Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-01-24 · Civilinė byla Nr. e2-105-804/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-24
Bylos Nr.
e2-105-804/2023
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00239-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Prašmuntas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Arijusas“
Atsakovas
E. M.
Advokatai
Evelina Veličkienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-105-804/2023Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00239-2022-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 24 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas,sekretoriaujant Vilenai Antonovičei,dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arijusas“ atstovui J. S.,atsakovės E. M. atstovei advokatei Evelinai Veličkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arijusas“ ieškinį atsakovei E. M. dėl skolos, palūkanų priteisimo ir atsakovės E. M. priešieškinį dėl darbų trūkumų šalinimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Arijusas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės E. M. 2 228,00 Eur skolą, 16,48 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti ir iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė rangos darbų sutartis (toliau – Sutartis). Šalys Sutartimi susitarė, kad ieškovė atliks atsakovės naudai stogo dangos dengimo darbus, terasos ir jos stogo įrengimo darbus, sienų bei lubų apdailos darbus, ūkinio pastato stogo rekonstrukcijos darbus (toliau kartu vadinama – Darbai, Rangos darbai), objekte, esančiame

adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas).

UAB „Arijusas“ darbus atliko visa apimtimi. Tačiau, atlikus paskutinius darbus, atsakovė pradėjo vengti bendradarbiauti bei geranoriškai darbus priimti ir už juos atsiskaityti.

Ieškovė 2021-10-26 el. paštu išsiuntė atsakovei darbų priėmimo-perdavimo aktą ir nurodė atsakovei, kad pasirašytų ir pasirašytą dokumentą grąžintų ieškovei. Tačiau, darbų priėmimo-perdavimo akto nepasirašė. Taip pat E. M. nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių/priežasčių, dėl kurių ji negali priimti ieškovės atliktų darbų. Todėl ieškovė, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė vengia priimti ieškovės atliktus darbus, vadovaudamasi CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, vienašaliu darbų perdavimo-priėmimo aktu Nr. 21/11/232 vienašališkai perdavė Atsakovei atliktus darbus.

Ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą Serija ARJ Nr. 00021-213 apmokėjimui (likusi mokėtina suma – 2228 Eur). Tačiau atsakovė skolos nesumokėjo.

Priešingai, atsakovė pradėjo reikšti savo tariamas pretenzijas dėl netinkamai atliktų darbų, nors darbų vykdymo metu niekada nepareiškė jokių objektyvių pretenzijų. Dar daugiau, ieškovė ne vieną kartą ragino Atsakovę pateikti objektyvius įrodymus, kad jos išsakomos tariamos pretenzijos yra pagrįstos.

Atsakovė 2022-01-14 pateikė Pretenziją dėl netinkamai atliktų statybos darbų, kuria reikalavo iš ieškovės neatlygintinai pašalinti defektus. Tačiau ieškovė atkreipia dėmesį, kad nė karto nebuvo kviečiama ir/ar raginama atvykti į Objektą bei atlikti apžiūrą. Dar daugiau, atsakovės pateikta 2022-01-14 pretenzija yra apskritai dėl darbų, kurių ieškovė net nėra vykdžiusi. Ieškovė nurodo, jog plytelių klijavimo ir vidaus durų montavimo darbų ji apskritai nėra atlikusi, todėl nėra

suprantama, kokiu pagrindu atsakovė reiškia pretenzijas dėl darbų, kurių ieškovė nėra vykdžiusi ir kurių atsakovė nebuvo užsakiusi atlikti pas ieškovę.

Atsakovė pateiktu priešieškiniu reiškė reikalavimus: pripažinti negaliojančiais ieškovės UAB „Arijusas" vienašališkai pasirašytus 2021 m. spalio 22 d. atliktų darbų aktą ir 2021 m. lapkričio 23 d. darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 21/11/23; įpareigoti ieškovę UAB „Arijusas" savo sąskaita ištaisyti atliktų statybos darbų trūkumus, atliktus UAB „Arijusas“ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kurie nurodyti 2022 m. sausio 10 d. MB „Statinių diagnostika“ akte „Apžiūros defektinis aktas. Atliktų darbų techninės kokybės vertinimas“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti pilnai. Palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, jog tarp atsakovės E. M. ir ieškovės UAB „Arijusas“ buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti stogo dangos dengimo darbus, terasos ir jos stogo įrengimo darbus, sienų bei lubų apdailos darbus, durų įdėjimą, plytelių klijavimą, ūkinio pastato stogo rekonstrukcijos darbus adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė už atliktus darbus atsiskaityti. Rašytinė statybų rangos sutartis nebuvo sudaryta. Iš viso pagal atsakovės vestą apskaitą ieškovei buvo sumokėta 14 531,90 Eur.

Rugpjūčio mėnesį užbaigus darbus ieškovė galutinės atliktų darbų sąmatos su konkrečiais kiekiais ir įkainiais nepateikė, nes jau tada buvo matyti atliktų darbų trūkumai ir prašoma juos ištaisyti. Apie visus atliktų statybos darbų brokus ieškovė buvo informuojama elektroniniais laiškas: 2021-09-20 išsiųstas elektroninis laiškas su pridėtomis fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotas darbų brokas (ieškovė į pateiktą prašymą nereagavo); 2021-09-28 pakartotinai išsiųstas elektroninis laiškas su prašymu ištaisyti statybos darbų broką (ieškovė į pateiktą reikalavimą nereagavo); 2021-10-26 atsakovė elektroniniu paštu gavo atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, iš kurio visiškai nesuprato, nei kokie remonto darbai buvo atlikti, nei kokie kiekiai medžiagų panaudoti. Tą pačią dieną atsakydama į šį laišką atsakovė dar kartą paprašė atsiųsti visus dokumentus prie priėmimo – perdavimo akto bei sutvarkyti atliktų darbų broką. Taip pat buvo paprašyta paaiškinti, iš ko susidaro priėmimo – perdavimo akte nurodyta 11 459 Eur suma, pateikti PVM sąskaitas faktūras bei pagrįsti nurodytos sumos paskaičiavimą (į šį atsakovės prašymą ieškovas nereagavo).

Atsakovė apie atliktų darbų broką UAB „Arijusas“ direktorių informavo ne tik elektroniniais laiškais, bet ir „viber“ žinutėmis, tačiau prasidėjus ginčui ieškovė visą tarp šalių vykusį susirašinėjimą užblokavo. Šiame susirašinėjime buvo derinami visi atliekami darbai, jų apmokėjimai ir kitos teisingam ginčo išsprendimui reikšmingos aplinkybės. Visgi, vertinant, kad šiose santykiuose atsakovė yra vartotoja, atsakomybė dėl Sutarties sąlygų aiškumo ir apimties yra ieškovės, ne atsakovės pareiga.

2021-12-02 Ieškovui buvo pateikta oficiali pretenzija dėl atliktų darbų trūkumų bei pateikta informacija, jog bus kreiptasi į specialistus / ekspertus dėl išvados dėl statybos darbų trūkumų parengimo. Ieškovė dar kartą buvo pareikalauta per 15 dienų nuo šios pretenzijos išsiuntimo dienos neatlygintinai pašalinti statybos darbų trūkumus.

Atsakovė kreipėsi į MB „Statinių diagnostika“, kad būtų sudarytas atliktų darbų techninės kokybės vertinimas ir nustatytas Ieškovo atliktų statybos darbų defektų mastas.

Statybos darbų defekto aktas patvirtina atsakovės aukščiau teiktas pretenzijas ieškovei dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų. Iš akto turinio matyti, kad plytelės suklijuotos nekokybiškai, plytelių aukščiai nesutampa su gretimos sienos plytelių aukščiais, siūlės tarp plytelių jau pradėjusios trūkinėti, durys įstatytos nekokybiškai. Terasos grindims panaudotos per plonos OSB plokštės, sudėtos dvi 10 mm plokštės, kurios neatstoja 20 mm storumo plokštės, taip pat pažymima, kad tokio tipo grindims turi būti naudojama 22 mm plokštė. Ant įrengto terasos stogo netinkamai sumontuotos vėjalentės, jos per mažai užleistos ant stogo dangos, kas lemia vandens patekimą po stogo danga. Stogo šlaite iš kiemo pusės neįrengtas laštakis. Negana to, stogo danga nuo kelio pusės įrengta nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Priestato sienos konstrukcija virš garažo durų įrengta per silpna. Netinkamai atliktas gegnių sujungimas, blogai įrengti latakai ant garažo, dėl ko juose kaupiasi vanduo. Ant ūkinio pastato dėtas bituminis šiferis, taip pat sumontuotas nesilaikant gamintojo rekomendacijų.

2022-01-14 ieškovei buvo pateikta pretenzija kartu su MB „Statinių diagnostika“ apžiūros aktu, kuriame aiškiai nurodyti visi atliktų statybos darbų defektai ir pareikalauta šiuos defektus neatlygintinai ištaisyti per 15 dienų. Tačiau ieškovė, vietoj to, kad pašalintų trūkumus teigia, jog rangos darbus atliko visa apimtimi tinkamai.

Byloje pateiktas tiek 2021-10-26 atliktų darbų aktas, tiek 2021-11-23 vienašalis darbų priėmimo perdavimo aktas Nr. 21/11/23 neatitinka įstatymo reikalavimų yra neišsamus, jame nėra nurodyta nei atliktų darbų laikas, nei faktiniai darbų kiekiai, apimtys ir jo vertės. Tokį dokumentą atsakovė atsisakė pasirašyti pagrįstai, nes toks dokumentas, kaip atliktų darbų aktas yra niekinis ir visas šias atsisakymo pasirašyti priežastis atsakovė buvo nurodžiusi ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Priešieškinis tenkintinas

Byloje nustatyta, jog ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Arijusas“, atstovaujama direktoriaus J. S. ir atsakovė E. M. sudarė žodinę rangos darbų sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti remonto darbus atsakovės objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), o atsakovė įsipareigoji sumokėti už ieškovės atliktus darbus. Kad tokia Sutartis tarp šalių buvo sudaryta byloje ginčo nėra, tačiau šalys ginčijasi dėl sutartų darbų apimties. Atsakovė teigia, jog ieškovė įsipareigojo atlikti virtuvės, vonios, koridoriaus ir tualeto vidaus apdailos darbus, namo stogo uždengimą nauja danga, terasos įrengimą, garažo stogo kapitalinį remontą (seno stogo demontavimą ir naujo stogo sumontavimą). Ieškovė ginčija remonto darbų apimtis, nurodydama, jog šalys susitarė tik dėl terasos grindų įrengimo, namo stogo uždengimo ir garažo stogo kapitalinio remonto. Pasak ieškovės, plytelių klijavimo ir vidaus durų montavimo darbų jos darbuotojai atsakovės Objekte neatliko.

Svarbu pažymėti, jog šiuo atveju šalys rašytinės rangos darbų sutarties. Pažymėtina, kad ginčo sutarties šalys užsakovas (atsakovė) yra fizinis asmuo, o rangovas (ieškovė) – juridinis asmuo, užsiimantis verslo veikla (verslininkas), todėl ieškovei kaip juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo veikloje reikalavimai, o atsakovė šiuo atveju vertintina kaip silpnesnioji sandorio šalis. Taigi, ieškovė, nesudariusi su atsakove rašytinės rangos sutarties, turi prisiimti visas iš to kylančias rizikas.

Iš atsakovės į bylą pateiktos Vidaus darbų preliminarios sąmatos matyti, jog joje yra nubraižytos patalpų (kambarių) schemos, užrašyti išmatavimai, nurodytos lubų, grindų, plytelių, durų kainos, nubraižyta tualeto patalpa ir nurodyti šios patalpos išmatavimai. Sąmatoje taip pat nurodytas ieškovės atstovo J. S. kontaktinis telefono numeris. Ieškovė neginčijo šios sąmatos ir joje pateiktos informacijos teisingumo. Be to, ieškovės pateiktoje PVM sąskaitoje – faktūroje ARJ Nr. 00021-21, išrašytoje 2021-08-23, be kita ko nurodyti durų išėmimo/pastatymo darbai.

Iš išdėstyto teismas daro išvadą, jog šalys buvo sutarusios dėl tos darbų apimties, kurią nurodo atsakovė (virtuvės, vonios, koridoriaus ir tualeto vidaus apdailos darbų, namo stogo uždengimo nauja danga, terasos įrengimo, garažo stogo kapitalinio remonto (seno stogo demontavimo ir naujo stogo sumontavimo).

Dėl ieškinio reikalavimo

Ieškovė prašydama priteisti iš atsakovės skolą, nurodo, jog sutartų darbų suma sudarė 11 459,00 Eur. Atsakovei apmokėti buvo pateikta PVM sąskaita – faktūra ARJ Nr. 00021-21, išrašyta 6 357,00 Eur sumai, tačiau atsakovė pilnai šios PVM sąskaitos – faktūros neapmokėjo ir liko skolinga ieškovei 2 228,00 Eur sumą.

Atsakovė ginčydama ieškinio reikalavimą nurodė, jog iš viso ieškovei už atliktus darbus sumokėjo 14 531,99 Eur. Nurodo, kad 5 300 Eur suma ieškovei buvo sumokėta grynais, o 9 231,99 Eur sumokėti atlikus pavedimus per banką.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Nors ieškovas tvirtina, jog šalių sutartų atlikti darbų suma sudarė 11 459,00 Eur, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Į bylą pateiktos dvi ieškovės išrašytos PVM sąskaitos – faktūros : 2021-07-07 PVM sąskaita – faktūra ARJ Nr. 00020-21, 2 352,00 Eur sumai (už stogo įrengimą) ir 2012-12-08 PVM sąskaita – faktūra ARJ Nr. 00021-21, 6 357,00 Eur sumai (už plastikinės šaliuotės montavimą be lyginimo medžiagos, terasos grindų montavimą su medžiagomis, durų išėmimą/statymą, karkasinių sienų įrengimą su medžiagomis, terasos stogo ir sienų šiltinimą vata su medžiagomis). Taigi, iš viso ieškovė pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas – faktūras 8 709 Eur sumai. Ieškovė nurodo, jog PVM sąskaitą – faktūrą ARJ Nr. 00021-21, atsakovė apmokėjo iš dalies.

Byloje esantys rašytinai įrodymai patvirtina, jog atsakovė ieškovei iš viso sumokėjo 9231,00 Eur sumą (2021-06-17 ir 2021-06-30 pinigų priėmimo kvitai, 2021-07-10 mokėjimo nurodymas). Nors atsakovė teigia, kad ieškovei buvo sumokėjusi 5 300 Eur sumą grynais, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovės daryti asmeniniai įrašai negali būti laikomi tinkamu įrodymu byloje.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Pagal šias įstatymo normas šalys byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei į tai, jog be aptartų įrodymų, jokių kitų įrodymų patvirtinančių atsakovės skolą ieškovė nepateikė, o byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė ieškovei sumokėjo 9231,00 Eur sumą, ieškovės reikalavimas priteisti 2 228,00 Eur skolą laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Atsakovė prašo pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašališkai pasirašytus 2021-10-22 atliktų darbų aktą ir 2021-11-23 darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 21/11/23 bei įpareigoti ieškovę savo sąskaita ištaisyti atliktų statybos darbų trūkumus.

Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinė rangovo pareiga – per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

Ieškovė 2021-10-26 atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė 2021-11-23 Vienašalį darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 21/11/23, o 2021-10-27 išsiuntė 2021-10-22 Darbų perdavimo -priėmimo aktą.

Atsakovė nurodo, jog ieškovė iki 2010-10-22 priėmimo – perdavimo akto atsiuntimo elektroniniu laišku, nebuvo pateikusi atsakovei pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Nors faktiškai darbus ieškovė užbaigė rugpjūčio mėnesį, tačiau apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą atsakovės niekada neinformavo. To ji padaryti ir negalėjo, nes dar atliekant darbus jau išryškėjo jų brokas, o atsakovė jį nuolat prašė ištaisyti ir buvo informavusi ieškovę, jog darbų nepriims, kol nebus pašalintas darbo brokas.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo-priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis.

Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai – įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).

Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, turi nurodyti atsisakymo priežastis. Jeigu, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jeigu pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).

Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, jog ginčyti rangos darbų priėmimo-perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina reikšti ieškinio dėl akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009; kt.).

Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta ir tai, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Taigi perdavimo-priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, tokiais atvejais teismas privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, jog atsakovė apmokėjo ieškovės pateiktas PVM sąskaitas – faktūras ir nėra skolinga ieškovei už atliktus darbus.

Kaip minėta, šalys nesudarė rašytinės rangos darbų sutarties kurioje būtų aptarta atliktų darbų perdavimo – priėmimo tvarka. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jog ieškovė įstatymo nustatyta tvarka tinkamai informavo atsakovę apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Be to, atsakovė nuolat (iki ieškovei išsiunčiant atsakovei vienašališkai pasirašytą 2021-10-22 atliktų darbų aktą ir 2021-11-23 darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 21/11/23) reiškė ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, tai patvirtina į bylą pateikti šalių tarpusavio susirašinėjimai elektroniniu paštu bei per bendravimo programėles.

Atsižvelgiant į išdėstytą, tenkintinas atsakovės reikalavimas pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašališkai pasirašytus 2021-10-22 atliktų darbų aktą ir 2021-11-23 darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 21/11/23.

Atsakovė taip pat reiškia reikalavimą įpareigoti ieškovę savo sąskaita ištaisyti atliktų statybos darbų trūkumus. Reikalavimą grindžia MB „Statinių diagnostika“ 2022-01-10 Apžiūros defektiniu aktu. Atliktų darbų techninės kokybės vertinimu Nr. 01-10 (toliau – Defektinis aktas).

CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliaus reikalavimus. Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 str. 1 d.). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 str. 3 d.)

Kaip minėta, nors ieškovė ginčijo atliktų darbų apimtis, tačiau teismas padarė išvadą, jog šalys buvo sutarusios dėl virtuvės, vonios, koridoriaus ir tualeto vidaus apdailos darbų, namo stogo uždengimo nauja danga, terasos įrengimo, garažo stogo kapitalinio remonto (seno stogo demontavimo ir naujo stogo sumontavimo) atlikimo atsakovės Objekte.

Nagrinėjamu atveju atsakovė pagrįstai tikėjosi iš ieškovės, kaip savo srities profesionalo kokybiško darbo. Defektiniame akte išvardinti pastebėti defektai tualeto bei vonios kambaryje (nekokybiškai priklijuotos plytelės, nekokybiškai įstatytos tualeto ir vonios durys), terasos grindims panaudota per plona plokštė, ant terasos stogo sumontuotos netinkamos vėjalentės, per mažai užleidžiant ant stogo dangos, dalyje šlaito iš kiemo pusės neįrengtas laštakis, stogo danga nuo kelio pusės įrengta nesilaikant gamintojo rekomendacijų, priestato sienos konstrukcija virš garažo durų įrengta per silpna, gegnių sujungimas atliktas netinkamai, netinkamai įrengti latakai ant garažo, bituminis šiferis ant ūkinio pastato įrengtas nesilaikant gamintojo rekomendacijų, į vidinio latako kampą iš apačios įsuktas stoginis varžtas, per kurį bėga vanduo.

Nors ieškovė nurodo, jog dalis defektų padaryti ne dėl ieškovės kaltės (gegnės jau buvo netinkamai sujungtos, netinkamas vėjalentes pirko pati atsakovė, plokštės terasoje buvo dedamos plonesnės tam, kad tilptų langai ir kt.), susiklosčius tokiai situacijai, kuomet ieškovė savo teises įgyvendino ir pareigas vykdė nesilaikydama atsakingo, apdairaus, rūpestingo verslo subjekto elgesio kriterijų, teismas šalių ginčą dėl įpareigojimo ištaisyti atliktų darbų trūkumus sprendžia pagal byloje pateiktus duomenis ir daro išvadą, jog ieškovei tenka neigiami įrodymų stokos padariniai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovė įpareigotina savo sąskaita ištaisyti atliktų statybos darbų trūkumus, atliktus atsakovei priklausančiame Objekte, kurie Defektiniame akte.

Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus pilnai atsakovei iš ieškovės priteisiamos jos patirtos 2 494 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2 400 Eur už advokato paslaugas bei 94 Eur žyminis mokestis (CPK 79, 88, 93 straipsniai).

Iš ieškovės valstybei priteistinos 8,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti pilnai.

Pripažinti negaliojančiais ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arijusas“ vienašališkai pasirašytus 2021 m. spalio 22 d. atliktų darbų aktą ir 2021 m. lapkričio 23 d. darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 21/11/23.

Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Arijusas“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita ištaisyti atliktų statybos darbų trūkumus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodytus 2022 m. sausio 10 d. MB „Statinių diagnostika“ Apžiūros defektiniame akte, atliktų darbų techninės kokybės vertinime.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arijusas 2 494 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei E. M..

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Arijusas“ 8,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistos lėšos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752), sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas