- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-29
- Bylos Nr.
- 2-22-715/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Ieškovas
- I. L.
- Atsakovas
- V. M.
- Advokatai
- Gintaras Gricius
išvadą duodančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui V. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, lėšų nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. L. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti su ja nepilnamečio sūnaus N. M., gim. 2006 m. spalio 18 d. gyvenamąją vietą, priteisti iš sūnaus tėvo V. M. išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. M. kasmėnesinėmis išmokomis po 800 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės bei priteisti iš atsakovo V. M. 11600 Lt išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d. kai atsakovas neteikė išlaikymo vaikui.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2006 m. balandžio 8 d. gimė sūnus N. M., kurio tėvu gimimo liudijime yra įrašytas atsakovas V. M.. Nuo 2010 m. liepos mėnesio atsakovas nebegyvena su ieškove bei neteikia jokio išlaikymo sūnui, mažai dalyvauja jo auklėjime.
Atsiliepimas
Atsakovas V. M. atsiliepime sutiko, jog sūnaus N. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina I. L., nesutiko su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu bei išlaikymo įsiskolinimu. Nurodė, jog sūnus praleidžia pas jį vidutiniškai 10 dienų per mėnesį, kada jis visiškai išlaiko sūnų. 2013-08-14 atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti, jog kiekvieną mėnesį nuo 1 iki 15 dienos nepilnametis N. M. gyvena su tėvu, tėvas jį nuveda į mokyklą ir pasiima iš jos, nuo 16 dienos vaikas gyvena su motina I. L., taip pat prašė nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi švenčių ir atostogų dienomis: N. M., tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis), tėvo gimimo, senelių (tėvo tėvų) gimtadieniais būna su tėvu; lyginiais metais- Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų, o ne lyginiais metais- savo gimtadienio ir naujųjų metų sutikimo šventes, švenčia (būna), su tėvu; jeigu, pagal grafiką nustatytu laiku, dėl kokių nors priežasčių, bendravimas su sūnumi nėra galimas (dėl jo ligos ar pan.), I. L. privalo apie tai informuoti atsakovą, telefonu ne vėliau kaip kitą dieną po šių aplinkybių atsiradimo; V. M. turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu, nepriklausomai nuo to, ar slaugomas jis I. L. gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje; pasikeitus N. M. ikimokyklinio ugdymo, mokymo ar gydymo įstaigai I. L. privalo apie tai raštu informuoti atsakovą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo; I. L. turi teisę su sūnumi išvykti į užsienį ilgesniam negu vienos dienos laikui tik raštu informuodama apie tai tėvą likus ne mažiau kaip trims dienoms iki išvykimo, nurodydama šalį, į kurią išvykstama, ir buvimo joje laiką. Jeigu išvykimo laikotarpiu praleidžiamas ieškovo pagal grafiką tenkantis bendravimo su sūnumi laikotarpis, atsakovas turi teisę su sūnumi savo nuožiūra praleisti tiek laiko, kiek jo buvo praleista dėl išvykimo.
Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, jog nesutinka su atsakovo priešieškinio reikalavimais dėl atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos su vaiku, kad vaikas pusę laiko gyventų pas tėvą, o pusę laiko gyventų kartu su motina, kuri neatitinka tokio amžiaus vaiko interesų, nes vaikas lanko mokyklą ir negali kas dvi savaites su visais mokyklos reikmenimis ir knygomis kraustytis iš vienų namų į kitus. Su kitais atsakovo reikalavimais dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu nustatymo sutinka iš dalies.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdyje savo ieškinį palaikė bei prašė tenkinti, su priešieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko su atsakovo priešieškinio reikalavimais nustatyti konkrečią bendravimo tėvo su vaiku tvarką, nesutiko, jog vaikas pusę laiko gyventų su tėvu, kitą pusę laiko gyventų su motina. Nurodė, jog bendravimo tvarka turėtų būti susieta su vaiko noru vienu ar kitu momentu bendrauti su tėvu, nes iki šiol vaikas su tėvu bendraudavo nesilaikant konkretaus grafiko, tada kada norėdavo. Ieškovė patikslino, kad vasaros atostogas pirmą vasaros atostogų dalį vaikas gali leisti su tėvu, kitą atostogų pusę su motina. Vaiko rudens ir pavasario atostogos metu, vaiko bendravimas su tėvu gali būti derinamas bendru sutarimu. Dėl išlaidų vaiko išlaikymui, parodė, kad vaiko poreikiai yra nemaži, ji su vaiku daug keliauja, jo poriekiams yra leidžiama daug pinigų, todėl išlaidos vaikui neturėtų mažėti. Vaiko valgymas mokykloje per mėnesį kainuoja apie 100 lt, 40 Lt per mėnesį sudaro išlaidos muzikos mokyklai, vidutiniškai 4 kartus per mėnesį su vaiku lankosi baseine. Teigė, jog atsakovas už darželį per du metus yra sumokėjęs apie 854 litus, maždaug už šešis mėnesius, todėl išlaikymo įsiskolinimo prašo prieisti po 400 litų per mėnesį, išskaičius už darželį mokėtą sumą, t.y. 6800 Lt.
Ieškovės atstovas advokatas Gintaras Gricius teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė ieškinį visiškai palaiko, prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 800 Lt nuo bylos iškėlimo teisme, iki vaiko pilnametystės, kuris yra pagrįstas ieškovės pateiktais paskaičiavimais. Atstovas teigė, jog ieškovė iš dalies sutinka su atsakovo priešieškinio reikalavimais, dėl bendravimo tvarkos nustatymo, sutinka, jog pakoregavus kai kuriuos atsakovo reikalavimus būtų nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu jo vaiku. Prašė, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka, kad auklėjimo klausimai būtų sprendžiami abiejų tėvų bendru sutarimu; atsakovas turi teisę pasiimti nepilnametį sūnų, N. M., kas antrą savaitgalį, vaiką pasiimdamas penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.00 val.; turi teisę pasiimti nepilnametį sūnų, N. M., kiekvieną trečiadienį iš jo mokymosi įstaigos pasibaigus pamokoms ir grąžinti vaiką tą pačią dieną iki 19.00 val.; turi teisę pasiimti nepilnametį sūnų, kiekvieną ketvirtadienį iš jo mokymosi įstaigos pasibaigus pamokoms, nuvežti jį į muzikos mokyklą, po jos pasiimti ir grąžinti vaiką tą pačią dieną iki 19.00 val. Taip pat nustatyti tokią švenčių ir atostogų metu bendravimo tvarką, kad N. M., tėvo dieną (t. y. pirmą birželio sekmadienį) praleidžia su tėvu, V. M. nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; senelių (iš tėvo pusės) ir tėvo gimimo dieną: jei tai bus darbo diena – tėvas vaiką pasiima iš mokymo įstaigos ir vaikas su juo būna iki 19.00 val., jei tokia diena yra išeiginė – tada ją sūnus Nemunas praleidžia su tėvu nuo 11.00 iki 19.00 val.; lyginiais metais Šv. Velykas ir mokyklines atostogas, nelyginiais metais Šv. Kalėdas ir mokyklines atostogas, N. M., praleidžia su tėvu, V. M.; lyginiais metais Šv. Kalėdas ir mokyklines atostogas, nelyginiais metais Šv. Velykas ir mokyklines atostogas, N. M., praleidžia su motina. Rudens mokyklines planines atostogas ir Vėlines – nelyginiais metais nepilnametis sūnus praleidžia su tėvu, lyginiais metais – su motina. N. M., tikrąją gimimo dieną, jei tai bus darbo diena – lyginiais metais tėvas vaiką pasiima iš mokymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir vaikas su juo būna iki 19.00 val., jei tokia diena išeina išeiginė – tada ją vaikas praleidžia su tėvu nuo 11.00 val. iki 19.00 val.. Nelyginiais metais nepilnametis sūnus, N. M., savo gimimo dieną praleidžia su motina. N. M. gydantis stacionare gydymo įstaigoje, vaiko tėvas gali jį lankyti bet kada, neribojant lankymo laiko. N. M. gydantis namuose, vaiko tėvas jį gali lankyti tik gavęs trumpają SMS žinutę iš I. L., priešingu atveju lankymas namuose negalimas; apie N. M., mokymo ar gydymo įstaigos pasikeitimą I. L. per tris dienas nuo pasikeitimo informuoja V. M. trumpąją SMS žinute. Ieškovės atstovas prašė įtraukti į sprendimą punktą, kad bendravimo tvarka turi būti siejama ir su vaiko norais. Prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą bendra suma 6800 Lt, t.y. po 400 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovei, kurios yra detalizuotos pateiktame paskaičiavime.
Atsiliepimas
Atsakovas V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko savo priešieškinį, kurį prašo tenkinti, ieškovės ieškinį prašo atmesti. Nesutinka dėl išlaikymo dydžio priteisimo bei dėl išlaikymo įsiskolinimo. Nurodė, jog išlaiko savo vaiką, dėl to nesutinka mokėti ieškovei išlaikymo vaikui, taip pat ir išlaikymo įsiskolinimą, nes teigė teikęs vaikui išlaikymą, mokėjo už vaiko darželį, slaugė vaikui sergant, bendravo su juo, todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Prašo nustatyti, vaiko gyvenamąją vietą su mama, tačiau taip pat nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad vaikas gyventų su juo penkiolika dienų per mėnesį, tada vaikas su juo praleistų pusę mėnesio, jis pilnai išlaikytų vaiką dėl to jam mokėti išlaikymo nereikėtų. Nurodė, kad sutinka su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka su vaiku atostogų ir švenčių dienomis.
Nepilnametis N. M., apklaustas teismo posėdyje parodė, kad gyvena kartu su mama. Namuose gyvena trys žmonės, bute yra trys kambariai, jis turi savo kambarį, kuriame gyvena vienas. Nurodė, jog tėvas V. M. gyvena atskirai, jis ten lankosi dažnokai, nakvoja pas jį. Nurodė, kad norėtų gyventi su mama, o su tėčiu matytis šeštadieniais ir sekmadieniais. Nurodė, jog po pusę mėnesio gyventi pas tėtį ir pusę mėnesio gyventi pas mamą nenorėtų, nes taip labai pasiilgtų mamos ir tėčio. Geriau jaučiasi gyvendamas pas mamą. Teigė, jog mama nedraudžia matytis su tėčiu, kartais jis pats nori matytis su tėčiu, kartais tėtis paskambina ir atvažiuoja pasiimti jį, kartais mama nuveža pas tėtį.
Išvadą duodančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Vladas Narmontas teismo posėdyje parodė, kad dėl vaiko gyvenamosios vvietos nustatymo klausimų kilti neturėtų, nes vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą per dvi vietas, prieštarautų vaiko interesams, vaiko nuomonė, dėl gyvenimo su mama buvo išreikšta ir anksčiau. Turėtų būti tenkintina ieškovės pateikta bendravimo su vaiku tvarka ir grafikas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad N. M., gim. 2006 m. spalio 18 d. yra šalių sūnus (5 b.l.). Vaikas gimė nesusituokusiems tėvams. Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. nepilnametis lanko pradinės mokyklos pirmą klasę. Ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko N. M. gyvenamosios vietos nustatymo su motina I. L. nėra, atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina, todėl teismas tenkina ieškovės prašymą dėl sūnaus N. M. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Vaikas nuo pat gimimo gyvena su motina, ji juo rūpinasi, išlaiko, užtikrina vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarka nustatytina teismo sprendimu. Tokį ginčą teismas sprendžia, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir panašai), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Tokiu atveju turi būti nustatoma tokia vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaiko, bendravimo tvarka, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaiką, galimybę vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, tai yra, atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek vaiko tėvų, giminaičių, tiek ir dėl kito tėvo bei pačio vaiko.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant atsakovo siūlomą nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kad vaikas pusę laiko gyvena pas tėvą ir pusę laiko gyvena pas motiną, teismas daro išvadą, kad tokia bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad mažametis N. M. gyvena saugioje ir darnioje aplinkoje, juo pastoviai rūpinasi mama. Vaikas mokosi pradinės mokyklos pirmoje klasėje, lanko muzikos mokyklą. Teismo nuomone, vaikui netinkama tokia bendravimo su tėvais tvarka, kai jis du kartus per mėnesį turėtų persikelti iš vieno tėvo pas kitą. Taip keičiant vaiko gyvenamąją vietą būtų trikdomas nusistovėjęs kasdienis ritmas. Išklausius teismo posėdžio metu ieškovės, jos atstovo, atsakovo, išvadą teikiančios institucijos atstovo bei mažamečio N. M. pasisakymus dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo bei siekiant apsaugoti vaiko interesus, taip pat suteikiant kitam iš tėvų, su kuriuo vaikas kartu negyvena, įstatymo numatytą galimybę matytis su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, teismas sprendžia, kad geriausiai vaiko ir jo tėvų interesus atitiks atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. M. tvarka – 1) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas vaiką penktadienį nuo 18 valandos ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 valandos; 2) kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės trečiadienį paima vaiką iš jo mokymosi įstaigos pasibaigus pamokoms ir grąžina vaiką tą pačią dieną iki 19.00 val.; kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės ketvirtadienį paima vaiką iš jo mokymosi įstaigos pasibaigus pamokoms, nuveža jį į muzikos mokyklą, po jos pasiima ir grąžina vaiką tą pačią dieną iki 19.00 val.; 3) Ieškovė su sūnumi leidžia kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius; 4) Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas, Naujųjų metų šventę bei mokyklines atostogas– nelyginiais metais vaikas leidžia su tėvu V. M.; lyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas, Naujųjų metų šventę bei mokyklines atostogas vaikas praleidžia su mama; 5) Šv. Velykas bei mokyklines atostogas – nelyginiais metais vaikas leidžia su motina, lyginiais metais su tėvu; 6) rudens mokyklines planines atostogas bei Vėlines nelyginiais metais vaikas leidžia su tėvu, lyginiais metais – su mama; 7) tikrąją vaiko, N. M., gimimo dieną, lyginiais metais vaikas leidžia su tėvu, jei tai darbo diena –tėvas vaiką pasiima iš mokymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir vaikas su juo būna iki 19.00 val., jei tokia diena yra išeiginė – tada ją vaikas praleidžia su tėvu nuo 11.00 val. iki 19.00 val., nelyginiais metais vaikas savo gimimo dieną leidžia su mama; 8) tėvo dieną (t. y. pirmą birželio sekmadienį) N. M. praleidžia su tėvu, V. M. nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; senelių (iš tėvo pusės) ir tėvo gimimo dieną: jei tai bus darbo dieną – tėvas vaiką pasiima iš mokymo įstaigos ir vaikas su juo būna iki 19.00 val., jei tokia dieną yra išeiginė – tada ją vaikas praleidžia su tėvu nuo 11.00 iki 19.00 val.;9) motinos dieną (t.y. pirmą gegužės sekmadienį) N. M. leidžia su mama; senelių (iš mamos pusės) ir mamos gimtadienius – vaikas leidžia su mama; 10) vaikui gydantis gydymo įstaigoje, stacionare, vaiko tėvas gali jį lankyti bet kada, neribojant lankymo laiko, N. M. gydantis namuose, vaiko tėvas jį gali lankyti lankymo laiką suderinęs su vaiko motina I. L.; 11) tėvai leisdami laiką su vaiku savaitgaliais, ar atostogų metu turi teisę išsivežti vaiką į užsienio šalį, apie tai informuodami vienas kitą likus ne mažiau nei trims dienoms iki išvykimo.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota LR CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (LR CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (LR CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (LR CK 3.185 straipsnis).
Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (LR CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (LR CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.
Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (LR CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to LR CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti.
Iš ieškovės ieškinio bei paaiškinimo teisme matyti, jog atsakovas nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį sūnų ir nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. neteikia jam pastovaus išlaikymo. Ieškovė yra dirbanti, jos gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 2429 Lt (9 b. l.), turi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto – butą (59, 110-111 b. l.) bei kilnojamojo turto – automobilį (60 b.l.). Ieškovė pateikė teismui nepilnamečio vaiko išlaikymui mėnesiui reikalingų lėšų paskaičiavimą, iš kurio matyti, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 1300,00 Lt (10 b. l.). Ieškovė per mėnesį išleidžia: 175,00 Lt komunalinėms išlaidoms (vaiko dalis), 110,00 Lt mokesčiams mokykloje, 500,00 Lt vaiko maitinimui, 140,00 Lt rūbams ir avalynei, 20,00 Lt higienos priemonėms, 110,00 Lt pramogoms, žaislams ir lavinimo priemonėms, 40,00 Lt muzikos mokyklai, 120,00 Lt vaistams ir vitaminams, gydymo išlaidoms, 130,00 Lt kitoms išlaidoms, atskirai nurodė patiriamas išlaidas vaiko gimtadieniui, atostogoms. Atsakovas yra dirbantis, gauna minimalų darbo užmokestį (43 b.l.), yra V. M. tikrosios ūkinės bendrijos „Meškinas“ savininku, valdantis 50 procentų bendrijos akcijų (67-70 b. l.), turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, kuris yra areštuotas antstolio (36-42 b. l.), transporto priemonių registruotų jo vardu neturi. Atsiliepime į ieškovės ieškinį bei savo priešieškinyje nurodė, jog teikė savo sūnui išlaikymą, taip pat dvi savaites, kai sūnus gyvens pas jį, pilnai išlaikys savo sūnų, konkrečios pinigų sumos, kurią gali skirti nepilnamečio sūnaus išlaikymui nenurodė.
Teismas pripažįsta, kad yra būtinos ieškovės nurodytos vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos maistui, sveikatos priežiūrai, mokymosi bei lavinimo reikmėms, aprangai, higienos priemonėms, užklasinei veiklai, tačiau ieškovės nurodytos išlaidos gali būti mažinamos jas protingai planuojant, racionaliai naudojant turimas lėšas ir atsisakant to, kas nėra būtina. Įvertinus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, pripažintina, kad N. M. poreikiams patenkinti pakanka 1000 Lt sumos kas mėnesį, todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymas iš atsakovo po 800 Lt kiekvieną mėnesį laikytinas neproporcingu vaiko poreikiams tenkinti bei atsakovo gaunamoms pajamoms. Pažymėtina, jog nustačius atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, vaikas du savaitgalius per mėnesį, dalį švenčių, atostogų leis su savo tėvu, kuris tuos metu išlaikys nepilnametį.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo V. M. nepilnamečio N. M. išlaikymui priteisiant po 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2013-03-25 iki jo pilnametystės (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.194 str. 3 d.).
Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).
Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (LR CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.
Pažymėtina tai, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
LR CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė su atsakovu negyvena nuo 2011 metų liepos mėnesio, tą laikotarpį atsakovas neteikė pastovių pajamų vaiko išlaikymui, tačiau kartais mokėjo mokesčius už vaiko lankomą darželį, iš viso 854,00 Lt, du kartus sumokėjo po 400,00 Lt ieškovei vaiko išlaikymui. Ieškovė prašė priteisti 6800 Lt, išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d., t.y. po 400 Lt kiekvieną mėnesį, išskaičiavusi atsakovo sumokėtus 800 Lt bei mokestį už darželį.
Spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo sumos priteisimo klausimą Teismas mano, kad ieškovė turėjo galimybę anksčiau kreiptis į Teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, tačiau dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nesikreipė. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jos prašomą priteisti, išlaikymo dydį, įsiskolinimo laikotarpiu. Ieškovė neneigė, jog atsakovas mokėjo už nepilnamečio vaiko darželį bei du kartus sumokėjo vaiko išlaikymui po 400 litų, t.y. piktybiškai nevengė išlaikyti savo nepilnamečio sūnaus. Teismas daro išvadą, kad atsižvelgus į nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, laikytina, kad nuo 2011-08-01 iki 2013-03-01 N. M. poreikiams tenkinti 500 Lt išlaikymo suma per mėnesį iš abiejų tėvų buvo pakankama ir būtina. Laikytina, kad nuo 2011-08-01 iki 2013-03-01 atsakovas turėjo sūnui teikti 250 Lt išlaikymą, todėl susidarė 4750 Lt dydžio įsiskolinimas. Iš susidariusio išlaikymo įsiskolinimo 4750 Lt sumos išskaičiuotina 1654,00 Lt suma, kurią atsakovas sumokėjo įsiskolinimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo V. M. priteisiant 3096,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo.
N. M. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė I. L., nes su ja gyvena vaikas (CK 3.190 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
LR CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jų patenkintų reikalavimų daliai.
Bylos duomenimis ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 143,00 Lt žyminis mokestis, 189,00 Lt išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2000,00 Lt už advokato teisinę pagalbą bei atstovavimą teisme. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 144,00 Lt žyminis mokestis už teiktą priešieškinį.
Ieškovė paduodant ieškinį dėl išlaikymo priteisimo įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, patenkinus ieškinį iš dalies, žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo į valstybės pajamas pagal bendrą išlaikymo išmokų už vienerius metus sumą – 180,00 Lt (500,00 Lt x 12 mėn. = 6000 Lt x 3 %) bei 93,00 Lt už išlaikymo įsiskolinimą (3096,00 Lt x 3 % ) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš dalies, 62,5 %, patenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir iš dalies, 45,5 %, patenkinus ieškovės reikalavimą, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat patenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, iš atsakovo ieškovei priteistina 1080,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovo V. M. ieškovei priteistina 189,00 Lt išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (LR CPK 88 str. 1d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265 ir 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, nepilnamečio N. M., gim. 2006 m. spalio 18 d., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:
– V. M. su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas vaiką penktadienį nuo 18 valandos ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 valandos;
– V. M. kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės trečiadienį paima vaiką iš jo mokymosi įstaigos pasibaigus pamokoms ir grąžina vaiką tą pačią dieną iki 19.00 val.; kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės ketvirtadienį paima vaiką iš jo mokymosi įstaigos pasibaigus pamokoms, nuveža jį į muzikos mokyklą, po jos pasiima ir grąžina vaiką tą pačią dieną iki 19.00 val.;
– Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas, Naujųjų metų šventę bei mokyklines atostogas nelyginiais metais vaikas leidžia su tėvu V. M.; lyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas, Naujųjų metų šventę bei mokyklines atostogas vaikas praleidžia su mama I. L.;
– Šv. Velykas bei mokyklines atostogas nelyginiais metais vaikas leidžia su motina I. L., lyginiais metais su tėvu V. M.;
– rudens mokyklines planines atostogas bei Vėlines nelyginiais metais vaikas leidžia su tėvu V. M., lyginiais metais – su mama I. L.;
– N. M. gimimo dieną, lyginiais metais vaikas leidžia su tėvu V. M.. Jei tai yra darbo diena – tėvas vaiką pasiima iš mokymo įstaigos pasibaigus pamokoms ir vaikas su juo būna iki 19.00 val., jei tokia diena yra išeiginė – ją vaikas praleidžia su tėvu nuo 11.00 val. iki 19.00 val., nelyginiais metais vaikas savo gimimo dieną leidžia su mama I. L.;
– Tėvo dieną (t. y. pirmą birželio sekmadienį) N. M. praleidžia su tėvu V. M. nuo 11.00 val. iki 19.00 val. Senelių (iš tėvo pusės) ir tėvo gimimo dieną: jei tai bus darbo diena – tėvas vaiką pasiima iš mokymo įstaigos ir vaikas su juo būna iki 19.00 val., jei tokia dieną yra išeiginė – ją vaikas praleidžia su tėvu nuo 11.00 iki 19.00 val.;
– Motinos dieną (t.y. pirmą gegužės sekmadienį), senelių (iš mamos pusės) ir mamos gimtadienius N. M. leidžia su mama I. L.;
– vaikui gydantis gydymo įstaigoje, stacionare, vaiko tėvas V. M., gali jį lankyti bet kada, neribojant lankymo laiko, N. M. gydantis namuose, vaiko tėvas jį gali lankyti lankymo laiką suderinęs su vaiko motina I. L.;
– tėvai leisdami laiką su vaiku savaitgaliais, ar atostogų metu turi teisę išsivežti vaiką į užsienio šalį, apie tai informuodami vienas kitą likus ne mažiau nei trims dienoms iki išvykimo.
Priteisti iš atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 500,00 Lt (penkis šimtus litų) kasmėnesinėmis išmokomis nuo 2013-03-25 iki jo pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui sūnui N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą 3096,00 Lt (tris tūkstančius devyniasdešimt šešis litus).
Paskirti I. L., N. M. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) į Valstybės biudžetą 273,00 Lt (du šimtus septyniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio, (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos pavadinimas: žyminis mokestis, įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 1080,00 Lt (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų ir 189,00 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis litus) išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
Išaiškinti šalims, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos pakeitimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.