- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- 1S-401-383/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00005-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- N. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Jaliniausko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą taikyti nuteistajam N. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. N. B. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausme. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2012 m. sausio 9 d., pabaiga – 2023 m. sausio 9 d.
2. Komisija 2021 m. balandžio 26 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam N. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis N. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą.
3.1. Skunde nurodo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra žemos rizikos grupėje ir sudaro 26 balus, vertinimo sumažėjimas ženklus (36 balai), drausminių nuobaudų neturi, daug kartų skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Komisija jau septintą kartą iš eilės nusprendė taikyti jam lygtinį paleidimą. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, diskriminacinė, priešinga Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir oficialiai konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, teismų praktikai, pažeidžia jo teises ir teisėtus lūkesčius, yra deliktu ir privalo būti panaikinta.
3.2. Skunde pažymi, kad su absoliučia teise į teisingą ir kompetentingą teismą niekaip nesuderinami skundžiamos nutarties loginiai prieštaravimai, kuomet teigiama, neva nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai yra 8, 18, 26 balai. Vos trijų puslapių apimties nutartyje pateikdamas net tris skirtingas OASys vertinimo versijas, pirmosios instancijos teismas visiškai diskreditavo savo kompetentingumą. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra žemos rizikos grupėje ir nuolat mažėja, kas sudaro pakankamą pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.
3.3. Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje nėra motyvuojamosios dalies, o Komisijos nutarimo teisėtumo klausimo pirmosios instancijos teismas nesprendė apskritai. Vietoje to, teismas ėmėsi pakartotinai nagrinėti Komisijos jau išnagrinėtą klausimą ar tikslinga taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą bei priešpastatė savo asmeninę nuomonę kolegialiai Komisijos nuomonei. Teismui nepatvirtinus Komisijos nutarimų, skiriamos priemonės socialinei reabilitacijai ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui. Šias priemones jau šeštą kartą iš eilės pilnai įvykdo ir Komisija vėl priima nutarimus taikyti lygtinį paleidimą, tačiau pirmosios instancijos teismas vis vien atsisako tvirtinti teisėtus Komisijos nutarimus, nepateikdamas jokių konkrečių reikalavimų ar rekomendacijų.
3.4. Nuteistasis akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis įtvirtina nekaltumo prezumpciją, kuria vadovaujantis kiekviena valstybės institucija, tame tarpe ir teismas, privalo preziumuoti, jog kiekvienas asmuo, bet kokiomis aplinkybėmis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl vertinamojo kriterijaus „pagrindas manyti, jog laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals“ deklaravimas, yra tiesioginiu Konstitucijos 31 straipsnio pažeidimu. Konstitucijos 31 straipsnis įtvirtina non bis in idem principą, kuriuo vadovaujantis „padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis“ ne tik negali būti vertinamuoju kriterijumi, bet ir apskritai nebegali būti afišuojamas po to, kai skirtoji bausmė buvo pradėta atlikinėti.
3.5. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003) 22, „Dėl Lygtinio paleidimo“, kur rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą.
3.6. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas prasimanė neegzistuojančią drausminę nuobaudą, gautą 2020 m. liepos 14 d., kas visiškai neatitinka tikrovės. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 143 straipsnio 9 dalimi, yra drausmine tvarka nebaustas. Tiek oficiali konstitucinė doktrina, tiek ir EŽT Teismo praktika teigia, kad baudimo faktas nėra neišnykstančia aplinkybe, nes priešingu atveju bet koks baudimas taptų neatitinkančiu proporcingumo principo, neigtų asmens pataisos galimybę. Todėl BK yra įtvirtintas teistumo išnykimo terminas, ANK ir BVK yra įtvirtintos nuostatos, kad praėjus metams laiko (ANK) ar 6 mėnesiams (BVK) po bausmės atlikimo asmenys yra laikomi nebaustais.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo N. B. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis N. B. yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, vien formalaus pagrindo egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas, kad sudarytų besąlyginį pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju nuteistojo N. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 26 balai (žema). Vis dėlto, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina tai, kad N. B. už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, gerą darbą buvo skatintas 7 kartus, bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, kompiuterių operatoriaus, baldų apmušėjo, odos gaminių gamintojo specialybes. Nuteistasis 2015 m. lapkričio 9 d. dirbo VĮ ,,M. A.“ (duomenys neskelbtini) cecho siuvimo bare, o perkėlus į kitą sektorių, įsidarbino ūkio dalyje pagalbiniu darbininku. 2020 m. rugpjūčio 20 d. nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. dirbo UAB ,,M.“, o nuo 2021 m. sausio 7 d. įsidarbino UAB ,,E.“ pagalbinio darbininko pareigose. Nuteistasis N. B. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Nors pataisos įstaiga yra gavusi UAB ,,N.“ pažyma, kurioje nurodoma, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus priimtas dirbti, tačiau ji neįrodo paties fakto, kad nuteistasis realiai dirbs.
9. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi duomenys, keliantys abejonių išimtinai tik teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir sėkminga probacijos taikymo galimybe. Nuteistasis N. B. tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas jau vien liudija nepakankamas nuteistojo pastangas, siekiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to, įvertinama ir tai, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino tik iš dalies, kadangi nebuvo įsitikinęs, kad auka mirė būtent nuo jo smūgio. Pažymėtina, kad šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.
10. Įvertintina ir tai, kad N. B. praeityje teistas, o tai apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, vėl nepasiduos kitų įtakai, juo labiau, kad nusikalstamos veikos buvo daromos bendrininkų grupėje, įtakojant asocialių asmenų grupės. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nėra duomenų apie nuteistojo darbą prieš nusikaltimą, turėjo nestabilią darbų istoriją. Įvertintina tai, kad pataisos įstaigoje nuteistasis buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, pasiteisindamas, kad neištvėrė skyrybų. Be to, nuteistasis pataisos namuose buvo baustas ir už alkoholio vartojimą, pripažįsta, kad turi alkoholio vartojimo problemų. Tai teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar būdamas laisvėje, N. B. gebės kovoti su savo priklausomybėmis, juo labiau, kad nusikaltimas, už kurio padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę bei ankstesnės nusikalstamos veikos, padarytos apsvaigus nuo alkoholio. Itin neigiamai nuteistąjį N. B. charakterizuoja ir tai, kad jis ne visada sprendimus priimdavo atsakingai, yra naudojęs smurtą, siekdamas kito asmens paklusimo, praeityje taikydavo netinkamas problemų sprendimo strategijas. Nuteistasis nurodė, kad praeityje kartais būdavo karštakošis, būdavo reti nekontroliuojamo pykčio protrūkiai. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai kelia abejonių, ar, būdamas laisvėje, nuteistasis gebės tinkamai spręsti kilusius konfliktus, nesielgs impulsyviai ir nevartos smurto, juo labiau, kad šiuo metu atlieka bausmę už smurtinį nusikaltimą, kurio pasėkoje mirė žmogus. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas. Tai, kad tiek apylinkės teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje, nuteistasis N. B. laikysis įstatymų ir nenusikals, nepažeidžia Konstitucijos, kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas asmens kaltės klausimas ir teismai vertina byloje esančių aplinkybių visumą ir sprendžia, ar jos sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje lygtinio paleidimo atveju nekartos savo priešingo teisei elgesio.
11. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu net 23 kartus pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, iš jų 18 kartų baustas drausmine tvarka. Nors, kaip teisingai pažymėta skunde, šiuo metu galiojančių nuobaudų N. B. neturi, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors ir nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo eilę kartų skatintas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo išimtinai teigiamas ir nuoseklus. Akcentuotina, kad paskutinysis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, už kurio padarymą buvo paskirta nuobauda, buvo padarytas 2018 m. lapkričio 6 d., nors iki tol jis buvo jau buvo skatintas 6 kartus, o bausmę atlieka nuo 2012 m. Toks nuteistojo nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija, kadangi asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius.
12. Sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, jog N. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas vertinamas kaip žema rizika pakartotinai nusikalsti – 26 balai pagal OASys sistemą. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika nuo atlikto paskutiniojo vertinimo sumažėjo vos 2 balais, kas nerodo akivaizdžios ir abejonių nekeliančios pažangos. Akcentuotina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką sudaro 8 kintantys balai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti. Nors, kaip teisingai pažymėta skunde, skundžiamoje nutartyje nurodomi skirtingi N. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai (įžanginėje ir motyvuojamoje dalyje), tačiau tai nedaro paties procesinio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu, juo labiau, kad aprašomojoje dalyje teismas nurodė Komisijos nutarimo esmę, kuriame ir buvo padaryta klaida, nurodant nuteistojo balus.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvu, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 1 metai 8 mėnesiai 16 dienų, paskirta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
14. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003)22, nesilaikymo. Kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, priešingai, nei teigia apeliantas, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.
15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam N. B. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo N. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.