- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-1177-459/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20511-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- K. U.
- Ieškovas
- J. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei K. U. dėl bendravimo tvarkos su nepilnametėmis dukromis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. S. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su prašymu išduoti jam vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-27927-967/2015 nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis S. O. S., gimusia (duomenys neskelbtini), ir S. P. S., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarkos aktualių sąlygų, numatytų taikos sutarties 2, 3, 5, 6-–9, 11–20 punktuose, vykdymo. Prašymą ieškovas motyvavo tuo, kad atsakovė nevykdo teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos.
Atsiliepimas
2. Atsakovė K. U. (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą, prašydama ieškovo prašymo netenkinti arba atidėti prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą, iki kol bus išspręstas šalių ginčas naujoje civilinėje byloje Nr. e2-15705-1006/2023 pagal K. U. 2023 m. liepos 19 d. ieškinį J. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad ieškovo prašymas yra nepagrįstas ir pateiktas siekiant priverstinai vykdyti ieškovo iniciatyva nustatytą, bet paties ieškovo ilgus metus nevykdytą ir vaikų poreikių nebeatitinkančią bendravimo tvarką. Teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-15705-1006/2023 pagal K. U. 2023 m. liepos 19 d. ieškinį J. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, kurioje ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatytą tėvo bendravimo su vaikais tvarką. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį dėl ieškovo bendravimo su dukromis tvarkos, vaikams buvo vos daugiau nei dveji metai. Šiuo metu šalių dukroms yra po 10 metų. Ieškovo noras bendrauti su vaikais pagal nustatytą bendravimo tvarką atsirado vos prieš 4–5 mėnesius. Mergaitės užaugo, jų poreikiai pasikeitė, būdamos pakankamai savarankiškos ir neturėdamos daug laisvo laiko, dažnai jos nori pačios jį planuoti. Ieškovas atvyksta susitikti su dukromis iš anksto nepranešęs, reikalaudamas, kad jos praleistų laiką su juo. Ieškovas dažnai praleidžia bendravimo su vaikais laiką. Taip pat savavališkai keičia susitikimų laiką, planuoja veiklas savo susitikimams su vaikais, iš anksto nesuderina susitikimų. Atsakovė pritaria vaikų bendravimui su tėvu ir jį skatina, bet ne tada, kai tai neatitinka vaikų norų, planų ir (ar) poreikių. Ieškovas, nurodęs savo prašyme 7 atsakovės padarytus bendravimo tvarkos „pažeidimus“, pats per penkis 2023 metų mėnesius padarė net 16 bendravimo tvarkos pažeidimų ir jie toliau tik auga ir kartojasi. Taigi ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra nepagrįstas, o jame nurodytos aplinkybės yra visiškai melagingos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 9 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-27927-967/2015 tenkino. Teismas nutarė išduoti J. S. vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje e2-27927-967/2015, patvirtintos taikos sutarties dėl bendravimo su vaikais tvarkos 2, 3, 5, 6–9, 11–20 punktų. Pirmosios instancijos teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Teismas įvertino ieškovo teismui nurodytą aplinkybę, kad atsakovė teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų nevykdo, o atsakovė iš esmės to ir neginčijo, argumentuodama tuo, kad teismo nustatyta tvarka nebeatitinka vaikų poreikių ir vaikai nenori su tėvu bendrauti.
3.2. Teismas pažymėjo, kad abiejų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kad taikos sutartis nėra vykdoma abiejų šalių, tik patvirtina nesant konstruktyvaus dialogo tarp tėvų dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukromis, nors bendravimo tvarka teismo nustatyta. Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl ja patvirtinta taikos sutartis turi būti vykdoma.
3.3. Teismas akcentavo, jog klausimas, ar teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka nebeatitinka vaikų poreikių, bus sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-15705-1006/2023, nagrinėjant tą bylą iš esmės. Tačiau šiuo metu naujos civilinės bylos dėl bendravimo tvarkos pakeitimo teisme iškėlimas, taip pat atsakovės nurodomas vaikų nenoras bendrauti su tėvu nepaneigia įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumo ir vykdytinumo abiem šalims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
4. Atsakovė K. U. (toliau – ir apeliantė) su pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi nesutinka, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-27927-967/2015 ir išspręsti klausimą iš esmės: netenkinti ieškovo J. S. prašymo ir atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-27927-967/2015, arba (alternatyvus reikalavimas) atidėti ieškovo J. S. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą, iki kol bus išspręstas šalių ginčas civilinėje byloje Nr. e2-15705-1006/2023 pagal K. U. 2023 m. liepos 19 d. ieškinį J. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes dėl taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos atitikties vaikų poreikiams, tik formaliai nurodė, kad atsakovė nevykdo taikos sutarties ir tarp šalių nėra konstruktyvaus dialogo; nepasisakė dėl alternatyvaus atsakovės reikalavimo – atidėti prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą, iki kol bus išspręstas šalių ginčas civilinėje byloje Nr. e2-15705-1006/2023.
4.2. Nurodo, kad teismas netyrė ir neįvertino, dėl kokių priežasčių bendravimo tvarka nėra vykdoma tinkamai, t. y. galiojanti bendravimo tvarka nebeatitinka vaikų poreikių, ją bandoma vykdyti priverstinai, nepaisant vaikų norų, faktiškai tvarka nebuvo vykdoma ilgus metus. Teismas nepasisakė ir nevertino atsakovės nurodytų argumentų, kurie pagrindžia, dėl kokių priežasčių bendravimo su vaikais tvarkos 2, 3, 5, 6–9, 11–20 punktų priverstinis vykdymas pažeistų šalių vaikų interesus.
4.3. Apeliantė pažymi, kad teismas formaliai nurodė, jog, nepaisant vaikų norų ar galiojančios bendravimo tvarkos atitikties jų poreikiams, taikos sutartis yra vykdytina. Visiškai neatsižvelgė į 10 metų sulaukusių vaikų nuomonę, kad jie nenori bendrauti su tėvu pagal taikos sutartimi nustatytą bendravimo tvarką.
4.4. Pažymima, kad vaikų nuomonė jau yra ne kartą išreikšta tiek šalims, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba). Vaikai jau ne kartą bendraudami su specialistais nurodė, kad nori, jog būtų gerbiamas ir jų pasirinkimas, laisvo laiko planavimas.
4.5. Nurodo, kad tėvas nevykdo pareigos bendradarbiauti, o tai taip pat labai reikšminga aplinkybė, sprendžiant tokio pobūdžio bylas. Akivaizdu, kad toks ieškovo elgesys traumuoja vaikus ir sukelia jiems daug streso.
Atsiliepimas
5. Ieškovas J. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, klaidina teismą ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, pateikdama teismui aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą ir reikalaudama sustabdyti teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos vykdymą, nors analogiškas jos reikalavimas jau yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15705-1006/2023, kuria teismas netenkino atsakovės K. U. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
5.2. Atsakovė nenurodė ir nepagrindė fakto, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustayta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus ir net nekonkretizavo, kokiu būdu pažeidžia.
5.3. Ieškovas pažymi, kad tiek atsakovė, tiek ieškovas gali užtikrinti vaikų dalyvavimą įvariose šventėse, vaikų draugų gimtadieniuose ir laisvalaikio praleidimą įvairiose vietose, atsižvelgdami į vaikų norus. Atsakovės teiginiai, neva šiuo metu galiojanti teismo nutartimi nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaikų interesus ir vaikai negali leisti laiko taip, kaip jie nori, yra melagingi ir atmestini kaip nepagrįsti. Be to, tik išnagrinėjus Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-15705-1006/2023 iš esmės, bus galima atsakyti į klausimą, ar vaikų nuomonė nėra suformuota motinos ir ar vaikų nuomonė neprieštarauja pačių vaikų interesams. Šioje byloje teismas negali išspręsti ginčo, kuris yra nagrinėjamas kitoje byloje.
5.4. Pažymima, kad atsakovė manipuliuoja vaikais ir formuoja neigiamą nuomonę apie tėvą, o dėl nevykstančio vaikų ir tėvo bendravimo perkelia atsakomybę išimtinai vaikams, remiantis neva jų norais ir nuomone, kuri yra suformuota pačios atsakovės. Toks atsakovės elegesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas motinos valdžia.
5.5. Ieškovo nuomone, nustatyta bendravimo su dukromis tvarka yra minimali: kas antrą savaitgalį ieškovas turi teisę praleisti su vaikais ne ilgiau kaip vieną parą, tai per mėnesį sudaro tik 2 nakvynes ne ilgesnes kaip 54 valandas, o darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais ieškovas suspėja dukras tik paimti iš ugdymo įstaigų / būrelių ir jau privalo skubėti vaikus pristatyti motinai. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovo bendravimas su vaikais daro jiems žalą ir (ar) pažeidžia vaikų interesus. Šių duomenų nenurodė ir pati atsakovė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-27927-967/2015, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo
10. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: I) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; II) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; III) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; IV) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
11. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, t. y. 2023 m. spalio 4 d. S. O. S. situacijos vertinimo anketą; 2023 m. spalio 4 d. S. P. S. situacijos vertinimo anketą.
12. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-27927-967/2015, teisėtumas ir pagrįstumas. Susipažinus su pateiktų naujų įrodymų turiniu, darytina išvada, kad jie yra susiję su šios apeliacijos objektu. Taigi pirmiau nurodyti nauji įrodymai šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo reikalavimą, todėl atsakovės pateikti nauji įrodymai priimtini ir pridėtini prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos (CPK 314 straipsnis).
Faktinės bylos aplinkybės
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2-27927-967/2015, patvirtinęs šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos. Nutartis įsiteisėjusi ir vykdytina. Ieškovas savo prašyme nurodė, kad atsakovė nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos, todėl prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos 2–3, 5, 6–9, 11–20 punktų. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodė, kad bendravimo tvarka yra nebeaktuali ir neatitinka vaikų interesų, jų poreikių, gyvenimo būdo, kad vaikai nenori bendrauti su tėvu, be to, ir pats tėvas nesilaiko taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos sąlygų.
14. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad abiejų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės patvirtina, jog taikos sutartis nėra vykdoma abiejų šalių, tarp tėvų nėra konstruktyvaus dialogo, sprendžiant bendravimo su dukromis klausimus, nors bendravimo tvarka teismo nustatyta. Pažymėdamas, kad teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma, o naujos civilinės bylos dėl bendravimo tvarkos pakeitimo teisme iškėlimas ir atsakovės nurodomas vaikų nenoras bendrauti su tėvu nepaneigia įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumo, teismas ieškovo prašymą tenkino ir vykdomąjį raštą išdavė.
Dėl pirmosios instancijos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
15. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka. Remiantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, teismas suinteresuoto asmens prašymu dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems asmenims. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 n. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktą). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).
16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju šalys vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu klausimą išsprendė sudarydamos taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi, nutartis yra įsiteisėjusi, taigi tokiu atveju taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią ir tapo privaloma ir vykdytina (CPK 18 straipsnis). Pirmosios instancijos teismui 2023 m. rugsėjo 18 d. pateiktu prašymu ieškovas prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl civilinėje byloje Nr. e2-27927-967/2015 patvirtintos taikos sutarties dėl bendravimo su vaikais tvarkos 2, 3, 5, 6–9, 11–20 punktų nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą tenkino. Spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties 2, 3, 5, 6–9, 11–20 punktus, teismas turėjo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą ir tik dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoti vykdomąjį dokumentą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
17. Analizuojant bylos duomenis, matyti, jog ieškovas prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomų taikos sutarties punktų įrodinėjo elektroninių susirašinėjimų žinutėmis išrašais, teigdamas, kad atsakovė nevykdė teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos ir neleido jam bendrauti su nepilnametėmis dukromis šiomis dienomis: liepos 1–2 dienomis, liepos 29–30 dienomis, rugpjūčio 12–13 dienomis, rugsėjo 2–3 dienomis, rugsėjo 5 dieną, rugsėjo 9–10 dienomis, rugsėjo 16–17 dienoms. Be to, ieškovo teigimu, atsakovė nevykdė taikos sutartimi nustatytos pareigos iki gegužės 1 d. nurodyti savo atostogų su vaikais konkrečias datas laikotarpiu nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki gruodžio 31 d.
18. Vertinant ieškovo nurodytus atsakovės pažeidimus dėl bendravimo su vaikais tvarkos, svarbu minėtus pažeidimus vertinti visumos aplinkybių kontekste kartu su atsakovės pateiktais paaiškinimais dėl kiekvienos situacijos. Toliau apeliacinės instancijos teismas atskirai aptars kiekvieną ieškovo nurodytą situaciją.
19. Ieškovas nurodo, kad liepos 1–2 d. atsakovė neleido jam pasiimti vaikų, tačiau, kaip matyti iš pateiktų susirašinėjimo duomenų, atsakovas pagal nustatytą tvarką turėdamas galimybę šeštadienį pasiimti dukras nuo 10.30 val. iki 11 val., atsakovei žinutę parašė tik 11 val. 18 min. Atsakovė, atsakydama į ieškovo žinutę, neprieštaravo, kad jis susitiktų su vaikais, ir informavo apie tai, kad 13.00 val. turi išvažiuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, natūralu, kad ieškovui vaikų nepasiėmus nustatytu laiku, atsakovė, nebesitikėdama, jog ieškovas išreikš norą susitikti su vaikais, turi teisę planuoti dieną savo nuožiūra. Be to, kaip nurodo pati atsakovė, vaikai ryte buvo namuose ir atsakovas turėjo galimybę bendrauti su vaikais.
20. Ieškovas nurodo, kad „liepos 29-30 dienomis ieškovas suplanavo kelionę su vaikais į Venspilį ir apie šią kelionę 2023 m. liepos 21 d. informavo vaikų motiną, kuri tik atrašė jam kad „pasitars su vaikais“. Sekančią dieną (liepos 22 d.) atsakovė parašė ieškovui, kad liepos 29-30 dienomis dukros dar bus stovykloje ir kad pasikeistų planus dėl kelionės su vaikais“. Atsakovės teigimu, ieškovo teiginiai melagingi ir visiškai neatitinka tikrovės, nes ieškovas su vaikais 2023 m. liepos 29–30 d. išvyko į Ventspilį (Latviją) su nakvyne. Kaip matyti iš pateikto susirašinėjimo išrašų, liepos 28 dieną atsakovė informavo ieškovą, kad vaikai gali liepos 29 d. vykti kartu su ieškovu, tačiau po 14 valandos, nes turi pasveikinti draugą su gimtadieniu. Ieškovas liepos 29 d. ryte, apie 9 val., nepaisydamas atsakovės vakare pateiktos informacijos apie gimtadienio šventę, pranešė kad po valandos atvažiuoja pasiimti vaikų. Pastebėtina, kad nors atsakovė atrašė ieškovui, kad vaikai dar miega ir už valandos vykti dar negalės, tačiau kartu atsakovė ir paklausė, kokius daiktus sudėti vaikams. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad, priešingai nei teigia ieškovas, jis liepos 29–30 dienomis turėjo galimybę su vaikais vykti į Ventspilį.
21. Ieškovas nurodo, kad „2023 m. rugpjūčio 12-13 d. jis negalėjo bendrauti su vaikais, nes 2023 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė jau buvo išvažiavusi su vaikais į Nidą. Ieškovui pranešus atsakovei, kad jis atvyks pasiimti vaikų į Nidą, atsakovė nurodė ieškovui, kad su vaikais galės pasimatyti sekmadienį Palangoje. Tačiau į Palangą vaikų atsakovė neatvežė ir nurodė, kad planuoja grįžti poryt“. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo duomenų, atsakovė dar rugpjūčio 10 dieną informavo ieškovą, kad su vaikais yra išvykusi į Nidą ir planuoja grįžti sekmadienį. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ieškovas taip pat buvo atvažiavęs į Nidą, tačiau vaikai savo noru nakvojo pas drauges, o dėl neįvykusio susitikimo atsakovė pateikė ieškovui alternatyvų bendravimo laiką, vadovaudamasi taikos sutarties 12 punktu. Susirašinėjimo žinutės patvirtina, kad rugpjūčio 13 d. atsakovė informavo ieškovą, jog grįžę namo vaikai susisieks su ieškovu. Byloje nėra duomenų, kad vaikų susitikimas alternatyviu bendravimo laiku su ieškovu neįvyko.
22. Ieškovas nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. ieškovas paprašė atsakovės leisti su dukromis praleisti savaitgalį rugsėjo 2–3 dienomis, tačiau atsakovė informavo, kad ji su vaikais bus išvykusi. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo medžiagos, atsakovė informavo ieškovą, kad rugsėjo 1-osios šventėje ieškovas gali susitikti su vaikais 12 val. Tačiau, atsakovės teigimu, ieškovas nedalyvavo rugsėjo 1-osios šventėje, vaikai turėjo dalyvauti ir dalyvavo šventėse mokslo metų pradžios proga. Atsakovė atsiprašė, kad vaikai negalės susitikti su atsakovu rugsėjo 2–3 dienomis, tačiau pasiūlė susitikti kitą dieną.
23. Ieškovas nurodo, kad rugsėjo 5 d. (antradienį) atsakovė neleido ieškovui pasiimti vaikų, tačiau, kaip matyti iš pateiktos susirašinėjimo medžiagos, su ieškovu buvo tartasi, kad jis su vaikais susitiks pirmadienį (rugsėjo 4 d.), tačiau ieškovas su vaikais nesusitiko. Be to, atsakovė pasiūlė ieškovui kompensuoti laiką 2023 m. rugsėjo 6 d., šią dieną tėvas su vaikais susitiko.
24. Ieškovas nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 9–10 d. jis negalėjo bendrauti su vaikais, nes atsakovė buvo išvažiavusi su vaikais į sodybą, o 2023 m. rugsėjo 16–17 d. atsakovė neleido vaikams sudalyvauti vaikų pusseserės gimtadieno šventėje. Kaip matyti iš pateiktos susirašinėjimo medžiagos, nors ieškovas nurodo, kad negalėjo dėl atsakovės kaltės bendrauti su vaikais 2023 m. rugsėjo 9–10 d., tačiau pats atsakovei pripažino, kad buvo susipainiojęs dėl savaitgalių. O apie vaikų pusseserės gimtadienio šventę atsakovės iš anksto neinformavo.
25. Dėl ieškovo nurodyto bendravimo tvarkos pažeidimo dėl to, kad iki gegužės 1 d. atsakovė nenurodė savo atostogų su vaikais konkrečių datų laikotarpiu nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki gruodžio 31 d., pažymėtina, kad nors byloje ir nėra duomenų, kad ieškovė laiku įvykdė pareigą pranešti apie atostogas, tačiau, kaip matyti iš šalių pateiktos susirašinėjimo medžiagos, atsakovė leido vaikams vykti atostogauti su ieškovu, pati siūlė skrydžių variantus, tačiau, kol vyko tarimasis dėl atostogų, pakilo skrydžių kainos ir ieškovas bilietų nebenupirko.
26. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovė nesiekia užtikrinti vaikų interesų, bet siekia užsitikrinti savo asmeninius interesus ir nesudaryti sąlygų ieškovui bendrauti su vaikais, kad ji piktnaudžiaja motinos valdžia, nebendradarbiauja su ieškovu ir išimtiniai savo interesais nevykdo teismo nutartimi nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kiekvieną ieškovo nurodytą įvykį, kai, pasak ieškovo, atsakovė nevykdė taikos sutarties sąlygų, daro išvadą, kad byloje pateikti šalių paaiškinimai ir susirašinėjimo turinys patvirtina, jog atsakovė nedraudė vaikams susitikti su ieškovu, informuodavo ieškovą, jei vaikai susitikti negali, nes buvo suplanuota išvyka ar šventė, stengėsi su iekovu susitarti dėl kito alternatyvaus laiko, kada jis galėtų susitikti su vaikais.
27. Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į pačios atsakovės užfiksuotus atvejus, kai ieškovas 2023 metais nesilaikė bendravimo su vaikais tvarkos: 2023 m. balandžio 25 d. (antradienis) nebendravo su vaikais, bendravimas perkeltas į kitą dieną; 2023 m. gegužės 2 d. (antradienis) tėvas vaikų nepasiėmė savo laiku į teniso būrelį ir neinformavo atsakovės; 2023 m. gegužės 17 d. (trečiadienis) ieškovas su vaikais ne savo dieną buvo koncerte, po kurio vaikai grįžo verkiantys; 2023 m. gegužės 30 d. (antradienis) nebendravo su vaikais, nes buvo renginyje; 2023 m. gegužės 31 d. (trečiadienis) ne savo laiku susitiko su vaikais; 2023 m. birželio 7 d. (trečiadienis) ne savo laiku susitiko su vaikais; 2023 m. birželio 14 d. (trečiadienis) susitiko su vaikais, nors buvo ne jo laikas; 2023 m. birželio 16 d. (penktadienis) nakvojo su vaikais, nors buvo ne jo laikas; 2023 m. birželio 22 d. (ketvirtadienis) ieškovas nesusitiko su vaikais ir apie tai nepranešė atsakovei; 2023 m. liepos 4 d. (antradienis) nebendravo su vaikais savo laiku; 2023 m. liepos 11 d. (antradienis) nebendravo su vaikais, neinformavo atsakovės; 2023 m. liepos 19 d. (trečiadienis) ieškovo prašymu atsakovė atvežė vaikus į šventę, nors tai nebuvo jo bendravimo diena; 2023 m. rugpjūčio 19 d. (šeštadienis, neporinių metų neporinė savaitė) ne savo laiku paėmė vaikus; 2023 m. rugpjūčio 29 d. (antradienis) nebendravo su vaikais savo laiku; 2023 m. rugsėjo 6 d. (trečiadienis) susitiko su vaikais ne savo laiku; 2023 m. rugsėjo 9 d. (šeštadienis, neporinių metų porinė savaitė) nebendravo su vaikais savo laiku.
28. Aptartų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė dėl konfliktiškų tarpusavio santykių ir nesusikalbėjimo ne visada tiksliai laikėsi taikos sutartyje nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau nėra pagrindo teigti, kad taikos sutarties sąlygos nebuvo tiksliai vykdomos išskirtinai dėl atsakovės kaltės ar jos piktnaudžiavimo motinos valdžia ir atsakovės elgesys, pastarajai neišreiškus prieštaravimo dėl ieškovo bendravimo su vaikais, nereiškia ir negali būti vertinamas kaip atsakovės sudaromos kliūtys bendrauti su vaikais.
29. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad atskirai gyvenančio ieškovo bendravimo su vaikais tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio ieškovo ir vaikų šeiminius ryšius. Abu tėvai turi dėti maksimalias pastangas, stengdamiesi pasiekti atskirai gyvenančio tėvo ir vaikų interesų pusiausvyrą, užtikrinti tiek vaikų teises, jų teisėtus interesus, tiek ir skyriumi gyvenančio tėvo teisę bendrauti, matyti savo vaikus, dalyvauti jų gyvenime, kad vaikai jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. Vaikams turi būti užtikrinta teisė bendrauti su abiem tėvais, tačiau ši teisė nėra absoliuti, tai reiškia, jog bendravimas su tėvais turi atitikti paties vaiko interesus.
30. Nagrinėjamoje byloje būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tuo metu, kai buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis (2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-27927-967/2015) dėl ieškovo bendravimo su dukromis tvarkos, mergaitėms buvo vos daugiau nei dveji metai, šiuo metu šalių dukroms yra po 10 metų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, ar galiojanti bendravimo tvarka nebeatitinka vaikų poreikių, bus sprendžiama civilinėje byloje Nr. e2-15705-1006/2023, nagrinėjant tą bylą iš esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės argumentais, kad vaikams augant, bręstant, galiojanti bendravimo tvarka gali nebeatitikti vaikų poreikių. Svarbu pažymėti ir tai, kad, atsakovės teigimu, per visą šį laiką ieškovas netiksliai pats laikėsi jo paties iniciatyva siektos ir šalių sutarimu nustatytos bendravimo su dukromis tvarkos, o jo noras bendrauti su vaikais pagal nustatytą bendravimo tvarką atsirado vos prieš 4–5 mėnesius – tai nėra įprasta ir priimtina vaikams, dėl to patiriamas stresas.
31. Pastebėtina, kad veiksmų dėl priverstinio 2015 m. patvirtintos taikos sutarties vykdymo ieškovas ėmėsi tik 2023 m. rugsėjo mėnesį, kai atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-15705-1006/2023 jau buvo inicijavusi bylą, siekdama pakeisti šioje civilinėje byloje nustatytą bendravimo tvarką, kaip neatitinkančią vaikų interesų ir neaktualią dabartinėje situacijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovo veiksmai tik patvirtina galimai jo paties nenorą bendradarbiauti su vaikų motina, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, įsiklausyti į jų norus ir poreikius, ir ieškoti sprendimų, siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus.
32. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės arumentus, jog ieškovo reikalavimas susitikti tiksliu laiku pagal taikos sutartimi nustatytą bendravimo tvarką dažnai mergaičių būna sutiktas priešiškai ir jas trikdo, verčia keisti suplanuotas veiklas ir užsiėmimus, atsisakyti savo interesų ir pomėgių ir net trikdo ugdymo procesą. Šias nurodytas alinkybes patvirtina ir byloje pateiktos 2023 m. spalio 4 d. vaiko situacijos vertinimo anketos, kuriose nurodyta vaikų labai konkrečiai išreikšta nuomonė dėl bendravimo su tėvu, t. y. mergaitės nurodė, kad nori pasirinkti pačios bendravimo laiką, jas gąsdina tėvo elgesys, baisu, kai tėvas neišleidžia namo, neatsižvelgia į jų nuomonę, kada nori susitikti, ir į jų užimtumą.
33. Ir nors vaikų nuomonė (kuri galimai gali būti suformuota galbūt vaikų interesus pažeidžiančiu būdu) nėra visa nulemianti aplinkybė, sprendžiant kausimą dėl teismo sprendimo (nutarties) nevykdymo priežasčių, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaikų brandą ir jų gebėjimą išreikšti savo nuomonę, būtina į ją atsižvelgti visumos aplinkybių kontekste. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje konkrečioje situacijoje formaliai vertinant šalių taikos sutarties laikymosi aspektus ir priverstinai ėmusis vykdyti teismo nutartį, vykdymo procesas nesutvirtins norimos tėvo bendravimo tvarkos su dukterimis, tačiau priešingai, atliekami priverstinio vykdymo veiksmai galimai tik dar labiau kels vaikams stresą, įtampą, dėl to vaikų interesai neabejotinai bus pažeisti. O tai numanomai neigiamai atsilieptų ir vaikų santykių su tėvu, pasitikėjimo vieni kitais ir saugumo jausmo formavimąsi.
34. Pažymėtina, jog tarpusavio santykių kūrimas yra ilgalaikis procesas, todėl skyrium gyvenantis tėvas turėtų kantriai, nereikalaudamas, o įsiklausydamas ir atliepdamas poreikius, megzti ryšius su dukromis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-378/2019).
35. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įrodinėjant aplinkybes, patvirtinančias teismų sprendimų (nutarčių) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą (ypač kiek tai susiję su tuo, kad tokių sprendimų neįvykdo kartu su vaiku gyvenantis tėvas (motina)), galima remtis ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, o šių įrodymų leistinumo (priimtinumo) standartai neturėtų būti pernelyg aukšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Vis dėlto atskirąjį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą procesinį sprendimą ir bylos medžiagą, laiko, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties dalies, nepagrįstai nutarė, jog analizuojamoje byloje esančių įrodymų pagrindu ieškovė nevykdo taikos sutarties 2, 3, 5, 6–9, 11–20 punktų nuostatų. Byloje iš esmės nėra akivaizdžių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti tik ieškovę sudarius kliūtis, trukdžius vaikams bendrauti su ieškovu ir pažeidus minėtas taikos sutarties nuostatas (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pripažino ir tai, kad abiejų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės patvirtina, jog taikos sutartis nėra vykdoma abiejų šalių. Taigi turint omenyje anksčiau aptartas aplinkybes ir įrodymus spręsti, kad vykdant 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi patvirtiną taikos sutartį piktnaudžiauja išimtinai vaikų motina, neginčytinų duomenų nenustatyta.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo klausimą, netinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
37. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
39. Kadangi atsakovės atskirasis skundas tenkinamas, ieškovas, civiliniame procese galiojant principui „pralaimėjęs moka“, neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
40. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui neteikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl atsakovės išlaidų teisinei pagalbai apmokėti nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti.