Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos J. V. pareiškimas suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybei, R. V., A. V., V. V., A. V. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1609-730/2013, pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. V., A. V., A. V., V. V., dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. V., A. V., A. V., V. V., dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pripažinimo ir 2013 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1609-730/2013 ieškinį tenkino, pripažino ieškovei J. V. teisę privatizuoti nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnį. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovės J. V. ieškinį atmetė.

2. 2019 m. rugpjūčio 8 d. teisme gautas pareiškėjos (ieškovės) J. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1609-730/2013, kuris vėliau patikslintas. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą, paliekant galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą. Nurodė, jog nors žinojo, kad sutuoktinis R. V. teikė Klaipėdos miesto valdybai prašymą privatizuoti nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kad jie pasirašė susitarimą, kieno vardu bus privatizuotas butas, bet ieškinio rengimo metu nebuvo įsitikinusi, kad Valstybinė butų privatizavimo komisija dėl leidimo privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), sprendimo nepriėmė. Šios aplinkybės buvo nurodytos ir ieškinyje. 2019 m. liepos mėnesį pareiškėja netikėtai aptiko Butų privatizavimo valstybinės komisijos 1997 m. birželio 17 d. raštą (sprendimą) Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotą Klaipėdos miesto savivaldybei, pareiškėjos sutuoktiniui, pareiškėjai ir kitam asmeniui. Šiame sprendime nurodyta, kad Valstybinė butų privatizavimo komisija, apsvarsčiusi jos ir kito asmens pareiškimus dėl butų pirkimo, siūlo klausimą spręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 740 ,,Dėl gyventojų lėšų panaudojimo remontuojant, rekonstruojant ir restauruojant pastatus“ nustatyta tvarka, kadangi jiems buvo suteikti netinkami gyventi butai, kuriuos jie suremontavo savo lėšomis. Ieškovės manymu, minėtas sprendimas patvirtina, jog valia privatizuoti nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), tikrai buvo išreikšta, valia privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), išreikšta galiojant Butų privatizavimo įstatymui, t. y. iki 1998 m. liepos 1 d. Taip pat teigia, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nespėjo atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo privačion nuosavybėn procedūrą; po 1997 m. liepos 21 d. butai galėjo būti privatizuojami tik pagal Butų privatizavimo įstatymą. Nurodė, jog 2019 m. liepos mėnesį atradus Valstybinės butų privatizavimo komisijos 1997 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo išvados, kad pareiškėjos (jos ir jos sutuoktinio) valia privatizuoti nuomojamą butą nebuvo išreikšta galiojant Butų privatizavimo įstatymui, prieštarauja naujai paaiškėjusioms faktinėms aplinkybėms. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog Buto privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pareiškėjos sutuoktinis R. V. du kartus kreipėsi su prašymais privatizuoti nuomojamą butą, kad Valstybinė butų privatizavimo komisija net siūlė buto privatizavimo būdą, yra esminės. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėja (jos sutuoktinis) įgijo teisę privatizuoti nuomojamą butą dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui, bet nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių buto privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta. Apie Valstybinės butų privatizavimo komisijos 1997 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) civilinės bylos Nr. 2-1609-730/2013 nagrinėjimo metu pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti, kadangi praėjo labai daug metų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Suinteresuotas asmuo R. V. (ieškovės sutuoktinis) prašo tenkinti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Kadangi 1997–1998 metais nebuvo gautas leidimas privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), todėl manė, kad butą privatizuoti nebėra galimybės, dokumentų nesaugojo ir apie juos pamiršo.

13.2. 2012 m. ieškovei kreipusis į teismą dėl leidimo privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), manė, jog dokumentų dėl Klaipėdos miesto savivaldybės ir Valstybinės butų privatizacijos komisijos neturi. Be to, negalėjo prisiminti, kadangi buvo praėję 15 metų.

13.3. 2019 m. ieškovė 2017 m. birželio 17 d. Valstybinės butų privatizavimo komisijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini) rado atsitiktinai, todėl laikytina, jog tai naujai paaiškėjusi aplinkybė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

18. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos J. V. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1609-730/2013, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

19. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas, taikomas konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

20. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y., jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas klausimą, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų keturių naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).

21. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis.

22. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tuo, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios, kaip nurodo pareiškėja, jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Esminės naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau nustatytų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis Nr. e3K-3-643-219/2015).

23. Pareiškėja naujai paaiškėjusiomis ir esminę reikšmę byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir (ar) pagrįstumui turinčiomis aplinkybėmis prašo pripažinti 1997 m. birželio 17 d. Butų privatizavimo valstybinės komisijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėto rašto turinio matyti, jog Butų privatizavimo valstybinė komisija, apsvarsčiusi R. V. ir dar vieno asmens pareiškimus dėl butų pirkimo, siūlo klausimą spręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 740 ,,Dėl gyventojų lėšų panaudojimo remontuojant, rekonstruojant ir restauruojant pastatus“ nustatyta tvarka, kadangi pareiškėjai nurodo, jog jiems buvo suteikti netinkami gyventi butai, kuriuos suremontavo savo lėšomis.

24. Pareiškėjos teigimu, apie naujai paaiškėjusias aplinkybes ji sužinojo 2019 m. liepos mėnesį, netikėtai radusi 1997 m. birželio 17 d. Butų privatizavimo valstybinės komisijos raštą (sprendimą) Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, jog apie minėtą sprendimą civilinės bylos nagrinėjimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, kadangi praėjo labai daug metų. Taip pat nurodė, jog nors žinojo, kad sutuoktinis teikė Klaipėdos miesto valdybai prašymą privatizuoti nuomojamą butą, pasirašė susitarimą, kieno vardu bus privatizuotas butas, bet ieškinio parengimo metu ji nebuvo įsitikinusi, kad Valstybinė butų privatizavimo komisija dėl leidimo privatizuoti butą sprendimo nepriėmė, todėl bylos Nr. 2-1609-730/2013 nagrinėjimo metu neturėjo įrodymų, kad jos sutuoktinio valia privatizuoti butą buvo išreikšta galiojant Butų privatizavimo įstatymui, t. y. iki 1998 m. liepos 1 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėja neįrodė proceso atnaujinimo pagrindų, todėl jos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkintino.

25. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą nustatė, jog ieškovė teismo prašė pripažinti teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą. Be kita ko, nurodė, kad 1998 metų pradžioje ieškovės sutuoktinis R. V. Klaipėdos miesto savivaldybei pateikė prašymą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis (Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka) nuomojamą butą (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1609-730/2013 ieškinį tenkino visiškai. Pripažino ieškovei J. V. teisę privatizuoti nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnį. Minėtame sprendime nurodė, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad ieškovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu kreipėsi į atitinkamas institucijas, įgaliotas vykdyti butų privatizavimą, su prašymu privatizuoti butą (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-274-513/2014 panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė. 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendime nurodė, jog nagrinėjamu atveju duomenų, kad ieškovė (ar jos sutuoktinis) padavė pareiškimą dėl nuomojamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), per Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą bei šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminu dėl jo privatizavimo atitinkamai tarnybai, byloje nenustatyta. Pasibaigus minėto įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo pagrindų, galiojimo terminui, pasibaigė ir galimybė tame įstatyme numatytomis sąlygomis įgyti jame numatytas teises, jeigu jos nebuvo įgytos įstatymo galiojimo metu. Ieškovė neįrodė, kad jos (ir (ar) jos sutuoktinio) valia privatizuoti nuomojamą butą būtų buvusi atitinkamai išreikšta galiojant Butų privatizavimo įstatymui, t. y. iki 1998 m. liepos 1 d., todėl ji (ir (ar) jos sutuoktinis) subjektyvios teisės privatizuoti butą, adresu (duomenys neskelbtini), neįgijo. Be to, ieškovė pati nurodo, jog jos sutuoktinis tik 1998 m. pradžioje kreipėsi į savivaldybę su prašymu privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis ir šį prašymą savivaldybė perdavė Valstybinei butų privatizavimo komisijai, iš kurios atsakymas (sprendimas) nebuvo gautas.

26. Pateiktame atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog teismo išvada, kad 1997 m. birželio 17 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, nepagrįsta. Apie Valstybinės butų privatizavimo komisijos 1997 m. birželio 17 d. raštą Nr.(duomenys neskelbtini) nei pareiškėjai (ieškovei), nei jos sutuoktiniui nebuvo žinoma. Teigia, kad minėtą raštą 2019 m. liepos mėnesį pareiškėja atsitiktinai aptiko tarp savo dokumentų.

27. Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, kad iš byloje esančių duomenų pamatyti, jog pareiškėjos byloje pateiktas 1997 m. birželio 17 d. Butų privatizavimo valstybinės komisijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) egzistavo bylos nagrinėjo metu – iš byloje esančio 1998 m. kovo 26 d. Klaipėdos miesto vadybos sprendimo pateikti Valstybinei butų privatizavimo komisijai miesto gyventojų, pageidaujančių pirkti gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, prašymus priedo matyti, jog pastabose yra nurodomas Butų privatizavimo valstybinės komisijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu minėtas dokumentas negalėjo būti pareiškėjai nežinomas bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendime aplinkybės dėl pareiškėjos sutuoktinio kreipimosi į savivaldybę su prašymu privatizuoti butą, adresu (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis yra aptartos ir įvertintos.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai, jog ji ginčo dokumentą, kuriuo grindžiamos naujai paaiškėjusios aplinkybės, aptiko atsitiktinai tarp kitų savo dokumentų, negali būti pripažintini pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kadangi šiuo atveju pati pareiškėja nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju pripažinti, jog pareiškėjos nurodyti įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Priešingai, iš pareiškimo turinio matyti, jog pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nebuvo įsitikinusi tam tikrų ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių buvimu, tačiau byloje nėra duomenų, jog šioms abejonėms pašalinti ėmėsi aktyvių veiksmų. Aplinkybė, jog praėjo labai daug laiko, neatleidžia bylos šalių nuo pareigos aktyviai veikti įrodinėjimo procese įgyvendinant civilinio proceso dispozityvumo bei rungimosi principus (CPK 7 straipsnis, 12 straipsnis, 13 straipsnis).

29. Kaip minėta, procesui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą atnaujinti yra būtinas anksčiau išdėstytų sąlygų visetas. Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja proceso atnaujinimo aptariamu pagrindu galimybę. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja iš esmės nenurodė jokių naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios egzistavo, bet nebuvo ar negalėjo būti žinomos pareiškėjai teismo sprendimo priėmimo metu, todėl procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negali būti atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog įvertinus pareiškėjos pateiktus duomenis, pripažinti, jog šių įrodymų pareiškėja negalėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, nėra pagrindo, pareiškėjos pateikti duomenys negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios pareiškėjai negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.