Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. R. (nuotoliniu būdu) ir jo atstovui advokato padėjėjui A. B. (nuotoliniu būdu),

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. R. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo A. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo Tadeuš Demeško 2025 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-31232-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyriausiasis tyrėjas T. Demeško 2025 m. gruodžio 30 d. nutarimu nustatė, kad I. R. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes jis 2025 m. lapkričio 24 d. apie 12.13 val. Vilniuje, Pramonės g., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,35 promilių neblaivumas, vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio ir kliudė medį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas medis ir asmens vairuojamas automobilis, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14 ir 127 punktus.

I. R. buvo paskirta administracinė nuobauda – 1 300 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 45 mėnesiams.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

I. R. atstovas advokato padėjėjas A. Bubulis Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyriausiojo tyrėjo T. Demeško 2025 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-31232-2025 ir I. R. padarytą KET pažeidimą kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Netenkinus pirmojo prašymo, prašoma pakeisti Institucijos vyriausiojo tyrėjo T. Demeško 2025 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-31232-2025 ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti administracinio poveikio priemones – 11 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 2 metams.

Skunde nurodoma, kad I. R. su padarytu administraciniu nusižengimu sutinka iš dalies, labai gailisi, administracinės atsakomybės nevengia ir jaučiasi kaltas. Skunde cituojamos ANK 5 straipsnio, 569 straipsnio 4 dalies, 567 straipsnio 2 dalies ir 423 straipsnio 3 dalies nuostatos ir nurodoma, kad Institucijos vyriausiasis tyrėjas T. Demeško, priimdamas nutarimą, neįvertino visų faktinių aplinkybių. Pirma, automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nagrinėjamu atveju vairavo I. R., priklauso pareiškėjui. I. R. 2025 m. lapkričio 11 d. su savo motina R. R. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria jis iš motinos įgijo minėtą automobilį, o šis po sutarties pasirašymo iš karto buvo perduotas I. R.. Nors ši sutartis nebuvo įregistruota AB „Regitra“, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, registracija AB „Regitra“ yra deklaratyvi ir ji nesukuria ar nepanaikina pirkimo–pardavimo sutartimi sukurtos teisės į nuosavybę. Antra, aplinkybė, kad I. R. vairuojamu automobiliu atsitrenkė į prie kelio augantį medį, savaime nereiškia, kad buvo sugadintas tretiesiems asmenims priklausantis turtas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokia žala padaryta medžiui ir kam jis priklauso. Be to, dėl medžio apgadinimo nėra pareikšto civilinio ieškinio. Nurodytos aplinkybės rodo, kad nėra pagrindo teigti, jog buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, todėl I. R. padarytas administracinis nusižengimas turėtų būti perkvalifikuotas į administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

Skunde teigiama, kad svarbu atsižvelgti ir į tai, kad I. R. automobilį vairavo tik įvertinęs visas aplinkybes, t. y. kad 2025 m. lapkričio 23 d. vakare buvo atvykęs jo draugas, su kuriuo jis vartojo alkoholį, ir jie kartu išgėrė 0,7 l talpos butelį degtinės. Pareiškėjas tą vakarą nejuto stipraus apsvaigimo. Nors I. R. negali nurodyti tikslaus laiko, kada nuėjo miegoti, kitą rytą jis jautėsi pailsėjęs, todėl manė, kad alkoholio kiekis organizme nebeviršija leistinos normos. Jis nejuto alkoholio poveikio ar neblaivumo, todėl vidurdienį vairavo automobilį, nes turėjo vykti tvarkyti asmeninių reikalų. Prieš pradėdamas vairuoti automobilį, I. R. jautėsi pavargęs, tačiau šios savijautos nesusiejo su vartotu alkoholiu. Pareiškėjas manė, kad jam trūksta miego, ir galvojo, kad šis pojūtis neturės įtakos jo orientacijai ir koordinacijai. Pareiškėjas nesusimąstė, kad jis gali būti neblaivus. Jei I. R. būtų jutęs alkoholio poveikį, tikrai nebūtų vairavęs automobilio. Atstovas neginčija, kad pareiškėjas automobilį vairavo būdamas neblaivus, tačiau atkreipia dėmesį, kad I. R., neturėdamas specialių žinių apie alkoholio pasišalinimą iš organizmo ir tokio proceso trukmę, taip pat neturėdamas specialių įrenginių alkoholio kiekiui matuoti, negalėjo numanyti, kad jam nejuntamas alkoholio kiekis tiek daug viršys įstatymų leidėjo nustatytą leidžiamą ribą. Taigi pareiškėjas neįvertino visų susiklosčiusių aplinkybių ir, sąžiningai klysdamas, pervertino savo galimybes vairuoti, t. y. šį administracinį nusižengimą padarė netyčia, nenorėdamas pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų. Taigi aptariamas administracinis nusižengimas turėtų būti vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio. Skunde taip pat nurodoma, kad per visą teisės vairuoti transporto priemones turėjimo laikotarpį pareiškėjas pirmą kartą padarė tokį administracinį nusižengimą; jis nėra anksčiau padaręs kitų šiurkščių administracinių nusižengimų, nėra teistas, nėra priklausomas nuo alkoholio. I. R. nepateisina savo tokio lengvabūdiško poelgio ir smerkia jį, jaučiasi blogai ne tik prieš kitus vairuotojus, bet ir prieš save, savo šeimą, artimuosius, darbdavį, kolegas ir tai jam yra didžiausia pasekmė. Pasak atstovo, policijos pareigūnų sustabdymo metu eismas kelyje nebuvo intensyvus.

Skunde nurodoma, kad skundžiamu nutarimu nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau su tuo nesutinkama, nes I. R., susipažinęs su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu, pasirašė šiame procesiniame dokumente ir nurodė, kad sutinka padaręs administracinį nusižengimą. Taip pat pareiškėjas nuo pat administracinio nusižengimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kurie nurodyti skundžiamame nutarime. Skunde teigiama, kad, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 1 dalimi, Institucijos vyriausiasis tyrėjas T. Demeško neatidžiai atliko tyrimą ir neišsamiai įvertino administracinio nusižengimo aplinkybes, reikšmingas administracinio nusižengimo kvalifikavimui ir skiriamai administracinei nuobaudai.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Institucijos vyriausiasis tyrėjas T. Demeško, pripažindamas, kad šioje byloje nėra ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų, tinkamai neįvertino administracinio poveikio priemonės individualizavimo aplinkybių. Nagrinėjamu atveju manytina, kad net ir administracinio poveikio priemonės minimalaus termino skyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Skunde neabejojama ir sutinkama, kad asmenų, vairuojančių apsvaigus nuo alkoholio, veiksmai priskiriami itin šiurkštiems ir darantiems ypatingą žalą kelių eismo saugumui, tačiau, sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, kuris šiuo atveju gerokai mažesnis nei rūšinis. Pirma, neatsižvelgta, kad I. R. galėjo nejusti, kad yra neblaivus, todėl nebuvo tyčios. Nors ši aplinkybė neatleidžia pareiškėjo nuo administracinės atsakomybės, tačiau neabejotinai sudaro pagrindą spręsti apie mažesnį, nei rūšinis, šio administracinio nusižengimo pavojingumą. I. R. buvo nuoširdus ir padėjo išaiškinti šį administracinį nusižengimą, nurodė tikrąsias galimo apsvaigimo aplinkybes. Antra, I. R. kritiškai įvertino savo elgesį, yra linkęs pasitaisyti. Pareiškėjas smerkia vairuotojus, kurie vairuoja neblaivūs, tačiau niekad nemanė, kad pačiam taip gali nutikti. Pareiškėjas po šio įvykio suprato, kad laiko skaičiavimas, baigus vartoti alkoholinius gėrimus, ir geros savijautos pojūtis, nėra pakankami faktoriai, kurie užtikrintų, kad įstatymų leidžiama alkoholio kiekio norma nebus viršyta. Trečia, I. R. teisė vairuoti transporto priemones suteikia galimybę užtikrinti savo kasdienį mobilumą, todėl šios teisės netekimas ribotų jo turimų pareigų vykdymą, sukeltų neproporcingą socialinę naštą ir padidintų finansines susisiekimo išlaidas.

Skunde sutinkama, kad I. R. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl sutiktina, kad skiriama administracinė nuobauda turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems asmenims turi būti skiriamos vienodos administracinės nuobaudos. Kiekvieno administracinio nusižengimo pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Skunde cituojama teismų praktika apie proporcingas poveikio priemones, taip pat cituojamos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir su tuo susijusi teismų praktika bei teigiama, kad skundo argumentų ir administracinio nusižengimo bylos aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Visos aplinkybės parodo, kad administracinis nusižengimas buvo nulemtas labiau atsitiktinių aplinkybių, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Pareiškėjas suvokia padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, turėjo pakankamai laiko įvertinti ir apmąstyti savo neatsakingą poelgį ir jo pasekmes. Visas šis procesas jam padarė auklėjamąjį poveikį. Įvertinus I. R. asmenybę, nustatytą neblaivumo laipsnį ir neigiamas pasekmes jo artimiesiems, manytina, kad administracinės nuobaudos tikslai bus įgyvendinti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sušvelninus paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Institucijos vyriausioji tyrėja O. Uždalevičienė atsiliepimu į I. R. atstovo advokato padėjėjo A. Bubulio skundą prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, įskaitant policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašą ir tarnybinius pranešimus, kuriuose aiškiai nurodyta, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, todėl buvo apgadintas medis ir automobilis. Atsiliepime pažymima, kad administracinio nusižengimo byloje yra duomenų apie liudytoją, kuris apie pavojingą pareiškėjo vairavimą ir galimai įvykusį eismo įvykį pranešė policijai. Šis asmuo įvykio vietoje atpažino I. R. kaip transporto priemonės vairuotoją, o jo suteikta informacija sutampa su policijos pareigūnų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir byloje esančiais objektyviais įrodymais. Skunde teigiama, kad šiuo atveju I. R. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nes neva nenustatyta, kam priklauso medis, neįvertintas žalos dydis ir nepareikštas civilinis ieškinys. Institucijos vyriausioji tyrėja O. Uždalevičienė su šiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad ANK 423 straipsnio 3 dalyje kvalifikuojantis požymis yra kito turto sugadinimo faktas, o ne civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas. Šioje normoje nėra reikalavimo nustatyti konkretaus turto savininko, žalos piniginės išraiškos ar civilinio ieškinio pareiškimo. Administracinės atsakomybės taikymui pakanka konstatuoti, kad neblaivaus vairuotojo veiksmai lėmė kito turto sugadinimą. Nagrinėjamu atveju pakelėje augantis medis akivaizdžiai nepriklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį laikytinas kitu turtu. Tai, kad nenustatytas konkretus šio turto savininkas ar nepareikštas civilinis ieškinys, nepaneigia paties sugadinimo fakto ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui pagal minėt ANK straipsnį. Be to, kito turto sugadinimo faktą patvirtina policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas, tarnybiniai pranešimai ir administracinio nusižengimo protokolas. Šie duomenys, vertinami jų visumoje, nepalieka pagrįstų abejonių dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto požymio buvimo. Institucijos vyriausiasis tyrėjas T. Demeško, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą. Skiriant administracinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į tai, kad asmuo pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, todėl paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė atitinka įstatyme nustatytas sankcijos ribas. Skunde pateikti argumentai nesudaro teisinio ar faktinio pagrindo keisti administracinio nusižengimo kvalifikaciją ar panaikinti priimtą skundžiamą nutarimą.

III. Teismo išvados

I. R. atstovo advokato padėjėjo A. Bubulio skundas netenkinamas.

Pareiškėjas I. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš nagrinėjamą įvykį vakare pas jį, kai tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs draugas ir jie išgėrė 0,7 l degtinės butelį. Alkoholį jis baigė vartoti apie 2–4 val. nakties. Atsikėlęs I. R. jautėsi normaliai, tik galbūt jautė, kad trūksta miego. Jis važiavo automobiliu, nes buvo suplanavęs tvarkyti asmeninius reikalus – Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo numatytas susitikimas su draugu. Jei būtų jautęs galvos svaigimą ar kitokį alkoholio poveikį, I. R. automobilio nebūtų vairavęs. Mano, kad šiuo atveju jis neapsiskaičiavo. Bylai reikšmingą dieną ir laiku buvo šalta ir pasnigę, todėl buvo slidus kelias, nuo kurio jis nuslydo ir atsitrenkė į medį. Buvo kelio vingis, mano, kad reikėjo važiuoti lėčiau, nei leistinas maksimalus greitis. Jis nemano, kad apgadino medį, nes medis, jo nuomone, buvo palinkęs ir prieš nagrinėjamą įvykį, o šiuo metu stovi sveikas. I. R. sutinka su nustatytu neblaivumo kiekiu. Jis labai retai vartoja alkoholį. Bylai reikšmingą dieną alkoholį jis vartojo, nes po ilgo laiko susitiko su draugu. Išlipęs iš automobilio, jis buvo streso būsenos: jam drebėjo rankos, kojos, todėl galėjo netiksliai pasakyti, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Teisę vairuoti transporto priemones jis įgijo prieš ketverius metus. Jis anksčiau yra baustas už KET pažeidimus. Jis žino apie 2026 m. sausio 22 d. galimai padarytą administracinį nusižengimą už tai, kad jis vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tuo metu jis susipyko su drauge, turėjo išsikraustyti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Kiek žino, dėl šio administracinio nusižengimo irgi bus bylos nagrinėjimas teisme. Bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį Audi. Nors šis automobilis buvo registruotas motinos vardu, tačiau jis automobilį buvo nusipirkęs iš jos prieš kelias savaites iki nagrinėjamo įvykio, ką patvirtina į bylą pateikta pirkimo–pardavimo sutartis. Jis turi antstoliams skolų apie 14 000 Eur, todėl nenorėjo perregistruoti automobilio sau. Prieš kelerius metus buvo eismo įvykis, nors jo draugas vairavo savivaldybės nuomotą automobilį ir jį sudaužė, tačiau jam reikia atlyginti žalą. I. R. automobilį pirko iš motinos, nes ji turi kelis automobilius. Ankstesnis I. R. automobilis buvo sugedęs, todėl motina pardavė šį automobilį pigiau. Teisė vairuoti transporto priemones jam buvo reikalinga, nes, kai jis gyveno Vilniuje, tada jis veždavo kaimyno žmonos motiną, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų, į polikliniką ir ligoninę. Šiuo metu jis registruotas Užimtumo tarnyboje. Paskutinį kartą jis oficialiai dirbo 2025 m. pavasarį. Gyvenant kaime, darbo pasiūlymų mažai, bet jis planuoja įsidarbinti. I. R. baigė 11 klasių, mokėsi profesinėje mokykloje barmenu–padavėju. Anksčiau trejus metus jis dirbo šioje srityje, todėl ir šiuo metu ieško padavėjo darbo. Jis gailisi dėl savo veiksmų. Nors prieš vairavimą jautėsi gerai, tačiau neapskaičiavo savo galimybių ir tokio elgesio nebekartos. I. R. svarsto galimybę įsirengti alkobloką, tačiau dar nesidomėjo šios įrangos kainomis ir montavimo galimybėmis. Šiuo metu jis gyveno iš nedarbo išmokos. Šį mėnesį išmokos dydis buvo apie 500 Eur, kitą – tik 300 Eur. Be to, kaime jis užsidirba atlikdamas įvairius darbus, pavyzdžiui, kapoja malkas ar nukasa sniegą.

Liudytoja R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad sūnus automobilį pirko sau už savo lėšas. I. R. paprašė R. R. užregistruoti automobilį jos vardu, nes jis turi skolų antstoliams. Automobilis iš kito asmens buvo pirktas 2025 m. vasarą, tačiau tikslaus laiko ji nurodyti negali. Ji su sūnumi buvo pasirašiusi pirkimo–pardavimo sutartį tam, kad prireikus galėtų patvirtinti, jog automobilis faktiškai priklauso I. R.. Šią sutartį jie sudarė 2025 m. rudenį. Pati liudytoja šiuo automobiliu nesinaudoja. R. R. tvirtina, kad po nagrinėjamo įvykio ji rašė rašytinį paaiškinimą policijai dėl automobilio atsiėmimo, kuriame nurodė, kad ji yra automobilio savininkė. Tokią informaciją ji pateikė siekdama atsiimti automobilį ir jį suremontuoti, jei pažeidimai būtų nedideli. Atsiėmimo metu ji nežinojo, kokia žala automobiliui padaryta, todėl tiesiog norėjo jį susigrąžinti. Ji nėra ir nelaiko savęs automobilio savininke, jai buvo gaila sūnaus į automobilį investuotų pinigų, todėl norėjo jį atsiimti ir, esant galimybei, sutvarkyti.

Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad bylai reikšmingą dieną dirbo pagal specialųjį reagavimo planą. Iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie kelyje pavojingai manevruojantį automobilį. Iš paskos įtartinam automobiliui važiavęs pranešėjas policiją informavo apie jo judėjimo kryptį, tačiau vėliau sekamą objektą pametė. R. R. su kolega nusprendė patikrinti Pramonės g., kurioje ir rado pranešime nurodytą automobilį, atsitrenkusį į medį. Eismo įvykio metu buvo apgadintas tiek automobilis, tiek medis, kuris buvo nulaužtas. Privažiavęs prie įvykio vietos, pareigūnas pastebėjo kelkraščiu einantį asmenį. Šis, pamatęs artėjančius policijos pareigūnus, apsisuko, priėjo prie jų ir pripažino vairavęs automobilį. Akivaizdžiai buvo matyti, kad asmuo yra apsivėmęs; vairuotojo vieta automobilio salone taip pat buvo apvemta. Šios aplinkybės patvirtino, kad būtent šis asmuo vairavo automobilį. Vėliau sustojo liudytojas, patvirtinęs matęs, kad šis asmuo vairavo automobilį. Pats vairuotojas fakto, kad sėdėjo prie automobilio vairo, neneigė ir paaiškino, jog po susidūrimo su medžiu tiesiog nuėjo ieškoti pagalbos, o pamatęs pareigūnus – grįžo. Kiek prisimenama, asmeniui buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis.

Atsakydamas į teismo klausimus, R. R. parodė, kad įvykio vietoje medis buvo apgadintas – jis buvo palinkęs į šoną. Jis su kolega spėja, kad medis buvo nulaužtas. Pro tą medį jis važiavo prieš mėnesį ir matė, kad medis yra nulinkęs, todėl mano, kad medis buvo lūžęs. Įvykio vietoje nustatyta, kad apgadinta priekinė automobilio dalis; kitų apgadinimų liudytojas neprisiminė. R. R. eismo įvykį sukėlusį asmenį matė pirmą kartą ir neturi jokio pagrindo jį apkalbėti. Sulaikius vairuotoją, pareigūnai gavo skubų nurodymą vykti į specialią policijos operaciją dėl kitų asmenų sulaikymo. Dėl šios priežasties eismo įvykio įforminimas buvo perduotas kolegoms, kurie turėjo užregistruoti įvykį. R. R. patvirtino, kad tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Jis paaiškino, kad su kolega eismo įvykių paprastai neformina, nes jų padalinys specializuojasi tirti nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu. Be to, nagrinėjamu atveju gavus iškvietimą į minėtą operaciją, jokių tolimesnių procesinių veiksmų šiame tyrime jie neatliko.

Atsakydamas į pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo A. Bubulio užduotus klausimus, R. R. parodė, kad medis buvo gana smarkiai palinkęs nuo pat šaknų. Jis pastebėjo, kad medžio žievė buvo nudrėksta būtent ties ta vieta, kuria į jį rėžėsi automobilis. Jo vertinimu, buvo akivaizdu, kad medis palinko būtent dėl nagrinėjamo įvykio, kadangi automobilis buvo gerokai užvažiavęs ant kamieno. Aplinkui nebuvo matyti kitų provėžų, kurios rodytų, kad kažkas kitas prieš nagrinėjamą įvykį galėjo apgadinti šį medį. Žievės pažeidimo vieta nebuvo pajuodavusi, todėl jis galvoja, kad apgadinimas buvo šviežias. Liudytojas į klausimus atsako vadovaudamasis savo nuomone ir vidiniu įsitikinimu. Kadangi pareigūnas su kolega eismo įvykių neregistruoja, jokių kitų procesinių veiksmų jis neatliko. Apie tolimesnę tyrimo eigą dėl nurodytų aplinkybių jis nieko nežino, todėl papildomos informacijos suteikti negali.

Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji kartu su kolega M. P. į įvykio vietą atvyko tada, kai ten jau dirbo kitas policijos ekipažas. Pirmojo ekipažo pareigūnai jau buvo sulaikę asmenį ir patikrinę jo blaivumą. Perėmę surinktą medžiagą, liudytoja su kolega pradėjo administracinį tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Asmuo su pažeidimu sutiko – pripažino, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį ir atsitrenkė į medį Vilniuje, Pramonės g. Automobilis į medį atsitrenkė priekine dalimi, kuri buvo stipriai apgadinta; galimai apgadintas buvo ir automobilio šonas. Ji tiksliai neatsimena, ar medis buvo visiškai nulūžęs ar nukritęs, bet žino, kad medis buvo akivaizdžiai apgadintas – nubraižytas ir šiek tiek išlūžęs smūgio vietoje. Įvykio vietoje buvo padarytos nuotraukos ir eismo įvykio schema, kurią nubraižė jos kolega M. P.. Pagal nustatytą tvarką, apie apgadintą medį ar kitą objektą pareigūnai privalo pažymėti eismo įvykių informacinėje sistemoje ir tarnybiniuose pranešimuose. Jei nustatoma, kad turtas (pvz., stulpas) priklauso konkrečiai įmonei, ji apie tai informuojama. Liudytoja patvirtino, kad jos tarnybiniame pranešime nurodyta informacija yra teisinga. Ji surašė administracinio nusižengimo protokolą. Naujas administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tikriausiai dėl to, nes prieš tai buvo nurodytos klaidingos aplinkybės, bet kokios – ji neprisimena. Ji neprisimena, dėl kokių priežasčių buvo pakeista administracinio nusižengimo kvalifikacija. Atskiro dokumento dėl apgadinto medžio ji nepildė, tačiau nurodė, kad apgadinimai turėtų būti užfiksuota nuotraukose ir „Body“ kameros vaizdo įraše. Medžio savininkas nustatytas nebuvo, šioje byloje taip pat nėra asmenų, kurie būtų pripažinti nukentėjusiaisiais.

Liudytojas M. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kartu su kolege gavo pranešimą apie eismo įvykį, kurį turėjo įforminti. Pirmieji į įvykį reagavę kolegos pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją; vėliau buvo rastas į medį atsitrenkęs automobilis ir nustatytas vairuotojo neblaivumas. Automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio ir kliudęs kelkraštyje esantį medį. Eismo įvykio metu buvo apgadinta automobilio priekinė dalis ir medis, tačiau jis negali tiksliai nurodyti medžio apgadinimų. Mano, kad tikriausiai nuo smūgio medis buvo perlūžęs arba išrautas. Iš esančio vaizdo eismo įvykio vietoje, atrodė, kad smūgis turėjo būti stiprus. M. P. pildė eismo įvykio schemą. Jei būna apgadintas koks nors turtas, tai dažniausiai yra pažymima eismo įvykio schemoje. Šiuo atveju schemoje jis pažymėjo automobilio priekinę dalį ir medį. Eismo įvykio schemoje fiksuojamas toks vaizdas, koks randamas atvykus į įvykio vietą. Konkretūs apgadinimai schemoje nėra žymimi – jie matomi nuotraukose. Jeigu būna automobilio detalių nuolaužų, jis juos schemoje pažymi ir atlieka atskirus matavimus. Jei yra apgadintas kitas objektas, jis dažniausiai pažymi ir informuoja budėtoją. Brėždamas schemą, jis medžio apgadinimų joje nepažymėjo. Liudytojas asmeniškai medžio savininko nenustatinėjo. M. P. neprisimena, ar byloje kas nors buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Mano, kad nuotraukose turėtų matytis tiek automobilio, tiek medžio apgadinimai. Liudytojas negali pasakyti, kodėl bylai reikšmingu laiku papildomuose duomenyse apie eismo įvykį neužfiksavo, kad buvo apgadintas medis. Mano, kad tai padaryti visgi reikėjo. Jis vairuotoją mato pirmą kartą, neturi pagrindo apkalbėti šio asmens.

Dėl I. R. nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį

Visų pirma, pasakytina, kad ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi teismas vertina, ar skundžiamu nutarimu tinkamai pritaikytas atitinkamas ANK straipsnis, nustatantis administracinę atsakomybę, ar nepažeidžiant įstatymo įvertinti byloje surinkti įrodymai, ar teisingai individualizuota administracinė nuobauda ir kt.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Skundžiamu nutarimu I. R. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2025 m. lapkričio 24 d. apie 12.13 val. Vilniuje, Pramonės g., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,35 promilių neblaivumas, vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio ir kliudė medį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas medis ir asmens vairuojamas automobilis, taip pažeidė KET 9, 14 ir 127 punktus.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Asmenį traukiant atsakomybėn pagal šį straipsnį būtina nustatyti jo neblaivumo faktą, neblaivumo laipsnį ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo) faktą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-45-495/2019, 2AT-47-511/2021 ir kt.).

KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 14 punkte, be kita ko, nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

KET 127 straipsnyje įtvirtina, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje I. R., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,35 promilių neblaivumas, vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, nuvažiavęs nuo kelio, atsitrenkė į medį.

I. R. atstovo skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju bylai reikšmingu laiku nebuvo apgadintas kitiems asmens priklausantis turtas, kadangi automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. R., priklauso pareiškėjui, o dėl medžio, į kurį atsitrenkė I. R. vairuojamas automobilis, nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad medis buvo apgadintas, nenustatytas medžio savininkas ir žalos dydis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pateikė sąvokos „kitiems asmenims priklausanti transporto priemonė“ apibrėžimą, nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 ir 3 dalyse (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nurodytų pažeidimų (2 dalyje buvo nustatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), 3 dalyje – už straipsnio antrojoje dalyje nurodytus veiksmus, padarytus, be kita ko, neblaivaus asmens), kurie atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusižengimo požymius, padarymo, yra nurodęs, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu, pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2, 3 dalis nekyla (nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-2179/2009, N-62-2509/2010, N-261-3550/2010, N-62-7988/2010). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtas valdytojas (nutartys administracinėse bylose Nr. N-261-3550/2010,N-261-46/2011, N-575-435/2012, N-261-1024/2012). Toks ATPK 127 straipsnio 2 dalies normos aiškinimas siejamas su tuo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę (nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-46/2011) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-45-495/2019).

Kaip minėta, byloje neginčytinai nustatyta, kad nagrinėjamu atveju I. R. vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. R. 2025 m. gruodžio 10 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji yra šio automobilio savininkė ir ji paskolino transporto priemonę sūnui, kol jis nusipirks naują automobilį. I. R. atstovas su skundu pateikė 2025 m. lapkričio 15 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad I. R. iš R. R. nupirko automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šioje byloje teismas kreipėsi į AB „Regitra“ prašydamas papildomos informacijos, kam nuosavybes teise 2025 m. lapkričio 24 d. ir šiai dienai priklauso minėtas automobilis. AB „Regitra“ iš Transporto priemonių savininkų apskaitos informacijos sistemos pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad 2025 m. liepos 24 d. patvirtinta R. R. pateikta automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo deklaracija. Minėtas automobilis pirkimo–pardavimo sutartimi įgytas iš D. S. 2025 m. liepos 21 d. R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis užregistruotas jos vardu, nes sūnus turi skolų antstoliams. Ji nelaiko savęs automobilio savininke, kadangi faktiškai automobilis priklauso sūnui, kuriuo jis ir naudojosi. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 84 dalį, transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Taigi nors pagal AB „Regitros“ duomenis, automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra R. R., tačiau tiek iš R. R. 2025 m. gruodžio 10 d. rašytinio paaiškinimo, tiek iš jos teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad ji leido sūnui naudotis šiuo automobiliu ir neišreiškė jokių pretenzijų dėl šio automobilio apgadinimų. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad I. R. jo motinai R. R. priklausantį automobilį bylai reikšmingu laiku valdė teisėtai, t. y. buvo šios transporto priemonės valdytojas. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, iš skundžiamo nutarimo šalina aplinkybę, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas asmens vairuojamas automobilis, nes nagrinėjamu atveju I. R. disponuojama transporto priemonė, kuri buvo apgadinta bylai reikšmingu laiku ir vietoje, nelaikytina kitam asmeniui priklausančia transporto priemone, kuri buvo apgadinta (sugadinta), ANK 423 straipsnio 3 dalies prasme.

Kaip minėta, I. R. atstovo skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad medis buvo apgadintas, nenustatytas medžio savininkas ir žalos dydis, o vien tai, jog I. R. vairuojamas automobilis atsitrenkė į prie kelio augantį medį, savaime nereiškia, kad buvo sugadintas tretiesiems asmenims priklausantis turtas.

Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar medis, į kurį atsitrenkė I. R. vairuojamas automobilis, eismo įvykio metu buvo apgadintas. Kaip minėta, byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas bylai reikšmingu laiku nuvažiavo nuo kelio ir automobiliu atsitrenkė į medį. I. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad bylai reikšmingą dieną, nakties metu, jis baigė vartoti alkoholį, pamiegojęs dienos metu važiavo susitikti su draugu. Tą dieną buvo šalta ir pasnigę, todėl kelias buvo slidus, nuo kurio jo vairuojamas automobilis nuslydo ir atsitrenkė į medį. Pareiškėjas teigia, kad jo vairuojamas automobilis smūgio metu medžio neapgadino. Taigi pareiškėjas ir jo atstovas neigia patį medžio apgadinimo faktą, tačiau teismas su tuo nesutinka.

Visų pirma, pasisakytina, kad iš karto po padaryto administracinio nusižengimo I. R. sutiko su 2025 m. lapkričio 24 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-66241-2025 nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kad eismo įvykio metu, kurį sukėlė jis, būdamas neblaivus, buvo apgadintas medis. Šią aplinkybę patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos A. S. 2025 m. lapkričio 24 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas su pažeidimu sutiko. Pažymėtina, kad liudytoja A. S., apklausiama teismo posėdžio metu, patvirtino šiame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Liudytoja taip pat nurodė, kad atsimena, jog medis buvo nubraižytas ir šiek tiek išlūžęs toje vietoje, į kurią buvo atsitrenkęs automobilis. Teismas nenustatė pagrindo abejoti liudytojos A. S. duotais parodymais. Be to, I. R. surašius kitą (2025 m. lapkričio 26 d.) administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-66813-2025, pagal kurį vėliau ir buvo priimtas skundžiamas nutarimas, pareiškėjas taip pat pasirašytinai nurodė, kad jis sutinka su pareikštu kaltinimu, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje automobiliu kliudė medį, dėl to buvo apgadintas medis. I. R., iš tiesų neigiančio apgadinus medį, sutikimas su pareikštu kaltinimu yra nelogiškas jo elgesys. Pažymėtina, kad iki skundžiamo nutarimo priėmimo I. R. nepareiškė jokių prieštaravimų dėl jam pareikšto kaltinimo, o jis pradėjo teigti, kad automobiliu neapgadino medžio, tik per savo atstovą padavęs skundą dėl skundžiamo nutarimo. Taigi I. R. pozicija dėl medžio apgadinimo (neapgadinimo) yra nenuosekli administracinio nusižengimo teisenoje. Pareiškėjas skundą nagrinėjant teisme nurodė, kad medis, jo nuomone, buvo palinkęs ir prieš nagrinėjamą įvykį, o šiuo metu stovi sveikas, tačiau tokia jo subjektyvaus pobūdžio vertinimai nėra pagrįsti jokiais byloje surinktais įrodymais.

Antra, liudytojas (policijos pareigūnas) R. R., kuris pirmas atvyko į eismo įvykio vietą, teismo posėdžio metu davė išsamius parodymus ir taip pat patvirtino, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas tiek automobilis, tiek medis, kuris buvo gana smarkiai palinkęs į šoną. R. R. nurodė, kad automobilis buvo gerokai užvažiavęs ant medžio kamieno. Be to, aplinkui nebuvo matyti kitų provėžų, kurios rodytų, kad kas nors kitas prieš nagrinėjamą įvykį būtų galėjęs apgadinti šį medį. Policijos pareigūnas nurodė, kad buvo pažeista medžio žievė – ji buvo nudrėksta ties automobilio kontakto vieta. Pasak R. R., apgadinimas buvo šviežias, nes žievė dar nebuvo spėjusi pajuoduoti. Pareiškėjo atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad šis pareigūnas vykdo kitas funkcijas ir jis neturi kompetencijos fiksuoti eismo įvykio vietų. ANK 581 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju R. R. žinojo tam tikras aplinkybės dėl nagrinėjamo įvykio, todėl jo parodymai laikytini įrodymu ANK 569 straipsnio prasme. Taigi vien tai, kad šis policijos pareigūnas neturi minėtos kompetencijos darbo sferoje, savaime nereiškia, kad jis negali žinoti bylai reikšmingų aplinkybių (jo parodymais negalima nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių). Liudytojo parodymų taip pat nepaneigia tai, kad, pasak pareiškėjo atstovo, šie parodymai duoti vadovaujantis vien tik R. R. nuomone ir jo vidiniu įsitikinimu. Teismas pažymi, kad visi liudytojai parodymus duoda pagal tai, kaip jie suvokė ir matė faktines aplinkybes. Vadinasi, bet kurio liudytojo parodymai neišvengiamai grindžiami jo individualiu aplinkybių suvokimu. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek A. S., tiek R. R. teisme iš esmės patvirtino jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, o A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dėl nagrinėjamo įvykio buvo apgadintas medis. R. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad neturi pagrindo apkalbėti I. R., kadangi jį pirmą kartą matė nagrinėjimo įvykio metu. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo duotais parodymais.

Trečia, liudytojas (policijos pareigūnas) M. P. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad medis buvo apgadintas, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti, kaip. Teismas taip pat neturi pagrindo nesivadovauti šio liudytojo parodymais, nes nuo nagrinėjamo įvykio iki M. P. apklausos praėjo gana nemažas laikas. Liudytojas nurodė, kad jis braižė eismo įvykio schemą, kurioje medžio apgadinimo vietų nepažymėjo, nes paprastai šiose schemose konkretūs pažeidimai nėra žymimi – fiksuojama tik tai, ką policijos pareigūnai randa atvykę į vietą. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad joje nurodyti duomenys apie eismo įvykį, pažymėta medžio ir automobilio vieta (šių objektų kontaktas). Nors papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuoti tik automobilio „Audi A4“ sugadinimai (priekinis bamperis, dešinės pusės galinis vaizdo veidrodėlis, priekiniai ir galiniai ratai), o medžio apgadinimai šiame dokumente neužfiksuoti (liudytojas M. P. pripažino, kad nagrinėjamu atveju jis turėjo medžio apgadinimus pažymėti), kita vertus, nagrinėjamu atveju svarbūs ir kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas, nagrinėdamas I. R. atstovo skundą, išreikalavo – eismo įvykio vietos nuotraukos ir policijos pareigūno „Body“ kameros vaizdo įrašas, kuriais užfiksuota eismo įvykio vieta. Iš nuotraukų ir vaizdo įrašo pavadinimu „export-3lplm+(1).mp4“ nuo vaizdo įrašo 0.39 min. iki 1.59 min. matyti, kad automobilis Audi A4 nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies į dešinę pusę, kirto kelkraštį bei griovį ir priekine dalimi atsitrenkė į šalikelėje augantį nedidelio skersmens beržą. Automobilis sustojo griovyje, kairiuoju priekiniu kampu tiesiogiai kontaktuodamas su medžio kamienu. Matyti, kad nuo smūgio jėgos medis yra stipriai pasviręs, t. y. nenatūralioje stovėjimo būsenoje, automobilio judėjimo kryptimi, tačiau neišverstas. Automobilio kėbulas yra glaudžiai prispaustas prie medžio kamieno, priekinis bamperis iš dalies palindęs po juo (pavyzdžiui, nuotraukos pavadinimu „20251124_130447“, „20251124_130507“). Pagal esančias vėžes sniege matyti, kad automobilis judėjo važiuojamosios dalies atžvilgiu, kol kontaktas su medžiu jį galutinai sustabdė. Iš esančių automobilio žymių apgadinimų, galima daryti išvadą, kad smūgio jėga į medį buvo didelė. Svarbu atkreipti dėmesį į nuotraukose užfiksuotą automobilio kėbulo deformaciją: stipriai pažeista priekinė kairioji automobilio dalis, deformuotas variklio dangtis (kapotas) kairėje pusėje, kairysis sparnas ir kairysis priekinis žibintas; automobilio priekinis bamperis yra lūžęs, deformuotas ir iš dalies atsiskyręs nuo tvirtinimo taškų kairėje pusėje, grotelės išmuštos iš vietos. Bendra automobilio padėtis ir užfiksuoti automobilio apgadinimai patvirtina, kad smūgis į medį buvo tiesioginis ir stiprus. Kaip minėta, medis yra pakrypęs automobilio judėjimo kryptimi, kas objektyviai patvirtina mechaninio poveikio faktą. Toks medžio pasvirimas negali atsirasti savaime ar be išorinės jėgos poveikio. Nors medžio pažeidimai nėra aiškiai užfiksuoti nuotraukose ir vaizdo įraše pavadinimu „export-3lplm+(1).mp4“, kita vertus, tai nepaneigia medžio apgadinimo fakto. Aprašyti automobilio apgadinimai yra žymūs ir akivaizdūs, todėl nėra pagrindo teigti, kad susidūrimo metu nedidelio skersmens beržo kamienas liko visiškai nepaveiktas, juolab aiškiai matomas medžio pasvyrimas į šoną neleidžia abejoti, kad jis buvo išjudintas iš šaknų (nenatūralioje būsenoje). Sutiktina, kad eismo įvykio vietą fiksuojantis pareigūnas turėjo užfiksuoti medžio apgadinimus po to, kai automobilis buvo patrauktas nuo medžio kamieno. Kita vertus, ši aplinkybė negali būti pagrindas išvadai, kad eismo įvykio metu medis nebuvo apgadintas ir Institucijos vyriausiasis tyrėjas T. Demeško nepagrįstai kvalifikavo I. R. padarytą administracinį nusižengimą. Teismų praktikoje nurodoma, kad nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, ir turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis, teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-348-303/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į anksčiau aptartą automobilio apgadinimų pobūdį ir mastą bei medžio pasvirimą, nėra pagrindo abejoti, kad susidūrimo metu medis patyrė mechaninį poveikį. Todėl skundo teiginys, kad medis nebuvo apgadintas, vertintinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis objektyviai užfiksuotoms aplinkybėms, kurios užfiksuotos anksčiau aptartų liudytojų parodymais, A. S. 2025 m. lapkričio 24 d. tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašu ir nuotraukomis.

Kaip minėta, I. R. atstovo skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas medžio savininkas ir žalos dydis. Visų pirma, teismų praktikoje nurodoma, kad kaip šio administracinio nusižengimo požymis nėra nustatytas ir sugadinto ar apgadinto turto vertės dydis. Tai reiškia, kad veikos kvalifikavimui pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį neturi teisinės reikšmės kito asmens turtui, transporto priemonei, kroviniui, kelio įrenginiui padarytos materialinės žalos dydis, pakanka nustatyti kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto akivaizdaus sugadinimo (apgadinimo) faktą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-489/2020). Pažymėtina, kad nėra būtina nustatyti, jog asmens veiksmais buvo sugadintas turtas, kuris prarado savo funkcijas, ir dėl to asmenys patyrė tam tikro dydžio turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju užtenka konstatuoti, kad turtas buvo apgadintas (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-514-493/2021). Iš dalies pritartina skundo argumentams, kad policija galėjo kreiptis į kompetentingą instituciją dėl žalos gamtai nustatymo, kita vertus, svetimo turto sugadinimo (apgadinimo) žalos dydžio nustatymas nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymis, todėl neturi reikšmės šio administracinio nusižengimo kvalifikavimui. Todėl vien tai, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta žala dėl apgadinto medžio, savaime nereiškia, kad medis nebuvo apgadintas. Antra, teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį kilti pakanka, kad yra nustatyta, jog apgadintas turtas yra svetimas nusižengimą padariusiam asmeniui, todėl savininko nenustatymas administracinės atsakomybės nešalina (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-489/2020). Nors nagrinėjamu atveju medžio, į kurį I. R. atsitrenkė su vairuojamu automobiliu, savininkas nebuvo nustatytas, kita vertus, byloje nekyla ginčas, kad šis medis nepriklauso pareiškėjui, t. y. jis nėra šio turto (medžio) savininkas. Vadinasi, tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas minėto medžio savininkas, neturi jokios reikšmės administracinio nusižengimo kvalifikavimui pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad I. R., būdamas neblaivus, vairavo automobilį ir, nuvažiavęs nuo kelio, atsitrenkė į medį, kurį apgadino. Tokios išvados nepaneigia, kad byloje dėl medžio apgadinimo nėra pareikšto civilinio ieškinio ar nukentėjusiuoju pripažinto asmens. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju užtenka konstatuoti svetimo turto apgadinimo faktą, kas šiuo atveju ir buvo nustatyta.

Anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad I. R. pažeidė KET 9, 14 ir 127 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo kvalifikuoti I. R. veiksmus pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Vien pareiškėjo ir jo atstovo nesutikimas su I. R. nubaudimu savaime nereiškia, kad yra teisinis pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą.

Dėl I. R. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – termino

ANK 423 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

Skundžiamu nutarimu I. R. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 45 mėnesiams (3 metams ir 9 mėnesiams), t. y. mažesniam už vidurkį įstatyme nustatytam terminui (vidurkis – 4 metai).

I. R. atstovas skunde prašo pareiškėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 11 mėnesių.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, jo šeiminę ir finansinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti I. R. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo atstovo skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai.

Visų pirma, pažymėtina, kad I. R., vairuodamas transporto priemonę neblaivus ir apgadindamas medį (svetimą turtą), padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui nustatytas 1,35 (įvertinus paklaidą – 1,33) promilių neblaivumas, kuris net kelis kartus viršija įstatyme nustatytą minimalią lengvo neblaivumo ribą (0,41 promilės), nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad I. R. nustatytas neblaivumo laipsnis yra artimas ribai (1,51 promilės), nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, nustatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi pareiškėjo neblaivumas nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes, I. R. vairavimas sukėlė įtarimų kitam vairuotojui, kuris pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie pavojingai manevruojantį automobilį. Todėl vien tai, kad, pasak pareiškėjo, jis jautėsi gerai (blaivus), neturi reikšmės administracinės atsakomybės laipsniui (pavyzdžiui, sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo ir jos termino nustatymo) ir tai nėra pagrindas teigti, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo. Priešingai, dėl toliau nurodytų aplinkybių pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip didesnio pavojingumo. Nors I. R. nuo kelio nuvažiavo Vilniaus mieste pirmadienį apie 12 val., kai eismas mieste tokiu laiku gali būti ne itin intensyvus, kita vertus, pasak pareiškėjo, jis bylai reikšmingą dieną važiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), į Vilniuje esantį (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Vadinasi, I. R., būdamas neblaivus, važiavo gana didelį atstumą. Be to, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, nagrinėjamo įvykio dieną ir laiku buvo pasnigę. Taigi neblaivus asmuo, vairuodamas transporto priemonę tokiomis oro ir kelio sąlygomis, kelia dar didesnį pavojų kitiems eismo dalyviams. Kaip minėta, iš byloje esančio policijos pareigūno „Body“ kameros vaizdo įrašo ir nuotraukų matyti, kad automobilis yra stipriai įsirėžęs į medį, automobilio apgadinimai yra žymūs, vadinasi, neabejotina, kad I. R., prieš atsitrenkdamas į medį, važiavo gana dideliu greičiu. Taigi tik dėl atsitiktinumo šiuo atveju pavyko išvengti didesnių neigiamų padarinių, nei vien medžio apgadinimas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad alkoholį (degtinę) jis baigė vartoti bylai reikšmingos dienos naktį, t. y. apie 2–4 val., o automobilį vairavo apie 12 val. Atkreiptinas dėmesys, kad 2025 m. lapkričio 24 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pareiškėjas policijos pareigūnui nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 1 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus vyresniojo specialisto R. R. 2025 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad I. R. teigė alkoholį vartojęs maždaug prieš 20 min. Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Visų pirma, nurodytos aplinkybės rodo pareiškėjo nenuoseklią poziciją dėl alkoholio vartojimo. Antra, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo atstovo skunde nurodyta aplinkybe, kad atstovaujamasis padarė administracinį nusižengimą visiškai atsitiktinai. Jeigu vertintume pareiškėjo poziciją, jis visgi iki 2–4 val. nakties išgėrė nemažą kiekį stipraus alkoholio (degtinės) ir maždaug praėjus 8–10 val. po alkoholio vartojimo, kai jautėsi ne visiškai gerai, sėdo prie automobilio vairo ir vėliau padarė eismo įvykį. Be to, pareiškėjo manymas, kad nedaro administracinio nusižengimo, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai I. R. nustatė 1,35 (įvertinus paklaidą – 1,33) promilių neblaivumą, o alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas pareiškėjo neblaivumas, patikra galiojo iki 2025 m. gruodžio 9 d., todėl nėra pagrindo abejoti minėtais alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis. Teismo posėdžio metu I. R. paaiškino, kad su draugu iki vėlyvos nakties vartojo alkoholį (išgėrė 0,7 l degtinės butelį), paskutinį kartą gėrė apie 2–4 val. ryto, o apie 12 val. išvyko susitikti su draugu. Taigi I. R., turėdamas kelerių metų vairavimo patirtį ir suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones svarbą, elgėsi nerūpestingai: vartojo alkoholį iki vėlyvos nakties ir, praėjus neilgam laiko tarpui (maždaug 8–10 valandoms), ignoruodamas savo fiziologinę būseną, vairavo transporto priemonę, juolab jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, vadinasi neabejotinai žinojo, kad toks elgesys gali būti pavojingas. Teismas nenustatė jokių pateisinamų priežasčių, kurios kliudė I. R. atidėti susitikimą, juolab pareiškėjas nenurodė, kad susitikimas buvo svarbus. Be to, į susitikimą jis galėjo vykti alternatyviais būdais, pavyzdžiui, išsikviesti taksi ar pasinaudoti viešuoju transportu. Alkoholio, šiuo atveju netgi stipraus (degtinės), vartojimas iki vėlyvos nakties, asmeniui žinant, kad vėliau dieną turės vairuoti automobilį, nėra pateisinamas elgesys, juolab pats pareiškėjas pasirinko tokį elgesio variantą. Be to, įvertinęs I. R. nemažą neblaivumo laipsnį, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas, prieš pradėdamas vairuoti jautėsi taip pat kaip blaivus. Pareiškėjo atstovo skundo teiginys, kad atstovaujamasis, prieš vairuodamas, nejuto ir negalėjo justi apsvaigimo nuo alkoholio požymių, yra deklaratyvaus pobūdžio.

Skundžiamu nutarimu nenustatyta I. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. R. pozicija administracinio nusižengimo teisenoje buvo nenuosekli. Iš 2025 m. lapkričio 24 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-66241-2025 matyti, kad pareiškėjas sutiko su padarytu administraciniu nusižengimu. I. R. surašius kitą (2025 m. lapkričio 26 d.) administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-66813-2025, pagal kurį vėliau ir buvo priimtas skundžiamas nutarimas, pareiškėjas taip pat pasirašytinai nurodė, kad jis sutinka su pareikštu kaltinimu. Skunde iš pradžių nurodoma, kad I. R. dėl administracinio nusižengimo sutinka iš dalies, o vėliau teigiama, kad pareiškėjas visiškai pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis nemano, jog apgadino medį, nes medis, jo nuomone, buvo palinkęs ir prieš nagrinėjamą įvykį, o šiuo metu jis stovi sveikas. Taigi pareiškėjas neigė esminę administracinio nusižengimo aplinkybę, t. y., kad apgadino svetimą turtą – medį. Kaltės pripažinimas iš dalies dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdaus gailesčio nenustatymas nesudaro pagrindo pripažinti asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, juolab sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.

Skunde nurodoma, kad tai yra pirmas I. R. padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas. Byloje iš tiesų nėra duomenų, kad pareiškėjas anksčiau padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, kita vertus, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas per penkerius metus nemažai kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už KET pažeidimus. Vien per 2025 m. jis administracine tvarka baustas šešis kartus už KET pažeidimus: 2025 m. gruodžio 16 d. – už administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje (du administraciniai nusižengimai) (ROIK: 25290715397); 2025 m. spalio 23 d. – už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje (ROIK: 25281179314); 2025 m. rugsėjo 1 d. – už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 418 straipsnio 1 dalyje (ROIK: 25277387079); 2025 m. gegužės 9 d. – už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje (ROIK: 25267784582); 2025 m. gegužės 5 d. –už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje (ROIK: 25267784533); 2025 m. kovo 13 d. – už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje (ROIK: 25264279677) padarymą, ne visos paskirtos baudos sumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Be to, I. R. po nagrinėjamo administracinio nusižengimo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už galimai padarytą šiurkštų administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, t. y., kad jis galimai 2026 m. sausio 22 d., neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, vairavo automobilį (ROIK:26294868521). Teismo posėdžio metu I. R. nurodė, kad jis vairavo automobilį, nes susipyko su drauge ir jam reikėjo persikraustyti iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini). Tokį pareiškėjo neatsakingą elgesį teismas vertina neigiamai ir pareiškėjo nurodytų aplinkybių nelaiko kaip pateisinančia priežastimi vairuoti transporto priemonę, kai tokia teisė yra jam sustabdyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. R. padarė administracinį nusižengimą neatsitiktinai, jis gana sistemingai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, taip pat ir naudodamasis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones). Tai neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę. Visa tai rodo, kad I. R. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, todėl nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Tokios išvados nepaneigia tai, kad I. R. pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

Pareiškėjo atstovas skunde, prašydamas I. R. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, iš esmės akcentuoja tokios teisės reikalingumą kasdieniame gyvenime, t. y. kasdienio mobilumo užtikrinimą, tačiau detaliau apie tai skunde nieko nenurodoma. Visų pirma, pasakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Teismas atkreipia dėmesį, kad I. R. šiuo metu oficialiai niekur nedirba, neturi vaikų, kuriuos reikėtų vežti į ugdymo įstaigas ar būrelius, nenurodė, kad turi šeimos narius, kuriems dėl įvairių priežasčių būtų reikalinga jo pagalba ir pan. Todėl skunde deklaratyviai nurodytas kasdienio mobilumo užtikrinimas dėl pareigų įvykdymo nesudaro pagrindo teigti, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jam teisė vairuoti transporto priemones buvo reikalinga, kai jis gyveno Vilniuje, nes tada jis veždavo kaimyno žmonos pensinio amžiaus motiną ((duomenys neskelbtini) metų) į polikliniką ir ligoninę. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas šią pagalbą kaimynams įvardijo kaip anksčiau buvusią, o ne kaip dabar esančią, t. y. jis nenurodė, kad, jam išsikrausčius į Ignalinos r., šie žmonės ir toliau prašo jo pagalbos. Be to, teismas pažymi, kad, kaip nurodė pareiškėjas, senyvo amžiaus moteris turi dukrą, taigi ji turi artimuosius, kurie gali ja pasirūpinti. Taip pat šie žmonės gyvena Vilniaus mieste, kuriame yra kitų alternatyvų (pavyzdžiui, taksi, viešasis transportas, paprašyti esamų kaimynų pagalbos), o esant skubiam sveikatos pablogėjimui, pasinaudoti greitosios medicinos teikiama pagalba. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių priežasčių (be kasdienio mobilumo), kodėl šiuo metu jam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad, I. R. laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus visiškai pažeisti jo šeimos ar jo pačio interesai.

Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai kasdieniniame gyvenime yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų ir pakeisti asmenį nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl pačio I. R. neteisėtų veiksmų.

I. R. atstovo skunde metu nurodytos kitos aplinkybės (nagrinėjamo įvykio metu nebuvo intensyvus eismas, pareiškėjas nėra teistas, neturi priklausomybės alkoholiui, pareiškėjas dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučiasi blogai ne tik prieš kitus vairuotojus, bet ir prieš save, savo šeimą, artimuosius ir tai jam yra didžiausia pasekmė, kt.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ar trumpesniam, nei ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatytas minimalus, terminui būtų pakankama priemonė siekiant užtikrinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Skunde deklaratyviai cituojama teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies straipsnio taikymo, taip pat cituojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas šioje byloje. Pažymėtina, administracinės nuobaudos individualizavimas priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumos ir kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai. Vien deklaratyvaus teismų praktikos išvardijimo nepakanka teigti, kad šioje byloje I. R. yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Teismas daro išvadą, kad Institucija tinkamai įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas ANK 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir paskyrė I. R. mažesnį už vidurkį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – 45 mėnesius. Šis terminas yra pakankamas, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai. Paskirta administracinio poveikio priemonė ir jos dydis yra proporcingas pareiškėjo asmenybei, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nevaržo jo teisių labiau, nei būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Tokios išvados nepaneigia vien I. R. ir jo atstovo priešingas manymas bei skunde išdėstyti argumentai, kurie, be kita ko, buvo paneigti. Mažinti aptariamos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą nesudaro pagrindo vien tai, kad teismas pašalino iš skundžiamo nutarimo vieną aplinkybę.

Dėl I. R. administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – taikymo

Pareiškėjo atstovas skunde taip pat prašo I. R. skirti dvi administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 11 mėnesių ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 2 metams, o pareiškėjo atstovas baigiamojoje kalboje prašė skirti šią administracinio poveikio priemonę 1 metams.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 423 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Kita vertus, ANK 423 straipsnio 4 dalis suteikia galimybę taikyti administracinio poveikio priemonių alternatyvą, t. y. vietoj teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skirti dvi administracinio poveikio priemones – trumpesnį privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

ANK 27 straipsnio 1 dalis reglamentuoja administracinio poveikio priemonių sąrašą. Viena iš jų yra draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas). ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Nėra abejonių, kad administracinio poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti administracinių nuobaudų paskirtį. Kartu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą, ar yra teisinis pagrindas taikyti už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kartu skiriant trumpesnį privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, būtina įvertinti visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir įvertinti, ar tai padės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, spręsdamas I. R. atstovo skunde keliamą klausimą, iš naujo atsižvelgia į visas reikšmingas aplinkybes. Pirma, pareiškėjui buvo nustatytas 1,35 promilių neblaivumas (įvertinus paklaidą – 1,33), kuris ne tik kelis kartus viršija leistiną 0,41 promilių ribą, nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, tačiau yra artimas 1,51 promilių ribai, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad alkoholį baigė vartoti vėlai naktį, t. y. apie 2–4 val., o automobilį vairavo apie 12 val., taigi praėjus apie 8–10 val. Kita vertus, 2025 m. lapkričio 24 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad pareiškėjas policijos pareigūnui nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 1 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus vyresniojo specialisto R. R. 2025 m. lapkričio 24 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad I. R. teigė alkoholį vartojęs maždaug prieš 20 min. Nurodytos aplinkės rodo pareiškėjo nenuoseklią poziciją dėl alkoholio vartojimo. Pažymėtina, kad I. R. pavojingą vairavimą pastebėjęs kitas vairuotojas apie tai pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Pasak pareiškėjo, jis bylai reikšmingą dieną važiavo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), į Vilniuje esantį (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Vadinasi, I. R., būdamas neblaivus, važiavo gana didelį atstumą. Be to, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, nagrinėjamo įvykio dieną ir laiku buvo pasnigę. Taigi neblaivus asmuo, vairuodamas transporto priemonę tokiomis oro ir kelio sąlygomis, kelia dar didesnį pavojų kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjas nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, taip jį apgadindamas. Kaip minėta, iš byloje esančio policijos pareigūno „Body“ kameros vaizdo įrašo ir nuotraukų matyti, kad automobilis yra stipriai įsirėžęs į medį, taip pat matyti žymūs jo apgadinimai, vadinasi, I. R., prieš atsitrenkdamas į medį, važiavo gana dideliu greičiu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip didesnio pavojingumo, be kita ko, nelaikytina, kad I. R. padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio.

Antra, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas per penkerius metus nemažai kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už KET pažeidimus. Vien per 2025 m. jis administracine tvarka baustas šešis kartus už KET pažeidimus, ne visos paskirtos baudos sumokėtos, jis turi galiojančių administracinių nuobaudų. Ankstesnis baustumas administracine tvarka neigiamai apibūdina I. R. asmenybę ir rodo, kad jo padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas šioje byloje, nėra atsitiktinio pobūdžio. Be to, kaip minėta, I. R. po nagrinėjamo administracinio nusižengimo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už galimai padarytą šiurkštų administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, t. y., kad jis galimai 2026 m. sausio 22 d., neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, vairavo automobilį (ROIK:26294868521). Teismo posėdžio metu I. R. nurodė, kad nurodytą dieną jis vairavo automobilį, nes susipyko su drauge ir jam reikėjo persikraustyti iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini). Tokį pareiškėjo neatsakingą elgesį teismas vertina neigiamai ir pareiškėjo nurodytų aplinkybių nelaiko kaip pateisinančia priežastimi.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatytos alternatyvos (administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) paskyrimas neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų, nustatytų ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Tokios išvados nepaneigia anksčiau aptartos aplinkybės, susijusios su I. R. padarytu administraciniu nusižengimu ir jo asmenybe. Vien ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatytos alternatyvos dėl dviejų administracinio poveikio priemonių skyrimo reglamentavimas savaime negali būti savitikslis, t. y. taikomas visais atvejais, kai nėra galimybės paskirti mažesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei minimalus (3 metai), ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad ketina įsirengti antialkoholinio variklio užraktą, tačiau nesidomėjo, kokia yra įrangos ir jos montavimo kaina. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio pripažino, kad jis niekur oficialiai nedirba (tik ketina ieškoti darbo), turi apie 14 000 Eur skolų antstoliams, šiuo metu gyvena iš nedarbo išmokos, todėl teismas abejoja, ar I. R. turėtų galimybę automobilyje įsirengti antialkoholinio variklio užraktą.

Teismas, visapusiškai įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti I. R. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus alternatyvias administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad ANK 423 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas I. R. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba paskiriant dvi administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, juolab, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti mažesnius šių administracinio poveikio priemonių terminus. Pažymėtina, kad vien tik I. R. ir jo atstovo nuomonė, kad pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tokios išvados nepaneigia ir skunde deklaratyviai nurodyta teismų praktika. Kaip minėta, administracinės nuobaudos individualizavimas priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumos ir kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai.

Dėl anksčiau aptartų aplinkybių I. R. atstovo skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Tadeuš Demeško 2025 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-31232-2025 palikti nepakeistą, tik pašalinant aplinkybę, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas asmens vairuojamas automobilis, ir I. R. atstovo advokato padėjėjo A. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.