- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2S-507-459/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00737-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Aktiva Finants OU", "Legal Balance", " Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras", Julianus Inkaso, Civinity namai vakarai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. prašymą dėl skolos neišieškojimo iš paskutinio būsto, suinteresuoti asmenys antstoliai G. J., A. S., A. R. Ž., M. M., uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Aktiva Finants OU, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. B. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į paskutinį gyvenamąjį būstą, esantį Klaipėda, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį V. B. Nurodė, kad antstolis G. J. vykdomosiose bylose Nr. 0091/20/00267, Nr. 0091/19/00063, Nr. 0091/18/00206, Nr. 0091/17/00631, Nr. 0091/16/01589 vykdo išieškojimą iš V. B., išieškotojos „Civinity namai vakarai“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (buvusi „Klaipėdos bendrabutis“) naudai. Vykdomojoje byloje Nr. 0091/20/00267 išieškotina suma 1 226,99, vykdymo išlaidos 239,99 Eur; vykdomojoje byloje Nr. 0091/19/00063 išieškotina suma 769,15 Eur, vykdymo išlaidos 115,06 Eur; vykdomojoje byloje Nr. 0091/18/00206 išieškotina suma 226,14 Eur, vykdymo išlaidos 31,90 Eur; vykdomojoje byloje Nr. 0091/17/00631 išieškotina suma 13,65 Eur, vykdymo išlaidos – 16,00 Eur; vykdomojoje byloje Nr. 0091/16/01589 išieškotina suma 1,72 Eur, vykdymo išlaidos 12,10 Eur. Visa antstolio G. J. išieškoma suma 2 652,70 Eur. Ši skola yra susidariusi dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių. Kadangi pareiškėjos gaunamos pajamos buvo minimalios, dėl sunkios turtinės padėties nepajėgė laiku susimokėti komunalinių mokesčių. Viena augina nepilnametį sūnų M. B., gim. (duomenys neskelbtini) Neturėdama pakankamai piniginių lėšų, privalėdama išlaikyti nepilnametį sūnų, nepajėgė mokėti komunalinių mokesčių. Dėl nurodytos skolos išieškojimo antstolis G. J. priėmė patvarkymą, kuriuo skolą nusprendė išieškoti ne iš pareiškėjos gaunamų pajamų, bet iš paskutinio gyvenamojo būsto, nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Klaipėda, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors antstolio prašė leisti skolą mokėti po 100–150 Eur per mėnesį, tačiau antstolis su tuo nesutiko ir 2022 m. sausio 11 d. paskelbė varžytynes. Siekdama išsaugoti vienintelį gyvenamąjį būstą, gauti nemokamą teisinę pagalbą buvo priversta išeiti iš darbo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, nes darbdavys nesutikdavo išleisti iš darbo jos darbo laiku. Be antstolio G. J. vykdomų išieškojimų, iš pareiškėjos, jos turimais duomenimis skolas išieško ir kiti antstoliai – antstolis A. S. ir antstolė A. R. Ž. Iš 2022 m. vasario 1 d. gautos antstolio A. S. pažymos Nr. Slg-6078 apie vykdomus išieškojimus matyti, kad antstolis iš viso iš pareiškėjos vykdomosiose bylose išieško 729,93 Eur. Antstolė A. R. Ž. iš pareiškėjos vykdomosiose bylose išieško administracinėse bylose paskirtas nuobaudas už važiavimą miesto transportu be bilieto. Visa antstolės išieškoma suma 350,79 Eur, vykdymo išlaidos 114,79 Eur. Pareiškėjos turimais duomenimis iš viso iš jos išieškotojų naudai, kartu su vykdymo išlaidomis yra išieškoma 3 733,42 Eur suma. Nurodo, kad skola dėl kurios antstolis pradėjo vykdymo veiksmus dėl išieškojimo iš jos būsto atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Šios skolos suma yra 2 663,05 Eur. Pareiškėjai pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, būtino jai ir jos nepilnamečiui sūnui gyventi, areštas. Pareiškėja turi nepilnametį sūnų, kuriam yra tik trylika metų, pardavus jai priklausantį butą jis kartu su pareiškėja liktų be gyvenamosios vietos. Sūnus M. yra moksleivis, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Sūnaus M. tėvas yra miręs, todėl pareiškėja vienintelė rūpinasi sūnumi. Neturėdama kitos išeities teikia teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į pareiškėjai priklausantį paskutinį būstą. Skola nepadengta dėl pareiškėjos sunkios materialinės padėties. Neturėdama galimybės gauti pajamų, buvo priversta skolintis iš kredito įstaigų. Šiuo metu deda visas pastangas, kad atsiskaitytų su kreditoriais. Dėl socialinės paramos kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių. 2022 m. vasario 22 d. yra užregistruota į priėmimą dėl materialinės paramos skoloms už komunalines paslaugas apmokėti. Be to, pagal galimybes mokėdama už komunalines paslaugas stengiasi mokėti ne tik einamuosius mokesčius, bet ir dalį skolos.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašė procesinį sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra. Informavo, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. vasario 22 d. duomenimis V. B. valstybės biudžetui buvo skolinga 411 Eur.
3. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė, apie iškeltą bylą jiems pranešta tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi atmetė pareiškėjos V. B. prašymą dėl skolos neišieškojimo iš paskutinio būsto. Nurodė nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai teismo argumentai:
5. Teismas nustatė, kad antstolio G. J. kontoroje yra užvestos penkios, antstolės A. R. Ž. kontoroje dešimt, antstolio A. S. kontoroje trys, o antstolio M. M. kontoroje septynios vykdomosios bylos V. B. atžvilgiu. Pagal pateiktas teismui vykdomąsias bylas bei antstolių pateiktą informaciją apie išieškomų skolų dydį iš V. B. bendra likusi išieškoti skolų suma yra apie 3 924 Eur už komunalines paslaugas ir apie 4 138 Eur už kitus įsiskolinimus neskaičiuojant vykdymo išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog V. B. nuo 2015 m. spalio 16 d. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuris yra areštuotas antstolių – A. R. Ž., A. S., G. J.. Pareiškėja turi nepilnametį sūnų.
7. Teismas nustatė, kad antstolio G. J. 2022 m. sausio 11 d. patvarkymu dėl turto pardavimo iš varžytynių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtos pareiškėjai priklausančio buto su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pardavimas iš pirmųjų varžytynių. Pradinė turto pardavimo kaina 6 880 Eur. Numatyta varžytynių pradžios data 2022 m. sausio 11 d. 13:16:19 val. pabaiga – 2022 m. vasario 10 d. 13:16:59 val. (v. b. Nr. 0091/20/00267, b. l. 100–101). Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas V. B. priklausančio vieno kambario buto su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimas iš pirmųjų varžytynių iki kol įsiteisės sprendimas šioje byloje. 2022 m. vasario 10 d. priimtas antstolio G. J. patvarkymas dėl varžytynių atšaukimo Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. Nr. 0091/20/00267, b. l. 122).
8. Teismas nustatė, kad V. B. kito nekilnojamojo turto, registruoto kilnojamojo turto, vertybinių popierių ar kito turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Pareiškėja pateikė duomenis, jog 2022 m. kovo 7 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Valo City“, darbo sutartis terminuota – iki 2021 m. kovo 31 d. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 21 d. pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini)_1 darbo sutarties terminas pratęstas iki 2022 m. birželio 30 d. Pareiškėjos paaiškinimais jos darbo užmokestį kas mėnesį sudarys apie 500 Eur po mokesčių. Taip pat pareiškėjos sūnus gauna našlaičio pensiją, kuri sudaro 71 Eur, bei į vaiko maisto kortelę pervedami 70 Eur vaiko pinigai. Pareiškėjos paaiškinimais ji kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės socialinį paramos skyrių dėl paramos skyrimo skoloms už komunalines paslaugas padengti. Pareiškėja taip pat pateikė teismui duomenis, kad ji dengia komunalines išlaidas ir savanoriškai pati dengė įsiskolinimus kreditoriui UAB „Civinity namai vakarai“ (buvęs pavadinimas UAB „Klaipėdos bendrabutis“) 2021 m. birželio 11 d. pervedė 100,21 Eur, 2021 m. rugsėjo 11 d. – 100,21 Eur, 2021 m. lapkričio 11 d. – 80,21 Eur, 2022 m. vasario 21 d. – 58,21 Eur, 2022 m. kovo 18 d. – 50,38 Eur. Antstoliui G. J. 2022 m. vasario 21 d. pervedė 140 Eur. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja dėl žinių trūkumo įsiskolinimą dengė tiesiogiai kreditorei UAB „Civinity namai vakarai“, tačiau ne išieškojimą vykdančiam antstoliui, todėl dar nėra perskaičiuotas skolos dydis.
9. Teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja dengė įsiskolinimus, tačiau mokėjimai buvo nereguliarūs, o vertinant pagal skolų mastą, skolos buvo dengiamos labai mažomis dalimis. Pareiškėja iš dalies moka einamuosius komunalinius mokesčius, tai patvirtina pareiškėjos pateikti mokėjimo kvitai, tačiau iš pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad skolininkė yra skolinga ne tik už komunalinius patarnavimus, bet yra nesumokėjusi ir jai paskirtų baudų už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, dėl pareiškėjos padarytų pažeidimų ir jai paskirtų baudų yra užvesta vienuolika vykdomųjų bylų, o įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 411 Eur. Taip pat pareiškėja kartu su buvusiu sugyventiniu ėmė daiktus išsimokėtinai, nors pareiškėjos paaiškinimais įmokas turėjo daryti ir darė jos sugyventinis, tačiau jiems išsiskyrus įsipareigojimai liko vienai pareiškėjai ir jie sudaro apie 3 727 Eur.
10. Iš pateiktų vykdomųjų bylų teismas nustatė, kad pareiškėjos skolų išieškojimas vykdomas pakankamai ilgą laiką. Pirma vykdomoji byla užvesta 2016 m. dėl skolos, susidariusios už pareiškėjos neapmokėtas komunalines paslaugas. Kiekvienais metai pareiškėjos atžvilgiu buvo užvedamos naujos vykdomosios bylos dėl komunalinių paslaugų nemokėjimo išieškotojui UAB „Civinity namai vakarai“. Be to, pareiškėja 2016 m. 5 kartus bausta už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, 2017 m. – vieną kartą, 2018 m. – 3 kartus, 2020 m. ir 2022 m. – po vieną kartą. Tai reiškia, kad pareiškėja žinodama, jog yra skolinga sistemingai didino savo įsiskolinimus darydama administracinius nusižengimus. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje pateiktos vykdomosios bylos dėl išieškojimų kreditoriams UAB „Legal Balance“, UAB „Julianus Inkaso“, kurie susidarė dėl daiktų ėmimo išsimokėtinai. Pareiškėja žinodama, jog yra skolinga ir vykdomas skolos išieškojimas, dar didino įsiskolinimus ir jų laiku negrąžino. Todėl teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos dalis skolų atsirado iš laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nesusijusių su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu arba baudų, todėl pagal teismų praktiką laikytina, jog šiuo atveju nėra vienos iš būtinų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 663 straipsnio 4 dalis taikymo sąlygų.
11. Teismas nurodė, kad priverstinis išieškojimas iš V. B. vykdomas nuo 2016 metų, tačiau skolos nėra išieškotos. CPK 662 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu išieškotojas nėra antstoliui nurodęs iš kokio turto išieškoti, antstolis pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Todėl šiuo atveju antstolis, nustatęs, jog iš pareiškėjos pajamų skolos greitu laiku nebus padengtos, pagrįstai nukreipė išieškojimą į paskutinį skolininkės būstą. Taip pat teismas atsižvelgė ir į skolininkės pasyvų elgesį (pastangų nedėjimą) siekiant sumažinti skolas arba siekiant, kad įsiskolinimai būtų kuo greičiau padengti, taip nedidinant skolų, vykdymo išlaidų ir pan. Teismo vertinimu pareiškėja nors ir periodiškai dirbo, tačiau duomenys, kad ji savanoriškai dengė įsiskolinimus už komunalines paslaugas buvo pateikti tik nuo 2021 m. birželio mėn. Duomenų, kad skolininkė savanoriškai būtų dengusi paskirtas baudas bei įsiskolinimus už įšsimokėtinai įsigytas prekes, nėra, o dėl socialinės pagalbos ji kreipėsi tik po to, kai antstolis nutarė pradėti skolos išieškojimą iš vienintelio jos gyvenamojo būsto.
12. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys rodo, jog pareiškėja nuo 2016 m. nedėjo maksimalių pastangų dengti skolas. Aptartos aplinkybės teismui leido spręsti apie pareiškėjos vengimą vykdyti prievoles. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog skolos susidarymą lėmė objektyviai susiklosčiusi sunki skolininkės turtinė padėtis, nes skolininkė sąmoningai nedėjo ir nededa maksimalių pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiškėja žinodama, jog yra skolinga ir antstolių kontorose vyksta tų skolų išieškojimas, turėjo atsakingai planuoti išlaidas. Iš vykdomųjų bylų medžiagų matyti, jog pareiškėjos įsiskolinimai nuolat augo, vis atsiranda naujos vykdomosios bylos, ir nors byloje yra duomenų, kad pareiškėja dalinai moka einamuosius mokesčius, savo finansinę padėtį pareiškėja dar labiau apsunkino darydama administracinius nusižengimus (paskutinė bauda paskirta 2022 m.), už priešingus teisei veiksmus, t. y. dėl pareiškėjos kaltų veiksmų.
13. Teismas padarė išvadą, kad patenkinus pareiškėjos prašymą ir apribojus išieškojimo nukreipimą į pareiškėjos gyvenamąjį būstą (butą), būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribota išieškotojų teisė išieškoti skolą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, į tai, kad pareiškėjos prašymas neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytų visų sąlygų, reikalingų nustatyti, jog nebūtų išieškoma iš paskutiniojo būsto, taip pat remdamasis sąžiningumo, protingumo principais, teismas atmetė pareiškėjos prašymą nenukreipti išieškojimo į jai nuosavybės teise priklausantį paskutinį būstą.
III. Atskirojo skundo argumentai
14. Atskiruoju skundu pareiškėja V. B. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – V. B. prašymą neišieškoti skolos iš paskutinio būsto tenkinti. Esminiai argumentai:
14.1. Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi, nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.
14.2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai vertino faktines aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, netinkamai aiškino CPK 663 straipsnio 4 dalį, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą ir jos prašymą neišieškoti skolos iš paskutinio būsto atmetė. Apeliantės nuomone buvo pagrindas tenkinti jos prašymą, nes didžioji dalis skolų susidarė už komunalines paslaugas, jos vienintelis turimas būstas yra areštuotas, ji turi nepilnametį sūnų, kurio interesai pardavus būstą nukentės labiausiai.
14.3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjos skolų išieškojimas buvo vykdomas pakankamai ilgą laiką, o pareiškėja nuo 2016 m. nedėjo maksimalių pastangų grąžinti skolas. Nurodo, kad jos negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais lėmė svarbios priežastys – sunki turtinė padėtis, aplinkybė, kad apeliantė turėjo viena išlaikyti nepilnametį vaiką, tam tikrais laikotarpiais negalėjo dirbti dėl to, kad jai reikėjo prižiūrėti neįgalią močiutę. Be to, pareiškėja mano, kad teismas neįvertino jos į bylą pateiktų įrodymų. Apeliantė šiuo metu deda maksimalias pastangas gauti pajamų ir mokėti skolas – susirado darbą, jį dirba, o tai rodo, kad ji deda dideles pastangas atsiskaityti su kreditoriais. Šių įrodymų teismas neįvertino ir dėl jų nepasisakė.
14.4. Teismui buvo pateikti įrodymai ne tik apie tai, kad pareiškėja pradėjo dirbti, bet ir įrodymai, kad ji moka einamuosius mokėjimus už komunalines paslaugas, tokiu būdu nedidindama skolų, bet ir pati pagal galimybes dengia susidariusias skolas antstoliams tiek, kiek leidžia jos šiuo metu gaunamos pajamos.
14.5. Nors skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkė savanoriškai būtų dengusi paskirtas baudas bei įsiskolinimus už išsimokėtinai įsigytas prekes, o dėl socialinės pagalbos ji kreipėsi tik po to, kai antstolis nutarė pradėti skolos išieškojimą iš vienintelio jos būsto, tačiau duodama paaiškinimus teismo posėdyje pareiškėja teismui paaiškino, kad iš pradžių už įsigytas prekes buvo mokama, o kai pareiškėją paliko sugyventinis, jos pajamų pakako tik minimaliai patenkinti nepilnamečio sūnaus poreikius ir skolų mokėti ji neturėjo galimybės. Apie galimybę kreiptis dėl skolos dengimo už komunalinius mokesčius į savivaldybę anksčiau apeliantė nežinojo.
14.6. Apeliantė mano, kad tenkinus jos prašymą išieškotojų teisės išieškoti skolą nebūtų apribotos, nes didžioji skolos dalis už komunalines paslaugas turėtų būti padengta Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-279 patvirtintu Materialinės paramos įstatyme nenumatytais atvejais teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Materialinės paramos teikimo aprašo) 6 punktu, skoloms už komunalines paslaugas gali būti skiriama iki 50 valstybės remiamų pajamų dydžių, t. y. iki 6 450 Eur. Todėl akivaizdu, kad didžioji dalis skolų bus padengta, o likusią dalį bus galima išieškoti iš pareiškėjos gaunamo užmokesčio.
15. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
17. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos V. B. prašymą dėl skolos neišieškojimo iš paskutinio būsto, yra teisėta ir pagrįsta.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
19. Nors apeliantė teigia, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, netinkamai aiškino CPK 663 straipsnio 4 dalį, todėl nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo neišieškoti skolos iš paskutinio būsto, tačiau su tokiais teiginiais negalima sutikti.
20. Apribojimus, taikomus išieškant iš asmens turto, nustato CPK 663 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Taip pat 663 straipsnio 3 dalyje numatytas papildomas apribojimas iš skolininko gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, toks išieškojimas galimas tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. CPK 663 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta dar viena lengvata skolininkui: teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.
21. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui. Šioje normoje, atsižvelgiant į atsiradusios skolos prigimtį, nustatyta išimtis, kada galima riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto.
22. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad ši teisės norma taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad sąvoka „kitokias paslaugas“ siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos plečiamai, t. y. šiai kategorijai negali būti priskiriami įsipareigojimai, kildinami, pavyzdžiui, iš paprastojo neprotestuotino vekselio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014), išlaikymo nepilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-248/2018).
23. Pagal teismų praktikoje suformuluotus teisės į apribojimą išieškant iš paskutinio fizinio asmens būsto taikymo kriterijus vienas iš elementų, taikant CPK 663 straipsnio 4 dalį, yra skolininko nepiktnaudžiavimo šia teise nustatymas. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl aptariamos socialinės garantijos taikymo sąlygų visumos buvimo, vertintina, ar skolininkas atitinka ne tik socialinės padėties (neįgalumo ar kt.), bet ir sąžiningumo (nepiktnaudžiavimo teise) kriterijų. Šis vertintinas pagal skolininko elgesį kreditoriaus teisėto intereso atgauti skolą atžvilgiu, t. y. ar skolininkas geranoriškai, pagal savo išgales siekia atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021, 26 punktas).
24. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto apeliantės skolų dydžio ir jų prigimties – skundžiamos nutarties priėmimo metu likusi iš pareiškėjos išieškoti bendra skolų suma sudarė apie 3 924 Eur už komunalines paslaugas ir apie 4 138 Eur už kitus įsiskolinimus, neskaičiuojant vykdymo išlaidų. Minėti kiti 4 138 Eur dydžio įsiskolinimai susideda iš to, jog pareiškėja yra nesumokėjusi jai paskirtų baudų už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (dėl pareiškėjos padarytų pažeidimų ir jai paskirtų baudų užvesta vienuolika vykdomųjų bylų, įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 411 Eur), taip pat iš to, jog pareiškėja kartu su buvusiu sugyventiniu išsimokėtinai pirko daiktus, o jiems išsiskyrus įsipareigojimai liko vienai pareiškėjai ir juos sudaro apie 3 727 Eur.
25. Atsižvelgiant į šios nutarties 20–22 punktuose išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir teisinį reglamentavimą bei dalies pareiškėjos skolų prigimtį (didesnioji skolų dalis atsirado ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, o dėl pačios pareiškėjos neteisėtų veiksmų (administracinių nusižengimų) bei laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų – daiktų pirkimo išsimokėtinai), darytina išvada, jog šiuo atveju nėra nustatytos visos CPK 663 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, nes tik dalis pareiškėjos skolų atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį.
26. Atsižvelgiant į šios nutarties 23 punkte aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, net jeigu šioje byloje formaliai būtų nustatytos visos CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, vis tiek privalėtų būti vertinamas ir pareiškėjos sąžiningumo (nepiktnaudžiavimo teise) kriterijus, kuris vertintinas pagal skolininko elgesį kreditoriaus teisėto intereso atgauti skolą atžvilgiu, t. y. ar skolininkas geranoriškai, pagal savo išgales siekia atsiskaityti su kreditoriumi.
27. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ji nuo 2016 m. nedėjo maksimalių pastangų grąžinti skolas ir nurodo, kad jos negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais lėmė svarbios priežastys – sunki turtinė padėtis, aplinkybė, kad apeliantė turėjo viena išlaikyti nepilnametį vaiką, tam tikrais laikotarpiais negalėjo dirbti dėl to, kad jai reikėjo prižiūrėti neįgalią močiutę. Be to, pareiškėja mano, kad teismas neįvertino jos į bylą pateiktų įrodymų, nes ji šiuo metu deda maksimalias pastangas gauti pajamų ir mokėti skolas – susirado darbą, jį dirba, teismui buvo pateikti įrodymai ne tik apie tai, kad pareiškėja pradėjo dirbti, bet ir įrodymai, kad ji moka einamuosius mokėjimus už komunalines paslaugas, todėl ne tik nedidina skolų, bet ir pati pagal galimybes dengia susidariusias skolas antstoliams, kiek leidžia jos šiuo metu gaunamos pajamos.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie atskirojo skundo argumentai pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų apie tai, kad pareiškėja pakankamai nesistengė grąžinti skolų, nepaneigia, be to, minėti argumentai jau buvo nurodyti apylinkės teismui ir šis teismas, priešingai nei teigia apeliantė, dėl jų išsamiai pasisakė.
29. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjos skolų išieškojimas yra vykdomas dar nuo 2016 m. (šios aplinkybės apeliantė neginčija) – pirmoji vykdomoji byla 2016 m. buvo užvesta dėl skolos, susidariusios už pareiškėjos neapmokėtas komunalines paslaugas, o naujos vykdomosios bylos pareiškėjai dėl komunalinių paslaugų nemokėjimo išieškotojai UAB „Civinity namai vakarai“ buvo užvedamos kiekvienais metais. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas įvertino apeliantės pateiktus duomenis apie tai, kad 2022 m. kovo 7 d. ji pradėjo dirbti, taip pat duomenis apie tai, kad ji ėmė mokėti einamuosius mokėjimus už komunalines paslaugas ir pagal galimybes dengti susidariusias skolas antstoliams. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog minėti apeliantės mokėjimai buvo nereguliarūs, apeliantė skolą už komunalines paslaugas epizodiškai ėmė dengti tik nuo 2021 m. birželio mėnesio, o vertinant pagal bendrą skolų dydį, skolos buvo dengiamos labai mažomis dalimis. Pažymėtina, kad nors apeliantė akcentuoja, jog pradėjo dirbti, tačiau iš bylos medžiagos ir patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) 2022 m. gegužės 23 d. išrašą apie asmens darbovietę, gautą iš Sodros, matyti, jog nuo pat 2016 m. V. B. dirbo labai nereguliariai, dažnai vienoje darbovietėje dirbdavo tik nuo kelių dienų iki poros savaičių, kartais iki poros mėnesių, o pastoviau dirbti pradėjo tik prasidėjus išieškojimo iš jos paskutinio būsto procesui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai dirbti būtų trukdžiusios kokios nors rimtos sveikatos problemos ir (ar) būtų nustatytas neįgalumas. Nors atskirajame skunde akcentuojama, jog tam tikrais laikotarpiais V. B. negalėjo dirbti dėl to, kad jai reikėjo prižiūrėti neįgalią močiutę, tačiau, kaip jau minėta, pareiškėjos skolų išieškojimas yra vykdomas nuo 2016 m., o apeliantė net nenurodo, kokiais būtent laikotarpiais ji negalėjo dirbti dėl to, kad prižiūrėjo neįgalią močiutę, be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad pareiškėja iš tiesų prižiūrėjo neįgalią močiutę, taip pat ir duomenų apie jos močiutės sveikatos būklę ir (ar) tai, kad priežiūra močiutei apskritai buvo būtina. Taip pat svarbu, kad nors apeliantė pateikė duomenis apie tai, jog nuo 2021 m. pradėjo epizodiškai dengti savo už komunalines paslaugas susidariusias skolas ir mokėti einamuosius mokesčius už komunalines paslaugas, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji apskritai būtų bandžiusi vykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atsiradusius dėl už jos padarytus administracinius nusižengimus jai paskirtų baudų ir išsimokėtinai pirktų daiktų.
30. Aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog apeliantės skolų susidarymą lėmė objektyviai susiklosčiusi sunki pareiškėjos turtinė padėtis, taip pat šios aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad skolų išieškojimo laikotarpiu pareiškėja geranoriškai, pagal savo išgales, sąžiningai siekė atsiskaityti su savo kreditoriais, juo labiau, kad ji būtų dėjusi maksimalias pastangas savo turtinei padėčiai pagerinti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuo 2016 m. pareiškėja žinodama, jog yra skolinga ir antstolių kontorose vyksta jos skolų išieškojimas, viso skolų išieškojimo laikotarpiu turėjo stengtis savo skolas atlyginti, atsakingai planuoti išlaidas, o ne atlikti veiksmus, tarp jų ir neteisėtus, kurie dar labiau pablogino jos finansinę padėtį.
31. Nors apeliantė akcentuoja, jog ji augina nepilnametį sūnų, o pardavus paskutinį pareiškėjos būstą jo interesai nukentės labiausiai, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo apeliantės atleisti nuo finansinių įsipareigojimų vykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tai, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti prisiimtų prievolių. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).
32. Apeliantė mano, kad tenkinus jos prašymą išieškotojų teisės išieškoti skolą nebūtų apribotos, nes didžioji skolos dalis už komunalines paslaugas turėtų būti padengta Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus, remiantis Materialinės paramos teikimo aprašu, o likusią skolos dalį bus galima išieškoti iš pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.
33. Šioje nutartyje jau buvo pateikti su pareiškėjos skolų prigimtimi ir sąžiningumu susiję argumentai, paaiškinantys, kodėl nagrinėjamu atveju negali būti taikoma CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis, todėl apeliacinės instancijos teismas jų papildomai nekartoja. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių duomenų (dokumentų), kurie galėtų patvirtinti, kad pareiškėjos skolos dalis už komunalines paslaugas iš tiesų bus padengta Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus, todėl ši apeliantės nurodoma aplinkybė laikytina tik teorine, ypač atsižvelgiant į tai, kad iš Materialinės paramos teikimo aprašo turinio matyti, jog materialinė parama asmenims nėra skiriama automatiškai, klausimus dėl materialinės paramos skyrimo sprendžia Materialinės paramos teikimo komisija, be to, asmenys, kuriems tokia parama gali būti skiriama, turi atitikti daug specialių kriterijų. Darytina išvada, jog pareiškėja nepateikė teismui įrodymų apie tai, jog išieškomas sumas galima išieškoti iš pareiškėjos gaunamų pajamų (CPK 663 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, jog šiuo metu vykdomosiose bylose pareiškėjai atliekamas išieškojimas, net neįskaičiuojant vykdymo išlaidų, maždaug dvigubai viršija įstatyme numatytą 4 000 Eur sumą (CPK 663 straipsnio 3 dalis).
34. Byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, jog apeliantė nedėjo pakankamai pastangų tam, kad gautų pastovias pajamas, o skolos jos kreditoriams būtų išieškotos iš jos uždirbamų pajamų, taip pat tam, kad ji vykdytų savo prisiimtus įsipareigojimus ir nedidintų įsiskolinimų, o būstas, kuriame ji gyvena, būtų apsaugotas nuo išieškojimo. Šiuo atveju įvertinus konkrečias aplinkybes ir pačios apeliantės veiksmus, turėjusius įtakos susiklosčiusiai situacijai, nėra pagrindo spręsti, kad apeliantės interesas išlaikyti jos turimą gyvenamąjį būstą turi būti ginamas labiau nei jos kreditorių interesai.
35. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju apeliantės teisės į būsto neliečiamybę apribojimas yra proporcinga priemonė ir atitinka teisingumo principą, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjos teisių pažeidimą, atsiradusį dėl išieškojimo iš paskutinio jos būsto. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog šiuo atveju išieškojimas negali būti nukreiptas į paskutinį V. B. priklausantį būstą (butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda) (CPK 663 straipsnio 4 dalis).
36. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
37. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.