- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- 1S-704-954/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00005-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- N. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1 – ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 91-160 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. N. B. nuteistas 2013 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 11 metų. 2014 m. kovo 18 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gruodžio 13 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 11 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2012 m. sausio 9 d., jos pabaiga – 2023 m. sausio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. rugpjūčio 2 d. Komisija nutarimu Nr. 91-160 nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam N. B.. Komisija tokį sprendimą priėmė įvertinusi visą pateiktą medžiagą, nuteistojo N. B. asmenybę ir jo elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu net 18 kartų buvo baustas drausmine tvarka, 4 kartus svarstytas drausmė komisijoje ir tik 7 kartus paskatintas. Be to, Komisija savo nutarime pažymėjo, jog egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo N. B. elgesiui – tai ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Komisija padarė išvadą, kad nors ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis N. B. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau nuteistojo pažanga ir pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu, nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau 2019 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi jo skundas buvo atmestas, konstatuojant, kad nuteistasis N. B. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kadangi nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos ir dėl to negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas ir, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis N. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą –Komisijos 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą netaikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinti.
4.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad bausmės atlikimo metu jis ne tik įgijo naujas specialybes, kurios laisvėje padės gauti legalių pajamų pragyvenimui, tačiau ir dirba. Iš menkai apmokamo darbo stengiasi atlyginti priteistą civilinį ieškinį. Pastaroji aplinkybė paneigia teismo išvadą, jog jis negalvoja apie savo neteisėtų veiksmų pasekmes. Be to, įgytos specialybės rodo jo pasikeitusį požiūrį į ateitį.
4.2. Nuteistasis pažymi, kad vertinant apylinkės teismo motyvus, kuriais atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą, matyti, jog apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į jam taikytas drausmines nuobaudas, nes jos yra negaliojančios ir, tai negali būti pagrindas netaikyti lygtinį paleidimą. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog lankydamas anoniminių alkoholikų užsiėmimus stengiasi minimalizuoti alkoholio vartojimą ir iš to kylančias pasekmes.
4.3. Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad jis neprašo jo atleisti nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, prašo pakeisti bausmės atlikimo rūšį ir leisti įrodyti, kad gali integruotis į visuomenę.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo N. B. skundas atmestinas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis N. B. atliko BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo. Atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (47 balai), statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 32 balai, tačiau kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutiniojo vertinimo sumažėjo 5 balais, tačiau pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aplinkybės, jog nuteistasis dalyvauja pataisos procese, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje dirba, įgijo kelias specialybes teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau pažymėtina, jog paminėtos aplinkybės negali būti laikomos besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
7.1. Nuteistasis N. B. skunde pažymėjo, jog atsisakant jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, nepagrįstai buvo vertinamos aplinkybės susijusios su jam paskirtomis drausminėmis nuobaudos, nes jam taikytos nuobaudos yra negaliojančios. Atsakant į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog sprendžiant ar yra pagrindo manyti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, itin svarbus nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis N. B. buvo skatintas septynis kartus, tačiau negali būti ignoruojamas ir tas faktas, kad nuteistasis net aštuoniolika kartų nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dėl ko šiam buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Paskutinioji nuobauda N. B. už psichinio ir fizinio smurto vartojimą prieš kitus, paskirta mažiau nei prieš metus laiko. Nors ji ir yra negaliojanti, tačiau prieš terminą panaikinta tik 2019 m. birželio 20 d. Šias aplinkybes pagrįstai akcentavo tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, tiek ir Komisija savo nutarime, kadangi nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas prisitaikyti prie nustatytos tvarkos, laikytis taisyklių ir paklusti teisėtiems reikalavimams yra svarbus faktorius, į kurį atsižvelgiama vertinant probacijos taikymo galimybę konkretaus asmens atžvilgiu, nes pats lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų pareigų ir draudimų nustatymu.
7.2. Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktos Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistajam N. B., nors jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, vis dar yra nustatomi kriminogeniniai veiksniai, didinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, t. y. mąstymas ir elgesys. Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, nors apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti. Nuteistasis skunde pažymėjo, kad jis lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus ir stengiasi minimalizuoti alkoholio vartojimą ir iš to kylančias pasekmes, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi pateiktą medžiagą sprendžia, jog dedamos nuteistojo N. B. pastangos nėra pakankamos, nes jis ne tik nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau ir būdamas izoliuotas nuo visuomenės buvo baustas už alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimą.
7.3. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad N. B., šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama.
8. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo N. B. pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, sprendimo būdus, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas N. B. skundą dėl Komisijos 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo N. B. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo N. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.