Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 9 d. nutarimo E. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš E. P. apeliacinio skundo turinio matyti, kad pastarasis neprisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, prašo jo veiką iš ANK 423 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į ANK 422 straipsnio 5 dalį ir paskirti jam švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę.

6. ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

7. Atitinkamai ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis). Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 423 straipsnio 5 dalis).

8. Atmetant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Tuo tarpu pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutarime išdėstytoms išvadoms dėl E. P. kaltės padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes – teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, ištyrė byloje surinktus rašytinius įrodymus, visus įrodymus įvertino jų visumoje ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas nevisapusiškai, neišsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias ir nemotyvuotas išvadas.

10. Nors apeliaciniame skunde E. P. neigia padaręs administracinį nusižengimą, už kurį yra nubaustas Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutarimu, tačiau jo kaltę padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. 2021 m. birželio 9 d., surašant administracinio nusižengimo protokolą, E. P. nurodė, kad su pažeidimu sutinka. Paaiškinimuose teigė, kad įvykio metu nusipirko užkandžių ir važiavo namo, kuomet nukrito gėrimas ir E. P. įvažiavo į medį (b. l. 6). Iš šio paaiškinimo turinio akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčijo aplinkybės, jog eismo įvykio metu atsitrenkė į medį. Apylinkės teismo posėdyje E. P. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo taip pat pripažino, nurodė, kad gailisi. Paaiškino, jog išgėrė tris butelius alaus, kuomet vairavo automobilį. Važiuojant ant žemės išsipylė gėrimas, jis pasilenkė jo paimti ir atsitrenkė į medį (b. l. 49-50). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiosios patrulės P. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus į įvykio vietą buvo rastas automobilis, kurio vairuotojui nustatytas neblaivumas. Automobilis buvo apgadintas, taip pat, eismo įvykio metu nukentėjo medis, matomas medžio apgadinimas (nusilupusi žievė), ant medžio liko automobilio nuolauža (b. l. 3-4). Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje nurodyti duomenys apie eismo įvykį, pažymėta medžio vieta. Taip pat, nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodis, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (b. l. 7-8). Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai įrodyta, kad E. P. neblaivus vairuodamas jam priklausantį automobilį nesuvaldė jo ir atsitrenkė į medį, kurį apgadino. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, E. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Tenkinti apelianto prašymą ir jam taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nėra teisinio pagrindo.

11. Sutiktina, kad institucija nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo tyrimą galėjo atlikti profesionaliau, t. y. į administracinio nusižengimo bylos medžiagą pateikti ir eismo įvykio vietoje padarytas foto nuotraukas arba vaizdo įrašus iš vaizdo registratorių, taip pat, kreiptis dėl žalos gamtai nustatymo. Tačiau apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo E. P. padarytą pažeidimą ir padarė teisės taikymo klaidą, nes nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje užtenka įrodymų pagrindžiant E. P. kaltę pagal jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į automobiliui padarytus apgadinimus, taip pat, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes dėl medžio žievės apgadinimo, t. y. kad buvo akivaizdžiai matomi apgadinimo požymiai, neabejojama, jog E. P., būdamas neblaivus, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės dėl ko apgadino kitą turtą (medį). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarnybinį pranešimą pripažino įrodymu vertinant E. P. kaltę ir padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo pagrįstumą, nes nėra nustatyta, jog šiame dokumente būtų užfiksuotos žinomai melagingos faktinės aplinkybės, kurių nepatvirtintų kiti byloje esantys duomenys ir (ar) įrodymai, o tyrėja būtų akivaizdžiai šališka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra pateikta jokių skaičiavimų dėl padarytos žalos, tačiau atmetant šiuos argumentus aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad tai nėra privalomas procesinis veiksmas ir neturi reikšmės administracinio nusižengimo kvalifikavimui pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste, norint asmens padarytą administracinį nusižengimą teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, privaloma nustatyti, kad asmuo būdamas neblaiviu (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) padarė KET pažeidimą, kuris lėmė turto sugadinimą ar apgadinimą. Šioje byloje neginčijamai konstatuota, kad E. P. pažeidė KET 14 (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims) ir 9 (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių) punktų reikalavimus, nes būdamas neblaiviu ir vairuodamas transporto priemonę jos nesuvaldė, dėl ko padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas medis, t. y. asmens veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sudėtį. Pažymėtina, kad nėra būtina nustatyti, jog asmens veiksmais buvo sugadintas turtas, kuris prarado savo funkcijas, ir dėl to asmenys patyrė tam tikro dydžio turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju užtenka konstatuoti, jog turtas buvo apgadintas.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenys ir įrodymus, nepadarė teisės taikymo klaidos ir pagrįstai E. P. padarytą administracinį nusižengimą kvalifikavo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Kadangi apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

14. Netenkinant E. P. apeliacinio skundo, pagrindo švelninti jam skirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, taip pat nėra. Bylos duomenimis E. P. padarė administracinį nusižengimą šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairuodamas transporto priemonę neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas turtas, anksčiau jis ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 22-35), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šias nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes konstatuojama, kad E. P. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta minimali nuobauda – bauda, bei pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam šio straipsnio 4 dalyje nustatytam trejų metų terminui, nėra per griežtos.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir E. P. už padarytą nusižengimą skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Pažymėtina, kad apelianto nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbinėje veikloje, nelaikytinos aplinkybėmis, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nekyla abejonių, kad E. P. skunde nurodyta aplinkybė, susijusi su jo socialine padėtimi, pastarajam buvo žinoma ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens netinkamo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju E. P. buvo nustatytas neblaivumas, gerokai viršijantis leistiną normą, taip pat, eismo įvykio vietoje buvęs liudytojas teigė, kad E. P. bandė šalintis iš įvykio vietos, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. P. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. E. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmė taip pat yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta ir atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus. Apelianto teisinės padėties švelninimas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas tiek su teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, tiek ir su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.