- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-28
- Bylos Nr.
- II-1159-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01156-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Pažeidėjas
- D. U.
- Advokatai
- Iveta Vitkutė Zvezdinienė, Iveta Vitkutė, Iveta Vitkutė Zvezdienė
- Kategorijos
- 9.55Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ir skelbimo juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo interneto svetainėje tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. U., jo atstovei advokatei Ivetai Vitkutei Zvezdienei,
Valstybės įmonės Registrų centro įgaliotai atstovei S. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. U., atstovės advokatės Ivetos Vitkutės Zvezdienės, skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 2 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) įmonės kodas (duomenys neskelbtini) vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse. Tuo D. U. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.
Vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo D. U. buvo paskirta administracinė nuobauda – 625 Eur bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
D. U., atstovė advokatė Iveta Vitkutė Zvezdienė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą.
Institucija, tirdama administracinio nusižengimo bylą D. U. atžvilgiu grubiai nepaisė ANK 567 straipsnio 1 dalyje ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-7-689/2020, 2AT-10-942/2023; Nr. 2AT-43-387/2022). detalizuotos pareigos visapusiškai ir objektyviai ištirti byloje esančias aplinkybes, pašalinti byloje egzistuojančias abejones dėl padaryto administracinio nusižengimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pateikiamas Juridinių asmenų registro išrašas, kuriame aiškiai matyti, kad 2023 metų finansinės ataskaitos buvo teiktos per Registrų centro sistemą, tačiau jos buvo nepriimtos ne dėl vadovo D. U. tyčinio neveikimo, o dėl Institucijos administracinių veiksmų ar jos administruojamos sistemos trūkumų. Išraše matoma, kad dokumentai buvo teikiami interaktyviai per Institucijos sistemą kelis kartus: 2024 m. gegužės 21 d. ir 2024 m. liepos 29 d. Teikiamiems finansiniams dokumentams Institucija priskyrė ir registracijos numerį. Vien faktas, kad finansinės ataskaitos nebuvo įrašytos juridinių asmenų registre, savaime nereiškia, kad jos nebuvo teiktos. Priešingai, tokie pakartotiniai bandymai teikti ataskaitas rodo objektyvų vadovo D. U. siekį vykdyti įstatyme nustatytą pareigą. Toks aktyvus elgesys paneigia tyčinį neveikimą, kuris būtinas administracinės atsakomybės taikymui.
Byloje visiškai nebuvo tiriama ir aiškinamasi, kokios buvo dokumentų atmetimo priežastys, ar jos kilo dėl turinio trūkumo, techninės klaidos ar kitokių priežasčių. Pažymėtina, kad Institucija „garsėja“ tuo, kad nuolat dėl techninių kliūčių neveikia jos registrai. Pridedamas išrašas tik patvirtina, kad būtent dėl Institucijos įdiegto ir jos administruojamo interaktyviojo registro techninių trūkumų laiku teikti finansinės atskaitomybės dokumentais buvo nepriimti. Jei, kaip teigia institucija, nebuvo vykdoma vadovo pareiga ir jis laiku nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, tuomet Institucijos registruose nebūtų fiksuotas dokumentų registracijos numeris. Atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį taikoma tik tada, kai asmuo neveikė ir nevykdė nustatytos pareigos. Jei dokumentai buvo pateikti, bet sistemos ar Institucijos sprendimu nepriimti, tai nesudaro pagrindo konstatuoti D. U. pareigos nevykdymą. Vien Institucijos formali deklaracija, kad dokumentai „neįrašyti”, negali būti vertinama kaip veikos sudėties buvimo įrodymas. Nei CK, nei ABĮ, nei ANK nenustato, kad dokumentų atmetimas registro sistemoje prilygsta tyčiniam ataskaitų neteikimui. Pažymėtina, kad D. U. veikė aktyviai, dokumentai buvo rengiami ir keliami interaktyviai į sistemą. Tokiu atveju asmeniui negali būti taikoma atsakomybė, nes neegzistuoja pagrindinis veikos sudėties elementas - kaltė, kaip subjektyvus būtinasis sudėties elementas.
Be to, Institucija, tirdama administracinio nusižengimo bylą, apsiribojo tik išplėstinių juridinių asmenų registrų išrašų patikrinimu ir nesulaukusi vadovo D. U. paaiškinimų, išnagrinėjo bylą priimdama sprendimą - patraukti D. U. administracinėn atsakomybėn. Tačiau tokie Institucijos veiksmai, akivaizdžiai prieštarauja ANK 567 straipsnyje įtvirtintam imperatyvui ištirti visas bylos aplinkybes.
Skunde pažymima, jog D. U. nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtą administracinio nusižengimo bylą. Administracinio nusižengimo protokolas ir pranešimas apie jo surašymą buvo siunčiami elektroniniu būdu, tačiau administracinio nurodymo ir kitos procesinės informacijos gavimas nebuvo užfiksuotas. Nutarime nenurodyta, nei kada, nei kokiu adresu buvo išsiųsta ši informacija, taip pat nėra ir duomenų ar asmuo objektyviai galėjo ją gauti.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime prašoma skundo netenkinti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. VE-652 (1.3 E) „Dėl Metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, metinių ataskaitų, pelno mokesčio informacijos ataskaitų ir su jais susijusių dokumentų teikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui elektroniniu būdu taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, metinių ataskaitų, pelno mokesčio informacijos ataskaitų ir su jais susijusių dokumentų teikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui elektroniniu būdu taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) reglamentuota metinių finansinių ataskaitų (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų) rinkinių arba metinių ataskaitų, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, pelno mokesčio informacijos ataskaitų ir su jais susijusių dokumentų (toliau kartu – ir Dokumentai) teikimo Registro tvarkytojui elektroniniu būdu sąlygos ir tvarka. Metinių finansinių ataskaitų rinkinių, metinių ataskaitų, pelno mokesčio informacijos ataskaitų teikimo tvarka nustatyta vartotojo vadove - https://www.registrucentras.It/p/fa-teikimo-tvarka (toliau - ir Vartotojo vadovas). Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad Juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo (toliau - Filialas) Dokumentai teikiami naudojantis Registrų centro elektroninių paslaugų sistema (toliau - EPS), prie kurios jungiamasi Registrų centro interneto svetainėje (toliau - Interneto svetainė), pasirinkus EPS nuorodą. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad teikėjas, elektroniniu būdu teikdamas Dokumentus, vadovaujasi Taisyklėmis ir Interneto svetainėje pateiktu Vartotojo vadovu. Taisyklių 12 punkte nurodyta, kad EPS fiksuoja visus teikėjo atliekamus veiksmus ir duomenis apie šių veiksmų atlikimo laiką. Dokumentų pateikimo elektroniniu būdu data laikoma jų gavimo EPS data, kuri nustatoma EPS programinėmis priemonėmis ir nurodoma EPS. Taisyklių 13 punkte reglamentuota, kad teikėjas apie Dokumentų pateikimą EPS automatiškai iš karto informuojamas elektroniniu pranešimu (patvirtinimu) elektroninio pašto adresu, nurodytu teikiant Dokumentus. Šis pranešimas patvirtina teikėjo pateiktų Dokumentų gavimo EPS faktą. Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad teikėjas, prisijungęs prie EPS arba pasirinkęs nuorodą, esančią Interneto svetainėje, gali patikrinti Dokumentų teikimo rezultatus. Jei Dokumentų gavimo faktas nėra patvirtintas EPS, Dokumentai laikomi nepateiktais ir turi būti teikiami iš naujo. Vartotojų vadove nurodyta, kad apie sėkmingą finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą teikėjas informuojamas el. paštu arba internetu.
Pareiškėjas du kartus pradėjo pildyti tiesiogiai internetu 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, bet jų neužbaigė ir nepateikė per EPS sistemą Registrų centrui. Pasibaigus elektroninių rinkinių juodraščių saugojimo sistemoje laikui, t. y. po 60 dienų, EPS sistema automatiškai panaikina šiuos juodraščius, kas buvo padaryta ir šiuo atveju, t. y. po 60 dienų 2024 m. gegužės 21 d. 01.25 val. ir 2024 m. liepos 29 d. 01.27 val. buvo panaikinti juodraščiai. Taigi Pareiškėjas nepateikė per EPS sistemą Bendrovės 2023 metų finansinių ataskaitų Registrų centrui. Jei Pareiškėjas būtų tinkamai pateikęs per EPS sistemą minėtus finansinės atskaitomybės dokumentus, apie sėkmingą finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą pareiškėjas būtų informuotas el. paštu arba internetu ir ši informacija atsispindėtų Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija, kuris yra pateiktas šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas iš tiesų yra pateikęs Bendrovės 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, Registrų centro priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Aukščiau išdėstytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovas turi pareigą teikti kiekvienais metais finansinių atskaitų rinkinio dokumentus, ir už šios pareigos neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą bendrovės vadovas, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, yra traukiamas atsakomybėn ir jam turi būti paskirta administracinė nuobauda.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris valstybės informacinėse sistemose ar registruose, tame tarpe ir ANR, paviešintas kaip D. U. kontaktinis elektroninis adresas ir atitinkantis ANK 573 straipsnio kriterijus.
III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad vadovauja įmonėms ne vienerius metus, jų įmonės prižiūri buhalterines paslaugas teikiančias įmones. Buhalterinės įmonės jo vardu kelia visus finansinio tipo dokumentus. Vieša paslaptis, kad „Registrų centras“ automatinė sistema dažnai stringa keliant dokumentus, vienintelė valstybinė institucija su kuria turime problemų, ne tik jie, bet ir kiti turi problemų su dokumentų pateikimais. Kažkodėl nepranešus „Registrų centras“, kad kažkas neįsikėlė, kad jų sistema pati užlūžusi, jie skiria baudas. Duomenis visoms įmonės teikė laiku, o jeigu netyčia kažkokia klaida yra padaroma, tai yra žmogiškasis faktorius, kitos institucijos praneša ir prašo pataisyti, papildyti. G. U. įmonės vardu teikė dokumentus. Dokumentai buvo priimti kaip man aiškino vyr. finansininkė, kad gali įsikelia į sistemą duomenys jie yra apdorojami, o vėliau ar juos atmetė, ar sistema užlūžo toliau informacijos nėra, nėra grįžtamojo ryšio iš „Registrų centras“ duomenų sistemos. Finansinės atskaitomybės dokumentai šiuo metu pateikti, kiekvienais metais pateikinėja. Neturi dokumentų prie savęs ir negali atsakyti ar finansinės atskaitomybės buvo iki galo užpildytos pateikiant. Negali atsakyti, reikėtų klausti vyr. finansininkės ar buvo gautas patvirtinimas. Buvo tikrinta ar buvo dokumentas gautas, kai įkeli sistema rodo, kad dokumentai apdorojami. Negali sakyti, kad kiekvieną dieną, bet dažnai sistemoje yra spragų, kur sistema užlūžta, pastringa ir negalima nieko padaryti, antrą kartą bandė įkelti duomenys ir rašo, kad tavo duomenys įkelti, bet kaip jūs sakot nėra atsakymo iš duomenų sistemos. Dėl techninių nesklandumų negali įmonės vadovas nešti atsakomybės. Vadovauja 4 įmonėms, kažkodėl 3 įmonėms pasiteikė ir tik vienai įmonei nepasiteikė. Negavo jokių žinių, kad ataskaitos nepriimtos, jeigu gautume iš „Registrų centras“, kad jų duomenys nepateikti, ar netinkamai pateikti, tai automatiškai būtų sureaguota ir būtų tinkamai padaryta. Jų buhalterinės įmonės vyr. finansininkai kruopščiai ir sąžiningai atlieka savo darbą ir nėra tikslo vilkinti ir kažką padarinėti. Negali visa našta būti perkelta verslui, valstybinė institucija turi turėti pareigų ir atsakomybę, jeigu jie valdo savo sistemą, tai ji turi veikti nepriekaištingai.
Liudytoja G. U. nurodė, kad kaip ir visoms įmonėms teikė finansines ataskaitas, pirmoji ataskaita buvo pateikta gegužės 21 d., ją suformavo, pateikė ir atspausdino, kaip ir priklauso viskas. Po kurio laiko prisijungė prie Registrų centro pasitikrinti taip kaip ir visoms įmonėms daro. Prisijungė liepos mėnesio pabaigoje, dar kartą pasitikrinti ir pamatė, kad ataskaita anuliuota. Todėl dar kartą pateikė finansines ataskaitas, atspausdino ir galvojo, jog viskas yra tvarkoje jau antrą kartą pasiteikusi. Kol negavo laiško buvo tikra, jog finansinės ataskaitos buvo pateiktos. Nežino, kodėl ataskaitos abu kartus buvo anuliuotos, jokios informacijos iš Registrų centro nebuvo. Finansinės ataskaitos tiek pirmu atveju, tiek antru atveju buvo iki galo užpildytos. Ne pirmus metus teikia buhalteriją, viskas taip pat buvo pateikta. Neatsimena ar buvo gautas pranešimas, kad finansinės ataskaitos yra pateiktos. Pirmo karto ir antro karto ataskaitų pildymas nesiskyrė. Netikrino Registrų centro sistemos po antro karto pateikimo. Nebūtų galėjusi atspausdinti finansinių ataskaitų rinkinių jei nebūtų iki galo pateikusi finansinės ataskaitos, nebūtų priskirtas rinkinio kodas. Registru centre yra šablonas jį užpildai, suvedi skaičius, spaudi mygtuką patikrinti, nemeta klaidų, spaudžia mygtuką pateikti ir atspausdina. Nepaspaudus mygtuko pateikti, dokumentai negalėtų atsispausdinti. Registrų centro puslapis nuolat atsinaujina, kartais būna, jog vedant duomenis atjungia, tada vėl tenka įsijungti, nuolat būna tokių sutrikimų. Tačiau niekada nebuvo, kad du kartus teikiant ataskaitas buvo du kartus anuliuotos.
IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Pareiškėjo D. U. ir jo atstovės advokatės Ivetos Vitkutės Zvezdinienė skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
Nagrinėjamu atveju D. U. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laikotarpį – ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio (remiamasi CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, 2.67 straipsniu, 2.52 straipsnio 1 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalimis, 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 12 dalies 12 punktu, Nuostatų 120.2, 123, 127.1, 38.2 ir 41 punktais) ir tuo padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kito termino. ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte ir 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, 37 straipsnio 12 dalies 12 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per trisdešimt dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taip pat CK 2.67 straipsnyje įtvirtinta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui tiektinos informacijos pateikimą laiku Juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.
Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 40 straipsniu, Juridinių asmenų nuostatų 38 ir 41 punktais, už įmonės finansinių ataskaitų ir kitų dokumentų parengimą ir pateikimą atsako įmonės vadovas. D. U., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė JAR tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Iš 2025 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo (duomenys neskelbtini) d. yra D. U.. Kaip vadovas, jis yra vienasmeniškai juridinio asmens vardu veikiantis asmuo. Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d., t. y. Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Taigi, Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Tuo tarpu JAR išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 m. nebuvo pateikti ir iki 2025 m. liepos 2 d. (apklausos teisme metu pareiškėjas teigė, kad finansinės apskaitos dokumentai bylos nagrinėjimo metu jau yra pateikti).
Skunde pareiškėjas ir jo atstovė nesutinka su nutarimu ir inkriminuotu nusižengimu, nes finansinės ataskaitos buvo teiktos per Registrų centro sistemą, tačiau jos buvo nepriimtos ne dėl vadovo D. U. tyčinio neveikimo, o dėl Institucijos administracinių veiksmų ar jos administruojamos sistemos trūkumų.
Byloje pateiktame VĮ „Registrų centro“ finansinių ataskaitų rinkinių sąraše matyti, kad Registrų centrui įmonės (duomenys neskelbtini) G. U. metinių finansinių ataskaitų rinkinį už 2023 metus kėlė 2024 m. gegužės 21 d. 01:25 val., po to dar kartą – 2024 m. liepos 29 d. 01:27 val. Prie teiktų dokumentų pažymėtas statusas „Panaikinta“.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime pateikė paaiškinimus dėl tokio statuso reikšmių ir priežasčių. Nurodė, kad įmonės atstovas du kartus pradėjo pildyti tiesiogiai internetu 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, bet jų neužbaigė ir nepateikė per EPS sistemą Registrų centrui. Pasibaigus elektroninių rinkinių juodraščių saugojimo sistemoje laikui, t. y. po 60 dienų, EPS sistema automatiškai panaikina šiuos juodraščius, kas buvo padaryta ir šiuo atveju, t. y. po 60 dienų 2024 m. gegužės 21 d. 01.25 val. ir 2024 m. liepos 29 d. 01.27 val. buvo panaikinti juodraščiai. Taigi Pareiškėjas nepateikė per EPS sistemą Bendrovės 2023 metų finansinių ataskaitų Registrų centrui. Jei Pareiškėjas būtų tinkamai pateikęs per EPS sistemą minėtus finansinės atskaitomybės dokumentus, apie sėkmingą finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą pareiškėjas būtų informuotas el. paštu arba internetu ir ši informacija atsispindėtų Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija. Visgi Institucija pateikti teismui reikšmingų šią poziciją patvirtinančių dokumentų (apie juodraščių pateikimą, dokumentų pildymą, pildymo neužbaigimą ir kt.) negalėjo, nes anot Institucijos atstovės visa informacija susinaikino po 60 dienų ir sistemoje nėra saugomi jokie įrašai.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad pareiškėjo pozicijos, jog metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2023 metus, nepateiktas dėl Registrų centro sistemos trikdžių, taip pat nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Remiamasi prielaida, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo priimtas dėl sistemos gedimo, šią poziciją grindžiant subjektyviu vertinimu, kad Registrų centro sistemos dažnai sutrinka ir yra buvę atvejų, kad tinkamai neveikia.
Šalies argumentai
D. U. nurodžius, kad jis apie finansinių ataskaitų pateikimą iš esmės žino tik pagal įmonės finansininkės paaiškinimus, siekiant pašalinti abejones dėl finansinės ataskaitos pateikimo, teisme buvo apklausta metinių finansinių ataskaitų rinkinį už 2023 metus teikusi už įmonės finansinės apskaitos tvarkymą atsakingą (duomenys neskelbtini) G. U.. Liudytoja paaiškino, kad pirmoji ataskaita buvo pateikta gegužės 21 d., ją suformavo, pateikė ir atspausdino. Po kurio laiko prisijungė prie Registrų centro pasitikrinti. Prisijungė liepos mėnesio pabaigoje, dar kartą pasitikrinti ir pamatė, kad ataskaita anuliuota. Todėl dar kartą pateikė finansines ataskaitas, atspausdino ir galvojo, jog viskas yra tvarkoje jau antrą kartą pasiteikusi. Pirmo karto ir antro karto ataskaitų pildymas nesiskyrė. Kol negavo laiško buvo tikra, jog finansinės ataskaitos buvo pateiktos. Nežino, kodėl ataskaitos abu kartus buvo anuliuotos, jokios informacijos iš Registrų centro nebuvo. Finansinės ataskaitos tiek pirmu atveju, tiek antru atveju buvo iki galo užpildytos. Neatsimena ar buvo gautas pranešimas, kad finansinės ataskaitos yra pateiktos. Netikrino Registrų centro sistemos po antro karto pateikimo. Taigi iš liudytojos parodymų nustatyta, kad po pirminio finansinės ataskaitos rinkinio pateikimo, dėl jo pateikimo tinkamumo buvo pasitikrinta tik 2024 m. liepos mėnesį, t. y. jau pasibaigus terminui pateikti tokio pobūdžio finansinius dokumentus. Pasitikrinimo metu pastebėjus, kad finansinės ataskaitos rinkinys nebuvo priimtas, pastarasis dar kartą buvo pateiktas analogišku būdų, papildomai nesidomint dėl finansinės ataskaitos rinkinio ankstesnio nepriėmimo (nors nurodė, kad jokios informacijos iš Registrų centro nebuvo, bet jos papildomai ir neužsiklausė), nesusirūpinta ir dėl finansinės ataskaitos rinkinio pateikimo praleidus terminą. Po antrojo pateikimo daugiau netikrinta ar finansinės ataskaitos rinkinys buvo priimtas Registrų centre, nors ankstesnė nepriėmimo priežastis taip ir nebuvo išsiaiškinta. Toks veikimas kelia abejonių dėl pakankamo finansinę apskaitą tvarkiusio, o tuo pačiu ir atsakingo už apskaitos organizavimą įmonės vadovo rūpestingumo. Taip pat teismui kelia abejonių ir liudytojos nurodoma aplinkybė, jog neatsimena ar buvo gautas pranešimas iš Registrų centro, kad finansinės ataskaitos yra pateiktos. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio laiškas būtų akivaizdus įrodymas, kad finansinės ataskaitos buvo pateiktos tinkamai, visgi didelę darbinę patirtį turinti finansininkė negalėjo nurodyti ar tokį laišką iš Registrų centro gavo.
Skunde argumentuojama, kad faktas, jog finansinės ataskaitos nebuvo įrašytos JAR, savaime nereiškia, kad jos nebuvo teiktos. Akivaizdu, jog bandymai teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius iš pareiškėjo pusės buvo, nes vienas iš jų atliktas nepraleidus teisės aktuose numatyto termino ataskaitų rinkiniui pateikti (2024 m. gegužės mėnesį), o antras bandymas jau šį terminą praleidus (2024 m. liepos mėnesį). Visgi, administracinė atsakomybė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta, už finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą laiku, todėl svarbus yra tik pateikimo ar nepateikimo faktas. Todėl bandymai pateikti finansinių ataskaitų rinkinį, kaip ir pavėluoti finansinių ataskaitų rinkinio pateikimai neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. Byloje neginčytinai nustatyta, kad iki 2024 m. birželio 1 d. VĮ Registrų centrui UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinis finansinių ataskaitų rinkinys už 2023 m. nebuvo pateiktas, todėl D. U. pagrįstai nubaustas pagal 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad laiku nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio Registro tvarkytojui.
Pažymėtina, kad analogiško pobūdžio situacija jau buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teismo. Kaip ir šioje byloje analizuojamu atveju, Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad finansinės ataskaitos rinkiniai Registrų centrui buvo teikiami kelis kartus ir argumentuojama, kad galimai dėl sistemos trikdžių nebuvo priimti. Byloje vertinta, kad nėra jokių konkrečių duomenų apie finansinių ataskaitų pateikimo metu buvusius sistemos trikdžius ir jų įtaką dokumentų pateikimui. Apygardos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad formaliai pareiškėjas pažeidimą padarė ir papildomai pasisakė dėl švelnesnės nuobaudos taikymo pagrįstumo (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-367-932/2025).
Skunde argumentuojama, kad finansinės ataskaitos nepriimtos ne dėl vadovo D. U. tyčinio neveikimo, o sistemos trūkumų. D. U. veikė aktyviai, dokumentai buvo rengiami ir keliami į interaktyvią sistemą. Asmeniui negali būti taikoma atsakomybė, nes neegzistuoja pagrindinis veikos sudėties elementas – kaltė, kaip subjektyvus būtinasis sudėties požymis. Baigiamųjų kalbų metu advokatė papildomai pažymėjo, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytai veikai būtina kaltė, o nusižengimo sudėtis yra formali ir pakanka tik neteisėto veikimo, nes padarinių nereikalaujama. Formali sudėtis gali būti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, o nusikalstamas nerūpestingumas ar nusikalstamas pasitikėjimas, galimas tik materialiose sudėtyse. Grindžiama, kad Institucija neįrodė fakto, kad D. U. nepateikdamas finansinės ataskaitos rinkinio laiku veikė tiesiogine tyčia – suprato turintis pareigą, bet pareigos nevykdė to norėdamas.
Asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo laikoma nustatyta, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka nebuvo pateiktos finansinės ataskaitos, taip pat būtina nustatyti kaltę, t. y. kad asmuo šių veiksmų neatliko tyčia arba dėl neatsargumo. Teismų praktikoje konstatuota, kad ANK 223 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčine kaltės forma, tačiau ir dėl nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-56-495/2020). ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas susijęs su įstatyme numatytų imperatyvių įpareigojimų nevykdymu. Atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimą gali kilti tiek esant tyčiai, tiek dėl neatsargumo. Dėl to piktybiškumo nebuvimas savaime neeliminuoja atsakomybės ir negali būti vertinamas kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė. Pareiga teikti finansines ataskaitas yra imperatyvaus pobūdžio, o jos nevykdymas, nepriklausomai nuo subjektyvios kaltės formos, sudaro teisinį pagrindą atsakomybei taikyti (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-402-497/2025).
Aplinkybė, kad D. U. veiksmuose nenustatyta, kad jis veikė tyčia, jo atsakomybės dėl teisės pažeidimo nepaneigia. Būdamas įmonės vadovu, D. U. privalėjo užtikrinti, kad Įmonės finansinė ataskaita būtų pateikta laiku, tačiau analizuojamu atveju to nepadarė. Pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktą įmonės vadovas atsako, be kita ko, už finansinės atskaitomybės parengimą, o pagal Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnį organizuoja subjekto apskaitą.
Pagal ANK 9 straipsnio 3 dalį administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Analizuojamu atveju finansinės ataskaitos teikimas 2024 m. gegužės 21 d., bet jos priėmimo statuso patikrinimas tik 2024 m. liepos 29 d., jau pasibaigus imperatyviai apibrėžtam finansinių dokumentų pateikimo terminui, tuo labiau pakartotinis to pačio finansinių ataskaitų rinkinio teikimas praleidus terminą ir šios procedūros statuso tolesnis nekontroliavimas, laikytinas nepakankamai rūpestingu finansinės apskaitos organizavimo atveju. Taigi D. U. kaip įmonės vadovas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas įmonės finansininkei teikiant finansinį ataskaitų rinkinį už 2023 metus ir nenumatė, kad finansiniai dokumentai gali būti laiku nepateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui nors kaip įmonės vadovas, turintis daugiametę valdymo įmonėms patirtį turėjo ir galėjo tai numatyti. Ypač įvertinus ir tai, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, jog D. U. praeityje kelis kartus baustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus (pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį) – už metinių pelno mokesčių deklaracijų nepateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 16, 21, 23).
Minėtos aplinkybės rodo pareiškėjo abejingumą teisės aktų nustatytiems reikalavimams ir kylančiai atsakomybei. Iš 2025 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad ir ankstesnių metų (už 2021 m., 2022 m.) metinių finansinių ataskaitų rinkiniai buvo teikiami pavėluotai (finansiniai dokumentai už abu metus pateikti 2023 m. birželio 16 d.), tačiau administracinės atsakomybės už tai neužtraukė, bet toks D. U. veiksmai rodo neatidų vadovo pareigų vykdymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad D. U. yra atsakingas už Įmonės 2023 m. finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimą laiku, jis pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o skunde nurodomos aplinkybės neeliminuoja jo atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.
Bylą nagrinėjant teisme buvo išsakyti argumentai, kad Registrų centras niekaip neinformavo D. U. ir jo vadovaujamos įmonės apie tai, kad finansinių dokumentų pateikimas yra nesėkmingas, nebuvo grįžtamojo ryšio iš Registrų centro. Vadovaujantis Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. VE-652 (1.3 E) „Dėl metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, metinių ataskaitų, pelno mokesčio informacijos ataskaitų ir su jais susijusių dokumentų teikimo juridinių asmenų registro tvarkytojui elektroniniu būdu taisyklių“ patvirtintų Taisyklių 13 ir 14 punktais, vartotojas nėra informuojamas apie dokumentų teikimo rezultatą, tačiau jį gali patikrinti prisijungęs prie VĮ Registrų centro sistemos. Taigi galiojantis poįstatyminis reglamentavimas nenumato Institucijai pareigos siųsti vartotojams tokio pobūdžio pranešimus. Priešingai, pagal formuojamą teismų praktiką būtent bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai bei kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-298-701/2016, 3K-7-177-701/2017).
Nors skunde neužsimenama, baigiamųjų kalbų metu pareiškėjo atstovė išsakė argumentą, kad ANK 223 straipsnio 2 dalies sudėtis suformuota iš dviejų kumuliatyvių veiksmų – teisės aktų nustatytais atvejais nepateikimas ir tvarka turi būti nurodyta. Institucija nurodė CK ir akcinių bendrovių įstatymą, bet nei pusės žodžio neužsiminė apie pažeistą tvarką. Apie tvarkas užsimenama tik Institucijos atsiliepime. Teismas vertina, kad nutarime tinkamai nurodytos normos apibrėžiančios atvejus ir tvarką, kurios buvo pažeistos Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku nepateikus duomenų. Papildomai nutarime neturėjo būti nurodoma tvarka kaip elektroniniu būdu turi būti teikiami finansiniai dokumentai, nes analizuojamu atveju buvo nagrinėjamas pažeidimas ne dėl dokumentų pateikimo tvarkos elektroniniu būdu, o dėl teisinio reguliavimo, kuris numato atvejus ir tvarką – kokiais atvejais, kaip ir kada turi būti pateikiami finansiniai ataskaitų rinkiniai.
Bylą nagrinėjant teisme pareiškėjo atstovė teigė, kad įstatymų leidėjas ANK 223 straipsnio 2 dalies nėra įtraukęs į automatinių protokolų surašymo sąrašą. Šie pareiškėjos atstovės teiginiai klaidingi. ANK 611 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje ir šio kodekso <...> 223 straipsnio 2 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas) gali būti automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre. <...> Automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuotas administracinio nusižengimo protokolas (nutarimas) nepasirašomas. Baigiamųjų kalbų metu atstovė tvirtino, kad įstatymų leidėjo suteikiama teisė formuoti automatinius protokolus neeliminuoja prievolės bylą tirti ir nagrinėti pagal administracinės teisenos taisykles. Institucija privalėjo aiškintis aplinkybes susijusias su finansinių ataskaitų rinkinio pateikimu, bet šios pareigos neįvykdė ir perkėlė įrodinėjimo klausimą D. U.. Teismo vertinimu Institucija priimdama nutarimą nepadarė jokių procesinių pažeidimų. Jų konkrečiai neįvardijo ir pareiškėjo atstovė. Atkreiptinas dėmesys, kad suformavus automatinį protokolą, jis buto išsiųstas pareiškėjui ir apie tai D. U. buvo informuotas tinkamai, vadovaujantis ANK 573 straipsnio nuostatomis (b. l. 33). Protokolas D. U. išsiųstas elektroniniu paštu, nurodytu valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ((duomenys neskelbtini)). Tas pats elektroninio pašto adresas, kaip aktyvus pareiškėjo kontaktas, nurodomas ir teismui pateiktame skunde. Per protokole nurodytą terminą neįvykdžius administracinio nurodymo, šis tapo negaliojančiu ir protokolas kartu su bylos medžiaga perduotas Institucijos specialistui, kuris surašė nutarimą. Nutarime pažymėta, kad paaiškinimo dėl administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų aplinkybių taip pat negauta. Taigi Institucija surašė nutarimą pagal turimus duomenis apie nepateiktą metinį finansinės ataskaitos rinkinį už 2023 metus, o pareiškėjas iki nutarimo priėmimo neteikė jokių pastabų ar paaiškinimų, į kuriuos Institucija turėjo atsižvelgti priimdama nutarimą.
ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims 600 iki 1 450 Eur. Institucija nutarime konstatavo, kad nėra D. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl D. U. paskyrė artimą minimaliai administracinę nuobaudą – baudą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje – 625 Eur. Nors analizuojamu atveju konstatuota, kad D. U. padarė nutarime inkriminuotą teisės pažeidimą, tačiau sprendžiant dėl nuobaudos skyrimo, turi būti įvertintos aukščiau aptartos aplinkybės susijusios su užfiksuotais bandymais teikti finansinių ataskaitų rinkinį JAR.
Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013). Aptariamos normos taikymas siejamas ne tik su teisingumo bei protingumo principų įgyvendinimu, bet ir su išskirtinių aplinkybių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai nustatymu. Tokiomis aplinkybėmis galėtų būti laikomos veikos mažareikšmiškumas, nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kitos.
D. U. nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad laiku nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio Registro tvarkytojui. Šiuo atveju, svarstant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, įvertintina tai, kad pareiškėjas aktyviai siekė reikiamus dokumentus pateikti per Registrų centro internetinę svetainę. Todėl net ir nenustačius objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo metu 2024 m. gegužės 21 d. ir 2024 m. liepos 29 d. VĮ Registrų centro sistema veikė su trikdžiais, egzistuoja pagrindas svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę. Atsižvelgtina į tai, kad nebuvo nustatyta jokių pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (lengvinančių aplinkybių taip pat nekonstatuota), per pastaruosius penkerius metus D. U. administracine tvarka baustas daug kartų (b. l. 13-31), tačiau nė karto už analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą (kelis kartus už ANK 187 straipsnio 2 dalį), didžioji dalis paskirtų baudų sumokėta. Tikslinga atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamu atveju visgi buvo bandoma pateikti finansinių ataskaitų rinkinius, tačiau dėl nenustatytų aplinkybių ši procedūra iki galo neužbaigta ir finansinių ataskaitų rinkinys laiku nepateiktas. Nors ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra formalus ir nereikalauja pasekmių, visgi bendrai atsižvelgtina, kad esamu atveju žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta. Byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl D. U. nepateiktų duomenų per šį laikotarpį į Instituciją būtų kreipęsi kokie nors tretieji asmenys. Nors ir pavėluotai, tačiau metinių finansinių ataskaitų rinkinys visgi buvo pateiktas. Šių aplinkybių visuma leidžia vertinti, kad padarytas administracinis nusižengimas yra iš dalies mažesnio pavojingumo. Nors Institucijos nutarimu D. U. buvo paskirta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje minimaliai artima nuobauda, aptartų aplinkybių kontekste ji laikytina per griežta. Teismas daro išvadą, kad anksčiau nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą skirti D. U. švelnesnę nuobaudą, nei numatytą įstatymo sankcijoje, paskiriant pusę ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos minimalios baudos – 300 Eur. Tokia administracinė nuobauda bus pakankama įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, t. y. neabejotina, kad pareiškėjas patirs pakankamas neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Taigi Institucijos nutarimas yra keičiamas dalyje dėl paskirtos nuobaudos dydžio.
Toks sprendimas iš esmės neprieštarauja ir teismų formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos įvertinus tai, kad nusižengimo padarymą sąlygojo sudėtingas įstatyminis reguliavimas, vienintelio akcininko sprendimu bendrovės veikla buvo nutraukta, bendrovė likviduota, žala dėl padaryto nusižengimo tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai nesukėlė pavojingų padarinių.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. U. ir jo atstovė prašė priteisti D. U. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus. Kadangi administracinė teisena D. U. atžvilgiu nebuvo nutraukta ir skundas netenkinamas, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu
nutaria:
pareiškėjo D. U. ir jo atstovės advokatės Ivetos Vitkutės – Zvezdinienės skundo netenkinti.
Pakeisti Valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria D. U. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – bauda – 625 Eur – ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti nuobaudą – 300 Eur baudą.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.