Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas dėl termino sprendimui už akių peržiūrėti atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1439-460/2015 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės Autobusų nuomos centras, uždarosios akcinės bendrovės „Setrabus“, uždarosios akcinės bendrovės „Trakų autobusai“, ribotos atsakomybės bendrovės „Ekotransmisto“ netiesioginį ieškinį atsakovui K. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiaisiais asmenimis dalyvauja: bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Bus & Auto Baltic“, J. Č., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinio socialinio fondo valdybos Klaipėdos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“, antstolis J. P..

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovui K. K. nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą už akių ir ieškinį patenkino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Byloje sprendžiama, ar teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo K. K. prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Kaip žinoma, sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčo civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šiuo teisės institutu siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso bei juo nepiktnaudžiauti (CPK 7 str.).

Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimą už akių, per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl jo peržiūrėjimo. Tokio pareiškimo padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai (šiuo atveju apeliantui) pašalinti procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį) nepateikimo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). Šis terminas nėra naikinamasis ir gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažintų, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 278 str. 1 d.). Kadangi įstatymas teismui suteikia diskrecijos teisę įvertinti tokių priežasčių svarbą, šis klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas skundžiama nutartimi atsisakė atsakovui atnaujinti terminą paduoti pareiškimą dėl teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, nusprendęs, kad jo pateiktas Vokietijos įmonės ONS GmbH „Omnibus Nahverkehrs Service GmbH“ raštas, patvirtinantis, jog nuo 2015-07-31 iki 2015-11-09 jis dalyvavo seminare „Socialinis valdymas“, nepatvirtina, kad visą nurodytą laikotarpį dalyvauta nepertraukiamai; kad terminas pareiškimui pateikti praleistas daugiau nei mėnesį; kad pats atsakovas, žinodamas apie jo valdytai bendrovei pradėtą bankroto procedūrą, nebuvo pakankamai rūpestingas, nesirūpino korespondencijos gavimu.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien paminėti argumentai nėra pakankami daryti išvadą, kad atsakovas nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, vilkina procesą bei juo piktnaudžiauja ir dėl to yra faktinis ir teisinis pagrindas apriboti įstatyme įtvirtintas proceso šalies (atsakovo) teises – lygiateisiškumo, rungimosi, teisę būti išklausytam.

Minėta, kad aplinkybės turi būti vertinamos konkrečiu atveju, pagal konkrečias aplinkybes ir jų visumą. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nagrinėjant prašymą dėl termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo turi būti atsižvelgta į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti tokį terminą, ar nebus pažeistos ir paneigtos bylos šalies pagrindinės teisės; kad kiekvienu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-1248/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012); kad sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo aktualus yra tinkamas sprendimo už akių įteikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014).

Apeliacinis teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pirmosios instancijos teismui nepavyko atsakovui K. K. – buvusiam BUAB „Bus & Auto Baltic“ akcininkui ir vadovui, įteikti kopijos ieškinio dėl 98 450,77 Eur turtinės žalos, padarytos bendrovei ir jos kreditoriams, kai laiku nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai bankroto administratoriui nebuvo perduoti dokumentai ir turtas pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną. Dėl to ieškinys atsakovui buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu. Minėta, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo, todėl teismas 2015 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai. Šis sprendimas buvo išsiųstas atsakovui K. K. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteiktas, su atžyma „neatsiėmė“ (b. l. 103). Atsakovas 2015-11-11 kreipėsi į teismą su prašymu leisti padaryti bylos dokumentų kopijas, kurios, jo teigimu, reikalingos advokatui teismo sprendimui už akių apskųsti (b. l. 105), o 2015-12-15 pateikė prašymą atnaujinti terminą teismo sprendimui už akių paduoti (b. l. 110-113). Taigi apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad net ir sužinojęs apie teismo sprendimą už akių apeliantas nepateisinamai ilgai delsė pateikti pareiškimą dėl jo peržiūrėjimo, teisingai įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad tik 2015-11-18 jam pavyko surasti teisininkus, sutikusius parengti pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kad jie pareiškimą parengė tik po to, kai jiems buvo sumokėta, kad atsakovas dirbo ne Lietuvoje. Šiame kontekste paminėtina, kad tokios teismo išvados pagrįstumo nepaneigia ir su atskiruoju skundu atsakovas pateiktas Vokietijos įmonės raštas, jog nuo 2015-11-23 iki 2015-12-23 jis dirbo šioje bendrovėje neatlygintinai (b. l. 195) (CPK 314 str.). Tačiau, pirmiau minėta, kad būtų netoleruotina teisinė situacija, kai nesant akivaizdaus piktnaudžiavimo procesu, dėl proceso koncentracijos būtų paneigtas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apeliacinis teismas laiko, kad šioje situacijoje taip pat yra reikšminga paminėti, kad kitą dieną po teismo sprendimo už akių priėmimo „Bus & Auto Baltic“ bankroto byloje teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi priėmė bankroto administratoriaus atsisakymą nuo prašymo apriboti K. K. teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus organo nariu ir šią bylos dalį nutraukė, nes K. K. perdavė administratoriui dokumentus pagal 2015-07-24 bylų (dokumentų) priėmimo – perdavimo aktą Nr. BB-1; kad K. K. pervedė į bankrutuojančios bendrovės sąskaitą 500 Eur, gautus už parduotą bendrovei priklausiusį automobilį Ford Mondeo; kad K. K. pašalino perduotų dokumentų trūkumus juos pasirašydamas (b. l. 114). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės yra / gali būti reikšmingos sprendžiant dėl pirmiau minėtos teisinių santykių (teisingo bylos išnagrinėjimo ir proceso koncentracijos) pusiausvyros (CPK 185 str.).

Taigi faktiniai ir teisiniai aspektai leidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog atsakovas neįrodė priežasčių, dėl kurių jis pavėlavo pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, svarbumą (tinkamai neįteiktas sprendimas už akių, atsakovo rezidavimas ne Lietuvos Respublikoje) (CPK 178 str., 329 str. 1 d.). Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija grindžiama dar ir tuo, kad, kaip jau buvo minėta, teismas, priimdamas sprendimą už akių, tik formaliai įvertina į bylą pateiktus įrodymus (CPK 285 str. 2 d.), tačiau siekiant realiai užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principų įgyvendinimą, kitai ginčo šaliai taip pat turi būti suteikta galimybė išdėstyti savo argumentus.

Dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis panaikinama, praleistas procesinis terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti apeliantui atnaujinamas (CPK 78 str. 1 d., 287 str. 1 d., 329 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismui perduodama spręsti šio pareiškimo priėmimo, jo apmokestinimo žyminiu mokesčiu klausimus (CPK 80 str. 3, 7 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti K. K. praleistą terminą pareiškimui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Perduoti atsakovo K. K. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.