Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-27-464/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-12
Bylos Nr.: e2A-27-464/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00254-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė
Atsakovas: L. G.

Kategorijos

2.2.2.7Juridinio asmens organai
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-27-464/2023Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00254-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.18 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic TS group“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic TS group“ ieškinį atsakovei L. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) ,,Baltic TS group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės L. G. 163 479,23 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri 2021 m. sausio 22 d. nutraukta, o 2021 m. vasario 10 d. priimta papildoma teismo nutartimi, įsiteisėjusia 2021 m. kovo 25 d., bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Atsakovė, kuri iki bankroto bylos iškėlimo buvo ieškovės vadove, sudarė fiktyvų, bendrovei nenaudingą sandorį, jį sudarė pažeisdama restruktūrizavimo proceso teisės normas. Atsakovė, veikdama kaip ieškovės atstovė, 2017 m. lapkričio 14 d. su vienu iš savo kreditorių SIA Lescinsky Service, kuris kartu buvo ir jos akcininkas, sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo už 141 702,54 Eur kainą parduoti bendrovei priklausiusią įrangą. Tačiau 2017 metų gegužės mėn. parengtame ir teismo 2017 m. birželio 5 d. patvirtintame bendrovės restruktūrizavimo plane toks turto pardavimo sandoris nebuvo numatytas. Sandorio sudarymo metu perleidžiamas turtas nebuvo įtrauktas į bendrovės turto balansą, nebuvo gautas kreditorių pritarimas, jis nebuvo teikiamas teismui tvirtinti. Be to, bendrovė faktiškai jokių lėšų iš šio turto pardavimo negavo, nes buvo atliktas priešpriešinių prievolių įskaitymas. Tik po šio sandorio sudarymo, t. y. 2018 m. gruodžio 12 d., buvo pateiktas pasiūlymas pakeisti restruktūrizavimo planą, numatant bendrovei nereikalingos tos pačios įrangos pardavimą. Kreditoriai 2018 m. gruodžio 27 d. pritarė restruktūrizavimo plano pakeitimui, kurį teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtino. Šalys tik dėl akių 2019 m. sausio 7 d. pasirašė sutartį, kuri nenaudinga nei kreditoriams, nei bendrovei, juolab kad faktiškai sandoris jau buvo ir įvykdytas. Atsakovės veiksmai, suteikiant pirmumą vienam iš kreditorių, kuris buvo bendrovės akcininku, be kreditorių sutikimo ir be jokio užmokesčio perdavus bendrovės turtą, lėmė 119 960 Eur žalos atsiradimą.

3. Ieškovės teigimu, žala bendrovei (jos kreditoriams) buvo padaryta ir neperdavus bankroto administratorei vertingo turto. Prieš pat bankroto bylos iškėlimą buvo nurašytas ilgalaikis bendrovės turtas, kurio vertė – 43 519,23 Eur. Ilgalaikio turto likvidavimo aktuose nebuvo nurodyta jokių duomenų apie nurašomo turto nusidėvėjimą ar nurašymo priežastis. Duomenų apie šio turto utilizavimą arba perdavimą atliekų tvarkytojui taip pat nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovės BUAB ,,Baltic TS group“ ieškinį patenkino iš dalies: (1) priteisė iš atsakovės L. G. 2 494,45 Eur žalos atlyginimą, 27 Eur bylinėjimosi išlaidas; (2) kitą ieškinio dalį atmetė; (3) priteisė atsakovei iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 2 689,05 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo, žalos ir jos dydžio, sudarant 2017 m. lapkričio 14 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ieškinio reikalavimo dalį dėl 119 960 Eur žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

7. Visų pirma teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų apie 2017 m. lapkričio 14 d. sutarties faktinį įvykdymą, t. y. įrenginių perdavimą pirkėjui SIA Lescinsky Service. Į bylą originalo kalba sudaryta 2017 m. lapkričio 14 d. sutartis nebuvo pateikta, be to, kaip matyti iš pateikto į bylą ieškovės akcininkų 2018 m. lapkričio 10 d. protokolo, akcininkai priėmė sprendimą anuliuoti 2017 m. lapkričio 14 d. sutartį. Aplinkybę, kad ir po 2017 m. lapkričio 14 d. sutartyje nurodytu turtu faktiškai disponavo pati ieškovė, vykdydama savo tiesioginę veiklą, patvirtino liudytoja byloje apklausta buvusi restruktūrizavimo administratorė J. K.. Teismo vertinimu, šią aplinkybę taip pat patvirtina ir bendrovės 2018 metais gautas 8 752 Eur pelnas.

8. Įvertinęs tai, kad 2018 m. gruodžio mėn. buvo kreiptasi į bendrovės kreditorius dėl to paties turto pardavimo ir analogiško sandorio sudarymo, teismas padarė išvadą, kad faktiškai kreditoriai buvo informuoti apie turto perleidimo sandorį, jiems buvo atskleista turto sudėtis bei pardavimo kaina. Todėl net ir pripažinus, kad ginčo turtas buvo parduotas 2017 m. lapkričio 14 d., tai savaime nesudarytų pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Teismas nenustatė pagrindo taikyti žalos atlyginimo instituto ir dėl ieškovės įrodinėjamo 2019 m. sausio 7 d. sandorio fiktyvumo, t. y. kad 2018 m. gruodžio 27 d. bendrovės kreditorių susirinkimo buvo prašoma leisti parduoti turtą, kuris jau buvo parduotas.

9. Kaip nepagrįstus teismas atmetė taip pat ir tokius ieškovės argumentus, kad ginčo turto perleidimo sandoris nebuvo naudingas bendrovei, nes ši faktiškai negavo už jį jokių piniginių lėšų. Pirma, turtas buvo parduotas pagrindiniam bendrovės kreditoriui, kurio kreditorinio reikalavimo dydis 2017 m. vasario 23 d. buvo 141 702,54 Eur, o vėliau padidėjo iki 475 050,50 Eur. Sudarius ieškovės nurodytą sandorį buvo sumažintas šio kreditoriaus reikalavimo dydis. Lėšos, panaudotos atsiskaityti su kreditoriumi, nėra ir negali būti laikomos bendrovės patirta žala, kadangi išmokėtų lėšų dydžiu atitinkamai sumažėjo ir įsipareigojimų suma, o tai reiškia, kad turto ir įsipareigojimų balansas išliko nepakitęs. Antra, aplinkybė, kad konkretaus kreditoriaus reikalavimas negalėjo būti patenkintas, nes pirmiau buvo patenkintas kito kreditoriaus reikalavimas, sprendžiant dėl vadovo atsakomybės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio pagrindu nelaikytina žala bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2017). Trečia, ieškovė neįrodė žalos bei dydžio, kadangi ginčo turtą kreditoriui perleido už kelis kartus didesnę, nei ji pati už jį buvo sumokėjusi, kainą.

10. Ieškovės reikalavimą dėl 43 519,23 Eur žalos atlyginimo, kurią nemokumo administratorė siejo su jai neperduoto turto verte, teismas pripažino iš dalies pagrįstu. Teismas sprendė, kad ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo tvarkomi pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Be kita ko, į likviduoto turto sąrašą buvo įtraukti ir trys turto vienetai, kurie 2019 m. sausio 7 d. sutarties pagrindu buvo perleisti kreditoriui SIA Lescinsky Service. Tačiau, teismo vertinimu, neteisėti veiksmai (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas) nėra priežastiniu ryšiu susiję su visa ieškovės įrodinėta 43 519,23 Eur žala. Netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas pats savaime nesukelia žalos, kadangi į apskaitą įtrauktas turtas gali būti panaudotas bendrovės veikloje ar kitais teisėtais tikslais. Kita vertus, netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti bendrovės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos bendrovei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne bendrovės interesais.

11. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija žalos dydį skaičiuoti nuo nurašyto turto įsigijimo vertės. Pažymėjo kad turtas bendrovėje buvo naudojamas, juolab kad bendrovė veiklą vykdė iki pat bankroto bylos jai iškėlimo 2021 m. vasario mėn., o per 2 metus įrenginiai, naudoti darbui su metalu, įprastai nusidėvi. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės veiksmai juos nurašyti buvo neteisėti. Iš atsakovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2021 m. vasario mėn. nurašytas turtas buvo priduotas UAB ,,Stasmila“ kaip metalo laužas, teismas nustatė, kad už jį įmonė gavo 2 737,39 Eur. Kita vertus, atsakovė neįrodė, kur buvo panaudotas nurašytas 2 494,45 Eur vertės turtas, kuris nebuvo priduotas kaip metalo laužas.

12. Nustatęs, kad prieš pat bankroto bylos iškėlimą buvo nurašytas 5 231,84 Eur vertės ieškovės turtas, kurį pridavus į metalo laužą buvo gauti 2 737,39 Eur, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 2 494,45 Eur (5 231,84 Eur – 2 737,39 Eur) žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Ieškovė BUAB ,,Baltic TS group“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; papildyti teismo sprendimą, priteisiant iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Konstatuodamas, kad įrangos perleidimo sandoris buvo naudingas bendrovei, teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis atsakovės ir restruktūrizavimo administratorės paaiškinimais, kurie turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi.

13.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad 2017 m. lapkričio 14 d. sutarties sudarymo faktas nebuvo įrodytas. Nė viena iš bylos šalių šios faktinės aplinkybės neginčijo. Teismo argumentas, kad nėra sutarties tinkamai patvirtintos kopijos ir tai sudaro prielaidas atmesti ieškovės įrodinėjamas aplinkybes apie turto pardavimą 2017 metais, laikytinas visiškai nepagrįstu. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad 2017 m. lapkričio 14 d. sutartis akcininkų susirinkime buvo anuliuota, nes nėra įstatyme numatyto tokio sutarties pasibaigimo pagrindo.

13.3. Tai, kad kreditoriai vėliau buvo informuoti apie turto pardavimą, priešingai nei sprendė teismas, nesudaro pagrindo vertinimui, jog atsakovė elgėsi teisėtai ir tokie jos veiksmai nesukėlė bendrovei žalos. Teismas neįvertino aplinkybių, kad turtas nebuvo perleistas vykdant kreditorių valią, t. y. viešu pardavimu, lėšas naudojant apyvartinėms lėšoms papildyti. Jokios lėšos nei pagal 2017 m. lapkričio 14 d., nei pagal 2019 m. sausio 7 d. sandorius nebuvo gautos. Atsakovė, perleisdama nuosavybės teisę į turtą vienam iš kreditorių ir akcininkų, už tai negaunant jokių piniginių lėšų, padarė žalą bendrovei.

13.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad žala bendrovei ir jos kreditoriams nebuvo padaryta. Byloje buvo įrodinėjama žala kaip negautos pajamos už parduotą turtą, atsakovės neteisėtus veiksmus įrodinėjant jos atitinkamu (ne)veikimu, nereikalaujant ir visiškai nesitikint iš pirkėjo apmokėjimo, o jos dydis buvo apibrėžtas sutartimi numatyta pardavimo kaina. Vertinant atsakovės, kaip įmonės administracijos vadovės, veiksmų teisėtumą ir (ar) neteisėtumą, turėjo būti remiamasi ne tik CK 2.87 straipsnio nuostatomis, bet ir CK 6.246 straipsnio 1 dalimi.

Atsiliepimas

13.5. Spręsdamas dėl žalos, susijusios su neperduotu turtu, atlyginimo, teismas vadovavosi atsakovės su atsiliepimu pateikta lentele, kurioje kai kurio turto įsigijimo kaina ir data nebuvo nurodyta (pavyzdžiui, kompiuteris, spausdintuvas, telefonas) ir nei viena iš šių aplinkybių nebuvo pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

13.6. Teismas neteisingai nustatė nurašyto turto vertę, kurią sudarė ne tik metalo įrankiai, bet ir kita organizacinė technika, į ką teismas neatkreipė dėmesio. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad atsakovės vadovavimo įmonei laikotarpiu prieš pat bankroto bylos iškėlimą buvo nurašytas tik 5 231,84 Eur vertės įmonės turtas. Be to, nebuvo įrodyta, kad už nurašytą metalo laužą bendrovė gavo 2 737,39 Eur, taigi nebuvo pagrindo šia suma sumažinti žalos, patirtos dėl nepagrįsto turto nurašymo, dydį.

13.7. Ieškovė, be kita ko, turėjo įrodyti, kad atsakovė be pagrindo nurašė konkrečios vertės buvusį turtą, tokiu būdu pagrįsdama susidariusią žalą ir jos dydį. Tuo tarpu reikalavimas įrodyti, kad atsakovė nurašė buvusį dar vertingą turtą be teisinio pagrindo, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra. Teisinis pagrindas nurašyti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį manomą turto nurašymo pagrindą, įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica).

13.8. Teismas neišsprendė ieškovės išvestinio reikalavimo priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Kadangi toks reikalavimas yra procesinio pobūdžio, šis teismo sprendimo trūkumas gali būti ištaisytas ir apeliacinės instancijos teisme.

14. Atsakovė L. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, 2022 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

14.1. Ieškovė neįrodė, kad turtas buvo parduotas 2017 m. lapkričio 14 d. sutartimi, nes byloje nėra pateiktas net šios sutarties originalas, tik galimo teksto vertimas į lietuvių kalbą, kuris nėra pasirašytas, nenurodyta vertimo data ir nepridėtas originalus išverstas dokumentas ar jo kopija. Toks dokumentas negali būti laikomas tinkamu rašytiniu įrodymu, kuris pagrįstų sandorio sudarymo faktą bei jo turinį. Be to, ši sutartis nebuvo vykdoma, joks turtas nebuvo perduotas.

14.2. Priešingai nei teigia ieškovė, įrangą buvo nuspręsta parduoti dėl to, kad ją reikėjo remontuoti ir nebuvo galimybės ja naudotis. SIA Lescinsky Service, kuris, kitaip nei tvirtina ieškovė, nebuvo ieškovės akcininku, pasiūlymas įgyti tiek tą įrangą, kuri realiai egzistavo, tiek tą, kuri buvo tik buhalterinėje apskaitoje, taip pat realiai egzistuojančią įrangą suremontuoti ir leisti naudotis ieškovei dar kurį laiką, buvo itin naudingas pasiūlymas bendrovei.

14.3. Ginčo turtas 2017 m. vasario 7 d. iš BUAB „Baltic Contractors“ buvo įsigytas už 32 500 Eur kainą. Įsigijus įrangą tapo aišku, kad ją reikės remontuoti, todėl siekiant išvengti papildomų išlaidų nuspręsta įrangą parduoti. Kadangi SIA Lescinsky Service pasiūlė nupirkti turtą itin geromis sąlygomis – už 3,5 karto didesnę kainą nei įranga buvo nupirkta, ją neatlygintinai suremontavo ir paliko įsigytą įrangą neterminuotai naudotis ieškovei, toks sandoris buvo naudingas ieškovei.

14.4. Nurašytas turtas buvo visiškai nudėvėtas, sugadintas arba apskaitoje esantis tik per klaidą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nurašydama turtą ji vykdė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo ir buhalterinės apskaitos taisyklių nustatytą prievolę skaičiuoti turto nusidėvėjimą, nudėvėtą, sugadintą ar neegzistuojantį turtą nurašyti. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo aktai buvo pildomi kiekvienais metais. Nurašytas turtas utilizuotas pagal sudarytas sutartis su atliekų tvarkymo paslaugas teikusiomis įmonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl juridinio asmens valdymo organo atsakomybės pagrindų ir sąlygų

15. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, priima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Valdymo organai atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus CK 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (CK 2.82 straipsnio 2, 3 dalys).

16. Specialioje ir nagrinėjamam ginčui taip pat aktualioje teisės normoje – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 1 dalyje – yra nurodyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Šioje teisės normoje yra aptariamos ir valdymo organo (vadovo) pareigos, t. y. bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), sandorių su susijusiomis šalimis, kurie sudaromi įprastinėmis rinkos sąlygomis verčiantis įprastine ūkine veikla, vertinimo tvarkos ir sąlygų aprašo projekto parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 4 punktas).

17. Juridinio asmens organų narių bendrosios pareigos yra aptartos ir CK 2.87 straipsnyje. Be kita ko, juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis); negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (CK 2.87 straipsnio 4 dalis).

18. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

19. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti, kaip minėta, būtina ir jo kaltė, tačiau teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

20. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-686/2017).

21. Nagrinėjamoje byloje apeliantė BUAB ,,Baltic TS group“ pareiškė reikalavimą atsakovei L. G., kuri nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki bankroto bylos apeliantei iškėlimo 2021 m. vasario 10 d. buvo jos vadove, dėl 163 479,23 Eur žalos atlyginimo. Šį reikalavimą apeliantė grindė sandorio, kuriuo bendrovės kreditoriui SIA Lescinsky Service už 119 960 Eur kainą buvo perleistas apeliantės turtas, įforminto dviem, t. y. 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. sausio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimis, teisiniu ydingumu, jo nenaudingumu bendrovei, paskesnės sutarties fiktyvumu, apeliantės vertinimu, prieš tai įvykdžius pirmesnę sutartį, taip pat 2020 m. rugpjūčio 31 d., 2020 m. gruodžio 2 d., 2020 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto likvidavimo aktuose nurodyto 43 519,23 Eur vertės turto nepagrįstu nurašymu (pagrindo tam nebuvimu) ir jo neperdavimu nemokumo administratorei.

22. Pirmosios instancijos teismas dalį apeliantės ieškinio reikalavimų už 2 494,45 Eur sumą patenkino, tačiau šios teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nekvestionuojamas, taigi nebus ir vertinamas (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, pasisako dėl civilinės atsakomybės instituto atsakovei taikymo toje ginčo dalyje, kurioje ieškinys nebuvo patenkintas.

Dėl vadovės veiksmų, sudarius bendrovės turto perleidimo sandorį, vertinimo

23. Apeliantė nesutikimą su teismo sprendimo dalimi, kuria jos reikalavimas dėl 119 960 Eur žalos atlyginimo atmestas, argumentuoja bylos faktinių aplinkybių netinkamu įvertinimu ir netinkamu materialinės teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčui aktualias faktines aplinkybes bei, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, padarė teisėtą ir įrodymais pagrįstą išvadą, kad apeliantė šioje ginčo dalyje neįrodė sąlygų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei taikyti.

24. Tokie ieškinio argumentai, kuriais iš esmės yra grindžiamas ir apeliacinis skundas, t. y. kad atsakovė sprendimą parduoti bendrovės turtą priėmė vienasmeniškai, nors tuo metu apeliantė jau turėjo restruktūrizuojamos bendrovės statusą ir visus su turto disponavimu susijusius klausimus turėjo spręsti bendrovės kreditoriai, kad buvo suteiktas pirmumas vienam iš kreditorių, kuris yra ir ieškovės akcininkas, už parduotą turtą faktiškai negaunant jokių piniginių lėšų (buvo atliktas įskaitymas), aiškiai stokoja pagrįstumo ir nesuponuoja kitokios išvados dėl atsakovės atsakomybės, nei padarė pirmosios instancijos teismas, t. y. kad atsakovė nepažeidė bendrovės vadovui tenkančių fiduciarinių pareigų.

25. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame teismo sprendime, būtent atsakovės iniciatyva Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1614-826/2016 iškėlė bendrovei restruktūrizavimo bylą. Ginčo dėl to, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtintame bendrovės restruktūrizavimo plane nebuvo numatytas bendrovei priklausančio turto pardavimas, nėra. Nėra ginčo ir dėl to, kad pagal 2017 m. lapkričio 14 d. su kreditoriumi SIA Lescinsky Service sudarytą įrangos pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui už 119 960 Eur kainą turėjo būti perleistas toks apeliantės turtas: du kranai (8 t ir 10 t), tekinimo staklės (2 vnt.), valcavimo staklės (1 vnt.), šlifavimo staklės (1 vnt.), frezavimo staklės (1 vnt.), vertikalios gręžimo staklės (2 vnt.), dažymo kamera (1 vnt.), biuro baldai.

26. Viena vertus, apeliantė iš dalies yra teisi, teigdama, kad toks sandoris, atsižvelgiant į apeliantės jo sudarymo metu buvusį restruktūrizuojamos bendrovės statusą, be kreditorių pritarimo bei restruktūrizavimo plano pakeitimo ir jo patvirtinimo negalėjo būti sudarytas. Kita vertus, tokios aplinkybės, patvirtinamos byloje esančių įrodymų visuma, t. y. kad 2017 m. lapkričio 14 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutartis akcininkų sprendimu visgi buvo anuliuota (atšaukta) ir, gavus kreditorių susirinkimo sutikimą sudaryti naują analogišką sutartį su tuo pačiu pirkėju, tokiomis pačiomis sąlygomis, įforminta iš naujo kitu teisiniu dokumentu (2019 m. sausio 7 d. sutartimi), priimant domėn ir tokius faktus, kad po 2017 m. lapkričio 14 d. apeliantė sutarties dalyką sudarančiu turtu naudojosi savo ūkinėje veikoje, kad už įgytą turtą buvo atsiskaityta 2020 m. liepos 21 d. atlikus priešpriešinių prievolių įskaitymą (pagrindo įskaitymui buvimas nėra ginčijamas), leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė ėmėsi veiksmų ištaisyti pirmosios sutarties sudarymo trūkumus.

27. Apeliantės įvardyto atsakovės ketinimo slėpti pirmąją sutartį, sudarant fiktyvią (tik dėl akių) antrąją sutartį, jokie bylos įrodymai, išskyrus bankroto administratorės deklaratyvius teiginius, nepatvirtina. Priešingai, faktas kad bendrovės kreditoriai tokiam turto pardavimo sandoriui būtent tokiomis sąlygomis, be kita ko, įvertinę ir jo naudingumą bendrovei, pritarė, vadinasi, pritarė ir bendrovės vadovės anksčiau priimtam verslo sprendimui turtą parduoti, yra akivaizdus.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo aspektu pasisakoma, kad valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013). Asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Jei vadovas konkrečiame įmonės veiklos epizode veikė ne įmonės, bet savo ar trečiųjų asmenų naudai, laikytina, kad jis tyčia pažeidė įmonės interesus ir elgėsi nelojaliai, išskyrus atvejus, kai laikomasi CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų taisyklių. Vertinant įmonės vadovo veiklą, taikytina verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią, siekiant išvengti įmonių plėtros lėtėjimo, smukimo, bendrovės valdybos nariams (vadovui) suteikiama išplėsta verslo sprendimų apimtis (angl. a widened scope of business judgment), tai reiškia, kad teismai revizuoja valdybos narių (vadovo) sprendimus tik tais atvejais, jei esama akivaizdžių stropumo (rūpestingumo) ar lojalumo trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

29. Verslo sprendimų priėmimo taisyklė skirta bendrovės vadovams nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus, apsaugoti. Tai yra svarbu tam, kad teismų praktikoje nebūtų pasiektas priešingas siekiamam rezultatas, t. y. kad, siekiant apsaugoti įmonių kreditorių teises ir interesus, nebūtų slopinama bendrovių vadovų protinga rizika, kuri yra būtina verslui plėtoti. Svarbu įvertinti atsakingo už įmonės veiklą subjekto veiksmus, t. y. kiek jis buvo lojalus bendrovės interesams, rūpestingas, kiek jo sprendimai buvo sąžiningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkiama kvalifikuotų specialistų pagalba ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-219/2018, 38–39 punktai).

30. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į atsakovės argumentus, kurių apeliantė, turėdama pareigą įrodyti tris (iš keturių) civilinės atsakomybės sąlygas, jokiais kitais įrodymais nepaneigė, kad, atsižvelgiant į buvusį tuo metu bendrovės teisinį statusą, piniginių lėšų trūkumą, iš esmės finansuojant jos veiklą kreditoriui SIA Lescinsky Service, nebuvo galimybės skirti lėšų dar ir įsigytos įrangos remontui. Tokioje situacijoje šio turto pardavimas už gerokai didesnę nei buvusi įsigijimo kainą kreditoriui, pastarajam užtikrinant galimybę bendrovei naudotis šia įranga ūkinėje veikloje, negali būti vertinamas kaip vadovės priimtas bendrovei nenaudingas ar nesąžiningas verslo sprendimas, kuris ir pačių kreditorių tokiu nebuvo pripažintas, kai į juos buvo kreiptasi gauti sutikimą pardavimui. Nelojalumo bendrovei (jos kreditoriams), veikimo ne bendrovės, o kitų asmenų interesais, ar juo labiau tyčios pažeisti bendrovės interesus, kaip būtinosios sąlygos konstatuoti fiduciarinių vadovo pareigų pažeidimą ir taikyti civilinę atsakomybę, teisėjų kolegija šioje situacijoje neįžvelgia.

31. Apeliantės teiginiai, kad 2017 m. lapkričio 14 d. sutartis negalėjo būti anuliuota ir sudaryta kita sutartis, nes nebuvo nė vieno įstatyme tam numatyto sutarties pasibaigimo pagrindo, nėra nei pagrįsti, nei teisiškai reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste. Byloje esančių įrodymų visuma – apeliantės 2018 m. lapkričio 10 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, 2018 m. gruodžio 12 d. elektroninis laiškas, 2018 m. gruodžio 27 d. apeliantės kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 2, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-158-826/2019, leidžia įsitikinti, kad faktiškai 2017 m. lapkričio 14 d. sutartis nebuvo įvykdyta ir šalims jokių teisinių padarinių ji nesukėlė. Duomenų, kad po 2017 m. lapkričio 14 d. šalys būtų pradėjusios vykdyti sutartį, t. y. turtas būtų buvęs perduotas pirkėjui, o pirkėjas už jį būtų atsiskaitęs, byloje nėra. Įskaitymas buvo atliktas tik 2020 m. liepos 21 d., t. y. jau po 2019 m. sausio 7 d. pasirašytos naujos redakcijos sutarties, kuria buvo įformintas jos šalių anksčiau pasiektas susitarimas dėl turto pardavimo, o ginčo turtu po 2017 m. lapkričio 14 d. ir toliau naudojosi būtent apeliantė, pirkėjui jis nebuvo perduotas.

32. Be kita ko, pati savaime aplinkybė, kad pirkėjas SIA Lescinsky Service nekvestionavo 2017 m. lapkričio 14 d. sutarties anuliavimo ir sutiko pasirašyti naują 2019 m. sausio 7 d. sutartį, liudija būtent tokią sandorio šalių valią. Pažymėtina, kad ir apeliantė 2018 m. lapkričio 10 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo anuliuoti 2017 m. lapkričio 14 d. sutartį neginčijo.

33. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime vadovaudamasis atsakovės ir liudytoja apklaustos restruktūrizavimo bylos administratorės J. K. parodymais, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 176–185 straipsniai. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 57 punktas).

34. Šalies ir liudytojų paaiškinimai yra priskirti prie įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), taigi į juos teismas turėjo procesinę pareigą atsižvelgti ir vertinti kartu su kitais įrodymais. Be to, nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad po 2017 m. lapkričio 14 d. sutarties pasirašymo ji nebuvo faktiškai vykdoma, patvirtina ne tik atsakovės ir liudytojos J. K. žodiniai paaiškinimai, bet ir kiti byloje esantys įrodymai. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, tai, kad įranga ir toliau buvo naudojama apeliantės ūkinėje veikoje, susijusioje su projektavimu, metalo konstrukcijų gamyba, metalo konstrukcijų dažymu, jų montavimu, patvirtina apeliantės su ieškiniu pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai. Apeliantė 2018 metais gavo 8 752 Eur pelną, t. y. vykdė veiklą, kuriai neabejotinai buvo reikalinga ir ginčo įranga. Be to, iš viešai prieinamų duomenų, kurie ir pačiai apeliantei turi būti gerai žinomi, matyti, kad ir jos darbuotojų skaičius nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. sausio 7 d. iš esmės nekito (https://rekvizitai.vz.lt/imone/baltic_ts_group/darbuotoju-skaicius/) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, jai ir toliau buvo reikalingi darbuotojai dirbti su ginčo įranga. Apeliantė neįrodinėjo nei to, kad po 2017 m. lapkričio 14 d. sutarties pasirašymo bendrovė, perdavusi įrangą pirkėjui, veiklą nutraukė, nei to, kad tokia įranga jai iš viso nebuvo reikalinga.

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, tarp jų ir šalių bei liudytojų paaiškinimus, įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidų nepadarė, civilinio proceso normų nepažeidė. Apeliacinio skundo argumentai, kad vertinant atsakovės veiksmų teisėtumą turėjo būti vadovaujamasi ne tik CK 2.87 straipsnio nuostatomis, bet ir CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, pagrindo kitokiai išvadai nesudaro. Pirmosios instancijos teismas atsakovės, kaip vadovės, atliktus veiksmus vertino tiek CK 2.87 straipsnio, tiek ir CK 6.246 straipsnio kontekste. Pažymėtina, kad atsakovės neteisėti veiksmai, net jeigu šiame ginčo epizode dėl 119 960 Eur žalos atlyginimo tokie būtų nustatyti, savaime nelemtų civilinės atsakomybės jai taikymo, nes nėra nustatytos kitos būtinosios šio instituto taikymo sąlygos – apeliantė neįrodė nei žalos fakto, nei jos dydžio.

36. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų (CPK 13 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nepareiškusi reikalavimo dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, bet pasirinkusi civilinės atsakomybės taikymą savo buvusiai vadovei, turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovės veiksmai, kurie teismo būtų pripažinti neteisėtais, lėmė tam tikrus jos materialinius praradimus (žalą, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai; CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

37. Apeliantė žalos faktą ir dydį grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad sandoris bendrovei nebuvo naudingas, kadangi už perduotas prekes buvo atsiskaityta atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, t. y. sutarties kaina (119 960 Eur) sumažintas pirkėjo SIA Lescinsky Service kreditorinis reikalavimas, kuris turto perleidimo sandorio sudarymo metu siekė 692 351,57 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tokius kasacinio teismo išaiškinimus, kad atsiskaitymui su kreditoriumi panaudotos lėšos nėra ir negali būti laikomos patirta žala, kadangi išmokėtų lėšų dydžiu atitinkamai sumažėja ir įsipareigojimų suma, o tai reiškia, kad turto ir įsipareigojimų balansas išlieka nepakitęs. Tuo atveju, kai konkretaus kreditoriaus reikalavimas negalėjo būti patenkintas, nes pirmiau buvo patenkintas kito kreditoriaus reikalavimas, vadovo atsakomybei CK 2.87 straipsnio pagrindu kilti nelaikytina žala bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2017, 32 punktas; 2022 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-403/2022, 39–40 punktai).

38. Apeliantė taip pat nekvestionuoja ir sandorio vertės, t. y. neįrodinėjo, kad turtas buvo perleistas už mažesnę kainą nei jo rinkos vertė. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantė ginčo turtą iš BUAB ,,Baltic Contractors“ įsigijo už 32 500 Eur kainą, o pirkėjui SIA Lescinsky Service jį perleido už kelis kartus didesnę, t. y. 119 960 Eur kainą. Be to, pagal bylos duomenis vienas iš bendrovės akcininkų yra SIA Invest in, o ne SIA Lescinsky Service, todėl ir tokie apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad turtas buvo perleistas susijusiam juridiniam asmeniui – akcininkui, kitaip tariant, pirmumo teise atsiskaityta būtent su akcininku, taip pat aiškiai stokoja pagrįstumo.

39. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės ieškinio dalį dėl 119 960 Eur žalos atlyginimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai kitokio šios sprendimo dalies vertinimo nesuponuoja.

Dėl nemokumo administratorei neperduoto turto

40. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Jais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

41. Kasacinio teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas pagal įstatymą yra atsakingas už įmonės turto apskaitos organizavimą, turto ir dokumentų išsaugojimą ir perdavimą, ieškovui pateikus visus jam objektyviai prieinamus įrodymus ir tinkamai įvykdžius įrodinėjimo pareigą, būtent atsakovui tenka procesinė pareiga pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius turto struktūrą ir jo kiekvieno vieneto vertę. Pats turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia išvadą, kad pareiga juos išsaugoti buvo pažeista, o tai leidžia konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016, 40 punktas; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 37–38 punktai).

42. Nagrinėjamu atveju įrodinėjama, kad atsakovės nemokumo administratorei perduotuose 2020 m. rugpjūčio 31 d., 2020 m. gruodžio 2 d., 2020 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto likvidavimo aktuose nurodytas turtas buvo nurašytas nebuvus tam teisinio pagrindo, kadangi bendrovės apskaitoje nėra jokių duomenų apie nurašomo turto nusidėvėjimą, jo nurašymo priežastis, turto utilizavimą ar perdavimą atliekų tvarkytojui, apeliantė prašė priteisti iš atsakovės nepagrįstai nurašyto ir jai faktiškai neperduoto šio turto vertę – 43 519,23 Eur. Vadinasi, vadovaujantis pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais dėl įrodinėjimo naštos šalims paskirstymo, atsakovė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tiek turto nusidėvėjimą, tiek jo nurašymo pagrindą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė tokią procesinę pareigą atmestų ieškinio reikalavimų dalyje iš esmės įvykdė ir paneigė apeliantės įrodinėtą aplinkybę, kad tam tikras turtas nepagrįstai nebuvo perduotas bankroto administratorei. Kaip nurodyta pirmiau, ta teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės buvo priteista 2 494,45 Eur suma žalai atlyginti, nėra apeliacijos dalykas.

43. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, į bylą pateikė išrašus iš bendrovės buhalterinės apskaitos – ilgalaikio turto vertės pasikeitimo duomenis 2018 m. gruodžio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., 2017 m. lapkričio 21 d. su UAB ,,Ekonovus“ sudarytą gamybinių, statybinių bei kitų atliekų surinkimo ir perdirbimo naudojimui arba šalinimui sutartį, 2019 m. rugsėjo 4 d. su UAB ,,Vygrida“ sudarytą pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo sutartį, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 28 d. iki 2021 m vasario 9 d. apeliantės UAB ,,Statmila“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už perduotą metalo laužą. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs šiuos bei apeliantės su ieškiniu pateiktus įrodymus, detaliai sprendime juos aptaręs ir atlikęs teisinį vertinimą, padarė teisingą išvadą, kad atsakovė paneigė ieškinyje dėstomas aplinkybes dėl neperduoto turto ir jo vertės. Pažymėtina, kad apeliantė jokių objektyvių, aptartuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes galinčių paneigti įrodymų į bylą nėra pateikusi.

44. Visų pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, visi apeliantės nurodyti jai neperduoti turto vienetai, t. y. pusautomačiai JASIC MIG 500(J91) (3 vnt.), pusautomačiai JASIC MIG 500 400 V 3ph MIG/MAG (2 vnt.), BM-20 nuolaužų nuėmėjas (1 vnt.), tekinimo staklės DIP 1A64A (1 vnt.), frezavimo staklės vertikalios (1 vnt.), frezavimo staklės (2 vnt.), suvirinimo įranga (2 vnt.), perkėlimo kranas (1 vnt.), UKM60 universalios kirpimo staklės (1 vnt.), juostinės šlifavimo staklės 150x2000 (1 vnt.), suvirinimo pusautomačiai MIG 500 (3 vnt.), dujotiekis vidinis (1 vnt.), pusautomačiai MIG 500 400V 3 ph MIG/MAG (3 vnt.), kompiuteris Lenovo IdeaPad (1 vnt.), HP design Jet T120 61 cm (1 vnt.), telefonas OnePlius 6T 8/256 GB (1 vnt.), staliniai kompiuteriai Intel Core i5 (4 vnt.), daugiafunkcinis prietaisas Konica Minolta Bizhub215 (1 vnt.), buvo apskaityti tiek 2018 metų, tiek ir 2020 metų ilgalaikio turto nusidėvėjimo aktuose.

45. Iš aptartų turto nusidėvėjimo aktų matyti, kad 2018 metais dalies turto likutinė vertė buvo itin maža, pavyzdžiui stalinių kompiuterių Intel Core i5 bei daugiafunkcinio įrenginio Konica Minolta Bozhub215 likutinė vertė buvo nuo 50,31 Eur iki 54,20 Eur, todėl nėra pagrindo abejoti, kad ši technika 2021 m. vasario mėn., kuomet apeliantei buvo iškelta bankroto byla, dar labiau nuvertėjo – faktiškai buvo bevertė. Juo labiau kad atitinkami duomenys užfiksuoti ir 2021 m. ilgalaikio turto nusidėvėjimo akte. Apeliantės ieškinyje nurodytus teiginius, kad šių kompiuterių vieneto vertė bankroto bylos iškėlimo metu buvo 601,70 Eur, visų keturių – 2 404,28 Eur, o daugiafunkcinio prietaiso Konica Minolta – 865 Eur, paneigia atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai. Analogiškos išvados darytinos ir dėl kitų apeliantės nurodytų elektroninės technikos įrenginių.

46. Apeliacinio skundo argumentai, kad dalies turto, t. y. kompiuterinės technikos, įsigijimo datos nebuvo nurodytos, nepaneigia 2018 metais ar vėlesniame turto nusidėvėjimo akte nurodytos (apskaitytos) jų vertės. Pažymėtina, kad pati apeliantė į bylą nėra pateikusi sąrašo dokumentų (priėmimo–perdavimo akto), iš kurių būtų galima identifikuoti jai atsakovės perduotus ar, atitinkamai, neperduotus dokumentus. Vadinasi, apeliantė nedisponuoja dokumentais, susijusiais su šio turto įsigijimo aplinkybėmis, taigi, negali ir paneigti nusidėvėjimo aktuose užfiksuotos jų vertės.

47. Visi kiti apeliantės įvardyti turto objektai – staklės, pusautomačiai – tai gamybos procese naudoti įrenginiai, kurie, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, taip pat greitai nusidėvi ir jų likutinė vertė kiekvienais metais mažėja. Iš atsakovės pateiktų turto nusidėvėjimo aktų matyti, kad 2018 metų pabaigoje universalių kirpio staklių likutinė vertė buvo 2 216,80 Eur, pusautomačių – 432,20 Eur, šlifavimo staklių – 396,80 Eur. Akivaizdu, kad šis turtas nebuvo naujas ir jau 2018 metais jo likutinė vertė nebuvo didelė, o bankroto byla iškelta tik 2021 m. vasario 10 d. Pažymėtina, kad apeliantės nurodyta jai neperduoto turto vertė yra didesnė, nei ji buvo nurodyta 2018 metais sudarytame ilgalaikio turto nusidėvėjimo akte. Atsakovės į bylą pateiktos sutartys su atliekų tvarkytojais, metalo laužo supirkėjais bei jiems išrašytos sąskaitos faktūros už perduotą metalo laužą patvirtina atsakovės atsikirtimus, kad nuvertėjęs turtas buvo priduotas į metalo laužą ir dėl to jis nebuvo perduotas apeliantės nemokumo administratorei. Kitaip tariant, atsakovė paneigė apeliantės argumentus dėl vertingo turto neperdavimo.

48. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tai, kad už perduotą metalo laužą bendrovė gavo 2 737,39 Eur, patvirtina atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – UAB ,,Stasmila“ išrašytos sąskaitos faktūros. Duomenų, kad šių sąskaitų UAB ,,Stasmila“ neapmokėjo, byloje nėra. Įrodymais nepagrįsti ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė nėra perdavusi bankroto administratorei 2 737,39 Eur sumos. Kaip minėta, apeliantė nėra pateikusi į nagrinėjamą bylą duomenų apie tai, kokie dokumentai ar turtas jai faktiškai buvo perduoti įsiteisėjus nutarčiai iškelti bendrovei nemokumo bylą. Iš aptartų turto nusidėvėjimo aktų matyti, kad 2020 metų pabaigoje bendrovė turėjo kilnojamo turto – dvi transporto priemones, kurių bendra likutinė vertė yra 4 683,76 Eur, tačiau reikalavimas dėl žalos, patirtos neperdavus būtent šio turto, nėra reiškiamas. Todėl tokių apeliantės teiginių patikrinti objektyviai nėra galimybės dėl jos pačios pasirinktos procesinės strategijos.

49. Konstatuotina, kad ir šioje ginčo dalyje priimtas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, o kitaip šią ginčo dalį išspręsti apeliacinio skundo argumentai pagrindo neteikia.

Dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas

50. Apeliaciniame skunde nurodytas dar ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumas, kad liko neišspręstas apeliantės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo patenkintos ieškinio dalies. Šie apeliacinio skundo argumentai yra iš esmės teisingi.

51. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Apeliantė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, iš tiesų prašė teismo, patenkinus jos ieškinį dėl žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovės ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau nei sprendimo motyvuojamoje, nei rezoliucinėje dalyje šis išvestinis reikalavimas nebuvo sprendžiamas ir išspręstas. Todėl šis sprendimo trūkumas gali būti ištaisomas per artimiausią savo esme teismo sprendimo papildymo institutą (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 302 straipsnis).

52. Kita vertus, nors CPK 312 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakoma, kad draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus materialinius teisinius reikalavimus išreiškia apeliacijos esmę, neleidžia jai pakeisti pirmosios instancijos teismo proceso. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus, nes ne kiekvienas apeliacinės instancijos teisme pareikštas reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, gali būti pripažintas nauju (CPK 312 straipsnis). Naujais reikalavimais nelaikomi šalutiniai reikalavimai, kurie neatsiejamai susiję su jau pareikštu reikalavimu (pavyzdžiui, naujais nepripažįstami reikalavimai priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai) (Lietuvos A Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020). Taigi, apeliantės prašymas dėl palūkanų priteisimo galėtų būti sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme net ir tokio prašymo nepareiškus pirmosios instancijos teisme.

53. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti pinginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

54. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, apeliantei iš atsakovės priteisiant 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 494,45 Eur sumą nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atitinkamai patikslinant (papildant) šią pirmosios instancijos teismo spendimo dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

55. Kadangi objektyviai egzistuojantis poreikis atitinkamai patikslinti (papildyti) pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį nelemia sprendimo pakeitimo būtinybės (CPK 328 straipsnio), pirmosios instancijos teismo nustatytas bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymas nekeistinas.

56. Sprendžiant šalių apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad apeliantė prašė priteisti jai 700 Eur išlaidas, patirtas rengiant apeliacinį skundą, atsakovė – 1 200 Eur, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, abi šalys pateikė ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

57. Nė vienos iš prašymus pateikusių šalių patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) nurodytų maksimalių galimų priteisti išlaidų sumų (pagal Rekomendacijų 8.10 punktą už apeliacinį skundą, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme gali būti atlyginamos iki 2 940,83 Eur išlaidos, pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą – iki 2 248,87 Eur išlaidos).

58. Įvertinus tai, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentų dalis, nors ir neesminė (dėl neišspręsto jos reikalavimo priteisti procesines palūkanas), visgi yra pripažįstama pagrįsta, apeliantei atlygintina ir išlaidų, patirtų rengiant šią apeliacinio skundo dalį, dalis. Atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis), pagrįstomis ir atlygintinomis šiuo konkrečiu atveju pripažįstamos 100 Eur apeliantės išlaidos, o atsakovės, kaip minėta, visos jos patirtos 1 200 Eur išlaidos. Atlikus šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš apeliantės priteisiamos 1 100 Eur (1 200 Eur – 100 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant priteistinas procesines palūkanas ir jų skaičiavimo tvarką, ją išdėstant taip:

,,Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic TS group“ (juridinio asmens kodas 301740800) iš atsakovės L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 494,45 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt keturių eurų keturiasdešimt penkių centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic TS group“ (juridinio asmens kodas 301740800) administravimui skirtų lėšų atsakovei L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 100 Eur (vieną tūkstantį šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Dalia KačinskienėNeringa ŠvedienėAlma Urbanavičienė