Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone atstovei Neimantei Nicienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui V. N., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

2. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad iš nuomojamo buto yra išsikėlusi ir šiuo metu gyvena savivaldybės priklausančiame bute ir moka 42 Eur nuomos mokestį bei už komunalines paslaugas, per mėnesį būstui iš viso išleidžia 150 Eur. Socialinį draudimą gauna apie 300 Eur., išmoką po 60,75 Eur gavo tik iki 2022 m. vasario 6 d. Iš jos gaunamų pajamų jai atskaitoma 20 Eur už skola, susidariusi už butą, kurio dalis priklauso jai nuosavybės teise. Paaiškino, kad tuo metu kai dar gyveno krizių centre, atsakovas domėjosi vaiku, o po to iš viso nesidomi. Jų vaikas turi sveikatos problemų, dažnai serga, gulėjo ir ligoninėje, todėl jam reikia skirti lėšų vaistams, vitaminams, taip pat sauskelnėms, maistui. Per mėnesį jos pajamos iš viso sudaro apie 650 Eur, tiksliai įvardyti sumos negalėjo. Pajamas sudaro gaunamos pašalpos, pati nedirba, nes vaikui dar tik 2 metai, be to, dažnai serga, todėl daugiau laiko praleidžia namie nei vaikų darželyje. Už darželio lankymą ji nemoka. Po pusės metų planuoja dirbti, turi virėjos specialybę. Finansiškai jai niekas nepadeda, tenka atsisakyti tenkinti savo poreikius, atsisako pramogų. Pajamų vos užtenka maistui ir būstui. Taip pat augina viena dar vieną nepilnametį vaiką kuriam šiuo metu yra 4 metai. Ji pati viena su vaikais gyvena socialiniame būste. Prie kito jos turimo vaiko išlaikymo jo tėvas taip pat neprisideda, dėl to ketina kreiptis taip pat į teismą. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad šiuo metu atsakovas visiškai nebendrauja su sūnumi, atsakovas jai minėjo, kad vyksta į komandiruotes užsienyje.

4. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Neimantė Nicienė pateikė išvadą ir nurodė, kad ieškovės šeima yra žinoma, jai buvo teikiama atvejo vadyba. Ieškovė vykdė visas rekomendacijas, todėl atvejo vadyba buvo užbaigta. Socialinė darbuotoja lankosi pas ieškovę ir nurodė, kad G. V. tvarkosi gerai, laikosi visų rekomendacijų, nėra gauta jokios informacijos apie pažeidimus ieškovės šeimoje. Ieškovė gyvena 2 kambarių bute, jame yra visi reikalingi daiktai. Su atsakovu nepavyko susisiekti. Kadangi vaikas dar yra mažas, o atsakovas nebendrauja su vaiku, todėl nustatant bendravimo tvarką, būtina numatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris būtų skaičiuojamas ne vieneri metai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nuo atsakovo išreikšto noro bendrauti su vaiku.

5. Atsakovui ieškinys įteiktas 2021 m. gruodžio 17 d., tačiau per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į teismo posėdžių nevyko, jokių įrodymų neteikė - apie teismo posėdžių vietą, datą ir laiką jam pranešta tinkamai (įteikta asmeniškai), neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, todėl kitiems proceso dalyviams neprieštaraujant, civilinė byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

1. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

7. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė G. V. ir atsakovas V. N. turi sūnų E. N. gimusį (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimas). G. V. augina dar vieną vaiką – M. V., gimusį (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal socialinio būsto nuomos sutartį, sudarytą 2021 m. spalio 14 d. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė tvarkosi gerai, laikosi visų rekomendacijų, nėra gauta jokios informacijos apie pažeidimus ieškovės šeimoje. Atsakovas savo nuomonės dėl vaiko gyvenamosios vietos neišreiškė, ieškovės nurodymu, jis su vaiku visiškai nebendrauja. Šalių vaikui šiuo metu yra 2 metai. Kadangi nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri užtikrina visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, E. N., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

8. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką.

9. Atsakovas neišreiškė savo nuomonės dėl bendravimo tvarkos. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė pasiūlė vienerių metų pereinamąjį laikotarpį skaičiuoti nuo atsakovo išreikšto noro bendrauti su vaiku, o ne nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė ir jos atstovė su tokiu pasiūlymu sutiko.

10. Teismo nuomone, nurodytos sąlygos nustatymas sukuria neaiškią ir neapibrėžtą teisinę ir faktinę situaciją tarp šalių, kadangi neaišku, kaip laikotarpis būtų skaičiuojamas, pavyzdžiui tuo atveju, jeigu atsakovo bendravimas su vaikais per šį laikotarpį sumažėtų ar trumpam nutrūktų, kada būtų laikoma, jog atsakovas realiai bendrauja ar nebendrauja su vaiku, kas tą fiksuotų ir pan. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

11. Teismas, atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką, daro išvadą, kad nors pati bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu iš esmės yra aiški, tačiau prašoma paties pereinamojo laikotarpio įgyvendinimo tvarka, t. y. įvykis nuo kurio turi būti skaičiuojamas pereinamasis laikotarpis (prašoma vienerius metus nuo atsakovo išreikšto noro bendrauti su vaiku) sukurtų teisinio neaiškumo ir nekonkretumo situaciją.

12. Dėl nurodytų priežasčių pereinamasis vienerių metų bendravimo su vaiku laikotarpis, kaip ir prašoma ieškiniu, nurodytinas skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 3.170 straipsnis, 3.175 straipsnis). Toks pereinamojo laikotarpio termino pradžios nustatymas šalims bus aiškesnis, kadangi bus aišku, kada pereinamasis laikotarpis prasideda ir kada baigiasi, taip pat užtikrins vaiko ir atsakovo teises, sudarys sąlygas atsakovui atkurti prarastą ryšį su vaikais.

12.1. Teismas pažymi, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos šiuo metu taip pat nebuvo, atsakovas visiškai dėl to nepasisakė, be to, kaip nurodė ieškovė, jis nebendrauja su vaiku, todėl atsakovui pradėjus bendrauti su vaiku ir dėl bendravimo tvarkos kilus ginčui, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

14. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

15. Ieškovė nurodo, kad patenkinti vaiko būtiniausius poreikius per mėnesį reikalinga 400 Eur suma, kurią sudaro išlaidos maistui, sveikatos palaikymui, higienos reikmenims, drabužiams, avalynei, ugdymo, lavinimo priemonėms, šventėms bei vaikui tenkanti mokesčių dalis už būsto išlaikymą. Iš atsakovo prašo priteisti 300 Eur, nes ji pati turi galimybę skirti tik 100 Eur per mėnesį, nes tiek pat ji privalo skirti ir kitam vaikui.

16. Ieškovės nurodyta bendra suma neviršija šiuo metu nustatytos minimalios mėnesinės algos (nuo 2021 m. sausio 1 d. 642 Eur neatskaičius mokesčių, nuo 2022 m. - 730 Eur, neatskaičius mokesčių (atskaičius mokesčius – 533, 65 Eur)). Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaiko gabumai. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad vaikas turi sveikatos problemų, todėl jo sveikatos palaikymui reikalingos papildomos išlaidos vaistams, vitaminams, vykimui į gydymo įstaigas ir pan. Byloje pateikti dokumentai apie E. N. neįgalumo lygio įvertinimą bei neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad E. N. yra neįgalus, neįgaliojo pažymėjimas galioja iki 2023-04-20 (neįgalumo lygis vidutinis). Iš 2021 m. kovo 29 d. Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos apie specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo Nr. K(1)-22-7 nustatyta, kad E. N. nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai. 2022 m. vasarop 11 d. vaikas buvo gydomas stacionare Kauno klinikose.

17. Teismo vertinimu, šiuo atveju nurodyta suma, reikalinga būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, yra būtina ir nėra per didelė.

18. Vertinant abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. rugsėjo 1 d pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad ieškovės per mėnesį gaunamos pajamos sudaro – 372,96 Eur nedarbo draudimo išmoka (pateikti duomenys už laikotarpį nuo 2021-05-07 iki 2021-07-31). Iš Sprendimo dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka skirta nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2022 m. vasario 6 d. (65,14 Eur). Patikslinus ieškovės gaunamas pajamas sprendimo priėmimo metu, nustatyta, kad socialinio draudimo išmoka už 2022 m. sausio mėn. sudarė 303 Eur. Iš priskaičiuotų ir išmokėtų išmokų už vaikus nuo 2021-09-01 iki 2022-02-21 nustatyta, kad už abu vaikus per mėnesį už 2022 m. sausio mėn. ieškovei išmokėta 190,26 Eur; už 2021 m. gruodžio mėn. – 222,40 Eur; 2021 m. lapkričio mėn. – 222,40 Eur, 2021 m. spalio mėn. – 222,40 Eur). Neįgalumo pensija - 214,50 Eur, išmoka skirta nuo 2021 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. Taigi iš viso ieškovės per mėnesį gaunamos pajamos sudaro apie 707,76 Eur.

19. Ieškovė gyvena socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jo išlaikymui per mėnesį skiria apie 165 Eur. Iš mokesčių už butą, nustatyta, kad už nuomą ieškovė moka 50,08 Eur (42 Eur nuomos mokestis ir 7,89 Eur administravimas bei privaloma priežiūra). Kartu su nuomos mokesčiu ir už komunalines paslaugas ieškovė 2022 m. sausio mėn. sumokėjo 155,40 Eur., o 2021 m. lapkričio mėn. – 175,26 Er. Ieškovės vardu yra registruotas 1/4 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turo registro išrašo matyti, kad ieškovė šią buto dalį paveldėjo su kitais asmenimis ir šis butas yra areštuotas antstolių. Prie ieškinio pateikti teismų sprendimai patvirtina, kad iš ieškovės yra priteistos skolos, susidariusios už šio buto išlaikymą. Iš pateikto UAB „Mažeikių vandenys“ priskaitymų ir mokėjimų sąrašo nustatyta, kad įsiskolinimas už vandenį sudaro 322,95 Eur. Ieškovė nurodė, kad už šį butą visi bendrasavininkai dalimis moka įsiskolinimą, ji moka įsiskolinimą už vandenį, per mėnesį nuo jos antstoliai atskaičiuoja po 20 Eur. Be to, ieškovė nurodė, kad antstoliui yra padavę prašymą šį butą parduoti iš varžytynių. Abu ieškovės vaikai lanko lopšelį - darželį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šios išlaidos jai yra kompensuojamos. Ieškovė nurodė turinti virėjos išsilavinimą, tačiau dirbti negali, nes reikia prižiūrėti sūnų, kuris dažnai serga ir negali eiti į darželį. Ieškovė taip pat viena augina dar vieną mažametį sūnų - M. V., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam taip pat būtinas ieškovės teikiamas išlaikymas.

20. Atsakovas šioje byloje į bylą atsiliepimo nepateikė, posėdyje nedalyvavo, nors apie bylą ir paskirtus teismo posėdžius jam pranešta tinkamai. Atsakovas V. N., nors teismo buvo įpareigotas pateikti teismui dokumentus, įrodančius jo turtinę padėtį, tačiau jų nepateikė. Taip pat nepateikė duomenų, kokia jo šeiminė padėtis, ar turi dar išlaikomų asmenų. Akivaizdu, kad atsakovas pasirinko pasyvų dalyvavimą. Patikrinus duomenis apie atsakovo materialinę padėtį nustatyta, kad jo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto ar kito registruotino turto, per mėnesį gaunamos pajamos – 664,14 Eur (Valstybinio socialinio draudimo išmokų suma).

21. Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad iš esmės ieškovės materialinė padėtis yra sunkesnė nei atsakovo, nors gaunamos pajamos šiek tiek yra didesnės ir ieškovė turi ¼ dalį nekilnojamojo turto, turi įsiskolinimą už turimą nekilnojamojo turto dalį ir kas mėnesį nuo gaunamų pajamų jai yra atskaičiuojama po 20 Eur. Taigi realiai gaunamos pajamos sudaro apie 680 Eur. Taip pat turi dar vieną mažametį vaiką, kurio išlaikymui turi skirti lėšų. Akivaizdu, kad ieškovė, turėdama išlaikyti būstą, du mažamečius vaikus ir save, bei skirdama visas gaunamas pajamas savo vaikų būtiniausiems poreikiams tenkinti, itin riboja savo poreikius. Be to, ji sprendimo priėmimo metu neturi galimybės dirbti dėl vaiko amžiaus ir sveikatos būklės, o duomenų, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiau negalėtų dirbti, nėra.

22. Nors ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį, tačiau teismas negali neatsižvelgti ir į tai, kad pats atsakovas iš esmės gauna minimalias pajamas ir neturi jokio registruotino turto. Tačiau taip pat teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, atsižvelgia į tai, kad jis yra jauno darbingo amžiaus vyras, ir žinodamas, jog privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, turi į tai žiūrėti atsakingai bei stengtis užtikrini vaikui geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas, taip pat galimybę deramai augti bei tobulėti. Atsakovas neteikė duomenų apie savo sveikatos būklę, negalėjimą dirbti, todėl teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas negalėtų dirbti ar susirasti geriau apmokamo darbo dėl sveikatos būklės ir tokiu būdu prisidėti prie vaiko išlaikymo, be to, teismui neteikė duomenų apie kitus išlaikomus asmenis. Todėl darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę teikti didesnę išlaikymo dalį vaikui nei ieškovė. Teismo vertinimu, iš atsakovo 270 Eur teiktininas išlaikymas vaikui, kartu su ieškovės teikiamu 130 Eur išlaikymu, leis užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius. Teismas pažymi, kad įvertinus ieškovės gaunamas pajamas ir išlaidas, sprendžia, kad ji turi galimybę teikti kas mėnesį vaiko išlaikymui bent po 130 Eur.

22.1. Pažymėtina, kad tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais.

23. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistinas 270 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. spalio 1 d. iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė vaiko mama G. V..

23.1. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

2. Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl įsiskolinimo priteisimo.

3. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 63 punktas). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.200 straipsnio nuostatas, dėl momento, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, yra pasisakęs, kad išlaikymo skola turi būti apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio priėmimo teisme dienos (bet ne daugiau kaip už trejus metus), o nuo jos priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tai reiškia, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis yra priteisiamas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, o už ankstesnį laikotarpį priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas.

4. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d., t. y. iš viso 5 700 Eur (300 Eur per mėn.). Būtent nuo šios dienos, ieškovės teigimu, atsakovas neteikia vaikui jokio išlaikymo. Atsakovas nepateikė duomenų, kad teikė šiuo laikotarpiu vaikui išlaikymą (CPK 178 straipsnis).

5. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d., t. y. iš viso už 19 mėnesių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymo dydžiu laiko tinkama - 270,00 Eur sumą per mėnesį, priteisia ieškovės naudai iš atsakovo 5 130 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d., iki 2021 m. spalio 1 d. (CK 3.200 straipsnis, 3 192 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

6. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei esant įstatymu atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus, valstybei iš atsakovo priteistina 339 Eur žyminio mokesčio už visiškai tekintus reikalavimus dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo (75 Eur +75 Eur) ir iš dalies patenkintą reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis (270,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. = 73 Eur) ir už iš dalies patenkintą reikalavimą priteisti įsiskolinimą (5 130 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 116 Eur) (indeksas, galiojęs ieškinio padavimo metu) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

7. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos apie antrinės teisinės pagalbos patirtas išlaidas atstovaujant ieškovą, nustatyta, kad išlaidos dėl atstovavimo sudaro 322 Eur. CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

8. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Ieškinio patenkinta 95 proc. (2 neturtinio pobūdžio reikalavimai – 100 proc., du turtinio pobūdžio reikalavimai – 90 proc.), iš atsakovo priteistina 305,90 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 ir 98 straipsniais, 259–260, 263-270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) nuo 2021 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 130 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto trisdešimties Eur) išlaikymo įsiskolinimą.

E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

1) vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos lanko sūnų jo gyvenamojoje vietoje kas antrą šeštadienį 13-15 valandomis;

- -ne vėliau kaip prieš parą suderina su vaiko motina savo ketinimą aplankyti sūnų, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę, sutartu laiku vaiką pasiima ir grąžina, bendraujant su vaiku užtikrina jam saugią aplinką (netriukšmauja, nekonfliktuoja. nevartoja alkoholio ir pan.);

- -bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, nekenkiant vaiko interesams (t. y., vaikui tinkamu laiku, būdamas blaivas, nesikeikdamas ir pan.), o motina tokiam bendravimui netrukdo;

- -pasiimdamas sūnų bendravimui iš jo gyvenamosios vietos, užtikrina vaikui saugią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikui reikmenų turėjimą pas save, drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.;

- -gali vežtis sūnų E. N. už Lietuvos ribų tik turėdamas rašytinį motinos sutikimą; veždamasis vaiką į užsienį tėvas savo sąskaita užtikrina visų reikiamų formalumų sutvarkymą - parūpina bilietus, vaiko kelionės dokumentus, sūnų apdraudžia reikiamomis draudimo formomis, paskiepija reikiamais skiepais ir pan.

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 339 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovui V. N., jog žyminį mokestį turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 305,90 Eur (tris šimtus penkis Eur, 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl ieškovės atstovavimo pirmosios instancijos teisme. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.