Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.6; 1.1.9.7; 1.1.9.13; 1.2.25.5; 2.4.6.4.1 (S)

2026 m. balandžio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Nidos Vigelienės,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės O. K. (O. K.) gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo I. K. atsakomybėn, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, be užstato. Baudžiamoji byla O. K. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, O. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti 1 metus alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose bei kursuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, O. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 3 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1–3 dalimis, O. K. paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuojant automobilį „Audi A6“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio identifikacinis kodas (toliau – ir VIN) (duomenys neskelbtini)).

Prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į O. K. priklausantį automobilį „Audi A6“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. O. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2025 m. lapkričio 17 d. apie 2.16 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra 1,99 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu O. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės O. K. prašo remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 3 dalimi, 382 straipsnio 2 dalimi, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais: 1) netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų ir nekonfiskuoti automobilio „Audi A6“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)); 2) nusprendus taikyti BK 72 straipsnio nuostatas taikyti dalinį šios transporto priemonės vertės konfiskavimą, t. y. konfiskuoti dalį automobilio „Audi A6“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 000 Eur; 3) sutrumpinti paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą minimaliam laikotarpiui; 4) neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. O. K. labai gailisi ir gailėjosi nuo pat sulaikymo momento, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Vienareikšmiškai pasižada to niekada nedaryti ateityje. Byloje buvo nustatytos lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė.

2.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ypač didelį reikalingumą turėti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones ir taikė konfiskavimo institutą pažeisdamas fundamentalius teisės principus. Taip pat kartu nepagrįstai taikė įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo, narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose.

2.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nepilnai teisingai motyvavo ir nepilnai atsižvelgė į šių baudžiamojo poveikio priemonių tikslingumą šiuo konkrečiu atveju, dėl to liko iki galo neatskleista ir neįvertinta teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių visuma. Priimdamas skundžiamą nuosprendį šiose dalyse, pirmosios instancijos teismas pilnai nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais skiriant baudžiamojo poveikio priemones, todėl skundžiamas nuosprendis turėtų būti pakeistas.

2.4. O. K. nusikaltimą padarė ne iš savanaudiškų tikslų (paskatų). Iš formuojamos ir aktualios kasacinio teismo praktikos matyti, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Jeigu asmuo yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, tai jis nėra nuteistas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuteisimo atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė yra skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatymo nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio (ar jo vertės), kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo privalomumas taip pat gali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017)

2.5. Iš BK 67 straipsnio 2 dalies ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas šiuo atveju yra paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais, pirmiausia, turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant: teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas; kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje; ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas; ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto, ar dėl jo vertės konfiskavimo ir panašiai.

2.6. Darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ O. K. yra charakterizuojamas teigiamai. Apibūdinamas kaip nuostabus žmogus ir darbuotojas, darbovietė teigia, kad O. K. ten dirbo nuo (duomenys neskelbtini). Kai dirbo darbą, buvo jam visiškai atsidavęs. O. K. yra veiklus, pareigingas, sąžiningai ir visur rodo sektiną teigiamą asmeninį pavyzdį. Teigia, kad iškilusias problemas visada stengiasi išspręsti abiem pusėms priimtinu būdu. Rašoma, kad yra išskirtinis, kaip darbuotojo atsakingumas, gebėjimas nuoširdžiai bendrauti su įvairių tipų žmonėmis, tai savybės, kurios lėmė ypatingai gerą daugelio asmenų, kurie su juo bendravo vertinimą. Konstatavo, kad visą darbo laikotarpį įmonėje pareigas vykdė sąžiningai ir atsakingai, laikėsi vidaus taisyklių, darbo drausmės reikalavimų. Drausminių nuobaudų ar pažeidimų neturėjo. Darbo funkcijas atliko kokybiškai, vadovavosi vidaus taisyklėmis. Darbe demonstravo aukštą profesinę etiką ir gebėjimą konstruktyviai bendradarbiauti su kolegomis. Darbdavys mato, kad O. K. labai smarkiai suklydo, bet tuo pačiu teigia, jog jis atsakinga, stipri asmenybė, o juk žinoma, kad stipri asmenybė tų pačių klaidų nekartoja. Darbdavys mato, kad smerkia savo poelgį, tuo pačiu ir neieško būdų kaip pateisinti savo elgesį, tiesiog pripažįsta buvęs lengvabūdžiu. Kolektyve papasakojo apie padarytą teisės pažeidimą. Daug kalbėjosi apie pavojingai vairuojančių asmenų transporto priemonės keliamą pavojų tiek sau, tiek ir aplinkiniams. Kolektyvas mato, kad labai pergyvena dėl įvykusio įvykio, sutinka, kad labai neapgalvotai pasielgė. Darbdavys yra įsitikinęs, kad šis teisės pažeidimas atsitiktinis, kuris niekada nepasikartos.

2.7. Darbdavys konstatavo, kad atliekant pavestus darbus privalu turėti teisę vairuoti, nes darbo funkcijų atlikimui kiekvieną dieną tenka vairuoti, kad būtų užtikrintas sklandus įmonės darbas.

2.8. O. K. prašo pasižiūrėti ne vien tik per padaryto teisės pažeidimo prizmę ir griežtai nebausti neatimant specialiosios teisės vairuoti. Jis daug sportuoja, nerūko, veda sveiką gyvenimo būdą, užsiima labdara. Nevengia savo, kaip piliečio, pareigų ir atsakomybės už visuomenės gerovę. Teikia labdarą ir paramą žmonėms iš savo asmeninių lėšų. Visada, kai mato laidas per televiziją, kuriose yra prašoma prisidėti prie kilnaus tikslo, paskambina ir paaukoja seneliams, sergantiems vaikams, o Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ne kartą aukojo ir aukoja lyg šiol. Veikia vienas, didžiąja dalimi tyliai, nes mano, kad geri darbai mėgsta tylą ir neturi jokių tai patvirtinančių įrodymų.

2.9. O. K. nurodo, kad jo gyvenimo būdas nėra lengvabūdiškas ar pavojingas visuomenei, jis socialiai atsakingas ir kritiškai vertinantis savo elgesį asmuo. Alkoholio vartojimas nėra kasdienio gyvenimo būdo išraiška. Padarė nesunkų, nesmurtinio pobūdžio nusikaltimą, dėl kurio prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, yra teigiamai charakterizuojamas.

2.10. Konfiskavimo instituto taikymas, pagal šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir teigiamai charakterizuojančią medžiagą, neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų „užkrauta“ individuali ir pernelyg didelė našta.

2.11. Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kuomet kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), baudžiamoji atsakomybė yra taikoma kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio), tačiau tai nėra pagrindas iš esmės keisti BK 72 straipsnio taikymo praktikos, kuomet nėra nusikaltimų sistemiškumo ir nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių, todėl šiuo konkrečiu atveju turtas – transporto priemonė – neturėtų būti konfiskuojama.

2.12. O. K. nurodo, kad yra susituokęs, turi sūnų, žmona nedirba ir negauna jokių pajamų, todėl jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas. Iš byloje esančios banko išduotos mokėjimo kortelės matyti, kad ja naudojasi šeima, gyvenanti (duomenys neskelbtini).

2.13. Jeigu praras specialiąją teisę vairuoti, tai negalės užsiimti savo veikla ir vykdyti skolinių įsipareigojimų. Naujo darbo paieškas komplikuos keli dedamieji: 1) tai, kad iš esmės beveik kiekvienas darbdavys reikalauja turėti specialiąją teisę vairuoti; 2) dėl ekonominio sunkmečio. Remiantis viešai prieinamu Užimtumo tarnybos duomenų registru, buvo fiksuota 189 800 darbo neturinčių asmenų. Per mėnesį buvo įregistruota 23 000 darbo ieškančių asmenų, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Esant tokiai sunkiai dabartinei ekonominei situacijai, jis negaus darbo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

2.14. Automobilio arba jos vertės konfiskavimas nepagrįstai ir neproporcingai apsunkintų jo ir šeimos, išlaikomų asmenų teisinę padėtį. O. K. nėra teistas, padarė nesunkų, nesmurtinio pobūdžio nusikaltimą, dėl kurio prisipažįsta ir nuoširdžiai gailėjosi nuo pat padarymo momento, padėjo nusikaltimą atskleisti, teigiamai charakterizuojamas, automobilio ir pagalbos jį vairuojant reikia visai su nusikaltimu nesusijusiems asmenims. Konfiskavimo instituto taikymas šioje baudžiamojoje byloje, konfiskuojant transporto priemonę arba jos vertę, nėra proporcinga ir teisinga priemonė baudžiamajam (auklėjamajam) tikslui pasiekti.

2.15. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad yra privaloma taikyti konfiskavimo institutą, prašoma taikyti dalinį konfiskavimą, t. y. konfiskuojant dalį automobilio „Audi A6“ atitinkančią pinigų sumą – 1 000 Eur (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalys) konfiskavimą. Tokiu atveju toks teismo sprendimas, atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, būtų proporcingas ir nebūtų per didelė našta ne tik pačiam O. K., bet ir jam artimiems asmenims. Tokiu atveju tų pačių tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti išieškojus iš O. K. valstybės naudai tik dalį konfiskuotino turto vertės.

2.16. O. K. yra ypatingai drausmingas vairuotojas. Transporto priemones intensyviai vairuoja apie (duomenys neskelbtini). Per mėnesį tenka nuvažiuoti apie 2000 km, niekada nebuvo atimta specialioji teisė vairuoti. Per paskutinius penkerius metus nepadarė nei vieno KET pažeidimo, niekada nėra padaręs jokio nusižengimo būdamas alkoholio poveikyje.

2.17. Sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, prašoma įvertinti ir tai, kad O. K. nuvažiavo trumpą atstumą – apie 100 metrų. Šį teisės pažeidimą padarė tuomet, kai meteorologinės eismo sąlygos buvo geros, laiku kuomet judėjimas buvo minimalus, todėl ir tikimybė sukelti eismo įvykį buvo atitinkamai mažesnė.

2.18. O. K. turi B ir C kategorijas. Neteistas, neįrašytas į narkologo įskaitą, charakterizuojamas teigiamai. Prašo sudaryti galimybę pasitaisyti netaikant ilgo specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ir leisti greičiau dirbti visu pajėgumu.

2.19. O. K. pilnai suprato savo veiksmų negrįžtamas pasekmes ir dėl to labai gailisi bei gailėsis visą likusį gyvenimą. Tuo pačiu, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismai, nagrinėdami kitos viešosios teisės šakos pažeidimų bylas, pavyzdžiui, administracinių nusižengimų, retais atvejais skiria pažeidėjui specialiosios teisės atėmimą atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui ar ilgesniam terminui. Jeigu pažeidėjas gailisi, pripažįsta kaltę ir yra kitos aplinkybės (gailisi, specialioji teisė vairuoti reikalinga darbo funkcijoms atlikti, sunki pažeidėjo sveikata ir panašiai), teismai dažnu atveju skiria minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, manytina, kad baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam laikotarpiui, kurį nuspręstų apeliacinės instancijos teismas.

2.20. Kai nuo (duomenys neskelbtini) O. K. neteko teisės vairuoti, jis patyrė ir vis patiria labai didelį paskirtos kardomosios priemonės poveikį, kuris pasireiškė finansiniais nuostoliais, o specialiosios teisės vairuoti netekimas dar ir ilgam laikotarpiui žlugdys. Taip pat teisės vairuoti netekimas labai apsunkino O. K. artimųjų priežiūrą.

2.21. Pirmosios instancijos teismas jokiais objektyviais argumentais, kurie paskatino priimti tokį skundžiamą nuosprendį, nepagrindė kokios asmenybę charakterizuojančios aplinkybės neleido spręsti, jog nustatant minimalų terminą nebūtų pasiekti baudžiamajame įstatyme numatyti tiek bendrieji, tiek prevenciniai tikslai už padarytą nusikaltimą. Tam tikrose baudžiamosiose bylose kaltinamieji iki nusikaltimo padarymo žinojo, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones jiems yra reikalinga, ir, nors tai nesulaikė nuo nusikaltimo padarymo, tačiau teismai vis vien skirdavo minimalius teisės vairuoti atėmimo terminus.

2.22. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad O. K., jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, turėtų būti taikomos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, tai tokiu atveju prašo, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir išdėstytus argumentus, skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį (20 MGL) ir atidedant mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, arba skirti mokėjimą artimą minimaliam dydžiui.

2.23. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, skundžiamu nuosprendžiu O. K. skyrė ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 metus. Apeliaciniu skundu yra prašoma netaikyti šios baudžiamosios poveikio priemonės, nes tam nėra visiškai jokio pagrindo. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama tuomet, kai yra (pagrįstas) pagrindas manyti, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos asmens priklausomybė alkoholiui ar narkotikams, socialinių įgūdžių stoka, elgesio problemos ar kitos panašios aplinkybės arba tokios priemonės taikymas gali padėti pataisyti asmens elgesį, užkirsti kelią pakartotiniam nusikaltimui padaryti ir padėti resocializacijai.

2.24. Įpareigojimas dalyvauti programose nėra privalomas visais atvejais. Teismas jį taiko, jeigu nustatoma, jog kaltininkui iš tiesų to reikia (pavyzdžiui, yra priklausomybės požymių, pakartotinis elgesys, socialinės rizikos faktoriai). Tai reiškia, kad už neblaivų vairavimą teismas gali neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Specialiosios teisės vairuoti atėmimas dėl šio nusikaltimo padarymo yra privalomas, bet programos – diskrecinės bei priklauso nuo individualių baudžiamosios bylos aplinkybių ir kaltininko asmenybės. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra ne bausti, o auklėti teisės pažeidėjus.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą O. K. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylas apeliacine tvarka, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai paduoti. Vilniaus apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės O. K. prašo sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki minimalaus, nekonfiskuoti jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės arba konfiskuoti tik dalį jos vertės, neskirti dalyvavimo alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, manant, kad turėtų būti taikomos dvi baudžiamojo poveikio priemones, paskirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

6. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės O. K. apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti jam paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki minimalaus.

7. BK 68 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones; teise laikyti ir nešioti ginklą; teise medžioti; teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kuomet naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas – viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Svarstant baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį jos tikslą, o būtent: užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai, turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Paskiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, įvertintos visos reikšmingos baudžiamosios bylos aplinkybės, apibūdinančios O. K. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir jo asmenybę. Byloje nustatyta, kad nors O. K. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, kuomet nustatytas mažiausias 1,99 promilės neblaivumas. 2025 m. lapkričio 17 d. neblaivumo nustatymo akte nustatyta, kad iš burnos O. K. sklido alkoholio kvapas, jis neadekvačiai elgėsi, nerišliai kalbėjo, atliko nekoordinuotus judesius, eiti tiesia linija pėda po pėdos negalėjo, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą nei atsimerkęs, nei užsimerkęs negalėjo, o pats O. K. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą. Apie netinkamą O. K. elgesį pranešė liudytoja G. L., kuri įtarė, kad vairuotojas O. K. galimai neblaivus ir apie tai informavo trumpuoju pagalbos numeriu 112, kas rodo, jog O. K. kelionė nutrūko ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, o būtent šio netinkamas elgesys buvo pastebėtas aplinkinių asmenų. O. K. nurodomos aplinkybės, kad važiavo trumpą atstumą – 100 m, nepatvirtina byloje esančių duomenų visuma, t. y. 2025 m. lapkričio 17 d. įtariamojo apklausos metu pats O. K. nurodė, kad nuo gyvenamosios vietos adreso ((duomenys neskelbtini)) automobiliu važiavo iki artimiausios degalinės, kuri buvo nutolusi apie 1 km atstumu (adresu (duomenys neskelbtini)). Tai, kad O. K. pasiekė minėtą degalinę patvirtina liudytojos G. L. parodymai, kuriuose nurodė, jog dirbo (duomenys neskelbtini) ir apie šį įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112, t. y. 2025 m. lapkričio 17 d. 1.55 val., nurodė, kad iš degalinės prieš minutę išvažiavo vyras su automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Asmuo sustabdytas vairuojantis automobilį „Audi A6“ (duomenys neskelbtini) 2025 m. lapkričio 17 d. 2.16 val. O. K. nurodo aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė tuomet, kai meteorologinės eismo sąlygos buvo geros, taip pat laiku, kai judėjimas buvo minimalus, todėl ir tikimybė sukelti eismo įvykį buvo atitinkamai mažesnė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad O. K. materialinės žalos nepadarė ir eismo įvykio nesukėlė, sutiktina, kad eismas nakties metu nėra toks intensyvus, tačiau nustatytas vairavimo faktas ir girtumo laipsnis, kuris pasireiškė ir eile kitų neblaivumo požymių, patvirtina, kad O. K. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Kita vertus, O. K. praeityje nėra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, netrauktas administracinėn atsakomybėn už analogiško pobūdžio (vairavimą būnant neblaiviam) KET pažeidimą, be kita ko, nusikalstama veika nepadarė turtinės ir (ar) neturtinės žalos. Įvertinus byloje esančių aplinkybių visumą (pirmą kartą padarė šiurkštų KET pažeidimą ir nėra sistemingas pažeidėjas, žalos nepadarė, teigiamai darbdavio charakterizuojamas, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė), teisėjų kolegija sprendžia, kad O. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris yra trumpesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis (artimas minimaliai ribai), yra teisingas ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei asmenybei. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pirmosios instancijos teisme prokurorė palaikydama kaltinimą siūlė O. K. uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, kas rodo, jog pirmosios instancijos teismas individualiai įvertino ir atsižvelgė į visą O. K. teigiamai charakterizuojančių duomenų visumą. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl specialiosios teisės termino sutrumpinimo, nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima sušvelninti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, paskiriant draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones prašomam minimaliam terminui, t. y. 1 metų laikotarpiui. Vien tai, kad dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo O. K. patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų darbinėje sferoje bei šeimoje, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, jog baudžiamojo poveikio priemonės terminas aiškiai per ilgas, ar, kad poveikio priemonė paskirta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Teismas, skirdamas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, individualiai įvertina kiekvieno kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui konkrečios nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas artimas minimaliai specialiosios teisės atėmimo ribai, atitinka proporcingumo, teisingumo principus ir kartu užtikrina baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, taip pat neskatina nebaudžiamumo jausmo.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

9. Turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis) yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į nuosekliai formuojamą teismų praktiką, nuteistam (šiuo atveju – atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kuomet turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020).

10. Transporto priemonių vairavimo, kuomet vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose turto (automobilio) konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas priimant apkaltinamąjį nuosprendį (nuteisiant) ir atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriasi (BK 67 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos baudžiamosiose bylose sprendžiant dėl turto (automobilio) konfiskavimo taikymo, pirmiausia, turi būti įvertintas tokios teisinės priemonės suderinamumas su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Išvados dėl turto (automobilio) konfiskavimo taikymo tokiais atvejais gali skirtis atsižvelgiant į tai ar turtas buvo įgytas teisėtai, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-79-511/2018, Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-287-1073/2018, Nr. 2K-372-693/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-42-1073/2019). Taikant turto (arba jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimą, turi būti įvertintas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018).

11. Pagal teismų praktiką, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, esant akivaizdžiai neproporcingą bei neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, Nr. 2K-14-511/2018, Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-107-976/2021).

12. Byloje nustatyta, kad O. K. veikė tiesiogine tyčia, savo neteisėtais veiksmais tiesiogiai panaudojo automobilį darydamas nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. O. K. neabejotinai žinojo, kad imperatyviai draudžiama vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą tokios savo veikos pobūdį ir akivaizdu, jog norėjo taip elgtis. O. K. padarytas nesunkus nusikaltimas susijęs su šiurkščiu KET nesilaikymu, o jo veiksmai kėlė realų pavojų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, t. y. O. K. rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata bei (ar) gyvybe, kartu buvo abejingas ir bet kokioms gresiančioms pasekmėms, įskaitant ir gresiančiam turto (transporto priemonės) konfiskavimui, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, O. K. vairuoto ir jam priklausančio automobilio, kuris atitinka visus BK numatytus turto konfiskavimo požymius, konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas, kuris padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei tikslus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti O. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonę, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo O. K. priklausančio automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Prašymas konfiskuoti dalį O. K. priklausančios transporto priemonės vertės yra nepagrįstas, nes atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas išieško iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą ar jos dalį, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kuomet konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Šiuo nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos, o apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie O. K. teigiamai charakterizuojančią medžiagą, aplinkybės, kad prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, neteistas ar nebaustas administracine tvarka, pirmosios instancijos teismui leido asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai, kad konfiskuotina transporto priemonė nepagrįstai ir neproporcingai apsunkintų O. K. ir jo šeimos, išlaikomų asmenų teisinę padėtį nėra išskirtinės aplinkybės, kurios leistų netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, Nr. 2K-77-648/2019 ir kt.). Nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju negali būti taikomas automobilio konfiskavimas, ar turėjo būti išieškota konfiskuotino automobilio vertę arba jos dalį atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusikaltimo, nurodyto BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė.

Dėl BK 75⁵ straipsnio taikymo

14. BK 72⁵ straipsnis numato, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu asmuo padarė BK numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

15. Skiriant BK 72⁵ straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę asmeniui, kuris padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK nekelia būtinos sąlygos nustatyti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sistemingumą ir (ar) medicininę diagnozę – asmens priklausomybę nuo atitinkamų psichiką veikiančių medžiagų. Kita vertus, teismas, spręsdamas dėl BK 72⁵ straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, sprendžia ir jos tikslingumo klausimą, įvertindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir ją padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis (pavyzdžiui, ankstesnį asmens elgesį, teistumus ir baustumus administracine tvarka, jeigu yra byloje, ir sveikatos duomenis, ir pan.), galinčius atskleisti ir asmens alkoholio (ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) vartojimo ypatumus. Nors teismas vertina ir duomenis, susijusius su asmens priklausomybe nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau ši aplinkybė yra tik viena iš vertinamų visumos ir savaime nelemia baudžiamojo poveikio priemonės (ne)paskyrimo. Baudžiamosios bylos duomenų visumos pagrindu teismas nusprendžia ar reikia koreguoti apsvaigusio nuo alkoholio (ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) nusikalstamą veiką padariusio asmens elgesį ir jo požiūrį į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, o dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose padėtų įgyvendinti tokius tikslus ir keistų nusikalstamą veiką padariusį asmenį teigiama linkme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-87-594/2026).

16. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką O. K. padarė stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės O. K. tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti 1 metus alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniais.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino tai, kad O. K. nusikalstamą veiką padarė stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir išsamesnių tokio sprendimo motyvų skirti baudžiamojo poveikio priemonę dalyvauti vienerius metus alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose nenurodė. Nors O. K. padarė nusikalstamą veiką stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nustatytos faktinės baudžiamosios bylos aplinkybės nepakankamos tam, kad šiuo atveju taikyti aptartą baudžiamojo poveikio priemonę.

18. Iš byloje esančių duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką ir O. K. charakterizuojančios medžiagos spręstina, kad minėta baudžiamojo poveikio priemonė paskirta netikslingai. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, nurodytą 15-ame punkte, sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas priklauso nuo individualių bylos aplinkybių ir asmenį charakterizuojančių duomenų. Byloje nustatytos ir aptartos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (šio nuosprendžio 8-as punktas), kai O. K. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, kuomet jam nustatytas mažiausias 1,99 promilės neblaivumas. O. K. padaryta nusikalstama veika buvo vienkartinio pobūdžio ir galima spręsti apie tokios veikos atsitiktinumą, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas kitų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą. Aptartame kontekste svarbu ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, jog O. K. piktnaudžiauja alkoholiu, sistemingai daro nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atvirkščiai, šioje byloje esanti charakterizuojanti duomenų visuma leidžia spręsti, kad O. K. veda sveiką gyvenimo būdą, savo elgesį vertino neigiamai, nurodo, kad alkoholis nėra jo kasdienio gyvenimo būdo išraiška, taip pat darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip neturėjęs drausminių nuobaudų ar pažeidimų. Nėra duomenų ir apie tai, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo O. K. atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai ar administracinių nusižengimų teisenos, susijusios su alkoholio vartojimu. Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad O. K. padaryta nusikalstama veika buvo vienkartinio pobūdžio, nesusijusi su priklausomybe alkoholiui. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – vienerius metus dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose bei kursuose nėra tikslingas ir tai nepadės pasiekti baudžiamojo poveikio priemonėmis siekiamų tikslų.

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtas įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose O. K. pirmosios instancijos teismo paskirtas nepagrįstai, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuri susijusi su šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymu, naikintina.

Dėl įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą

20. O. K. apeliaciniu skundu nurodo, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės turėtų būti taikomos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, tokiu atveju prašo, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir išdėstytus argumentus, skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį (20 MGL), atidedant mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, ar skirti mokėjimą artimą minimaliam dydžiui,

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymas neapsiriboja konkrečiu skaičiumi (kiekiu). Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtos padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), todėl jų gali būti skiriama tiek, kiek teismas pagrįstai ir motyvuotai mano, kad tai yra būtina priemonė norimiems tikslams pasiekti. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo neskirti automobilio konfiskavimo, tuo pačiu šiame kontekste nesvarstytinas ir baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – skyrimas. Pirmosios instancijos teismas šios baudžiamojo poveikio priemonės neskyrė, todėl apeliacinės instancijos teismas, O. K. teisinės padėties, nors ir panaikino dalyvavimą nurodytose programose ir kursuose, tačiau nenustatė pagrindo šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui, todėl dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės (ne)skyrimo plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės O. K. (O. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 6 d. nuosprendį.

Panaikinti O. K. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.