Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės „Linas Agro“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 7 d. nutarties, priimtos bankrutavusios D. B. individualios įmonės „Verslomatas“ bankroto byloje Nr. B2-31-198/2015, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorės akcinės bendrovės „Linas Agro“ ieškinį atsakovams D. B. , I. B. dėl prievolės pripažinimo bendra solidariąja sutuoktinių prievole.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių solidariąsias sutuoktinių prievoles, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi D. B. individualiai įmonei „Verslomatas“ iškelta bankroto byla.Bankrutavusios D. B. IĮ „Verslomatas“ bankroto byloje ieškovė I. B. pateikė patikslintą ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kuriuo, be kita ko, prašė pripažinti, kad atsakovui D. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso D. B. IĮ „Verslomatas“ ir 2007 m. vasario 14 d. įregistruotas D. B. ūkininko ūkis.Kreditorė AB „Linas Agro“, nesutikusi su I. B. ieškinio reikalavimu pripažinti, kad atsakovo D. B. ūkininko ūkis yra asmeninė jo nuosavybė, pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinusi prašė pripažinti atsakovo D. B. prievolę AB „Linas Agro“ pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. sprendimą už akių bendra solidariąja D. ir I. Birgerių prievole, priteisiant iš I. B. AB „Linas Agro“ naudai 17 569,23 Lt (5088,40 Eur) skolą, 562,22 Lt (162,83 Eur) delspinigių, 544 Lt (157,55 Eur) žyminio mokesčio ir 12,70 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šią prievolę vykdyti išieškant iš sutuoktinių bendro turto, o jo nepakankant – vykdyti šią prievolę solidariai išieškant iš asmeninio D. ir I. Birgerių turto; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 6 d. atsakovai susituokė. 2007 m. vasario 14 d., gyvendamas santuokoje, atsakovas D. B. įregistravo ūkininko ūkį. 2009 m. sausio 21 d. AB „Linas Agro“ su atsakovu D. B. sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pirkti iš bendrovės prekes (augalų apsaugos priemones, trąšas, sėklas ir kt.) ir už jas sumokėti. Atsakovui neįvykdžius savo įsipareigojimų, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteista 17 569,23 Lt (5088,40 Eur) skolos, 562,22 Lt (162,83 Eur) delspinigių, 544 Lt (157,55 Eur) žyminio mokesčio ir 12,70 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo AB „Linas Agro“ naudai. Ieškinį grindė tuo, kad abu sutuoktiniai vertėsi ūkininko ūkio verslu, dirbo ūkyje, aktyviai dalyvavo jo veikloje, veikė ūkio naudai ir interesais, ūkyje dalyvavo jungtinės veiklos pagrindais, jo duodama nauda buvo panaudota šeimos interesais. Abu sutuoktiniai veikė bendru sutarimu ir bendrais interesais: iš bendrų lėšų bendrojon jungtinėn nuosavybėn įsigijo ūkininkauti būtiną turtą (devynis žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir naują traktorių), šį turtą, kad gautų lėšų tolesnei ūkio plėtrai, įkeitė už paskolas kredito įstaigoms; tie patys ūkyje naudojami žemės sklypai buvo įkeičiami bankui už paskolą šeimos būstui įsigyti, o kadangi atsakovė pajamų neturėjo (augino vaikus, kurie jai ir atsakovui D. B. gimė 2007 m. sausio 8 d., 2008 m. gegužės 9 d. ir 2010 m. gruodžio 15 d.), vertinant šeimos pajamas būsto paskolai gauti, buvo vertinamos ūkininko ūkio pajamos; bendros šeimos lėšos buvo skiriamos ūkio plėtrai, ūkininkauti būtinam turtui įsigyti, paskoloms mokėti. Ūkiui dirbant pelningai lėšos buvo skiriamos ūkio plėtrai, o ne buitiniams šeimos poreikiams tenkinti.