Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2245-169/2015 pagal pareiškėjo V. M. prašymą suinteresuotam asmeniui I. L., byloje išvadą teikianti institucija – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-22-715/2014,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. M. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-22-715/2014, motyvuodamas tuo, jog po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. 2015 m. vasario 18 d. ieškovės I. L. pasirašytas pranešimas, kuriame ji patvirtino 2011 m. liepos – rugpjūčio mėn. vaiko išlaikymui iš atsakovo V. M. gavusi 2 800 Lt vertės statybines medžiagas. Pareiškėjo nuomone, byloje esant tokiam rašytiniam įrodymui, patvirtinančiam, kad sūnaus išlaikymui 2011 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais jis skyrė statybines medžiagas už 2 800 Lt, teismas būtų priteisęs ne 3096 Lt nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimo, o tik 296 Lt. Pareiškėjas nurodė, jog teismas, priteisęs iš jo periodines išmokas kas mėnesį po 500 Lt, neatsižvelgė į kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir priteisė neproporcingą išlaikymą, kadangi bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovės pajamos daugiau negu dvigubai didesnės už jo gaunamas pajamas ir sudaro 2 429 Lt, kai jo pajamos tik 1000 Lt. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl, gaudamas daugiau negu dvigubai mažesnes pajamas už ieškovę, jis vaiko išlaikymui turi skirti vienodą pinigų sumą, kaip ir ieškovė. Mano, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, todėl byla turėtų būti atnaujinta ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė pareiškėjo V. M. prašymu atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr. 2-22-715/2014.

Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė apie sūnaus N. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui 2011 m. liepos – rugpjūčio mėn. skirtas statybines medžiagas, kurių vertė 810,94 € (2 800 Lt) egzistavo, ir ieškovo N. M. įstatyminei atstovei I. L. bei atsakovui V. M. buvo žinoma tiek nagrinėjant bylą, tiek priimant teismo sprendimą. 2015 m. vasario 18 d. rašytinį pranešimą teismas pripažino ne naujai paaiškėjusia aplinkybe, o nauju dokumentu įrodymu, kurio nebuvo teismui nagrinėjant bylą. Todėl teismas padarę išvadą, jog nepaisant to, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus trijų mėnesių termino nuo tos dienos, kai surašytas minėtas dokumentas, teisinio pagrindo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-22-715/2014 nagrinėjimą, vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nėra.

2014 m. sausio 29 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas 2014 m. liepos 25 d. peržiūrėtas apeliacine tvarka priimant nutartį, kurioje nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nurodyta aplinkybė teismui patvirtino, jog teisinio pagrindo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-22-715/2014 nagrinėjimą, vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nėra.

Ištyrus ir įvertinus visetą anksčiau nurodytų aplinkybių, nenustačius teisinių pagrindų atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-22-715/2014 nagrinėjimą CPK 365 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais, civilinį procesą pareiškėjo V. M. prašymu šioje byloje teismas atsisakė atnaujinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. M. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartį ir atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-22- 715/2014 nagrinėjimą ir bylą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisimo, pagal priešieškinį dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, nagrinėti iš naujo.

1. Skundžiama nutartimi teismas teisingai konstatavo, jog aplinkybė apie sūnaus N. išlaikymui skirtas statybines medžiagas už 2800 Lt egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, tačiau apeliantas nesutinka, jog ši aplinkybė nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą jam buvo žinoma. Mano, jog 2015 m. vasario 18 d. pranešime nurodyta konkreti pinigų suma – 2800 Lt - yra esminė aplinkybė sprendžiant, ar jai esant būtų priimtas analogiškas sprendimas. Apeliantas įsitikinęs, kad skyrus statybinių medžiagų už 2800 Lt, teismas būtų priteisęs ne 3096 Lt nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimo, o tik 296 Lt.

2. Atsisakydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu dėl aiškios teisės taikymo (interpretavimo) klaidos, teismas apskritai iš esmės net netyrė, neanalizavo, ar Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendime nėra padaryta aiški teisės taikymo (interpretavimo) klaida. Teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, apsiribojo tik formaliu pagrindu, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas 2014 m. liepos 25 d. peržiūrėtas apeliacine tvarka. Mažeikių rajono apylinkės teismas sprendimu nustatęs, jog sūnaus išlaikymui abu tėvai kartu turi skirti 1000 Lt, ir priteisęs iš apelianto periodines išmokas kas mėnesį po 500 Lt, pažeidė CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, tuo būdu padarė ne tik aiškią teisės normos taikymo klaidą, tačiau sukūrė iš esmės naują teismo precedentą, prieštaraujantį tiek teismų praktikai, tiek įstatymui.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Pažymėtina, kad teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti, sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

Apeliantas sutinka su teismo išvada, jog aplinkybė apie sūnaus N. išlaikymui skirtas statybines medžiagas už 2800 Lt egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, tačiau nesutinka, jog ši aplinkybė nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą jam buvo žinoma.

Pažymėtina, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam proceso atnaujinimo pagrindui keliamų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju, paties apelianto atskirajame skunde pripažinta, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu yra nurodęs, kad statybinėms medžiagoms, skirtoms sūnaus išlaikymui, yra išleidęs apie 7000 Lt. Taigi, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės, ši aplinkybė apeliantui buvo žinoma, ir statybinių medžiagų dydžio pinigine išraiška apeliantas, remiantis CPK 178 straipsniu, neįrodinėjo. Atsižvelgiant į tai, 2015 m. vasario 18 d. pranešime nurodyta konkreti pinigų suma – 2800 Lt - negali būti esminė aplinkybė, galėjusi lemti kitokio sprendimo priėmimą.

Šiuo atveju neteisus apeliantas teigdamas, kad jam skyrus statybinių medžiagų už 2800 Lt, teismas būtų priteisęs ne 3096 Lt nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimo, o tik 296 Lt.

Visų pirma atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad 2015-02-18 pranešime vaiko išlaikymui skirtos statybinės medžiagos užskaitytos už 2011 metų liepos ir rugpjūčio mėnesius, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu išlaikymo įsiskolinimas priteistas tik nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio. Antra, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tėvų turtinę padėtį bei jų pateiktus įrodymus, prašomą priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą sumažino nuo 11600 Lt iki 3096 Lt. Atskirai apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad tiek išlaikymas, tiek išlaikymo įsiskolinimas vaikui turi būti teikiamas konkrečia pinigų sumą, o ne statybinių medžiagų forma.

Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, į nustatytas faktines bylos aplinkybes, į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyta aplinkybė negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe, apie kurią bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma bei turinčią esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

CPK 366 straipsnio 1 dalyje, be kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (9 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

Apeliantas aiškia teisės normos taikymo klaida įvardija CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai, pažeidimą. Grįsdamas šiuos teiginius, apeliantas teigia, kad teismas įsiteisėjusiu sprendimu nustatęs, jog sūnaus išlaikymui abu tėvai kartu turi skirti 1000 Lt, ir priteisęs iš apelianto periodines išmokas kas mėnesį po 500 Lt, neatsižvelgė į ieškovės daugiau negu dvigubai didesnes gaunamas pajamas.

Pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. procesas gali būti atnaujintas tik esant visoms žemiau nurodytoms sąlygoms: a) procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (išskyrus, kai prašymą šiuo pagrindu pateikia Generalinis prokuroras); b) teismas sprendime padarė aiškią ir esminę (sprendimą darančią neteisėta ar nepagrįstą) materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaidą.

Atsižvelgiant į tai, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. sprendimas 2014 m. liepos 25 d. buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, teismas sprendžia, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu negali būti tenkinamas.

Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.