- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- 2-1248/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Audronė Jarackaitė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- "GIEDMINA"
- Trečiasis asmuo
- L. B., M. J., "Loreda"
- Kategorijos
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens individualios įmonės „Loreda“ ir ieškovo J. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarties dalies, kuria teismas paskyrė bankroto administratorių, civilinėje byloje Nr. B2-3864-553/2012 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Giedmina“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys – L. B., individuali įmonė „Loreda“, M. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos iškėlimu ir eiga.
Pagal atskiruosius skundus sprendžiamas nutarties dalies, kuria teismas paskyrė bankroto administratorių, teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovas J. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Giedmina“. Nurodė, kad UAB „Giedmina“ yra skolinga jam 31 660 Lt. Bankroto administratoriumi ieškovas prašė skirti UAB „Posterus“.
L. B. pateikė teismui prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, kuris teisėjos rezoliucija buvo tenkintas iš dalies, įtraukiant L. B. į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų. Bankroto administratoriumi trečiasis asmuo prašė skirti UAB „Verslo konsultantai“.
IĮ „Loreda“ pateikė teismui prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, kuris buvo patenkintas teisėjos rezoliucija. Bankroto administratoriumi prašė skirti ne ieškovo pasiūlytą kandidatūrą, o Arną Petriką.
M. J. pateikė teismui prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, kuris buvo patenkintas teisėjos rezoliucija. Bankroto administratoriumi prašė skirti IĮ „Loreda“ pasiūlytą kandidatą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi iškėlė UAB „Giedmina“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo konsultantai“. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad atsakovo UAB „Giedmina“ pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, todėl konstatavo, kad atsakovas yra nemokus, ir iškėlė jam bankroto bylą.
Pasisakydamas dėl bankroto administratoriaus kandidatūros teismas nurodė, kad ieškovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų IĮ „Loreda“ bei M. J. pozicijos dėl to, kokios priežastys paskatino UAB „Giedmina“ pasiekti nemokumo būseną, yra kardinaliai priešingos. Todėl teismas pažymėjo, kad vienos iš šių asmenų pasiūlytos kandidatūros paskyrimas UAB „Giedmina“ bankroto administratoriumi sukurtų teisinę prielaidą įtarti, jog tokio asmens paskyrimas gali sukliudyti išaiškinti bankroto priežastis ir tinkamai atstovauti visų UAB „Giedmina“ kreditorių interesus. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad efektyvesnį ir sklandesnį UAB „Giedmina“ bankroto administravimo procesą sugebės užtikrinti trečiojo asmens L. B. pasiūlytas bankroto administratorius UAB „Verslo konsultantai“.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo IĮ „Loreda“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarties dalį dėl administratoriaus paskyrimo ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratoriumi paskirti Arną Petriką. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Iš atsakovo ir trečiųjų asmenų teismui pateiktų duomenų matyti, kad visi abejoja sąžiningais J. M. ketinimais. Tačiau vien tik tai, kad trečiojo asmens teismui pateikiama informacija, pozicija ir prielaidos sutampa su kitų proceso dalyvių pozicija, nesudaro pagrindo teigti, kad trečiojo asmens siūlomas kandidatas nesugebės tinkami atlikti savo pareigų, veiks nesąžiningai. Trečiasis asmuo nėra prisidėjęs prie atsakovo nemokumo, siūlomo kandidato paskyrimas nesuteiks išskirtinės padėties kitų kreditorių atžvilgiu.
2) Trečiojo asmens 21 439,23 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas sudaro apie 15 proc. atsakovo finansinių įsipareigojimų. Trečiojo asmens M. J., kuri išreiškė palaikymą siūlomam bankroto administratoriui (Arnui Petrikui), kreditorinis reikalavimas yra 75 000 Lt, kas sudaro apie 52 proc. visų kreditorinių reikalavimų. Taigi pasitikėjimą Arno Petriko kandidatūra yra išreiškusi didžioji dalis atsakovo kreditorių.
3) Sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus kandidatūros, nėra galima administratorių, veikiančių kaip fiziniai asmenys, diskriminacija juridinių asmenų atžvilgiu. Be to, UAB „Verslo konsultantai“ yra Kaune veikiantis administratorius, todėl jo paskirto įgalioto asmens, vykdančio bankroto procedūrą Vilniuje įsikūrusiai įmonei, bankroto procedūros administravimo išlaidos turėtų būti didesnės nei administravimo paslaugas teikiančio ir Vilniaus mieste veikiančio asmens, nes kelionės pareikalaus papildomų laiko ir lėšų sąnaudų. Kreditorių susirinkimus rengiant Kaune, papildomas ir netoleruotinas išlaidas patirtų kreditoriai. Taigi Kauno mieste veikiančio asmens paskyrimas įgaliotu asmeniu neatitiktų kreditorių interesų, apsunkintų kreditorių ir administratoriaus tarpusavio bendravimą.
4) UAB „Verslo konsultantai“ dirba du Vilniaus mieste veikiantys darbuotojai, kurie atitinkamai vykdo 7 ir 9 bankroto procedūras. Trečiojo asmens siūlomas kandidatas Arnas Petrikas šiuo metu vykdo tik 5 procedūras, kas patvirtina, kad trečiojo asmens pasiūlytas kandidatas sugebės efektyviau atlikti atsakovo bankroto procedūrą bei tinkamai atstovauti kreditorių interesams.
Ieškovas J. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo bei klausimą išspręsti iš esmės – atmesti visas pasiūlytas bankroto administratorių kandidatūras ir teismo nuožiūra paskirti atsakovo bankroto administratorių. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas visiškai neargumentuodamas nusprendė, kad sklandesnį bei efektyvesnį atsakovo bankroto administravimo procesą sugebės užtikrinti trečiojo asmens L. B. pasiūlytas bankroto administratorius.
2) Trečiasis asmuo L. B. gali būti susijusi su atsakovu, nes jos kreditorinio reikalavimo pagrindas yra 2012 m. sausio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią jį įsigijo 1 212,57 Lt dydžio reikalavimą. Bet koks apdairus ir protingas asmuo, pirkdamas skolą, pasidomės skolininko finansine padėtimi ir galimybe atgauti skolą. Atsakovo finansinė padėtis reikalavimo teisės sudarymo momentu buvo itin bloga. Todėl faktas, kad L. B. įsigijo itin blogoje finansinėje padėtyje esančio skolininko skolą, leidžia manyti, kad trečiasis asmuo, perkant skolą, galėjo turėti kitus tikslus, o ne siekį gauti naudą iš skolų pirkimo – pardavimo.
3) Teismas paskyrė kreditoriaus, kurio kreditorinis reikalavimas yra 26 kartus mažesnis nei ieškovo, pasiūlytą administratorių. Ieškovo, kaip fizinio asmens, kreditorinis reikalavimas yra gana didelis (31 660 Lt), todėl ieškovui itin svarbu, kad bankroto procesas vyktų sklandžiai ir kad nebūtų pagrindo abejoti bankroto administratoriaus nešališkumu. Todėl teismas, esant skirtingoms kreditorių pozicijoms ir trečiojo asmens veiksmams keliant įtarimų, pažeidė kitų kreditorių teises ir jų lygiateisiškumo principą. Teismas turėjo atmesti visų kreditorių pasiūlytas administratorių kandidatūras ir paskirti administratorių savo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į trečiojo asmens IĮ „Lordea“ atskirąjį skundą trečiasis asmuo M. J. prašo pakeisti skundžiamos nutartis dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir administratoriumi paskirti Arną Petriką. Atsiliepime nurodo, kad trečiasis asmuo sutinka su trečiojo asmens IĮ „Lordea“ atskirojo skundo argumentais. Be to, pažymi, kad trečiojo asmens kreditorinis reikalavimas yra 61 kartą didesnis nei trečiojo asmens, kurio pasiūlytą bankroto administratorių teismas paskyrė atsakovo administratoriumi, todėl akivaizdu, kad didieji kreditoriai labiau suinteresuoti teisinga ir skaidria bankroto procedūra bei visapusišku jų teisių ir teisėtų interesų gynimu.
Atsiliepimu į atskiruosius skundus trečiasis asmuo L. B. prašo atskiruosius skundus atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Niekuo nepagrįsti ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad trečiasis asmuo, įsigydamas skolininko skolą, turėjo kitų tikslų, nei kad įprastas siekis gauti naudą iš skolų pirkimo – pardavimo. Sprendimas įsigyti skolą už daugiau nei 24 kartus mažesnę sumą nei įsigyta skolos suma nesudaro pagrindo manyti, kad buvo veikiama ne savo interesais.
2) Nepagrįsti ieškovo atskirajame skunde nurodyti motyvai, kad teismas paskyrė to kreditoriaus pasiūlytą bankroto administratorių, kurio reikalavimas yra 26 kartus mažesnis negu ieškovo, bei kad ieškovo, kaip fizinio asmens, turimas kreditorinis reikalavimas yra gana didelis. Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, kad teismas negali suteikti prioriteto konkrečiam bankroto administratoriui vien dėl to, kad jį siūlo didžiausią kreditorinį reikalavimą turintis kreditorius.
3) Trečiasis asmuo IĮ „Loreda“ nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad paskirto bankroto administratoriaus kvalifikacinis patyrimas ar kitokios su jo veikla susijusios aplinkybės objektyviai kliudo skirti jį atsakovo administratoriumi. Be to, skunde nurodomas argumentas, kad trečiojo asmens siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra yra pranašesnė už teismo paskirtą administratorių tik todėl, kad juo pasitikėjimą išreiškė kreditoriai, kurių kreditorinis reikalavimas sudaro 52 proc., nesudaro pagrindo pakeisti paskirtą bankroto administratorių. Priešingai, aplinkybė, kad paskirtas administratorius, kurį pasiūlė ne didžiausią kreditorinį reikalavimą turintis kreditorius, leidžia teigti, kad šio kreditoriaus sprendimai neįtakos administratoriaus veiklos.
4) Trečiojo asmens atskirajame skunde nurodomi argumentai, jog administratorius UAB „Verslo konsultantai“ yra registruotas Kauno mieste, kad šioje įmonėje dirba du administratoriai, kurie dirba Vilniuje, tačiau jie turi didesnį užimtumą nei trečiojo asmens siūlomas administratorius, dėl ko trečiojo asmens siūlomas kandidatas sugebės efektyviau atlikti atsakovo bankroto procedūrą, yra nepagrįsti. Skirtumas tarp bankroto administratorių vykdomų bankroto procedūrų nėra esminis, be to, UAB „Verslo konsultantai“ turi filialą Vilniuje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje pagal ieškovo ir trečiojo asmens skundus sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė ne šių dalyvaujančių byloje asmenų, o kito trečiojo asmens siūlomą administratorių.
Įmonės administratorius bankroto procese iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Todėl tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis bei padėti teismui nustatyti ir patvirtinti kreditorių pagrįstus finansinius reikalavimus. Šios bankroto administratoriaus funkcijos sudaro pagrindą įstatyme nustatyti specialią jo skyrimo tvarką. Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) normos nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui. Juo gali būti skiriamas tik asmuo, atitinkantis ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui: turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas pagal Ūkio ministro 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-281 patvirtintas ,,Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo taisykles“, kurio kandidatūrai pritarė Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese.
Teismo teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą, teismas, visų pirma, yra saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą. Teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos, skundai dėl administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Be to, skirdamas administratorių, teismas neturi sukelti priešpriešos tarp asmenų, siūliusių administratoriaus kandidatūras ir ieškoti geriausio kompromiso (Lietuvos apeliacinio 2006 m. sausio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-37/2006). Tai reiškia, kad skirdamas administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis), bet ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę, tarp jų, ar atsakovo kreditoriaus pasiūlyto bankroto administratoriaus paskyrimas nesudarytų prielaidų sukliudyti išaiškinti bankroto tikrąsias priežastis ir tinkamai atstovauti kreditorių interesus (ĮBĮ 11 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-648/2011). Kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas pasirinko bankroto administratorių iš kelių kandidatų, kurie iš esmės yra tinkami bei galėtų būti skiriami administruoti įmonę, ir išdėstė savo poziciją pagrindžiančius argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti šios žemesnės instancijos teismo nutarties, jeigu tam nėra įstatyme nustatyto pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1405/2010; 2011 m. vasario 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-648/2011). Juo labiau, jeigu teismo paskirto administratoriaus užimtumas yra panašus kaip ir kitų kandidatų.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo UAB „Giedmina“ bankroto administratoriumi paskyrė trečiojo asmens L. B. siūlomą administratorių UAB „Verslo konsultantai“. Atskiruosius skundus dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies padavęs ieškovas J. M., siūlęs administratoriumi skirti UAB „Posterus“ bei trečiuoju asmeniu į procesą įtraukta IĮ „Loreda“, teikusi administratoriaus Arno Petriko kandidatūrą, nenurodė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą atsirasti pagrįstoms abejonėms dėl teismo paskirto administratoriaus nešališkumo ir galimai neskaidrių atsakovo bankroto procedūrų vykdymo. Ieškovo J. M. ir trečiojo asmens IĮ „Loreda“ atskirųjų skundų argumentas, kad didžiąją dalį visų atsakovo kreditorinių reikalavimų turintys kreditoriai atsakovo bankroto administratoriumi siūlė skirti kitus, nei paskyrė teismas, asmenis taip pat nėra susijęs su pagrįstomis abejonėmis dėl teismo paskirto administratoriaus galimybės skaidriai ir nešališkai vykdyti atsakovo bankroto procedūras. Visų pirma, kreditorinio reikalavimo dydis nėra ir negali būti esminiu teisiškai reikšmingu kriterijumi, kuriuo remiantis būtų sprendžiamas klausimas dėl administratoriaus kandidatūros paskyrimo. Juo labiau, kad kreditorių finansiniai reikalavimai tvirtinami ir jų dydžiai nustatomi po bankroto bylos iškėlimo įmonei. Iki įgyja bankrutuojančios įmonės teisinį statusą visi kreditoriai, išskyrus tuos, kurių reikalavimai patvirtinti teismo įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, yra tik potencialūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1164/2012). Administratorius bankroto procese atstovauja įmonei ir yra nepriklausomas nuo kreditorių. Tai, kad administratoriaus kandidatūrą siūlo galimai didžiąją dalį kreditorinių reikalavimų turintys kreditoriai nereiškia, kad teismas ir turi skirti jų siūlomą asmenį administruoti atsakovą. Teismų praktikoje dažni atvejai, kai administratoriumi skiriami galimai mažesnius kreditorinius reikalavimus turinčių kreditorių siūlomi asmenys (darbuotojų, vartotojų ir pan.), tokiu būdu pašalinant bet kokias abejones dėl didesnių kreditorių, turinčių suinteresuotumą gauti didesnį kreditorinių reikalavimų patenkinimą, galimybės daryti neleistiną įtaką administratoriui. Iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies nėra pagrindo susidaryti nuomonę, kad teismas administratoriumi paskyrė juridinį, o ne fizinį asmenį, nes fizinis asmuo nepajėgtų tinkamai administruoti atsakovą. Todėl taip pat nepagrįstas trečiojo asmens IĮ „Loreda“ atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai diskriminavo jo siūlomą administratorių dėl to, jog pastarasis yra fizinis asmuo. Teismas turi pasirinkti administratorių iš siūlomų kandidatų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas savo pasirinkimą iš esmės grindė ne siūlomų administratorių priskyrimu fiziniams ar juridiniams asmenims, o tuo, jog kitų dalyvaujančių byloje asmenų (tarp jų ir apeliantų) išdėstytos pozicijos dėl įmonės nemokumo itin prieštaringos (teismo nuomone, tai gali turėti įtakos nustatant tikrąsias nemokumo priežastis) ir tik trečiasis asmuo L. B. nenurodė su įmonės nemokumu susijusių argumentų. Tai, kad administratorius Arnas Petrikas vykdo 5 įmonių bankroto procedūras, o administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ du darbuotojai, dirbantys Vilniaus mieste, atitinkamai vykdo 7 ir 9 įmonių bankroto procedūras nereiškia, kad šių administratorių užimtumas ženkliai skiriasi. Atvirkščiai, jų užimtumas yra panašus ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismo paskirtas administratorius nesugebės tinkamai vykdyti atsakovo bankroto administravimo procedūrų.
Sprendžiant klausimą dėl teismo nutarties dalies, kuria paskirtas administratorius, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, kad trečiasis asmuo L. B., kurios pasiūlytai administratoriaus kandidatūrai pritarė teismas, 1 212,57 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą į atsakovą įsigijo atsakovui jau esant faktiškai nemokiam. Byloje nėra duomenų, kad kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis tarp L. B. ir atsakovo būtų nuginčyta ir pripažinta negaliojančia, taip pat nėra duomenų apie L. B. artimus ryšius su atsakovu ar su juo susijusiais asmenimis. Šie klausimai gali būti sprendžiami kituose įmonės bankroto proceso etapuose.
Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimo į skundus argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamų klausimų teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bankroto administratoriaus paskyrimą. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo. Todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.