- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-05
- Bylos Nr.
- e2A-475-910/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01544-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Tomas Venckus, Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medium Group“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medium Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybinės įmonės (dabar – akcinė bendrovė) Lietuvos automobilių kelių direkcijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medium Group“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė valstybinė įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija 2022 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Medium Group“ 159 189 Eur skolą, 5 875,73 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 21 d. su atsakove sudarytos sutarties (toliau – Sutartis) pagrindu ši įsipareigojo teikti kelių naudotojo mokesčio surinkimo elektroninių vinječių platinimo vietose paslaugas ir mokėjimų priėmimo paslaugų vietose priimti mokesčius bei juos sutartyje nustatyta tvarka pervesti ieškovei į sąskaitą (Sutarties 2.1, 2.2 papunkčiai). Teigė, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, dėl to Sutartis buvo nutraukta nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. Dėl netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų atsakovė ieškovei liko skolinga 159 189 Eur, be to, turi sumokėti 5 871,45 Eur delspinigių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino – ieškovei iš atsakovės priteisė 159 189 Eur skolą, 5 875,73 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 165 064,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 936,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad atsakovė neginčija skolos ieškovei, skolos susidarymo aplinkybių, todėl ieškinio reikalavimą dėl 159 189 Eur skolos priteisimo patenkino. Įvertinęs tai, kad atsakovė neneigia, jog pažeidė Sutartį, teismas nurodė, kad atsakovei kyla pareiga mokėti šalių sutartas netesybas. Sutarties 8.1 papunktyje šalys susitarė, kad pažeidusi surinktų mokėjimų pervedimo ieškovei terminus atsakovė ieškovei moka 0,02 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo bendros vėluojamos pervesti mokėjimų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė su ieškiniu pateikė delspinigių apskaičiavimo pažymą, ieškinio 28 punkte paaiškino, kaip apskaičiavo prašomus priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 3 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčija netesybų dydžio, jis apskaičiuotas laikantis Sutarties sąlygų, todėl ieškovės reikalavimą dėl 5 875,73 Eur delspinigių priteisimo patenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė UAB „Medium Group“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo, sumažinant priteistą delspinigių sumą iki 3 678,09 Eur, ir išdėstyti iš atsakovo priteistos sumos mokėjimą dvylikai kalendorinių mėnesių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalyje yra nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė delspinigius ir už laikotarpį, kuriam taikytinas senaties terminas, t. y. nuo 2022 m. balandžio 3 d. iki 2022 m. birželio 5 d., taigi nepagrįstai priteisė iš atsakovės 2 197,64 Eur delspinigių sumą. Teismas turėjo taikyti ieškinio senatį ir iš atsakovės ieškovei priteisti tik 3 678,09 Eur delspinigius.
5.2. Teismas nepagrįstai netaikė CK 1.125 straipsnio, todėl apeliacinės instancijos teismas turi ištaisyti šią klaidą.
Atsiliepimas
5.3. Teikdama atsiliepimą į ieškinį atsakovė nurodė, kad ieškovės atsisakymas išdėstyti skolą privedė atsakovę prie nemokumo ir šiuo metu bendrovei yra inicijuotas nemokumo procesas. Ieškovei, kaip atsakovės kreditorei, yra pateiktas prašymas sudaryti susitarimą dėl pagalbos atsakovei, atsisakant didžiosios turimo reikalavimo į atsakovę dalies, o likusios reikalavimo sumos sumokėjimą išdėstyti kelerių metų laikotarpiui.
5.4. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės finansinę padėtį, privalėjo išdėstyti sprendimo įvykdymą ir sudaryti galimybę skolą ieškovei sumokėti per dvylika mėnesių.
6. Ieškovė akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Byloje nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį jokiems ieškinio reikalavimams, tarp jų – ir dėl delspinigių priteisimo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė nepareiškė reikalavimo taikyti ieškinio senatį. Priešingai – atsiliepime į ieškinį sutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė atmesti tik ieškinio dalį dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
6.2. Prašymą taikyti ieškinio senatį reikalavimui priteisti delspinigius atsakovė pirmą kartą pareiškė tik apeliaciniame skunde. Toks prašymas neatitinka nei įstatymo reikalavimų, nei teismų praktikos, todėl turi būti atmestas.
6.3. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, jog ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senatį savo iniciatyva.
6.4. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme, posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų.
6.5. Byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo išdėstyti sprendimo įvykdymą. Atsakovė nenurodė nė vienos objektyvios priežasties, kuri lemtų tokį poreikį. Be to, sprendimo įvykdymo išdėstymas neatitiktų nei ieškovės, nei visuomenės intereso.
6.6. Bylos duomenys patvirtina, kad dar iki kreipimosi į teismą ieškovė ilgą laiką nuolaidžiavo atsakovei ir bandė rasti kompromisą dėl skolos padengimo, tačiau ši tik piktnaudžiavo ieškovės nuolaidomis ir ėmė švaistyti savo turtą. Byloje nesant duomenų apie atsakovės nemokumą, ši aplinkybė neturi reikšmės sprendimo įvykdymo išdėstymui. Atsakovės nemokumas yra subjektyvi, išimtinai su atsakove susijusi aplinkybė, nulemta pačios atsakovės veiksmų ir negali turėti reikšmės teisėtiems ieškovės interesams.
6.7. Atsakovė nenurodė nė vienos objektyvios priežasties sprendimo įvykdymui išdėstyti. Pagal teismų praktiką išimtinais atvejais taikomą sprendimo įvykdymo atidėjimą arba jo įvykdymo išdėstymą turi lemti būtent objektyvios priežastys, t. y. nepriklausančios nuo asmenų valios, veiksmų.
6.8. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad vien turtinė asmens padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-337-302/2023).
6.9. Atsakovė sprendimo nevykdytų net ir jį išdėsčius. Atsakovė jau seniai turėjo galimybę atsiskaityti su ieškove, nes abi šalys buvo sudariusios skolos mokėjimo grafiką, tačiau atsakovė piktybiškai delsė ir savo įsipareigojimų nevykdė, o skola tik didėjo.
6.10. Sprendimo įvykdymo išdėstymas pažeistų ieškovės bei visuomenės interesus. Kelių rinkliavos lėšos yra naudojamos visai Lietuvos Respublikos kelių sistemai ir su kelių sistema susijusiai veiklai finansuoti. Nuo šių lėšų tiesiogiai priklauso susisiekimo infrastruktūros kokybė. Tai reiškia, kad visos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, tarp jų – ir kelių rinkliava, kurią privalėjo rinkti ir ieškovei perduoti atsakovė, yra skirtos viešojo intereso tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliaciniu skundu atsakovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovės naudai priteistos netesybos (delspinigiai), teigdama, kad teismas ieškinio reikalavimui dėl netesybų turėjo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Atsakovė taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs iš atsakovės didelę skolos sumą, nepagrįstai neišdėstė teismo sprendimo įvykdymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – neperžengiant atsakovės nurodytų apeliacinio skundo ribų patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas ieškinio senaties taikymas, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą.
Dėl pagrindo teismui taikyti ieškinio senatį
9. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinio reikalavimą dėl 5 875,73 Eur delspinigių priteisimo, nepagrįstai priteisė delspinigius ir už laikotarpį, kuriam taikytinas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, t. y. nuo 2022 m. balandžio 3 d. iki 2022 m. birželio 5 d., dėl to iš atsakovės nepagrįstai priteisė 2 197,64 Eur delspinigių sumą, nes turėjo priteisti tik 3 678,09 Eur. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
10. Pagal įstatyme įtvirtintą sampratą ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Kartu pažymėtina tai, kad CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.
11. Kasacinio teismo išaiškinta, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti tik tuo atveju, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-469/2023).
12. Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, jog bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada padaryta įvertinus CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020, 26 punktas).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamos bylos duomenis, konstatuoja, kad atsakovė proceso pirmosios instancijos teisme metu nesigynė ieškinio senatimi ir neprašė ieškinio reikalavimui dėl netesybų (delspinigių) priteisimo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą ieškinio senatį teismas taiko tik ginčo šalies, į kurią nukreipti materialieji ieškinio reikalavimai, prašymu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), taip pat tai, kad apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį turi būti pareikšta pirmosios instancijos teisme iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, pirmosios instancijos teismas, nesant atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį dėl reikalaujamų priteisti netesybų (delspinigių), neturėjo teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties institutą savo iniciatyva (žr. šios nutarties 11–13 punktus).
14. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovės naudai nepagrįstai priteisė 2 197,64 Eur delspinigių sumą, yra teisiškai nepagrįsti, todėl atmetami.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
15. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės finansinę padėtį, privalėjo išdėstyti sprendimo įvykdymą ir sudaryti galimybę skolą ieškovei sumokėti per dvylika mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio teismo argumentus pripažįsta stokojančiais pagrįstumo.
16. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo šis gali būti vykdomas priverstinai.
17. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kartu pažymėtina tai, kad, taikydamas šį civilinio proceso institutą, teismas visų pirma yra saistomas CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo.
18. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Dėl to, sprendžiant dėl įprastos teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visada turi būti atsižvelgiama į šį principą tam, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas.
19. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taigi išimtiniais atvejais taikomą sprendimo įvykdymo atidėjimą arba jo vykdymo išdėstymą turi lemti objektyvios, t. y. nepriklausančios nuo asmenų valios, veiksmų ir (ar) jų ketinimų, o ne subjektyvios priežastys.
20. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar jo vykdymo išdėstymo klausimą, aktualūs ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Turi būti įvertinta tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti interesai ir lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai būtent ir yra siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).
21. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės gali būti pripažintos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą atidėti arba išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Dėl to teismas, spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, kiekvienu atveju turi įvertinti individualią faktinę situaciją ir nuspręsti, ar yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 284 straipsnyje įtvirtintą proceso teisės institutą.
22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė motyvuoto prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat konkrečių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie tikrąją atsakovės turtinę padėtų (CPK 12, 178 straipsniai).
23. Be to, pabrėžtina tai, kad atsakovė, siekdama teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dvylikai mėnesių, turi ne tik įrodyti, jog dabartinė jos finansinė padėtis yra išimtinai sunki bei objektyviai varžanti galimybę įvykdyti teismo sprendimą iš karto, bet ir pagrįsti, kad realu tikėtis, jog, išdėsčius įvykdymą dvylikai mėnesių, ji galės tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, nepridėjo konkrečių įrodymų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą, kad, patenkinus prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dvylikai mėnesių, atsakovės turės realių galimybių vykdyti dalinius mokėjimus ir tinkamai įvykdyti sprendimą per jos pačios nurodytą laikotarpį (CPK 12, 178 straipsniai).
24. Priešingai, bylos duomenų analizė patvirtina atsakovės prašymo deklaratyvumą ir nepagrįstumą. Bylos duomenimis, galimybė sumokėti skolą dalimis atsakovei buvo sudaryta dar 2022 m. pavasarį – dar iki ieškovės kreipimosi į teismą šalys buvo sudariusios skolos grąžinimo dalimis grafiką, tačiau atsakovė nemokėjo įmokų grafike nustatytais terminais. Dėl to ieškovė, praradusi pasitikėjimą, kad atsakovė sumokės skolą dalimis gera valia, 2022 m. gruodžio 5 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą.
25. Akcentuotina tai, kad nuo sutartinių santykių su ieškove pabaigos 2022 m. rugsėjo 30 d., atsakovė, pripažindama savo 159 189 Eur skolą ieškovei, iki šiol nesumokėjo nė skolos dalies. Toks atsakovės neveikimas yra pakankamas pagrindas abejoti ne tik atsakovės siekio dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pagrįstumu, bet ir sąžiningumu.
26. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė konkrečių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, jog, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą dvylikai mėnesių, ji turės realią galimybę tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą negali būti tenkinamas (CPK 12, 178 straipsniai, 302 straipsnis). Prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dvylikai mėnesių, kurį atsakovė grindžia tik deklaratyviais teiginiais, tenkinimas pažeistų teisinio apibrėžtumo principą, ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principus.
27. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad, atsakovei nepateikus konkrečių įrodymų, pagrindžiančių prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dvylikai mėnesiui pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo taikyti CPK 284 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
29. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, nesant atsakovės prašymo, pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino reikalavimui dėl netesybų (delspinigių) priteisimo, taip pat pagrįstai nenustatė pagrindo teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutui taikyti. Dėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį-.
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
32. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pareiškė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad jas patikslins iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad iki bylos apeliacine tvarka išnagrinėjimo pabaigos ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų, bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo ieškovei klausimas nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apskųstą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.