo pareiga pasirūpinti techninių saugos priemonių įrengimu, tačiau iš tų pačių parodymų matyti ir tai, kad tokia pareiga nebuvo absoliuti – ir L. L. duodavo pastabas dėl darbų saugos pažeidimų, nebuvo nustatyta ribojimų kreiptis ir į L. L. tais pačiais klausimais, kaip ir į A. S. Todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju atsakomybė kyla tik vienam iš kaltinamųjų, taip pat neturi pagrindo atsakomybę skaidyti į dalis (procentus). Nes atsakingi asmenys vis tik buvo paskirti; be to, šie atsakingi asmenys atlikinėjo tuos pačius darbus, visi žemesnio rango darbuotojai žinojo, kad į abu statybos vadovus gali kreiptis tais pačiais klausimais; ir galų gale – abu statybos vadovai nesilaikė privalomų teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, dėl ko ir įvyko nagrinėjamas nelaimingas atsitikimas.
Apibendrinant darytina išvada, kad yra įrodyta, jog A. S. ir L. L. buvo darbdavio įgalioti ir atsakingi už darbuotojų saugą ir sveikatą visame statybos objekte (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad jie pažeidė jiems aptartuose ir kaltinime nurodytuose teisės aktuose nustatytus privalomus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, t. y. nesiėmė jokių privalomų veiksmų, kad būtų naudojamos privalomos techninės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio į rūsio šachtą, 2018-10-13 darbuotojas I. S. atsistojęs ant rūsio šachtą dengiančios polietileninės plėvelės, nukrito ant betoninių grindų iš 4,75 m aukščio. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G86/2019(01) patvirtina, kad I. S. buvo padarytas kūno sumušimas, pasireiškęs dešinės pusės VII-XII šonkaulių lūžiais su abiejų plaučių audinio sumušimo židiniais bei kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, juosmeninių I, II, III ir V slankstelių dešinės pusės skersinių ataugų lūžiais, dauginiais dubens kaulų lūžiais su gaktinės sąvaržos visišku plyšimu bei dubens žiedo vientisumo suardymu, tai yra vertinant visumoje padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl konstatuotina, kad tarp A. S. ir L. L. padarytų darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų ir kilusių padarinių – I. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšys. Todėl kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės
Skiriant kaltinamiesiems bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.). Kaltinamųjų padaryta veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 16 straipsnio 3 dalis), jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. S. neteistas (4 t., b. l. 7), iki nusikaltimo padarymo per 5 metus buvo 3 kartus baustas administracine tvarka, iš jų du kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kartą už techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo pažeidimą, paskirtos baudos sumokėtos (4 t., b. l. 4-6), dirba. L. L. taip pat neteistas (4 t., b. l. 35), per 5 metus 6 kartus baustas administracine tvarka, visos nuobaudos paskirtos už kelių taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (4 t., b. l. 31-34), dirba (4 t., b. l. 192-199).
Už BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki 8 metų. Atsižvelgus į kaltinamųjų asmenybes darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti jiems paskyrus švelniausią bausmės rūšį – baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas nustato, kad už neatsargų nusikaltimą skiriama bauda nuo 20 iki 750 MGL dydžio. Įvertinus tai, kad kaltinamieji neteisti, kad padarytas nusikaltimas vertintinas labiau kaip atsitiktinė jų elgesio pasekmė, ir nors nenustatyta jų atsakomybę švelninančių aplinkybių, manytina, kad baudos vidurkio dydžio bausmė, t. y. 385 MGL dydžio, būtų neproporcinga ir neteisinga. Todėl jiems skirtina prokurorės pasiūlyto dydžio bauda.
Kaltinamieji laikinai sulaikyti nebuvo.
Kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl civilinio ieškinio
I. S. byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos ir 1 415 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t. 81 b. l.). Teisiamajame posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., gydėsi iki 2019 m. sausio 5 d., ten apmoka kažkiek „Sodra“, bet tie kvitai, kurie pateikti prie ieškinio, tai juos sumokėjo privatus asmuo, nukentėjusiojo tėvas, ir jis (I. S.) jam dabar skolingas. Slauga truko 120 dienų, dalį apmokėjo „Sodra“, o kitą dalį jo tėvas. Išmokėta pašalpa 1000 eurų, pervedė ją UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet to neužteko slaugai. Taip už „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas lieka 305 eurų. Palaiko ieškinį. Jo asmeniniai rūbai nebuvo sugadinti, šią dalį reikalavimo atsiima. Sudaužyti akiniai 100 eurų. Galės viską surašyti ir patikslinti sumas, kas už ką. Šiandien (2020-10-20) jau bus penkta operacija, ketvirta atlikta rugpjūčio 14 d. Neturtinė žala 10 000 eurų. Pasiruoš aplinkybes dėl ieškinio. Jis buvo nuvežtas į ligoninę. Ligoninėje pragulėjo reanimacijoje dėl plaučių kontūzijos 9 dienas ir 7 dienas pragulėjo traumatologiniame skyriuje ir apie mėnesį reabilitacijoje toje pačioje Lazdynų ligoninėje. Reanimacijoje galėjo tik gulėti, buvo sąmoningas, galėjo kalbėti, o traumatologiniame skyriuje reikėjo atsisėsti, jeigu reikėdavo nuvežti, galėjo pats įlipti į invalido vėžimėlį, vaikščioti tik „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo, su ramentais. Pravaikščiojo su ramentais gerą mėnesį. Prastovėjus valandą pradeda skaudėti. Šiaip norėtų dirbti pagal specialybę, bet problema ta, kad papilvėje yra išvarža dėka plaučių kontūzijos ir dubens kaulų operacijos, ir negalės dirbti, nes negali sunkių daiktų nešioti. Turi neįgalumą, 45 procentai. Tikisi, kad bus laikinas nedarbingumas. Darbingumo lygis 55 procentai, galioja iki 2022-06-17. Palaiko reikalavimą dėl neturtinės žalos, 10 000 eurų. Skausmą jaučia, ir dabar būna užeina skausmo priepuoliai, dirba darbą, kuriame turi būti mandagus su klientais, bet ne visad mandagus būna, nes skauda. Geria ibuprofeną ir diclaką, jie silpnokai padeda, bet kažkiek padeda.
Baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad turtinės žalos dydis iš viso 2943 eurai. Turi didelį neįgalumą, sunku susirasti darbą. Turi pensinio amžiaus tėvus, jie jo išlaikyti negali. Ir ateityje dar bus operacija.
Kaltinamieji dėl ieškinio klausimų ar argumentų nepareiškė.
Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas R. Ž. bylos nagrinėjimo metu nurodė susipažinęs su civiliniu ieškiniu. Atstovo nuomone, ieškinyje nurodytos protingos sumos, galbūt diskusiją keltų dėl neturtinės žalos dydžio, prašo ieškinį mažinti. Šiandien dienai gali pasakyti, kad nėra iš ko atlyginti žalos, nes sąskaitos areštuotos, yra įsiskolinimai SODRA ir VMI, taip pat neįvykdyti reikalavimai pagal hipotekos sandorius, tai finansinė situacija sudėtinga. Nutraukta restruktūrizavimo byla, SODRA pateikė ieškinį dėl bylos iškėlimo. Dėl turtinių reikalavimų pretenzijų neturi.
Dėl neturtinės žalos. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-68/2008 yra pažymėjęs, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl nelaimingo atsitikimo metu gautų traumų, sunkaus sveikatos sutrikdymo I. S. patyrė didelę neturtinę žalą. Nors civilinio atsakovo atstovas nurodė, kad 10 000 eurų dydžio neturtinė žala yra per didelė, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota kasacinio teismo praktika, kad neturtinės žalos dydžio ribos yra apytiksliai nuo 2600 iki 28900 Eur, ši dalis civilinio ieškinio laikytina pagrįsta (pavyzdžiui, kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-267/2009, 2K-340/2009, 2K-134/2010, 2K-341/2012, 2K-462/2012, 2K-429/2013, 2K-460-507/2016, 2K-11-648/2017, 2K-104-648/2017, 2K-126-693/2017, 2K-93-719/2021). I. S. buvo sužaloti vidaus organai, nors nuo nelaimingo atsitikimo jau praėję treji metai, jo gydymas tebetęsiamas, taigi, jo patiriamos pasekmės iš esmės yra tęstinės, jis negali dirbti tokio fizinio darbo, kokį dirbo prieš tai, kaip nurodė, turi 45 procentų neįgalumą, todėl, teismo manymu, yra pagrindas reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkinti visiškai.
Dėl turtinės žalos. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. I. S. ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro: reabilitacijos ir slaugos centro (duomenys neskelbtini) paslaugos (740 Eur, 534 Eur ir 31 Eur, pridėtos sąskaitos faktūros, 1 t., b. l. 86-91) iš viso 1305 Eur sumai, kadangi jam buvo išmokėta 1000 eurų dydžio pašalpa, liko skola 305 Eur, sudaužyti akiniai – 100 Eur; ir už lankymą, transportą, maistą, medikamentus, lovadienius 51 dienos (duomenys neskelbtini), 31 dienos Lazdynų ligoninėje, 10 dienų Santaros ligoninėje – 910 Eur. Reikalavimo dėl sukarpytų rūbų (100 Eur) nepalaikė. Todėl pagal civilinį ieškinį turtinės žalos suma liko 1315 Eur. Tačiau per baigiamąsias kalbas I. S. nurodė, kad turėjo daugiau išlaidų, ir prašė priteisti 2943 eurus turtinės žalos atlyginimo. Tikėtina, kad dėl tęsiamo gydymo I. S. turėjo daugiau išlaidų nei nurodė ikiteisminio tyrimo metu, tačiau iki įrodymų tyrimo pabaigos jis ieškinio nepatikslino ir papildomų įrodymų (sąskaitų, kvitų ar kt.) nepateikė, nors jam buvo išaiškinta galimybė tikslinti ieškinį. Todėl teismas neturi pagrindo vertinti ir vadovautis kitais įrodymais, nei pateikti byloje ir buvo žinomi tiek civiliniam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek kaltinamiesiems.
Kadangi civilinio atsakovo atstovas su turtiniais reikalavimais sutiko, kaltinamieji jokių argumentų neišsakė, atsižvelgus į turtinės žalos dydį, kaltinamojo gydymo trukmę, į tai, kad nors apie medikamentų pirkimą, transportą, lankymą dokumentai nepateikti, tačiau neabejotinai tokios išlaidos per trejus metus susidarė, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam priteistina 1315 Eur turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje, t. y. dėl 100 eurų už sukarpytus drabužius, procesas dėl ieškinio nutrauktinas.
Dėl civilinės atsakomybės subjekto. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad civiliniam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apygardos teismo 2021-05-27 nutartimi iškelta bankroto byla, teismo nutartis įsiteisėjo 2021-08-05, bankroto administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (6 t., b. l. 58-67). Teismas pažymi, kad paskutinio posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, kadangi įmonei iškelta bankroto byla, nebuvo tikslo priimti tokios nutarties, o taip pat nebuvo tikslo perduoti civilinį ieškinį bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nes I. S. yra pareiškęs reikalavimą ir dėl neturtinės žalos. Todėl teismas, nepriėmęs nutarties, dėl ieškinio reikalavimų pasisako nuosprendyje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Teismas jau pasisakė dėl kaltinamųjų kaltės, jų veiksmų (neveikimo) ir dėl to kilusių pasekmių priežastinio ryšio. Atsižvelgiant į tai, kad nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, tačiau įmonė egzistuoja, nėra likviduojama, tiek turtinė, tiek neturtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo, juridinio asmens. Kadangi netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos turtinės žalos kaltas yra darbuotojas, žalos atlyginimas subsidiariai priteistinas ir iš kaltinamųjų. Taip pat išaiškintina, kad darbdavys, atlyginęs darbuotojo padarytą žalą, įgyja į žalą padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis (CK 6.280 straipsnio 2 dalis).
Laikinas nuosavybės teisės į L. L. priklausantį turtą nebuvo pratęstas. Teismo įsitikinimu, nustačius, kad UAB (BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ nėra likviduota ar likviduojama, tačiau yra bankrutuojanti, esant subsidiarios atsakomybės pagrindams, – laikinas nuosavybės teisės ribojimas užsitęstų į ateitį neproporcingai ilgą laiką. Abu kaltinamieji yra jauno amžiaus, darbingi ir turi darbus, todėl manytina, kad taikyti procesines prievartos priemones pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A.S. (A.S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.
L.L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.
I. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti I. S. iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai – iš A. S. ir L. L. 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 1315 (vieną tūkstantį tris šimtus penkiolika) eurų turtinės žalos atlyginimo.
Priimti I. S. atsisakymą nuo ieškinio dėl 100 eurų priteisimo už sukarpytus rūbus ir procesą šioje dalyje nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.