Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-11-26 · Civilinė byla Nr. e2A-1362-460/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
e2A-1362-460/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
Atsakovas
S. M.
Ieškovas
R. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1362-460/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06302-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.2; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. M. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui S. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir pagal atsakovo S. M. priešieškinį ieškovei R. Ž. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Klaipėdos apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio vaiko L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. Ž.; priteisti iš atsakovo S. M. nepilnamečiam vaikui L. M. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę R. Ž.; priteisti iš atsakovo S. M. 2550 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui L. M.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu gyveno kartu nuo 2013 m. lapkričio mėnesio, jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. M.. Nuo 2015 m. gegužės mėnesio ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena atskirai nuo atsakovo. Šalys tarpusavyje susitarė, kad atsakovas šalių nepilnamečiam vaikui teiks išlaikymą po 150 Eur per mėnesį. Kurį laiką atsakovas savo pažadą tesėjo, tačiau nuo 2018 m. balandžio mėnesio atsakovas nebeskiria lėšų dukters išlaikymui. Dėl šios priežasties ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Paaiškino, kad vaiko bendravimas su atsakovu yra fragmentiškas. Su dukra atsakovas nebendrauja, nesidomi ja, jos vystymusi, sveikata, niekaip ja nesirūpina. Vaikas yra tokio amžiaus, kai jai dar labai reikalinga mamos globa, vaikas yra labai prisirišęs prie mamos, ieškovė stengiasi dukrai užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Šiuo metu su vaiku ieškovė gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovė dirba Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 700 Eur. Šiuo metu vaikui išlaidos per mėnesį sudaro: 150 Eur maistui (pienas, varškė, jogurtas, košės, mėsa, daržovės, vaisiai, uogos ir kt.), 70 Eur už komunalinius patarnavimus, apie 30 Eur higieninėms priemonėms (kremai, servetėlės, prausikliai, šampūnas, dantų siūlas, dantų pasta ir kt.), 50 Eur drabužiams (žiemos laikotarpiu išlaidos drabužiams padidėja), apie 30 Eur vitaminams, vaistams, apie 20 Eur žaislams, lavinamiesiems žaidimams, įvairioms knygutėms, pieštukams ir t. t., apie 60 Eur darželis, apie 30 Eur savaitgalio pramogos (apsilankymai parkuose, cirke, teatre, įdomių vietų lankymas), apie 30 Eur kitos nenumatytos išlaidos. Apytikslė vaikui išleidžiamų pinigų suma yra apie 500 Eur. Minimaliam normaliam vaiko materialinių poreikių ir vystymosi užtikrinimui reikalinga ne mažesnė nei 500 Eur suma kas mėnesį. Teigė, kad atsakovas būdamas pareigingas tėvas privalo dėti visas pastangas ir turėti tokias pajamas, kurios leistų užtikrinti vaiko visapusišką ir visavertį vystymąsi. Pažymėjo, kad atsakovas yra: darbingas, sveikatos problemų neturintis asmuo, todėl ieškovės įsitikinimu yra pajėgus teikti išlaikymą savo dukrai po 250 Eur kas mėnesį. Pagal šalių susitarimą ir teismui pateiktus dokumentus matyti, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui buvo po 150 Eur kas mėnesį. Nuo 2018 m. balandžio mėnesio atsakovas lėšų vaiko išlaikymui neskyrė. Dėl šios priežasties susidarė 2550 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio (17 mėn. po 150 Eur). Iš atsakovo turėtų būti priteistinas 2550 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas sutiko, jog dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Taip pat sutiko, kad turi išlaikyti nepilnametę dukrą, teikti išlaikymą bei padengti išlaikymo įsiskolinimą, tačiau nurodė, kad atsakovas jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Atsakovui yra nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Atsakovas gauna 125,40 Eur netekto darbingumo pensiją. Atsakovui teikiama socialinė pašalpa bei materialinė parama iš Klaipėdos miesto savivaldybės. Kitų pajamų šaltinių atsakovas neturi, todėl būtų teisinga atsižvelgti ir į tai, kad atsakovui reikia pačiam iš kažko gyventi ir skirti lėšų sveikatos palaikymui (kurios yra nemenkos), todėl pusė sumos nuo gaunamos 125,40 Eur pensijos (63 Eur / mėn.) būtų korektiška skirti vaiko išlaikymui. Susidariusią skolą nuo 2018 m. balandžio mėn. prašė priteisti taip pat po 63 Eur per mėnesį, nes be menkų pašalpų jau keli metai atsakovas kitų pajamų šaltinių neturi. Atsakovo turtinė padėtis yra itin sunki, todėl esant objektyvioms priežastims, atsakovas šiuo metu negali visa apimtimi (lygia dalimi) prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo.

3. Teisme gautas atsakovo priešieškinis, juo atsakovas prašė nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką.

Šalies argumentai

4. Ieškovė su priešieškiniu sutiko, neprieštaravo nurodytai atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, atsakovo priešieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė nustatyti nepilnamečio vaiko L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina R. Ž.; priteisti iš atsakovo S. M., išlaikymą L. M., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų), nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo S. M. 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą L. M.. Teismas paskyrė ieškovę R. Ž. nepilnamečio vaiko L. M. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja. Teismas nustatė atsakovo S. M. ir nepilnamečio vaiko L. M. bendravimo tvarką: tėvas turi teisę praleisti su vaiku dvi savaites vasaros laikotarpiu, iš anksto suderinus grafiką su vaiko mama. Vaiko gimtadienį - tikrą gimimo dieną, vaikas praleidžia rotacijos principu: poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas išvyksta į poilsines ar kitokias keliones. Valstybės šventes ir nedarbo dienas vaikas praleidžia su tėvais rotacijos principu: Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.) poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama; Nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.) poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu; Velykas poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama; Tarptautinę darbo dieną (gegužės l d.) poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu; Jonines (birželio 24 d.) poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama; Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.) poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu; Žolines (rugpjūčio 15 d.) poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama; Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.) poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu; Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas poriniais metais su tėvu, neporiniais metais - su mama; Naujuosius metus (gruodžio 31 d. - sausio l d.) poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu. Tėvas turi teisę pasiimti vaiką kas antrą savaitgalį (porinę savaitę) nuo penktadienio 17.00 val., vaiką parveždamas į vaiko gyvenamąją vietą iki 19.00 val. sekmadienį, visus pakeitimus grafike iš anksto suderinus su vaiko mama. Jeigu valstybinių ir nedarbo dienų tėvų bendravimo su vaiku grafikas sutampa su bendravimo grafiku, kai vaikas savaitgaliais būna su vienu iš tėvų, pirmenybė yra suteikiama tam vaiko tėvui, kuriam pagal anksčiau nurodytą bendravimo tvarką, tenka bendravimo tvarka savaitgalio dienomis eilė, išskyrus Šv. Kūčias ir Kalėdas, bei Naujuosius Metus. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo S. M. 831 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Priteisė iš ieškovės R. Ž. 352 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui. Priteisė iš atsakovo S. M. 46 Eur (keturiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Teismas sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Pagrindiniai argumentai:

5.1. Teismas nusprendė, kad 470 Eur suma užtikrintų tokio amžiaus vaiko poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis). Šiame kontekste paminėjo ir tai, kad atsakovas, nesutikdamas su išlaikymo dydžiu, kuris reikalingas nepilnametės dukros išlaikymui, savo skaičiavimų dėl vaiko poreikių tenkinimų į bylą neteikė (CPK 177, 178 straipsniai).

5.2. Atsižvelgęs į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių dukrai mokamą 60 Eur išmoką, kuri yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, nustatant reikalingą vaikui išlaikymo dydį, teismas nusprendė, kad ši suma turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos. Atsižvelgęs į tai konstatavo, jog šalių vaiko poreikių tenkinimui šiuo atveju tėvai turi skirti 410 Eur (470 Eur – 60 Eur) per mėnesį.

5.3. Dėl to, kad atsakovas šalių nepilnametei dukrai iki 2018 m. balandžio mėnesio skyrė apie 150 Eur išlaikymą, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad nuo to laiko atsakovo finansinė padėtis ar sveikatos būklė pasikeitė, priešingai, ieškovo sąskaitų išrašai byloje patvirtina, kad net ir turėdamas menkas pajamas, atsakovas, keldamas prioritetus savo sveikatai, įsigydavo atsakovo nurodomas pajamas neatitinkančių pirkinių (pvz. 2018 m. rugsėjo 26 d. papildai už 302,53 Eur, 2018 m. gruodžio 26 d. ortopedinis čiužinys už 169 Eur), todėl sprendė, kad atsakovas šalių nepilnametei dukrai gali skirti 170 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės.

5.4. Atsižvelgęs į tai, kad iki išlaikymo skolos susidarymo atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui teikė 150 Eur išlaikymą, bet šią pareigą nustojo vykdyti savo nuožiūra, konstatavo, kad dėl to privalo prisiimti kilusias pasekmes ir atlyginti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

6. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio bei įsiskolinimo dydžio priteisimo ir išspręsti klausimą iš esmės:-iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymą po 63 Eur kas mėnesį periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui, skaičiuojant po 63 Eur per mėnesį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė prie dukters išlaikymo išlaidų priskiria jos asmeninės prievolės-būsto įsigijimo kredito dalies dengimą-po 85 Eur kas mėnesį, nors būstą įsigijo savo asmenine nuosavybe, bei prievolę, kylančią už jai teikiama telekomunikacijų paslaugą operatoriui Tele2.

6.2. Ieškovės nurodytos išlaidos, reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, yra akivaizdžiai per didelės šešerių metų vaikui, kuris neturi specialių poreikių.

6.3. Vertinti, jog atsakovas išlaikymą dukrai nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. balandžio mėn. teikė po 150 Eur, nesuponuoja išvados, įvertinant jo sveikatos būklę dabartiniu laikotarpiu, kad jis gali susirasti savo sveikatą, amžių, profesines galimybes atitinkantį darbą.

6.4. Teismas netinkamai taikė proporcingumo principą ir nustatė per didelį iš tėvo priteistiną išlaikymo dydį. Teismas, nustatydamas vaikui reikalingą išlaikymo dydį, turi vertinti ne tik vaiko poreikius, jų tenkinimo sąlygas, bet ir tėvo, motinos galimybes tuos poreikius tenkinti.

6.5. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo vaiko poreikių įsiskolinimo laikotarpiu. Ieškovė neteikė jokių dukters poreikių detalizacijų laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio iki 2019 m. rugsėjo mėn.

6.6. Atsakovo gaunamos pajamos yra žemiau skurdo ribos, ką patvirtina gaunamos socialinės pašalpos. Atsakovo sergamos depresijos lygis artimas „sunkiai“, todėl neįgalumas 2019 m. rugsėjo mėnesį nustatytas iki senatvės pensijos sukakties dienos, kas patvirtina, jog liga progresuoja, kas pavirtina, kad atsakovo sveikatos būklė yra pablogėjusi. Esant nustatytai diagnozei labai sudėtinga rasti ir dirbti bet kokį darbą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė apskaičiavimus, t. y. nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas pinigines sumas bei tai, kam tos sumos skiriamos, ir akivaizdu, jog ieškovė pateikė pakankamai išsamius, realius ir protingus išlaidų, kurios reikalingos dukters išlaikymui, apskaičiavimus. Jokių prabangos prekių šiame sąraše nėra.

7.2. Tai, kad atsakovo išleidžiamos kai kurios išlaidos nėra būtinos patvirtina ta aplinkybė, kad atsakovui, jeigu tai būtų būtina dėl sveikatos būklės, šių priemonių įsigijimas ir reabilitacija yra kompensuojama valstybės lėšomis. Galima daryti išvadą, kad atsakovas, turėdamas 50 procentų darbingumo, sąmoningai neieško darbo, nes jį išlaiko užsienyje gyvenanti mama, o savo pareigą išlaikyti dukrą jis ignoruoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

9. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. Ž. ir atsakovas S. M. yra nepilnametės L. M. tėvai (el. b. l. 18, I tomas).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

11. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis, mokamomis po 170 Eur kas mėnuo nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise valdo (naudoja) išimtinai vaiko interesais ieškovė.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kai kurios vaikui reikalingos išlaidos į detalizaciją įtrauktos nepagrįstai, kad teismas ne iki galo teisingai įvertino vaikui reikalingas išlaidas, neatsižvelgė į atsakovo turtinė padėtį bei sveikatos būklę.

13. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog vaikui turi būti užtikrinama gyvenamoji vieta, t. y. ne tik būsto išlaikymo išlaidų dalis (vanduo, elektra, kt.) yra skaičiuojama prie vaiko išlaikymo išlaidų, bet taip pat ir būsto užtikrinimo išlaidų dalis. Pažymėtina, kad jeigu ieškovė, užtikrindama dukrai gyvenamąją vietą, mokėtų būsto nuomos mokestį, tai atitinkamai dalį nuomos mokesčio taip pat reikėtų įskaičiuoti į būtinų vaiko išlaikymui skirtų išlaidų dalį. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodo ieškovė, ji moka kreditą už būstą, kuriame ji gyvena kartu su dukra, todėl visiškai pagrįstai pusę mokamos sumos t. y. 42 Eur teismas įskaičiavo į būtinas vaiko išlaikymo išlaidas. Atitinkamai ir dėl telekomunikacijų paslaugas teikiančio operatoriaus Tele2. Pastebėtina, kad ryšio paslaugos naudojamos ne tik išskirtinai ieškovės poreikiams, tačiau jos būtinos užtikrinant ir nepilnamečio vaiko interesus telefonu registruojantis į sveikatos priežiūros centrus, derinant kitas paslaugas. Dėl to pagrįstai dalis telekomunikacijų paslaugų išlaidų teismas įskaičiavo į būtinas vaiko išlaikymo išlaidas.

14. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

15. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

16. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

17. Akcentuotina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Išlaikymas, skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti, yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, jos negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni.

18. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė apskaičiavimus, t. y. nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas pinigines sumas bei tai, kam tos sumos skiriamos ir akivaizdu, jog ieškovė pateikė pakankamai išsamius, realius ir protingus išlaidų, kurios reikalingos dukters išlaikymui apskaičiavimus. Jokių prabangos prekių šiame sąraše nėra. Kitas aspektas yra tas, kad nors atsakovas detaliai analizuoja bei kritikuoja kai kurias išlaidų dedamąsias, tačiau reikia paminėti, kad ne visada įmanoma tiksliai pateikti / nustatyti išlaidų dydį, pvz. komunalinės išlaidos, kt. Kitas aspektas tas, jog gali būti taip, kad vienas iš tėvų negali tų išlaidų iki galo pagrįsti, t. y. tokiu atveju, kai vaikui buvo reikalingos lėšos drabužiams, buitinėms reikmėms, laisvalaikiui, kt., tačiau vienas iš tėvų tų lėšų paprasčiausiai neturėjo, todėl ir negali pagrįsti, kad jos buvo / turėjo būti išleistos vaiko poreikiams. Dėl to būtina vertinti bendrąjį vaiko poreikių aspektą ir į išlaidų dydį įskaityti reikalingas vaikui išlaidas, o ne tik tas, kurios buvo realiai patirtos.

19. Kolegijos vertinimu, nustatytas 170 Eur išlaidų dydis yra teisingas, įvertintas pagal visus byloje pateiktus įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai).

20. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

21. Vertinant atsakovo turtinę padėtį reikia atkreipti dėmesį į tai, tą pastebi ir ieškovė, kad jis ženklias pagal jo žinomai gaunamas pajamas pinigų sumas grynina kas mėnesį. Kaip atsakovas pats nurodė paaiškinimuose apylinkės teismui, pragyvenimui ir apsipirkimams jis panaudojo: pvz.: 2019 m. balandžio 3 d. -580 Eur, 2019 m. gegužės 28 d. -580 Eur, 2019 m. spalio 1 d. -400 Eur; 2019 m. spalio 30 d. -170 Eur, 2019 m. lapkričio 24 d. -230 Eur; 2019 m. gruodžio 29 d. -80 Eur, 2020 m. sausio 30 d. -140 Eur, 2020 m. vasario 23 d. -120 Eur. Taip pat, kaip matyti iš banko sąskaitos „judėjimo“, yra įsigyta lova, šildomasis nefrito kilimėlis, masažinis stalas, ortopedinis čiužinys, papildai, baseinas, sporto klubas ir kt.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas ko gero neparodo visų savo gaunamų pajamų, nes jo išlaidos yra per didelės lyginant su gaunamomis pajamomis ir iš dalies nebūtinos, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę bei atleidžiančios nuo pareigos tekti vaikui išlaikymą. Tai, kad šios išlaidos nėra būtinos patvirtina ta aplinkybė, kad atsakovui, jeigu tai būtų būtina dėl sveikatos būklės, šių priemonių įsigijimas ir reabilitacija yra kompensuojama valstybės lėšomis. Pastebėtina, kad apeliantas naudojasi mokamomis advokato paslaugomis, o ne valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos paslaugomis.

23. Teisėjų kolegija nurodo ir tai, kad atsakovas turi dėti papildomas pastangas gauti pajamas, reikalingas vaiko poreikių tenkinimui. Šiuo atveju atsakovas nesiekia gauti pakankamai lėšų, jog galėtų skirti pakankamą išlaikymą vaikui, į išlaikymo pareigą žvelgia kiek abejingai, todėl nėra pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydžio.

24. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 2550 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui, skaičiuojamą po 150 Eur/ mėn. Apelianto nuomone, teismo priteista suma yra per didelė.

25. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, siekdamas priimti pagrįstą sprendimą, turi atsižvelgti į bylos faktines aplinkybes: nepilnamečių vaikų poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, bei atsižvelgti į tai, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

26. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio. CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, būtina įvertinti tą laikotarpį, už kurį apeliantė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, egzistavusias faktines aplinkybes, tuo pačiu atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnis), protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad šalims gyvenant skyriumi, atsakovas nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio neprisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo ir kad ieškovei vienai teko vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dengimas.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytą vaiko būtiniesiems poreikiams prašomą priteisti sumą, į vaiko amžių, pagrįstai nusprendė, kad 150 Eur suma yra objektyvi ir laikytina atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Teismas įvertino ir tai, kad iki išlaikymo skolos susidarymo, atsakovas pagal tarpusavio susitarimą nepilnamečio vaiko išlaikymui teikė 150 Eur išlaikymą ir šią pareigą nustojo vykdyti savo nuožiūra, todėl privalo prisiimti dėl to kilusias pasekmes ir atlyginti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą.

29. Apeliantas nepaneigė vaiko poreikių fakto, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui jo manymu reikalingą mažesnę 63 Eur išlaikymo sumą, negu nustatė pirmosios instancijos teismas.

30. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apelianto apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.

33. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš apelianto priteisti 500 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato (padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. Ž. iš atsakovo S. M. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Raimonda AndrulienėIrma ČuchrajAušra Maškevičienė