Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvoje gyvenantis (duomenys neskelbtini) metus, iš kurių nepertraukiamai Lietuvoje gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), susituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „S.“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. K. 2025-11-17 apie 2.16, (duomenys neskelbtini)., ties pastatu Nr. 34 vairavo automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,99 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu O. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis O. K. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad apie 23 val. — 24 val. išgėrė alkoholio — degtinės „Starka“. Nuvažiavo į gyvenamąją vietą, bet ten buvo uždaryta, lijo, tad atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo į degalinę. Automobilyje buvo vienas. Degalinėje sustabdė policija. Policija jį sustabdė jam bevažiuojant. Ir pirmą, ir antrą kartą alkotesteris parodė 1,99 promilių girtumą. Tą dieną jautėsi blogai, nesukontroliavo savęs. Tokį elgesį vertina labai blogai ir dėl to gailisi. Automobilis priklauso jam.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Liudytoja G. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba įmonėje UAB „ V.“ (duomenys neskelbtini). 2025-11-17 apie 1.45 val., (duomenys neskelbtini), atėjo vyriškis, kuris buvo atvažiavęs automobiliu pro degalinėje esantį šviesoforą. Automobilį pastatė netoli šiukšliadėžių, kurios yra netoli dujų kolonėles. Automobilio vairuotojas atėjo prie kasų ir nusipirko prekes, tačiau pastebėjo, kad jis sunkiai kalba, jam „pinasi“ liežuvis, dėl ko įtarė, kad vairuotojas galimai yra neblaivus. Kadangi nematė kokiu automobiliu atvyko, greit nuėjo į lauką ir pažiūrėjo. Nustatė, kad tai yra juodos spalvos automobilis „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Palaukusi, kol minėtas vienas vairuotojas nuėjo link minėto automobilio ir pamačiusi, kad vairuotojas sėdo į automobilį ir užveda automobilio variklį, paskambino trumpuoju numeriu 112 ir pranešė, kad galimai judės neblaivus vairuotojas. Po tam tikro laiko susisiekė pareigūnai, kurie patikslino, ar tikrai vairuotojas neblaivus ir „juda“. Ji konkrečiai nurodė, kad minėtas automobilis pajudėjo link miesto pusės, kur konkrečiai nusuko tiksliai pasakyti negalėjo. Yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios užfiksavo šį įvykį. Vairuotojo bruožų neįsidėmėjo, tik įsidėmėjo, kad kalbėjo rusų kalba (b. l. 56-57).

BIRT ataskaitų žiūryklės, BPC skambučių garso įrašo ir jo 2025-11-18 apžiūros protokolo duomenimis, 2025-11-17 1.55 val. pranešėja pranešė, jog prieš 1 min. iš degalinės „V.“ išvažiavo neblaivus vyras automobiliu „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) link miesto centro. Moteris nurodė, kad vairuotojas vyras, jis buvo vienas automobilyje (b. l. 14-15, 16-17).

2025-11-17 įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas minėtas automobilis iš visų pusių (b. l. 19-31).

Iš neblaivumo nustatymo 2025-11-17 akto, alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 2400504 matyti, kad O. K. 2025-11-17 2.16 val. nustatytas – 1,99 promilių girtumas, o 2025-11-17 2.36 val. – 2,27 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindančio alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinus kaltinamojo bendrą būklę nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą (b. l. 33-35).

Vaizdo įraše „export-0wats.mp4“ užfiksuota, jog vaizdo įrašas padarytas pareigūno kūno kamera. Jame užfiksuota, kaip pareigūnai kaltinamajam tikrina neblaivumą. Pareigūnas informuoja, kad pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,99 promilių girtumas.

Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ (dabar – AB) 2025-11-17 išraše nurodyta, kad automobilio „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra O. K. (b. l. 41).

Iš Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ išrašo matyti, kad 2025 m. lapkričio mėnesį automobilio „Audi A6 2.0 TFSI“ (pasirinkti 2006 m.) vidutinė vertė Lietuvoje su PVM buvo 2 640 Eur (b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad O. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas mažiausias – 1,99 promilių neblaivumas).

Kaltinamasis O. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai. Jis pripažino, jog prieš vairuodamas automobilį vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. Ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog vairuodamas jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 96-97).

Be O. K. prisipažinimo, aplinkybę, jog kaltinime nurodytą automobilį vairavo būtent pats kaltinamasis patvirtina ir kiti teisme ištirti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Šią kaltinimo aplinkybę patvirtina liudytojos G. L., kuri įvykio metu dirbo degalinėje, į kurią buvo užėjęs kaltinamasis, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja parodė, į degalinę, kur tuo metu ji dirbo, atėjo vyras, kuris sunkiai kalbėjo, jam „pynėsi“ liežuvis, dėl ko jai kilo įtarimai, kad asmuo gali būti neblaivus. Po to ji stebėjo asmenį ir pamatė, kad jis nuėjo iki automobilio ir sėdo prie vairo bei išvažiavo. Tai pastebėjusi pranešė bendrajam pagalbos centrui. Ši aplinkybė užfiksuota BPC skambučio garso įraše bei jo apžiūros protokole, iš kurių matyti, kad liudytoja nurodė, jog automobilyje buvo tik vairuotojas. Be to iš kaltinamojo teisme duotų parodymų matyti, kad policijos pareigūnai jį sustabdė jam bevažiuojant bei, kad automobilyje kitų asmenų be jo nebuvo. Šios aptartos aplinkybės patvirtina, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo būtent O. K..

Tai, kad automobilį kaltinamasis vairavo būdamas neblaivus, be jo duotų parodymų patvirtina alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, pareigūno kūno kamera padarytas vaizdo įrašas. Alkotesterio kvituose užfiksuota, kad pirmo pūtimo metu kaltinamajam nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, o antro patikrinimo metu jam nustatytas –– 2,27 promilių neblaivumas. Neblaivumo patikrinimo faktas ir jo rezultatai taip pat užfiksuoti ir pirmiau aptartame vaizdo įraše „export-0wats.mp4“. neblaivumo požymiai užfiksuoti ir 2025-11-17 neblaivumo nustatymo akte (iš burnos sklindančio alkoholio kvapas; nerišli kalba; neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai).

Apibendrinus pirmiau išdėstytą, konstatuotina, jog aptarti įrodymai patvirtina tiek faktą, kad kaltinamasis O. K. vairavo kaltinime nurodytą automobilį, vairavo šią transporto priemonę būdamas neblaivus ir jam abiejų tikrinimo alkotesteriu metu nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu bei patikimumu, todėl jais vadovaujasi.

Kaltinamojo O. K. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei įvykio padarymo aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog jis suvokė, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei to norėjo, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Taigi baudžiamojoje byloje nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia konstatuoti, kad O. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme gauti kaltinamojo ir I. K. prašymai perduoti O. K. I. K. atsakomybei, taikant laidavimą. Teisme I. K. paprašė neskirti užstato, nes jo finansinė padėtis nėra pati geriausia, tačiau jeigu teismas nuspręstų, jog užstatas yra reikalingas, ras kur pasiskolinti pinigų. Sutiktų sumokėti nuo 500 Eur iki 1 000 Eur.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nustatyta viena O. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė —prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

O. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, visiškai prisipažino ir nuoširdžiai dėl savo veikos gailėjosi. Kaltinamasis dirba, turi šeimą. O. K. praeityje neteistas, taip pat jam nėra pradėta jokių kitų ikiteisminių tyrimų (b. l. 74). 2025-11-17 duomenimis, kaltinamasis per paskutinius 5 metus nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 76). Byloje taip pat nėra duomenų, jog kaltinamasis susidurtų su sunkumais dėl alkoholio vartojimo. Teismas taip pat įvertina ir kaltinamojo O. K. kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, o iš teismui pateiktos darbdavio charakteristikos matyti, kad jis apibūdinamas kaip veiklus, pareigingas, sąžiningas asmuo. Iš teisme jo duotų parodymų matyti, kad kaltinamasis labai gailisi ir jaučia didelę gėdą dėl padarytos nusikalstamos veikos. Šie aptarti duomenys leidžia spręsti, jog O. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis O. K. atitinka formalias įstatymo sąlygas laidavimo institutui taikyti.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti I. K.. Kaltinamasis teisme paaiškino, kad I. K. yra jo draugas, su juo pažįstamas 5 metus, anksčiau jis buvo kaltinamojo darbo vadovu, o vėliau tapo draugais. Kaltinamasis I. K. apibūdiną, kaip artimiausią žmogų Lietuvoje, kuris yra jam autoritetas, geba motyvuoti keistis ir pan. Pasak kaltinamojo, I. K. šioje situacijoje jį labai palaikė, su juo apie tai daug kalbėjosi. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš I. K. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad juos sieja draugystė, pasitikėjimas. I. K. nuomone, jis kaltinamajam rodo gerą pavyzdį, o po įvykio įvykusio pokalbio mano, jog jų santykiai dar labiau sustiprėjo. I. K. teisme paaiškino, kad jis pats asmeniškai neturi jokių žalingų įpročių, todėl nemėgsta, kai kas nors kitas, ypač darbo vietoje, geria, su kaltinamuoju susitinka, kaip įmanoma dažniau ir, kad jis jaučia, jog gali daryti gerą įtaką kaltinamajam, kuris jį laiko autoritetu. Iš kaltinamojo ir laiduotojo teisme duotų paaiškinimų matyti, jog kaltinamasis pasitiki I. K. ir apie įvyki papasakojo ryte po įvykio. Taip pat matyti, jog I. K. supranta laidavimo esmę ir prasmę. I. K. pasiryžęs padėti kaltinamajam su juo kalbėdamas, motyvuodamas jį, rodydamas tinkamą pavyzdį, nes jis nevartoja alkoholio. Laiduotojas charakterizuojamas teigiamai, darbdavys jį apibūdina, kaip asmenį, pasižymintį darbštumu, kruopštumu, atsakingumu, apibūdina, kaip draugišką, patikimą, empatišką, niekada nesiveliantį į konfliktus asmenį. I. K. nėra teistas, jam taip pat nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų. 2025-12-02 duomenimis, jis per paskutinius penkerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 4 kartus, iš kurių už tai, kad jis būdamas įmonės vadovu laiku nepateikė bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, už KET nusižengimus (greičio viršijimą, už tai, kad vairuodamas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, nesumokėjo vietinės rinkliavos už automobilio pastatymą). Visos jam paskirtos baudos yra sumokėtos. Apibendrinant išdėstytą, teismas vertina, kad I. K. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, jį su kaltinamuoju sieja glaudūs tarpasmeniniai ryšiai, jis yra kritiškas O. K. padarytai nusikalstamai veikai, be to teismas mano, kad ir nuolatinis bendravimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, atsižvelgus į pirmiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį O. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal I. K. laidavimą, neskiriant užstato ir, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, O. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojo I. K. atsakomybei, nustatant vienų metų šešių mėnesių laidavimo terminą neskiriant užstato, baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad O. K. vairuodamas automobilį pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausias 1,99 promilių neblaivumas. Nors kaltinamasis vairavo nakties metu, tačiau jo būsena atkreipė dėmesį degalinės darbuotojos. Pažymėtina, kad degalinės darbuotojo pranešimas apie neblaivų vairuotoją galimai užkirto kelią kilti skaudžioms pasekmėms, nes kaltinamasis policijos pareigūnų buvo sustabdytas vairuodamas. Dėl tokių kaltinamojo O. K. veiksmų buvo sukelta reali grėsmė ne tik jo paties, tačiau ir kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei. Taigi akivaizdu, kad O. K. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, o tai rodo, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtina priemonė nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti.

Prokurorė siūlė kaltinamajam uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Tačiau teismas įvertina tai, kad O. K. atsakomybės nevengė, kritiškai vertino savo poelgį, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad tai atsitiktinė veika (anksčiau už tapačių ar panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą nebuvo traukiamas nei baudžiamojon, nei administracinėn atsakomybėn), nedaro administracinių nusižengimų bei linkęs prisiimti atsakomybę. Taip pat iš jo teisme duotų parodymų matyti, kad vien jau baudžiamasis procesas jam turėjo poveikį. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartų O. K. charakterizuojančių duomenų visumą bei jo padarytos veikos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pakaks kaltinamajam skirti trumpesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, t. y. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 metams 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-11-17. Teismo vertinimu, skirtinas uždraudimo naudotis specialia teise terminas atitinka tiek teisingumo, tiek proporcingumo principų reikalavimus, nėra per švelnus ir nėra per griežtas.

Kaip pirmiau minėta, O. K. padarė tyčinį nusikaltimą, vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimo.

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. O esant asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, teismas gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VĮ ,,Regitra“ (dabar – AB) duomenimis (b. l. 41) automobilis, kurį vairavo O. K., nuosavybės teise priklauso jam. VšĮ „Emprekis“ duomenimis – 2025 m. lapkričio mėnesį automobilio „Audi A6“ (pasirinkti 2006 m.) vidutinė vertė su PVM buvo 2 640 Eur (b. l. 43). Kaltinamojo gynėjas prašė neskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ir vietoje to skirti piniginę įmoką į nukentėjusiųjų fondą, nes šis automobilis yra vienintelė transporto priemonė šeimoje, automobilis skirtas darbinėms funkcijoms atlikti. Teismas su tokiais gynėjo argumentais nesutinka bei pažymi, kad nors buvo išvengta pasekmių, tačiau tai nepaneigia, jog kaltinamojo veiksmai kėlė realią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir/ar jų turtui. Tad teismas, įvertinęs veikos padarymo aplinkybes, automobilio vertę, kad O. K. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam nėra skiriama bausmė, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė, kuri nėra akivaizdžiai neproporcinga. Ji atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose), nevaržys asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl automobilis konfiskuotinas.

Nors kaltinamojo gynėjas nurodė, kad kaltinamasis neturi priklausomybės alkoholiui, vis gi nusikalstama veika padaryta stipriai apsvaigus nuo alkoholio, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas 1 metus alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11., 14.2.1., 20. punktais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 220,83 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes nagrinėjama baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to kaltinamasis nemoka proceso kalbos, taigi nepriklausomai nuo O. K. valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamosios teise į gynybą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

O. K. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; dokumento ((duomenys neskelbtini) išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas (duomenys neskelbtini) ambasadai Lietuvoje; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios (b. l. 100-110).

Prokurorės A. P. 2025-11-19 nutarimu O. K. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, nuo 2025-11-19 iki 2026-05-19 (b. l. 44-45) – paliktinas galioti iki nuosprendžiu paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Byloje esanti viena kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais ir BPC skambučio garso įrašu, paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. K., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą O. K. nutraukti.

Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, O. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigojimą dalyvauti 1 (vienus) metus alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti O. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025-11-17.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Prokurorės A. P. nutarimu O. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki nuosprendžiu paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo.

O. K. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento ((duomenys neskelbtini) išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti (duomenys neskelbtini) ambasadai Lietuvoje.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš O. K..

Vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto registrui, O. K., I. K., gynėjui, prokurorei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

O. K. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

O. K. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

I. K. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.