Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti viešieji darbai šešiems mėnesiams, įpareigojant šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui,

- 2023 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį paskirta 6 900 Eur bauda, nustatyta, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- ne vėliau kaip iki 2024 gegužės 8 d. 01.00 val. susitarė su tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kad šis jam bepilotės skraidyklės – drono pagalba atskraidins Cigaretes į sutartą vietą, adresu (duomenys neskelbtini), jo motinai – N. T., priklausančios sodybos teritoriją, kur jas paliks tolimesniam gabenimui ir laikymui,

- vykdydamas šį susitarimą laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 7 d. 22.30 val. iki 2024 m. gegužės 8 d. 01.00 val. būdamas (duomenys neskelbtini) prieigose, bepilotei skraidyklei – dronui atskraidinus ir palikus šioje vietoje vieną ryšulį, kuriame buvo supakuota 1400 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, jas neteisėtai įgijo ir laikė, bei šias akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, nešdamas rankomis apie 5 m nuo aukščiau nurodytos vietos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, iki kol, 2024 m. gegužės 8 d. 1.00 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribose buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų;

- vykdydamas šį susitarimą, laikotarpiu iki 2024 gegužės 8 d. 01.00 val., pasirūpino susitarimo dėl jo motinai – N. T. priklausančios sodybos teritorijos ir patalpų suteikimo nusikalstamai veikai daryti sudarymu su nenustatytais bendrininkais, kuriems neteisėtam Cigarečių sandėliavimui, bei laikymui suteikė jo motinai – N. T. nuosavybės teise priklausančios sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) teritoriją ir patalpas ūkiniam pastate, į kurias bendrininkai nenustatytomis aplinkybėmis atgabeno ir laikė 5600 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, iki kol, 2024 m. gegužės 8 d. 10.30 val. akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kratos metu aptiko VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis teismo posėdyje kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Parodė, kad apie 18.00 val. atvažiavo iš darbo, išlipus iš autobuso privažiavo nepažįstamas asmuo, paprašė nueiti pasaugoti, stebėti VSAT pareigūnus ir taip užsidirbti pinigų. Apie 20.00 val. jam į socialinės programėlės grupę parašė, kad jau laikas išeiti. Nuėjo į (duomenys neskelbtini), ten atsisėdo į krūmus ir saugojo. Netrukus jam parašė, kad suklydo, numetė netoli jo ir paprašė nueiti paslėpti. Jis nuėjo, paslėpė dvi dėžes ir ėjo atgal, tuo metu jį sulaikė. Žinojo, kas yra dėžėse. Kai jį pareigūnai atvežė namo, cigaretės ten jau buvo, nežino, iš kur jos ten atsirado, jas galėjo paslėpti tas, kas paprašė jo pasaugoti, tam žmogui nesakė savo duomenų, kur galima jas paslėpti, nežinojo, iš kur jis tai sužinojo. Namo teritorija neaptverta. Teisiamame posėdyje kaltinamasis patvirtino, kad buvo susitaręs ir dėl cigarečių saugojimo. Pareigūnams apie tai, kad jo namuose yra cigaretės, nesakė. Pripažįsta civilinį ieškinį. Moka anksčiau teismo paskirtą baudą. Šiuo metu dirba, gauna 600–700 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Ketina išvykti į (duomenys neskelbtini) uždarbiauti ir mokėti baudą. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Iš kaltinamojo parodymų, perskaitytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka nustatyta, kad 2024 m. gegužės 8 d. apklaustas įtariamuoju A. T. parodė, kad vakar apie 20.30 val., stotelėje sutiko nepažįstamą vyriškį, kuris paklausė, ar nenori padirbėti, jam reiktų pastebėti aplinką, ar nėra pasienio pareigūnų kol bus gabenamos baltarusiškos cigaretės. Už tai pasiūlė 100 Eur atlygį. Paklausė, ar jis čia gyvena ir gal būtų galimybė pasinaudoti ūkiniu pastatu, kur galėtų laikinai paslėpti kažkiek dronu atneštų cigarečių dėžių jo namuose. Kadangi jam labai reikėjo pinigų, todėl su jo pasiūlymu sutiko bei pasakė savo namų adresą bei, kad cigaretes būtų galima paslėpti garaže, kuris yra nerakinamas. Jis iš karto pasakė, kad maždaug už valandos, t. y. maždaug apie 22.00 val. turėtų nueiti į netoliese esantį (duomenys neskelbtini), bei pasislėpti ir pastebėti aplinką iš krūmų, esančių minėto kaimo pradžioje. Kiek bus tų cigarečių bei kas jas neš, jis tada neminėjo, taip pat neminėjo, kiek cigarečių dėžių paslėps garaže. Jis jo telefone pajungė kažkokią programėlę, kurioje viso jų buvo 5 asmenys bei pasakė, kad tolimesnes instrukcijas kaip ir ką toliau daryti jis duos per šią programėlę. Pinigus žadėjo sumokėti iškart po visko. Netrukus gavo per minėtą programėlę balso pranešimą, kad reikia eiti į (duomenys neskelbtini). Apie 22.30 val. pėsčiomis atėjęs į (duomenys neskelbtini), pamatė nepažįstamojo minėtus krūmus, parašė į programėlę, kad yra jau vietoje. Tuomet jis liepė lįsti į krūmus ir stebėti aplinką. Taip ir padarė. Maždaug už poros minučių jis vėl per programėlę atsiuntė balso pranešimą, kad dronas ne į tą vietą atskraidino dėžes su cigaretėmis bei liepė šiek tiek paeiti takeliu ir turėtų pamatyti cigaretes bei jas kažkur netoliese paslėpti. Vykdydamas nurodymą paėjo šiek tiek kaimo takeliu ir pamatė laukymėje gulintį vieną stačiakampio formos paketą. Suprato, kad tai yra nepažįstamojo minėtos ir drono atskraidintos cigaretės. Tą paketą paėmė į rankas ir panešęs apie 5 metrus paslėpė, netoliese buvusiuose krūmuose bei ketino grįžti į prieš tai buvusius kaimo pradžioje krūmus stebėti aplinkos, tačiau jį netrukus sulaikė pasienio pareigūnai. Pareigūnams pasakė, kad ir namuose turėtų būti paslėpta cigarečių. Kai buvo sulaikytas, vėliau su pareigūnais vyko atlikti kratos jo namuose, tuomet pareigūnai aptiko jo garaže paslėptas cigarečių dėžes. Kas jas ten ir kada atnešė, nežino, nes tuo metu stebėjo aplinką (duomenys neskelbtini). Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi, tam ryžosi norėdamas užsidirbti pinigų (2 t., b. l. 45-48). Perskaičius parodymus kaltinamasis juos patvirtino.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam, jo gynėjui ir prokurorei sutikus, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir išvardinti bylos įrodymai (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis):

2024 m. birželio 20 d. papildomai apklaustas įtariamuoju A. T. parodė, kad tvirtina savo 2024 m. gegužės 8 d. apklausos metu duotus parodymus. Atsakydamas į tyrėjos klausimą patvirtino, kad asmens kratos metu paimtu mobiliojo ryšio telefonu „Redmi naudojasi jis. Paimtame telefone „Redmi“ aptikta programėlė „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis kalbėjo su nepažįstamuoju, prašiusiu persplėpimo cigaretes, jokių šio asmens duomenų nežino. Su juo bendravo dėl cigarečių perslėpimo. Cigaretes slėpė vienas, o kas jas sunešė į jo garažą, nematė (2 t., b. l. 49-53).

2024 m. spalio 23 d. apklaustas įtariamuoju A. T. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą civilinį ieškinį pripažįsta ir atlyginti sutinka. Jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, Anksčiau teismo paskirtą baudą turi sumokėti iki 2025 m. sausio 5 d., ją moka dalimis (2 t., b. l. 56-58).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 27 d. apklausta liudytoja VSAT Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos jaunesnioji specialistė Viktorija Kisielytė parodė, kad apie 23.50 val. judesio daviklius fiksuojančios aparatūros pagalba, pastebėjo, kad prie valstybės sienos esančiame perimetre tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) (maždaug ties (duomenys neskelbtini)) pradėjo įtartinai suveikti judesio davikliai, kurie kartojosi kas 8 min. Apie tai nedelsiant informavo užkardos pamainos vyresnįjį, kuris į pažeidimo vietą nusiuntė užkardos sargybą patikrinti situacijos. Vėliau iš kolegų sužinojo, kad G. Žagunio pasienio užkardos pareigūnai, pažeidimo vietoje sulaikė vieną asmenį, kuris nešė baltarusiškų cigarečių ryšulį, o vėliau jo namuose buvo aptikta dar daugiau cigarečių ryšulių. Sulaikytas asmuo su cigaretėmis aplinkybių išaiškinimui, buvo pristatytas į G. Žagunio pasienio užkardą (1 t., b. l. 27-29).

2024 m. gegužės 8 d. apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini) prieigose. Įvykio vietoje matoma, kad vienas ryšulys guli ant dirbamos žemės lauko pakraščio. Tęsiant įvykio vietos apžiūrą, apžiūrimas ryšulys iš arčiau, matoma, kad ryšulys sudarytas iš dviejų paketų, įvyniotų į skaidrios spalvos polietileno plėvelę, abu paketai perrišti pilkos spalvos virvele ir prie jos prikabinta baltos spalvos plastikinė kilpa, paketuose matomos cigaretės „NZ GOLD“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (1 t., b. l. 13-18).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 10 d. apklaustas liudytojas VSAT Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos jaunesnysis specialistas Elvinas Davjadas parodė, kad apie 00.15 val. vaizdo stebėjimo sistemos operatorė Viktorija Kisielytė informavo, kad (duomenys neskelbtini) prieigose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo įtartinus daviklių suveikimus. Kartu su kolega Deividu Abucevičiumi tarnybiniu automobiliu vyko į pažeidimo vietą. Maždaug apie 00.20 val. kolegą išleido stebėti (duomenys neskelbtini) prieigas, o pats tarnybiniu automobiliu judėjo kryptimi link (duomenys neskelbtini). Maždaug apie 01.00 val. kolega Deividu Abucevičius radijo ryšiu informavo, kad mato nuo (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini) einantį įtartiną asmenį, kuris nešė vieną stačiakampio formos ryšulį. Tuomet blokavo kelią (duomenys neskelbtini), o Deividas Abucevičius link jo judėjo kitu keliuku pėsčiomis. Kiek suprato iš Deivido Abucevičiaus, nes šis turėjo termovizorinę įrangą, asmuo pamatęs pareigūnų tarnybinį visureigį, atsigulė pakelėje, o tuomet kolega Deividas Abucevičius pribėgęs prie jo, (duomenys neskelbtini) prieigose, maždaug 1 km atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), jį sulaikė. Sulaikytasis asmuo prisistatė A. T., su savimi turėjo gabentą 1 stačiakampio formos ryšulį, supakuotą į permatomą maišą, per kurį matėsi supakuoti baltarusiškų cigarečių pakeliai. Paklausus piliečio ar yra daugiau ryšulių, jis prisipažino, kad adresu kuriuo gyvena yra dar 4 tokie patys ryšuliai, sutiko parodyti vietą yra minėti ryšuliai. Buvo nuvykta į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir viename iš ūkinių pastatų aptikti dar tokie patys 4 stačiakampio formos ryšuliai, supakuoti į permatomus maišus (1 t., b. l. 32-35).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 6 d. apklaustas liudytojas VSAT Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos jaunesnysis specialistas Deividas Abucevičius parodė, kad apie 00.15 val. vaizdo stebėjimo sistemos operatorė Viktorija Kisielytė informavo, kad (duomenys neskelbtini) prieigose, tarp VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo įtartinus daviklių suveikimus. Jie kartu su kolega Elvinu Davjadu tarnybiniu automobiliu vyko į pažeidimo vietą. Maždaug apie 00.20 val. jį kolega išleido stebėti (duomenys neskelbtini) prieigas. Vykdant stebėjimą, apie 01.00 val. pamatė nuo (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), einantį įtartiną asmenį, kuris nešė vieną stačiakampio formos ryšulį. Pagal darbo patirtį sprendė, kad tame ryšulyje yra supakuotos galimai kontrabandinės cigaretės, todėl apie tai informavo netoliese buvusį kolegą Elviną Dovjadą, bei bėgo link jo. Tuomet kolega blokavo kelią (duomenys neskelbtini), o asmuo pamatęs tarnybinį visureigį, atsigulė pakelėje, pribėgęs prie jo, (duomenys neskelbtini), prieigose, maždaug 1 km atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), jį sulaikė. Sulaikytasis asmuo prisistatė A. T., su savimi turėjo gabentą 1 stačiakampio formos ryšulį, supakuotą į permatomą maišą. Paklausius piliečio ar yra daugiau ryšulių, jis prisipažino, kad adresu kuriuo gyvena yra dar 4 tokie patys ryšuliai, sutiko parodyti vietą kur randasi minėti ryšuliai. Buvo nuvykta į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), viename iš ūkinių pastatų aptikti dar tokie pat 4 stačiakampio formos ryšuliai, supakuoti į permatomus maišus (1 t., b. l. 37-39).

2024 m. gegužės 8 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti daiktai, kurie paimti įvykio vietos apžiūros metu ir tą pačią dieną atliktos kratos metu (1 t., b. l. 19-25).

2024 m. gegužės 8 d. kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą adresu (duomenys neskelbtini), aptikta ir paimta 5 600 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais bei 8 vnt. skaidrių polietileninių plėvelių, kuriose buvo supakuotos cigaretės (1 t., b. l. 72-81).

2024 m. gegužės 27 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas kompaktinis diskas „Omega“ DVD-R, kuriame užfiksuotas 2024 m. gegužės 8 d. vaizdo įrašas G. Žagunio pasienio užkardos pareigūno kūno kamera, (duomenys neskelbtini) esančioje sodybos teritorijoje, kur aptiktos akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės (1 t., b. l. 168-170).

2024 m. gegužės 8 d. A. T. asmens kratos metu paiimtas mobilaus ryšio telefonas „Redmi 10C“ IMEI1: 869061064614862/57, IMEI2: 869061064614870/57 ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 73-77), pažiūrėti 2024 m. gegužės 15 d. apžiūros protokolu (1 t., b. l. 171-174.).

2024 m. gegužės 20 d. Vilniaus teritorinės muitinės rašte Nr. (1.10 Mr)2VE-5363 nurodyta, kad sulaikytų prekių – cigarečių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 30 702 Eur, akcizo mokestis – 19 747 Eur (1 t., b. l. 177-179).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. BK 199² straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 199² straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatytų veiksmų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019). Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia, vadinasi, turi būti nustatyta, kad kaltininkas suvokia, jog jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarką, ir siekia tai daryti. Pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo numatyti šios nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje numatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398-511/2015).

Įvertinęs pirmiau aptartus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo parodymai, VSAT pareigūnų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūros protokolai patvirtina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, t. y. neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką, įgijo ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL sumą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

Skirdamas kaltinamajam A. T. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 199² straipsnio 2 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltininko asmenybę: nevedęs, dirbantis, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 2-4), teistas (2 t., b. l. 5-6, 7-24). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis vieningai formuojama teismų praktika, įtarimuose ar kaltinamajame akte nenurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nekvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367/2013, 2K-272/2017). Šiuo atveju kaltinamajame akte įvardintas ankstesnis A. T. teistumas (2023 m. kovo 17 d. nuosprendis), kuris buvo žinomas iki perduodant nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje ir patvirtina, kad inkriminuotą nusikalstamą veiką jis įvykdė jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas, todėl spręsti, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką A. T. padarė būdamas recidyvistas, pripažįstant tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme, teisinių kliūčių nėra. Teismas pripažįsta kaltinamojo A. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas.

Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam A. T. skiriant švelniausią BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę, t. y. baudą, jos dydį parenkant didesnę nei šios bausmės rūšies minimumas (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas) – 300 MGL. Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 200 MGL (10 000 Eur) bauda.

Į bausmės laiką A. T. įskaitytinas laikiname sulaikyme nuo 2024 m. gegužės 8 d. 01.00 val. (2 t., b. l. 59-63) iki 2024 m. gegužės 8 d. 15.26 val. (2 t., b. l. 64-67) (1 para) išbūtas laikas, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL baudai (BK 65, 66 straipsniai) ir skirtina 198 MGL (9 900 Eur) bauda.

Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas nuteistas 2023 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį 6 900 Eur bauda (138 MGL), bausmė neatlikta. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiškai bendrinama su 2023 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bauda, remiantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, ir skiriama galutinė subendrinta bausmė – 336 MGL (16 800 Eur) bauda.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

BK 42 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių. Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti jo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, nustačius, kad yra kaltininkui priklausančio turto, kuris atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto turto požymius (uždraustos veikos įrankis, priemonė, rezultatas), turto konfiskavimas yra privalomas.

Byloje nustatyta, kad 2024 m. gegužės 8 d. iš kaltinamojo buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Redmi 10C“ IMEI Nr.1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr.2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini). Mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolas patvirtina, kad minėtas mobiliojo ryšio telefonas buvo tiesiogiai naudojamas nusikalstamos veikos padarymui, t. y. kaltinamasis minėtu telefonu susižinojo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tarėsi ir derino nusikalstamos veikos padarymo veiksmus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai telefonas naudojamas nusikalstamos veikos padarymui, jis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone ir (ar) įrankiu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-658/2024). Atsižvelgiant į tai, mobiliojo ryšio telefonas, su SIM kortele, saugomas VSAT Varėnos pasienio rinktinės sandėlyje Alytaus g. 1, Varėna (1 t., b. l. 127-129, 130, 131), konfiskuojamas, kaip nusikaltimo įrankis (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Dėl civilinio ieškinio

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikė civilinį ieškinį 19 747 Eur (1 t., b. l. 100-106). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad kaltinamasis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, dėl to valstybė negavo pajamų (nesumokėtų akcizų forma). Nesumokėtų akcizų dydis paremtas skaičiavimais, pridėtais prie civilinio ieškinio. Prašoma iš priteisti 19 747 Eur žalos (nesumokėto akcizų mokesčio) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas (5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – prekės, apmokestinamos akcizais pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą (toliau – Akcizų įstatymas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-511/2017, Nr. 2K-171-696/2017, Nr. 2K-7-97-895/2019, Nr. 2K-230-489/2019, Nr. 2K-209-1073/2021). BK 199² straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos – neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, objektas yra tokių prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka, papildomas objektas – valstybės mokesčių (finansų) sistema, nes atliekant šio straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus su akcizais apmokestinamomis prekėmis siekiama išvengti mokesčių, konkrečiai akcizų, mokėjimo. Kadangi šios nusikalstamos veikos dalykas yra prekės, kurios apmokestinamos akcizų mokesčiu, o neteisėtai jomis disponuojant minėtas mokestis nėra sumokamas, tokiu būdu, valstybei negavus pajamų, yra padaroma turtinė žala valstybės mokesčių sistemai. Turtinė žala apskaičiuojama vadovaujantis Akcizų įstatymu, įvertinus neteisėtai disponuotų prekių ypatumus.

2024 m. gegužės 8 d. įvykio vietoje pas kaltinamąjį, taip pat atliktos kratos metu rastos, paimtos ir vėliau apžiūrėtos cigaretės paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais. Remiantis 2024 m. gegužės 20 d. Vilniaus teritorinės muitinės raštu Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikytų prekių – cigarečių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 30 702 Eur, akcizo mokestis – 19 747 Eur (1 t., b. l. 177-179). Nuteistasis nustatyto nesumokėto akcizų dydžio neginčija, mokesčio apskaičiavimo klaidų nenustatė ir teismas.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 punktą, 13 straipsnį mokesčiai yra valstybės finansų sistemos dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybė negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Nagrinėjamoje byloje nesumokėjus akcizų mokesčio valstybė patyrė žalą – neteisėtai negavo pajamų. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, neteisėtai negautos pajamos laikomos turtine žala, kurią privalo atlyginti kalti asmenys (CK 6.263 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-648/2016).

Nors BK 199² straipsnyje nėra įtvirtintas žalos valstybės biudžetui požymis, tačiau ši nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su tikslu nuslėpti mokesčius, dėl to valstybės biudžetas negauna įplaukų ir taip daroma žala valstybės finansų sistemai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2005, 2K-353/2006, 2K-99-648/2016, 2K-7-30-788/2017, 2K-171-696/2017, 2K-7-86-303/2018). Mokesčiai yra valstybės finansų sistemos dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių, valstybė negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Asmenims neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis, nesumokėjus mokesčių, valstybė patiria žalą – neteisėtai negauna pajamų, ją privalo atlyginti kalti asmenys:

Tarp neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir mokesčių valstybei nesumokėjimo (ar siekio išvengti tokio mokesčio) nustatytas priežastinis ryšys; būtent dėl kaltinime nurodytų kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, buvo išvengta valstybei sumokėti nustatytus mokesčius (akcizo mokestį), tai kaltinamasis neabejotinai suvokė ir to norėjo. Nesumokėto akcizų mokesčio dydis, kuris nurodytas civiliniame ieškinyje, apskaičiuotas tinkamai, įvertinus visų cigarečių, rastų pas kaltinamąjį, apmokestinimo reglamentavimą, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkinamas, iš kaltinamojo priteisiama 19 747 Eur valstybei.

Procesinės palūkanos ir delspinigiai baudžiamosiose bylose, kai žala valstybės biudžetui padaroma dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nemokant mokesčių, nepriteistini. Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palūkanos, kaip ir delspinigiai, nėra BK 199² straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniai. Pažymėtina, jog ir Mokesčių administravimo bei Akcizų įstatymai nenumato procesinių palūkanų mokestinių ginčų procese. Taigi procesinės palūkanos baudžiamosiose bylose, kai žala valstybės biudžetui padaroma dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nemokant mokesčių, nepriteistinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-648/2016).

Dėl kitų procesinių klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 10 vnt. polietileninių plėvelių, kuriose buvo supakuotos cigaretės, saugomos VSAT Varėnos pasienio rinktinės sandėlyje Alytaus g. 1, Varėna, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. pakelį cigarečių „NZ Gold“, kuris paliktas kaip pavyzdys, saugomas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės sandėlyje Vilniaus g. 47, Mickūnų mstl., Mickūnų sen., Vilniaus r. sav. (1 t., b. l. 132-133), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu duomenų laikmenas (DVD-R diskus) palikti saugoti byloje.

Pagal naująją BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, jog valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis byloje Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nepriteistinos.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į kaltinamojo turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

pripažinti A. T. (A. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu A. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką A. T. įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2024 m. gegužės 8 d. 01.00 val. iki 2024 m. gegužės 8 d. 15.26 val. (1 para) išbūtą laiką, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL baudai (BK 65, 66 straipsniai) ir skirti 198 MGL (9 900 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bauda visiškai sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę –336 MGL (16 800 Eur) baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. T. valstybei 19 747 Eur (devyniolikos tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) nesumokėtą akcizų mokestį. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Mobiliojo ryšio telefoną „Redmi 10C“ IMEI Nr.1: (duomenys neskelbtini), IMEI Nr.2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą VSAT Varėnos pasienio rinktinės sandėlyje Alytaus g. 1, Varėna, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 10 vnt. polietileninių plėvelių, kuriose buvo supakuotos cigaretės, saugomas VSAT Varėnos pasienio rinktinės sandėlyje Alytaus g. 1, Varėna, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 vnt. pakelį cigarečių „NZ Gold“, kuris paliktas kaip pavyzdys, saugomą VSAT Vilniaus pasienio rinktinės sandėlyje Vilniaus g. 47, Mickūnų mstl., Mickūnų sen., Vilniaus r. sav., nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, duomenų 3 laikmenas (DVD-R diskus) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

A. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl A. T. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.