Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, eA2-5481-1151/2022

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-09-23
Bylos Nr.: eA2-5481-1151/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-02579-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Julius Lankelis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“
Atsakovas: G. S., E. S.

Kategorijos

2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles

Civilinė byla Nr. eA2-5481-1151/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02579-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.7.; 2.6.1.3.1.; 2.6.1.3.6.; 3.3.4.5; 3.4.1.11.4.3.3 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMAS2022 m. rugsėjo 23 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Julius Lankelis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vigitai Lavrinovičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ atstovui (advokatui) Vincentui Zabuliui, atsakovei G. S. ir atsakovės G. S. atstovui (advokatui) Andriui Bambalui, atsakovui E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. S. prieštaravimus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12144-239/2020 civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovams E. S. ir G. S. dėl piniginės prievolės (skolos) įpareigojimo vykdyti natūra (priteisimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. teisme 2020-12-09 gautas (užregistruotas 2020-12-10) ir 2020-12-11 priimtas ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ ieškinys, kuriame ieškovė prašė: i) priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų E. S. ir G. S. 11 212,43 Eur negrąžintos paskolos; ii) priteisti solidariai iš atsakovų E. S. ir G. S. ieškovės naudai 5 430,29 Eur palūkanų, įskaitant 3 875,21 Eur negautų palūkanų pajamų; iii) priteisti solidariai iš atsakovų E. S. ir G. S. ieškovės naudai 4 074,40 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio, įskaitant 3 333,60 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų; iv) priteisti solidariai iš atsakovų E. S. ir G. S. ieškovės naudai 117,15 Eur mokėjimo palūkanų; v) priteisti solidariai iš atsakovų E. S. ir G. S. ieškovės naudai 82,79 Eur delspinigių; vi) priteisti solidariai iš atsakovų E. S. ir G. S. ieškovės naudai 18 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; vii) priteisti solidariai iš atsakovų E. S. ir G. S. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas;

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-12-21 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12144-239/2022 ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų E. S. ir G. S. 11 212,43 Eur negrąžintos paskolos, 5 430,29 Eur palūkanų, 4 074,40 Eur tarpininkavimo mokesčio, 117,15 Eur mokėjimo palūkanų, 82,79 Eur delspinigių, 18 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 20 917,06 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020-12-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 935 Eur bylinėjimosi išlaidas;

3. teisme 2022-05-13 gautas atsakovės G. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuris Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-06-22 nutartimi (pa)tenkintas, t. y. atnaujintas procesas civilinės bylos Nr. e2-12144-239/2020 dalyje, susijusioje su ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ reikalavimu priteisti piniginę prievolę solidariai ir iš atsakovės G. S..

4. Atsakovė G. S., atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-12144-239/2020, pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-12-21 preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose prašė: i) netenkinti ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ ieškinio dalį dėl solidarių reikalavimų atsakovei G. S.; ii) priteisti iš ieškovo UAB „Bendras finansavimas“ bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimus grindė tuo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2020-12-21 preliminariu sprendimu (toliau – Preliminarus sprendimas) patenkino ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ ieškinį ir priteisė solidariai iš atsakovų E. S. ir G. S. 11 212,43 Eur negrąžintos piniginės prievolės (skolos), 5 430,29 Eur palūkanų, 4 075 Eur tarpininkavimo mokesčio, 117,15 Eur mokėjimo palūkanų, 82,79 Eur metines palūkanas, 2 935 Eur bylinėjimosi išlaidų;

4.2. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) 2022-02-22 nutarime ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-41660-21 (toliau – Nutarimas) konstatuota, kad atsakovas suklastojo atsakovės sutikimą dėl paskolos gavimo iš ieškovės. Ieškovė ieškinį, bei kita ko, grindė: tuo, kad: i) atsakovo sutuoktinė G. S. 2019-03-28 prie atsakovo paraiškos Oferta Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė sutikimą, kad sutuoktinis(-ė) sudarytų vartojimo kredito sutartį pagal jo(-jos) pateiktą paraišką, kuriame patvirtino, jog prašomas vartojimo kreditas būtinas šeimos poreikių tenkinimui, ir davė sutikimą tvarkyti asmens duomenis kreditingumo vertinimo, įsiskolinimo valdymo, vartojimo kredito sutarčių sudarymo, vykdymo, kontrolės tikslais, gauti ir tvarkyti duomenis bei informaciją iš registrų; ii) tarp atsakovo ir skolintojų buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – VK Sutartis), kurios pagrindu atsakovui skolintojai suteikė 12 000 Eur paskolą refinansavimui, 61 mėnesių terminui, už 18 proc. metines palūkanas, kurią atsakovas privalėjo skolintojams grąžinti VK Sutarties mokėjimų grafike numatyta tvarka. Atsakovė davė savo sutikimą tam, kad atsakovas teiktų paraišką ir sudarytų VK Sutartį su ieškove, bei patvirtino, kad vartojimo kreditas būtinas šeimos poreikiams tenkinti; iii) solidari prievolė atsakovams kyla pagal įstatymą ir šalių susitarimą, kuriam kitas sutuoktinis davė sutikimą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnis CK 6.6 straipsnis);

4.3. atsakovė niekada nedavė sutikimo paskolos gavimui, o paskola buvo gauta atsakovui suklastojus atsakovės sutikimą. Preliminarus sprendimas priimtas vadovaujantis objektyvios tikrovės neatitinkančiu vertinimu dėl atsakovės valios gauti paskolą. Atsakovės duoto sutikimo suklastojimo faktas išaiškėjo tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui. Kaip konstatuota Nutarime, atsakovas slėpė paskolos paėmimo faktą nuo atsakovė.

4.4. solidarus sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Lietuvos teisiniame reguliavime neįtvirtinta bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų (sutuoktinių) prisiimtas prievoles principo, jo (bendros atsakomybės) išimtis nustatant tik vedybų sutartimi. Sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis (sutuoktinis) negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo (sutuoktinio) valia. Atsakovė sutikimo VK Sutarties sudarymui nedavė. Ieškovas, kaip profesionalus paskolų teikimo srityje veikiantis asmuo, nesiėmė teisės aktuose nustatytų reikalavimų atsakovės tapatybei (ir parašo tikrumui) patvirtinti, neįrodinėjo ir neįrodo, kad paskola buvo panaudota ar skirta „šeimos poreikiams tenkinti“;

4.5. prezumpcija sutuoktinių sutikimui netaikoma paskolos sutarčiai. Būtent ieškovė turi įrodyti, jog VK Sutartis buvo sudaryta ir paskola suteikta šeimos interesams. Būtent ieškovė ar asmuo, kuris be sutuoktinio sutikimo sudarė paskolos sutartį, turi įrodyti, jog paskola pagal VK Sutartį buvo suteikta šeimos poreikių tenkinimui ir todėl yra bendra prievolė. Santuokos metu šeimai nebuvo poreikio paskolos ėmimui, nesudaryta kokių nors sandorių, būtinų šeimos namų ūkiui išlaikyti (butas buvo nuomojamas), ar užtikrinti vaikų auklėjimą ir švietimą. Toks poreikis buvo išimtinai atsakovui, kuris turėjo paskolų ir nežinia kur panaudojo paskolos pinigus. Kadangi reikalavimas grindžiamas suklastotu atsakovės sutikimu, būtent ieškovė turi įrodyti, jog VK Sutartis sudaryta šeimos interesais ir nurodyti, kokie tai buvo interesai dėl kurių reikėjo imti 12 000 Eur paskolą;

4.6. atsakovės supratimu, be jos (atsakovės) sutikimo prieš sudarant VK Sutartį buvo vertintas ir jos (atsakovės) kreditingumas. Atsakovės nuomone, ieškovė, kuri yra Lietuvos banko prižiūrimas finansų rinkos dalyvis, VK Sutartį su atsakovu, kuris turėjo skolų, sutiko sudaryti tik atsižvelgęs į atsakovės nepriekaištingą kreditingumą (atsakovė finansinių įsipareigojimų neturėjo) ir paskolą atsakovui suteikė „šeimos poreikiams tenkinti“, kartu laikydamas, jog būtent atsakovė yra kartu su atsakovu atsakinga už įsipareigojimų pagal VK Sutartį vykdymą. Ieškovė laikė, jog atsakovė yra VK Sutarties šalimi. Ieškovė, prieš vertinant atsakovės kreditingumą VK Sutarties sudarymo tikslu, privalėjo įstatymų nustatyta tvarka nustatyti atsakovės tapatybę, o kartu ir patikrinti parašo tikrumą. Visgi, ieškovė tokių reikalavimų nesilaikė. Atsakovei be teisinio pagrindo sukurta prievolė;

4.7. Nutarime konstatuota, kad atsakovas suklastojo atsakovės sutikimą dėl paskolos gavimo iš ieškovės, o paskola nei buvo imama šeimos poreikių tenkinimui, nei paskolos lėšomis aptarti poreikiai buvo tenkinami. Nėra pagrindo paskolą kvalifikuoti solidariąja atsakovo ir atsakovės prievole ieškovei. Atsakovė apie paskolą nežinojo ir sutikimo paskolos paėmimui nedavė. Nutarimu konstatuotas faktas, kad paskola gauta be atsakovės (sutuoktinės) sutikimo. Paskola nenaudota automobilio pirkimui ir nepanaudota šeimos interesams. Sutartį dėl automobilio „Audi A6“ (toliau – Automobilis) sudarė atsakovas, kuris išrinko automobilį ir jis (Automobilis) buvo įsigytas išperkamosios nuomos būdu už 15 340 Eur, sudarant nuomos sutartį su UAB „BRC Finance“. Atsakovė Automobilio įsigijimo sudarymo procese nedalyvavo, bet atsakovas ir atsakovė automobilio įsigijimui taupė jau nuo santuokos sudarymo ir paskolos Automobilio įsigijimui nereikėjo. Paskola nepanaudota Automobilio įsigijimui. Dalis pinigų Automobiliui buvo sutaupyta po vestuvių (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Lėšos buvo gautos grynaisiais. Atsakovė kiekvieną mėnesį išsigrynindavo lėšų iš savo sąskaitos bei taupė Automobilio pradiniam įnašui. Atsakovė, priklausomai nuo kitų einamųjų išlaidų, atidėdavo iki 230 Eur. Automobilio pradiniam įnašui, kurio dydis 4 324,35 Eur, buvo sukaupta per ilgą laikotarpį. Pirmoji įmoka už Automobilį buvo 4 324,35 Eur, vėliau numatyti periodiniai mokėjimai kas mėnesį po 291,85 Eur iki 2024-06-01 m. (informaciją apie tikslų Automobilio nuomos mokestį atsakovė sužinojo tik 2020 m. lapkričio mėn., nes iki tol atsakovas buvo nurodęs atsakovei, jog mėnesinis mokestis yra apie 260 Eur). Automobiliui buvo kaupiama atskirai, periodiškai kiekvieną mėnesį atidedant po tam tikrą sumą;

4.8. ieškovė atsakovui pervedė 7 892,05 Eur, kai Automobilio pirmoji įmoka buvo 4 324,35 Eur, t. y. tokia paskola nebuvo būtina Automobilio įsigijimui. Po Automobilio įsigijimo finansinės nuomos būdu, toliau buvo mokomos įmokos iš einamųjų mėnesinių pajamų, kas patvirtina, kad paskolos lėšos nebuvo naudojamos Automobiliui. Atsakovė kiekvieną mėnesį pavedimu arba grynaisiais pinigais perduodavo atsakovui pusę sumos, t. y. 130 Eur. Nuo 2020 m. gegužės mėn. atsakovo finansinės galimybės mokėti dalį už Automobilį sumažėjo dėl darbo neturėjimo, todėl atsakovė sutiko ir nuo 2020 m. gegužės iki lapkričio mėn. tiesiogiai UAB „BRC Finance“ mokėjo pilną (kaip tai buvo nurodęs atsakovas) Automobilio nuomos kainą – po 261,85 Eur per mėn. ir automobilio KASKO draudimo įmokas. Visgi, UAB „BRC Finance“ 2020-12-15 atstovai perėmė (atsiėmė) Automobilį ir atsakovei pradėjus aiškintis aplinkybes, atsakovas informavo, jog UAB „BRC Finance“ dar 2020-11-23 informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą dėl skolų nemokėjimo. Atsakovė nedelsiant kreipėsi į UAB „BRC Finance“ dėl Automobilio perėmimo nurodydama, kad pastaruosius pusę metų atliko mokėjimus už Automobilį ir išsiaiškino, kad atsakovas atsakovės grynaisiais ar pavedimu perduodamų pinigų už Automobilį nesumokėdavo. Nepaisant atsakovo nesąžiningumo, atsakovė savo piniginėmis lėšomis, sumokėdama 1 265,38 Eur, padengė įsiskolinimus ir 2020-12-17 sudarė su UAB „BRC Finance“ Nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „BRC Finance“ sutiko būtent su atsakove sudaryti to paties automobilio išperkamosios nuomos sutartį. Po šios sutarties sudarymo už Automobilį įmokas UAB „BRC Finance“ mokėjo ir moka tik atsakovė. Per Automobilio išperkamosios nuomos galiojimo laikotarpį (nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn.) iš asmeninių lėšų atsakovė viso sumokėjo: 4 324,35 Eur (iš atsakovo ir atsakovės sukauptų piniginių lėšų (atidedama iš darbo užmokesčio ir vestuvių gautų pinigų); ii) 4 528,33 Eur atsakovė sumokėjo iš savo asmeninių lėšų: (1 430 Eur mokėta grynaisiais pinigais ir mokėjimo pavedimais po 130 Eur per mėn. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio iki 2020 m. balandžio mėn.; 1 832,95 Eur mokėti mokėjimo pavedimais UAB „BRC Finance“ po 261,85 Eur per mėn. už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn.; 1 265,38 Eur skolų už sutarties ankstesnį vykdymą). Atsakovas nemokėjo įmokų už Automobilį UAB „BRC Finance“, todėl paskolos lėšos šiam tikslui nepanaudotos. Atsakovė, paskolos lėšų Automobiliui finansuoti naudoti negalėjo ir visus mokėjimus atliko iš gaunamų pajamų;

Šalies argumentai

4.9. ieškovė nurodė, kad dalis paskolos lėšų panaudotos ankstesnės skolos refinansavimui, tačiau atsakovė apie tai, kad atsakovas turėjo skolų sužinojo tik susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga. Atsakovė ir atsakovas kartu negyvena, o paaiškėjus atsakovo veiksmams ne tik dėl įmokų už Automobilį nemokėjimo, bet ir dėl atsakovės parašo suklastojimo 2021-09-21 buvo sudaryta Povedybinė sutartis, kuria nustatytas kiekvieno asmens atskiras turtinis režimas. Po to, kai atsakovas gavo paskolą, šeimos bendrų interesų tenkinimui neįgyta didelių (ir bendrai jokių) pirkinių, kuriems galėjo būti panaudotos paskolos lėšos. Atsakovė ir atsakovas yra dirbantys asmenys, todėl šeimos poreikių tenkinimui pilnai pakako darbo užmokesčio lėšų. Ieškovė, kaip verslininkė, turi imtis visų priemonių, kad nuo vykdomos veiklos nenukentėtų kiti asmenys. Tai, kad ieškovė nepasitikslino ir neįsitikino, ar atsakovė, kaip atsakovo sutuoktinė, davė realų sutikimą paskolai, neatitinka bonus pater familia (liet. protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens standartas) principo. Ieškovė nesiėmė priemonių (pavyzdžiui, paskambinti atsakovei ir paprašyti patvirtinti sutikimo realumą ir kt.), kad būtų įsitikinta tikrąją atsakovės valia sudaryti sutartį su ieškove.

Atsiliepimas

5. Ieškovė UAB „Bendras finansavimas“ pateikė atsiliepimą į atsakovės G. S. prieštaravimus, kuriame prašė netenkinti atsakovės G. S. reikalavimų bei priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė tuo, kad:

5.1. ieškovė pateikė duomenis apie tinkamą atsakovo tapatybės nustatymą ir kreditingumo vertinimą prieš sudarant VK Sutartį. Ieškovė VK Sutartį sudarė su atsakovu kaip vartojimo kredito gavėju, ir tinkamai nustatė atsakovo tapatybę. Atsakovė yra solidari skolininkė pagal atsakovo pateiktą atsakovės sutikimą, tačiau ieškovė neužmezgė dalykinių santykių su atsakove, todėl neturi pareigos nustatyti atsakovės tapatybę. Atsakovės argumentai, susiję su tuo, kad ieškovė netinkamai nustatė atsakovės tapatybę, nepagrįsti. VK Sutarties 2.1 papunktyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas (atsakovas), patvirtina ir garantuoja, kad visi patvirtinimai, garantijos, ir įsipareigojimai pateikti Bendrosiose sąlygose galioja visa apimtimi, ir Bendrosios sąlygos laikomos neatskiriama paraiškos dalimi. Nors atsakovas sutartį sudarė savo vardu, tačiau buvo reikalingas sutuoktinio parašas. Atsakovas pateikė sutuoktinio (atsakovės) sutikimą. Ir nors vėliau paaiškėjo, jog atsakovas atsakovės parašą suklastojo, tačiau ieškovė neprivalėjo imtis kokių nors papildomų veiksmų atsakovės tapatybei nustatyti VK Sutarties sudarymo metu. Sutuoktinio (atsakovės) sutikime buvo parašas ir ieškovė neturi pareigos imtis papildomų veiksmų (t. y. įsitikinti, jog parašas yra tikrai to asmens). Aplinkybė, kad atsakovas suklastojo atsakovės parašą sutikime padarydamas nusikaltimą, nepatvirtina, kad ieškovė turėjo pareigą tikrinti sutikimo tikrumą. Jeigu sutuoktinis (atsakovas) suklastojo parašą, tai atsakovės nurodyti tapatybės patvirtinimo būdai irgi galėtų būti lengvai suklastojami (pvz.,, pasitelkiant kitą asmenį ir paprašius pakalbėti telefonu). Ieškovė neturi nei pareigos, nei galimybių telefoninio pokalbio metu iš balso identifikuoti žmogų ir tokiu būdu užsitikrinti, jog tai yra tikrai tas pats asmuo. Ieškovė neatsakinga už atsakovo padarytą nusikalstamą veiką. Parašo suklastojimo faktas yra sutuoktinių tarpusavio klausimas, turintis būti išspręstas tarp atsakovės ir atsakovo, neturintis įtakos VK Sutarties galiojimui;

5.2. bet kokiu atveju paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Abu atsakovai planavo įsigyti Automobilį. Atsakovės argumentas, jog paskolos Automobilio įsigijimui nereikėjo ir paskola nepanaudota Automobilio įsigijimui – nepagrįstas. VK Sutartis sudaryta prieš perkant Automobilį ir nėra įrodymų apie kitų grynų piniginių lėšų panaudojimą Automobilio pirkimui. Aplinkybę, kad paskolos lėšos buvo panaudotos Automobiliui įsigyti patvirtina atsakovo sąskaitos iš kredito įstaigos „Swedbank“ išrašas (matyti, kad atsakovas atliko įmokas, t. y. atsakovas gautas paskolos lėšas faktiškai naudojo tiek pirmai įmokai (4 631,15 Eur), tiek ir atlikdamas vėlesnes įmokas. Nurodyta aplinkybė pakankama, kad pagrįstų atsakovų solidarią atsakomybę, nes paskola buvo panaudota Automobiliui pirkti ir nuomotis, t. y. šeimos poreikiams. Paskola imta šeimos poreikiams tenkinti, dėl to prievolė yra solidari. Tiek Automobilio pirkimas, tiek refinansavimas yra šeimos poreikių tenkinimas. Ieškovė neatsako už atsakovo padarytą nusikaltimą;

5.3. VK Sutarties pagrindu gauti paskolos pinigai faktiškai panaudoti abiejų sutuoktinių susitarimu, t. y. šeimos interesais. tiek refinansavimas buvo skirtas padengti Atsakovams sudarius santuoką esančioms skoloms, tiek automobilio pirkimas buvo bendras Atsakovų sprendimas, ką įrodo visos faktinės aplinkybės. Atsakovo paskolos sutarties refinansavimas leido sumažinti šeimos įsipareigojimų apimtį ir leido nukreipti lėšas Automobilio nuomai, gyvenimui, ar kitoms šeimos reikmėms, todėl savo faktine prasme taip pat yra sudarytas šeimos interesais. Atsakovė žinojo apie Automobilio pirkimą, mokėjo įmokas už Automobilio išperkamąją nuomą, todėl net jei dalis pinigų buvo panaudota refinansavimui, kita dalis buvo panaudota Automobilio pirkimui. Jeigu nebūtų buvę paskolos, atsakovės pinigai, tokie kaip atsakovės santaupos ar vestuvių metu gauti pinigai, kurie tariamai buvo panaudoti Automobilio pirkimui, būtų panaudoti kitoms šeimos išlaidoms, tokioms kaip pragyvenimui, komunaliniams mokesčiams, maistui. Atsakovės minimi pinigai buvo laikomi grynais, todėl nėra įrodymų, kad būtent iš aptartų lėšų atsakovai pirko Automobilį, ar paneigtų, kad paskola, kurios lėšų perdavimas byloje yra grindžiamas rašytiniais įrodymais – banko pavedimais – nepanaudota Automobilio įsigijimui. Tik gavus paskolą, atsakovai įsigijo Automobilį. Atsakovė nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų, jog ir be paskolos atsakovai būtų įsigiję Automobilį.

6. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-08-10, ieškovės atstovas (advokatas) Vincentas Zabulionis palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus bei argumentus (garso įrašo takelio 00:10:48 min.–00:22:36 min.; 02:38:51 min.–02:50:00 min.). Papildomai paaiškino, kad ieškinio reikalavimus palaiko visoje apimtyje. Dėl atsakovės G. S. epizodo palaiko poziciją, kad atsakovė G. S. yra solidarioji atsakovė. Ieškovė neturi pozityviosios įstatyminės pareigos nustatyti atsakovės G. S. tapatybę, kadangi atsakovės G. S. nėra paskolos gavėja. Prieš suteikiant paskolą vertinti tiek atsakovo E. S., tiek G. S. pajamos. Tai, kad atsakovės G. S. sutikimas suklastotas yra ne ieškovės, o atsakovo E. S. atsakomybė. Ieškovė nėra tinkamas atsakovas dėl padaryto nusikaltimo. Paskola panaudota šeimos poreikių tenkinimui. Automobilį įsigijo šeima. Automobilio pirkimo – pardavimo sutarties vykdymas bylai nereikšmingas. Automobilis naudojamas buvo šeimos poreikiams. Paskolos sandoris sudarytas tiek dėl Automobilio pirkimo, tiek dėl refinansavimo. Refinansavus atsakovo E. S. finansinius įsipareigojimus sumažėjo šeimos finansinių įsipareigojimų apimtis. Refinasavimu šeima lėšas gali sutaupyti, kadangi nebereikia nukreipti lėšų kitų finansinių įsipareigojimų grąžinimui. Nesvarbu, kad gauta paskola buvo dengtos asmeninės atsakovo E. S. prievolės, nes šeima vis tiek mažėjo šeimos finansiniai įsipareigojimai. Tai, kad Automobilis pirktas už grynuosius pinigus neįrodyta. Pageidauja, jog nutartis, kuria buvo išdėstytas piniginės prievolės mokėjimas, būtų panaikinta, kadangi E. S. nesąžiningas ir piniginių prievolių nemoka. Mokėjimai iš atsakovo E. S. pusės vyksta tik priverstinai antstoliui išieškojus lėšas. Nutartyje, kuria išdėstytas sprendimo vykdymas (priteistos skolos mokėjimas dalimis), nepasisakyta dėl priteistų 18 proc. palūkanų (kas sudaro 3 765 Eur per metus; per 5 metus sudarytų 18 825 Eur) priteisimo.

7. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-08-10, atsakovės atstovas (advokatas) Andrius Bambalas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus bei argumentus (garso įrašo takelio 01:01:35 min.–01:43:10 min.). Papildomai paaiškino, kad ieškovė neįrodė, jog paskola buvo skirta ir būtina tenkinti šeimos poreikiams. Atsakovė G. S. nedavė sutikimo E. S. sutikimo sudaryti paskolos sandorį. Atsakovė G. S. taip pat nepatvirtino ir paskolos sudarymo sandorio. Ieškovė suteikė paskolą ne šeimos poreikių tenkinimui, bet E. S. prisiimtų paskolų refinansavimui. Ieškovė žinojo, jog atsakovas E. S. turėjo finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Atsakovai santuoką iki VK Sutarties sudarymo buvo sudarę neseniai, todėl galėjo ir nežinoti apie vienas kito finansinius įsipareigojimus. Paskolos pinigai nepanaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Kai antstoliai taikė areštą atsakovės G. S. banko sąskaitai, tuomet G. S. pradėjo aiškintis aplinkybes, kodėl atsakovės sąskaitoms buvo taikytas areštas. Ieškovė žinojo, kad skolina pinigus asmeniui (atsakovui E. S.), kuris jau turėjo finansinių įsipareigojimų kitiems asmenims. Lėšos nurašomos tik iš atsakovės. Atsakovė G. S. apie sudarytą paskolos sutartį nežinojo.

8. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-08-10, atsakovė G. S. palaikė prieštaravimuose suformuluotus reikalavimus bei nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino (garso įrašo takelio 01:43:20 min.–02:07:00 min.), jog Automobilis buvo seniai planuotas pirkinys. Automobilį planavo įsigyti dar prieš vestuves. Lėšos Automobiliui buvo taupomos iš seniau (dalis pinigų buvo išgryninama ir atidedama taupymui), dalis pinigų gauti per vestuves grynaisiais pinigais iš vestuvėse dalyvavusių svečių. Pradinį įnašą Automobiliui surinko savarankiškai. Apie turimus finansinius įsipareigojimus atsakovas E. S. nepasakojo nei prieš vestuves, nei po vestuvių. Gyvenant kartu buvo pasiskirstė kas už ką moka (atsakovas E. S., pvz., turėjo mokėti už buto nuomą). Neįtarė, kad atsakovas E. S. būtų skolinęsis ar turėjo kitų priklausomybių. Abu dirbo, atsakovė dirbo itin daug. Apie taikytą areštą sužinojo 2021-05-09: buvo taikytas 25 000 Eur areštas banko sąskaitai. Iš pradžių E. S. nurodė, jog apie finansinius įsipareigojimus (skolas) nežino, tačiau vėliau pripažino, kad pinigus skolinosi. Atsakovas E. S. žadėjo, jog įsiskolinimų klausimą išspręs savarankiškai, tačiau problema liko neišspręsta ir atsakovė pati ėmėsi inciatyvos aiškintis aplinkybes. Antstoliai paaiškino, jog finansiniai įsipareigojimai iš atsakovės išieškomi vadovaujantis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės principu. Apie suklastotą parašą sužinojo vėliau, po kokių dvejų mėnesių. Paaiškėjus dokumentų klastojimo faktui atsakovė pati kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Baudžiamoji byla užsibaigė atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės. Vėliau jau ir bendri draugai pasipasakojo, kad atsakovas E. S. dažnai skolindavosi pinigines lėšas iš įvairių fizinių asmenų (draugų, pažįstamų, atsakovės brolio). Paskui ir pats E. S. prisipažino, jog finansinių įsipareigojimų (skolų) faktą slėpė. Atsakovas E. S. prisipažino, jog sukūrė ir fiktyvų elektroninį paštą, taip pat paimdavo procesinius dokumentus iš teismo. Šeimoje buvo toks modelis, jog už viską apsimokėdavo daugiau mažiau savarankiškai iš savo gaunamų pajamų. Išaiškėjus atsakovo E. S. finansinių įsipareigojimų (skolų) faktui atsakovai sudarė povedybinę sutartį. Tai, kad Automobilis bus perkamas lizingu iš UAB „BRC“ žinojo ir tam neprieštaravo. Žinojo, jog už Automobilį reiks įmokėti pradinį įnašą, o vėliau mokėti mėnesines lizingo įmokas (su E. S. susitarė, kad pusę kiekvieno mėnesio įmokos sumos perves E. S.). Iš savo uždirbamų pajamų galėjo sau leisti išsimokėti už Automobilį. Pradinis įnašas už Automobilį buvo padarytas grynais pinigais, kurie buvo sutaupyti. Už Automobilio pirkimą atsakingas buvo atsakovas E. S.. Didžioji dalis sutaupytų lėšų buvo iš atsakovės banko sąskaitos išgryninti per tam tikrą laiką pinigai bei vestuvių proga surinkti pinigai (dovana). Atsakovas E. S. turėjo prisidėti minimaliai. Bendro biudžeto su atsakovu E. S. neturėjo. Su antstole iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) nesusirašinėjo. Su dokumentais vykdomojoje byloje susipažino per Antstolių informacinę sistemą, fiziškai iš antstolės dokumentų negavusi. Automobilio pirkimo dieną atsakovė paklausė atsakovo E. S. ar pastarasis įnešė pinigų į sąskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-08-10, atsakovas E. S.:

9.1. dėl faktinių aplinkybių, susijusių su finansiniais įsipareigojimais paaiškino (garso įrašo takelio 02:07:50 min.–02:22:00 min.), jog elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) sukurtas apgaulės būdu ir atsakovė G. S. apie aptartos elektroninės pašto dėžutės sukūrimą nieko nežinojo. Procesiniai dokumentai buvo atsiųsti į atsakovo deklaruota gyvenamąją vietą ir juos (procesinius dokumentus) priėmė atsakovo tėvai. Neatsimena, ar už Automobilį mokėjo grynais pinigais. Didžioji dalis 5 000 Eur, kuriuos išsigrynino 2019-04-12, buvo skirta kreditorių (fizinių asmenų, pvz., S. K.) finansiniams įsipareigojimams (skoloms) dengti ir tik nedidelė dalis (iki 500 Eur) iš aptariamų lėšų galėjo būti panaudotos Automobilio įsigijimui. (duomenys neskelbtini) darbovietėje uždirbdavo iki 1 500 Eur. Pakliuvo į tokią situaciją, kuomet pradelstus kreditus (skolas) padengdavo imdamas naujus kreditus. Su „IPF Digital Lietuva“ paskolą sudarė iki santuokos sudarymo. Turėjo finansinių įsipareigojimų pagal vekselius ir iki santuokos sudarymo. Finansiniai įsipareigojimai susidarė iš esmės dėl vartojimo poreikio (maistas, paslaugos, vakarėliai ir pan.). Atsakovei G. S. dėl savo finansinių įsipareigojimų nesakė dėl asmeninių priežasčių. Grynieji pinigai Automobiliai namuose buvo kaupiami (taupomi);

9.2. dėl aplinkybių, susijusių su teismo sprendimo įvykdymo išdėstymu paaiškino (garso įrašo takelio 02:24:50 min.–02:38:50 min.), jog nesutinka su nutarties dėl sprendimo vykdymo išdėstymo panaikinimo. Dirba dvejuose darbuose, todėl apie 400 Eur galėtų mokėti. Turto neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

10. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-12-21 preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12144-239/2020 dalies, kuria konstatuotas piniginės prievolės, kylančios iš VK Sutarties, solidarumas ir atsakovės G. S. atžvilgiu bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-02-03 nutarties dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-12-21 preliminariu teismo sprendimu priteistos piniginės prievolės išdėstymo (ne)pagrįstumo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 7–8 dalys, 260 straipsnis, 284 straipsnis, 430 straipsnio 6 dalis).

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimui

11. Nustatyta, kad:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. teisme 2020-12-09 gautas (užregistruotas 2020-12-10) ir 2020-12-11 priimtas (CPK 137 straipsnio 1 dalis) ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ ieškinys, kuriame ieškovė prašė: i) priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų E. S. ir G. S. 11 212,43 Eur negrąžintos paskolos; ii) priteisti solidariai iš atsakovų E. S. ir G. S. ieškovės naudai 5 430,29 Eur palūkanų, įskaitant 3 875,21 Eur negautų palūkanų pajamų; iii) priteisti solidariai iš atsakovų E. S. ir G. S. ieškovės naudai 4 074,40 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio, įskaitant 3 333,60 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų; iv) priteisti solidariai iš atsakovų E. S. ir G. S. ieškovės naudai 117,15 Eur mokėjimo palūkanų; v) priteisti solidariai iš atsakovų E. S. ir G. S. ieškovės naudai 82,79 Eur delspinigių; vi) priteisti solidariai iš atsakovų E. S. ir G. S. ieškovės naudai 18 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; vii) priteisti solidariai iš atsakovų E. S. ir G. S. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. f. 1, f. l. 1–10);

11.2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-12-21 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų E. S. ir G. S. 11 212,43 Eur negrąžintos paskolos, 5 430,29 Eur palūkanų, 4 074,40 Eur tarpininkavimo mokesčio, 117,15 Eur mokėjimo palūkanų, 82,79 Eur delspinigių, 18 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 20 917,06 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020-12-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 935 Eur bylinėjimosi išlaidas (el. b. f. 1, f. l. 14–17);

11.3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-02-03 nutartimi atsakovo E. S. prašymą tenkino iš dalies ir išdėstė preliminariu sprendimu priteistos sumos išieškojimą 5 metams, mokant kiekvieną mėnesį po 397,53 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant – 397,79 Eur ieškovės naudai (el. b. f. 1, f. l. 55–57);

11.4. ieškovė 2021-02-15 teismui padavė prašymą išduoti vykdomuosius raštus (el. b. f. 1, f. l. 67). Teismas ieškovės prašymą tenkino ir vykdomuosius raštus 2021-02-17 išdavė (el. b. f. 1, f. l. 71–78);

11.5. teisme 2022-05-13 gautas atsakovės prašymas dėl proceso atnaujinimo (el. b. f. 1, f. l. 87–95);

Žemesnės instancijos teismas

11.6. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-06-22 nutartimi atnaujintas procesas civilinės bylos Nr. e2-12144-239/2020 dalyje, susijusioje su ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ reikalavimu priteisti piniginę prievolę solidariai ir iš atsakovės G. S. (el. b. f. 1, f. l. 143–152).

Dėl piniginės prievolės, kylančios iš sutarties, solidarumo

12. Atnaujintame bylos procese pagrindinis ginčas kilęs dėl piniginės prievolės, kylančios iš VK Sutarties, solidarumo atsakovės G. S. atžvilgiu: atsakovė G. S. teigia, jog nors atsakovė ir yra atsakovo E. S. sutuoktinė, tačiau dėl to, kad atsakovas E. S. suklastojo atsakovės G. S. parašą ant paraiškos, kuria atsakovas E. S. užpildė siekdamas gauti paskolą (kreditą), negali būti laikytina solidariąja skolininkė. Visgi, ieškovė UAB „Bendras finansavimas“ laikosi priešingos pozicijos ir argumentuoja, jog neprivalo prisiimti neigiamų padarinių už atsakovo E. S. padarytą nusikalstamą veiką bei, atsižvelgus į tai, kad vartojimo kreditas vis tiek buvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui, atsakovė G. S. laikytina solidariu skolininku su atsakovu E. S..

13. Teismas nustatė, kad (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 428 straipsnio 5 dalies 1 punktas):

13.1. tarp atsakovo E. S. ir G. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (el. b. f. 2, f. l. 25–26; f. 3, f. l. 172);

13.2. atsakovas E. S., kaip kredito gavėjas, elektroniniu būdu pateikė Vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_(duomenys neskelbtini), sudarytą 2019-04-04 14:34 platformoje www.gosavy.com (toliau – Paraiška) dėl iš viso 12 000 Eur vartojimo kredito, kuris skirtas refinansavimui tokia tvarka: 4 107,95 Eur refinansuoti UAB „IPF Digital Lietuva“ kreditą ir 7 892,08 Eur refinansuoti kreditą (duomenys neskelbtini) (žr. 1-ą ieškinio priedą) (el. b. f. 1, f. l. 11, 115; f. 4, f. l. 106–112)). Atsakovo E. S. sutuoktinė G. S. 2019-03-28 prie atsakovo E. S. Paraiškos pateikė sutikimą, kad sutuoktinis sudarytų VK Sutartį pagal pateiktą Paraišką, kuriame patvirtinta, kad prašomas vartojimo kreditas yra būtinas šeimos poreikių tenkinimui ir duotas sutikimas tvarkyti savo asmens duomenis:

(duomenys neskelbtini) (el. b. f. t. 1, f. l. 11) (9-as ieškinio priedas)

13.3. bylos duomenis rodo, kad 4 107,95 Eur suma buvo sumokėta tiesiogiai UAB „IPF Digital Lietuva“ (el. b. f. 1, f. l. 115) ir 7 892,05 Eur išmokėti tiesiogiai į atsakovo E. S. sąskaitą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. f. 2, f. l. 67);

13.4. iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros baudžiamosios bylos Nr. 01-1-41660-21 medžiagos nustatyta (el. b. f. 4, f. l. 68–189), kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos 2022-02-22 rezoliucija buvo patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) 2022-02-22 nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-41660-21 E. S. atžvilgiu perduodant E. S. pagal laidavimą A. S. atsakomybėn vienerių metu laikotarpiui (el. b. f. 4, f. l. 162–165). 2022-02-22 nutarime konstatuota, jog E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. E. S. 2019-03-28 tam, kad gautų 12 000 Eur paskolą iš UAB „Bendras finansavimas“, 2019-03-28 UAB „Bendras finansavimas“ aptarnavimo specialistui jam (E. S.) elektroniniu paštu atsiuntus sutuoktinio sutikimo sudaryti vartojimo kredito sutartį blanką, sutikimą pats be sutuoktinės G. S. žinios ir sutikimo užpildė, t. y. įrašė G. S. asmens kodą bei pats pasirašė jos (G. S.) vardu, pavarde ir parašu, šį dokumentą (sutuoktinio sutikimą – apylinkės teismo pastaba) elektroniniu paštu išsiuntė atgal UAB „Bendras finansavimas“ ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą ir jį (dokumentą) panaudojo. Aptartas 2022-02-22 nutarimas, patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjos rezoliucija, įsiteisėjęs;

13.5. transporto priemonės „Audi A6“ (Automobilio) įsigijimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta 2019-05-16 atsakovo E. S. vardu su UAB „BRC finance“: bendra sandorio kaina 22 141,99 Eur, kuri susideda iš 4 324,346 Eur užstato (pradinio įnašo), 306,80 Eur administravimo mokesčio ir 15 340 Eur Automobilio vertės; sandorio terminas – nuo 2019-05-16 (pirma įmoka 4 631,15 Eur) iki 2024-06-01 (iš viso 60 įmokų po 291,85 Eur) (el. b. f. 4, f. l. 3–20);

13.6. UAB „BRC finance“ 2020-11-23 pranešimu informavo atsakovą E. S., jog transporto priemonės įsigijimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis dėl laiku neapmokamų kasmėnesinių įmokų nutraukiama nuo 2020-11-23 (el. b. f. 2, f. l. 21). Po sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo atsakovė G. S. 2020-12-17 sudarė Automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) savo vardu (daikto vertė – 8 770,60 Eur, bendra mokama suma – 12 265,56 Eur; terminas – nuo 2020-12-17 iki 2024-06-01; mokėjimų skaičius – 42, bendra mokama mėnesio suma – 292,04 Eur) (el. b. f. 2, f. l. 22–23).

14. Prievolės solidarumas reiškia reikalavimo (pareigos) nedalomumą esant asmenų (skolininkų) daugetui (žr. Mikelėnas, V. Prievolių teisė. Pirmoji dalis. Vilnius, Justitia, 2022, p. 123). Solidarios prievolės (pareigos) atveju kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją (prievolę/pareigą) visą, tiek jos (prievolės/pareigos) dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Bendra taisyklė yra ta, jog prievolės solidarumas nepreziumuojamas, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, t. y. solidarioji prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarumo prezumpcija nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

15. Pastebėtina, jog sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles: bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios ir dalinės, todėl galimos įvairios sutuoktinių atsakomybės pagal jų (sutuoktinių) turtines prievoles modifikacijos. Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs tik vienas iš sutuoktinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-477-686/2016, nutarties 19–21 punktus). Pastebima, jog įstatymas, siekdamas apsaugoti turtinius kreditoriaus interesus, tam tikrais atvejais nustato ir sutuoktinių solidariąja atsakomybę pagal bendras sutuoktinių prievoles ir prievoles šeimos interesais (žr. Mikelėnas, V. Prievolių teisė. Pirmoji dalis. Vilnius, Justitia, 2022, p. 131–132). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reguliuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2–3 dalys) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-477-686/2016, nutarties 22 punktą).

16. Teismas nenustatė, o šalys ir neįrodinėjo, kad nagrinėjamos bylos kontekste atsakovės G. S. solidarumas būtų kildinamas CK 6.6 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių pagrindu.

17. CK 3.109 straipsnis numato ir solidariųjų sutuoktinių prievolių reguliavimą: i) kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis); ii) solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) ar sandoris yra būtinas ir ar jis (sandoris) atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali; ii) terminas „sandoris bendriems šeimos poreikiams tenkinti“ savo prasme yra platesnė nei „sandoris šeimos namų ūkiui išlaikyti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2013). Apylinkės teismas papildomai, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos kontekstą, pastebi, jog teisminėje praktikoje sutuoktinio sutikimas gali būti įformintas ne tik rašytu, bet ir faktiškai, t. y. konkliudentiniais veiksmais (pvz., pritariant kito sutuoktinio sudarytam sandoriui priimant turtinę naudą) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020, nutarties 32 punktą).

18. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog sutuoktiniai (atsakovai E. S. ir G. S.) nepilnamečių vaikų neturi. Tai reiškia, jog solidarumas pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintą formuluotę „užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą“ aptariamos bylos kontekste negali būti kildinamas. Faktinių aplinkybių kontekste aktuali yra CK 3.109 straipsnio 2 dalies nuostatoje esanti gramatinė formuluotė „kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį“. Jau minėta, kad aptariama gramatinė formuluotė vertinamojo pobūdžio. Apylinkės teismo įsitikinimu, atsakovų E. S. ir G. S. šeimos ūkio išlaikymui VK Sutarties sudarymas nebūtinas. Tokią išvadą teismas daro todėl, kad VK Sutarties sudarymo momentu (2019-04-10) tiek atsakovas E. S., tiek atsakovė G. S. buvo dirbantys asmenys, t. y. turėjo pajamų iš darbo teisinių santykių (el. b. f. 2, f. l. 56–59). Atsakovai nepilnamečių išlaikytinių neturėjo. Teismas pastebi, jog atsakovai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovei, prieš sudarant VK Sutartį su atsakovu E. S., buvo žinoma aplinkybė apie dar iki santuokos sudarymo turėtus 8 216,46 Eur finansinius įsipareigojimus (sudarytos kredito sutarys 2018-03-30, 2018-06-21 ir 2018-08-15) (el. b. f. 2, f. l. 62–64). Aptarta faktinė aplinkybė reiškia, jog iki santuokos įregistravimo atsiradusios piniginės prievolės negali būti tenkinamos iš bendro sutuoktinio turto ir laikytinos asmeninėmis vieno sutuoktinio prievolėmis (finansiniais įsipareigojimais) (CK 3.110 straipsnio 1 dalis). Kadangi kiekvienas iš atsakovų gaudavo stabilų atlyginimą (atsakovė G. S. apie 1 000 Eur, o atsakovas E. S. apie 1 200 Eur–1 500 Eur), todėl labiau tikėtina, jog atsakovų šeimoje galėjo būti toks modelis, kai kiekvienas iš sutuoktinių savo asmeniniais (pragyvenimo) poreikiais rūpindavosi pats (individualiai), nesiteiraudamas kito sutuoktinio nuomonės (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (civiliniame procese galioja tikėtinumo taisyklė (tikimybių pusiausvyros principas), kuri reiškia, jog išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo (fakto) nebuvus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022, nutarties 83 punktą)). Kokių nors kitų aplinkybių, kurios indikuotų, kad VK Sutarties sudarymas būtų buvęs reikalingas šeimos namų ūkiui išlaikyti (pvz., būstui įsigyti ar nuomoti, didesnėms gydymo išlaidoms, didesnėms buities daiktams įsigyti), teismas nenustatė, tokių aplinkybių neįrodė ir ieškovė. Pirmosios instancijos teismas sprendžia, jog atsakovei G. S. CK 3.109 straipsnio 2 dalies nuostatos pagrindu, kuri nustato, jog sutuoktiniai atsako solidariai pagal ir kito sutuoktinio sudarytą sandorį, būtiną išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, nekyla solidari pareiga atsakyti pagal atsakovo E. S. prisiimtą piniginę prievolę VK Sutarties pagrindu.

19. Pasisakant dėl atsakovės G. S. solidarumo VK Sutarties atžvilgiu CK 3.109 straipsnio 3 dalies nuostatos kontekste pažymėtina, jog atsakovo E. S. atžvilgiu priimtas šio procesinio sprendimo momentu galiojantis Nutarimas (el. b. f. 4, f. l. 162–166), kuriame konstatuota, kad atsakovas E. S. suklastojo (padirbo) 2019-03-28 sutuoktinės G. S. rašytinį sutikimą (el. b. f. l. 4, f. l. 112), kuris buvo pateiktas ieškovei ir ieškovė, vadovaudamasi aptartu suklastotu atsakovės G. S. sutikimu, sudarė VK Sutartį su atsakovu E. S., suteikdama atsakovui E. S. iš viso 12 000 Eur kreditą (paskolą). Akivaizdu, jog suklastotas rašytinis 2019-03-28 atsakovės G. S. sutikimas negali būti laikomas sukeliančiu teisines pasekmes atsakovei G. S.. Civilinėje teisėje galioja bendrasis principas, jog iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex iniuria non oritur ius) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, nutarties 37 punktą), kuris nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste legitimuoja atsakovės G. S. poziciją, jog rašytinis sutikimas VK Sutarčiai sudaryti iš sutuoktinės negautas ir 2019-03-28 rašytinio sutikimo pagrindu solidarioji atsakovės G. S. prievolė pagal VK Sutartį nekyla.

20. Visgi, ieškovė įrodinėja, kad net ir nesant atsakovės G. S. 2019-03-28 rašytinio sutikimo dėl VK Sutarties Sudarymo, atsakovas E. S. VK Sutarties pagrindu gautą 12 000 Eur paskolą (kreditą) panaudojo šeimos poreikiams tenkinti. Kadangi CK nepateikia šeimos poreikių kategorijos apibrėžties ar (bent jau) pavyzdinio sąrašo, todėl, jau minėta, šeimos poreikių samprata individuali, kas reiškia, jog įstatymų leidėjas šeimos poreikių apibrėžti paliko plėtoti (vertinti) teisminei praktikai kiekvienos bylos individualių faktinių aplinkybių kontekste (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Teismas, analizuodamas ieškovės atsakovui E. S. suteikto 12 000 Eur kredito (paskolos) panaudojimą, pastebi, jog 4 107,95 Eur (iš 12 000 Eur) buvo panaudoti atsakovo E. S. paskolai, sudarytai su UAB „IPF Digital Lietuva“ refinansuoti (el. b. f. 1, f. l. 115; f. 4, f. l. 111). Ir nors į bylą nepateikta tarp atsakovo E. S. ir UAB „IPF Digital Lietuva“ sudaryta sutarties, tačiau paties ieškovės pateikti duomenys leidžia spręsti, jog atsakovas E. S. finansinius įsipareigojimus su UAB „IPF Digital Lietuva“ prisiėmė dar iki santuokos sudarymo (t. y. iki (duomenys neskelbtini)) (žr. el. b. f. 2, f. l. 62–63). Tokią aplinkybę patvirtino ir pats atsakovas E. S. teismo posėdžio, vykusio 2022-08-10, metu. Aptartos faktinės aplinkybės įgalina pirmosios instancijos teismą spręsti, jog atsakovas E. S. 4 107,95 Eur iš 12 000 Eur gautos paskolos (kas sudaro apie 34,23 proc.) panaudojo ne šeimos, o išimtinai savo asmeninėms piniginėms prievolėms, atsiradusioms iki santuokos sudarymo, tenkinti. Likusi 7 892,05 Eur (iš 12 000 Eur) paskolos dalis atsakovui E. S. buvo įmokėta į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-04-10 (el. b. f. 2, f. l. 67). Apylinkės teismas pastebi, jog atsakovo E. S. banko sąskaitos išrašas rodo, jog po 7 892,05 Eur sumos 2019-04-10 įnešimo: i) 800 Eur buvo išsigryninta 2019-10-04 18:08 val.; ii) 700 Eur buvo pervesti į kitą atsakovo E. S. sąskaitą; iii) 55,28 Eur 2019-04-12 sumokėti BnP Finance; iv) 83,65 Eur sumokėta UAB „Mokilizingas“ 2019-04-12; v) 93,18 Eur sumokėta AB „Telia Lietuva“ 2019-04-12; vi) 948 Eur sumokėta ieškovei 2019-04-12; vii) 250 Eur sumokėta S. K. 2019-04-19; viii) 5 000 Eur išsigryninti 2019-04-12. Viena vertus, sutiktina su ieškovės atstovo išsakytais teiginiais, jog aptariamu atveju neįmanoma nustatyti kur ir kaip buvo išleisti atsakovo gauti 7 892,05 Eur. Visgi, matyti, jog laikotarpiu nuo 2019-04-10 (kai į atsakovo E. S. sąskaitą buvo įmokėta 7 892,05 Eur suma) iki 2019-04-12 atsakovas E. S. išleido 7 930,11 Eur (800 Eur + 700 Eur + 55,28 Eur + 83,65 Eur + 93,18 Eur + 948 Eur + 250 Eur + 5 000 Eur). Aptarta aplinkybė rodo, jog atsakovas E. S. 2 (dviejų) dienų bėgyje netgi išleido daugiau (7 930,11 Eur), nei ieškovė pervedė atsakovui (7 892,05 Eur) (teismas atsižvelgia į aplinkybę, jog 2019-04-10 atsakovas gavo 1 307,20 Eur atlyginimą, todėl tam tikra pinigų suma galėjo disponuoti laisvai). Atsakovo E. S. sąskaitos analizė rodo, jog didžioji dalis piniginių lėšų išsigryninta (5 800 Eur), dalis lėšų skirta atsiskaityti su kreditoriais BnP Finance, Mokilizingas, UAB „Bendras Finansavimas“ (ieškovei) ir S. K. (55,28 Eur + 83,65 Eur + 948 Eur + 250 Eur (iš viso 1 336,93 Eur)) ir tik 93,18 Eur buvo sumokėti AB „Telia Lietuva“ už paslaugas, kurias teismas, vadovaudamasis tikėtinumo principu, pripažįsta suma, skirta šeimos poreikių tenkinimui. Analizuojant atsakovo E. S. sąskaitą už laikotarpį nuo 2019-04-04 iki 2019-10-15 (el. b. f. 2, f. l. 65–76) apylinkės teismas nenustatė kokių nors didesnių atsakovo pirkinių (iš esmės vyrauja smulkios išlaidos). Teismo įsitikinimu, ir likusi 7 892,05 Eur suma iš esmės nepanaudota šeimos poreikių tenkinimui. Viena vertus, sutiktina su ieškovės atstovu, jog tam tikra dalis paskolos galėjo atsakovo E. S. būti panaudota šeimos poreikių tenkinimui (ir pats atsakovas E. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog 500 Eur iš gauto kredito (paskolos) galėjo būti panaudota Automobilio pirkimui, tam tikra dalis lėšų galėjo būti panaudota smulkiems pirkiniams (kavinės ir pan.)), tačiau teismo vertinimu, šeimos poreikiams panaudota suma buvo neesminė, t. y. iš 12 000 Eur šeimos poreikiams buvo skirta tik labai nedidelė dalis). Natūralu, jog atsakovė G. S., atsakovui E. S., panaudojus tik nedidelę dalį piniginių lėšų šeimos poreikiams tenkinti, galėjo ir nesuvokti gaunamos turtinės (ar kitokios) naudos. Juolab, kad teismo posėdžio metu ir pati G. S. nurodė, jog neįprasto atsakovo E. S. elgesio nepastebėjo (nepirktos brangios dovanos, nesilankyta prabangiose restoranuose, nepirkti brangūs daiktai).

21. Analizuojant Automobilio pirkimo aplinkybes matyti, jog sutartis dėl Automobilio (Audi A6) tarp atsakovo E. S. ir UAB „BRC Finance“ buvo sudaryta 2019-05-16 (el. b. f. 4, f. l. 3–20), t. y. praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po 2019-04-10, kuomet atsakovui E. S. ieškovė į atsakovo sąskaitą pervedė 7 892,05 Eur. Viena vertus, sutiktina su ieškovo atstovu, jog objektyviai neįmanoma patikrinti, ar Automobilio įsigijimui nebuvo panaudotos ieškovės skolintos lėšos. Kita vertus, atsakovė G. S. ir atsakovas E. S. nurodė, jog Automobiliui taupė dar iki vestuvių, paskui, vestuvių proga, gavę dovanų ir tokiu būdu įsigijo transporto priemonę (Automobilį). Aptartus teiginius atsakovė G. S. įrodinėjo ir savo banko sąskaitos išrašais (žr. el. b. f. 2, f. l. 10–13). Teismo įsitikinimu, atsakovės G. S. versija neatrodo neįtikinama ar prieštaraujanti byloje esančiai rašytinei medžiagai. Natūralu, jog kiekvienas asmuo, gaudamas su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas, neturėdamas didelių finansinių įsipareigojimų, gali sau leisti taupyti didesnės ar mažesnės vertės pirkiniui. Juolab, jog visuotinai žinoma aplinkybė, kad vestuvių proga dažnu atveju dovanojami grynieji pinigai (visgi, objektyviai patikrinti aptartos versijos galimybės nėra), todėl atsakovės G. S. versija, jog Automobilis buvo įgytas dar iki santuokos pradėtų taupyti lėšų neatrodo neįtikinama versija. Juolab, kad pradinis įnašas už Automobilį siekė 4 631,15 Eur, o atsakovė G. S. teismui pateikė sąskaitų išrašus iš kurių matyti, jog galimai buvo galima atsakovei sutaupyti 1 980 Eur ( 1 050 Eur + 930 Eur; žr. el. b. f. 2, f. l. 10–13). Imant domėn galimą atsakovo E. S. indėlį (apie 500 Eur) ir galimai vestuvėse gautas lėšas, labai tikėtina, jog Automobilio įsigijimui galėjo būti panaudotos ir šeimoje sutaupytos, o ne atsakovo E. S. VK Sutarties pagrindu gautos lėšos (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovės atstovas teigė, kad pagal VK Sutartį gautos lėšos padėjo sutaupyti šeimai ir šeima galėjo skirti likusias lėšas savo šeimos poreikių tenkinimui. Viena vertus, sutiktina su ieškovės atstovo pozicija, jog bendru atveju pagal kredito sutartį gautos lėšos, pvz., skirtos buvusių skolų refinansavimui ar kitų poreikių tenkinimui, vienareikšmiškai sutaupo šeimai finansų. Visgi, šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog atsakovės G. S. sutuoktinis civiline prasme elgėsi nesąžiningai – suklastojo atsakovės G. S. sutikimą kreditui (paskolai) gauti ir labai tikėtina, jog neinformavo (nepranešė) atsakovės G. S. apie turėtus finansinius įsipareigojimus, įgytus dar iki santuokos (šiame procesiniame dokumente jau pasisakyta, kad prieš sudarant VK Sutartį ieškovė žinojo aplinkybę apie atsakovo E. S. iki santuokos priimtus finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams). Dar daugiau, pats atsakovas E. S. teismui paaiškino, jog turėjo finansinių įsipareigojimų ir fiziniams asmenims, taip pat įsipareigojimų pagal vekselius. Visos aukščiau aptartos aplinkybės formuoja teismo įsitikinimą, jog pagal VK Sutartį gautos lėšos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Apylinkės teismo vertinimu, atsakovė G. S. negali būti laikytina solidariai atsakinga kartu su atsakovu E. S., kuris sutartį su ieškove sudarė panaudodamas ir apgaulės elementus (pateikdamas suklastotą/padirbtą dokumentą), taip pat nuo savo sutuoktinės nuslėpdamas esmines aplinkybes apie savo turimus finansinius įsipareigojimus.

Žemesnės instancijos teismas

22. Atsakovės G. S. taip pat teigė, jog negali būti solidari dar ir dėl to, kad nėra VK Sutarties šalimi. Viena vertus, teismas sutinka su atsakove G. S., kad atsakovė G. S. nėra VK Sutarties šalimi (CK 6.154 straipsnio 1 dalis) (civilinėje teisėje galioja sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją (sutartį) sudariusiems asmenims, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021, nutarties 23 punktas). Kita vertus, solidarumas nesiejamas išimtinai su sutarties sudarymu, kadangi solidari pareiga gali atsirasti ir ex lege (liet. įstatymo) (pvz., CK 3.109 straipsnio 3 dalis) pagrindu net ir nesant sandorio šalimi (taip pat žr. Mikelėnas, V. Prievolių teisė. Pirmoji dalis. Vilnius, Justitia, 2022, p. 145–146). Visgi, teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurios legitimuotų galimybę pripažinti atsakovę G. S. solidariąja atsakove pagal atsakovo E. S. santuokos metu sudarytą VK Sutartį įstatyminiais pagrindais.

23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog atsakovės G. S. prieštaravimai dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-12-21 preliminaraus sprendimo dalies, kuria teismas solidariąja atsakove pagal VK Sutartį nurodė ir G. S., yra nepagrįstas. Dėl šios priežasties Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-12-21 preliminarus sprendimas keičiamas nurodant, kad ieškovės ieškinys atsakovės G. S. atžvilgiu netenkinamas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Dėl iš atsakovo E. S. priteistos piniginės prievolės (į)vykdymo išdėstymo

24. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-02-03 nutartimi išdėstė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-12-21 preliminariu teismo sprendimu priteistos sumos išieškojimą 5 (penkeriems) metams, mokant kiekvieną mėnesį po 397,53 Eur (tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 53 ct), o paskutinį mėnesį sumokant 397,79 Eur (tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 79 ct) UAB „Bendras finansavimas“ naudai (el. b. f. 1, f. l. 55–57). Visgi, ieškovė proceso metu teismui suformulavo savarankiško pobūdžio procesinį prašymą panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-02-03 nutartį (el. b. f. 1, f. l. 111–114). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-06-17 nutartyje nurodė, jog aptartas ieškovės prašymas savo esme yra procesinis prašymas dėl nustatytos teismo procesiniu sprendimu vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284 straipsnis), todėl bus išnagrinėtas teismui priimant galutinį procesinį sprendimą atnaujintame procese (el. b. f. 1, f. l. 143–152). Aptartą prašymą panaikinti 2021-02-03 nutartį ieškovė palaikė ir teismo posėdžio, vykusio 2022-08-10, metu. Atsakovas E. S. su aptartu ieškovės procesinio pobūdžio reikalavimu nesutiko ir prašė netenkinti ieškovės prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo panaikinimo.

25. Visų pirma, apylinkės teismas vertina, jog nutartis, priimta CPK 284 straipsnio 1 dalies nurodytu pagrindu, savo esme yra tarpinio procesinio pobūdžio nutartis, t. y. nutartis, kuria iš esmės neišsprendžiama byla, o išsprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo (CPK 290 straipsnio 1 dalis). Ir nors Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-02-03 nutartis įsiteisėjusi, tačiau nei CPK, nei kitos įstatymo nuostatos expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) neįtvirtina draudimo teismui išspręsti klausimą dėl sprendimu priteistų piniginių prievolių išdėstymo įvykdymo tuo atveju, jei iš esmės pasikeičia aplinkybės, buvusios sprendimo įvykdymo išdėstymo momentu (CPK 3 straipsnio 7–8 dalys). Apylinkės teismo įsitikinimu, kadangi preliminarus sprendimas buvo pakeistas (ieškovės reikalaujama piniginė prievolė priteista ne solidariai iš atsakovų E. S. ir G. S., tačiau tik iš atsakovo E. S.), todėl sprendžiama, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-02-03 nutarties priėmimo metu. Dėl šios priežasties teismas klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo išsprendžia de novo (liet. iš naujo).

26. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą išdėstyti. Teisės jurisprudencijoje, analizuojant CPK 284 straipsnio 1 dalį:

26.1. nurodoma, kad aptariama proceso įstatymo nuostata įgalina teismą, priėmusį sprendimą, modifikuoti sprendimo priverstinį įvykdymą, t. y. nustatyti lengvatinį terminą įvykdyti piniginei prievolei, kuria skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais (žr. Driukas, A.; Jokūbauskas, Č.; Koverovas, P. et. al. Lietuvos Respublikos civilinio proceso komentaras. II dalis. Procesas Pirmosios instancijos teisme. III dalis. Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos bei nagrinėjimo ypatumai. Vilnius: Justitia, 2005, p. 214). Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas – tai teismo sprendimo priverstinio vykdymo galimybės nukėlimas tam tikram laikotarpiui (vėlesniam laikui); teismo sprendimo vykdymo išdėstymas – tai vykdymo veiksmų išdėstymas tam tikrais etapais (per tam tikrą laiko tarpą – apylinkės teismo pastaba) (žr. ir Kauno apygardos teismo 2012-03-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-681-658/2012; Driukas, A., Valančius, V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. III tomas. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2005, p. 799–800);

26.2. kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame (sprendime) nurodyta tvarka, kadangi teismo sprendimo nevykdymą gali lemti ir objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame (sprendime) nurodytu būdu. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo (sprendimo) įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka; ii) CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Ar tokios aplinkybės egzistuoja, yra fakto klausimas. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo/išdėstymo klausimą atsižvelgtina ir į tai, ar atidėjus/išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo (sprendimo) įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis (sprendimas) priimtas, lūkesčiai; sprendimo vykdymo atidėjimas/išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių (siektina išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019, nutarties 23 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

27. Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl ieškovės prašymo panaikinti preliminariu sprendimu priteistos piniginės prievolės iš atsakovo E. S. (iš atsakovo E. S. preliminariu sprendimu iš viso priteista 20 917,06 Eur fiksuota suma su 18 proc. metinėmis palūkanomis nuo aptartos sumos, tačiau šio procesinio sprendimo priėmimo momentu teismas neturi galimybės tiksliai apskaičiuoti atsakovo E. S. piniginės prievolės (skolos) likutį) išdėstymą, taikytą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-02-03 nutartimi, sutinka su ieškovės pastebėjimu dėl aptariamos nutarties ydingumo. Teismas pritaria ieškovės teiginiams, jog preliminariu sprendimu priteistos sumos išdėstytos nepasisakant dėl priteistų metinių 18 proc. palūkanų išieškojimo. Ir nors byloje esančių vykdomųjų bylų medžiaga rodo, jog priteistos 18 proc. metinės palūkanos išieškomos (patvarkymuose nurodoma vis didėjanti palūkanų suma) (el. b. f. 2, f. l. 81–128; f. 3, f. l. 1–183), tačiau 2021-02-03 nutarties rezoliucinė dalis nevisiškai tiksli, todėl turėtų būti tikslintina dalyje dėl priteistų palūkanų mokėjimo.

28. Kadangi ieškovė prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-02-03 nutartimi išdėstytą priteistos piniginės prievolės įvykdymą panaikinti, o atsakovas E. S. su aptartu ieškovės prašymu nesutiko, todėl teismas (į)vertina atsakovo E. S. turtinę padėtį galėjimo sumokėti priteistos piniginės prievolės (teismo sprendimo įvykdymo) kontekste. Teismas pažymi, jog ir pats ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, vykusio 2022-08-10, nurodė, kad iš atsakovo E. S. priteista pakankamai ženkli suma. Teismo posėdžio metu buvo analizuota atsakovo E. S. turtinė padėtis ir nustatyta, kad atsakovas E. S. dirba dvejose darbovietėse: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (el. b. f. 5, f. l. 16–18). Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) uždarbiauja laisvu metu, o kiekvieną kartą darbo sutartis sudaroma iš naujo. Atsakovas E. S. paaiškino, jog reikšmingu turto neturi, nepilnamečių išlaikytinių taip pat neturi, turi tik vieną finansinį įsipareigojimą ieškovei (kitų kreditorių neturi). Teismas, įvertinęs aptartus duomenis, sprendžia, jog atsakovo E. S. turtinė padėtis neleidžia įvykdyti visos priteistos piniginės prievolės išsyk. Teismo vertinimu, atsakovo E. S. turtinė padėtis iš esmės nuo tos, kuri buvo konstatuota 2021-02-03 nutartyje, nepasikeitė. Teismas sprendžia, jog civilinių santykių dalyvių status quo (liet. esamos padėties) teisinio poreikio keisti nėra. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas E. S. suklastojo (padirbo) atsakovės G. S. 2019-03-28 rašytinį sutikimą negali būti pagrindas atsisakyti išdėstyti teismo sprendimu priteistos piniginės prievolės išdėstymą per atitinkamą laikotarpį. Jokių kitų argumentų, išskyrus atsakovo E. S. nesąžiningumą suklastojant 2019-03-28 G. S. sutikimą, ieškovė nenurodė. Atsakovo E. S. kalti veiksmai įvertinti ir per baudžiamuosius teisinius santykius.

29. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog teisinio pagrindo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-02-03 nutartį nėra. Visgi, teismas sutinka, jog aptartos nutarties rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant pareigą atsakovui E. S. mokėti ir priteistas 18 proc. metines palūkanas. Kadangi procesinių palūkanų funkcija yra skatinti operatyvų teismo sprendimo vykdymą ir tikslus mokėtinos procesinių palūkanų sumos apskaičiavimas, už laikotarpį nuo šios procesinio sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos negalimas, nes nežinoma, kada skolininkas (atsakovas E. S.) visiškai atsiskaitys su kreditore (ieškove), todėl ir procesinių palūkanų mokėjimas neišdėstytinas (atsakovas E. S. turi teisę sumokėti visą priteistą sumą ir anksčiau nei sueis terminas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-02-03 nutartį). Konkrečią mokėtiną procesinių palūkanų sumą kiekvieną mėnesį apskaičiuoja antstolis vykdydamas teismo sprendimą pagal teismų praktikoje nusistovėjusį procesinių palūkanų apskaičiavimo modelį teismo sprendimo išdėstymo atveju (CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2007).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Nustatyta, kad ieškovė procese, pradėtame po atsakovės G. S. prašymo atnaujinti procesą, patyrė iš viso 3 940,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 000 Eur + 296 Eur + 2 644,80 Eur (el. b. f. 2, f. l. 29; f. 4, f. l. 21–24; f. 5, f. l. 8–9). Kadangi ieškovės reikalavimai atsakovės G. S. atžvilgiu atmesti, todėl ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalis).

31. Atsakovė G. S. teismui pateikė duomenis apie tai, jog už advokato teisinę pagalbą patyrė 3 230,70 Eur išlaidų (el. b. f. 1, f. l. 194–195). Kadangi atsakovė G. S. apsigynė nuo ieškovės reikštų reikalavimų, todėl iš ieškovės atsakovės G. S. naudai priteistinos visos atsakovės G. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas vertina, jog atsakovės G. S. išlaidos advokato pagalbai apmokėti racionalios, atsižvelgiant į bylos procesą (organizuoti du teismo posėdžiai žodinio proceso tvarka, teikti procesiniai dokumentai (prašymas dėl proceso atnaujinimo, rašytiniai paaiškinimai, taip pat byloje spręstų klausimų sudėtingumą.

32. Atsakovas E. S. preliminaraus teismo sprendimo neginčijo. Ir nors proceso metu tarp ieškovės ir atsakovo E. S. buvo kilęs ginčas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties, kuria išdėstytas teismo sprendimu priteistos piniginės prievolės vykdymas, (ne)panaikinimo, tačiau iš esmės aptarta nutartimi spręsti klausimai nebuvo išspręsti kitaip, todėl ieškovei iš atsakovo E. S. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Apylinkės teismas pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą negali būti suprantama kaip pareiga smulkiai atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Dėl šios priežasties teismas plačiau nepasisako dėl atsakovės G. S. argumentų, susijusių su ieškovės pareiga įsitikinti atsakovės G. S. tapatybės nustatymu ir patikra. Apsiribojama tik motyvacija, jog atsakovė G. S. nebuvo tiesiogine VK Sutarties šalimi, todėl atsakovės G. S. tapatybės ieškovė ir neprivalėjo (pa)tikrinti. Pažymima ir tai, jog ieškovė, priimdama skaitmenines sutuoktinių pasirašytų sutikimų kopijas per nesaugius elektroninio ryšio kanalus (pvz., elektroninį paštą), kaip asmuo, kuris veikia teikdamas finansines paslaugas, prisiima ir galimą tokios verslo praktikos neigiamų padarinių riziką.

34. Teismas pastebi, jog atsakovė G. S. atsiliepime suformulavo savarankiško pobūdžio procesinį prašymą panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-02-03 nutartį dėl preliminariu sprendimu priteistos sumos išieškojimo išdėstymo 5 metams. Visgi, aptarta nutartis, netenkinus ieškinio reikalavimų atsakovės G. S. atžvilgiu, teisinės galios neturi, todėl teismas plačiau dėl 2021-02-03 nutarties (ne)panaikinimo pagal atsakovės G. S. reikalavimą nebepasisako.

35. Išnagrinėjus atnaujintą civilinę bylą dalyje dėl ieškovės ieškinio reikalavimų atsakovei G. S. dokumentiniame procese, priimamas galutinis sprendimas, kuriuo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-12-21 preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-12144-239/2020 keičiamas nurodant, kad ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovei G. S. netenkinami (CPK 370 straipsnio 4 dalis, 371 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 427 straipsnio 1 dalis, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 284 straipsniu, 370–371 straipsniais, 427 straipsniu ir 430 straipsniu,

nusprendžia:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12144-239/2020 pakeisti ir preliminaraus sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Bendras finansavimas“, juridinio asmens kodas (303259527), iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 212,43 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtus dvylika eurų ir 43 ct) negrąžintos paskolos, 5 430,29 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt eurų ir 29 ct) palūkanų, 4 074,40 Eur (keturis tūkstančius septyniasdešimt keturis eurus ir 40 ct) tarpininkavimo mokesčio, 117,15 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų ir 15 ct) mokėjimo palūkanų, 82,79 Eur (aštuoniasdešimt du eurus ir 79 ct) delspinigių, 18 (aštuoniolikos) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (20 917,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 935 Eur (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ ieškinio reikalavimų netenkinti“.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties rezoliucinę dalį ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Išdėstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. preliminariu teismo sprendimu priteistos sumos išieškojimą 5 (penkeriems) metams, mokant kiekvieną mėnesį po 397,53 Eur (tris šimtus devyniasdešimt septynis ir 53 ct), o paskutinį mėnesį sumokant 397,79 Eur (tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 79 ct) UAB „Bendras finansavimas“ naudai nurodant, kad atsakovas E. S. taip pat kiekvieną mėnesį turi mokėti ir 18 proc. dydžio metines procesines palūkanas“.

Priteisti iš ieškovės UAB „Bendras finansavimas“, juridinio asmens kodas 30325927, atsakovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 230,70 Eur (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt eurų ir 70 ct) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Galutinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo galutinio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Julius Lankelis