- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-16
- Bylos Nr.
- 1S-259-487/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00005-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Nuteistasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- A. G., D. A. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. L. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria patenkinti nukentėjusiųjų A. G. ir D. A. G. prašymai atnaujinti praleistą terminą pateikti vykdyti vykdomuosius dokumentus pagal Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausme, N. B. – pagal BK 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausme. Iš nuteistųjų A. L. ir N. B. solidariai priteistas 5 855 Lt turtinės ir 48 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam A. G., 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai D. A. G..
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartimi nuteistųjų A. L. ir N. B. apeliaciniai skundai atmesti.
3. 2019 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gauti nukentėjusiųjų A. G. ir D. A. G. prašymai atnaujinti praleistą terminą pateikti vykdyti vykdomuosius dokumentus pagal Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendį. Šiaulių apygardos teismas skundžiama 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi šiuos nukentėjusiųjų prašymus patenkino ir minėtą terminą atnaujino.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
4. Nuteistasis A. L. skunde nurodo, kad su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nesutinka, nes nukentėjusiųjų A. G. ir D. A. G. prašymuose atnaujinti praleistą terminą pateikti vykdyti vykdomuosius dokumentus nurodytos termino praleidimo priežastys yra neįtikinamos. Nuteistasis pažymi, kad jis vykdo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendį ir dalimis moka nukentėjusiesiems priteistą žalą. Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jam nebuvo pranešta apie nukentėjusiųjų A. G. ir D. A. G. prašymų atnaujinti praleistą terminą pateikti vykdyti vykdomuosius dokumentus nagrinėjimą Šiaulių apygardos teisme.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistojo A. L. skundas atmetamas.
9. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai žemesnės instancijos teismas atnaujino praleistą terminą vykdomiesiems raštams pateikti vykdyti. Pažymėtina, kad galimybė priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribojama tam tikru terminu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnyje nustatytas terminas, per kurį vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti. CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis CPK 608 straipsnio nuostatomis, išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai.
9.1. Taigi, termino atnaujinimas – tai yra teismo teisė. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017). Be to, sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, svarbūs šalių lygiateisiškumo bei dėl nevykdymo kylančių pasekmių proporcingumo principai, būtina siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą.
10. Šiuo atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendis, kuriuo iš nuteistųjų A. L. ir N. B. solidariai priteistas 5 855 Lt turtinės ir 48 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam A. G., 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai D. A. G., įsiteisėjo 2014 m. vasario 10 d. (t. 4, b. l. 34-45, 99-105). 2014 m. vasario 20 d. nuosprendis buvo pateiktas vykdyti (t. 4, b. l. 108), o 2014 m. vasario 21 d. nukentėjusiesiems A. G. ir D. A. G. buvo išsiųsti vykdomieji raštai dėl pastariesiems priteistų ieškinių turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (t. 4, b. l. 115, 116, 118). Taigi, šiuo atveju nukentėjusiesiems terminas vykdomiesiems raštams pateikti suėjo 2019 m. vasario 10 d.
10.1. Nukentėjusieji savo prašymuose atnaujinti praleistą terminą pateikti vykdyti vykdomuosius dokumentus nurodė, kad šių dokumentų vykdymui nepateikė manydami, jog vykdomieji raštai gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų. Pažymėtina, kad, 2014 m. vasario 21 d. nukentėjusiesiems A. G. ir D. A. G. siunčiant vykdomuosius raštus, pastariesiems nebuvo išaiškinta, per kokį terminą jie gali pateikti šiuos raštus vykdyti. Taigi, nukentėjusieji, neturėdami teisinio išsilavinimo, galėjo suklysti dėl minėto termino. Aukštesniojo teismo vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokios kategorijos byloje pareiškėjas prašo atnaujinti terminą vykdomojo rašto pateikimui. Nagrinėjamu atveju svarbios aplinkybės, kad vykdomieji raštai išduoti baudžiamojoje byloje, kurioje A. L. bei N. B. nuteisti už S. G. nužudymą ir kurioje nukentėjusiesiems A. G. bei D. A. G. priteisti pakankamai dideli turtinės ir neturtinės žalos dydžiai. Iš nuteistojo A. L. kartu su skundu aukštesniajam teismui pateiktų duomenų (banko sąskaitos išrašų, mokėjimo nurodymų ir kt.) (t. 4, b. l. 231) matyti, kad pastarasis nukentėjusiesiems A. G. ir D. A. G. dalimis moka priteistą žalą. Esant tokioms aplinkybėms nukentėjusiesiems nebuvo būtinybės pateikti vykdomuosius raštus antstoliui, nes priverstinis vykdymo procesas yra susijęs su papildomomis išlaidomis (CPK 609 straipsnis). Todėl jų pasyvumas, neteikiant vykdomojo rašto vykdymui, paaiškinamas ir pateisinamas veikimu skolininko naudai ir jo interesais. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien formaliu pagrindu atmetus nukentėjusiųjų prašymus dėl termino atnaujinimo, iš esmės būtų pažeisti sąžiningumo ir teisingumo principai bei kalti dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo asmenys išvengtų savo pareigos atlyginti padarytą žalą. Šiuo atveju, aukštesnės instancijos teismas nelaiko nukentėjusiųjų veiksmų nesąžiningais, nes jie siekia gauti jiems priteistą žalos atlyginimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad minėtas terminas nebuvo praleistas itin ženkliai (6 mėnesius), nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas pagrįstai nukentėjusiesiems A. G. ir D. A. G. atnaujino praleistą terminą pateikti vykdyti vykdomuosius dokumentus pagal Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendį.
11. Nuteistasis skunde nurodo, kad jam nebuvo pranešta apie nukentėjusiųjų A. G. ir D. A. G. prašymų atnaujinti praleistą terminą pateikti vykdyti vykdomuosius dokumentus nagrinėjimą Šiaulių apygardos teisme. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad minėtus nukentėjusiųjų A. G. ir D. A. G. prašymus Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo, vadovaudamasis BPK 361 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimą, nuostatomis. BPK 361 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus teismas nagrinėja ir išsprendžia šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 362 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Šioje dalyje nurodytiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis. Į teismo posėdį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas, nutaręs minėtus prašymus nagrinėti teismo posėdyje, apie jį pranešė tik nukentėjusiesiems (t. 4, b. l. 209). Aukštesniojo teismo vertinimu, nors nuteistajam A. L. apie pastarąjį posėdį nebuvo pranešta, šis pažeidimas nesudaro pakankamo pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartis nuteistajam buvo išsiųsta, jis savo poziciją aptariamu klausimu išdėstė pateiktame skunde dėl šios nutarties.
12. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo A. L. skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.