Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“ (toliau – ir AB „ORLEN Lietuva“, pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą dėl Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus (toliau – ir atsakovas) vyriausiosios darbo inspektorės 2013 m. kovo 14 d. reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. R1 0429-0849 (toliau – ir Reikalavimas) panaikinimo, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo, atliekančio vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus funkcijas, priimto sprendimo dėl AB „ORLEN Lietuva“ 2013 m. balandžio 4 d. skundo (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo.

Paaiškino, kad pareiškėjas 2013 m. kovo 14 d. gavo Lietuvos Respublikosvalstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) teritorinio skyriaus reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1 0429-0849, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, surašydamas 2013 m. vasario 11 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą, užpildė neteisingos formos (N-2) aktą. Buvo įpareigotas iki 2013 m. balandžio 4 d. atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą ir surašyti tinkamos formos aktą – N-1. Reikalavime konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 3 dalį bei Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Nuostatai), 8.2. punktą, 56.2 punktą. Dėl Reikalavimo panaikinimo pareiškėjas pateikė skundą VDI vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu dėl AB „ORLEN Lietuva“ 2013 m. balandžio 4 d. skundo, pareiškėjo skundas atmestas, Reikalavimas nepakeistas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. vasario 4 d. bendrovėje įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu pareiškėjo darbuotojai G. G. (toliau – ir darbuotoja) lūžo uodegikaulis bei buvo sumušta nugaros apatinė dalis ir dubuo. Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatyta, kad darbuotoja 2013 m. vasario 4 d. kartu su kolega (jo automobiliu) vyko į darbą iš gyvenamosios vietos. Apie 7.50 val. atvažiavo į aikštelę, esančią prie pastato (duomenys neskelbtini), sustojo, darbuotoja išlipo. Pradėjusi eiti link įėjimo į pastatą, darbuotoja paslydo, griuvo ir susitrenkė nugarą bei dubens sritį. Darbuotoja dėl susitrenkimo kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, kur jai buvo nustatytas nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas bei uodegikaulio lūžis. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad aikštelė vietomis buvo apledėjusi (išvakarėse aikštelė buvo šlapia ir telkšojo balos), padengta plonu sniego sluoksniu (naktį buvo apie -30 šalčio ir snyguriavo), todėl nesimatė, kad po sniegu buvo ledas). Pažymėjo, kad nelaimingo atsitikimo metu darbuotojos darbo laikas dar nebuvo prasidėjęs (7.50 val.), darbuotoja tuo metu nevykdė jokių darbo funkcijų. Iš esmės ginčas su atsakovu kilo dėl nelaimingo atsitikimo kvalifikavimo bei jo įforminimo, t. y. nelaimingas atsitikimas įvyko darbe, kai tokiu atveju surašomas N-1 formos aktas, ar nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą ar iš darbo, kai tokiu atveju surašomas N-2 formos aktas. Pareiškėjo manymu, aptariamu atveju nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą.

Nurodė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, kuriojenelaimingas atsitikimas darbe apibrėžiamas kaip įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Nelaimingas atsitikimas turi būti ištirtas vadovaujantis Nuostatais. Nuostatų 8 punktas numato atvejus, kai įvykus nelaimingam atsitikimui, susijusiam su darbu, turi būti surašomas N-1 formos aktas. Pažymėjo, kad nė vienas Nuostatų 8 punkte nurodytų atvejų, kuriems esant turėtų būti surašomas N-1 formos aktas, netinka ginčijamo nelaimingo atsitikimo atveju. Pažymėjo, kad pagrindinės darbuotojos darbo priemonės – kompiuteris ir susijusi technika, kanceliarinės priemonės ir pan. Iš nelaimingo atsitikimo tyrimo akto matyti, kad nenustatyta, jog darbuotoja nelaimingo atsitikimo metu būtų tvarkiusi darbo priemones ar kitaip jomis naudojusis.