- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- e2A-399-886/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12100-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- Valstybinio studijų fondo
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo patikslintą ieškinį atsakovui V. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinis studijų fondas (toliau – ir ieškovas, Fondas) ieškiniu (2022-09-07 CBP-16471, kurio reikalavimai patikslinti atsisakius reikalavimų dėl palūkanų ir delspinigių bei sumažinus skolos sumą, 2022-10-21 DOK-131632, 2023-03-02 DOK-27020, 1 t. 57-58, 161-162 l.) prašė: 1) nutraukti paskolos sutartis, sudarytas ieškovo ir atsakovo V. R. (toliau – ir atsakovas) 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 00070070 ir 2001 m. balandžio 17 d. Nr. 01070130; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo 1 136,09 Eur negrąžintos paskolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovui suteikė paskolas: pagal 2000 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį – 868,86 Eur (3000 Lt), pagal 2001 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį – 1 158,48 Eur (4000 Lt). Atsakovas piktybiškai nevykdo įsipareigojimų, todėl ieškovas siekia realizuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.874 straipsnio 2 dalyje, sutarčių 5.1, 5.1.1 punktuose nustatytą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolų sumą ir priklausančias mokėti palūkanas. Nėra prielaidų manyti, kad atsakovas ims vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartis, todėl sutartys turi būti nutrauktos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas 2022 m. spalio 7 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-125725) prašė ieškinį atmesti.
4. Nurodė, kad ieškovas piktybiškai netinkamai priskaičiuoja ir reikalauja sumokėti kelis kartus didesnius delspinigius, nei teisės aktuose nustatytos didžiausios delspinigių ribos. Atsakovo veiksmai, kai susilaikoma nuo prievolės vykdymo iki ieškovas pakeis savo poziciją dėl delspinigių skaičiavimo, yra teisėti ir pagrįsti. Atsakovas negali atlikti visiškai jokių mokėjimų ieškovui, kadangi ieškovas gautas sumas užskaitytų nepagrįstai priskaičiuotiems delspinigiams padengti. Ieškovė neturi teisės reikalauti nutraukti paskolos sutarčių, kol pati ieškovė nepašalino sutartį ir imperatyvias teisės normas pažeidžiančių savo veiksmų. Atsakovas prašė taikyti 5 metų ieškinio senatį 2012 m. 2, 2012 m. 3, 2012 m. 4, 2013 m. 1 ketvirčių palūkanoms ir iš jų kylantiems delspinigiams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nutraukė šalių sudarytas paskolos sutartis 2000 m. balandžio 17 d Nr. 00070070 ir 2001 m. balandžio 17 d. Nr. 01070130. Priteisė iš atsakovo ieškovui 1 136,09 Eur negrąžintos paskolos ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą (1 136,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, valstybei 464 Eur žyminio mokesčio.
6. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad jis neturėjo pareigos padengti nuo 2012 m. 2 ketvirčio iki 2013 m. 1 ketvirčio susidariusį įsiskolinimą. Teismas pažymėjo, kad būtent atsakovas pažeidė šalių aptartą paskolos gražinimo mokėjimo grafiką ir aiškino sutartį netinkamai, dėl to turi prisiimti neigiamas civilinės atsakomybės pasekmes. Apie tai, kad atsakovas suprato savo pareigą mokėti įmokas pagal paskolų mokėjimų grafikus, patvirtina tai, kad jis dar 2013 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Valstybinį studijų fondą su prašymu neskaičiuoti palūkanų nuo 2012 m. 2 ketvirčio ir delspinigių už tą laikotarpį. Be to, šiame prašyme jis nurodė apie Valstybinio studijų fondo 2013 m. vasario 2 d. pranešimo dėl 2013 m. vasario 11 d. esančio 603,61 Lt įsiskolinimo gavimą.
7. Teismas laikė neįrodyta atsakovo nurodomą aplinkybę, kad jis 2010 m. gegužės 6 d. pranešė Valstybiniam studijų fondui, išsiunčiant laišką kartu su Užimtumo tarnybos pažyma, apie tai, kad jis nuo 2010 m. gegužės 5 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje ir dėl to prašo atidėti paskolos grąžinimo terminą, šiuos jo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tokių duomenų pateikti teismui negalėjo ir ieškovas.
8. Teismas pažymėjo, kad dar Paskolų komisijos 2010 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. K1-1 buvo atidėtas paskolų grąžinimo terminas iki 2012 m. 2 ketvirčio tuo pagrindu, kad atsakovas studijuoja universitete. Ši aplinkybė teismui leido pagrįstai manyti, kad atsakovui iki šio termino skaičiavimo pradžios nebuvo jokio pagrindo kreiptis į ieškovą dėl pakartotinio paskolų grąžinimo termino atidėjimo.
9. Teismas laikė svarbia aplinkybe ir tai, kad atsakovas net tris kartus įgyvendino savo teisę kreiptis į ieškovą dėl paskolos grąžinimo termino atidėjimo ir jo prašymai buvo tenkinami, o tai neabejotinai patvirtina, kad jis suprato Paskolų sutarčių 3.7. punkto nuostatų reikšmę.
10. Visi atsakovo mokėjimai buvo įskaityti ieškovo kompiuterine programa. Ieškovo 2013 m. balandžio 26 d. pranešime Nr. R2-238 nurodyta, kad informacija apie suteiktą valstybės paskolą yra perkelta į internetinę svetainę, savitarną: https://www.vsf.lt/grazinantiemspaskolas. Tai reiškia, kad nuo pirmo ieškovo pranešimo (atsakovas teigia jį gavęs 2013 m. vasario 2 d.) apie sutarčių pažeidimą atsakovas internetinėje erdvėje galėjo susipažinti su visa jį dominančia informacija, be kita ko, ir naujais paskolų mokėjimo grafikais.
11. Teismas atsakovo argumentus dėl neteisingo įsiskolinimo sumos apskaičiavimo (įmokų paskirstymo) atmetė kaip nepagrįstus, nes įmokų paskirstymo tvarka aiškiai išdėstyta paskolų sutarčių 3.3. punkte, atsakovas su paskolos sutarties sąlygomis sutiko ir sutartis pasirašė. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas nuo sutarties sudarymo iki 2010 m. (paskutinės įmokos, iki paskolų grąžinimo termino atidėjimo) kreipėsi į ieškovą dėl sutarties nuostatų aiškinimo ir pan.
12. Teismas vertino, kad atsakovo skola susidarė būtent dėl paskolos sutarčių 3.1.3.3. ir 3.7. punktuose nustatytos tvarkos nesilaikymo, kai įmokos buvo nemokamos 4 ketvirčius (nuo 2012 m. 2 ketvirčio iki 2013 m. 1 ketvirčio imtinai). Atsakovas, kaip rūpestinga ir atidi sutarties šalis, kilus bent menkiausiems neaiškumams, susijusiems su paskolų sutarčių vykdymu, visada galėjo dėl šios priežasties kreiptis į ieškovą ir su juo bendradarbiauti. Tokių duomenų byloje nėra, nes, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovas ne kartą informavo atsakovą apie netinkamą paskolos sutarties vykdymą, tačiau atsakovas kategoriškai su ieškovu nesutiko ir toliau tinkamai nevykdė paskolos sutarčių sąlygų, t. y. įsiskolinimo nemokėjo. Iš to išplaukia, kad atsakovas suprato paskolos sutarties 3.1.-3.4. punktų nuostatų reikšmę, tačiau dėl finansinio pobūdžio priežasčių (buvo bedarbis ir registravosi Užimtumo tarnyboje) šių nuostatų tinkamai nesilaikė. Kartu pažymėtina, kad atsakovas, žinodamas apie ieškovo keliamas pretenzijas dėl netinkamai vykdomos sutarties, net nepasinaudojo teise keisti paskolų sutarčių sąlygų (6.1. punktas).
Atsiliepimas
13. Atsakovo teiginius dėl sutartyse nepagrįstai nustatyto delspinigių dydžio teismas laikė nepagrįstais. Pagal paskolos sutarčių 3.4. punktą, atsakovui pažeidus sutartis, praleidus nustatytus mokėjimo terminus, ieškovas pagrįstai apskaičiavo laiku negrąžintos paskolos ir laiku nesumokėtų palūkanų 0.1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Teismas pažymėjo, kad delspinigių dydis nėra šios bylos ginčo dalykas, nes ieškovas neprašo jų priteisti.
Žemesnės instancijos teismas
14. Įsiskolinimas nepadengiamas tyčia, atsakovui ginčijant įmokų mokėjimo būtinumą nustatytu laikotarpiu, atsakovui kategoriškai nesutinkant su sutartyje nurodytu delspinigių dydžiu ir įmokų paskirstymo tvarka. Atsakovas yra bedarbis ir registruotas Užimtumo tarnyboje, dėl ko net jei ir teismas nenutrauks sutarčių – ieškovas negalės tikėtis greito sutarčių įvykdymo, juolab kad dėl šios priežasties sutarčių vykdymas yra sustabdytas daugiau kaip 10 metų. Teismas vertino, kad tokie atsakovo veiksmai neleidžia ieškovui tikėtis tolesnio sutarties vykdymo. Visos šios aplinkybės, atsižvelgiant į sutarčių esmę laiku grąžinti gautą paskolą, yra esminis sutarčių pažeidimas, todėl ieškovas turi teisę pasinaudoti įstatymo suteikta teise nutraukti sutartis prieš terminą ir reikalauti sumokėti visas įmokas iš karto.
15. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sudarytos paskolos sutartys nutrauktinos, atsakovas iš esmės pripažino faktą, kad ieškiniu prašomos priteisti paskolos sumos ieškovui nėra sumokėjęs, ir paskolos sumos dydžio iš esmės neginčija (atsakovas nurodė, kad paskolos sumos nepadengė, nes mano, kad ieškovas ją užskaitytų kaip ieškovo priskaičiuojamų delspinigių padengimą), iš atsakovo ieškovui teismas priteisė negrąžintą paskolos sumą 1 136,09 Eur.
16. Ieškovas nereiškė atsakovui reikalavimų dėl sutartinių palūkanų ir delspinigių priteisimo byloje, todėl dėl ieškinio senaties taikymo nagrinėjamu atveju teismas nesprendė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
17. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (2023-11-28 DOK-142982) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1 Teismas neįsigilino nei į byloje esančius įrodymus, nei į atsakovo poziciją, nieko nepasisakė dėl atsakovo atsikirtimų į ieškinį, netinkamai ir selektyviai taikė teisės aktus.
17.2 Teismas neužtikrino, kad abi šalys turėtų lygias galimybes dalyvauti įrodymų tyrime, teikti paaiškinimus, užduoti klausimus viena kitai, pateikti atsikirtimus, replikas, pasakyti baigiamąsias kalbas, nes teismas šią civilinę bylą išnagrinėjo iš esmės atsakovui nepranešęs, kadangi teismo nutartis, kuria buvo spręstas nušalinimo klausimas, atsakovui buvo išsiųsta tik 2023 m. spalio 11 d. ir įteikta po 2023 m. spalio 12 d. vykusio teismo posėdžio. Nors atsakovas raštu iki sprendimo priėmimo informavo teismą, kad apie posėdį neturėjo galimybės sužinoti, todėl prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau teismas to nepadarė, dėl ko nebuvo užtikrintos atsakovo teisės šioje civilinėje byloje.
17.3 Teismas sprendime daro išvadą apie esminį sutarties pažeidimą, analizuodamas paskolos sutarties vykdymą laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 3 d. iki 2013 m. balandžio 19 d. (sprendimo 6-21, 24-36 pastraipos), nors nuo to laikotarpio iki bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. rugsėjo 12 d. yra praėję daugiau kaip 10 metų ir nei viena šalis jokių reikalavimų dėl to laikotarpio nereiškia, o atsakovas yra prašęs taikyti ieškinio senatį, todėl tas laikotarpis aktualus tik dėl fondo Paskolų komisijos 2013 m. balandžio 19 sprendimu Nr. K1-7 atidėto paskolų grąžinimo termino nuo 2013 m. II ketvirčio, trukusio iki 2022 m. II ketvirčio.
17.4 Teismo analizuojamos aplinkybės, kai viena šalis (atsakovas) tikėjosi, kad bus pratęstas paskolos gražinimo atidėjimas, kai buvo pateikta informacija apie įsiregistravimą Darbo biržoje 2010 m. gegužę išsiųstu laišku, o kita šalis (ieškovas) teigia negavusi pranešimo ir veikti pradėjo tik 2013 m. gavusi balandžio 11 d. prašymą, negali būti vertinamos kaip vienos šalies „piktybiškumas“, juo labiau, kad kita šalis apie atnaujinamą įmokų skaičiavimą pranešė tik 2013 m. vasario 1 d. raštu, bet ne 2012 m. II ketvirtį, kai buvo atnaujintas įmokų mokėjimas. Todėl teismas nepagrįstai konstatuoja, kad atsakovas neįrodė daugiau kaip prieš 10 metų įvykusio laiško išsiuntimo fakto. Kita vertus, tokių aplinkybių įrodinėjimas šalims būtų netgi netikslingas, nes dėl senaties ieškovas yra atsisakęs reikalautų delspinigių, todėl teismui nėra teisinio pagrindo laikyti šių aplinkybių neįrodytomis ir tuo grįsti visą savo sprendimą.
17.5 Teismas 4 įmokų nesumokėjimą (2012 m. II, III, IV ketvirčių ir 2013 m. I ketvirčio, sumoje apie 200 Eur) dėl aukščiau nurodytų apmaudžiai susiklosčiusių aplinkybių, nuo kurių yra praėję daugiau kaip 10 metų, ir dėl kurių ieškovas per tą laikotarpį į teismą nesikreipė, laiko esminiu sutarties pažeidimu, be jokių teisinių motyvų, todėl tai neatitinka nei teisingumo, nei protingumo kriterijų ir negali būti teisėta.
17.6 Paskolų sutartys nenumato jų nutraukimo galimybės. Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 480, taip pat nenumato pasirašytų paskolos sutarčių nutraukimo, o tik negrąžintų sumų išieškojimą teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl teismas visai nepagrįstai šioje byloje taikė sutarčių nutraukimo institutą ir dar priteisė teismo išlaidas iš atsakovo dėl kiekvienos sudarytos paskolos sutarties nutraukimo, nors esant nevykdymui negrąžinta paskolos suma gali būti priteista pagal sutarties sąlygas, reikalaujant ją sumokėti iškarto, paliekant galioti pačias paskolos sutartis. Nors teismų praktikoje yra laikomasi sudarytų sutarčių išsaugojimo principo, tačiau teismas tuo nesivadovavo.
17.7 Teismas netinkamai vertino tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius vartojimo kredito teisnius santykius, kuriuose atsakovas yra silpnoji sutarties šalis, paskolos vartotojas. Šiuose santykiuose ypač svarbu, kad ieškovas negalėtų piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą su ženkliai mažesniu reikalavimu, nei buvo išsiųstas raginimas atsakovui, nes tuo būdu paneigiama atsakovo galimybė įvykdyti tą ženkliai mažesnę prievolę be teismo.
17.8 Teismo sprendimas prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės principui, nes skolininkas negali būti diskriminuojamas dėl jo socialinės padėties (atsakovas yra bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje), kadangi būtent Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 480, suteikia teisę atitinkamam laikui atidėti paskolų grąžinimo terminą, todėl teismas to neturėjo teisės vertinti kaip padidėjusią riziką kitai šaliai susigrąžinti visą paskolos sumą.
17.9 Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovas yra bedarbis. Atsakovas nėra bedarbis, tą patvirtina VSDFV pažyma ir ieškovo teiginiai, kad dėl išsiregistravimo iš Darbo biržos buvo nutrauktas paskolų grąžinimo atidėjimas. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo šių aplinkybių vertinti kaip prielaidų paskolų sutarčių nevykdymui ar netinkamam vykdymui.
17.10 Teismas netinkamai įvertino ieškovo 2023 m. kovo 2 d. raštu teismui išreikštą Valstybinio studijų fondo atsisakymą dalies savo ieškinio reikalavimų – 29,28 Eur palūkanų, 28,51 Eur delspinigių ir 243,03 Eur įsiskolinimo už negrąžintas paskolas. Šiuo atsisakymu ieškovas pripažįsta, kad ieškinio pareiškimo dienai nėra likusių jokių mokėtinų prievolių, kurių terminai yra suėję, nes ieškovas mažina prievoles, kurių terminas pagal paskolos sutartis dar turėtų sueiti ateityje, jei toliau galiotų paskolos sutartys, arba prievoles, kurios galėtų atsirasti nutraukus paskolos sutartis ar pareikalavus paskolas grąžinti prieš terminą.
17.11 Atsakovui sumokėjus 300,82 Eur sumą buvo padengtos visos eilinės paskolos dengimo įmokos pagal paskolų grąžinimo grafiką, todėl visos atsakovo prievolės kreditoriui pagal abi paskolos sutartis buvo pilnai įvykdytos. Todėl teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti paskolų sutarčių nevykdymo ir dėl to jas nutraukti, ar daryti išvadą, kad paskolos sutartys nebus vykdomos ateityje, nes neva atsakovas teismui yra nurodęs, kad yra bedarbis ir paskolų nedengs, nors tai neatitinka realybės ir tokių duomenų byloje nėra. Teismas remiasi ir motyvuojant savo sprendimą atsakovo užimtumo aplinkybe, kuri teisme nebuvo tirta, ir dėl kurios teismo nuomone ieškovas negalėtų tikėtis paskolų sutarčių vykdymo ateityje, todėl paskolos sutartis turi būti nutrauktos. Nesutikdamas su tokia išvada, atsakovas pateikia teismui VSDFV informacinės sistemos išrašą apie atsakovo užimtumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos.
17.12 Teismas be pagrindo nepripažino ir neužtikrino atsakovo (skolininko) teisės pasinaudoti teismine gynyba nuo neteisėtų kreditoriaus veiksmų, kai yra priskaičiuojami delspinigiai už ilgesnį laikotarpį, nei jų skaičiavimo senatis. Teismas sprendime nepasisakė dėl skolininko prievolės mokėti kreditoriui delspinigius už ilgesnį laikotarpį nei 180 dienų, kurių buvo reikalaujama įspėjime.
Žemesnės instancijos teismas
17.13 Teismo sprendimu yra sukuriama atsakovui nepakeliama finansinė našta iš karto sumokėti 1 600 Eur, vietoj valstybės garantuotų ketvirtinių įmokų po 50 eurų kas ketvirtį iki 2031 m. II ketvirčio, tokia situacija negali būti laikoma teisinga ir teisėta, ypač vertinant ieškovo piktnaudžiavimą kreditoriaus teise priskaičiuoti delspinigius.
17.14 Pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje teismas neužtikrino tinkamo ginčo ribų apibrėžimo ir ginčo dalyko išsiaiškinimo, nenustatė, kurių laikotarpių neįvykdytas prievoles (įmokas) ieškovas siekia prisiteisti iš skolininko, todėl teismas iš esmės negalėjo priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo.
17.15 Sprendime teismas neapsprendė sutarčių nutraukomo teisinių pasekmių. Ieškovas neprašė taikyti restitucijos (CK 6.222 str.), negrindė ieškinio reikalavimų CK 6.217 straipsnyje išvardintomis esminio sutarties pažeidimo aplinkybėmis, neįrodinėjo iš anksto numatomo sutarties nevykdymo (CK 6.219 str.), kaip ir neįrodinėjo tinkamo pranešimo apie sutarties nutraukimą (CK 6.218 str.) pateikimo, kas yra būtinas minimumas siekiant nutraukti sutartį, bet priešingai ieškovas ieškinį grindė CK 6.874 str. 2 dalimi, kuri nenumato paskolos sutarties nutraukimo, o tik teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, kuomet laiku negrąžinama eilinė paskolos dalis, kaip vienu iš CK 6.63 straipsnyje numatytų prievolės pažeidimo atvejų, kurie nėra tapatūs esminiam pažeidimui pagal CK 6.217 str. 2 dalį. Taigi nors ieškinyje ir yra nurodytas reikalavimas nutraukti paskolų sutartis, tačiau ieškinio materialiniai reikalavimai grindžiamas tik CK 6.1 str., 6.37str. 2 p., 6.63 str., 6.870 - 6.874 str., bet ne esminiu sutarties pažeidimu CK 6.217 str. 2 dalies prasme, todėl teismas visiškai be jokio teisinio pagrindo ir įrodymų apie esminį sutarties pažeidimą nutraukė paskolos sutartis ir priteisė iš atsakovo valstybei 464 Eur žyminio mokesčio. Teismas padarė klaidą vertindamas ieškinio esmę, kuomet ieškovas prašė priteisti (grąžinti) prieš terminą visą likusią paskolos sumą pagal 6.874 str. 2 dalį, už tai mokant 26 Eur žyminį mokestį, kaip už reikalavimą priteisti skolą, o ne siekė dar ir atskirais reikalavimais įrodinėti esminį sutarties pažeidimą, kad būtų nutrauktos paskolų sutartys. Jei ieškovas nebūtų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir būtų įpareigotas apskaičiuoti mokėtiną žyminį mokestį, tokios klaidos neatsirastų, nes tiesiog ieškovas atidžiau surašytų ieškinio reikalavimus, o teismas išvengtų klaidų gan mechaniškai, o ne pagal ieškinio esmę apskaičiuodamas žyminį mokestį nuo kurio ieškovas buvo atleistas ir apie kurio dydį tapo žinoma atsakovui ne pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, o tik paskelbus teismo sprendimą byloje.
Atsiliepimas
18. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2023-12-14 DOK-151915) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą. Nurodomi šie argumentai:
18.1 Tarp šalių sudarytos paskolų sutartys negali būti laikomos vartojimo sutartimis. Fondas yra biudžetinė įstaiga, vykdanti Valstybinio studijų fondo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 540, nustatytas funkcijas. Fondo veiklos tikslas yra ne verslo poreikių tenkinimas ir komercinės veiklos vykdymas, o valstybės nustatytų rūšių finansinės paramos studentams teikimas. Pagal Fondo nuostatus paskolų teikimas studentams valstybės lėšomis taip pat laikomas paramos rūšimi, kadangi šios paskolos, įvertinus jų riziką, teikiamos palankesnėmis, lyginant su verslo subjektais, sąlygomis. Jos teikiamos tik specifinį (studento) statusą turintiems asmenims, paskolų gavėjams nustatytos palankios paskolų grąžinimo sąlygos, numatytos galimybės atidėti paskolų grąžinimo terminą dėl aplinkybių, susijusių su paties paskolos gavėjo asmeniu. Paskolų gavėjų grąžintos lėšos naudojamos ne verslo poreikių tenkinimui, o šių paskolų administravimui, valstybės įsipareigojimų pagal valstybės garantiją bei kitų įsipareigojimų vykdymui. Todėl ieškovas neatitinka vartojimo sutarties apibrėžime įtvirtintos verslininko sąlygos. Atitinkamai ginčo paskolų sutartys nelaikytinos vartojimo sutartimis, joms netaikytinos vartojimo sutartis reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.
18.2 Sudarydamas paskolų sutartis, atsakovas buvo supažindintas su jų sąlygomis ir sutiko jų laikytis, taigi žinojo, kokiais konkrečiais terminais ir tvarka turi būti mokamos įmokos, ir kokioms aplinkybėms esant paskolų grąžinimas jam gali būti atidėtas. Pats atsakovas savo apeliaciniame skunde pripažįsta, kad paskolų sutarčių nuostatos buvo fiksuotos jo su Fondu sudarytose paskolų sutartyse.
18.3 Atsakovas gautus paskolų grąžinimo grafikus yra pasirašęs ir grąžinęs Fondui (šie dokumentai pateikti byloje). Todėl atsakovui dar nuo 2010 metų buvo žinoma apie nuo 2012 m. 2 ketvirčio prasidėsiantį paskolų grąžinimą.
18.4 Atsakovas nesumokėjo 2012 m. 2, 3, 4 ketvirčių ir 2013 m. 1 ketvirčio įmokų. O 2013 m. 2 ketvirtyje (2013-04-11) kreipėsi dėl atidėjimo, todėl įmokų mokėjimas buvo atidėtas nuo 2013 m. 2 ketvirčio, o susidariusi skola už laikotarpį nuo 2012 m. 2 ketvirčio iki 2013 m. 1 ketvirčio liko nesumokėta. Įmokų mokėjimas dėl jo registracijos Užimtumo tarnyboje atsakovui buvo atidėtas tik nuo 2013 m. 2 ketvirčio. Šios skolos atsakovas nesumokėjo iki pat 2023 m. kovo 1 d., kai Fondas jau buvo kreipęsis į teismą dėl skolos priteisimo.
18.5 Atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad įmokų Fondui jis nemokėjo dėl neva didelių priskaičiuotų delspinigių ir kaip įrodymą pateikia 2022 m. liepos 18 d. Fondo jam siųstą įspėjimą Nr.T3-2, kuriame nurodyta susikaupusi delspinigių suma – 723,42 Eur. Tačiau atsakovas dar 2013 m. balandžio 26 d. Fondo raštu Nr. R2-238 buvo informuotas apie susidariusią skolą už laikotarpį 2012 m. 2 ketvirčio iki 2013 m. 1 ketvirčio imtinai. Delspinigių suma 2013 m. balandžio 26 d. buvo tik 36,96 Eur, tačiau jokių įmokų atsakovas ir toliau nemokėjo. Atsakovo minima didelė 723,42 Eur delspinigių suma atsakovui susikaupė per ilgą laikotarpį. Delspinigiai atsakovui buvo skaičiuojami ir atsakovo finansiniai įsipareigojimai didėjo ne todėl, kad Fondas neinformavo jo apie paskolų grąžinimo grafikų atnaujinimą ar susidariusių įsiskolinimą, tačiau tik dėl to, kad atsakovas laiku nevykdė prievolės mokėti įmokas pagal paskolų sutartis.
Šalies argumentai
18.6 Fondas tik 2022 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į teismą dėl delspinigių, susidariusių pagal paskolų sutartis, išieškojimo. Iki to laiko, nesant teisminio ginčo, ieškinio senatį reglamentuojančios CK nuostatos neįpareigojo Fondo, kaip atsakovo kreditoriaus, mažinti iš anksto paskolų sutartyse (paskolų sutarčių 3.4 punktas) nustatytus delspinigius. Todėl delspinigiai atsakovui Fondo buvo teisėtai skaičiuojami už visą pradelstą mokėti laikotarpį.
18.7 Kaip yra užskaitomos atsakovo įmokos, numatyta ieškovo ir atsakovo pasirašytose paskolų sutartyse. Todėl ši 300,82 Eur atsakovo įmoka Fondo ir buvo įskaityta vadovaujantis paskolų sutarčių 3.3 punkto reikalavimais.
18.8 Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalies nuostas, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
20. Atsakovas prašo priimti VSDFV informacinės sistemos išrašą apie jo užimtumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nes pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi atsakovo užimtumo aplinkybe, kuri teisme nebuvo tirta, ir dėl kurios, teismo nuomone, ieškovas negalėtų tikėtis paskolų sutarčių vykdymo ateityje, todėl paskolos sutartys turi būti nutrauktos.
21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).
22. Atsakovo įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vertinant skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie priimami.
Dėl ginčo esmės
23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkinti ieškinio reikalavimai dėl paskolų sutarčių nutraukimo ir įsiskolinimo pagal sutartis priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
24. Ieškovas pagal 2000 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį atsakovui paskolino 868,86 Eur (3 000 Lt), pagal 2001 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį – 1 158,48 Eur (4 000 Lt) (e. b. 1 t. 3-10 l.).
25. Sutartimis atsakovas įsipareigojo paskolas pradėti grąžinti ne vėliau, kaip po 24 mėnesių nuo studijų pabaigos arba studijų nutraukimo ir paskolas grąžinti per 15 metų, pagal paskolų grąžinimo grafikus, kas ketvirtį mokant grąžinamos paskolos įmokas lygiomis dalimis ir kartu mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas (Sutarčių 1.3, 3.1., 3.2 p.).
26. Pagal paskolų grąžinimo grafikus, atsakovui suteiktų paskolų grąžinimo ir palūkanų mokėjimo pradžia buvo nustatyta 2005 m. 2 ketvirtis, o pabaiga – 2020 m. 1 ketvirtis (e. b. 1 t. 11-15 l.).
27. Atsakovas 2010 m. vasario 3 d. kreipėsi į Valstybinį studijų fondą su prašymu atidėti paskolos grąžinimo terminą, nes jis studijuoja Vytauto Didžiojo universitete, pateikė 2009 m. gruodžio 7 d. pažymą apie studento statusą universitete, kurioje nurodyta studijų baigimo data – 2010 m. birželis). Fondo Paskolų komisija 2010 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. K1-1 atsakovo prašymą tenkino, atidėjo paskolos grąžinimo terminą ir atsakovui išsiuntė pakeistus paskolų grąžinimo grafikus, kuriais atsakovui suteiktų paskolų grąžinimo pradžia nustatyta 2012 m. 2 ketvirtis, o pabaiga – 2022 m. 2 ketvirtis. Ieškovo reikalavimu atsakovas atnaujintus grafikus pasirašė ir grąžino ieškovui (e. b. 1 t. 16-18, 63-64 l.).
28. 2013 m. balandžio 11 d. atsakovas kreipėsi į ieškovą su prašymu pripažinti, kad paskola turėjo būti laikoma atidėta, kai baigėsi jos grąžinimo termino atidėjimas dėl studijų, pagal registravimo Užimtumo tarnyboje faktą – nuo 2010 m. gegužės 5 d. Nurodė, kad 2013 m. vasario 2 d. gavęs Fondo pranešimą apie 2013 m. vasario 11 d. esantį 603,61 Lt įsiskolinimą; kad 2010 m. gegužės 6 d. laišku informavęs ieškovą apie registravimąsi Užimtumo tarnyboje ir pridėjęs Užimtumo tarnybos pažymą, todėl prašo neskaičiuoti palūkanų nuo 2012 m. 2 ketvirčio ir delspinigių už tą laikotarpį; kad Fondo darbuotojai jam telefonu paaiškinę, jog paskola atidėta, o asmens statusą Užimtumo tarnyboje (registracijos pabaigą) darbuotojai patikrina patys, todėl paskolos mokėjimas bus atidėtas, kol jis bus registruotas Užimtumo tarnyboje (e. b. 1 t. 65-67 l.).
29. Kartu su 2013 m. balandžio 11 d. prašymu atsakovas pridėjo Kauno teritorinės darbo biržos 2013 m. vasario 5 d. pažymą, kurioje įrašyta įregistravimo darbo biržoje data – 2010 m. gegužės 5 d.
30. 2013 m. balandžio 26 d. Valstybinis studijų fondas, atsakydamas į atsakovo 2013 m. balandžio 11 d. prašymą, nurodė, kad paskolos grąžinimo terminas buvo atidėtas nuo 2010 m. 1 ketvirčio iki 2012 m. 2 ketvirčio Paskolų komisijos 2010 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. K1-1, pagal atsakovo 2010 m. vasario 3 d. prašymą dėl tęsiamų studijų ir tą patvirtinančių dokumentų pateikimo. Jei pasibaigus paskolos grąžinimo atidėjimo terminui egzistavo viena iš sutarties 5.3. punkte nurodytų aplinkybių, paskolos gavėjas iš naujo turi raštu kreiptis į Valstybinį studijų fondą dėl paskolos grąžinimo termino atidėjimo. Be raštiško paskolos gavėjo kreipimosi, Fondas neturi teisės vienašališkai tikrinti sutarties 5.3. punkte nurodytų aplinkybių egzistavimo, ir neturi teisės vienašališkai, be paskolos gavėjo valios, atidėti paskolos grąžinimo terminą. Iki paskolos grąžinimo atidėjimo termino pabaigos V. R. prašymas atidėti paskolos grąžinimo terminą kitais pagrindais (dėl įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje) Valstybiniame studijų fonde nebuvo gautas. Atsižvelgiant į tai, pagal pasirašytus paskolos grąžinimo grafikus, paskolas V. R. turėjo pradėti grąžinti 2012 m. 2 ketvirtį. Kartu su 2013 m. balandžio 11 d. prašymu Valstybiniam studijų fondui pateikta Užimtumo tarnybos 2013 m. vasario 5 d. pažyma neįrodo, kad iki paskolos grąžinimo termino atidėjimo pabaigos V. R. kreipėsi į Fondą su prašymu atidėti paskolos grąžinimo terminą dėl įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje. Todėl Fondas negali perskaičiuoti paskolų grąžinimo grafikų ir atleisti V. R. nuo pareigos grąžinti už laikotarpį nuo 2012 m. 2 ketvirčio iki 2013 m. 1 ketvirčio susidariusį įsiskolinimą, šį įsiskolinimą būtina padengti kuo greičiau, priešingu atveju bus skaičiuojami delspinigiai (e. b. 1 t. 68 l.).
31. 2013 m. balandžio 11 d. gavusi atsakovo prašymą, Fondo Paskolų komisija 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. K1-7 atidėjo likusios nepradelstos paskolos dalies grąžinimo terminą nuo 2013 m. 2 ketvirčio iki 2013 m. 3 ketvirčio. Ieškovas 2013 m. balandžio 26 d. raštu informavo atsakovą, kad kas ketvirtį Fondas tikrins informaciją Užimtumo tarnyboje dėl bedarbio statuso. Statusui nesikeičiant, paskolos grąžinimo termino atidėjimas kas ketvirtį bus pratęsiamas atsakovo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje laikotarpiu (e. b. 1 t. 153-154, 179-183 l.).
32. Atsakovas nesumokėjo pradelsto įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį nuo 2012 m. 2 ketvirčio iki 2013 m. 1 ketvirčio, todėl jam buvo siunčiami 2014 m. kovo 24 d., 2016 m. gegužės 10 d., 2017 m. rugsėjo 7 d., 2019 m. birželio 28 d., 2020 m. birželio 10 d., 2022 m. liepos 18 d. įspėjimai dėl pradelsto įsiskolinimo (e. b. 1 t. 22-29 l.). Šį pradelstą įsiskolinimą atsakovas padengė sumokėjo tik po bylos iškėlimo teisme, 2023 m. kovo 1 d. sumokėdamas 300,82 Eur sumą (e.b.1 t. 170 l.)
33. Po to, kai atsakovas 2013 balandžio 11 d. pateikė ieškovui Kauno teritorinės darbo biržos 2013 m. vasario 5 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad atskovas registruotas darbo biržoje nuo 2010 m. gegužės 5 d., ieškovui iš Lietuvos darbo biržos (Užimtumo tarnybos) kas ketvirtį buvo teikiami duomenys apie atsakovo registraciją (e. b. 1 t. 69-107 l.).
34. Atsakovas buvo registruotas darbo biržoje nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. vasario 10 d. (e.b. 1 t. 107 l.).Užimtumo tarnybos duomenys apie atsakovo registracijos darbo biržoje pabaigą pateikti ieškovui 2022 m. balandžio 5 d.
35. 2022 m. balandžio 6 d. Valstybinis studijų fondas pranešė atsakovui dėl paskolos grąžinimo termino atnaujinimo, nurodęs, kad ketvirčio įmokos turi būti mokamos nuo 2022 m. 2 ketvirčio. Atsakovui išsiųsti nauji paskolų grąžinimo grafikai (e. b. 1 t. 19-21 l.).
36. Atsakovas 2023 m. kovo 1 d. Valstybinio studijų fondo Paskolų komisijai pateikė prašymą dėl Valstybinio studijų fondo suteiktos paskolos sutarties išsaugojimo, nurodė, kad sumokėjo 300,82 Eur už prievoles, kurių terminas yra suėjęs, ir ateityje įsipareigoja mokėti eilines įmokas pagal Fondo patektą grafiką (e. b. 2 t. 3 l.).
37. Paskolų komisija 2023 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. K1-15 nutarė nesvarstyti atsakovo prašymo dėl paskolos sutarčių nenutraukimo (e. b. 2 t. 12-13 l.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
38. Apelianto teigimu, teismo analizuojamos aplinkybės, kai viena šalis (atsakovas) tikėjosi, kad bus pratęstas paskolos grąžinimo atidėjimas, kai buvo pateikta informacija apie įsiregistravimą Darbo biržoje 2010 m. gegužę išsiųstu laišku, o kita šalis (ieškovas) teigia negavusi pranešimo ir veikti pradėjo tik 2013 metais gavusi 2013 m. balandžio 11 d. prašymą, negali būti vertinamos kaip vienos šalies „piktybiškumas“, juo labiau, kad kita šalis apie atnaujinamą įmokų skaičiavimą pranešė tik 2013 m. vasario 1 d. raštu, bet ne 2012 m. II ketvirtį, kai buvo atnaujintas įmokų mokėjimas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
39. Paskolos grąžinimo terminas nuo 2010 m. 1 ketvirčio iki 2012 m. 2 ketvirčio buvo atidėtas Valstybinio studijų fondo Paskolų komisijos 2010 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. K1-1. Apeliantas neneigia, kad jam šis sprendimas, jo turinys buvo žinomas, todėl apeliantas būdamas atidus ir rūpestingas turėjo suprasti, kad paskolos mokėjimo terminas bus pradedamas skaičiuoti būtent nuo 2012 m. 2 ketvirčio.
40. Paskolų komisija, gavusi V. R. 2013 m. balandžio 11 d. prašymą, 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. K1-7 atidėjo likusios nepradelstos paskolos dalies grąžinimo terminą nuo 2013 m. 2 ketvirčio iki 2013 m. 3 ketvirčio.
41. Atsakovas nesumokėjo įmokų už 2012 m. 2, 3 ir 4 ketvirčius ir 2013 m. 1 ketvirtį. Susidariusi skola už laikotarpį nuo 2012 m. 2 iki 2013 m. 1 ketvirčio liko nesumokėta.
42. Valstybinis studijų fondas 2013 m. balandžio 26 d. raštu, atsakydamas į V. R. 2013 m. balandžio 11 d. prašymą, nurodė, kad be raštiško paskolos gavėjo kreipimosi, neturi teisės vienašališkai tikrinti sutarties 5.3. punkte nurodytų aplinkybių egzistavimo, ir neturi teisės vienašališkai, be paskolos gavėjo valios, atidėti paskolos grąžinimo terminą. Iki paskolos grąžinimo termino pabaigos V. R. prašymas atidėti paskolos grąžinimo terminą kitais pagrindais (dėl įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje) Valstybiniame studijų fonde nebuvo gautas.
43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo argumentus ir patvirtina pirmosios instancijos teismo argumentų pagrįstumą, kad atsakovas suprato savo pareigą mokėti įmokas pagal paskolų mokėjimų grafikus, nes jis dar 2013 m. balandžio 11 d. kreipėsi į ieškovą su prašymu neskaičiuoti palūkanų nuo 2012 m. 2 ketvirčio ir delspinigių už tą laikotarpį; šiame prašyme jis nurodė apie ieškovo 2013 m. vasario 2 d. pranešimo dėl esančio 603,61 Lt įsiskolinimo gavimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė neįrodyta atsakovo nurodomą aplinkybę, kad jis 2010 m. gegužės 6 d. pranešė Valstybiniam studijų fondui, išsiunčiant laišką kartu su Užimtumo tarnybos pažyma apie tai, kad jis nuo 2010 m. gegužės 5 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje, ir dėl to prašo atidėti paskolos grąžinimo terminą, šiuos jo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Minėto 2013 m. balandžio 26 d. Valstybinio studijų fondo atsakymo atsakovui turinys taip pat leidžia spręsti, kad atsakovas nebuvo informavęs ieškovo apie aplinkybes, kurios suteiktų pagrindą atidėti paskolos įmokų mokėjimą nuo 2012 m. 2 ketvirčio. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovo Paskolų komisijos 2010 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. K1-1 buvo atidėtas paskolų grąžinimo terminas iki 2012 m. 2 ketvirčio tuo pagrindu, kad atsakovas studijuoja universitete. Ši aplinkybė teismui leido pagrįstai manyti, kad atsakovui iki šio termino skaičiavimo pradžios nebuvo jokio pagrindo kreiptis į ieškovą dėl pakartotinio paskolų grąžinimo termino atidėjimo.
44. Laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad teismas sprendime daro išvadą apie esminį sutarties pažeidimą, analizuodamas paskolos sutarties vykdymą laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 3 d. iki 2013 m. balandžio 19 d. (teismo sprendimo 6-21, 24-36 pastraipos), nors nuo to laikotarpio iki bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. rugsėjo 12 d. yra praėję daugiau kaip 10 metų ir nei viena šalis jokių reikalavimų dėl to laikotarpio nereiškia. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas 2012 m. 2, 3, 4 ketvirčio ir 2013 m. 1 ketvirčio įmokų nesumokėjo, o susidariusi skola minėtą laikotarpį liko nesumokėta tik po dešimties metų, 2023 m. kovo 1 d. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumą minėtu laikotarpiu.
45. Atsakovas teigia, kad jam sumokėjus 300,82 Eur sumą buvo padengtos visos eilinės paskolos dengimo įmokos pagal paskolų grąžinimo grafiką, todėl visos skolininko prievolės kreditoriui pagal abi paskolos sutartis buvo pilnai įvykdytos, dėl to teismas neturėjo visiškai jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti paskolų sutarčių nevykdymo ir dėl to jas nutraukti. Taip pat nurodo, kad paskolų sutartys nenumato jų nutraukimo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.
46. Įmokų mokėjimas dėl atsakovo registracijos Užimtumo tarnyboje buvo atidėtas tik nuo 2013 m. 2 ketvirčio. Iki šio laikotarpio susidariusios skolos atsakovas nesumokėjo iki pat 2023 m. kovo 1 d., kai Fondas jau buvo kreipęsis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo.
47. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, ieškovas siekia realizuoti CK 6.874 straipsnio 2 dalyje ir sutarčių 5.1, 5.1.1 punktuose nustatytą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolų sumą. Dispozityvumo principas suteikia šaliai pačiai pasirinkti jos teisių gynimo būdus.
48. Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas ne kartą informavo atsakovą apie netinkamą paskolos sutarties vykdymą, tačiau atsakovas kategoriškai su ieškovu nesutiko ir toliau tinkamai nevykdė paskolos sutarčių sąlygų, t. y. įsiskolinimo nemokėjo; atsakovas, žinodamas apie ieškovo keliamas pretenzijas dėl netinkamai vykdomos sutarties, nepasinaudojo teise keisti paskolų sutarčių sąlygų (6.1. punktas); todėl būtent atsakovas pažeidė šalių aptartą paskolos gražinimo mokėjimo grafiką ir aiškino sutartį netinkamai, dėl to turi prisiimti neigiamas civilinės atsakomybės pasekmes. Teismas pagrįstai vertino, kad tokie atsakovo veiksmai neleidžia ieškovui tikėtis tolesnio sutarties vykdymo; visos šios aplinkybės, atsižvelgiant į sutarčių esmę laiku grąžinti gautą paskolą, yra esminis sutarčių pažeidimas, todėl ieškovas turi teisę pasinaudoti įstatymo suteikta teise nutraukti sutartis prieš terminą ir reikalauti sumokėti visas įmokas iš karto.
49. Valstybinis studijų fondas 2022 m. spalio 21 d. atsisakė dalies savo ieškinio reikalavimų dėl 68,80 Eur palūkanų ir 12,37 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo (DOK-131632). Atsakovui 2023 m. kovo 1 d. sumokėjus Valstybinio studijų fondui 300,82 Eur, ieškovas 2023 m. kovo 2 d. atsisakė dalies savo ieškinio reikalavimų dėl 29,28 Eur palūkanų, 28,51 Eur delspinigių ir 243,03 Eur įsiskolinimo už negrąžintas paskolas priteisimo iš atsakovo (DOK-27020).
50. Įmokų paskirstymo tvarka aiškiai išdėstyta paskolų sutarčių 3.3. punkte: vėluodamas grąžinti paskolą ar sumokėti palūkanas, paskolos gavėjas pirmiausia turi grąžinti delspinigius, palūkanas ir paskolą. Atsakovas su paskolos sutarties sąlygomis sutiko ir sutartis pasirašė. Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas atsisakė reikalavimų dėl delspinigių, palūkanų ir sumažino reikalavimą dėl priteistinos paskolos sumos, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir nevertina apelianto argumentų susijusių su delspinigių skaičiavimu. Be to ieškovas dėl pagal paskolų sutartis susidariusių delspinigių išieškojimo į teismą kreipėsi tik 2022 m. rugsėjo 7 d. Iki to laiko, nesant teisminio ginčo, ieškinio senatį reglamentuojančios CK nuostatos neįpareigojo ieškovo, kaip atsakovo kreditoriaus, mažinti iš anksto paskolų sutartyse (paskolų sutarčių 3.4 punktas) nustatytus delspinigius.
51. Apelianto teigimu, teismas netinkamai vertino tarp šalių susiklosčiusius vartojimo kredito teisnius santykius, kuriuose atsakovas yra silpnoji sutarties šalis, paskolos vartotojas; sprendimas prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės principui, nes skolininkas negali būti diskriminuojamas dėl jo socialinės padėties – buvimo bedarbiu; teismo sprendimu yra sukuriama atsakovui nepakeliama finansinė našta iš karto sumokėti 1 600 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apelianto argumentais.
52. Atsakovas susidariusio įsiskolinimo nepadengė, nes nesutiko su įmokų mokėjimu nustatytu laikotarpiu, nesutiko su paskolos sutartyje nurodytu delspinigių dydžiu ir įmokų paskirstymo tvarka. Dėl atsakovo registravimosi Užimtumo tarnyboje sutarčių vykdymas yra sustabdytas daugiau kaip 10 metų. Atsakovas, kaip rūpestinga ir atidi sutarties šalis, kilus neaiškumams, susijusiems su paskolų sutarčių vykdymu, galėjo kreiptis į ieškovą ir su juo bendradarbiauti. Atsakovas buvo ne kartą ieškovo informuotas apie netinkamą paskolos sutarties vykdymą. Todėl sutarties šalis dėl jos netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų turi priimti iš to kylančias pasekmes.
53. Apelianto teigimu, teismas padarė klaidą vertindamas ieškinio esmę, kai ieškovas prašė priteisti (grąžinti) prieš terminą visą likusią paskolos sumą pagal 6.874 straipsnio 2 dalį, už tai mokant 26 Eur žyminio mokesčio, kaip už reikalavimą priteisti skolą, o ne siekė dar ir atskirais reikalavimais įrodinėti esminį sutarties pažeidimą, kad būtų nutrauktos paskolų sutartys.
54. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu (kurio reikalavimai buvo patikslinti, ieškovui atsisakius reikalavimų dėl delspinigių ir palūkanų ir sumažinus skolos sumą) prašė: 1) nutraukti Valstybinio studijų fondo ir atsakovo 2000 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį Nr. 00070070 ir 2001 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį Nr. 01070130; 2) priteisti iš atsakovo ieškovui 1 136,09 Eur negrąžintos paskolos.
55. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl tenkinęs ieškinį ir vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovo priteisė 464 Eur žyminio mokesčio (219 Eur x 2 (už reikalavimus nutraukti dvi sutartis) + 26 Eur (už reikalavimą priteisti skolą)) (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1, 2 punktai).
56. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagįstus apelianto argumentus, kad byla iš esmės išnagrinėta 2023 m. spalio 12 d. teismo posėdyje, atsakovui nepranešus, todėl buvo pažeista jo teisė dalyvauti įrodymų tyrime, teikti paaiškinimus, atsikirtimus, užduoti klausimus, pasakyti baigiamąsias kalbas. Iš civilinės bylos duomenų matyti, kad 2023 m. spalio 3 d. teismo posėdyje atsakovas pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai; atsakovui dalyvaujant, teismas nutarė bylos nagrinėjimą atidėti 2023 m. spalio 12 d. 15 val., dėl pareikšto nušalinimo kreiptis į teismo pirmininko pavaduotoją. Nutartis, kuria atmestas nušalinimo pareiškimas, priimta 2023 m. rugsėjo 6 d. ir rugsėjo 11 d. išsiųsta atsakovui, jo teigimu, nutartį gavęs jau po teismo posėdžio. Atsakovas yra EPP vartotojas, teisininkas, turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) ir privalėjo sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, veikti siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 straipsnio 1, 5 dalys). Priešingai, nei teigia apeliantas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad apie 2023 m. spalio 12 d. teismo posėdžio datą ir laiką jam buvo žinoma. Be to, ši teismo posėdžio data (2023 m. spalio 12 d.) dalyvaujantiems byloje asmenims buvo žinoma iš anksto: atsakovas dalyvavo nuotoliniame teismo posėdyje 2023 m. rugsėjo 12 d., tačiau neįsijungęs vaizdo kameros, šią priežastį teismas laikė kliūtimi tęsti bylos nagrinėjimą, įspėjo atsakovą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir įpareigojo atsakovą dalyvauti teismo posėdyje gyvai, atidėjo bylos nagrinėjimą 2023 m. spalio 3 d. 13.30 val. ir paskyrė papildomą teismo posėdį 2023 m. spalio 12 d. 15 val.
Dėl įrodymų vertinimo
57. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino nei į byloje esančius įrodymus, nei į atsakovo poziciją, nieko nepasisakė dėl atsakovo atsikirtimų į ieškinį, netinkamai ir selektyviai taikė teisės aktus.
58. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).
59. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių. Apelianto argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius rašytinius įrodymus vertino kitaip, nei pageidauja apeliantas, nereiškia, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apelianto argumentai dėl įrodymų neištyrimo ir neįvertinimo, atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
61. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, teisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
62. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
63. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.