Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartis

2022-08-24 · Civilinė byla Nr. 2YT-3836-669/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-24
Bylos Nr.
2YT-3836-669/2022
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01076-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Vaidas Gasiūnas (pirm.)
Pareiškėjas
D. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3836-669/2022Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01076-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugpjūčio 24 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolės Ilonos Girdenienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Ilona Girdenienė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės Ilonos Girdenienės (toliau – ir antstolė) veiksmų, kuriuo prašė panaikinti patvarkymo dalį, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų laisvės atėmimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.

2. Skundą pareiškėjas grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 668 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija, Instrukcija) 93.6 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatomis, Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016.

3. Nurodė, kad antstolė nesilaikė CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad dėl skolos išieškojimo iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydį, todėl nelieka lėšų, kurios galėtų būti naudojamos maisto produktams ir būtiniausiems reikmenims įsigyti, o valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistuosius būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis. Antstolės patvarkymas apriboja pareiškėjo teises įsigyti nedraudžiamų asmeninio naudojimo daiktų už nuteistojo artimųjų į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą pervestas lėšas.

4. A. I. Girdenienė 2022 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu pareiškėjo 2022 m. liepos 29 d. skundą tenkinti atsisakė ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0051/19/00135, 0051/20/00475, 0051/21/00472, 0051/22/00791 perdavė nagrinėti teismui.

5. Patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą nurodė, kad jos žinioje yra vykdomos keturios vykdomosios bylos dėl įsiskolinimų išieškojimo iš skolininko išieškotojams Nr. 0051/19/00135, 0051/20/00475, 0051/21/00472, 0051/22/00791, kuriose, vykdant išieškojimą, antstolė 2019 m. vasario 13 d., 2020 m. birželio 9 d., 2021 m. balandžio 21 d., 2022 m. birželio 20 d. surašė ir į (duomenys neskelbtini), išsiuntė Patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Skolininkas nepateikė įrodančių dokumentų, kad į jo laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančią sąskaitą yra pervedamos piniginės lėšos, iš kurių negalima išieškoti. D. S., atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini), skundo teiginius, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, ir kad antstolei areštavus jo asmenines lėšas, jis negali įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, laikė nepagrįstais, taip pat atmetė, kaip nepagrįstus, skundo argumentus, jog skolininko minimalieji poreikiai nėra patenkinti. Nurodė, jog skolininko laisvė apribota ir jis turi įstatyme nustatytas teises, tačiau nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėse nėra daugiau ginama, nei nukentėjusiųjų teisė gauti nusikalstamais veiksmais padarytą žalos atlyginimą vykdymo procese. Pažymėjo, jog laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, kad nuteistieji nemokamai gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir kita, todėl CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios turtą, iš kurio negali būti išieškoma, netaikytinos. Atkreipė dėmesį, jog laisvės atėmimo įstaigos parduotuvėje įsigyjamos prekės skirtos papildomiems, bet ne būtiniesiems poreikiams tenkinti, o skolininkas į įkalinimo įstaigą pateko dėl padarytų nusikaltimų, todėl dėl savo kaltės patiria ir atitinkamus nepatogumus. Kartu nurodė, jog nuteistiesiems suteikiama galimybė dirbti įkalinimo įstaigose, todėl dirbdamas skolininkas D. S. gautų atlyginimą, iš kurio galėtų įsigyti skunde minimų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Pažymėjo, jog 2019 m. vasario 13 d., 2020 m. birželio 9 d., 2021 m. balandžio 21 d. ir 2022 m. birželio 20 d. patvarkymuose reikalavo kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo D. S. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo jo gaunamų pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA, todėl likusiomis lėšomis, atskaičius nurodytas sumas, skolininkas D. S. gali naudotis. Be to, civilinio proceso kodeksas nedraudžia nukreipti išieškojimo į nuteistojo sąskaitą pervedamas pinigines lėšas, o antstolė turėjo ne teisę, o pareigą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Mano, jog pareiškėjas nepagrįstai rėmėsi CPK 668 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimą iš turto, įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

civilinė byla dalyje nutraukiama, skundas likusioje dalyje netenkinamas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Ilonos Girdenienės kontoroje yra vykdomos keturios vykdomosios bylos:

1) Nr. 0051/19/00135, užvesta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. vasario 5 d. nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-7426 dėl 120,00 Eur skolos išieškojimo VMI,

2) Nr. 0051/20/00475, užvesta VMI 2020 m. birželio 3 d. nutarimo administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-28780 pagrindu dėl 70,00 Eur skolos išieškojimo VMI,

3) Nr. 0051/21/00472, užvesta pagal VMI 2021 m. balandžio 14 d. nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-29878 dėl 150,00 Eur skolos išieškojimo VMI,

4) Nr. 0051/22/00791, pradėta pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-5675-339/2021 dėl 4 321,23 Eur žalos atlyginimo išieškojimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

7. Vykdymo eigoje antstolė nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), todėl 2019 m. vasario 13 d. vykdomojoje byloje Nr. 0051/19/00135 priėmė patvarkymą Nr. S-19-51-1960, 2020 m. birželio 9 d. vykdomojoje byloje Nr. 0051/20/00475 priėmė patvarkymą Nr. S-20-51-8984, 2021 m. balandžio 21 d. vykdomojoje byloje Nr. 0051/21/00472 priėmė patvarkymą Nr. S-21-51-4241 ir 2022 m. birželio 20 d. vykdomojoje byloje Nr. 0051/22/00791 priėmė patvarkymą Nr. S22-7147 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

8. Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 29 d. skundu kreipėsi į antstolę, prašydamas panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Antstolė 2022 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu Nr. S-22-51-9571 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

9. Teismas, susipažinęs su skundu, nustatė, jog pareiškėjas savo skunde neskundžia jokio konkretaus antstolio patvarkymo(-ų) (nenurodo konkretaus patvarkymo(-ų) datos ir numerio), tačiau iš skundo turinio galima daryti išvadą, jog skolininkas nesutinka su antstolės veiksmais, priimant patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kadangi vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad antstolės patvarkymai, kuriais antstolė areštavo pareiškėjo sąskaitoje esančias lėšas, priimti 2019 m. vasario 13 d. (Nr. S-19-51-1960), 2020 m. birželio 9 d. (Nr. S-20-51-8984), 2021 m. balandžio 21 d. (Nr. S-21-51-4241) ir 2022 m. birželio 20 d. (Nr. S22-7147), todėl manytina, kad pareiškėjas skundžia būtent šiuos patvarkymus, paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų.

Dėl civilinės bylos dalies nutraukimo

10. Pagal CPK 512 straipsnį, skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

11. Susipažinus su vykdomųjų bylų Nr. 0051/19/00135, 0051/20/00475, 0051/21/00472 bei 0051/22/00791 medžiaga, nustatyta, kad visi antstolės aukščiau nurodytieji (2019 m. vasario 13 d., 2020 m. birželio 9 d., 2021 m. balandžio 21 d. ir 2022 m. birželio 20 d.) patvarkymai vykdomosiose bylose vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, uždarais vokais buvo išsiųsti (duomenys neskelbtini), įteikti bausmę atliekančiam D. S..

12. 2019 m. vasario 13 d. patvarkymas Nr. S-19-51-1960 (vykdomojoje byloje Nr. 0051/19/00135) pareiškėjui D. S. įteiktas 2019 m. vasario 20 d. (vykd. b. Nr. 0051/19/00135, l. 18); 2020 m. birželio 9 d. patvarkymas Nr. S-20-51-8984 (vykdomojoje byloje Nr. 0051/20/00475) išsiųstas 2020 m. birželio 9 d. (vykd. b. Nr. 0051/20/00475 l. 5); 2021 m. balandžio 21 d. patvarkymas Nr. S-21-51-4241 (vykdomojoje byloje Nr. 0051/21/00472) įteiktas 2021 m. balandžio 30 d. (vykd. b. Nr. 0051/20/00472 l. 9); 2022 m. birželio 20 d. patvarkymas Nr. S22-7147 (vykdomojoje byloje Nr. 0051/22/00791) D. S. įteiktas 2022 m. birželio 27 d. (vykd. b. Nr. 0051/22/00791 l. 14).

13. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo kvestionuojami antstolės veiksmai (priimti antstolės patvarkymai, kuriais, pareiškėjo įsitikinimu, ribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų laisvės atėmimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems) atlikti 2019 m. vasario 13 d., 2020 m. birželio 9 d., 2021 m. balandžio 21 d. ir 2022 m. birželio 20 d., todėl akivaizdu, kad skundas dalyje dėl trijų antstolės patvarkymų (dėl 2019 m. vasario 13 d., 2020 m. birželio 9 d. ir 2021 m. balandžio 21 d. patvarkymų) yra paduotas praleidus naikinamąjį terminą.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolio veiksmų ir terminas nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008), o skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

15. Esant nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, nagrinėjama byla dalyje dėl pareiškėjo skundo panaikinti 2019 m. vasario 13 d. patvarkymo Nr. S-19-51-1960, 2020 m. birželio 9 d. patvarkymo Nr. S-20-51-8984 ir 2021 m. balandžio 21 d. patvarkymo Nr. S-21-51-4241 dalis, kuriomis apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų laisvės atėmimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

16. Kartu pažymima, kad naikinamojo termino taikymas tereiškia, jog pareiškėjas neturi galimybės nuginčyti patvarkymą, kuriam apskųsti terminas praleistas, kartu atkurdamas iki patvarkymo priėmimo buvusią padėtį, tačiau pareiškėjas nepraranda teisės reikalauti iš antstolės, jog tolesni antstolės veiksmai atitiktų teisės aktų reikalavimus, ir, antstolei atsisakius galimus pažeidimus pašalinti, skųsti veiksmus, kuriais galimai pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai per įstatyme nustatytus terminus. Esant pažeistoms jo teisėms, pareiškėjas galėtų jas ginti, teikdamas prašymą antstolei dėl jo manymu reikalingų antstolio veiksmų atlikimo (įsiskolinimo išieškojimo vykdymo tvarkos pakeitimo ar pan.) ir skųsdamas antstolio atsisakymą tokį veiksmą atlikti.

Dėl likusios dalies skundo netenkinimo

17. Minėta, antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0051/22/00791 vykdo 4 321,23 Eur žalos išieškojimą iš skolininko D. S. išieškotojos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos naudai Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. e2-5675-339/2021, pagrindu. Nustatyta, jog antstolė šioje vykdomojoje byloje priėmė 2022 m. birželio 20 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-51-7807, kuriame nurodė iš pareiškėjui priklausančio banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nurašyti pinigines lėšas (4 860,21 Eur sumą), nenustatydama sumos, kuria skolininkas gali disponuoti per vieną mėnesį, atsižvelgdama į Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos teikiamus duomenis, kad skolininkas negauna lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo (vykd. b. 0051/22/00791 l. 9).

18. Taip pat antstolė 2022 m. birželio 20 d. priėmė anksčiau minėtą patvarkymą Nr. S22-7147, kuriame nurodė, jog areštuoja 4 860,21 Eur sumą (4 321,23 Eur skola ir 538,98 Eur vykdymo išlaidos), esančią (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, priklausančią D. S., reikalaudama kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko gaunamų pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Taip pat, vadovaudamasi CPK 739 straipsnio 9 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 2 dalimi, nurodė arešto netaikyti laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms, kurios neviršija pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių; taip pat arešto netaikyti pinigų sumoms, į kurias pagal CPK 739 straipsnį negali būti nukreiptas išieškojimas, o taip pat pinigų sumoms, kurios skolininkui išmokamos kaip darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų likutis po CPK 736 straipsnio tvarka atliktų išskaitymų pagal vykdytinus vykdomuosius dokumentus. Taip pat nurodė, jog areštas netaikomas pinigų sumai, neviršijančiai 1 MMA, sukauptai skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje iki šio patvarkymo pateikimo momento.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje pateiktais išaiškinimais skundą grindė pareiškėjas, nurodyta, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (nutarties 20 punktas); įstatymas nenustato išimčių, dėl kurių išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarka bei išskaitų dydžiai būtų reglamentuojami skirtingai nei išieškojimas iš kitų asmenų (nurodytos nutarties 24 punktas).

20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 45 punktas).

21. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį (CPK XLVII skyriuje), vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Instrukcija).

22. Pagal Instrukcijos 93.6 punktą išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nes šios normos turi užtikrinti galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Nuteistieji šias prekes įsigyti turi už savo lėšas BVK 92 straipsnyje nustatyta tvarka.

23. Kadangi CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, todėl konstatuotina, kad nei CPK nei Instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Dėl paminėto teismas sprendžia, jog antstolė turėjo teisę priimti ginčijamą 2022 m. birželio 20 d. patvarkymą Nr. S22-7147 (CPK 688 straipsnio 3 dalis,739 straipsnis).

24. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas), išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokios įstatyminės nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo teiginį, jog iš pajamų, neviršijančių MMA negalima išieškoti.

25. Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

26. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad skundžiamame 2022 m. birželio 20 d. patvarkyme Nr. S22-7147 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, šis apribojimas buvo nurodytas, todėl teismas minėtą patvarkymą pripažįsta teisėtu, nes šiuo patvarkymu išieškojimas nebuvo nukreiptas į visas skolininko lėšas, išieškojimo pradžioje buvusias sąskaitoje, ir laiko, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas nebuvo pažeistas.

27. Vykdant išieškojimą iš skolininko pajamų, pareiškėjo nurodytos CPK 668 straipsnio nuostatos dėl MMA dydžio taikymo būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto ar pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyrius nereglamentuoja. Prie tokių sumų priskiriamos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo, tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytas ribojimas išieškoti iš sumų, neviršijančių vienos minimalios mėnesinės algos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

28. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad piniginės lėšos, kurias gauna į savo asmeninę sąskaitą, galėtų būti priskiriamos CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytoms piniginėms sumoms, iš kurių išieškojimas nėra galimas, todėl vykdydama išieškojimą, antstolė pagrįstai vadovavosi CPK 733-743 straipsnių nuostatomis, patvarkymuose nurodyti išskaitymų dydžiai atitinka CPK 736 straipsnyje nurodytus dydžius, jų neviršija.

29. Teismas, be kita ko, pažymi, jog disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimas ir išieškojimas iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų, yra vienas iš skolos išieškojimo iš skolininko būdų (CPK 689 straipsnis). Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jam iki 2062 m. lapkričio 1 d. yra nustatytas neįgalumas, savaime nesudaro pagrindo, panaikinti tokiai sąskaitai apribojimą (areštą), tačiau įstatymas draudžia į tokias lėšas nukreipti išieškojimą (CPK 739 straipsnio 7 punktas). Todėl, tokiu atveju, kai į apribotą (areštuotą) skolininko sąskaitą būtų pervedama neįgalumo pensija, pareiškėjas turėtų pateikti antstoliui tai patvirtinančius dokumentus, kad antstolis pakeistų į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateiktą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir jame nurodytų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį (Instrukcijos 16.3 punktas). Duomenų, kad pareiškėjas gautų pinigų sumas, iš kurių negalima išieškoti (neįgalumo pensiją, kitas socialines išmokas), byloje nėra. Todėl atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentai dėl patvarkymo dalyje panaikinimo ir šiuo pagrindu atmetami kaip nepagrįsti.

30. Be to, kaip nustatyta vykdomosios bylos Nr. 0051/22/00791 medžiaga, nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini)administracija, gavusi antstolės 2022 m. birželio 20 d. patvarkymą Nr. S22-7147 dėl išieškojimo iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, iš pareiškėjui priklausančios sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą būtų nurašiusi kokias nors lėšas, todėl skundas ir šioje dalyje atmetamas.

31. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog antstolės I. Girdenienės 2022 m. birželio 20 d. patvarkymo Nr. S22-7147 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykdomojoje byloje Nr. 0051/22/00791) dalies pripažinti neteisėtu nėra pagrindo, todėl pareiškėjo D. S. skundas dėl antstolės I. Girdenienės veiksmų šioje dalyje netenkinamas.

32. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti pareiškėjo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui bei antstolės atsisakymo tenkinti skundą teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291-291, 513 straipsniais,

nutaria:

civilinę bylą dalyje dėl pareiškėjo D. S. skundo, kurioje pareiškėjas prašo panaikinti antstolės Ilonos Girdenienės 2019 m. vasario 13 d. patvarkymą Nr. S-19-51-1960, 2020 m. birželio 9 d. patvarkymą Nr. S-20-51-8984 ir 2021 m. balandžio 21 d. patvarkymą Nr. S-21-51-4241 dalyje, nutraukti.

Likusioje dalyje pareiškėjo D. S. skundo dėl antstolės Ilonos Girdenienės veiksmų – antstolės 2022 m. birželio 20 d. patvarkymo Nr. S22-7147 dalies panaikinimo – netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0051/19/00135, 0051/20/00475, 0051/21/00472, 0051/22/00791 grąžinti antstolei Ilonai Girdenienei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas Vaidas Gasiūnas