Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“ dėl įpareigojimo atlyginti statinio trūkumų šalinimo išlaidas, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Būsto švara“ (šiuo metu likviduojama dėl bankroto), uždaroji akcinė bendrovė „Projestos projektai“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Daila“, AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas (šiuo metu išregistruota iš juridinių asmenų registro),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išdėstyti teismų procesinių sprendimų vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12. Apeliantė UAB „Firma VITI“ 2023 m. kovo 30 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose įrodinėjama sunki atsakovės finansinė padėtis.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į tai, kad atsakovė rašytinius paaiškinimus pateikė po atskirojo skundo padavimo, šiais rašytiniais paaiškinimais iš esmės siekia papildyti atskirojo skundo dalyką ir pagrindą, be to, atsakovė teikdama naujus įrodymus teismo posėdžio dieną siekia pratęsti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo nevykdymo, kadangi teismas, priėmęs juos, turėtų sudaryti galimybę pasisakyti ieškovei, o tai užvilkintų bylos nagrinėjimą ir yra nesuderinama su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, minėtų rašytinių paaiškinimų kartu su naujais įrodymais nepriima ir jų nevertina (CPK 323, 338 straipsniai).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

14. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

15. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-3782015).

17. Tai, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019; 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020; kt.). Taigi vien turtinė asmens padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo.

18. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti net 30 mėnesių laikotarpiui, motyvuodama tuo, kad nors jos turto vertė sudaro 12 milijonų eurų, tačiau didžioji dalis turto yra nekilnojamasis ir finansinis, kurio skubus realizavimas pažeis atsakovės interesus, be to, ji turi vykdytinų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kurių pradelsimas gali sukelti reikšmingas neigiamas pasekmes atsakovės mokumui, todėl atsakovė neturi finansinių galimybių teismo sprendimą įvykdyti iškart.

19. Vertinant atsakovės prašymo pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, kad apeliantė nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, galinčių apibūdinti tikrąją jos turtinę padėtį, visumos, t. y. išrašų iš turto registro įstaigų apie apeliantės visą valdomą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, duomenų apie turimas / turėtas pinigines lėšas banko sąskaitose ir jų pokyčius, apie apeliantės gaunamas pajamas ir panašiai, nors būtent jai šioje situacijoje teko pareiga įrodyti aplinkybes, galinčias sudaryti prielaidas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą (CPK 12, 178 straipsniai).

20. Antra, atsakovės teismui pateikti 2021 m. gruodžio 31 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, kurios duomenų patikimumu, kaip ir nurodo apeliantė, šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti, patvirtina, jog per ataskaitinį laikotarpį bendrovė turėjo 166 025 Eur grynojo pelno, o bendra turimo turto vertė sudaro 19 638 821 Eur, t. y. ženkliai didesnė nei priteista 987 595,44 Eur suma, o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suponuoja išvadą, jog atsakovės finansinė padėtis leidžia per įmanomai trumpesnį laiką įvykdyti teismo procesinį sprendimą. Vien aplinkybė, kad atsakovei, vykdant teismo procesinį sprendimą, gali tekti realizuoti dalį turimo turto, savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimų vykdymo tvarkos.

21. Be to, nagrinėjimo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, jog skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1139-302/2021). Apeliantė šiuo aspektu nenurodė jokių argumentų bei nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad ji bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo ieškovei iš jos priteista 987 595,44 suma, ateityje. Apeliantės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita) patys savaime nėra pakankami išvadai, kad, išdėsčius jai teismo procesinio sprendimo vykdymą, šis sprendimas bus įvykdytas, nes iš jų negalima spręsti apie jos per vieną mėnesį realiai gaunamas pajamas, tokių pajamų gavimo šaltinius, turimų įsipareigojimų dydį ir pan.

22. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad atsakovė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį nukrypti nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismų procesinių sprendimų vykdymo išdėstymas pagal atsakovės siūlomą variantą akivaizdžiai pažeistų ieškovės ir jos atstovaujamus bendrijos, t. y. gyvenamųjų namų patalpų savininkų, teisėtus lūkesčius, neužtikrintų tinkamo teismo sprendimo įvykdymo ir šalių interesų pusiausvyros, kadangi suteiktų atsakovei nepagrįstą pranašumą prieš ieškovę – įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas faktiškai daugiau nei dvejiems metams, taip pat neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo. Pažymėtina, kad vien tik atsakovės noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti jos interesui prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovės (jos narių - gyvenamųjų namų patalpų savininkų) turtinį interesą, juolab, jog ginčas tarp šalių nagrinėtas ilgą laiką, t. y. nuo 2014 metų.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.