- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- e2-225-640/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- V. U., A. J.
- Kategorijos
- 3.1.7.13pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovams V. U. ir A. J., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „GJ Baldai“, dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pareiškė ieškinį prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti 186 695,76 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, kad atsakovai, būdami ieškovės jungtinės veiklos partnerio vadovai, savo tyčiniais veiksmais nulėmė jungtinės veiklos sutarties nevykdymą ir partnerio, kuriam vadovavo, nemokumą, dėl ko ieškovė patyrė nuostolių išlaidų jungtinės veiklos sutarties vykdymui forma. Ieškinys pareikštas CK 2.87 straipsnio 7 dalies, CK 6.246 straipsnio, CK 6.263 straipsnio pagrindais.
Atsiliepimas
2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog ieškovo nurodyti atlikti mokėjimai buvo atliekami ne pagal ieškovo nurodytą Jungtinės veiklos sutartį, o už tai, jog UAB „GJ baldai“ ieškovui gamino ir pardavė įvairių baldų produkciją. Be to, mokėjimai buvo atliekami dar iki ieškovo nurodytos Jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Nurodo, jog ieškovo pateikta Jungtinės veiklos sutartis kelia abejonių dėl jos autentiškumo ir mano, jog ji yra suklastota.
3. Kadangi ieškovė į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdį jai tinkamai pranešta (ieškovės vadovas apie posėdį buvo informuotas pasirašytinai), atsakovai prašė priimti sprendimą už akių.
4. Vilniaus apygardos teismas patenkino atsakovų prašymą dėl sprendimo už akių ir 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ ieškinį atmetė. Taip pat teismas priteisė iš ieškovės UAB Nekilnojamo turto valdymas 1040 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo A. J. naudai, 7,76 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teisme gautas UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma peržiūrėjus sprendimą ieškinį patenkinti – ieškovės naudai iš atsakovų V. U. ir A. J. solidariai priteisti 186 695,76 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir solidariai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Pareiškimas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
6.1. Laikotarpiu 2019 m. lapkričio 6 d. – 2019 m. lapkričio 29 d. advokato padėjėja D. H. buvo išvykusi į užsienį. Išvyka buvo suplanuota dar 2019 m. balandžio mėn., nurodyta informacija patalpinta LITEKO sistemoje. Dėl šios priežasties advokato padėjėja D. H. negalėjo atstovauti ieškovės teismo posėdyje 2019 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teisme. Advokato padėjėjos D. H. nedalyvavimo minėtame teismo posėdyje priežastys yra pripažintinos svarbiomis, todėl sprendimas už akių naikintinas.
6.2. Iš esmės Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 350 440,22 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „GJ baldai“. Sprendime už akių konstatuotina, jog teigti, jog sutartis ir jos pakeitimai suklastoti, negalima, todėl akivaizdu, jog sutartis laikytina galiojančia bei teisėta.
6.3. UAB „GJ baldai“ vadovas ir akcininkas savo veiksmais pažeidė įstatyminių nuostatų nustatytą juridinio asmens valdymo organo (dalyvio) pareigą veikti pagal protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, taip pat nesilaikė elgesio taisyklės tikslu nepadaryti žalos kreditoriaus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu, netinkamai organizavo ir vadovavo įmonei. Todėl, ieškovės įsitikinimu, atsakovai pažeidė LR CK 1.5 straipsnio, 2.87 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies, 6.263 straipsnio, 6.189 straipsnio, 6.158 straipsnio 1 dalies, 6.200 straipsnio 1 dalies, LR ABĮ 37 straipsnio 7 dalies, reikalavimus, kas įrodo, kad atsakovai elgėsi neteisėtai ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu. Atsižvelgiant į ieškinyje bei pareiškime detalizuotinas faktines aplinkybes, teigtina, kad dėl atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų bendrumo, negalima nustatyti, kuri padarytos žalos kreditoriui dalis priskirtina kiekvienam iš jų, todėl šiuo atveju įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija, - esant šioms faktinėms aplinkybėms ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ šio ieškinio pagrindu reiškia solidaraus pobūdžio turtinius reikalavimus atsakovų atžvilgiu dėl jų neteisėtais veiksmais padarytos žalos 186 695,76 Eur sumai, kuri yra atsakovų neteisėtų veiksmų rezultatas, atlyginimo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu.
6.4. Sprendimas už akių yra naikintinas kaip nepagrįstas bei neteisėtas, ieškovės atstovei nedalyvavus 2019 m. lapkričio 7 d. posėdyje dėl svarbių priežasčių, o ieškinys atmestas tik formaliai įvertinus byloje surinktus duomenis, todėl toks sprendimas už akių negali būti pagrįstas bei teisėtas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. J. atsiliepime prašo atmesti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kaip nepagrįstą.
3. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
8.1. 2019 m. lapkričio 7 d. teismo posėdis buvo paskirtas dar 2019 m. liepos 12 d. vykusio teismo posėdžio metu, ieškovė apie 2019 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio datą buvo supažindintas pasirašytinai. Ieškovo interesus šioje byloje atstovavo ne tik atsakovo atstovė advokato padėjėja D. H., bet ir advokatas L. Š., o taip pat ieškovo vadovas R. B.. Taigi atsakovo atstovės D. H. kelionė į užsienį netrukdė kitiems ieškovės atstovas atvykti į 2019 m. lapkričio 7 d. teismo posėdį ir jame dalyvauti bei atstovauti ieškovės interesus.
8.2. Ieškovės atstovės advokato padėjėjos D. H. elgesys šiame civiliniame procese taip pat negali būti pripažįstamas protingu ir apdairiu, kadangi kaip matyti iš ieškovės pareikšime pateiktų paaiškinimų, ieškovės atstovė apie jos suplanuotą kelionę žinojo jau 2019 metų pavasarį. Tuo tarpu 2019 m. lapkričio 7 d. teismo posėdis buvo paskirtas 2019 m. liepos 12 d. Taigi ieškovės atstovė, žinodama apie 2019 m. lapkričio 7 d. teismo posėdį, teismo neinformavo apie negalėjimą dalyvauti šiame posėdyje, neteikė prašymo dėl bylos nagrinėjimo, bet teismo posėdžio išvakarėse vis vien išvyko į kelionę. Tai reiškia, kad ieškovės ir jos atstovų neatvykimo į teismo posėdį priežastys negali būti pripažintos svarbiomis ir pateisinamomis, todėl teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių.
Šalies argumentai
8.3. Ieškovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo negalėjo būti priimtas ir pradėtas nagrinėti, kadangi teismui buvo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėti.
8.4. 2013 m. rugsėjo 4 d. Jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu prašoma priteisti žalą iš atsakovų yra sudaryta dėl nekilnojamo turto esančio (duomenys neskelbtini), tuo tarpu 2013 m. rugpjūčio 28 d. Jungtinės veiklos sutartis dėl kurios pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2019m. gruodžio 3 d. nutartimi yra sudaryta dėl patalpų esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, t.y. visiškai dėl kito turto, todėl 2019 m. gruodžio 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytos aplinkybės šioje byloje neturi būti vertinamos, kaip neturinčios ryšio su šia byla. Be to, ieškovė nepateikia jokių naujų įrodymų ir nenurodo jokių naujų argumentų, kurie pagrįstų atsakovų civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, todėl pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo negali būti tenkinamas.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo BUAB „GJ Baldai“ atsiliepime prašo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017 ). CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teisė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Sprendžiant termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių atsakovas šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).
6. Nagrinėjant prašymą dėl termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, turi būti atsižvelgta į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti tokį terminą, ar nebus pažeistos ir paneigtos bylos šalies pagrindinės teisės, kiekvienu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros. Būtų netoleruotina teisinė situacija, kai nesant akivaizdaus piktnaudžiavimo procesu, dėl proceso koncentracijos būtų paneigtas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-549-157/2016).
Žemesnės instancijos teismas
7. Nagrinėjimu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. civilinėje byloje Nr. e2-1047-640/2019 priėmė sprendimą už akių, kuriuo atmetė ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo. Sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t.y. teismas nurodė, kad ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo už akių priėmimo gali pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
8. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. gruodžio 6 d. gautas ieškovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nors pareiškime nurodyta jo surašymo data yra 2019 m. gruodžio 5 d., iš LITEKO sistemoje esančių metaduomenų matyti, kad pareiškimas yra pateiktas 2019 m. gruodžio 6 d., t.y. 2 dienas praleidus terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Pažymėtina, kad ieškovė šio termino atnaujinti neprašo ir nenurodo jokių priežasčių dėl kurių šis terminas buvo praleistas, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad terminas praleistas nežymiai, jį atnaujina ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėja iš esmės.
9. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašo priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.
10. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-235-370/2017, 2018-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-137-302/2018). Vadinasi, pagal teisinį reglamentavimą vienintelis sprendimo už akių priėmimo pagrindas yra vienos iš šalių pasyvumas, t. y. nepagrįstas nepateikimas bylą nagrinėjančiam teismui atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo procesinio dokumento arba neatvykimas į teismo posėdį, todėl būtina tokį šalies elgesį įvertinti. Ir priešingai, teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
11. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. sprendime už akių nurodė, kad ieškovei apie teismo posėdį buvo žinoma, ji byloje atstovaujama net dviejų kvalifikuotų teisininkų, todėl atsakovų prašymu yra pagrindas priimti sprendimą už akių. Ieškovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teigia, kad teismas neturėjo pagrindo priimti byloje sprendimą už akių, nes laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. ieškovės atstovė advokato padėjėja D. H. buvo išvykusi suplanuotų atostogų apie kurias LITEKO sistemoje buvo patalpinta informacija. Teismas įvertinęs šiuos ieškovės pareiškimo argumentus pažymi, kad LITEKO skiltyje „užimtumas“ patikrinus advokato padėjėjos D. H., pažymėjimo Nr. 2535 užimtumą laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. nėra duomenų apie jos suplanuotas atostogas. Tokią aplinkybę patvirtinančių duomenų nepateikė ir pati ieškovės atstovė advokato padėjėja D. H.. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas dar 2019 m. liepos 12 d. vykusiame teismo posėdyje, informavo šalis, jog kitas teismo posėdis vyks 2019 m. lapkričio 7 d. 13.00 val., tačiau byloje nebuvo gautas prašymas pakeisti posėdžio datą. Teismas nebuvo informuotas ir apie advokato padėjėjos D. H. negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje dėl asmeninių priežasčių, t.y. atostogų.
12. Kita vertus, kaip minėta ir sprendime už akių, ieškovę byloje atstovauja du kvalifikuoti teisininkai, t. y. advokatas ir advokato padėjėja. Šią aplinkybę patvirtina tiek byloje esanti 2018 m. rugsėjo 27 d. atstovavimo sutartis sudaryta su advokatu L. Š., tiek 2019 m. liepos 12 d. advokato padėjėjos D. H. pranešime apie nedalyvavimą teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad ieškovė byloje yra atstovaujama dviejų atstovų. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ieškovės atstovams advokatui ir advokato padėjėjai nedalyvaujant, ieškovę teismo posėdyje galėjo atstovauti jos kaip juridinio asmens atstovas direktorius R. B.. Taigi, darytina išvada, kad advokato padėjėjos D. H. nedalyvavimo 2019 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje priežastys nėra laikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą pripažinti, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių ar jis galimai yra neteisėtas, nepagrįstas.
13. Ieškovės atstovė advokatė D. H. pareiškime teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 3 d. priėmė nutartį, kurioje nustatytos aplinkybės turi reikšmės civilinėje byloje Nr. e2-1047-640/2019 sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Įvertinęs šį argumentą, teismas neturi pagrindo su juo sutikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog civilinėje byloje Nr.e2-1047-640/2019 sprendimas už akių priimtas 2019 m. lapkričio 14 d., kai tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-1665-798/2019 klausimas išspręstas tik 2019 m. gruodžio 3 d., t.y. jau po sprendimo už akių priėmimo. Be to, sutiktina su atsakovo atsiliepimo argumentu, jog civilinėje byloje Nr. e2-1047-640/2019 ir civilinėje byloje Nr. e2-1665-798/2019 buvo nagrinėjami klausimai dėl skirtingų Junginės veiklos sutarčių, t.y. Nr. e2-1047-640/2019 ieškinys buvo grindžiamas 2013 m. rugsėjo 4 d. Jungtinės veiklos sutartimi sudaryta tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „GJ Baldai“ pagal kurią šalys įsipareigojo bendrai veikti, kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias siekiant įsigyti statinius esančius adresu (duomenys neskelbtini), kai tuo trapu civilinėje byloje Nr. e2-1665-798/2019 išspręstas klausimas dėl kreditorinio reikalavimo, kurio pagrįstumo įvertinimui reikšminga buvo kita tarp tų pačių šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis, t. y. 2013 m. rugpjūčio 28 d., kurios pagrindu šalys sulygo bendrai veikti, siekiant šių bendrų tikslų – iš UAB „Litectus“ įsigyti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir atlikti jų rekonstrukciją. Taigi, darytina išvada, kad šios nurodytos aplinkybės neturi reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir nesudaro pagrindo spręsti, jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė sąlygų sudarančių pagrindą panaikinti teismo sprendimą už akių ir iš esmės atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 d. 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.