Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-03-03 · Civilinė byla Nr. e2-2549-845/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
e2-2549-845/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33858-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Visokavičienė
Ieškovas
UAB „Bendras finansavimas“
Atsakovas
E. K.
Advokatai
Vincentas Zabulis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2549-845/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33858-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.1.; 3.2.6.10.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė,sekretoriaujant Nijolei Blaškevič,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vincentui Zabuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Bendras finansavimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. K. 2 713,90 Eur negrąžintą kreditą, 952,53 Eur palūkanų, 471,04 Eur tarpininkavimo mokestį, 68,10 Eur mokėjimo palūkanų, 53,94 Eur delspinigių, 18 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė administruoja tarpusavio skolinimo platformą SAVY www.gosavy.com, kurioje vieni asmenys, kuriems reikalinga paskola, gali teikti elektroniniu būdu paraiškas gauti vartojimo kreditą, o platformoje registruoti fiziniai asmenys – investuotojai – skolintojai – dalyvauti aukcione ir investuoti į tokias paskolas. Atsakovas, kaip kredito gavėjas, elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_326039, sudarytą (2018 m. lapkričio 28 d. 12.17) platformoje www.gosavy.lt, siekdamas sudaryti vartojimo kredito sutartį su platformoje registruotu skolintoju. Po atsakovo pateiktos vartojimo kredito paraiškos, įvyko asmenų, norinčių skolinti pinigus aukcionas, kurio pagrindu buvo sudaryta paskolos sutartis bei suformuotas vartojimo kredito mokėjimų grafikas, taip pat įskaityti pinigai iš skolintų sąskaitų į atsakovo sąskaitą, t. y. tarp atsakovo ir skolintojų buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 326039, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 2 800 Eur paskola refinansavimui, 24 mėnesių terminui su 32 procentų metinėmis palūkanomis; į atsakovo paskolą įvairiomis sumomis yra investavę 44 skolintojai. Pažymėjo, kad atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, skolintojams laiku nepervedė lėšų pagal vartojimo kredito mokėjimų grafiką, todėl ieškovė, įgijusi teisę skolintojų vardu nutraukti sutartį, 2019 m. rugpjūčio 16 d. pateikė atsakovui pranešimą „Dėl 2018 m. lapkričio 29 d. paskolos sutarties OFERTA oferta_326039 sutarties nutraukimo, automatinio reikalavimo perėmimo ir reikalavimo nedelsiant grąžinti skolą, palūkanas ir delspinigius“. Nurodė, kad atsakovas iki šiol nėra įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų, todėl yra pagrindas priteisti iš pastarojo 4 259,51 Eur įsiskolinimą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė, jog byloje būtų paskirta teisminė mediacija.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog atsakovas su ieškove nebendradarbiavo, nerodė jokios iniciatyvos išspręsti ginčą taikiai. Pasak atstovo, teisminė mediacija nėra tikslinga, tačiau sutiko, jog teismo sprendimo vykdymas atsakovui būtų išdėstytas vienerių metų laikotarpiui.

Atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai, tačiau į jį neatvyko, prašymų nepateikė, pastarojo neatvykimo priežastys nežinomos, todėl remiantis CPK 231 str. 5 d. ir 246 str. 1 ir 2 d. pagrindais teismas perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovas E. K. 2018 m. lapkričio 28 d. ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ administruojamoje platformoje SAVY www.gosavy.com elektroniniu būdu pateikė Vartojimo kredito paraišką (ofertą) Nr. oferta_326039 dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo su portale registruotu (-ais) skolintoju (-ais) 2 800 Eur sumai; vartojimo kredito grąžinimo terminas – 24 mėnesiai; vartojimo kredito metinės palūkanos – 32 procentai; minėtoje platformoje registruoti skolintojai finansavo atsakovui kredito sumos suteikimą, todėl tarp atsakovo ir skolintojų 2018 m. lapkričio 29 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 326039, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2 800 Eur kreditas, kurį, mokėdamas kartu su palūkanomis, jis turėjo grąžinti dalimis pagal grafiką iki 2020 m. lapkričio 15 d. (e.b.l. 11-32, 52-63, 9). Taip pat byloje nustatyta, jog atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį ir šalių sulygtą grafiką nevykdė, skolintojams laiku nepervedė lėšų, todėl ieškovė 2019 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu „Dėl 2018 m. lapkričio 29 d. Paskolos sutarties OFERTA oferta_326039 (Sutartis) sutarties nutraukimo, automatinio reikalavimo perėmimo ir reikalavimo nedelsiant grąžinti skolą, palūkanas ir delspinigius“ informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą nuo pranešimo dienos, taip pat reikalavimo teisių automatinį perėjimą nuo pranešimo dienos UAB „Bendras finansavimas“ (Ofertos 2.13 punktai, Sutarties bendrųjų sąlygų 7.4, 11.2 punktai, SAVY portalo naudojimosi sutarties 9.5, 9.7 punktai) (e.b.l. 67); nurodytu pranešimu ieškovė pareikalavo nedelsiant grąžinti 2 713,90 Eur paskolą, 952,53 Eur nesumokėtų palūkanų, 471,04 Eur tarpininkavimo mokestį, 68,10 Eur mokėjimo palūkanų ir 53,94 Eur delspinigių, iš viso - 4259,51 Eur.

Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).

Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.228¹ straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai.

Teismas, įvertinęs 2018 m. lapkričio 29 d. ginčo sutartį Nr. 326039, sprendžia, kad savo esme ši sutartis yra vartojimo kredito sutartis. Pagal CK 6.886 straipsnį 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu paskolos sutartis numato paskolos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties nutraukimą ar būtų bent iš dalies atsiskaitęs su ieškove pagal ginčo sutartį; pažymėtina, jog atsiliepimu atsakovas sutiko su negrąžinto kredito dydžiu, jo neginčijo, todėl 2 713,90 Eur negrąžintas kreditas priteistinas iš atsakovo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 952,53 Eur nesumokėtas pelno palūkanas. CK 6.874 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Vadovaujantis Sutarties Specialiųjų sąlygų 1.1.3 p., ieškovei iš atsakovo priteistinos priskaičiuotos 952,53 Eur palūkanos.

Vartojimo kredito specialiosios dalies-paraiškos (ofertos_ 326039) 2.4 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka sumokėti organizatoriui vienkartinį vartojimo kredito sutarties tarpininkavimo mokestį 249,20 Eur bei mokėti kas mėnesį 20,44 Eur tarpininkavimo mokesčio, kaip yra nurodyta jai skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike, mokėjimo pranešimuose ir Bendrosiose sąlygose. Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 471,04 Eur tarpininkavimo mokestį yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 53,94 Eur delspinigius ir 68,10 Eur mokėjimo palūkanas.

Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.1, 5.4 punktuose numatyta, jog už naudojimąsi kreditu mokamos palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjams bei sumokami tarpininkavimo mokesčiai. Bendrosiose sąlygose buvo numatyta, kad kredito gavėjui praleidus palūkanų mokėjimo terminą organizatorius gali skaičiuoti padidintas palūkanas pagal portale ar sutarties specialiosiose sąlygose nurodytus dydžius (5.2. punktas). Sutarčių bendrosiose sąlygose taip pat numatyta, kad kredito gavėjui laiku nepervedus lėšų pagal kredito grąžinimo grafiką ir mokėjimo pranešimą į atsiskaitomąją sąskaitą, jis papildomai privalo mokėti delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (9.1.1, 9.1.2 punktai). Pateiktoje mokėjimo lentelėje ieškovė apskaičiavo 68,10 Eur mokėjimo palūkanas bei 53,94 Eur delspinigius; nurodytos sumos paskaičiuotos už pagal grafiką nesumokėtas sumas. Pažymėtina, jog ieškovės paskaičiuotos 68,10 Eur palūkanos vertintinos kaip kompensacinės, kurios mokamos atsakovei pradelsus mokėti paskolos dalį. Taigi darytina išvada, jog apskaičiuotos 68,10 Eur palūkanos yra vėlavimo palūkanos, kurios atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties bendrosiose sąlygose taip pat numatyta, kad kredito gavėjui laiku nepervedus lėšų pagal kredito grąžinimo grafiką ir mokėjimo pranešimą į atsiskaitomąją sąskaitą, jis papildomai privalo mokėti delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (9.1.1, 9.1.2 punktai).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir kompensuojamąsias palūkanas, ir netesybas, todėl jai iš atsakovo priteistina 68,10 Eur kompensacinių palūkanų suma, kuri apima 53,94 Eur delspinigius, o ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 53,94 Eur delspinigius atmestinas (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją - procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Sutarties 2.21 punktu šalys susitarė, kad kredito gavėjas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už bet kurią teismo pagal šią Sutartį priteistą sumą įsipareigoja mokėti 18 procentų dydžio metines palūkanas. Kadangi procesinės palūkanos atlieka kompensacinę funkciją, joms taikytinas Vartojimo Kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies ribojimas, t. y. jos negali būti didesnės 0,05 procento per dieną ir atitinkamai - 18,25 procentų per metus. Kadangi prašomos procesinės palūkanos atitinka įstatymo reikalavimus, šis ieškovės prašymas tenkintinas visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 18 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4205,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas 756 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Į bylą pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2019 m. liepos 23 d. išankstinės sąskaitos išrašą ir 2019 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymą.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir t. t. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis rekomendacijų 8 punktu už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: <...> 8.2. už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5; 8.19. už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Iš pateiktos detalizacijos už advokato teisines paslaugas matyti, jog ieškinys įkainotas 450 Eur, o 180 Eur – už „kitas teisines paslaugas“, į kurias įeina ir atstovavimas teisme; papildomai paskaičiuoti 126 Eur dydžio mokesčiai.

Rekomendacijų 7 dalyje numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovės išlaidos už ieškinio parengimą faktiškai patirtos 2019 m. IV ketvirtį (2019 m. spalio mėn.), todėl apskaičiuojant maksimalų dydį, taikytinas 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 289 Eur, ir maksimalus priteistinas išlaidų dydis už ieškinio parengimą sudarytų 3 222,50 Eur. Atstovavimo teisme išlaidos faktiškai patirtos 2020 m. I ketvirtį (2020 m. vasario mėn.), todėl apskaičiuojant maksimalų dydį, taikytinas 2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 317,60 Eur, ir maksimalus priteistinas išlaidų dydis už atstovavimą teisme sudarytų (už 1 val.) – 131,76 Eur.

Teismas, spręsdamas dėl priteistinų išlaidų už advokato teisinę pagalbą (nagrinėjamu atveju ji praktiškai pasireiškė ieškinio parengimu ir dalyvavimu viename teismo posėdyje) dydžio, sprendžia, kad nors jos neviršija rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, tačiau šiuo atveju nagrinėjama byla dėl skolos priteisimo nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, teismo vertinimu, byloje esančių dokumentų įvertinimui nebuvo reikalingos didelės laiko sąnaudos, byloje sprendžiami nesudėtingi materialinės teisės klausimai, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti priteistinas išlaidas už advokato teisinę pagalbą iki 500 Eur.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi - jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 98,73 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovės patirtas išlaidas sudaro 96 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ir 500 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Kadangi pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 98,73 procentai reikalavimų, ieškovei iš atsakovo iš viso priteistinos 588,43 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje teismo teisė išdėstyti teismo sprendimą vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl teismo sprendimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pasiūlė teismo sprendimo įvykdymą atsakovui išdėstyti vienerių metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, jog pati ieškovė išreiškė prašymą išdėstyti teismo sprendimą bei į tai, jog atsakovas yra fizinis asmuo, teismo sprendimo vykdymas išdėstytinas vieneriems metams (12 mėnesių), mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 350,46 Eur įsiskolinimo (nurodytą sumą sudaro pagrindinė skola su palūkanomis) ir 18 proc. metines palūkanas. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidas, t. y. 588,43 Eur, atsakovas įpareigotinas sumokėti ieškovei įsiteisėjus šiam teismo sprendimui. Teismo manymu, toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis nei atsakovo, nei ieškovės interesų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 284 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Bendras finansavimas“, j. a. k.: 303259527, naudai 2 713,90 Eur negrąžintą kreditą, 952,53 Eur nesumokėtų palūkanų, 471,04 Eur tarpininkavimo mokestį, 68,10 Eur kompensacinių palūkanų, iš viso - 4205,57 Eur (keturis tūkstančius du šimtus penkis Eur ir 57 euro centus), 18 (aštuoniolikos) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (4205,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 588,43 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Eur ir 43 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti atsakovui E. K., a. k.: (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo vykdymą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, mokant ieškovei UAB „Bendras finansavimas“, j. a. k.: 303259527, kas mėnesį lygiomis dalimis po 350,46 Eur (tris šimtus penkiasdešimt Eur ir 46 euro centus), kartu sumokant ir 18 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Įpareigoti atsakovą E. K., a. k.: (duomenys neskelbtini) sumokėti 588,43 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Eur ir 43 euro centus) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Bendras finansavimas“, j. a. k.: 303259527, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Visokavičienė