Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.1.1; 2.1.15.2.1; 2.1.15.2.2; 2.1.15.4.3.2; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2025 m. balandžio 25 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2021 m. spalio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų, teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams;

2) 2023 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų, teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3) 2024 m. liepos 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų, teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, 2024 m. rugpjūčio 19 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą;

4) 2024 m. spalio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų, teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė 60 MGL dydžio (3000 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir V. A. skirta galutinė subendrinta bausmė - 60 MGL dydžio (3000 Eur) bauda ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas laisvės apribojimo bausmės laikas atliktas pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. liepos 23 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Į baudos bausmę įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas ir laikyta, kad jis yra atlikęs dalį bausmės – sumokėjęs 2 MGL dydžio (100 Eur) baudą. Įpareigotas V. A. likusią 58 MGL dydžio (2900 Eur) baudą sumokėti per vienerius metus nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. sausio 3 d. Laisvės apribojimo bausmę atlikęs 2025 m. vasario 19 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. A. 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 12.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namų, esančių (duomenys neskelbtini), terasoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu sudavė R. R. smūgį kumščiu į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą apie dešinę akį, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko, tęsdamas smurtinius veiksmus, tyčia du kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam R. R. į nugaros krūtininės dalies dešinę ir kairę pusę, padarydamas durtinę-pjautinę aklą žaizdą nugaros krūtininės dalies dešinėje pusėje ir durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje su diafragmos pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu krūtinės ertmės kairėje pusėje ir tokiu būdu padarė R. R. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad kaltinimas jam suprantamas, sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Paaiškino, kad būdamas (duomenys neskelbtini) išgėrinėjo kelias dienas. Keliu ėjo R. R., jį pasikvietė pas save atsigerti. Atsigėrė ir dėl kažko susipyko, prasidėjo konfliktas. Veiksmas įvyko adresu (duomenys neskelbtini), būste, kuris priklauso jo sugyventinei B.. Sugyventinės kartu nebuvo. Iki tol su R. R. buvo pažįstami. Jis buvo stipriai išgėręs, dėl ko susipyko, neatsimena. Savo veiksmus vertina blogai. Namuose visi peiliai buvo paslėpti, iš kur peilis atsirado, nežino. Sugyventinė prieš tai buvo liepusi kaimynei paslėpti peilius. Jis su peiliu taip pasielgė pirmą kartą. Atsimena, kad peiliu dūrė vieną kartą, žino, kad ekspertai nustatė du dūrius peiliu, gali būti, kad jis dūrė du kartus. Nežino priežasties, dėl ko visa tai įvyko. Nukentėjusiojo atsiprašyti negalėjo, nes buvo uždrausta su juo bendrauti, nori jo atsiprašyti. Iš kitų asmenų žinojo, kokie jam padaryti sužalojimai, pradurta nugara. Dėl civilinio ieškinio su Ligonių kasa yra sudaręs susitarimą raštu, žalą atlyginti per penkerius metus, atlieka mokėjimus pagal susitarimą. Nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį atlygins. Jis dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, turi dviejų metų vaiką. Jis vienas išlaiko šeimą, sugyventinė nedirba, sugyventinė serga (duomenys neskelbtini) liga. Šeimoje yra trys vaikai, vienas vaikas jo. Civilinį ieškinį galės atlyginti per ilgesnį laiką. Paskirtą laisvės apribojimo bausmę yra atlikęs, pasibaigė šių metų vasario 19 d. Teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Apklaustas įtariamuoju V. A. 2024 m. rugsėjo 16 d. apklausos metu parodė, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. nuo 22 val. jis namuose vienas vartojo alkoholį, gėrė alų ir degtinę. Kitą dieną apie 10-11 val. jis pas save į namus, adresu (duomenys neskelbtini), pasikvietė pro namus keliu praeinančius R. R. ir jo draugą. Su jais kartu namo terasoje vartojo alkoholį. Geriant susipyko su R. R., kuriam jis kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą. R. R. trenkė jam atgal ranka į veidą. Jis tuo pačiu metu sudavė ir R. R. draugui, kumščiu du kartus į veido sritį. Smūgius sudavė namo terasoje. R. R. draugui smogė už tai, kad šis kažką pasakė. Po šio konflikto jie dar vartojo alkoholį ir po pusvalandžio tarp jo ir R. R. kilo dar vienas žodinis konfliktas. Terasoje pjaustė užkandą ir peiliu, kurį turėjo rankoje, smūgiavo du kartus stovinčiam R. R. į nugaros sritį, pataikė kažkur krūtinės srityje, tarp menčių. Smūgiavo iš nugaros pusės. Peilis buvo apie 6-7 cm geležte ir medine ruda rankena. Tai buvo jo peilis, kurį jis naudojo buityje. R. R. nenuvirto, kraujo jis nematė. Kaip buvo apsivilkęs R. R., nepamena. R. R. draugas matė, kaip jis dūrė peiliu R. R.. Peilį po to jis numetė ant stalo terasoje. Po dūrio R. R. dar pabuvo pas jį terasoje apie 10-15 min. Po to jis su posūniu T. U. R. R. parlydėjo į namus. T. U. yra jo sugyventinės sūnus. Tai galėjo būti apie 14-15 val. Nuo jo namų iki R. R. namų ėjo apie 10-15 min. R. R. nesiskundė sveikata, kraujo ant R. R. nugaros jis nematė. Įvykio metu buvo neblaivus, bet viską prisimena. Tarp peilių, kurie paimti iš jo namų, nėra to peilio, su kuriuo jis dūrė R. R.. Kur yra tas peilis, jis nežino, bet namuose jo nėra. Mano, kad T. galėjo peilį išmesti ar paslėpti. T. apie peilį neklausė, o ir T. jam apie peilį nieko nesakė. Išgertuvių metu 2024 m. rugsėjo 7 d. jo sugyventinės B. U. namuose nebuvo. Po įvykio su nukentėjusiu R. R. nebendravo (4 t., b. l. 46-47).

Papildomai 2024 m. lapkričio 28 d. kaltinamasis V. A. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, prašo remtis jo parodymais, duotais 2024-09-16 apklausos metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Parodė, kad visiškai pripažįstą savo kaltę dėl to, jog peiliu dūrė į nugarą ir taip sužalojo R. R., dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, R. R. dar neatsiprašė, nes jam uždrausta su juo bendrauti, todėl tai padarys teismo posėdžio metu, o ligonių kasai padarytą žalą stengsis atlyginti pagal susitarimą, kurio dar nepasirašė (4 t., b. l. 65).

V. A. savo parodymus patvirtino 2024 m. rugsėjo 16 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (4 t., b. l. 50-51, 54-63).

Nukentėjusiojo R. R. 2024 m. rugsėjo 26 d. apklausos metu duotais parodymais, kad 2024 m. rugsėjo 7 d., galimai apie pietus, jis su N. B. ėjo nuo (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) gatve. Einant pro B. U. namus, juos pasikvietė B. U. sugyventinis V. A.. Jie užėjo, kur terasoje pradėjo gerti visi degtinę. Jis su N. jau atėjo išgėrę. V. taip pat atrodė išgėręs. Kartais pas juos į terasą ateidavo ir B. sūnus. Jie gėrė 0,7 l degtinės butelį. Geriant sutarė gražiai. Baigus gerti V. degtinę, pradėjo gerti jų atsineštą degtinės litrinį butelį. Beveik baigiant išgerti, kilo žodinis konfliktas tarp V. ir N.. V. pakilo eiti link N.. Jis tada suprato, kad eina mušti N., todėl atsistojęs stūmė V. į sieną. V. atsitrenkė į sieną. Tada V. trenkė jam kumščiu į dešinę akį. Jis pasakė N., kad reikia iš čia eiti. N. V. tą vakarą matė pirmą kartą, jie nebuvo ankščiau pažįstami. Jis pasisuko į laiptus ir ėjo. Nepamena, ar jau buvo laiptais palipęs, kai pajuto 3 smūgius į nugarą krūtinės srityje. Smūgiai buvo greiti, vienas paskui kitą. Pajuto, kaip jį karštis išpylė, suprato, kad jam įdūrė. Tada jis pradėjo bėgti į namus. Bėgo neatsisukdamas. Blogai pamena, kaip į namus grįžo. Prie namų dar girdėjo balsus, bet nežino, kas ten buvo. Atsirakino duris, įėjo į vidų ir užsirakino iš vidaus. Jis buvo tik su kelnėmis, be marškinėlių, nuoga krūtine. Toks buvo ir pas V.. Išbėgęs iš V. terasos, N. ten paliko. Kai jie terasoje gėrė, jis matė, kad terasoje ant stalo buvo padėtas peilis, su kuriuo kažkas buvo papjaustyta. Jie gerdami niekuo neužkando, jiems maisto nepapjaustė. Peilio ilgis buvo apie 30 cm, ruda rankena su šviesesnėmis rudomis dėmėmis. Ar peilio rankena buvo medinė, nežino, jam atrodo, kad buvo plastikinė. Rankenos ilgis apie 12 cm., o geležtės apie 17-18 cm. Peilis senovinis, senas, ašmenys platūs apie 2,5-3 cm, ašmenų priekis daugiau užapvalintas. Vėliau jį namuose rado V. R., kuris iškvietė medikus. Kai atvyko greitoji ir jis atsistojo, pasipylė putota kraujo čiurkšlė. Jį gydė (duomenys neskelbtini) Respublikinėje ligoninėje. Į ligoninę pas jį buvo kitą dieną atvykusi B., kuri norėjo sužinoti įvykio aplinkybes, sakė, kad kameros jai nieko nerodė. Parodė, kad jam buvo padaryta viena gili žaizda kairiame šone krūtinės srityje, o kitos dvi viena šalia kitos dešinėje pusėje, krūtinės srityje. Iš ligoninės į namus jis grįžo po 4 dienų ir pasijuto vėl blogai - pradėjo vemti. Pats išsikvietė greitąją. Buvo gydytas (duomenys neskelbtini) Respublikinėje ligoninėje nuo pirmos traumos pasekmių, nes buvo pradurta diafragmos plėvė. Jam atliko diafragmos operaciją. Jis negalėjo valgyti 6 paras, jam buvo statomos tik lašinės, nuolat juto skausmą (1 t., b. l. 80-81).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis R. R. parodė, kad V. A. jam žalos neatlygino, po įvykio nebuvo su juo susisiekęs, neatsiprašė. Civilinį ieškinį pateiks teisme (1 t., b. l. 85).

Liudytojo N. B. parodymais, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. jau nuo ryto gėrė degtinę su R. R.. Prieš tai jie jau dvi dienas kartu vartojo alkoholį. 2024 m. rugsėjo 7 d. apie pietus, būdami išgėrę, jie ėjo nuo (duomenys neskelbtini) centro. Kažkuris iš jų nešėsi 1 l talpos degtinės butelį. Einant pro vieną namą, V. A. juos pakvietė užeiti. Jis V. A. nepažinojo, matė jį pirmą kartą. Jis su R. R. nuėjo į terasą, kur jie visi kartu gėrė degtinę. Išgėrė V. A. turėtą degtinę, tada pradėjo gerti jų atsineštą degtinę. Gerdami nieko neužkando. Nepamena, kad užkanda būtų pjaustoma. Nepamena, kad būtų kur buvęs peilis, peilio nematė. Buvo jau gerokai išgėręs, detalių gerai nepamena. Pamena, kad terasoje ant suolo sėdėjo kažkoks vaikas, kuris tai išeidavo, tai vėl ateidavo. Jis atsisėdo ant žemės prie pakabinamo krėslo, o R. pradžioje sėdėjo ant minkštasuolio. R. ir V. keitė sėdėjimo vietas, vaikščiojo, buvo atsitūpę. Tik jis visada sėdėjo toje pačioje vietoje netoli krėslo. Pas V. A. terasoje prabuvo apie 2 valandas. Pamena, kad tarp jo ir V. A. kilo žodinis konfliktas. V. A. jau buvo „pergėręs“ ir galėjo kažką jam pasakyti. V. A. puolė link jo. Pamena, kad jis dar R. R. pasakė „einam iš čia“ ir pastūmė V. A. (1 t., b. l. 103-104).

Liudytojos Ž. K. parodymais, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. ji su savo draugu V. R. išėjo ieškoti pažįstamo R. R.. Apie 17 val. jie nuėjo prie R. R. namų. Namo durys buvo užrakintos. Jie nuėjo į vidinį kiemą. Draugas ją pakėlė ir ji pro lango viršų pamatė miegamojo kambaryje ant lovos gulintį R., ant kurio nugaros pamatė kraują. R. buvo nuogas, gulėjo ant šono nusisukęs į sieną. Ji matė tik jo nugarą. Ji su draugu nuėjo į savo butą pasiėmė elektrinį suktuką ir grįžo atgal pas R. R.. V. atsuko plokštę, su kuria buvo užtaisytas ankščiau išdaužtas langas. Pro tą langą jie abu įlipo į namo vidų, kur miegamojo kambaryje ant lovos rado gulintį R. R., ant kurio nugaros matė durtinę žaizdą. V. paklausė R. R., kas jam buvo. R. atsakė, kad jį padūrė peiliu. V., paklausė, kas padūrė. R. jam nepasakė, kas padūrė ir jokių aplinkybių nenurodė. V., tik pamatęs durtinę žaizdą paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu. Kol laukė atvykstant medikų ir pareigūnų, jie bendravo su R., jo klausinėjo, kas nutiko, bet R. jiems nieko nepasakojo. R. visą laiką buvo sąmoningas. Atvykus pareigūnams ir medikams, R. R. apsivertė ant pilvo ir tada ji, jo dešiniajame šone, nugaros srityje pamatė dar vieną durtinę žaizdą (1 t., b. l. 111-113).

Liudytojo V. R. parodymais, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. jis išgirdo gandus apie tai, kad galimai kažkas sumušė ar padūrė N. B. ir R. R.. Matė, kad dienos metu greitoji pagalba buvo išvežusi N. B.. Apie 17 val. jis kartu su drauge Ž. K. nuėjo pas R. R. į šio namus adresu (duomenys neskelbtini) tačiau durys buvo užrakintos. Jis pakėlė Ž. ant rankų, kad ši pažiūrėtų pro langą. Ji pro langą pamatė, kad R. R. guli savo kambaryje lovoje ant šono, nuogas, niekuo neužsiklojęs, todėl ji matė jo kruviną nugarą. Jie nuėjo į jo butą, iš kur pasiėmė elektrinį suktuką ir grįžo pas R. R.. Jis atsuko USB plokštę, kuri buvo uždėta ant kažkada ankščiau išdaužto lango, ir pro tą langą jie įlipo į namo vidų. Pradėjo judinti R. R., klausė šio, kas jam nutiko. R. R. atsigulė ant pilvo ir jis R. R. nugaroje pamatė vieną durtinę žaizdą. Jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Kol laukė spec. tarnybų, jis vis kalbino R. R., kad šis neprarastų sąmonės. R. R. klausė, kas nutiko. R. R. atsakė, kad jį padūrė. Jis klausė, kas jį padūrė. R. R. jam nesakė, liepė nueiti pas B. ir paimti jo megztinį. Jis jam pasakė, kad niekur neis. Kai atvyko pareigūnai, jis pamatė, kad R. R. nugaroje yra dar viena durtinė žaizda (1 t., b. l. 121- 122).

Papildomais liudytojo V. R. parodymais, kad 2024 m. rugsėjo 7 d., laiko tikslaus negali nurodyti, galėjo būti apie pietus, centre, ant suolelio, šalia paminklo jis matė sėdinčius savo draugą R. R. ir iš matymo pažįstamą N. B.. Jie tada visi trys pasuko link buto ir sutiko pažįstamą V. D.. Visi keturi nuėjo link buto. N. liko kieme, o jie trys buto viduje kalbėjo apie elektros įvadus ir jų pajungimą. Parodė, kad R. ir N. atrodė neblaivūs, be to, jie su savimi turėjo 1 litro talpos butelį degtinės. N. su R. išėjo. Jis su V. D. liko bute. Po to V. išvažiavo, o jis išėjo pirkti elektros kabelio. Vėliau jis su V. D. darbavosi bute, jiems pritrūko kabelio ir V. išvažiavo atvežti kabelio iš savo namų. Po kelių minučių V. grįžo ir pasakė, kad abu padūrė, t. y. R. ir N., sakė, kad R. R. kruvina nugara pabėgo per kalną, kad jį nusivijo „B. (duomenys neskelbtini)“. Suprato, kad kalbama apie B. U. sugyventinį V.. V. pasakė, kad pažįstamas senolis A. iškvietė medikus ir laukia. Tada jie abu nusprendė eiti pažiūrėti, kas nutiko ir kur yra R. R.. R. R. namo durys buvo užrakintos. Tada jie nuėjo į kito pažįstamo kiemą. Ten R. taip pat nebuvo. Jie nuėjo tada prie N. B., kuris gulėjo ant šaligatvio šalia B. namo langų. GMP medikai N. jau apžiūrinėjo. Matė, kad N. buvo kruvina ausis, galva, apibrozdintas veidas. Šalia N. buvo tik A.. Iš B. kiemo, per tvorą, žiūrėjo B. sūnus ir K.. Nei B., nei V. nematė. N. medikai išsivežė. Jis su V. grįžo į butą toliau darbuotis. Praėjus kuriam laikui, jis kartu su Ž. K. nuėjo pas R. R. į jo namus, kur rado R. R. kruviną gulintį lovoje. Parodė, kad vėliau iš kažko girdėjo, jog B. U. vaikas ar vaikai N. B. ištempė iš sodybos kiemo ir paliko ant šaligatvio. Parodė, kad pažįstamas P. M. sakė, jog kalbėjo su B. U. vaikais, kažkuriuo vienu vaiku, apie peilį, sakė, kad tas vaikas pasakojo, kokio dydžio buvo peilis, kokio gylio dūris, pasakė, kad peilį jis nuplovė, sutvarkė ir paslėpė. Tik iš kalbų žino, kad R. R. ir N. B. galėjo sužaloti B. sugyventinis V.. Žino, kad B. U. buvo nuvykusi į ligoninę pas R. R. (1 t., b. l. 125-126).

Liudytojo A. R. parodymais, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 14.30 val., jis dviračiu važiavo (duomenys neskelbtini), ir pamatė ant šaligatvio, prie B. gyvenamojo namo kampo, gulintį vyrą, kuro veidas buvo kruvinas, rankos kruvinos, sportinės kelnės buvo nusmauktos iki kelių, šlaunys buvo kruvinos. Jis paskambino Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Sužinojo, kad tas ant gatvės rastas vyras yra N. B.. Jam belaukiant greitosios medicinos pagalbos, iš kiemo atėjo B. nepilnametis sūnus T., kurio jis paklausė, kas čia buvo. T. atsakė, kad gatvėje girdėjo riksmus, bet liudininku nebus. Jis paprašė T. atnešti skudurą, kad galėtų tam vyrui ant galvos uždėti, nes saulė skaisčiai švietė. T. atnešė drėgną skuduriuką. Jis jį uždėjo vyrui ant galvos. Belaukiant greitosios pagalbos buvo privažiavęs motoroleriu V. D., kuris tik sustojo, pažiūrėjo, bet nieko neklausinėjo. T. atnešė tamsios spalvos striukę ir pasakė, kad ji yra to vyriškio. Jis tą striukę pakišo tam vyrui po galva. B. namo kieme kitų asmenų nematė, tik T.. Vykdamas į šią apklausą, jis tą pačią striukę, kurią pakišo po galva tam vyrui, matė pakabintą ant B. kiemo tvoros. Viena seniūnijos darbuotoja jam pasakojo, jog įvykis buvo B. namo kieme, sakė, kad B. sugyventinis V. padūrė R. R. ir primušė N. B., kurį ištempė į gatvę, dėl to N. B. ir buvo nusmukusios kelnės (1 t., b. l. 134-135).

Liudytojos E. D. parodymais, kad 2024 m. rugsėjo 7 d., apie 12-13 val., ji būdama savo namuose (duomenys neskelbtini) g., išgirdo vyriško balso keiksmus gatvėje. Priėjo prie lango į gatvės pusę ir pamatė, kaip į kalnelį be maikutės tik su šortais, kruvina nugara, ranka laikydamasis už mentės, basas, paskubomis eina R. R., kurį vijosi B. U. sugyventinis V.. Šis rėkė ant R. R., šaukė: „ar dar nori, (duomenys neskelbtini)“. R. R. nekalbėjo. Matė, kad V. plaštaka buvo kruvina, bet rankose jis nieko neturėjo. Iš paskos V. ėjo B. sūnus T.. Tuo metu, ta pačia gatve, link centro ėjo P. M., kurio T. paprašė padėti parvesti V. į namus. Toliau V. paskui R. nėjo. Abu jaunuoliai V. parvedė į namus. Jokio kito asmens šalia jų nematė. Dar prieš tai ji matė einančius R. R. su kažkokiu vyru, kurio ji nepažįsta. Mano, kad jie galėjo užeiti pas V.. Ji vėliau kalbėjo su savo broliu V. D., kuriam pasakė tai, ką matė. Tuo pat metu ji gatvėje išgirdo, kaip kažkoks vyras garsiai kalba telefonu. Suprato, kad tas vyras kvietė pagalbą. Ji pažiūrėjo pro langą ir pamatė gatvėje, šalia B. U. namo langų, ant šaligatvio gulintį kažkokį vyrą, šalia kurio stovėjo senolis A. R., kuris ir kvietė pagalbą. Ji taip pat matė, kad B. U. kieme stovėjo ir B. U. sūnus T.. Po kažkiek laiko jai vėl paskambino brolis, kuris pasakė, kad V. su savo drauge rado R. R. namuose, lovoje, visą kruviną, sakė, kad jie iškvietė pagalbą. Po kelių dienų iš brolio sužinojo, kad pas R. R. į ligoninę buvo nuvykusi B. U. (1 t., b. l. 141-142).

Liudytojo V. D. parodymais, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 16 val., jam paskambino sesuo E. D., kuri pasakė, kad ką tik „B. (duomenys neskelbtini)“, kurio rankos buvo kruvinos, nusivijo į kalnelį R. R., kurio nugara buvo kruvina, sakė, kad paskui „B. (duomenys neskelbtini)“ ėjo B. sūnus, kuris šaukė, ką jam daryti, ar verkti. E. D. taip pat pasakė, kad B. sūnus, po to, kai vijosi R. R., iš savo kiemo ištempė ir ant šaligatvio paliko kitą vyrą kruvinu veidu. Jis tada motoroleriu nuvyko pas V. R.. Prie B. kiemo vartelių ant nugaros gulėjo vyriškis, kurio veidas buvo kruvinas, jis nejudėjo. Prie vyriškio stovėjo A. R., kurio jis paklausė, ar tas vyras gyvas. A. R. atsakė, kad kvėpuoja, pasakė, kad iškvietė greitąją pagalbą. Jis tada nuvažiavo pas V. R., su kuriuo atėjo prie B. kiemo. Tada prie to vyro su kruvinu veidu jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Jis su V. R. išėjo ieškoti R. R.. Nuėjo prie R. R. namo. Namo durys buvo užrakintos. Jie beldė, į duris, į langus, bet niekas jų neįsileido. R. R. ieškojo jie teritorijoje aplink namą, bet nerado. Vėliau V. R. jam paskambino ir pasakė, kad R. R. kruvina nugara rado namuose, iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą (1 t., b. l. 166-167).

Liudytojos B. U. parodymais, kad 2024 m. rugsėjo 6 d., apie 18 val., V. su jos sūnumi T. savaitgaliui atvyko į jos sodybą. Ji su vaikais liko (duomenys neskelbtini). Sodyboje yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, per kurią ji matė, kad vakare pas jos sūnų į svečius buvo atėję jo draugai K. K. ir V. K., kurie liko nakvoti sodyboje pas jos sūnų. K. jos paklausė, ką jai daryti, jeigu V. „užgertų“. Ji jai pasakė, kad suslėptų peilius, nes V., būdamas neblaivus, yra linkęs žaloti save. K. jai pasakė, kad peilius surinko ir paslėpė. Sekančią dieną, apie 10 val., per kamerą ji matė, kaip K. ir V. išėjo. Namuose buvęs V. terasoje jau vartojo alkoholį. V. užkalbino pro šalį ėjęs pažįstamas R. R.. Ji matė, kad R. R. rankoje laikė butelį degtinės, matė, kad užėjo pas V.. Matė, jog R. R. atėjo vienas. Kito asmens nebuvo. Matė, jog R. R. sėdėjo ant nertų sūpynių, o V. sėdėjo ant medinio kampo suolo. Kai ji juos matė per kamerą, tarp jų jokių nesutarimų nebuvo, jie nesimušė. Daugiau prie vaizdo kameros ji nebuvo prisėdusi ir nežino, kas vyko. Su V. po to nekalbėjo ir jis jai nieko nepasakojo. Sūnus jai pasakojo, kad buvo atėjęs dar vienas vyriškis, kad vėliau tiek R., tiek V. vienas kitam trenkė, po to jie išsiskirstė. Sūnus minėjo, kad R. R. tuščią butelį metė į gatvę, sakė, kad jis su V. jį palydėjo. Ji smulkiau neklausinėjo, o sūnus ir nepasakojo. Šeštadienį vakare jai paskambino J. K., kuri pasakė, kad T. papjovė R.. T. ir V. abu tai neigė. Ji klausė V., kas ten vyko, bet šis vis kartojo, kad nieko nepamena. Negavusi paaiškinimų iš sūnaus ir iš V., ji naktį peržiūrėjo filmuotą medžiagą ir pamatė, kas ir kaip vyko. Parodė, kad šiuo metu pateikti įrašą ji atsisako, bet tikina, kad įrašas yra (nežino ar visas), nors nieko naudingo tyrimui tame įraše nėra. Kas sužalojo R. R. ir tą kitą asmenį, įraše nesimato. Parodė, kad nei ji, nei V. į ligoninę pas R. R. nevyko. Po įvykio ji su R. R. nebendravo (1 t., b. l. 173-174).

Papildomais liudytojos B. U. parodymais, kad ji 2024 m. rugsėjo 6 d. prašė K. K., jog ši surinktų iš namų peilius, ir per kamerą matė, kokius peilius K. surinko. Paprašė K., kad ši peilius paslėptų. K. jai pasakė, kad peilius paslėpė po spintele virtuvėje. Peilius prašė paslėpti, kad V. nesusižalotų, nes jis jau yra jai grasinęs persipjauti sau venas. 2024 m. rugsėjo 7 d. V. A. pasikvietė R. R. ir N., kurio pavardės ji nežino. Jie terasoje apie 11 val. pradėjo baliavoti. Ji kartais pažiūrėdavo, ką jie veikia. Matė, kaip V. sėdėjo ant suoliuko prie įėjimo į namą. Šalia V. sėdėjo R. R.. N. tupėjo netoli laiptų ir kampo. Jos sūnus T. jai papasakojo, kas buvo toliau. T. sakė, kad apie 15 val. įvyko konfliktas, kurio metu R. pradėjo ją užgaulioti. T. tada buvo ant sūpynių ir viską matė. Jis sakė, kad išgirdo garsą, panašų, kaip sudejavus „ai“. T. atėjo į terasą ir pamatė terasoje kraujo lašus. Sakė, kad tada R. R. buvo terasoje. T. sakė, kad jis su V. parlydėjo R. R. į namus. Po to jie grįžo. N. buvo terasoje atsistojęs, stovėjo prie laiptų. V. N. spyrė iš kojos į pilvo sritį. Nuo smūgio N. nugriuvo aukštielninkas ant takelio. T. išsigando ir N. ištempė į gatvę, kur jį ir paliko. Toje vietoje, kur T. paliko N., buvo stiklo šukių, kurios atsirado dėl sudaužyto degtinės butelio, kurį geriant R. metė į pravažiuojantį traktorių ir išdaužė traktoriaus lango stiklą. Traktorininkas buvo sustojęs ir atėjęs į terasą aiškintis. Sūnus jai taip pat pasakojo, kad jis paėmė iš terasos kruviną peilį, jį nuplovė ir išmetė į šalia esantį kaimyno kiemą, kuris negyvenamas. T. jai rodė, kur į kiemą išmetė peilį. Parodė tiek, kiek jai pasakojo sūnus, daugiau detalių ji nežino. Vaizdo įrašų ji neištrynė, nes iki 2024 m. rugsėjo 10 d. visi vaizdo įrašai nebuvo saugomi, t. y. jie nebuvo įrašomi, buvo galima tik tiesiogiai žiūrėti. Iki tol ji nebuvo susitvarkiusi nustatymų, kad kamera saugotų įrašus (1 t., b. l. 177-178).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja B. U. patvirtino savo parodymus, duotus 2024 m. rugsėjo 17 d. apklausos metu. Ji parodė, jai priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), parodė, iš kurios vietos jos sūnus T. U. išmetė nuplautą peilį, parodė, kad ji apėjo ir apieškojo tos gretimos sodybos teritoriją, bet peilio nerado, mano, kad taip yra dėl to, jog teritorija apleista, žolė joje nepjauta (1 t., b. l. 182-184, 186-189).

Nepilnamečio liudytojo T. U. parodymais, kad jis žino, jog pakviestas apklausai dėl to, kad jo patėvis V. A. sužalojo žmogų. Pamena, kad 2024 m. rugsėjo mėnesį, buvo šeštadienis, sėdėjo terasoje, ardė šiltnamį. Buvo apie 11-12 val. Neprisimena, ką veikė patėvis. Ėjo kažkokie du V. draugeliai. Tiksliau, vienas buvo V. draugas, o kitas buvo kartu su tuo draugu. Jie ėjo pro kiemą ir V. juos pakvietė. Jie atėjo, atsinešė butelį. Vienas iš jų buvo R.. Turėjo degtinės butelį 0,7 l talpos. Jie jau buvo pusgirčiai. Tai suprato iš balsų. Jo patėvis taip pat jau buvo išgėręs, nes gėrė alaus. Jie atėjo ir visi terasoje pradėjo gerti. Tai buvo apie 12-12.30 val. Po valandos jie baigė gerti butelį degtinės. Tada jis V. nuvarė miegoti, o R. pasakė eiti iš kiemo arba iškvies policiją. Tada R. trenkė jam per „snukį“. Pajuto, kad kažkas įvyko, bet skausmo nejuto. Tai per langą pamatė V., kuris atėjo ir pradėjo daužyti R.. Pirmą smūgį V. trenkė iš kairės rankos R. į skruostą. R. tuo metu stovėjo. Trenkė jam vieną kartą. V. iš kažkur pasiėmė peilį. Nežino, nematė, iš kur pasiėmė. Kai prasidėjo muštynės, jis išėjo iš terasos, nes jam tai nepatinka. Girdėjo, kaip jie mušėsi, koliojosi. Girdėjo trankymo garsus. Išgirdo, kaip kažkas terasoje nugriuvo. Išgirdo rėkiant R.. Jis išlindo iš už terasos ir pamatė ant medienos, ant žemės sėdintį R., kuriam iš nugaros bėgo kraujas. V. nebuvo. R. draugas sėdėjo ant kampo, toje pačioje vietoje, nes jis beveik miegojo. Jis pasakė R. R., kad eitų namo ir šis išėjo. V. buvo lovoje. Tai žino, nes nuėjo apžiūrėti namų, kai išėjo R.. Kitas vyras sėdėjo ant kampo, ant suolo ir miegojo. Tam vyrui jis sakė, kad pasišalintų iš kiemo, kad išeitų, bet jis neklausė, todėl jis jį ištempė. Muštynių metu jis terasoje nebuvo. Kai tempė, ant to vyro lūpos ir nosies buvo kraujo. Jis tą vyrą ištempė už kiemo ribų ir paliko jį už tvoros. Tas vyras su juo nekalbėjo. Kai jis jį ištempė, maždaug po 20 minučių, atėjo pažįstama K.. Už 30-40 min. atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Tą vyrą išsivežė medikai. Jis plovė terasą, kai tie vyrai išėjo. Terasoje buvo stalas. Jis nematė, kada ir kaip V. pasiėmė peilį ruda rankena. Peilio ilgis kaip jo 2,5 sprindžio. Kai pradėjo plauti ir tvarkyti terasą, kampe jis pamatė kruviną peilį. Tą peilį ir ankščiau buvo matęs namuose. Juo pjaudavo vištas. Tas peilis būdavo malkinėje arba koridoriuje einant iš terasos. Jis tą peilį nuplovė ir padėjo arba namo koridoriuje, arba malkinėje. Peilį nuplovė sesės baseine, kuris buvo lauke. Terasoje matė ir rado tik vieną peilį. Mamai pasakojo tik apie šį peilį. Su mama buvo kaime toje sodyboje ir ieškojo peilio, bet niekur nerado. Terasoje yra kamera, kurią stebi mama. Įrašas įsirašo į SIM kortelę arba į telefoną. Bet tą dieną neįsirašė. Anksčiau visada įsirašydavo. Atvažiavo policijos pareigūnai, jie pajungė kompiuterį ir, bet įrašo nebuvo. Kai atvyko pareigūnai, kameroje kortelė buvo. Per kamerą matosi terasa ir visas kiemas. Apie įvykį viską pasakojo mamai ir patėviui. Po to, kai iš namų išėjo R., patėvis taip pat po kokių 20 min. buvo išėjęs, bet tik užėjo už namo, pasižiūrėjo ir parėjo už 5 min. To vyro prie namų jau nebebuvo, jis jau buvo išvežtas. Jis matė tik vieną smūgį į veidą, daugiau viską tik girdėjo. Kur gyvena R., nežino. R. žino, yra kelis kartus matęs (duomenys neskelbtini). Pas V. namuose R. matė tik vieną kartą. V. sakė, kad neprisimena to įvykio. Su V. kalbėjo sekmadienį, kai po to įvykio važiavo namo. Išgertuvių metu ant stalo buvo užkandos. Lašinių atsinešė R., dar turėjo duonos, ji buvo riekutėmis. R. atsinešė gabalą lašinių. Jis supjaustė lašinius virtuvėje su peiliu žalia rankena. Pjaustė ant medinės lentelės ir su ja atnešė į terasą. Peilį paliko kriauklėje. V. klausė jo, kur padėjo peilį. V. klausė tada, kai grįžo iš tyrėjų. V. jis sakė, kad nežino, kur padėjo. Mamai sakė, kad peilį išmetė į negyvenamą sodybą. Peilis buvo laikomas prie stogo ant lentos. Peilį jis rado prie R. 1 m atstumu nuo jo. Vienas peilis buvo kampe su ruda rankena ir krauju ant ašmenų. O ant to kito peilio taip pat buvo kraujo lašiukai. Jis tą peilį paėmė ir išmetė. Metė nuo terasos, per gatvę į kitą sodybą, į kito namo kiemą. Peilio, kurio rankena buvo ruda, ašmenys nuo priekio buvo kruvini nuo smaigalio. O ant kito peilio buvo tik keli lašiukai. Tą mažiuką su lašiukais jis išmetė. O tą kitą kruviną peilį su ruda rankena jis nuplovė ir kažkur padėjo. Terasą pradėjo plauti, kai ištempė R. draugą (1 t., b. l. 192-195).

2024 m. rugsėjo 10–11 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), medinio namo su mansarda apžiūra. Apžiūros metu paimti 11 vnt. įvairių peilių (1 t., b. l. 40-42, 43-54). (11 vnt. peilių tyrimo metu grąžinti liudytojai B. U., įpareigojant ją daiktus saugoti iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo).

2024 m. rugsėjo 8 d. Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), medinio gyvenamojo namo ir raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmių ir peilių apžiūra. Apžiūros metu paimti 4 vnt. peilių (1 t., b. l. 55- 57, 58-73). 4 vnt. peilių tyrimo metu grąžinti nukentėjusiajam R. R., įpareigojant jį daiktus saugoti iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo).

???2024 m. rugsėjo 8 d. Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota R. R. dalinė kūno apžiūra, kurios metu užfiksuotos matomos kraujuojančios žaizdos nugaroje (2 t., b. l. 33, 36-39).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta:

1. R. R. nustatyta poodinė kraujosruva apie dešinę akį, durtinė-pjautinė akla žaizda nugaros krūtininės dalies dešinėje pusėje, durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje su diafragmos pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu krūtinės ertmės kairėje pusėje. Durtinė-pjautinė akla žaizda nugaros krūtininės dalies dešinėje pusėje, durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje su diafragmos pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu krūtinės ertmės kairėje pusėje padaryta duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, 2 trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva apie dešinę akį padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu.

2. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024-09-07. Iki GMP atvykimo, nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nuo keliasdešimt minučių iki keliolikos valandų laikotarpyje. Medicinos dokumentuose nėra duomenų, kad sužalojimai galėjo būti padaryti skirtingu metu.

3. Atsakyta l -ame išvados punkte.

4. Durtinė-pjautinė akla žaizda nugaros krūtininės dalies dešinėje pusėje, durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje su diafragmos pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu krūtinės ertmės kairėje pusėje padaryta duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, kuo galėjo būti peilis. Medicinos dokumentuose šių sužalojimų gylis nenurodytas. Medicinos dokumentuose nurodyta, kad durtinės-pjautinės aklos žaizdos nugaros krūtininės dalies dešinėje pusėje ilgis yra 2-3 cm, o durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje ilgis yra l cm. Remiantis medicinos dokumentų duomenimis, nėra galimybės nustatyti ar sužalojimai padaryti tuo pačiu ar skirtingais peiliais.

5. R. R. nustatyta poodinė kraujosruva apie dešinę akį, durtinė-pjautinė akla žaizda nugaros krūtininės dalies dešinėje pusėje tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, R. R. nustatyta durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje su diafragmos pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu krūtinės ertmės kairėje pusėje, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

6. R. R. nustatyta poodinė kraujosruva apie dešine akį, pagal pobūdį ir lokalizaciją, galėjo atsirasti tiek nugriuvus ir dešinės akies sritimi atsitrenkus į kietą buką paviršių, tiek ir nuo suduoto smūgio kietu buku daiktu į dešinės akies sritį.

7. Remiantis pateiktu įtariamojo apklausos protokolu, V. A. nurodytos aplinkybės dėl jo suduotų smūgių kumščiu į veidą ir peiliu į nugarą nukentėjusiajam atitinka nustatytus sužalojimus.

8. R. R. nustatyta durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje su diafragmos pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu krūtinės ertmės kairėje pusėje sukėlė pavojų jo gyvybei ir sveikatai.

9. Diafragmos plyšimas (pažeidimas) R. R. nustatytas 2024 m. rugsėjo 8 d., gydymo eigoje (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Tačiau tuo metu klinikinių simptomų diafragmos pažeidimas nesukėlė. R. R. savavališkai pasišalinus iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, po keleto dienų atsirado klinikiniai simptomai dėl skrandžio dalies prolabacijos (prasiskverbimo) pro diafragmos pažeidimą į krūtinės ertmę. Dėl to greitosios medicinos pagalba R. R. 2024 m. rugsėjo 18 d. pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur ir buvo patvirtintas diafragmos pažeidimas (plyšimas) su skrandžio išvarža į kairę krūtinės ląstą. Remiantis šiais duomenimis, diafragma buvo pažeista durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje padarymo metu. R. R. nustatyta durtinė - pjautinė kiauryminė žaizda nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje su diafragmos pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu krūtinės ertmės kairėje pusėje, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 45-46).

Greitosios medicinos pagalbos tarnybos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateiktomis kvietimo kortelių kopijomis (R. R. ir N. B.) (2 t., b. l. 54-55, 56-57).

2024 m. spalio 24 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta tarp V. A. ir B. U., pokalbio metu B. U. vadina V. A. žudiku, kuris norėjo papjauti žmogų. Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta tarp B. U. ir kitos moters, pokalbio metu B. U. nurodo, jog peilį, kuriuo galimai V. A. sužalojo R. R., ji pati, t. y. B. U., sekmadienį „pradangino“, o kamerų darytus vaizdo įrašus pati ištrynė, taip pat nurodo, kad R. R. reikalauja penkių tūkstančių eurų, o kitas sužalotas vyras nereikalauja nieko, nes sako, kad nieko nepamena (2 t., b. l. 137, 139).

2024 m. spalio 24 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodyta, kad pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta tarp T. U. ir jo mamos liudytojos B. U., pokalbio metu T. U. nurodo, kad buvo nuėjęs pas R. R., su juo bendravo, matė sužalojimus, sako mamai, kad matė pas R. R. sužalojimą šone, nors V. A. R. R. dūrė tiesiai į nugarą, ne į šoną. Pokalbio metu B. U. tildo sūnų, sako nekalbėti. Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta tarp B. U. ir jos sūnaus T. U.. B. U. sako T. U., kad pirmadienį važiuos į policiją ir T. U. turės pasakyti visą teisybę, jog V. A. peiliu sužalojo žmogų. B. taip pat nurodo, kad už tai, jog V. A. padūrė, sės į kalėjimą, sako, kad ji pati duos parodymus. Pokalbio metu girdimas konfliktas tarp B. U. ir V. A., kurio metu B. U. sako V. A., jog jis vos nenužudė žmogaus. Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta tarp B. U. ir jos sūnaus T. U.. Skambučio pradžioje atsiliepia T. U., po to kalba V. A., kuriam B. U. sako, kad buvo išvežtas mišrių atliekų konteineris su galimai nusikalstamos veikos įrodymais, nurodo, jog kieme yra paslėpti kruvini rankšluosčiai, šortai ir marškinėliai, kurie liko galimai po nusikalstamos veikos, nurodo, kad juos paslėpė ji, kad turėtų juos kaip įrodymus, jeigu reiks. Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta tarp T. U. ir jo mamos B. U. abonentų, tačiau pokalbyje dalyvauja ne T. U., o V. A., kuris nurodo B. U., kad kalbėjo su R. R., kuris nori keturračio išsimokėtinai, kuris kainuoja apie 5 tūkstančius, galimai dėl to, kad neduotų parodymų. Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta tarp B. U. ir jos sūnaus T. U.. Pokalbio metu T. U. sako, jog pas juos buvo atėjęs R. R., bet jis pokalbio negirdėjo. B. U. nurodo, kad R. R. už sužalojimą užsiprašė penkių tūkstančių, kuriuos jam išmokėtų tik po teismo. Pokalbis Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta tarp B. U. ir jos sūnaus T. U.. Pokalbio metu T. U. prisipažįsta motinai, jog jis ištempė ir už vartelių paliko gulėti N., nes nenorėjo, kad greitoji atvažiuotų į kiemą, T. U. nurodo, kad nežino, dėl ko vyko konfliktas, nes tuo metu jis griovė šiltnamį ir išgirdo, kad vyksta muštynės, o kai atėjo, pamatė R. R. gulintį, po to buvo sumuštas ir N., kuris gulėjo prie konteinerių, nuo kur T. jį ir nutempė už vartų (2 t., b. l. 187-188, 190-192).

2024 m. rugsėjo 25-29 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų, kuriuos pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, (3 vnt. CD) apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įraše pavadinimu – „(duomenys neskelbtini)“ laiku nuo 14:17:50 iki 14:18:00 yra užfiksuota, kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos eina vyras (pagal tyrimo duomenis nukentėjusysis R. R.), kuris yra be viršutinių rūbų, dėvi (duomenys neskelbtini) spalvos džinsines kelnes, galimai kruvinas jo veidas. Vaizdo įrašo laiku nuo 14:22:20 iki 14:22:34 užfiksuota, kaip (duomenys neskelbtini) gatve eina svirduliuodamas vyras (pagal tyrimo duomenis kaltinamasis V. A.), kuris iš (duomenys neskelbtini) g. pasuka į (duomenys neskelbtini) g., eina vienas, dėvi tik trumpikes, be viršutinių rūbų (3 t., b. l. 11-12, 14-16).

2024 m. rugsėjo 11 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota N. B. pateikto mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra, kurios metu užfiksuoti telefone išsaugoti pokalbių, sms žinučių ir balso žinučių duomenys (3 t., b. l. 23-24, 26-31). (po apžiūros 2024 m. rugsėjo 13 d. telefonas grąžintas N. B., įpareigojant jį saugoti iki proceso pabaigos (3 t., b. l. 37-38)).

2024 m. rugsėjo 10 d. Kitų objektų apžiūros metu užfiksuota, jog apžiūrėtas R. R. mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“. Nurodyta, jog R. R. atsisakius pateikti telefono sim kodą, telefone esantys duomenys neapžiūrėti (3 t., b. l. 50-51, 53-55). 2024 m. rugsėjo 12 d. atlikta papildoma R. R. telefono apžiūra, kurios metu nustatyta, jog telefone įdėtos dvi sim kortelės (3 t., b. l. 57-58, 60-61). (2024 m. rugsėjo 13 d. grąžintas nukentėjusiajam R. R., įpareigojant daiktą saugoti iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo (3 t., b. l. 67-68)).

Reikalaujamų daiktų pateikimo metu 2024 m. rugsėjo 10 d. V. A. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, vaizdo kameros sim kortelę „(duomenys neskelbtini)“, džemperį (3 t., b. l. 75-76).

2024 m. rugsėjo 11 d. Daiktų apžiūros protokolu užfiksuota V. A. pateikto mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra, kurios metu užfiksuoti telefone rasti susirašinėjimai apie tiriamą įvykį su T. G., su žmona B. U., su D. K.-M. ir su T. U. (3 t., b. l. 89-92, 94-116). (Po apžiūros 2024 m. rugsėjo 17 d. telefonas grąžintas kaltinamajam V. A., įpareigojant daiktą saugoti iki proceso pabaigos (3 t., b. l. 117-118).

2024 m. lapkričio 18–22 Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pareigūnų nešiojamų kūno kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu užfiksuota, kaip pareigūnų atvyksta pas nukentėjusįjį R. R. į namus, randą jį lovoje, kaip bendrauja su V. R., kuris pranešė apie įvykį. Taip pat užfiksuoti pareigūnų bendravimas su nepilnamečiu liudytoju T. U. ir bendravimas telefonu su B. U. apie vaizdo kamerų įrašus (3 t., b. l. 123-125).

Daiktų apžiūros metu 2024 m. lapkričio 26 d. atlikta įvykio vietų apžiūrų metu paimtų 11 vnt. peilių apžiūra (3 t., b. l. 127-136).

Daiktų apžiūros metu 2024 m. lapkričio 22 d. apžiūrėti liudytojo N. B. pateikti rūbai: kelnės ir marškinėliai, kaltinamojo V. A. pateiktas džemperis, priklausantis N. B., bei VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojos pateikti nukentėjusiojo R. R. rūbai: kojinės, 1 pora, vyriškos trumpikės, marškinėliai, kelnės, džemperis, šortai (t. 3, b. l. 137-138, 140-147).

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis V. A. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, jo kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo R. R., liudytojų Ž. K., V. R., A. R., E. D., V. D., B. U., nepilnamečio T. U. parodymai, kuriuose nurodytos įvykio aplinkybės ir kaltinamojo nukentėjusiajam padaryti sužalojimai; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad R. R. nustatyta poodinė kraujosruva apie dešinę akį, durtinė-pjautinė akla žaizda nugaros krūtininės dalies dešinėje pusėje tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. R. nustatyta durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje su diafragmos pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu krūtinės ertmės kairėje pusėje, kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024 m. rugsėjo 7 d. iki greitosios medicinos pagalbos atvykimo.

Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma – kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, įvykio vietos ir daiktų apžiūros, daiktų apžiūros, kitų objektų apžiūros, asmens apžiūros protokolai, parodymų patikrinimo vietoje ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – patvirtina ir teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinime bei specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai nukentėjusiajam R. R. buvo padaryti kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, bei kad jie – kaltinamojo V. A. smurtinių veiksmų pasekmė.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis V. A. 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 12.30 val., namų terasoje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu sudavė R. R. smūgį kumščiu į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą apie dešinę akį, po ko, tęsdamas smurtinius veiksmus, tyčia du kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam R. R. į nugaros krūtininės dalies dešinę ir kairę pusę, padarydamas durtinę-pjautinę aklą žaizdą nugaros krūtininės dalies dešinėje pusėje ir durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje su diafragmos pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu krūtinės ertmės kairėje pusėje, tokiu būdu nukentėjusiajam R. R. sunkiai sutrikdė sveikatą. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai suduodamas smūgį kumščiu į veidą ir du kartus durdamas peiliu nukentėjusiajam į nugaros krūtininės dalies sritį, neabejotinai suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, jog gali sužaloti nukentėjusįjį, tačiau šiuos galimus padarinius numatė bendrai, tų padarinių sąmonėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurių iš jų atsiradimo. Tai reiškia, kad V. A. veikė tiesiogine, tačiau neapibrėžta tyčia, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Nėra abejonių, kad V. A. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, sunkiai sutrikdė R. R. sveikatą. Tokie kaltinime nurodyti kaltinamojo V. A. atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymą, numatyta vienintelė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas iki dešimties metų.

BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis teistas keturis kartus, iš kurių vieną kartą už smurtinio pobūdžio nuskalstamą veiką prieš kitą asmenį, nuskalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą. Išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro nusikaltimus, ir tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Todėl yra pagrindas pripažintini, kaltinamąjį V. A. recidyvistu.

Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę V. A. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turintis keturias galiojančias administracines nuobaudas, nuosprendžio priėmimo metu nedirbantis. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bei tai, kad iš ankstesnių teistumų kaltinamasis išvadų nepadarė, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina didesnė nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės minimalus dydis. BK 61 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų skirti kaltinamajam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę nenustatyta.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis V. A. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė V. A. ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal BK 75 straipsnio 9 dalį, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo V. A. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes kaltinamasis teisiamas penktą kartą, esant neišnykusiam teistumui už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, nusikalstamą veiką padarė neatlikus bausmės paskirtos ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu, anksčiau jau teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką (BK 140 straipsnio 1 dalis), tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, ankstesniais teismų sprendimais paskirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo ir nesulaikė nuo naujo sunkaus nusikaltimo padarymo, ir tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Baustas administracine tvarka, turintis keturias galiojančias administracines nuobaudas, nedirbantis, vartoja narkotines medžiagas (Liteko duomenys). Esant visumai anksčiau paminėtų aplinkybių, teismas sprendžia nesant pagrindo manyti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina visiškai sudedant su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 58 MGL (2900 Eur) bauda. Kadangi V. A. 2024 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą įpareigotas sumokėti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2025 m. sausio 3 d.), terminas savanoriškam baudos sumokėjimui nenustatytinas. Tuo atveju, jei dalis baudos sumokėta, ji įskaitytina į šiuo nuosprendžiu subendrintos baudos dalį.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa V. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4338,15 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiojo R. R. gydymą. 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu, (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pripažinta civiline ieškove (2 t., b. l. 74-77, 83-84). Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir nurodė, kad yra sudaręs susitarimą su (duomenys neskelbtini) teritorine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo, tačiau į bylą tai įrodančių dokumentų nėra pateikta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad dėl kaltinamojo V. A. kaltų veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. R. sveikata ir jam buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, R. R. gydymo išlaidas padengė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į žalą padariusį asmenį (V. A.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie civilinio ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad R. R. gydymo išlaidos yra 4338,15 Eur, šios išlaidos yra įrodytos, pagrįstos, todėl pripažinus V. A. kaltu dėl R. R. sužalojimo, ši suma Privalomojo sveikatos draudimo fondui priteistina iš kaltinamojo.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo įpareigoti kaltą asmenį V. A. atlyginti jam padarytą neturtinę žalą. Teismas nukentėjusįjį R. R. pripažino civiliniu ieškovu, o kaltinamąjį V. A. civiliniu atsakovu.

Nukentėjusysis ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pusę metų buvo be darbo, ir šiuo metu dar pilnai dirbti negali, jo darbas buvo susijęs su vaikščiojimu ant stogų. Išlaiko du vaikus. Dėl kaltinamojo veiksmų liko liekamieji reiškiniai, negali palipti, tempia pilvą. Gydėsi ilgiau nei pusę metų, buvo atliktos operacijos. Dusina, pavargsta greičiau. Šiuo metu saugosi, kad nepakliūtų į tokią situaciją. Išliko (duomenys neskelbtini) pilvo srityje, ant nugaros, šone, yra (duomenys neskelbtini). Po įvykio jaučiasi nebe taip, kaip anksčiau, mažiau (duomenys neskelbtini), mieste jaučiasi neramiai.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ir maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013 ir kt.). Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011, 2K-235-628/2020 ir kt.). Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89-139/2016, 2K-235-628/2020).

Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis yra skirtingas ir svyruoja nuo 1 449 Eur iki 23000 Eur, kadangi didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-181/2010, Nr. 2K-370/2012, Nr. 2K-195/2014, Nr. 2K-7-54-677/2015, Nr. 2K-300-222/2017; Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-550-397/2023).

Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad V. A. įvykdė BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. R. atžvilgiu, dėl ko pastarais neabejotinai patyrė neturtinę žalą dėl jam nusikaltimu padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. R. R. nustatyta poodinė kraujosruva apie dešinę akį, durtinė-pjautinė akla žaizda nugaros krūtininės dalies dešinėje pusėje, taip pat durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje su diafragmos pažeidimu, kraujo ir oro susikaupimu krūtinės ertmės kairėje pusėje (kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu). Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis turi gauti adekvatų jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams neturtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad tyčiniais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam R. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam teko iškęsti didelį fizinį skausmą, šoką, nepatogumus, išgyvenimus, iš karto po įvykio buvo išoriškai matomi sužalojimai veide (kraujosruva apie akį), gydėsi ilgiau nei pusę metų. Kaip nurodė nukentėjusysis, sveikatos būklė nėra visiškai atsistačiusi, jaučia tiek išlikusius fizinės sveikatos nepatogumus (dusimas, randai), tiek su savijauta ir psichikos sveikata susijusius liekamuosius reiškinius (jaučia didesnę baimę, nerimą).

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą (vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, du kartus dūrė peiliu į nugarą), nukentėjusiajam padarytus sužalojimus (sunkus sveikatos sutrikdymas), tai, jog nėra duomenų apie negrįžtamas pasekmes sveikatai, į teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma 15000 Eur suma yra per didelė. Šiame kontekste atsižvelgtina ir į aplinkybę, kad 2024 09 07 R. R. hospitalizuotas, tačiau nors būklei ir esant gerėjančiai, tačiau savavališkai, be gydytojo leidimo 2024 09 12 pasišalino iš ligoninės; o 2024 09 18 vėl hospitalizuotas dėl diafragmos plyšimo (2 t., b. l. 45-46). Teismo vertinimu, teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 4000 Eur. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318-139/2015, 2K-331-976/2018). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis yra darbingo amžiaus, bylos nagrinėjimo metu buvo dirbantis, vėliau darbovietę pakeitė, šiuo metu nedirba, todėl, net jei šiuo metu neturi darbo (ar turto), turės galimybę nukentėjusiajam priteistą žalą atlyginti ateityje. Nors nuosprendžiu kaltinamajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau net ir būnant laisvės atėmimo vietoje, nuteistiesiems suteikiama teisė dirbti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 4000 Eur, likusioje dalyje atmestinas.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo, be kita ko, išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. vasario 20 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. R. sudaro 397,15 Eur, kurias nukentėjusiojo atstovė advokatė prašė teismo priteisti iš kaltinamojo V. A.. Nagrinėjamu atveju įvertinus V. A. turtinę padėtį (Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2 t., b. l. 90-91) turto neturi, šiuo metu nedirba, turi nepilnametį vaiką, bei tai, kad iš jo priteista atlyginti nukentėjusiajam 4000 Eur neturtinės žalos, bei (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 4338,15 Eur, kaltinamajam pripažinus kaltę, buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir baudžiamoji byla per gana trumpą laiko tarpą išnagrinėta teisme, antrinės teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiajam R. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo V. A. nepriteistinos.

Kaltinamajam V. A. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti (4 t., b. l. 68-70), palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti; dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) (4 t., b. l. 73-75) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikinti.

V. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią voke prie bylos viršelio (4 tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo savininkui V. A..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 11 vnt. peilių, kurie paimti 2024 m. rugsėjo 7 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ir kurie 2024 m. lapkričio 26 d. grąžinti liudytojai B. U., įpareigojant ją daiktus saugoti iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo (3 t., b. l. 153-155), nuosprendžiui įsiteisėjus, šiuos grąžintus daiktus palikti savininko neribotam disponavimui;

2) 4 vnt. peilių, kurie paimti 2024 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ir kurie 2024 m. lapkričio 26 d. grąžinti nukentėjusiajam R. R., įpareigojant jį daiktus saugoti iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo (3 t., b. l. 148-151), nuosprendžiui įsiteisėjus, šiuos grąžintus daiktus palikti savininko neribotam disponavimui;

3) mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurį 2024 m. rugsėjo 10 d. reikalaujamų daiktų pateikimo metu pateikė liudytojas N. B., 2024 m. rugsėjo 13 d. grąžintas liudytojui N. B., įpareigojant daiktą saugoti iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo (3 t., b. l. 37-38), nuosprendžiui įsiteisėjus, šį grąžintą daiktą palikti savininko neribotam disponavimui;

4) mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kuris 2024 m. rugsėjo 10 d. pateiktas reikalaujamų daiktų pateikimo metu VšĮ (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės darbuotojos, 2024 m. rugsėjo 13 d. grąžintas nukentėjusiajam R. R., įpareigojant jį daiktą saugoti iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo (3 t., b. l. 67-68), nuosprendžiui įsiteisėjus, šį grąžintą daiktą palikti savininko neribotam disponavimui;

5) mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2024 m. rugsėjo 10 d. reikalaujamų daiktų pateikimo metu pateikė kaltinamasis V. A., 2024 m. rugsėjo 17 d. grąžintas kaltinamajam V. A., įpareigojant daiktą saugoti iki proceso pabaigos (3 t., b. l. 117-118), nuosprendžiui įsiteisėjus, šį grąžintą daiktą palikti savininko neribotam disponavimui;

6) kojinės, 1 pora, vyriškos trumpikės, 1 vnt., marškinėliai, 1 vnt., kelnės, 1 vnt., džemperis, 1 vnt., šortai, 1 vnt., kurie 2024 m. rugsėjo 10 d. pateikti reikalaujamų daiktų pateikimo metu VšĮ (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės darbuotojos, 2024 m. lapkričio 26 d. grąžinti nukentėjusiajam R. R., įpareigojant daiktus saugoti iki proceso pabaigos (3 t., b. l. 148-149), nuosprendžiui įsiteisėjus, šiuos grąžintus daiktus palikti savininko neribotam disponavimui;

7) sim kortelę „(duomenys neskelbtini)“ iš vaizdo stebėjimo kameros, 2024 m. rugsėjo 10 d. pateiktą kaltinamojo V. A. reikalaujamų daiktų pateikimo metu, 2024 m. lapkričio 26 d. grąžintą liudytojai B. U., įpareigojant ją daiktą saugoti iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo (3 t., b. l. 153-155), nuosprendžiui įsiteisėjus, šį grąžintą daiktą palikti savininko neribotam disponavimui;

8) kelnes, 1 vnt., marškinėlius, 1 vnt., pateiktus 2024 m. rugsėjo 10 d. reikalaujamų daiktų pateikimo metu liudytojo N. B., ir džemperis, 1 vnt., kuris 2024 m. rugsėjo 10 d. pateiktas kaltinamojo V. A. reikalaujamų daiktų pateikimo metu, grąžinti liudytojui N. B. 2024 m. lapkričio 26 d., įpareigojant jį daiktus saugoti iki proceso pabaigos (3 t., 157-158), nuosprendžiui įsiteisėjus, šiuos grąžintus daiktus palikti savininko neribotam disponavimui;

9) 6 vnt. kompaktinių plokštelių: 1 vnt. CD su kūno kamerų vaizdo įrašais, 3 vnt. CD su (duomenys neskelbtini) mst. kamerų vaizdo įrašais, 1 vnt. CD su pokalbių suvestinės duomenimis, 1 vnt. CD su nepilnametės liudytojos apklausos vaizdo įrašu, supakuoti voke, prisegtas prie bylos 4 tomo viršelio gale, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, per visą jos saugojimo laiką.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–305, 307– 308 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. A. sumažintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 58 (penkiasdešimt aštuonių) MGL (2900 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų)) bauda, ir paskirti V. A. subendrintą galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą ir 58 (penkiasdešimt aštuonių) MGL (2900 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų)) baudą.

Terminas savanoriškam baudos sumokėjimui nenustatytinas.

Jei dalis baudos sumokėta, ją įskaityti į šiuo nuosprendžiu subendrintą (58 MGL (2900 Eur)) baudą.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. A. sulaikymo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti V. A. recidyvistu.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiškai ir iš V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 4338,15 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 15 ct) žalos atlyginimą už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo naudai.

Likusioje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. R. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nepriteisti iš V. A. teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamajam V. A. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti; dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikinti.

V. A. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią voke prie bylos viršelio (4 tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo savininkui V. A..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) 11 vnt. peilių, kurie paimti 2024 m. rugsėjo 7 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ir kurie 2024 m. lapkričio 26 d. grąžinti liudytojai B. U., įpareigojant ją daiktus saugoti iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, šiuos grąžintus daiktus palikti savininko neribotam disponavimui;

2) 4 vnt. peilių, kurie paimti 2024 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ir kurie 2024 m. lapkričio 26 d. grąžinti nukentėjusiajam R. R., įpareigojant jį daiktus saugoti iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, šiuos grąžintus daiktus palikti savininko neribotam disponavimui;

3) mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurį 2024 m. rugsėjo 10 d. reikalaujamų daiktų pateikimo metu pateikė liudytojas N. B., 2024 m. rugsėjo 13 d. grąžintas liudytojui N. B., įpareigojant daiktą saugoti iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, šį grąžintą daiktą palikti savininko neribotam disponavimui;

4) mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kuris 2024 m. rugsėjo 10 d. pateiktas reikalaujamų daiktų pateikimo metu VšĮ (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės darbuotojos, 2024 m. rugsėjo 13 d. grąžintas nukentėjusiajam R. R., įpareigojant jį daiktą saugoti iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo (3 t., b. l. 67-68), nuosprendžiui įsiteisėjus, šį grąžintą daiktą palikti savininko neribotam disponavimui;

5) mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2024 m. rugsėjo 10 d. reikalaujamų daiktų pateikimo metu pateikė kaltinamasis V. A., 2024 m. rugsėjo 17 d. grąžintas kaltinamajam V. A., įpareigojant daiktą saugoti iki proceso pabaigos, nuosprendžiui įsiteisėjus, šį grąžintą daiktą palikti savininko neribotam disponavimui;

6) kojinės, 1 pora, vyriškos trumpikės, 1 vnt., marškinėliai, 1 vnt., kelnės, 1 vnt., džemperis, 1 vnt., šortai, 1 vnt., kurie 2024 m. rugsėjo 10 d. pateikti reikalaujamų daiktų pateikimo metu VšĮ (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės darbuotojos, 2024 m. lapkričio 26 d. grąžinti nukentėjusiajam R. R., įpareigojant daiktus saugoti iki proceso pabaigos, nuosprendžiui įsiteisėjus, šiuos grąžintus daiktus palikti savininko neribotam disponavimui;

7) sim kortelę „(duomenys neskelbtini)“ iš vaizdo stebėjimo kameros, 2024 m. rugsėjo 10 d. pateiktą kaltinamojo V. A. reikalaujamų daiktų pateikimo metu, 2024 m. lapkričio 26 d. grąžintą liudytojai B. U., įpareigojant ją daiktą saugoti iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, šį grąžintą daiktą palikti savininko neribotam disponavimui;

8) kelnes, 1 vnt., marškinėlius, 1 vnt., pateiktus 2024 m. rugsėjo 10 d. reikalaujamų daiktų pateikimo metu liudytojo N. B., ir džemperis, 1 vnt., kuris 2024 m. rugsėjo 10 d. pateiktas kaltinamojo V. A. reikalaujamų daiktų pateikimo metu, grąžinti liudytojui N. B. 2024 m. lapkričio 26 d., įpareigojant jį daiktus saugoti iki proceso pabaigos, nuosprendžiui įsiteisėjus, šiuos grąžintus daiktus palikti savininko neribotam disponavimui;

9) 6 vnt. kompaktinių plokštelių: 1 vnt. CD su kūno kamerų vaizdo įrašais, 3 vnt. CD su (duomenys neskelbtini) mst. kamerų vaizdo įrašais, 1 vnt. CD su pokalbių suvestinės duomenimis, 1 vnt. CD su nepilnametės liudytojos apklausos vaizdo įrašu, supakuoti voke, prisegtas prie bylos 4 tomo viršelio gale, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.