Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nesutikdama su skundžiamu sprendimu, pareiškėja pažymi, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo pagrindiniai tikslai yra ne tik tinkamai ir visapusiškai ištirti įvykį, jo aplinkybes, bet ir nustatyti ar aktualiu atveju buvo pažeisti saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai, taip pat nustatyti, kas lėmė ir (arba) sąlygojo nelaimingą atsitikimą, t. y. apibrėžti, kokios aplinkybės yra priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis.

Pareiškėja pažymi, kad Nukentėjusysis, pašalindamas apsaugines priemones, pats pateko į pavojingą zoną. Žinodamas takus, kuriais vaikščioti galima, jis vis tik nusprendė sutrumpinti kelią. Nukentėjusysis nepaisė statybos darbų vadovo duotų instrukcijų, elgėsi lengvabūdiškai ir pats pažeidė darbo sutartyje Nr. 1179 (toliau – Darbo sutartis) įtvirtintą nuostatą, kuria įsipareigojo laikytis vidaus darbo tvarkos taisyklių bei darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instrukcijų reikalavimų (Darbo sutarties 10.1 punktas), Plataus profilio statybininko pareiginių nuostatų 4.20 punkto, su kuriais buvo supažindintas (darbuotojas įsipareigoja laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo higienos, elektrosaugos ir priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos reikalavimų vykdant statybinius darbus, naudotis apsauginėmis priemonėmis), 2012 m. liepos 23 d. direktoriaus įsakymu Nr. 2012-13 patvirtintų Plataus profilio statybininko saugos ir paveiktos instrukcijų Nr. 36 3.2 punkto bei bendrąsias darbo tvarkos taisyklių nuostatas.

Atkreipia dėmesį, jog NA akto II 5 punkte „Nelaimingo atsitikimo aplinkybės“ užfiksuota, kad statybvietėje yra įrengti saugūs praėjimai (takai) iki vandentiekio įvado, kuriais naudojantis įkristi į techninę šachtą neįmanoma. Jei Nukentėjusysis nebūtų išardęs kolektyvinių apsaugos priemonių, būtų laikęsis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų ir nebūtų patekęs į pavojingą zoną, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Taip pat teigia, kad apie pavojus, esančius statybvietėje (ypatingai techninę šachtą, į kurią įkrito), Nukentėjusysis žinojo, ne tik dėl to, kad pats atliko kasimo darbus šalia techninės šachtos, bet ir todėl, kad statybvietėje dirbo jau kelias savaites (tai nebuvo jo pirmoji darbo diena šiame objekte), be to, buvo supažindintas ir informuotas apie visas rizikas, galinčias kilti statybvietėje.

Pareiškėja, nesutikdama su NA akte II nurodyta pagrindine Nelaimingo atsitikimo priežastimi, skunde cituoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punkto nuostatas ir teigia, kad ėmėsi visų priemonių siekdama užtikrinti tinkamą šių įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Galimi pavojai buvo nurodyti, numatyti takai, kuriais statybvietėje leidžiama vaikščioti. Techninė šachta nebuvo iškasta ir palikta nesaugiai lengvai Nukentėjusiajam prieinamoje vietoje. Papildomai pažymi ir tai, kad objekte, kuriame įvyko Nelaimingas atsitikimas, yra paskirti ir apmokyti keli statybos darbų vadovai, atsakingi už darbų saugą. Bendrovė taip pat yra sudariusi sutartį su Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“, kuri teikia kompleksines darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas, bent kartą per mėnesį apsilanko statybvietėje, įvertina galimas darbų saugos rizikas bei numato priemones, kaip tokių rizikų išvengti ar bent jas sumažinti.

Taigi, pareiškėjos nuomone, iš aukščiau nurodytų ir Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių yra akivaizdu, kad, pirma, Nukentėjusysis savavališkai nesinaudojo statybvietėje saugiai įrengtais judėjimo takais (apie kuriuos žinojo, t. y. buvo informuotas prieš darbo pradžią, be to, objekte dirbo ne pirmą dieną), antra, Nukentėjusysis pats, be jokio statybos darbų vadovo sutikimo ir leidimo išardė kolektyvines apsaugas (nukėlė apsauginius aptvėrimus) ir rizikuodamas savo sveikata bei gyvybe vaikščiojo sienos atbraila, o nuėjęs iki šachtos ir neįsitikinęs, kad po apsaugine plėvele yra šachtos anga, ant jos užlipęs įkrito, tokiais veiksmais pažeisdamas 2012 m. liepos 23 d. direktoriaus įsakymo Nr. 36 27 punkto „įsitikinti, ar angos, duobės, šuliniai aptverti, uždengti“, reikalavimą.

Dėl visų aukščiau nurodytų priežasčių, pareiškėjos nuomone, Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, kadangi Skundžiamame sprendime visiškai neįvertintos aukščiau pareiškėjos išvardytos bei VDI teritoriniam skyriui teiktuose raštuose pažymėtos aplinkybės (el. byla, I t., 50-56 psl.).

Paaiškina, kad įvykiai darbe tiriami vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau – DSSĮ), Nuostatuose, Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V- 416 (toliau – Metodiniai nurodymai) ir kituose norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose įvykių darbe tyrimą, įtvirtintomis nuostatomis. Įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas – siekis, nustačius įvykio darbe priežastis, numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti.

Vertindama pareiškėjos skundo teiginius dėl Nukentėjusiojo netinkamo elgesio, VDI nurodo, kad tiek pareiškėjos įvardijamų galimai kolektyvinių apsaugos priemonių pašalinimas, tiek ir nukentėjusiojo ėjimas sienos atbraila tiesioginio priežastinio ryšio su įvykiu neturi. Įvykio darbe tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad durų angos laikinas atitvaras buvo įrengtas apsaugoti nuo galimo asmenų kritimo į už angos esančią 2,1 m gylio iškasą. Akivaizdu, kad lentos durų angoje pašalinimas bei galimai nesaugus nukentėjusiojo judėjimas sienos atbraila nesąlygojo nelaimingo atsitikimo darbe – darbuotojas neįkrito į už durų angos esančią iškasą, nenukrito nuo sienos atbrailos. Nukentėjusiojo sveikatai buvo pakenkta užlipus ant uždengtos tamsia polietileno plėvele, nepažymėtos teisės aktų reikalavimų nustatyta tvarka rūsio ventiliacinės šachtos duobės ir to pasėkoje nukritus – tai yra įvykį darbe sąlygojo, kad darbuotojas nebuvo informuotas, nesuvokė ir negalėjo suvokti egzistuojančio pavojaus.

Dėl Pareiškėjos reikalavimo panaikinti NA aktą, VDI remiasi teismų praktika ir nurodo, kad N-1 formos aktas yra tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuris nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl prašo šį reikalavimą atmesti.

Pareiškėja 2018 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į VDI raštu „Dėl 2018-12-17 N- formos akto Nr. 2“, kuriame nurodė aplinkybes, dėl kurių nesutinka su 2018 m. gruodžio 17 d. Nelaimingo atsitikimo akte dėstomomis Nelaimingo atsitikimo priežastimis. Taip pat pareiškėja nurodė grąžinanti šį aktą ir kad jo nepasirašys (el. byla, I tomas, 37-40 psl.).

VDI Vilniaus teritorinio skyrius 2018 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. SD-01-16720 „Dėl 2018-12-17 N-l formos akto Nr. 2 nepasirašymo“ informavo pareiškėją, kad akte nurodytos Nelaimingo atsitikimo priežastys atitinka nustatytas faktines aplinkybes, todėl keisti Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados ar įrašų Nelaimingo atsitikimo akte nėra pagrindo (el. byla, I tomas, 35-36 psl.).

Pareiškėja, nesutikdama su 2018 m. gruodžio 17 d. Nelaimingo atsitikimo aktu, 2019 m. sausio 30 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui (el. byla, I tomas, 28-33 psl.).

VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius 2019 m. vasario 25 d. parengė išvadas „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) skundo“ Nr. EVD-9, kuriose nurodė, kad šiuo atveju skirti nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2018 m. spalio 13 d., kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui I. S., papildomą tyrimą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą VDI darbo inspektorius atliko vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (el. byla, I tomas, 15-17 psl.).

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektorius, remdamasis VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2019 m. vasario 25 d. išvadomis, 2019 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą Nr. SD-37-2582 „Sprendimas dėl įvykio darbe, įvykusio 2018 m. spalio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui I. S., tyrimo“ (toliau – Sprendimas), kuriame konstatavo, kad įvykis darbe, kurio metu 2018 m. spalio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas I. S. statybvietėje nukrito nuo techninio rūsio šachtos krašto į 4,75 m. gylį ir sunkiai susižalojo, ištirtas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų, todėl nėra pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą (el. byla, I tomas, 13).

Lietuvos Respublikos Saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, – įvykis, įskaitant eismo įvykį, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka tiriamas nustatant jo priežastinį ryšį su darbu ir pripažįstamas ar nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Pagal 2 straipsnio 21 dalį nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.

2011 m. balandžio 11 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 349/2011, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe nuostatos dėl nelaimingų atsitikimų darbe statistikos (toliau – Reglamentas), 1 straipsnio a punkte nelaimingas atsitikimas darbe apibrėžtas kaip pavienis įvykis darbo metu, dėl kurio patiriama fizinė ar psichinė žala. Darbo metu – vykdant profesinę veiklą arba būnant darbe. Nelaimingiems atsitikimams darbe priskiriami eismo įvykiai darbo metu, tačiau neįtraukiami eismo įvykiai pakeliui į darbą arba iš jo.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Incidentas tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti.

Taigi, įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas – siekis, nustačius įvykio darbe priežastis, numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti.

Nuostatų 31 punkte reglamentuota, kad įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais.

Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas nesutinka su atsakovės pozicija, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra tarpinis procedūrinis dokumentas ir kad jo teisėtumo ištyrimas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Kaip jau buvo minėta, VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė atliko įvykio, įvykusio 2018 m. spalio 13 d., darbe tyrimą. Iš byloje esančių tyrimo bylos dokumentų nustatyta, kad 2018 m. spalio 13 d. po pietų dirbdamas statybos objekte I. S. panoro atsigerti. Statybos vadovas A. S. pasiūlė jam paimti tarą vandeniui ir nueiti atsigerti/prisipilti vandens iš laikino statybos vandentiekio įvado. I. S. ėjo artimiausiu keliu prie jam žinomo laikino vandentiekio įvado ir, priėjęs lentomis užtvertą lauko durų angą, pakėlė nepritvirtintą vienos apsauginės lentos galą, perlipo per antrąją lentą, apie vieną metrą ėjo 25 cm pločio izoliacinės medžiagos kraštu, esančiu virš 2,1 m gylio iškasos, pasilaikydamas už lauko sienos, peržergė apie 1 m pločio kanalą tarp pastato lauko sienos ir rūsio ventiliacinės šachtos sienelės ir, manydamas, kad šachtos anga yra užbetonuota, užlipo ant angą dengiančios polietileninės juodos spalvos plėvelės, kuriai plyšus nukrito iš 4,75 m aukščio ant rūsio grindų. Šias įvykio aplinkybes I. S. patvirtino ir teismo posėdyje. Jų neginčija ir pareiškėja, tačiau ji nesutinka su šių aplinkybių vertinimu, o būtent su Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis: saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nebuvimas, kuris, anot vyriausiosios darbo inspektorės, pasireiškė tuo, kad nebuvo įgyvendintos visos numatytos prevencinės priemonės, ko pasekoje, nenustačius objekte judėjimo kelių bei neįrengus stabilių kolektyvinių saugos priemonių arba kitaip aiškiai nepažymėjus pavojingų zonų, susidarė galimybė I. S. patekti į pavojingą zoną – ant techninės šachtos angos, kuri buvo uždengta tik juodos spalvos polietilenine plėvele. Pareiškėja gi tvirtina, kad Bendrovė ėmėsi visų būtinų priemonių saugumui statybvietėje užtikrinti, o pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo neatsargus, lengvabūdiškas Nukentėjusiojo elgesys, Nukentėjusiojo nesilaikymas darbo saugos taisyklių, su kuriomis jis buvo supažindintas.

Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Pagal to paties Įstatymo straipsnio 3 dalį darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi, be kita ko, šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais: rizikos, kurios neįmanoma išvengti, galimo poveikio darbuotojų saugai ir sveikatai įvertinimu (2 punktas) ir nustatytos rizikos priežasčių šalinimu (3 punktas). Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (toliau – įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai dokumentai) bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų.

Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 16.2 punktas nustato, kad statybos metu statybvietėje darbdavys privalo vykdyti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytas darbdavio pareigas bei užtikrinti tinkamą darbo vietų išdėstymą, atsižvelgdamas į priėjimo prie šių darbo vietų sąlygas bei nustatydamas judėjimo kelius arba zonas.