Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Šliumpienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui V. L. dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. J. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama: 1) nepilnamečio vaiko M. L. (toliau – ir vaikas) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 2) nuo ieškinio padavimo dienos iš atsakovo V. L. (toliau – ir atsakovas) nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti 450 Eur dydžio kas mėnesį mokamą išlaikymą, mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio padavimo dienos iki M. L. pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei; 3) iš atsakovo priteisti nepilnamečio vaiko naudai 7 474 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė sumažino prašomo priteisti išlaikymo dydį iki 350 Eur.

2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo ieškovės ieškinio netenkinti, iš atsakovo nepilnamečio vaiko M. L. išlaikymui priteisti 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikas sulauks pilnametystės, priteistas išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise iki nepilnamečio vaiko pilnametystės tvarkys motina V. J.. Atsakovo įsitikinimu, nepilnamečio vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį reikia skirti apie 496,25 Eur sumą (su valstybės skiriama išmoka). Kadangi materialinį išlaikymą vaikui privalo skirti abu tėvai, iš atsakovo turėtų būti priteista 200 Eur dydžio suma sūnaus išlaikymui. Atsakovas taip pat prašo nustatyti jo nurodytą tėvo V. L. bendravimo su sūnumi tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

- Nustatė nepilnamečio vaiko M. L. gyvenamąją vietą su ieškove V. J..

- Priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 350 Eur išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. birželio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

- Priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui 3 305,55 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

- Paskyrė ieškovę V. J. vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

- Nustatė atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį, nepilnametį vaiką M. L. iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos pasiimant nuo 17.00 val. ir grąžinant atgal į jo gyvenamąją vietą iki 21.00 val., bei šeštadienį nepilnametį vaiką M. L. iš jo gyvenamosios vietos pasiimant nuo 9.00 val. ir grąžinant atgal į jo gyvenamąją vietą iki 21.00 val.; Katalikų Šv. Kūčias, pirmąją ir antrąją Šv. Kalėdų dienas, Šv. Velykas šalių sunūs praleidžia su V. L.. V. L. sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima pirmąją švenčių dieną nuo 10.00 val. ir grąžina paskutinę švenčių dieną iki 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą. V. J. stačiatikių šventes (Šv. Velykas, Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas) gali praleisti su sūnumi, nepriklausomai nuo to, ar pagal sutartą bendravimo su sūnumi tvarką tomis dienomis sūnui priklauso bendrauti su atsakovu. V. L. bendrauja su sūnumi M. L. per Tėvo dieną, tėvo gimimo dieną, nepriklausomai nuo to, ar pagal sutartą bendravimo su sūnumi tvarką jam tomis dienomis priklauso bendrauti su sūnumi M. L.. Atitinkamai V. J. gali bendrauti su sūnumi M. L. per Motinos dieną, motinos gimimo dieną, nepriklausomai nuo to, ar pagal sutartą bendravimo su sūnumi tvarką jai tomis dienomis priklauso bendrauti su vaiku. V. L. ir V. J. sūnaus gimtadienius praleidžia rotacijos principu: nelyginiais metais sūnus savo gimtadienį praleidžia su V. J., lyginiais su V. L.. V. L. ar V. J. praleidus laiką su sūnumi jo gimtadienio dieną, atitinkamai kitas iš tėvų gali sūnaus gimtadienį atšvęsti artimiausią savaitgalio dieną po gimtadienio, neatsižvelgiant į bendrąją bendravimo su vaiku tvarką savaitgalio metu.

- Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo pavedė vykdyti skubiai.

- Priteisė iš atsakovo ieškovei 1 992,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

- Priteisė iš atsakovo V. L. į valstybės biudžetą 169 Eur žyminio mokesčio.

- Likusioje dalyje pareikštų reikalavimų netenkino.

4. Teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Vertindamas 2024 metų 1 MMA laikė, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui buvo reikalinga ne mažesnė kaip 709 Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažiau nei 355 Eur. Nuo 2025 m. neįrodinėtinų išlaidų dydis siekia 388 Eur. Teismas vertino, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai realūs. Įvertinęs vaiko amžių (3 metai), sprendė, kad vaiko išlaikymui iš atsakovo prašoma priteisti 350 Eur suma yra reali ir protinga, šios sumos nereikia grįsti detaliais įrodymais, kadangi ji skirta tik minimalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui. Be to, šalių nepilnamečiui vaikui nustatytas sunkus neįgalumas, diagnozuoti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, taigi šalių sūnus turi specialių poreikių. Vertindamas atsakovo argumentus dėl išlaikymo mažinimo valstybės išmokos suma pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką galima ir nemažinti vaikui valstybės mokamos išmokos suma priteisiamo išlaikymo, jei tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Vertindamas, ar atsakovas pajėgus teikti 350 Eur dydžio išlaikymą sūnui kas mėnesį, teismas byloje nenustatė duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų nepilnamečio vaiko išlaikymui. Atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, jo pajamos sudaro apie 1 000 Eur per mėnesį. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, investicijų. Ieškovė vykdo individualią veiklą. Ieškovė daugiau išlaikytinių neturi. Ieškovė nurodė gaunanti apie 1 500 Eur per mėnesį atlyginimą. Vaikui mokama 190,96 Eur išmoka ir 490 Eur šalpos negalios pensija. Mažesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti, kurių atsakovas nenurodė, nėra duomenų apie atsakovo turimus sveikatos sutrikimus. Atsakovas yra darbingo amžiaus, turintis galimybę užtikrinti pastovias pajamas asmuo. Teismas vertino vaiko specialiuosius poreikius, pažymėjo, kad ieškovė, gaudama išmokas už vaiką, iš šių pinigų turi ir turės galimybę tenkinti daugiau ir įvairesnių vaiko poreikių, susijusių su vaiko reabilitacija, o atsakovo turtinė padėtis pakankamai gera, kad jis galėtų finansiškai prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo teikiant po 350 Eur išlaikymą.

5. Teismas vertindamas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo vertino laikotarpį, nuo kada ieškovė ir atsakovas nebevedė bendro ūkio. Darė išvadą, kad po šalių vaiko gimimo iki 2024 m. vasario ieškovė ir atsakovas faktiškai gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Šalių bankų išrašai nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių dėl išlaikymo skyrimo sūnui. Šalių pozicijos dėl vaiko išlaikymo skiriasi, todėl teismas, vadovaudamasis į bylą surinktais įrodymais ir šalių, liudytojų paaiškinimais sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo nuo jo gimimo. Atsakovo išlaikymo įsiskolinimas iki jo išsikraustymo iš ieškovės tėvų namų mažinamas ½ dalimi ir jo ieškovei pervestomis lėšomis, t. y. laikoma, kad jog išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. yra 2 275,55 Eur. Atsakovui išsikrausčius laikoma, kad jis turėjo teikti teismo jau aukščiau nustatytą 350,00 Eur išlaikymą sūnui, todėl jo įsiskolinimas sudaro 1 030,00 Eur. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisė 3 305,55 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

6. Teismas, įvertinęs ieškovės, atsakovo paaiškinimus, Tarnybos rekomendaciją, remdamasis (duomenys neskelbtini) paramos šeimai ir vaikams centro 2024 m. rugpjūčio 30 d. pagalbos planu, darė išvadą, kad siekiant užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvu, užkirsti kelią vaiko ir tėvo ryšio praradimui, tikslinga palikti byloje jau taikytą atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką, su tam tikromis korekcijomis, tokia tvarka atitinka teismų praktikoje nustatytus minimalius bendravimo tvarkos kriterijus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl priteisto išlaikymo dydžio: iš atsakovo V. L. nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikas sulauks pilnametystės, priteistas išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise iki nepilnamečio vaiko M. L. pilnametystės tvarkys motina V. J.. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir išspręsti klausimą iš esmės: nustatyti žemiau nurodytą tėvo V. L. bendravimo su sūnumi tvarką:

- V. L. bendrauja su sūnumi M. kiekvienos savaitės trečiadienį ir ketvirtadienį nepertraukiamai, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigos) trečiadienį 16.00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą ketvirtadienį iki 20.00 val. Jei tą dieną vaikas lango ugdymo įstaigą (darželį), V. L. nuveža sūnų į ugdymo įstaigą (darželį).

- V. L. metų nelyginių savaičių pirmadieniais bendrauja su sūnumi, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigos) 16.00 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

- V. L. metų lyginių savaičių savaitgaliais bendrauja su sūnumi nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. nepertraukiamai, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigos) ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą.

- V. L. katalikiškas šventes (Šv. Velykas, Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas) praleidžia su sūnumi M. L.. Nepilnametis vaikas pirmąją ir antrąją Šv. Velykų dienas praleidžia su V. L.. Šv. Kūčias, pirmąją ir antrąją Šv. Kalėdų dienas sunūs taip pat praleidžia su V. L.. V. L. sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima pirmąją švenčių dieną nuo 10.00 val. ir grąžina paskutinę švenčių dieną iki 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą. V. J. stačiatikių šventes (Šv. Velykas, Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas) gali praleisti su sūnumi M. L., nepriklausomai nuo to, ar pagal sutartą bendravimo su sūnumi tvarką jai tomis dienomis priklauso bendrauti su vaiku.

- V. L. bendrauja su sūnumi M. per Tėvo dieną, tėvo gimimo dieną, nepriklausomai nuo to, ar pagal sutartą bendravimo su sūnumi tvarką jam tomis dienomis priklauso bendrauti su sūnumi M.. Atitinkamai V. J. gali bendrauti su sūnumi M. L. per Motinos dieną, motinos gimimo dieną, nepriklausomai nuo to, ar pagal sutartą bendravimo su sūnumi tvarką jai tomis dienomis priklauso bendrauti su vaiku.

- V. L. ir V. J. sūnaus gimtadienius praleidžia rotacijos principu: jeigu vienais metais sūnus savo gimtadienį praleidžia su V. L., kitais kalendoriniais metais praleidžia su V. J. (t. y. 2026 m. (duomenys neskelbtini) sūnus gimtadienį praleidžia su tėvu V. L., o 2027 m. (duomenys neskelbtini) sūnus gimtadienį praleidžia su motina V. J.). V. L. ar V. J. praleidus laiką su sūnumi jo gimtadienio dieną, atitinkamai kitas iš tėvų gali sūnaus gimtadienį atšvęsti artimiausią savaitgalio dieną po gimtadienio, neatsižvelgiant į bendrąją bendravimo su vaiku tvarką savaitgalio metu.

- jei vaikas patiria traumą, suserga, vaiko sveikatai ir būklei atsiranda kita nenumatyta grėsmė, motina V. J. privalo nedelsiant (ne vėliau kaip per 1 val.) telefonu arba elektroniniu paštu apie tai informuoti sūnaus tėvą V. L.. Jei vaikas patiria traumą, suserga, vaiko sveikatai ir būklei atsiranda kita nenumatyta grėsmė, tėvas V. L. privalo nedelsiant (ne vėliau kaip per 1 val.) telefonu arba elektroniniu paštu apie tai informuoti sūnaus mamą V. J..

- Vaikui susirgus (kai ligą patvirtina gydytojo pažyma), jis lieka pas tą iš tėvų, pas kurį susirgo, ir nėra perduodamas kitam tėvui. Jei liga tęsiasi ilgiau nei septynias dienas, kitas iš tėvų turi teisę lankyti vaiką ne mažiau kaip du kartus per savaitę. Apie planuojamą atvykimo laiką kita šalis turi būti informuota dieną prieš atvykimą, telefonu arba elektroniniu paštu. Lankymo metu turi būti sudarytos tinkamos sąlygos bendrauti su vaiku, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę. Vaikui sergant, kitam tėvui privaloma užtikrinti kasdienę galimybę bendrauti su nepilnamečiu vaiku nuotoliniu būdu nuo 19.00 val. iki 20.00 val., naudojantis telekomunikacijų priemonėmis. Vaikas grąžinamas kitam tėvui tik visiškai pasveikęs.

8. Atsakovas prašė atmesti V. J. ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Iš naujo paskirstyti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Apelianto naudai iš V. J. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:

8.1. teismas iš atsakovo priteisdamas 350,00 Eur išlaikymą vaikui nebuvo pakankamai aktyvus ir visiškai neįvertino vaiko poreikių maistui, sveikatai, higienai, drabužiams ir kt. Teismas nepagrįstai rėmėsi 1 MMA dydžiu, kai turi būti vertinama individualiai. Teismas paneigė kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai ir netinkamai taikė CK 3.192 str. 2 d. normą;

8.2. teismas nebuvo aktyvus, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių ir netinkamai vertino šalių turtinę padėtį. Nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos nusprendė, kad nėra pagrindo šalims tenkančią vaiko išlaikymo naštą palengvinti valstybės mokamų išmokų dydžiu. Šalių turtinė padėtis neleidžia tenkinti visų nepilnamečio vaiko poreikių. Vaiko tiek būtinųjų poreikių, tiek papildomų poreikių patenkinimui pakanka skirti 594,60 Eur sumą;

8.3. teismas sprendime neįvertino, kad nepilnamečio sūnaus M. L. specialiųjų poreikių patenkinimą užtikrina gaunama šalpos negalios pensija. Iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui, būtina atsižvelgti į tai, kad M. L. skiriama šalpos negalios pensija yra lengvinama tėvams tenkanti finansinė našta dėl vaiko neįgalumo;

8.4. teismas nustatęs aplinkybę, kad ieškovė kartu su atsakovu vedė bendrą šeimos ūkį, visiškai nepagrįstai iš atsakovo priteisė 2 275,55 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. Ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepaneigė prezumpcijos, kad išlaikymą nepilnamečiui vaikui teikė abu tėvai. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo nuosekliai formuojamos kasacinio teismo praktikos;

8.5. teismas nepagrįstai priteisė 1 030,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. birželio 1 d. Teismas nenustatė vaiko poreikių, būtino išlaikymo dydžio vaikui; kokį dalį reikalingo išlaikymo laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. birželio 1 d. nepilnamečiui vaikui teikė ieškovė, todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovui išsikrausčius iš ieškovės tėvų namų jis nenustojo rūpintis nepilnamečiu sūnumi, nurodytu laikotarpiu pervedė 942 Eur;

8.6. teismas nustatydamas bendravimo tvarką neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas nuo pat pradžių siekė kuo daugiau bendrauti su sūnumi. Teismas nemotyvavo, dėl kokių priežasčių jo nustatyta bendravimo tvarka geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Nustatydamas atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, neatsižvelgė į atsakovo norą ir galimybes rūpintis ir nakvoti kartu su sūnumi, nenurodydamas jokių motyvų nustatė bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su vaiku bendrautų be nakvynių;

8.7. nenustatyta, kad atsakovo bendravimas traumuotų vaiką psichologiškai ar neatitiktų jo individualių interesų. Atsakovas neturi priklausomybių, nebuvo teistas, nėra pavojingas a keliantis grėsmę. Nustatant atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką teismas netinkamai taikė CK 3.175 str. 2 d. ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi teismo nustatyta bendravimo tvarka užtikrina tik minimalų atsakovo bendravimą su sūnumi, nėra orientuojamasi į maksimalų tėvo ir vaiko bendravimą savaitgaliais. Pagal nustatytą bendravimo tvarką atsakovas su vaiku praleistų tik 8 val. per savaitę;

8.8. teismas nustatydamas bendravimo tvarką neįvertino nepilnamečio vaiko interesų ilgesnėje perspektyvoje. Pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką nepilnametis vaikas negalės nakvoti atsakovo namuose iki pat pilnametystės, kas neatitinka geriausių vaiko interesų ir neužtikrina sūnaus ir atsakovo ryšio stiprinimo.

9. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Priteisti ieškovės naudai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:

9.1. atsakovas net nebando logiškai pagrįsti, kad neįgalaus vaiko poreikiai yra mažesni nei minimalioji mėnesinė alga. Atsakovas niekada neginčijo nepilnamečio vaiko neįgalumo arba nebandė įrodinėti, kad nepilnamečio vaiko neįgalumo lygis ir jo lemti poreikiai yra mažesni negu konstatuota pateiktuose institucijų dokumentuose;

9.2. atsakovas laisva valia 2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje pripažino faktinę aplinkybę, kad teiks vaikui 350 Eur/mėn. būtino dydžio išlaikymą vaikui, todėl šios aplinkybės neįrodinėtinos, negali būti ginčo objektas civilinėje byloje, nors atsakovas jas keitė, tačiau faktinių aplinkybių pripažinimo atsakovas atsisakyti negali;

9.3. teismas detaliai motyvavo, kodėl ir kaip įvertino vaiko poreikius pagal įstatymą ir teismų praktiką. Šalių nepilnamečiui vaikui nustatytas sunkus neįgalumas, diagnozuoti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, taigi šalių sūnus turi specialių poreikių. Ši aplinkybė yra visiškai įrodyta, jos niekada neginčijo ir pats atsakovas;

9.4. valstybės išmoku dydžiu galima ir nemažinti vaikui valstybės mokamos išmokos suma priteisiamo išlaikymo, jei tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Atsakovo nurodomas 200 Eur išlaikymo dydis yra nepakankamas, neatitinka vaiko poreikių, beveik 2 kartus mažesnis nei turėtų tekti pagal teismų praktiką sveikam, neturinčiam specialiųjų poreikių vaikui. Valstybės išmokos nėra ir negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teisę vienam iš tėvų nesistengti dėl išlaikymo vaikui skyrimo. Atsakovas niekada neįrodinėjo, kad gali gauti tik minimalų arba net mažesnį darbo užmokestį bei nėra pajėgus įgyti jokios profesinės kvalifikacijos. Atsakovas neįrodinėjo, kokių priemonių ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas vaiko išlaikymui teikti;

9.5. dėl išlaikymo įsiskolinimo atsakovo argumentai akivaizdžiai neatitinka kasacinės instancijos teismo praktikos, jo interpretacija yra nelogiška. Vien tik neva bendro ūkio vedimas savaime nesuponuoja, kad atsakovas užtikrino pajamų dalies vaiko poreikiams skyrimą. Būtinoji prezumpcijos taikymo sąlyga – tvarkymas bendro šeimos ūkio turi turėti tiesioginių sąsajų su vaiko materialiniu išlaikymu;

9.6. ieškovė pakankamai aktyviai ir detaliai teikė įrodymus dėl išlaikymo vaikui teikimo. 2022 m. gegužės, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, gruodžio, 2023 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais apskritai atsakovas negalėjo pagrįsti jokio išlaikymo vaikui, o kitais mėnesiais atsakovo išlaidos neva vaiko išlaikymui akivaizdžiai buvo nepakankamos, kai atsakovas praktiškai visas pajamas išleisdavo lošimams. Jis argumentuotai ir nuosekliai negalėjo paaiškinti, kokį visgi išlaikymą teikė. Atsakovo pateikti duomenys rodė, kad jis neskyrė vaikui pakankamai lėšų išimtinai nuo jo priklausančių subjektyvių aplinkybių;

9.7. atsakovas šiuo atveju nereikšdamas priešieškinio dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo iš esmės siekė, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, t. y. atsižvelgdamas tik į vaiko interesus, tokią tvarką nustatytų;

9.8. atsakovui pagrįstai pritaikyti net apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje orderiai, bylos nagrinėjimo pradžioje buvo netgi laikinai, saugant nepilnamečio vaiko interesus, laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytas teismo įpareigojimas atsakovui 3 mėnesius nebendrauti su vaiku. Atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip adekvatus, jis linkęs atlikti veiksmus, kurie yra pagrindu nuo jų ginti ieškovę bei nepilnametį vaiką apsaugos nuo smurto orderiais;

9.9. atsakovas nepagrindžia, kodėl sprendime nustatant teismui savo iniciatyva bendravimo su vaiku tvarką reikia keisti bendravimo su vaiku savaitės dienas, bendravimo trukmę, vaiko paėmimo laiką, bendravimo pobūdį. Atsakovas siekė kuo daugiau bendrauti su sūnumi, tačiau atsakovo elgesys, kai su juo trumpam ligoninėje paliktą vaiką, jis savavališkai palieka prižiūrėti savo bendradarbiui rodo, kad jis itin stokoja atsakingos tėvystės suvokimo ir atsakomybės;

9.10. atsakovo bendravimas be nakvynių su vaiku šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus. Teismas įvertino ir ieškovės pateiktus įrodymus, susijusius su atsakovo elgesiu, o taip pat vaiko individualios situacijos specifiką (sunkūs (duomenys neskelbtini) sutrikimo simptomai). Kadangi atsakovui buvo pagrįstai pritaikyti du apsaugos nuo smurto orderiai, tai jo argumentai neva jis nėra pavojingas, nekelia grėsmės savo sūnui, iš dalies neatitinka tiesos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

2. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

3. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

4. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimo, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimas, nustatyta skyrium gyvenančio tėvo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. Byloje nustatyta, kad ieškovei V. J. (toliau – ir ieškovė) ir atsakovui V. L. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. L.. Ieškovė su atsakovu santuokos nebuvo sudariusi. Vaiko tėvai gyvena skyrium, vaikas gyvena kartu su ieškove. (duomenys neskelbtini) vaikui, dėl neįgalumo, buvo nustatyti specialieji poreikiai, nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2025 m. sausio 17 d. sprendimu dėl neįgalumo lygio Nr. (duomenys neskelbtini) M. L. nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas sunkus neįgalumo lygis.

6. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo 350,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamą išlaikymą vaikui. Nurodo, kad priteisdamas nurodytą išlaikymą vaikui, teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir visiškai neįvertino vaiko poreikių, netinkamai vertino šalių turtinę padėtį, o taip pat neįvertino, kad šalių nepilnamečio sūnaus M. L. specialiųjų poreikių patenkinimą užtikrina gaunama šalpos negalios pensija. Su tokiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

7. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.19 straipsnio 3 dalis).

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 pastraipos ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

9. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 pastraipa).

10. Minimali mėnesinė alga nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo 924 Eur (po mokesčių – 709 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Minimali mėnesinė alga nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038 Eur (po mokesčių – 777 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).

11. Apibendrindama 16–18 pastraipose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 350,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, jo būtiniesiems poreikiams užtikrinti, neturėjo pareigos įrodinėti minimaliosios mėnesinės algos dydžio vaiko poreikių (po 350 Eur kiekvienam iš tėvų tenkanti bendra suma (350 + 350 = 700) apytiksliai atitinka minimalų atlyginimą (709 Eur)). Teigdamas, kad jo 200 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui užtikrins vaiko būtinuosius poreikius maistui, drabužiams, būstui ir sveikatai, apeliantas mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių byloje neįrodė (CPK 12, 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytus vaiko poreikius, nurodytus ieškinyje ir jo 8-ame priede, remdamasis juos detalizuojančiais ieškovės paaiškinimais, duotais nagrinėjant bylą teisme, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti vaiko poreikiai yra realūs, įvertinęs vaiko amžių (3 metai), teisingai sprendė, kad vaiko išlaikymui iš atsakovo prašoma priteisti 350 Eur suma yra reali ir protinga, šios sumos nereikia grįsti detaliais įrodymais, kadangi ji skirta tik minimalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui. Be to, šalių nepilnamečiui vaikui nustatytas sunkus neįgalumas, diagnozuoti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, taigi šalių sūnus turi specialių poreikių.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių vaikui buvo nustatytas neįgalumas. 2024 m. sausio 2 d. vaikui dėl neįgalumo buvo nustatyti specialieji poreikiai, nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. 2024 m. sausio 18 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 2024 m. sausio18 d. sprendimu Nr. (10.38E) VPE-SP1E-1170 M. L. buvo paskirta 279,00 Eur šalpos neįgalumo pensija nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas rodo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. vaikui buvo mokama 295,50 Eur šalpos neįgalumo/negalios pensija. Vaikui nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas sunkus neįgalumo lygis. 2025 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad šiuo metu gauna išmoką vaikui (vaiko pinigai) apie 190 Eur, skiriama šalpos suma sudaro 490,00 Eur.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo tikslas yra nustatyti mėnesines pinigines išmokas, užtikrinančias minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytas sąlygas neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvės atvejais, taip pat mėnesines pinigines išmokas mirusiojo vaikams (įvaikiams). Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 punktą, teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją turi asmenys, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas. Taigi, šalių sūnui negalios išmoka mokama tikslu užtikrinti jo, kaip negalią turinčio asmens, minimalias pajamas.

14. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų <...> skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. To paties straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad papildoma išmoka vaikui už tą patį vaiką skiriama ir mokama kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis. Tokiu atveju skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 57 pastraipa). Vis dėlto tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 46 pastraipa, 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023 50 pastraipa).

16. Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Šios išmokos skirtinos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

17. Nagrinėjamu atveju, Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas turėjo 2022 m. pajamų neatskaičius mokesčių 5 181,14 Eur, gavo į rankas 3 134,59 Eur, 2023 m. – 7 882,48 Eur neatskaičius mokesčių, gavo į rankas 4 768,90 Eur. 2024 m. atsakovo atlyginimas neatskaičius mokesčių svyravo nuo 2 378,61 Eur iki 1 202,58 Eur, 2024 m. gruodį išmokėta 5 763,76 Eur, taip pat atsakovas kelis mėnesius buvo nedarbingas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu atsakovas dirbo pagal verslo liudijimą, jo pajamos sudarė apie 1 000 Eur per mėnesį. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, investicijų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog aptarta atsakovo turtinė padėtis nelaikytina tokia bloga, kad būtų pagrindas konstatuoti esamą poreikį pasinaudoti tėvams valstybės teikiama finansine pagalba per vaiko išmokas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaiko išlaikymui, atsakovas yra ir gali būti pajėgus užtikrinti jam tenkančius nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikius. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 44 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatyto vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nemažino valstybės mokama išmoka vaikui, negalios pensija.

18. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo išlaikymo įsiskolinimą. Šiuos argumentus grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai priteisė 2 275,55 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d., nes šiuo laikotarpiu atsakovas vedė bendrą ūkį kartu su ieškove, kas lemia, kad atsakovas pilnai išlaikė vaiką, o 1 030,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. birželio 1 d. priteisė negrįstai, nes teismas nenustatė vaiko poreikių, būtino išlaikymo dydžio vaikui, o nurodytu laikotarpiu jis pervedė 942 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

19. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo skola, kaip ir išlaikymas, nustatoma remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo skolos priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo skolą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-189/2009).

20. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad sprendžiant ginčus dėl išlaikymo skolos priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo vienas iš tėvų neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada jis arba ji nebevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, turi būti vadovaujamasi visais byloje esančiais įrodymais. Tėvas ar motina, kuris gyveno su vaikais ir juos išlaikė, prašydamas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas ar motina nebeprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o antrasis – įrodinėti, iki kada teikė išlaikymą vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Pabrėžtina, kad vien faktas, jog vaikas ginčo laikotarpiu gyveno su vienu iš tėvų, nėra pakankamas pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš antrojo, tačiau, nustačius šį faktą, pastarajam tektų pareiga įrodyti, jog visą šį laikotarpį jis tėviškas pareigas vykdė (vaiką išlaikė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 49 pastraipa).

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po šalių vaiko gimimo iki 2024 m. vasario mėnesio ieškovė ir atsakovas faktiškai gyveno kartu, vedė bendrą šeimos ūkį. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais (šalių, ieškovės tėvo, mamos ir sesers banko sąskaitų išrašais, PVM sąskaitas faktūras; jie detaliai aptarti sprendimo 44 pastraipoje), šalių paaiškinimais ir liudytojų (ieškovės tėvo I. J., motinos T. J., sesers K. S.) parodymais, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo nuo jo gimimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovas visgi pateikė duomenų, jog tam tikrą dalį išlaikymo teikė natūra (pirko rūbų, vaistų, maistą, kurį, tikėtina, bendro gyvenimo kartu laikotarpiu naudojo ir ieškovė, sūnus), ir nors iš atsakovo pateiktų banko sąskaitos išrašų negalima daryti kategoriškos išvados, kad visos minėtos išlaidos buvo skirtos sūnui, tačiau teismui konstatavus, kad šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį ieškovė nepaneigė aplinkybės, jog atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, teismas pagrįstai sprendė, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsakovo išlaikymo įsiskolinimas iki jo išsikraustymo iš ieškovės tėvų namų mažinamas ½ dalimi ir jo ieškovei pervestomis lėšomis. Kaip jau anksčiau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, reikšmingas siekiant įvertinti vaiko poreikius ir abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą (nutarties 19, 25 pastraipos). Teisėjų kolegija iš atsakovo banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. birželio 13 d. nustatė, kad atsakovas atliko mokėjimus į ieškovės sąskaitą ir vertina, kad tik tos atliktų mokėjimų sumos (200 + 150 = 350), kurių paaiškinimuose nurodyta „M.“, buvo skirtos nepilnamečio vaiko išlaikymui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo apskaičiuota iš atsakovo priteisiama 3 305,55 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina iki 2 955,55 Eur (3 305,55 - 350 = 2 955,55) sumos.

22. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo ir nepilnamečio šalių vaiko bendravimo tvarka. Apelianto teigimu, nustatydamas atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, teismas neatsižvelgė į atsakovo norą ir galimybes rūpintis ir nakvoti su sūnumi, nenurodydamas jokių motyvų nustatė bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su vaiku bendrautų be nakvynių.

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kuri turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Todėl skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

24. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, kad siekiant užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvu, užkirsti kelią vaiko ir tėvo ryšio praradimui, tikslinga palikti byloje jau taikytą atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką, su tam tikromis korekcijomis. Sprendime nurodoma atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra tinkamai motyvuota, be to, ją pagrindžia ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados. Atsakovo bendravimas be nakvynių su vaiku, šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus. (duomenys neskelbtini) ekspertizės išvados rodo, kad M. naujoje aplinkoje adaptuojasi palaipsniui, įvertinus jo savitvarkos įgūdžius PEDI testu, gauti rezultatai rodo, kad (duomenys neskelbtini) amžiaus gebėjimai yra ypač žemi. Pastebėtina, byloje nekilo ginčo dėl vaiko individualios situacijos specifikos – sunkaus (duomenys neskelbtini) sutrikimo simptomų. Taip pat vertintina ir tai, kad, kaip pripažino ir pats atsakovas, jam pagrįstai buvo pritaikyti du (o vienas iš trijų panaikintas) apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai, įpareigojantys atsakovą nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu V. J. ir su ja gyvenančiu vaiku M. L.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paminėti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Pastebėtina, kad kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas sprendime, o iš esmės su tokia pozicija sutiko ir ieškovė nagrinėjant bylą teisme, teismo sprendimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina bet kada gali kreiptis ateityje, t. y. vaikui paaugus bus galima bendravimo tvarka ir su nakvyne.

25. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino sprendimo priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes, taikė teisės normas ir teismų praktiką, tačiau priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą neatsižvelgė į atsakovo atliktus mokėjimus sūnaus išlaikymui ir po 2024 m. vasario 1 d., dėl to nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimo nesumažino atliktų mokėjimų suma. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, priteistą 3 305,55 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažinant iki 2 955,55 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nelemtų kitokios teismo išvados, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 pastraipos, 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 pastraipa).

27. Įvertinus atsakovo tenkintų reikalavimų kiekį ir dydį (dalį vieno iš trijų reikalavimų, arba apytiksliai 3 procentus), teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ir nusprendė pakeisti sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo, tačiau toks pakeitimas yra mažareikšmis ir tai nėra tas materialinis teisinis rezultatas, kuriuo siekia apeliantas pateikdamas apeliacinį skundą, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).

28. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

29. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas 3 procentais, iš ieškovės atsakovui priteistina 3 procentai, arba 36 Eur jo patirtų teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, o iš atsakovo ieškovei priteistina 97 procentai, arba 1 320,41 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ir, atlikus šių išlaidį įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 284,41 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus (CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies). Atsakovui grąžintina 3 Eur sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeisti:

priteistą iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimo 3 305,55 Eur (tris tūkstančiai trys šimtai penki eurai ir 55 ct) sumą sumažinti iki 2 955,55 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt penki eurai 55 ct) sumos.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. J., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) 1 284,41 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 41 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovui V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 Eur (trys eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. birželio 25 d.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.