Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2013-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-57-332/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-11-05Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-02-10Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-05
Bylos Nr.
1-57-332/2013
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00005-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis
Kaltinamasis
A. L., A. B., A. J.
Nukentėjusysis
A. G., Danguolei A
Advokatai
Žilvinas Astrauskas, Vida Povilaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-57-332/2013 Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00005-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.1.; 1.1.9.3.; 1.2.3.1.; 1.2.14.3.1.; 1.2.20.8.;2.1.7.; 2.1.15.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 5 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Dianai Voskoboinikovai,gynėjams advokatams Žilvinui Astrauskui, Vitalijui Metelicai, Lionei Musteikienei,kaltinamiesiems A. L., A. B., A. J.,nukentėjusiesiems A. G., Danguolei A. G.,nukentėjusiųjų atstovei advokatei Vidai Povilaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinami:

A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 180 str. 1 d.;

N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.;

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) profesinio - techninio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. ir N. B. 2012-01-04, laikotarpyje nuo 16 val. iki 24 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, konflikto metu, bendrais tyčiniais veiksmais, sudavė nukentėjusiajam S. G. ne mažiau kaip 32 smūgius į įvairias kūno vietas, iš kurių 19 smūgių - į galvos sritį, tuo padarydami jam trauminę išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, povoratinklinę kraujosruvą, muštines žaizdas kaktos kairėje pusėje ir abiejų akių viršutiniuose vokuose, kraujosruvas pakaušio dešinėje pusėje, dešiniame ir kairiame momenyje, veide, dešinės pusės šonkaulio lūžį, kraujosruvas pasmakrėje, krūtinės dešinėje pusėje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, abiejų kelių priekiniame paviršiuje, nubrozdinimus kairiame momenyje ir veide, kas dėl trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudusios galvos smegenis, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą, S. G. mirė. Šiais veiksmais A. L. ir N. B. tyčia nužudė S. G..

Be to, A. L. 2012-01-04, laikotarpyje nuo 16 val. iki 24 val., bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), po panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusįjį S. G., iš S. G. kelnių kišenės atvirai pagrobė jo piniginėje buvusius 20 Lt.

A. J. 2012-01-05, laikotarpyje nuo 11 val. iki 17 val., turėdamas galimybę ir priemones, be svarbios priežasties nepranešė policijos įstaigai apie A. L. ir N. B. padarytą labai sunkų nusikaltimą, t. y. S. G. nužudymą jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012-01-04, po pietų, su pažįstamais E. Š. ir N. B. nuėjo pas A. J. į jo butą. A. J. su S. G. gėrė alų. Jie prisijungė, visi kartu gėrė alų. Begeriant dėl kažko susipyko, susiginčijo. Jis mano, kad konfliktas prasidėjo dėl to, kad A. J. anksčiau buvo sumuštas, buvo sudaužytu veidu, jis galėjo pasiskųsti S. G.. Jis A. J. buvo sumušęs po Kalėdų, gruodžio 28 d. A. J. neturėdavo ką valgyti, todėl jis jam nunešė maisto. E. Š. pasakė, kad maistą, kurį nunešė, A. J. išmetė. Begeriant jis A. J. dėl to ir sumušė. Jis kėlėsi iš sėdimo vietos, tuo metu S. G. jį pastūmė, nuo ko jis įgriuvo į virtuvės durų stiklą, per kurį iškrito, S. G. stūmė ir N. B.. Po to E. Š., S. G. ir N. B. išbėgo į koridorių. S. G. matyt, norėjo pabėgti, tada N. B. ištraukė raktus iš durų ir pradėjo S. G. mušti - sudavė S. G. ranka, kur pataikė, nematė, spyrė koja, bet nepataikė, E. Š. lindo į jų tarpą. N. B. pamatė, kad iškruvintas jo bliuzonas liepė S. G. jį išplauti. Mano, kad kraujas buvo jo, nes iš jo rankos bėgo kraujas. S. G. nuėjo į vonią plauti bliuzono, jį išplovė, po to visi nuėjo į virtuvę gerti toliau. Begeriant S. G. vėl norėjo pulti, tada N. B. jį parvertė ant žemės, o jis (A. L.) spyrė porą kartų gulinčiam S. G. į galvos sritį, N. B. taip pat spyrė porą kartų į galvą, jis spyrė iš vienos pusės, o N. B. spyrė iš kitos pusės. Jis apauta kojos pėda 2 kartus sudavė S. G. į galvą, N. B. irgi pėda 2 kartus sudavė S. G. į galvą ir į nugarą. Po to jis išėjo į koridorių, spontaniškai paėmė S. G. striukę, atsinešė į virtuvę. Jis iš striukės išsitraukė piniginę, joje rado 20 Lt. Tada nusprendė nueiti nusipirkti alaus. Nežino, ar N. B. matė, kaip jis paėmė S. G. pinigus. Jis su N. B. nebuvo susitarę paimti iš S. G. pinigų. Kur padėjo piniginę, nežino. Kai paėmė 20 Lt, nuėjo su N. B. parnešti alaus iš naktinės parduotuvės. Parduotuvėje nusipirko alaus, cigarečių ir grįžo į A. J. butą. Paskambino į duris, bet niekas durų neatidarė, N. B. spyrė į duris, tada A. J. juos įleido. Tuo metu E. Š. jau miegojo. S. G. gulėjo virtuvėje, jis liko gulėti po jo ir N. B. spyrių iki jiems išeinant į parduotuvę. Jis iš koridoriaus nuėjo į kambarį, o N. B. nuėjo į virtuvę, po to staigiai nuėjo į kambarį, kažką pasiėmė, paskui vėl nuėjo į virtuvę. N. B. jį pašaukė ateiti į virtuvę. Jis nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad N. B. viena ranka S. G. į išangę buvo įkišęs apie metro ilgio kotą. S. G. gulėjo ant pilvo, jo kelnės buvo nusmauktos, kaip N. B. numovė kelnes, nematė. Tada N. B. nieko nesakė, juokėsi, kitoje rankoje laikė telefoną, gal filmavo. Po to visi nuėjo į kambarį, atsigėrė alaus, tada jis spyrė porą kartų A. J. į petį, nes prisiminė konfliktą su A. J. po Kalėdų. Paskui jis išėjo namo. Ryte apie 10.30 val. pamatė praleistus A. J. skambučius. Kažkas paskambino į duris. Pas jį atėjo E. Š. ir A. J., kurie pasakė: „eik ir pasiimk lavoną“, t. y. pasakė, kad A. J. bute yra negyvas žmogus. Jie nuėjo pas A. J., ten jis virtuvėje pamatė gulintį S. G., lavonas buvo pamėlęs, S. G. iš burnos buvo išbėgęs kraujas, kelnės jam buvo užmautos. Tada jis paskambino N. B.. N. B. neatsiliepė. Jis su A. J. nuėjo pas N. B.. A. J. N. B. pakvietė į lauką, ir jam pasakė, kad užmušėme žmogų. Tada jie nuėjo pas A. J.. Visi stovėjo koridoriuje, iš kambario atėjo A. J. su tuo pagaliu, kuris buvo įkištas S. G. į išangę, A. J. jam padavė tą pagalį ir liepė jį išnešti. Išmesti pagalio išėjo jis, N. B. ir A. J.. Pagalį jis išmetė pievoje. Po to jis su N. B. nusipirko alaus ir grižo pas A. J., ten gėrė alų. Jis uždengė S. G. lavoną, kad nesimatytų, nes eidavo į virtuvę parūkyti. Policijai apie nužudymą A. J. nepranešė ir niekas jam to daryti nedraudė. Bute N. B. pasakė, kad reikia paprašyti A. J. brolio mašinos. A. J. iš savo telefono paskambino savo broliui, bet šnekėjo N. B.. N. B. prašė paskolinti mašiną, kad pas moteris nuvažiuoti. A. J. brolis sutiko paskolinti mašiną. Tada jis su N. B. išėjo. N. B. lombarde užstatė grandinėlę, kad už gautus pinigus galėtų įsigyti benzino. Jie nuvažiavome pas A. J. brolį, paėmė mašiną, važiavo į degalinę. Tuo metu jam paskambino A. J. ir pasakė niekur nebevažiuoti, nes atvažiavo policija. Jie grąžino mašiną, nusipirko degtinės, alaus, išgėrė ir jis nuėjo namo. Ryte jį sulaikė policija.

Kaltinamasis N. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pažįsta A. J. kaip kaimyną, A. L. jo draugas, S. G. pažinojo iš matymo. 2012-01-04 su A. L. nuėjo pas A. J. išgerti. Jie jau buvo išgėrę. Pas A. J. bute buvo S. G. ir A. J., jie gėrė alų. Jie prisijungėme prie jų. Visi sėdėjo virtuvėje. A. L. pradėjo kivirčytis su A. J., nes prieš kelias dienas, kai jie norėjo pas jį ateiti, A. J. neįsileido. A. L. stovėdamas sudavė kelis smūgius A. J. į veidą, A. J. tuo metu sėdėjo. A. J. nuėjo į vonią praustis, o S. G. pasakė A. L., kad nėra dėl ko muštis. Jis (N. B.) nuėjo į vonią pažiūrėti ką daro A. J.. Būnant vonioje, išgirdo dūžtant stiklą. Jis grįžo į virtuvę, pamatė išdaužtą virtuvės durų stiklą, A. L. buvo pusiau iškritęs per durų stiklą, suprato, kad S. G. jį pastūmė. Tada jis pastūmė S. G. nuo A. L. ir sudavė jam ne daugiau 3 smūgius į galvą. Nuo jo suduotų smūgių S. G. nenugriuvo, tik bėgo kraujas iš lūpos. Per grumtynes jis su S. G. nusistūmė iš virtuvės į koridorių, ten jis bandė S. G. įspirti, bet nepataikė. Jis ištraukė buto raktus ir liepė S. G. išplauti jo bliuzoną, nes jis išsikruvino. Kai S. G. išplovė, jis nuėjo į virtuvę, atsisėdo ir toliau gėrė. Jis su A. J. nuėjo į kambarį, ten jis gėrė vienas, nes A. J. miegojo. Po to jis išgirdo šauksmus, grumtynes, nuėjo į virtuvę, ten rado S. G. gulintį ant grindų. A. L. S. G. spardė į galvą, t. y. kur pakliuvo. S. G. gulėjo, nesigynė, nežino, ar jis buvo sąmoningas, bet jis judėjo. Jis A. L. pasakė baigti, tačiau šis toliau S. G. spardė. Tada jis nuėjo pas A. J. į kambarį. A. J. miegojo. Atėjęs į kambarį A. L. pradėjo mušti A. J.. A. L. smūgius A. J. sudavė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Paskui jis su A. L. išėjo iš buto, A. L. pasakė, kad turi 20 Lt ir pasiūlė nueiti į naktinę parduotuvę nusipirkti alaus. A. L. sakė, kad pinigus paėmė iš S. G.. Jis nematė, kaip A. L. paėmė pinigus. Nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus, išgėrė ir išsiskirstė į namus. Kitos dienos ryte jam paskambino A. L. ir pasakė: „užmušiau S.“, pasakė ateiti pažiūrėti. Abu nuėjo pas A. J., matė gulintį S. G.. Lavonas gulėjo skersai virtuvės, kniūbsčias, veidu į žemę. Kai naktį išėjo, tokioje vietoje S. G. ir paliko. Jie pastūmė lavoną prie stalo. A. J. atnešė kilimą ir S. G. užklojo. Paskui su A. L. nuėjo į parduotuvę „Maxima“, nusipirko alaus, grįžo pas A. J., gėrė kambaryje. Nežino, kodėl nekvietė policijos, gal reikšmės turėjo girtumas. A. L. jam pasiūlė išgabenti ir kur nors paslėpti lavoną, jis sutiko. Pradėjo organizuoti jo išvežimą, ieškoti mašinos. A. L. skambino A. J. broliui, prašė paskolinti mašiną. A. L. sakė, kad mašina reikalinga nuvažiuoti pas merginas, susitarė, jog paskolins mašiną. Tada jie abu važiavo pasiimti mašinos. Važiuojant kažkas paskambino A. L. ir pasakė, kad pas A. J. yra policija. Tada jie atidavė mašiną, išgėrė alaus. 2012 m. sausio 9 d. jis pats nuėjo į policiją. Nežino, kas S. G. kišo į išangę kokį tai daiktą. Nežino, kaip toks vaizdo įrašas atsidūrė jo telefone. Kai ryte susitiko A. L., jis turėjo medinį pagalį, tą pagalį jis išmetė parkelyje, nes A. L. jam pasakė: „einam, išmesiu pagalį“. Tardymo izoliatoriuje jis laiškų A. L. nerašė. Jis yra kaltas dėl S. G. smūgių sudavimo, bet ne dėl nužudymo, po jo smūgių S. G. dar plovė bliuzoną, judėjo. 2012 m. sausio 4 d., kai atėjo pas A. J., S. G. nebuvo sumuštas.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2012 m. sausio 4 d. vakare susitiko su S. G., abu nusipirko alaus ir parėjo į jo namus. Po kažkiek laiko, pradėjus temti, atėjo A. L. ir N. B., visi susėdo virtuvėje, gėrė alų, šnekėjo, jokių ginčų nebuvo. Paskui A. L. kažkas užėjo, jis jam kelis smūgius trenkė į veidą, jam iš nosies pasipylė kraujas. Jis ėjo į vonią apsiprausti, išeinant iš virtuvės matė, kaip S. G. atsistojo, norėjo jį užstoti. Matė, kad A. L. ir S. G. virtuvėje stumdėsi atsistoję, smūgių nematė. Jam būnant vonioje, atėjo N. B., paklausė, ar viskas gerai. Būnant vonioje išgirdo dūžtant stiklą, išėjęs iš vonios pamatė, kad virtuvės durų pusė stiklo išdaužta. Jis su N. B. nuėjo į kambarį, atsigulė, N. B. jis saugojo nuo A. L.. Virtuvėje triukšmas buvo aptilęs. Po to koridoriuje girdėjo N. B. balsą, jis kažką aiškinosi su S. G., girdėjo A. L. balsą. Tuo metu E. Š. miegojo kitame kambaryje, kada jis atėjo, neprisimena. Jis nematė, kad N. B. būtų sudavęs S. G. smūgius, nematė, kad A. L. spardytų, muštų S. G., konflikto virtuvėje tarp N. B. ir S. G. nematė. Jis ryte atsibudo apie 11 val., jo veidas buvo visas sudaužytas, akys užtinusios. Jį sumušė A. L., nes pats A. L. ryte pasakė, kad jį daužė. Kai daužė, jis buvo netekęs sąmonės. A. L., po to, kai primušė S. G., dar daužė jį, ištempė iš lovos. Ryte nuėjo į virtuvę atsigerti ir pamatė gulintį S. G.. S. G. gulėjo įstrižai: kojos link stalo skersai lango, o galva prie kriauklės spintelės ant šono, buvo apsirengęs. Nematė, ar ant jo buvo sumušimų, kraujo. Pajudino S. G., bet jis nereagavo, nebuvo jokių gyvybės žymių. Tada pažadino E. Š. ir pradėjo skambinėti N. B., A. L., kad paaiškintų, kas įvyko. Jie atėjo apie pietus. A. L. kažkam skambino, lyg ieškojo mašinos, paskui jo paklausė, ar jo brolis turi mašiną. Pasakė, kad turi. Jis paskambino broliui R. K. ir padavė telefoną A. L.. Jis nemanė, kad mašina reikalinga lavono išvežimui. Jam nebuvo kilusi mintis paslėpti lavoną, nes per daug žmonių žinojo. Nekvietė policijos, nes buvo pasimetęs, nežinojo ką daryti. Jam nekviesti policijos niekas neliepė. Visą dieną buvo galimybė paskambinti policijai, turėjo telefoną, iš jo niekas telefono nebuvo atėmęs. Ryte pas jį buvo atėjęs A. J., jis buvo girtas, pamatęs, kad S. G. negyvas, apsisuko ir išėjo. A. J. pasakė savo mamai apie lavoną, ji iškvietė policiją. Jis po Kalėdų, prieš sausio 4 d., A. L. nebuvo sumušęs. Visi jo sumušimai buvo padaryti naktį iš 2012 m. sausio 4 d. į 2012 m. sausio 5 d. Negali pasakyti, kas patraukė lavoną į kitą vietą, nes nematė. Kai atėjo A. L. ir N. B., jis buvo kitoje vietoje. Kilimu lavoną uždengė jis, nes buvo baisu užeiti į virtuvę.

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad jis yra žuvusiojo S. G. brolis. Anksčiau bendraudavo šeimomis su brolio šeima, kol brolis nebuvo išsiskyręs. S. G. paskutiniu metu gyveno vienas (duomenys neskelbtini) S. G. dirbo taksistu. Brolis išgerdavo. Jis palaidojo brolį. Su broliu buvo artimi, susitikdavo pas mamą, pas jį (nukentėjusįjį), bardavo brolį už „baliavojimus“. Dėl brolio žūties pergyvena, pakilo kraujo spaudimas. Prašo priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos ir 6895 Lt turtinės žalos atlyginimui. Gavo iš socialinės rūpybos skyriaus 1040 Lt vienkartinę laidojimo pašalpą, šia suma prašo mažinti ieškinį turtinės žalos dalyje. Taip pat iš A. L. tėvų gavo 2000 Lt, šia suma prašo mažinti ieškinį neturtinės žalos dalyje.

Nukentėjusioji Danguolė A. G. parodė, kad S. G. buvo jos sūnus. Jis buvo geras sūnus, galvojo senatvėje kartu su juo gyventi. Su sūnumi kiekvieną dieną susiskambindavo. Dėl sūnaus mirties pakriko jos nervai, dreba rankos, ji lankosi pas neurologus, vartoja vaistus. Savo civilinį ieškinį palaiko.

Liudytojas A. J. parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius, jis yra N. B. dėdė. 2012 m. sausio 5 ar 6 dieną, po pietų, atėjo pas savo draugą A. J., buvo išgėręs. Virtuvėje pamatė gulintį lavoną, lavonas gulėjo kniūbsčias, skersai, rankos buvo ištiestos prie šonų, kojos buvo viduryje virtuvės, galva buvo pačiame kampe prie kriauklės. Kūne sužalojimų, kraujo nematė, lavonas buvo su kelnėmis ir megztiniu, tik be striukės. Jam A. J. pasakė, kad tai S. G. lavonas, jis jį taip pat pažinojo, nes netoli gyveno. Pas A. J. buvo E. Š., N. B. ir A. L. bute nebuvo. Jam A. J. pasakė, kad naktį buvo konfliktas, mušėsi A. L., N. B. ir S. G., nesakė, dėl ko kilo konfliktas. Jis išsigando ir išėjo namo, namuose pasakė savo motinai, ką matė, o ji paskambino policijai. Po grįžimo iš A. J. su kaltinamaisiais A. L. ir N. B. nebendravo, neatsimena, su A. L. ėjo į parkelį išmesti pagalio, nes buvo išgėręs.

Liudytoja Z. D. J. parodė, kad ji yra kaltinamojo N. B. močiutė, iki jo pilnametystės buvo jo oficiali globėja. Kur yra N. B. motina, nežino, jo tėvas – miręs. Pažįsta kitus kaltinamuosius, nes šalia gyvena. S. G. asmeniškai nepažinojo, jį matė pirmą kartą dieną prieš įvykį, kai jis su A. J. ėjo į „Maxima“. Jai sūnus A. J. pasakė, kad pas A. J. yra negyvas žmogus, nesakė, ar tas žmogus sumuštas. Ji norėjau nueiti pažiūrėti, bet sūnus neleido, tada ji apie lavoną A. J. bute pranešė policijai. Ji nuėjo iki A. J. buto durų, ten jau buvo policija. A. J. atidarė duris, jis buvo labai sumuštas, jam bėgo seilės, veidas buvo neatpažįstamas, jis buvo leisgyvis. Per buto duris matė, kad kambaryje miegojo E. Š., virtuvės durų stiklas buvo išdaužtas, šukės buvo ant grindų. A. J. pasakė, kad kai jis gulėjo ant sofos, jam A. spyrė į galvą, o N. jo nemušė, N. nemušė ir žuvusiojo žmogaus, jį sumušė A.

Liudytojas V. L. parodė, kad kaltinamasis A. L. yra sūnus. Sūnus išgerdavo alaus, kartais – degtinės. N. B. yra matęs 1 kartą, A. J. pažįsta, pas A. J. pastoviai renkasi mėgėjai išgerti, sūnus pas A. J. dažnai nueidavo. Jis įvykio aplinkybių nežino, sūnus 2012 m. naktį į 5 d. parėjo po 12 val., pašnekėjo su darbininku, kuris nakvojo jų namuose, ir nuėjo miegoti. Sūnų sulaikius jis nuvažiavo į tardymo izoliatorių pasiimti jo daiktų. Juos parvežus nuo jų buvo blogas kvapas, todėl nusprendė išnešti į balkoną pravėdinti, paskui išplauti. Traukiant iš tašės rūbus, rado lipnia prie treningo ir tašės prilipusį raštelį, raštelyje buvo parašyta: „A., tu prisiimk žmogžudystę, o aš pagalį“. Raštelis buvo parašytas ne sūnaus A. braižu. Tas raštelis buvo parašytas sūnui, jis pagal raštelį suprato, kad N. B. rašė jo sūnui A. L. ir prašė prisiimti nužudymą. Jis raštelį nunešė tyrėjui ir atidavė.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. L.. Jis dirba apsaugos darbuotoju parduotuvėje „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini), prie pat A. L. namų. A. L. pastoviai ateidavo į parduotuvę apsipirkti, jie susitikdavo, A. L. dažnai būdavo išgėręs, paskutinius 3 mėnesius į parduotuvę ateidavo pastoviai, į dieną po 3-4 kartus pirkdavo alų ir kuo būdavo girtesnis, tuo agresyvesnis, dėl jo parduotuvėje būdavo problemų – girdėdavo rėkiant, užkabinėdavo merginas, jo akys būdavo baltos. Kadangi jis A. L. pažinojo, policijos nekviesdavo. Prisimena, buvo sekmadienis, ryte atėjo A. L. pagiringas nusipirkti alaus ir jam rodė ištinusią dešinę ranką, jis sakė: „dėjau vienam, „bliacha“, suvariau“. Jis po savaitės suprato, kad A. L. mušdamasis padarė nusikaltimą, nes jis ir dar vienas žmogus buvo suimti.

Liudytoja D. E. parodė, kad miręs S. G. buvo jos draugas, kartu negyveno, susiskambindavo. Ji 2012-01-04 jam skambino apie 14-15 val., S. G. pasakė, kad miega. Apie 17 val. vėl skambino, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Skambino vėl tarp 22 ir 23 val., S. G. atsiliepė, pasakė, kad yra pas draugą ir paprašė, kai jis norės važiuoti namo, kad ji iškviestų taksi, nes pasibaigė jo telefono sąskaita. Pokalbio metu nepažįstamas vyriškis paėmė iš S. G. telefoną ir pasakė: „jis galės važiuoti namo, kai išplaus mano džemperį“. Ji pasisiūlė išplauti šio vyriškio džemperį, bet tas vyras pasakė: „jis pats išplaus savo rankytėmis“. Ji po kelių minučių vėl skambino S. G., bet jis neatsiliepė, vėliau skambinant jo telefonas buvo išjungtas.

Liudytojas E. Š. parodė, kad pažysta kaltinamuosius A. J., N. B., A. L., jie visi gyvena šalia vienas kito. S. G. pažinojo, nes jis irgi gyveno jų kieme. Jis 2012 m. sausio 4 d., apie 22.00-22.30 val., atėjo pas A. J., pas A. J. buvo N. B., A. L., S. G., jie gėrė alų iš „bambalių“, buvo išgėrę, jis taip pat buvo išgėręs. Jis su minėtais asmenimis išgėrė bokalą alaus ir nuėjo miegoti, nes ketino pas A. J. pernakvoti. Jokių konfliktų negirdėjo. Ryte, apie 100-11 val., jį pažadino A. J. ir pasakė: „einame pasižiūrėti, ar S. gyvas, ar negyvas“. S. G. gulėjo ant šono virtuvėje ant grindų, prie kriauklės, jo viena veido pusė buvo mėlyna. S. G. buvo nebegyvas, nekvėpavo, buvo su kelnėmis, kelnės nebuvo nusmauktos. Ryte nei N. B., nei A. L. bute nebuvo. A. J. pasakė, kad iškvies greitąją ir policiją. Jis atsigėrė vandens ir nuėjo atsigulti. Jį pažadino policija, tada pastebėjo, kad S. G. gulėjo virtuvėje prie stalo, jis buvo maždaug metrą patrauktas ir užklotas kilimu. Matė ryte, kad A. J. akys buvo mėlynos, vakare sumušimų nebuvo. A. J. pasakė, kad jį primušė A., A. L. mušėsi su S. G., kuris gynė A. J., norėjo užstoti. A. J. apie N. B. nieko nesakė, A. J. nesakė, už ką jį sumušė. Matė, kad virtuvėje buvo išmušta durų stiklas, ant grindų buvo stiklų, vakare šis stiklas buvo sveikas.

Iš 2012-01-05 įvykio vietos apžiūros protokolo (su fotolentelėmis) matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastas vyriškos lyties lavonas smurto žymėmis, bute matyti kraujo dėmės (1 t., 18-29).

Iš 2012-03-14 įvykio vietos papildomos apžiūros protokolo (su fotolentelėmis ir schema) matyti, kad parke, tarp namų adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas šepečio kotas (1 t., l. 30-34).

Medicinos eksperto specialisto išvadoje Nr. M 19/12(04) nurodyta, kad S. G. mirtis įvyko nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą. S. G. rasti sužalojimai - trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, povoratinklinė kraujosruva, muštinės žaizdos kaktos kairėje pusėje ir abiejų akių viršutiniuose vokuose, kraujosruvos pakaušio dešinėje pusėje, dešiniame ir kairiame momenyje, veide, pasmakrėje, krūtinės dešinėje pusėje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, abiejų kelių priekiniame paviršiuje, dešinės pusės 10 šonkaulio lūžis, nubrozdinimai kairiame momenyje, veide, pasmakrėje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, jie padaryti bukais kietais daiktais apytikriai paros bėgyje iki mirties. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 32 smūgių. Tikėtina, kad S. G. po kūno sužalojimų padarymo galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus, kol besiplečianti trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje sukėlė galvos smegenų suspaudimą ir sąmonės netekimą. S. G. kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai (1 t., l. 44-48).

Medicinos eksperto specialisto išvadoje Nr. pM 18/12-19/12(04) nurodyta, kad S. G. galvoje rastiems sužalojimams padaryti reikėjo devyniolikos (19) smūgių bukais kietais daiktais. S. G. į galvą suduotų smūgių visuma sukėlė trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, suspaudusią galvos smegenis, ir nukentėjusiojo mirtį. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės spręsti, ar tiriamajam S. G. į išangę buvo kišamas apžiūrėjimui pateikto šepečio kotas (1 t., l. 51-53).

Ekspertas Jurgis Sakalas paaiškino, kad S. G. mirtis, kaip nurodyta specialisto išvadoje, įvyko nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą. Į tai nurodo lavono tyrimo metu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje rasta 120 ml tūrio trauminė kraujo išlaja, suspaudusi galvos smegenis, povoratinklinė kraujosruva. S. G. į galvą suduotų 19 smūgių visuma sukėlė trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, suspaudusią galvos smegenis, ir nukentėjusiojo mirtį. Išlaja susidarė vėliau po smūgių sudavimo, ne smūgių sudavimo momentu, bet paskui palaipsniui vystėsi. S. G. mirė ne nuo vienintelio smūgio, o nuo gautų smūgių visumos, tie smūgiai sustiprino vienas kito įtaką. Į galvą buvo suduota nemažiau 19 smūgių, rasti sužalojimai veido abiejose pusėse, pakaušyje, tai reiškia, kad nukentėjusysis buvo mušamas iš įvairių pusių. Esant sužalojimams keliose galvos pusėse reiškia, kad nukentėjusiojo ir jį užpuolusio asmens, ar kelių užpuolusių asmenų, tarpusavio padėtis sužalojimų padarymo metu keitėsi. Po smūgių sudavimo iki sąmonės netekimo būdinga didėjantis mieguistumas ir orientacijos sutrikimas, tame laikotarpyje jis galėjo būti šiek tiek aktyvus.

Nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo šokinėjama ant galvos. Jei būtų šokinėjama, tai turėjo atsirasti kaukolės kaulų lūžimai.

Lavono tyrimo metu buvo apžiūrėtas kūno paviršius ir vidaus organai, išangės srityje sužalojimų žymių nerasta. Papildomo tyrimo metu apžiūrėjimui buvo pateiktas šepečio kotas, jį apžiūrėjus vizualiai ant jo nebuvo rasta nei kraujo, nei į išmatas panašių sutepimų, todėl negalima tvirtinti, kad jis buvo kišamas į išangę. Jeigu kotas buvo kišamas tik į sėdmenų plyšį, tai nuo to žymių neturėjo likti.

Medicinos eksperto specialisto išvadoje Nr. G 44/12(04) nurodyta, kad A. J. nustatyti daugybiniai sužalojimai veide, abiejų ausų kaušeliuose, kaktoje, smakre, kakle, dešiniame dilbyje, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimams padaryti reikėjo ne mažiau dvidešimt dviejų (22) trauminių poveikių kietais bukais daiktais. (1 t., l. 56).

Medicinos eksperto specialisto išvadoje Nr. G 43/12(04) nurodyta, kad A. L. padaryti sužalojimai: pjautinė žaizda dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 t., l. 58).

Specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-0083 nustatyta, kad rankų pėdsakai ant pateiktų plastikinių butelių, paimtų 2012-01-05 įvykio vietos apžiūros metu, palikti E. Š., A. J., A. L.. (1 t., b. l. 80-86).

Iš 2012-06-08 apžiūros protokolo su fotolentele ir CD kompaktine plokštele matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas ,, (duomenys neskelbtini)“, kurį savo iniciatyva pateikė kaltinamasis N. B., telefono meniu voke „Vaizdo galerija“ užfiksuotas vaizdo įrašas – vyriškis apnuogintu

Iš 2012-09-27 daiktų pateikimo, apžiūros protokolų matyti, kad liudytojas V. L. pateikė raštelį, raštelis pasirašytas vardu „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., l. 158-162).

Iš 2012-09-7-07 daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. G. atpažino brolio S. G. mobiliojo ryšio telefoną ,, (duomenys neskelbtini)“, kuris buvo paimtas 2012-01-05 įvykio vietos apžiūros metu (1 t., l. 156).

Iš 2012-01-13 įtariamojo A. L. parodymų patikrinimo protokolo matyti, kad jis nurodė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame 2012-01-04, apie 16 val. pradėjo girtauti, pademonstravo savo smurtinius veiksmus prieš S. G. (2 t., l. 22-27).

Iš 2012-01-18 įtariamojo N. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis nurodė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame 2012-01-04, apie 16 val. pradėjo girtauti, pademonstravo savo smurtinius veiksmus prieš S. G. (2 t., l. 68 -72).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų A. L., N. B., A. J. kaltė padarius teismo inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis įvyksta nuo kaltininko veikimo. Kaltinamasis A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis 2012-01-04, konflikto metu, spyrė kelis kartus pargriuvusiam S. G. į galvos sritį, po to jam 2 kartus sudavė apautos kojos pėda, N. B. taip pat kelis kartus spyrė S. G. į galvos sritį, po to jam 2 kartus sudavė apautos kojos pėda, abu S. G. spardė iš skirtingų pusių. Kaltinamasis N. B. parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad jis konflikto metu sudavė S. G. apie 3 smūgius į galvą, nuo jo smūgių iš S. G. lūpos bėgo kraujas. Šiuos parodymus kaltinamieji patvirtino ir pademonstravo ikiteisminio tyrimo metu jų parodymų patikrinimo vietoje metu. Šiuos kaltinamųjų parodymus patvirtina teismo medicinos eksperto specialisto išvada, kad S. G. galvoje rastiems sužalojimams padaryti suduodant (19) smūgių S. G. į galvą, šių smūgių visuma sukėlė trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, suspaudusią galvos smegenis, ir nukentėjusiojo mirtį. Teisiamajame posėdyje medicinos ekspertas paaiškino, kad rasti sužalojimai S. G. veido abiejose pusėse, pakaušyje, tai reiškia, kad nukentėjusysis buvo mušamas iš įvairių pusių, kad patvirtina kaltinamojo A. L. parodymus, kad jie S. G. spardė iš abiejų pusių.

Teismas pažymi, kad netikėti kaltinamųjų A. L. ir N. B. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti išdėstyti įrodymai. Teismas, įvertinęs teismo ištirtų ir išdėstytų įrodymų visetą, konstatuoja, kad kaltinamųjų A. L. ir N. B. nukentėjusiajam S. G. suduoti smūgiai į galvą buvo tiesioginė jo mirties priežastimi, dėl to jie privalo atsakyti už kilusias pasekmes – S. G. mirtį. Pagal suformuotą teismų praktiką jie už S. G. nužudymą atsako kaip bendrininkai, nes S. G. mirė nuo jų suduotų smūgių visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-561/2005, 2K-508/2005, 2K-265/2005, 2K-532/2009). Teismas nustatė, kad kaltinamieji A. L. ir N. B., suduodami pargriuvusiam ant grindų, nesiginančiam S. G. daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, net 19 smūgių – į galvą, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, kad dėl šių veiksmų gali atsirasti pavojingi padariniai – nuo jo smūgių gautų sužalojimų S. G. gali mirtį, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. jie S. G. nužudė veikdami netiesiogine tyčia.

Ši kaltinamųjų A. L. ir N. B. nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., pagal ką ir kvalifikuotina.

Kaltinamajam N. B. pateiktame kaltinime dėl S. G. nužudymo buvo nurodyta, kad jis nužudymo metu S. G. į išangę įkišo statybinio šepečio kotą. Teisiamajame posėdyje medicinos ekspertas paaiškino, kad apžiūrint S. G. lavoną išangės srityje sužalojimų žymių nerasta, ant pateikto šepečio koto nerasta nei kraujo, nei į išmatas panašių sutepimų, todėl tvirtinti, kad kotas buvo kišamas į išangę, negalima, kotas galėjo būti įkištas į sėdmenų plyšį, nuo to jokių žymių neturėjo likti.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad minėta N. B. pateiktame kaltinime nurodyta aplinkybė įrodyta, todėl iš N. B. pateikto kaltinimo pašalintina.

Teismo ištirtų ir išdėstytų įrodymų visetu nustatyta, kad A. L. 2012-01-04, laikotarpyje nuo 16 val. iki 24 val., netrukus po prieš nukentėjusįjį S. G. panaudoto fizinio smurto, iš S. G. kelnių kišenės atvirai pagrobė jo piniginėje buvusius 20 Lt. Duomenų, kad A. L. fizinį smurtą prieš S. G. panaudojo tikslu pagrobti jo pinigus, nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms ši A. L. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Teismo ištirtų ir išdėstytų įrodymų visetu nustatyta, kad kaltinamasis A. J. 2012-01-05, laikotarpyje nuo 11 val. iki 17 val., turėdamas galimybę ir priemones, be svarbios priežasties nepranešė policijos įstaigai apie A. L. ir N. B. padarytą labai sunkų nusikaltimą – S. G. nužudymą jo bute. A. J. parodymais nustatyta, kad jis 2012-01-05, apie 11 val., t. y. ryte po A. L. ir N. B. smurto veiksmų prieš S. G., savo bute rado S. G. lavoną, policijos nekvietė dėlto, kad buvo pasimetęs, nežinojo, ką daryti, jam nekviesti policijos niekas neliepė, visą dieną turėjo galimybę paskambinti policijai. Iš tarnybinio paranešimo matyti, kad S. G. lavonas kaltinamojo A. J. rastas 2012-01-05, apie 17 val. (1 t., l. 13).

Ši kaltinamojo A. J. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d., pagal ką ir kvalifikuotina.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nužudymą padarė veikdamas bendrininkių grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo N. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nužudymą padarė veikdamas bendrininkių grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo nuostatomis, nurodytomis Lietuvos Respublikos BK 61 str.

Kaltinamasis A. L. tyčia padarė labai sunkų nesunkų nusikaltimus, nusikalto pirmą kartą, nedirba, yra nevedęs, nebaustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkina ir lengvina po dvi atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. L. skirtinos mažesnės negu straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytų laisvės atėmimo bausmės vidurkiai bausmės.

Kaltinamasis N. B. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, nedirba, yra nevedęs, nebaustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkina dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nužudymą padarė veikdamas bendrininkių grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į jo pakankami jauną amžių, N. B. skirtina straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio bausmė.

Kaltinamasis A. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, nedirba, nevedęs, yra baustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. J. skirtina straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bauda, jos dydį nustatant mažesnį už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtinos baudos vidurkį (Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p. (Lietuvos Respublikos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003-05-01, redakcija).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius.

Šioje baudžiamojoje byloje dėl brolio ir sūnaus S. G. nužudymo nukentėjusieji mirusio S. G. brolis A. G. ir motina D. A. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo prašydami iš kalto asmens priteisti po 50000 Lt šiai žalai atlyginti , A. G. taip pat pareiškė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo prašydamas iš kalto asmens priteisti 6895 Lt šiai žalai atlyginti (3 t., l. 17-26).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Nukentėjusioji D. A. G. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl sūnaus netekties ji patyrė emocinius išgyvenimus, skausmą ir šoką, pablogėjo jos sveikata, dėl lankosi pas gydytojus, kankina nemiga. A. G. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl brolio netekties patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, brolio mirtis sukrėtė psichologiškai, patyrė emocinį stresą, dvasinį sukrėtimą, jaučia nerimą, kankina nemiga. Nukentėjusieji savo civilinį ieškinį palaikė teisiamajame posėdyje. Įvertinus šias aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusieji dėl sūnaus ir broli netekties patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas ir stresą, nepatogumus ir dar ilgai juos patirs ateityje. Taigi, daroma išvada, kad dėl A. L. ir N. B. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji D. A. G. ir A. G. patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad nukentėjusiųjų D. A. G. ir A. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką (kasacinės bylos Nr. 2K-148/2011, 2K-252/2011, 2K-130/11 ir kt.), todėl tenkintinas, priteisiant iš kaltinamųjų A. L. ir N. B. solidariai D. A. G. 50000 Lt, A. G. – 48000 Lt, nes jam dalį neturtinės žalos – 20000 Lt – atlygino kaltinamojo A. L. artimieji.

Nukentėjusiojo A. G. civilinis ieškinys dėl 6895 Lt turtinės žalos atlyginimo įrodytas pateiktas dokumentais, todėl yra pagrįstas ir tenkintinas. Nukentėjusysis nurodė, kad iš socialinės rūpybos skyriaus gavo 1040 Lt vienkartinę laidojimo pašalpą, prašo šioje dalyje mažinti savo civilinį ieškinį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, A. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamųjų A. L. ir N. B. solidariai A. G. 5855 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Priimant nuosprendį išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d., daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami.

Šiaulių apygardos teisme prie bylos saugomas mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas A. G..

Šiaulių apygardos teisme prie bylos saugomas mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ juodos spalvos su slankiojančiu ekranu, (duomenys neskelbtini) su „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele, juodos spalvos sportinės kelnės su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, baltas sportinis džemperis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini N. B..

Šiaulių apygardos teisme prie bylos saugomi raudonos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, juodos spalvos sportinės kelnės su melsvu firmos ženklu, juodos spalvos sportiniai bateliai „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. L..

Šiaulių apygardos teisme prie bylos saugomi juodos spalvos piniginė, juoda odinė striukė, šepečio kotas, pagalvės užvalkalas su biologiniais pėdsakais, 10 plastikinių butelių, 7 plokštelės su avalynės pėdsakų fragmentais, popierinė servetėlė su biologiniais pėdsakais, 3 tušti cigarečių pakeliai, 7 mėginiai su biologiniais pėdsakais, pypkė su biologiniais pėdsakais, popierinė skiautė, 6 vokai, kuriuose nuorūkos, degtukai, 6 vokai, kuriuose S. G., A. L., N. B. nagų, plaukų, kraujo pavyzdžiai, S. Š. kraujo pavyzdys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kaip daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str., 308 str., 310 str., teismas

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 metų;

pagal Lietuvos Respublikos BK. 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 10 metų bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2013-11-05.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-01-06 iki 2013-11-05.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

N. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 11 metų bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2013-11-05.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-01-09 iki 2013-11-05.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 238str. 1 d. ir nuteisti 40 MGL (5200 Lt ) bauda.

Įpareigoti A. J. paskirtą baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (VMI sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801), tai patvirtinantį mokėjimo dokumentą pateikiant teismui.

Nuteistajam per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesumokėjus baudos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Šiaulių apygardos teismui tai patvirtinančio dokumento, bauda bus išieškota priverstinai.

Iš kaltinamųjų A. L. ir N. B. solidariai priteisti A. G. 48000 Lt, A. G. – 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. G. – 5855 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Už nukentėjusiesiems A. G. ir A. G. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteiktą antrinę teisinę pagalbą turėtas 500 Lt išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d., iš kaltinamųjų A. L. ir N. B. solidariai išieškoti 500 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.

Šiaulių apygardos teisme prie bylos saugomą mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. G..

Šiaulių apygardos teisme prie bylos saugomus mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ juodos spalvos su slankiojančiu ekranu, (duomenys neskelbtini) su „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele, juodos spalvos sportines kelnes su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, baltą sportinį džemperį su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti N. B..

Šiaulių apygardos teisme prie bylos saugomus raudonos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, juodos spalvos sportines kelnes su melsvu firmos ženklu, juodos spalvos sportinius batelius „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. L..

Šiaulių apygardos teisme prie bylos saugomus juodos spalvos piniginę, juodą odinę striukę, šepečio kotą, pagalvės užvalkalą su biologiniais pėdsakais, 10 plastikinių butelių, 7 plokšteles su avalynės pėdsakų fragmentais, popierinę servetėlę su biologiniais pėdsakais, 3 tuščius cigarečių pakelius, 7 mėginius su biologiniais pėdsakais, pypkę su biologiniais pėdsakais, popierinę skiautę, 6 vokus, kuriuose nuorūkos, degtukai, 6 vokus, kuriuose S. G., A. L., N. B. nagų, plaukų, kraujo pavyzdžiai, S. Š. kraujo pavyzdys, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis