- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- e2-1665-798/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Vytautas Zelianka
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“
- Kategorijos
- 3.3.2.5Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
- 3.4.3.7Restruktūrizavimo bylos nutraukimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Varanauskaitės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalies, kuria atmestas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas patvirtinti patikslintą 175 909,78 Eur dydžio finansinį reikalavimą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GJ baldai“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB arba BUAB) „GJ baldai“; bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi į BUAB „GJ baldai“ trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukė kreditorę UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su 1 636,63 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi padidintas trečios eilės kreditorės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ finansinis reikalavimas iki 352 076,85 Eur sumos. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) kredito unija (toliau – ir KU) „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties dalies.
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties dalį dėl patvirtinto patikslinto (padidinto) trečios eilės kreditorės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 350 440,22 Eur finansinio reikalavimo ir nustatė terminą atsiliepimams į KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pareikštus prieštaravimus pateikti. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime prašė BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje patvirtinti patikslintą (papildomą) kreditorės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 350 440,22 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Paaiškino, jog susitarimas, kuriuo buvo nutraukta 2018 m. kovo 22 d. reikalavimų perleidimo sutartis buvo sudarytas ne 2019 m. kovo 3 d., o 2019 m. kovo 22 d. Atsakovės bankroto administratorė kartu su patikslintu prašymu pateikė 2018 m. kovo 22 d. reikalavimų perleidimo sutartį bei 2019 m. kovo 22 d. susitarimą dėl 2018 m. kovo 22 d. sutarties nutraukimo. BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ atsiliepime taip pat prašė BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje patvirtinti patikslintą (papildomą) kreditorės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 350 440,22 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, jog BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorė kartu su 2019 m. gegužės 24 d. prašymu nebuvo pateikusi visų susirašinėjimą pagrindžiančių dokumentų ir per klaidą nepridėjo 2019 m. kovo 22 d. susitarimo. Dėl to teikė teismui papildomus įrodymus: UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2019 m. kovo 25 d. pradinį prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, BUAB „GJ baldai“ 2019 m. kovo 28 d. raštą „Dėl pateikto kreditoriaus finansinio reikalavimo“, BUAB „GJ baldai“ 2019 m. balandžio mėn. raštą „Dėl pateikto patikslinto kreditoriaus finansinio reikalavimo“.
3. BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ pateikė teismui dar vieną prašymą atsakovės bankroto byloje netvirtinti patikslinto (papildomo) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 175 909,78 Eur dydžio finansinio reikalavimo bei šį klausimą nagrinėti kartu su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 350 440,22 Eur dydžio finansinio reikalavimo klausimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsakovės BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje patvirtino patikslintą (papildomą) trečios eilės kreditorės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 350 440,22 Eur dydžio finansinį reikalavimą bei atmetė kreditorės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl 175 909,78 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje.
Dėl 350 440,22 Eur finansinio reikalavimo
5. BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorė sutiko su kreditorės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 350 440,22 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, nes UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ banko pavedimais sumokėjo BUAB „GJ baldai“ 350 440,22 Eur, skirtus įsigyti nekilnojamąjį turtą (prekybos centro patalpas). Teismo vertinimu, UAB „Eurelus“ neturi reikalavimo, todėl kreditorės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ argumentai, jog perduota reikalavimo teisė nebuvo grąžinta UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. jungtinės veiklos sutarties 4 straipsnį UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 dienas po patalpų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo padengti dalį patalpų įsigijimo kainos – į UAB „GJ baldų“ nurodytą banko sąskaitą sumokėti 121 000,00 Lt; ne vėliau kaip per 45 dienas po patalpų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo padengti dalį patalpų įsigijimo kainos – į UAB „GJ baldų“ nurodytą banko sąskaitą sumokėti 1 089 000,00 Lt. AB SEB banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2013 m. rugpjūčio 28 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu pervedė BUAB „GJ Baldai“ 350 440,22 Eur sumą. Teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas BUAB „GJ Baldai“ bankroto byloje patvirtinti kreditorės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 350 440,22 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
Dėl 175 909,78 Eur finansinio reikalavimo
6. BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorė nesutiko su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareikštu finansiniu reikalavimu, kildinamu iš 2013 m. rugpjūčio 28 d. jungtinės veiklos sutarties dėl BUAB „GJ baldai“ prievolės sumokėti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 526 350,00 Eur dydžio kompensaciją. Teismas nustatė, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „GJ Baldai“ sudarė 2013 m. rugpjūčio 28 d. jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu šalys susitarė bendrai veikti, siekiant šių bendrų tikslų – iš UAB „Litectus“ įsigyti prekybos centro patalpas ir atlikti jų rekonstrukciją. Minėtos sutarties 7 straipsnio 5 punkte nurodyta kad pardavus patalpas UAB „GJ baldai“ privalo per 3 mėnesius nuo pardavimo dienos sumokėti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kompensaciją, kurios dydis apskaičiuojamas pagal formulę: NTVį : P v (Pįk + P puik + P reik) x Ppk = K (kur NTVį – UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įnašo dydis; Pv– Patalpų vertė; P p – Patalpų įsigijimo kaina; Pprdk – Patalpų projektavimo darbų kaina; Prdk – Patalpų rekonstrukcijos darbų kaina; Ppk – patalpų pardavimo kaina; K – UAB „ Nekilnojamojo turto valdymas“ išmokamos kompensacijos dydis). UAB „GJ Baldai“ ir UAB „Eurelus“ sudarė 2015 m. vasario 13 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „GJ Baldai“ pardavė, o UAB „Eurelus“ nusipirko prekybos centro patalpas už 526 350,00 Eur kainą. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-102-241/2019 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-292-232/2018 paliktas nepakeistas. Šioje byloje taikyta restitucija – natūra grąžintos UAB „GJ Baldai” prekybos centro patalpos ir UAB „GJ baldai“ nustatyta pareiga grąžinti UAB „Eurelus“ 6 000,00 Eur, sumokėtus pagal sutartį. Šios nustatytos aplinkybės leido teismui vertinti, kad prekybos centro pastatas nebuvo parduotas, todėl UAB „GJ Baldai” neatsirado prievolės mokėti kompensaciją UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
7. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ paaiškinimu, prekybos centro patalpos buvo įsigytos už 350 440,22 Eur. Patalpų projektavimo ir rekonstrukcijos darbai nebuvo atliekami, o patalpų pardavimo kaina buvo 526 350,00 Eur, todėl pagal jungtinės veiklos sutarties 7 straipsnio 5 dalį UAB „GJ baldai“ privalėtų sumokėti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 526 350,00 Eur kompensaciją (350 440,22 Eur : 350 440,22 Eur (350 440,22 Eur + 0 + 0) x 526 350,00 Eur = 526 350,00 Eur), t. y. 526 350,00 Eur - 350 440,22 Eur = 175 909,78 Eur. Teismo vertinimu, kadangi jungtinės veiklos sutartis nutraukta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-102-241/2019, vadinasi, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ negali vadovautis 2013 m. rugpjūčio 28 d. jungtinės veiklos sutarties 7 straipsnio 5 punktu ir reikalauti kompensacijos, kaip finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „GJ Baldai“ bankroto byloje, nes parduotas nekilnojamas turtas, pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, turi būti grąžintas UAB „GJ baldai“. Teismas sprendė, jog yra pagrindas netvirtinti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 175 909,78 Eur dydžio finansinio reikalavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalį, kuria atmestas kreditorės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas dėl 175 909,78 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje pakeisti – tenkinti kreditorės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl 175 909,78 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje.
9. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismas padaryta išvada, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ negali vadovautis 2013 m. rugpjūčio 28 d. jungtinės veiklos sutarties 7 straipsnio 5 punktu ir reikalauti kompensacijos dydžio, kaip kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kadangi parduotas nekilnojamasis turtas, pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, turi būti grąžintas UAB „GJ baldai“. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje nuspręsta nutraukti 2015 m. vasario 13 d. patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Vadinasi, nuo 2015 m. vasario 13 d. iki Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties priėmimo dienos teisėta patalpų savininke buvo UAB „Eurelus“. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimas neįvykdytas ir patalpos BUAB „GJ baldai“ negrąžintos, nes UAB „Eurelus“ pardavė patalpas trečiajam asmeniui. Taigi nuo 2015 m. vasario 13 d. UAB „GJ baldai“ atsirado prievolė pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. jungtinės veiklos sutartį sumokėti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 526 350,00 Eur dydžio kompensaciją, nes 2015 m. vasario 13 d. pirkimo– pardavimo sutartis iki tol, kol UAB „Eurelus“ pardavė patalpas, nebuvo pripažinta negaliojančia. BUAB „GJ baldai“ prievolė pagal jungtinės veiklos sutartį sumokėti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 526 350,00 Eur dydžio kompensaciją yra išlikusi.
10. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimo vykdymo procese BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorė, atsižvelgusi į tai, kad susigrąžinti pagal 2015 m. vasario 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį parduotą turtą yra neįmanoma, pateikė prašymą dėl 526 350,00 Eur dydžio piniginės kompensacijos išieškojimo iš UAB „Eurelus“.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ prašo skundą atmesti.
12. Paaiškino, jog 2015 m vasario 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra teismo nutraukta dėl esminio šio sandorio pažeidimo – pinigų BUAB „GJ baldai“ už parduotas prekybos centro patalpas nesumokėjimo, dėl to turtas turi būti sugrąžintas BUAB „GJ baldai“. Nesąžininga UAB „Eurelus“ turtą perleido tretiesiems asmenims ir piniginio ekvivalento už BUAB „GJ baldai“ grąžintiną turtą BUAB „GJ baldai“ nesumokėjo. Šios aplinkybės nesudaro pagrįsto pagrindo apeliantei reikalauti kompensacijos priteisimo remiantis 2013 m. rugpjūčio 28 d. jungtinės veiklos sutarties 7 straipsnio 5 punktu. BUAB „GJ baldai“ bankroto administratorė pateikė teismui prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, t. y. restitucijos taikymo ne natūra, o ekvivalentu pinigais ir nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su kompensacijos priteisimu iš UAB „Eurelus“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
15. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-706/2016).
16. Apeliantė ir atsakovės bankroto administratorė nekvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalies, kuria atsakovės BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje patvirtintas patikslintas (papildomas) trečios eilės kreditorės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 350 440,22 Eur dydžio finansinis reikalavimas.
Dėl faktinių aplinkybių
17. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „GJ baldai“ sudarė 2013 m. rugpjūčio 28 d. jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu susitarė bendrai veikiant, siekiant bendrų tikslų iš UAB „Litectus“ įsigyti prekybos centro patalpas ir atlikti jų rekonstrukciją, įrengiant baldų parduotuvę – saloną. Jungtinės veiklos sutarties 3 straipsnio a punktu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo patalpų įsigijimui skirti 1 210 000,00 Lt (350 440,22 Eur) sumą, apmokant patalpų įsigijimo kainą ir apmokėti ¼ dalį patalpų rekonstrukcijos statybos darbų kainos, o b punktu UAB „GJ baldai“ įsipareigojo apmokėti visą patalpų rekonstrukcijos projektavimo darbų kainą ir apmokėti ¾ dalis patalpų rekonstrukcijos darbų kainos. BUAB „GJ baldai“ priklausančių AB SEB bankas sąskaitų išrašų duomenimis, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ banko pavedimais sumokėjo UAB „GJ baldai“ 350 440,22 Eur (1 210 000,00 Lt), skirtas įsigyti nekilnojamąjį turtą. Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog prekybos centro patalpų projektavimo ir rekonstrukcijos darbai nebuvo atliekami.
18. Jungtinės veiklos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje šalys susitarė, kad patalpų pirkimo–pardavimo sutartį kaip pirkėjas sudaro UAB „GJ baldai“ ir po patalpų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patalpos nekilnojamojo turto registre registruojamos kaip UAB „GJ Baldai“ nuosavybė. Užbaigus patalpų rekonstrukcijos darbus patalpos tampa sutarties šalių daline nuosavybe, o šalių dalys nustatomos sutarties 5 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras Juridinių asmenų registro viešai teikiamų duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad prekybos centro patalpos, esančios Vilnius, Justiniškių g. 64, išregistravimo iš UAB „Litectus“ nuosavybės teisės ir įregistravimo savininkės UAB „GJ baldai“ nuosavybės teise pagrindas buvo 2013 m. rugsėjo 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. RJ-2979 ir 2013 m. spalio 25 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. AK-3280.
19. Jungtinės veiklos sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ši sutartis galioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki tol, kol bus užbaigta patalpų rekonstrukcija, patvirtintas statybos užbaigimo aktas ir nekilnojamojo turto registre rekonstruotos patalpos bus įregistruotos kaip šalių bendra dalinė nuosavybė. Jungtinės veiklos sutarties 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog sutartis taip pat pasibaigia, jei UAB „GJ baldai“ parduoda patalpas dar neužbaigus patalpų projektavimo ir rekonstrukcijos darbų. Šiuo atveju UAB „GJ baldai“ per 3 mėnesius nuo patalpų pardavimo dienos privalo sumokėti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kompensaciją, kurios dydis apskaičiuojamas pagal formulę: NTVį : Pv (Pįk + Pprdk + P rdk) x Ppk = K (kur NTVį – UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įnašo dydis; Pv – Patalpų vertė; Pįk – Patalpų įsigijimo kaina; Pprdk – Patalpų projektavimo darbų kaina; Prdk – Patalpų rekonstrukcijos darbų kaina; Ppk – patalpų pardavimo kaina; K – UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išmokamos kompensacijos dydis), t. y. 350 440,22 Eur : 350 440,22 Eur (350 440,22 Eur + 0 + 0) × 526 350,00 Eur = 526 350,00 Eur kompensacija.
20. UAB „GJ baldai“ ir UAB „Eurelus“ sudarė 2015 m. vasario 13 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „GJ baldai“ pardavė, o UAB „Eurelus“ nusipirko prekybos centro patalpas už 526 350,00 Eur kainą, kurią pirkėja įsipareigojo sumokėti iki 2016 m. vasario 12 d. Iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro viešai teikiamų duomenų nustatyta, kad prekybos centro patalpos išregistravimo iš UAB „GJ baldai“ nuosavybės teisės ir įregistravimo savininkės UAB „Eurelus“ nuosavybės teise pagrindas buvo 2015 m. vasario 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1-1518.
21. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-292-232/2018: pripažino negaliojančia UAB „Eurelus“ ir UAB „EXTRA ŠVARA“ sudarytą 2015 m. gruodžio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį dėl 340 500,51 Eur reikalavimo teisės perleidimo į UAB „GJ baldai“; pripažino negaliojančia UAB „Eurelus“ ir UAB „CONSTRUCTION ACE“ 2015 m. kovo 10 d. sudarytą reikalavimo teisų perleidimo sutartį dėl 363 555,39 Eur reikalavimo teisės perleidimo į UAB „GJ baldai“; pripažino negaliojančiu UAB „Eurelus“ 2016 m. vasario 10 d. pranešimu UAB „GJ baldai“ atliktą vienarūšių reikalavimų įskaitymą; nutraukė Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. 2015 m. vasario 13 d. patvirtiną nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-1518, dėl UAB „Eurelus“ esminio sutarties pažeidimo; taikė restituciją ir natūra grąžino UAB „GJ baldai“ parduotą nekilnojamąjį turtą – prekybos centro patalpas nuosavybės teise, o iš UAB „GJ baldai“ priteisė UAB „Eurelus“ 6 000,00 Eur, sumokėtus pagal sutartį; priteisė UAB GJ baldai“ iš UAB „Eurelus“ 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-102-241/2019 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
22. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje konstatuota, jog pagal 2015 m. vasario 13 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, UAB „Eurelus“ už prekybos centro patalpas turėjo sumokėti 526 350,00 Eur (su PVM) kainą iki 2016 m. vasario 12 d., tačiau byloje esantys 2016 m. balandžio 20 d. ir 2016 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymai patvirtino, kad UAB „Eurelus“ sumokėjo UAB „GJ baldai“ tik dalį kainos – 6 000,00 Eur. Taigi pirkėja UAB „Eurelus“ netinkamai įvykdė savo prievolės pagal sutartį ir tai teismas pripažino esminiu sutarties pažeidimu. Atsakovė UAB „Eurelus“ nebuvo UAB „GJ baldai“ kreditorė, todėl 2016 m. vasario 10 d. nepagrįstai atliko vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje konstatuota, jog po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo – UAB „Eurelus“ ir UAB „GJ Baldai“ atliko dar vieną 2018 m. kovo 23 d. tarpusavio reikalavimų įskaitymą, kurio pagrindu UAB „Eurelus“ atsiskaitė su UAB „GJ baldai“ pagal 2015 m. vasario 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. UAB „Eurelus“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarė 2018 m. kovo 22 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Eurelus“ įsigijo iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 526 350,00 Eur reikalavimo teisę į UAB „GJ Baldai“, atsiradusią iš 2013 m. rugpjūčio 28 d. tarp UAB „GJ Baldai“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytos jungtinės veiklos sutarties. Apeliacinės instancijos teismas ex officio konstatavo, jog niekinio sandorio faktą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), nes 2018 m. kovo 23 d. tarpusavio reikalavimų įskaitymas atliktas pažeidus imperatyvias teisės normas, t. y. reikalavimų, atsiradusių iš nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties, įskaitymas atliktas po ginčo iškėlimo teisme (2016 m. rugsėjo 2 d.), kada įskaitymo draudimas pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalį galiojo.
23. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-292-232/2018 neįvykdytas ir prekybos centro patalpos BUAB „GJ baldai“ negrąžintos, nes UAB „Eurelus“ pardavė patalpas trečiajam asmeniui. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registras teikiamais duomenimis, prekybos centro patalpos išregistravimo iš UAB „Eurelus“ nuosavybės teisės ir įregistravimo savininkės UAB „Belonesa“ nuosavybės teise pagrindas buvo 2018 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 7356.
24. Apeliantės teigimu, nuo 2015 m. vasario 13 d. UAB „GJ baldai“ atsirado prievolė pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. jungtinės veiklos sutarties 7 straipsnio 5 dalį sumokėti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 526 350,00 Eur dydžio kompensaciją, nes: a) nuo 2015 m. vasario 13 d. iki pat Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties priėmimo dienos teisėtu patalpų savininku buvo UAB „Eurelus“. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimas nebuvo įvykdytas ir patalpos BUAB „GJ baldai“ nebuvo grąžintos, nes UAB „Eurelus“ pardavė patalpas trečiajam asmeniui; b) prekybos centro patalpos buvo įsigytos už 350 440,22 Eur; c) patalpų projektavimo ir rekonstrukcijos darbai nebuvo atliekami, o patalpų pardavimo kaina buvo 526 350,00 Eur. Taigi, pagal jungtinės veiklos sutarties 7 straipsnio 5 dalį UAB „GJ baldai“ privalėtų sumokėti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 526 350,00 Eur kompensaciją (350 440,22 Eur : 350 440,22 Eur (350 440,22 Eur + 0 + 0) x 526 350,00 Eur = 526 350,00 Eur), t. y. 526 350,00 Eur mokėtinos kompensacijos suma - 350 440,22 Eur sumokėta turto kaina = 175 909,78 Eur ginčijamo finansinio reikalavimo dydis. Atsakovės bankroto administratorė su apeliante nesutinka, nes pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą prekybos centro patalpos BUAB „GJ baldai“ nesugrąžintos ir piniginis ekvivalentas BUAB „GJ baldai“ nesumokėtas.
25. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad prekybos centro patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) iš esmės nebuvo parduotos, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-102-241/2019 paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018-01-26 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-292-232/2018, kuriuo buvo nutarta nutraukti 2015 m. vasario 13 d. patvirtiną nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.1-1518, dėl atsakovo UAB „Eurelus“ esminio sutarties pažeidimo (piniginių lėšų nesumokėjimo) ir nuspręsta prekybos centro patalpas grąžinti pardavėjui BUAB „GJ baldai“. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių BUAB „GJ baldai“ ir UAB „Eurelus“ buvo nutraukta, todėl apeliacinio teismo vertinimu, BUAB „GJ baldai“ neatsirado prievolės pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. jungtinės veiklos sutarties 7 straipsnio 5 dalį sumokėti apeliantei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 175 909,78 Eur dydžio kompensaciją, nes teismai konstatavo, kad neįvyko juridinis faktas - prekybos centro patalpų pardavimas, kuris buvo būtinas pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. jungtinės veiklos sutartį mokėti kompensaciją apeliantei.
26. Kitas apeliantės nurodytas argumentas, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimas nebuvo įvykdytas ir patalpos BUAB „GJ baldai“ nebuvo grąžintos, nes UAB „Eurelus“ pardavė patalpas trečiajam asmeniui taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantė turi teisinį pagrindą reikalauti kompensacijos iš BUAB „GJ baldai“, pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. jungtinės veiklos sutarties 7 straipsnio 5 dalį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, UAB „Eurelus“ būdamas nesąžiningas ir žinodamas apie neįsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2018-01-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-292-232/2018, dėl kurio pats pateikė apeliacinį skundą, perleido nekilnojamąjį turtą (prekybos centro patalpas), trečiajam asmeniui UAB „Belonesa“, nors pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimą turėjo grąžinti BUAB „GJ baldai“. Kadangi UAB „Eurelus“ nesąžiningai pardavė prekybos centro patalpos, o ne jas grąžino BUAB „GJ baldai“ ir neįvyko nekilnojamojo turto pardavimas, todėl BUAB „GJ baldai“ neturi pareigos mokėti kompensaciją UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys teisinės įtakos bylos baigčiai, todėl dėl jų detaliau nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalį dėl atmesto kreditorės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo atsakovės BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje patvirtinti patikslintą (padidintą) 175 909,78 Eur dydžio finansinį reikalavimą palikti nepakeistą.