Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-770-425/2017

teisėja Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05341-2016-5

2017 m. spalio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-76-589/2017 pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovei S. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir turto padalijimo ir atsakovės S. Č. priešieškinį ieškovui L. G. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalijimo, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei (toliau - AB) „Swedbank“, Aukštaitijos kredito unijai, uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „General Financing“, R. B., J. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas L. G. prašė teismo nutraukti santuoką su atsakove S. Č. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, nustatyti, kad kreditorių AB „Swedbank“ pagal kredito sutartis ieškovas ir atsakovė lieka solidarūs skolininkai.

Nurodė, kad nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio kartu su atsakove nebegyvena ir neveda bendro ūkio. Teigė, jog šeima iširo dėl jų skirtingų požiūrių į ūkio vedimą, bendrą laisvalaikio leidimą.

Paaiškino, jog nekilnojamasis turtas buvo įgytas paimant paskolą iš AB „Swedbank“ ir prievolę AB „Swedbank“ prašė pripažinti solidaria abiejų sutuoktinių prievole.

Atsakovė S. Č. (G.) su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamą turtą lygiomis dalimis, prievolę UAB „General Financing“ prašė pripažinti asmenine atsakovės prievole, Aukštaitijos kredito unijos paskolą 2 896,20 Eur pripažinti IĮ „Lipam“ paskola, paskolą J. A. pripažinti asmenine atsakovės prievole, R. B. penkias paskolas bendrai 2 013,39 Eur sumai pripažinti L. G. paskolomis. Atsakovė prašė priteisti 5 050 Eur dydžio kompensaciją už devynis parduotus automobilius, IĮ „Lipam“ pinigines lėšas, pagal pateikta kasos knygą už 2015 metų lapkričio mėnesį 13 124,69 Eur, priteisti iš ieškovo 4 344,30 Eur skolą atsakovei bei priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teigė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes 2013 metais ieškovas išsinuomojo butą, kuriame lankydavosi, bendravo su kitomis moterimis. Dėl ieškovo neištikimybės prašė priteisti neturtinę žalą.

Paaiškino, kad paskolą AB „Swedbank“ moka ieškovas, o atsakovė yra laiduotoja. Paskola iš UAB „General Financing“ buvo imta atsakovės ir po santuokos nutraukimo ši paskola lieka atsakovei ir atsakovė yra atsakinga kreditoriui. Paskolą Aukštaitijos kredito unijai prašė pripažinti IĮ „Lipam“ paskola, kadangi ieškovui niekas nebeskolino pinigų, atsakovė paėmė paskolą iš kredito unijos. Paskolą J. A. prašė pripažinti asmenine atsakovės paskola, nes atsakovė prašė dalinti visas paskolas tokiu principu, kai vienos paskolos paliekamos atsakovei, o kitos paskolos paliekamos ieškovui. Paaiškino, kad nors paskolos sutartis su R. B. pasirašė atsakovė, tačiau šias paskolas prašė pripažinti asmeninėmis ieškovo paskolomis, kadangi jos buvo naudojamos ieškovo kelionėms į užsienį bei kitiems poreikiams tenkinti. Nurodė, jog atsakovui paskolino 15 000 Lt asmeninių lėšų, kurias gavo iš motinos.

Prašydama priteisti komensaciją už parduotus automobilius, atsakovė nurodė, jog ieškovas gautus pinigus panaudojo savo poreikių tenkinimui.

Nurodė, kad santuokos metu buvo įkurta IĮ „Lipam, todėl prašė padalinti visą turimą įmonės turtą, pelną bei pajamas per pusę.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies ir santuoką nutraukė dėl abiejų sutuotkinių kaltės, santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą padalijo lygiomis dalimis, prievolę AB „Swedbank“ pagal 2006 m. birželio 15 d. kredito sutartį Nr.06-043530-FA/06-043552-FA su vėlesniais pakeitimais pripažino solidaria L. G. ir S. Č. (G.) prievole, prievoles: AB „Swedbank“ pagal 2010 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį Nr. 10-090243-RK, Aukštaitijos kredito unijai pagal 2014 m. liepos 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 14-00093, UAB „General Financing“ pagal 2014 m. vasario 14 d. vartojimo kredito sutartį, prievolę J. A. pagal 2011 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį, prievoles R. B. pagal 2015 m. spalio 24 d., 2015 m. liepos 24 d., 2015 m. rugpjūčio 24 d., 2014 m. rugsėjo 24 d., 2014 m. spalio 22 d., paskolos sutartis pripažino S. Č. (G.) asmeninėmis prievolėmis.

Nustatė, jog sutuoktiniai nebuvo pakankamai pagarbūs vienas kitam, kas leido daryti išvadą, kad abu sutuoktiniai pažeidė pareigą gerbti vienas kitą bei būti lojaliam kito sutuoktinio atžvilgiu. Nors atsakovė prašė nutraukti santuoką dėl to, kad ieškovas bendraudavo su kitomis moterimis, tačiau teismas darė išvadą, jog abiejų sutuoktinių požiūris į šeimos gyvenimą buvo labai skirtingas ir abi pusės nenorėjo šio požiūrio derinti tarpusavyje. Sprendė esant pagrindine santuokos iširimo priežastimi. Konstatavo, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinio pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, todėl sprendė santuokai iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Patenkino sutuoktinių prašymą padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą po ½ dalį bei pripažino prievolę AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr.06-043530-FA/06-043552-FA su vėlesniais pakeitimais solidaria ieškovo ir atsakovės prievole.

Nustatė, kad nėra ginčo dėl paskolų iš J. A., AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. 10-090243-RK ir UAB „General Financing“ pripažinimo asmeninėmis atsakovės prievolėmis.

Nurodė, jog nėra duomenų, kad atsakovė, tuo metu kai buvo sudaromos paskolos sutartis su R. B., turėjo įsipareigojimų AB „Swedbank“, Aukštaitijos kredito unijai ir J. A., todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, kad pinigai iš R. B. buvo imami paskolos mokėti ir tai buvo daroma šeimos poreikių tenkinimui. Nustatė, kad prievolės R. B. pripažintinos atsakovės asmeninėmis prievolėmis.

Atmesdamas atsakovės reikalavimą pripažinti prievolę Aukštaitijos kredito unijai IĮ „Lipam“ skola, teismas pažymėjo, jog atsakovė neįrodė, kad pinigai buvo perduoti ieškovui, kredito unija patvirtino, jog ieškovas ir IĮ „Lipam“ unijai neskolingi, o paskola suteikta atsakovei bei kreidito unija nedavė sutikimo įsipareigojimus pagal kredito sutartį perkelti IĮ „Lipam“.

Teismas nustatė, kad paskolos sutartyje, pagal kurią ieškovui paskolino 4 344,30 Eur, nebuvo nurodytas pinigų perdavimas ieškovui faktas, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad pinigai buvo perduoti. Pažymėjo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad pinigai buvo ne jos, o jos motinos ir paveldėti po tėvo mirties. Įvertinęs tai, kad ieškovas pervesdavo atitinkamas lėšas atsakovei, darė išvadą, kad atsakovė neįrodė ieškovui gavus pinigus, jų negrąžinus ir santuokos nutraukimo dienai buvus skolingam atsakovei.

Neturėjo teismas pagrindo netikėti ieškovo teiginiais, kad automobiliai buvo parduodami siekiant įsigyti kitą automobilį, už kai kuriuos automobilius gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad automobiliai buvo parduoti be jos žinios, todėl reikalavimą dėl kompensacijos už parduotą turtą priteisimo atmetė.

Teismas nurodė, kad nei ieškovas, nei atsakovė nereiškė reikalavimo dalinti įmonę IĮ „Lipam“ ir atsakovės reikalavimą priteisti įmonės pinigines lėšas atmetė.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė S. Č. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimą ir ieškovo ir atsakovės santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, priteisti atsakovei 1 000 Eur neturtinę žalą, priteisti už IĮ „Lipam“ 13 124,69 Eur kompensaciją, 4 344,30 Eur kaip gautą ieškovo paskolą iš atsakovės, paskolas pripažinti solidariomis ieškovo ir atsakovo paskolomis, 700 Eur kompensaciją už automobilį Citroen Xsara.

Teigia, jog santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės – jis buvo neištikimas, apgaudinėjo atsakovę, jai nežinant išsinuomojo butą, bendravo su kitomis moterimis ir tai patvirtina elektroninio ryšio priemonėmis vykęs susirašinėjimas. Tvirtina, kad atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo ieškovas neįrodė, neprieštaravo dėl jos kelionių į užsienį su draugais, kuriuos pats ieškovas pažįsta.

Nurodo, kad teismas neįtraukė atsakovės prašomo padalinti individualios įmonės „Lipam“ turto (pinigų) į dalintiną turtą. Pažymi, jog byloje pateikė įrodymus, kad kasoje buvo pinigų suma (įmonės turtas), kuri ir sudaro įmonės vertę, todėl teismas privalėjo jai priteisti ½ dalį pinigų.

Teigia, jog teismas netinkama įvertino 2012-10-13 raštą, kuriuo ieškovas iš atsakovės pasiskolino 15 000 Lt. Paaiškina, kad ji visą laiką nuosekliai aikšino pinigus gavus iš motinos, tebeturi sutarties originalą, kas reiškia, jog ieškovas skolos negrąžino. Tvirtina, jog pasiskolintos lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje. Nurodo, kad ieškovas, po to, kai buvo sudaryta paskolos sutartis ir gavo pinigus, juos naudojo savo nuožiūra, darė pavedimus, įnešė į įmonės kasą ir tai patvirtina pinigų suteikimo faktą.

Paaiškina, kad paskolos iš Aukštaitijos kredito unijos, UAB „General Financing“ buvo paimtos įmonės reikmėms, pinigai buvo įnešti į IĮ „Lipam“ kasos knygą ir sąskaitą. Paskola iš J. A. buvo paimta dėl ieškovo, kuris pinigus panaudojo savo reikmėms. Nurodo, kad paskolas iš R. B. ėmė turimoms Kredito unijos, UAB „General Fianancing“ paskoloms dengti. Byloje pateiktos trumpusios žinutės įrodo, jog ieškovas žinojo apie suteiktas paskolas, siūlė jų skolintis iš R. B., kad padengti naujai imamas jo paskolas.

Nurodo, jog ieškovas pardavinėja automobilį Citroen Xsara, esantį šeimos turtu, todėl prašo kompensacijos už ieškovui tekusį automobilį, kurį fiktyviai pardavė be jos sutikimo kitam asmeniui, tačiau pinigų dalies jai nedavė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo ir finansinių prievolių kreditoriams paskirstymo naikintina ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 4 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad 2006-05-13 šalių sudaryta santuoka iširusi (b. l. 8). Šios aplinkybės šalys neneigia, tačiau skirtingai nurodo, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalies nuostatas sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje 3K-3-2/2011; 2015-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė tvirtina, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, pastarajam apgaudinėjus atsakovę, buvus neištikimam. Negalima visiškai sutikti su apeliacinio skundo motyvu, kad ieškovui išsinuomojus butą ir pradėjus gyventi atskirai, šis faktas patvirtina ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, nes sutuoktiniams pradėjus nebesutarti, konfliktuoti, siekiant išvengti tolesnių tarpusavio santykių blogėjimo, barnių ir konfliktų, negali būti pripažįstamas kaltės dėl santuokos nutraukimo patvirtinimo faktas – vieno iš sutuoktinių išėjimas gyventi į kitą butą. Šis faktas gali būti vertinamas kaip sutuoktinių bendro gyvenimo pabaiga.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog buvo pagrindas ginčo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šią išvadą pagrindžia tai, kad šalys neneigė tarpusavio santykiams pradėjus šlyti dar iki apeliantės nurodytų aplinkybių, susijusių su buto nuoma bei ieškovo pažintimis su kitomis moterimis.

Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su teismo sprendimu paskolas iš Aukštaitijos kredito unijos, UAB „General Financing bei J. A. pripažinti asmeninėmis apeliantės prievolėmis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantės reikalavimas pripažinti paskolą iš Aukštaitijos kredito unijos kaip ne atsakovės S. Č. prievole, o IĮ „Lipam“ prievole, yra nukreiptas į trečiąjį asmenį, kuris nėra įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir pirmosios instancijos teisme šiam asmeniui nebuvo suteikta teisė pasisakyti dėl minėto apeliantės reikalavimo pagrįstumo. Šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylos dalyvavimą asmens materialiųjų teisių ir pareigų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Santuokoje įgytas turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str., 3.123 str.).

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Tai reiškia, kad jeigu ieškinyje dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo reikalavimai pareiškiami tik dėl dalies sutuoktinių bendro turto padalijimo, teismas, žinodamas, kad sutuoktiniai nurodė ne visą turtą, priimdamas ieškinį, privalo nustatyti pakankamą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą nurodyti ieškinyje visą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir pareikšti reikalavimą padalyti visą bendrą turtą (CPK 115 str., 138 str., 382 str. 1 d. 4 p.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantė pareiškė reikalavimą priteisti ½ dalį IĮ „Lipam“ piniginių lėšų, tačiau neprašė padalinti pačios įmonės. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismui buvo žinomas faktas, jog IĮ „Lipam“ buvo įkurta ieškovo ir atsakovės santuokos metu, tačiau teismas nesiėmė veiksmų, nurodytų nutarties 32 punkte (2 t., b. l. 158-160), t.y. nesprendė dėl šio santuokos metu įgyto turtinio vieneto padalinimo tarp sutuoktinių.

CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. Balansas bendrąja prasme reiškia ataskaitą, kurios vienoje dalyje atsispindi sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), o kitoje – skolos (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009; 2012-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 str.), nustatęs turto vertę (CK 3.119 str.) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 str., 3.123 str.), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek pasyvas. Iš bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iš šio turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansą, likęs bendras turtas dalijamas lygiomis dalimis, priešingu atveju laikoma jog sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi (CK 3.118 str. 4 d., 3.117 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012; 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).

Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, dalindamas sutuoktinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, nevertino šio turto vertės su sutuoktinių turimų skolinių įsipareigojimų verte.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materlianės teisės normas, susijusias su sutuoktinių bendro turto padalijimą santuokos nutraukimo metu, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – IĮ „Lipam“ materialiųjų teisių ir pareigų, todėl skundžiamo sprendimo dalys dėl sutuoktinių turto padalijimo, sutuoktinių bendrų prievolių naikintinos (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 2 d. 2 p., 330 str.). Atsižvelgiant į tai, kad esminių proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (į bylą įtrauktinas naujas asmuo, šalys įpareigotinos pareikšti reikalavimą dėl likusio turto padalijimo), byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmos ir apeliacinės instancijos teismo procesuose klausimas spręstinas iš naujo, nes su sutuoktinių bendro turto padalijimu susijusi bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo, o priklausomai nuo teismo sprendimo šiais klausimais priklauso ir tokių išlaidų paskirstymas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 330 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nekilnojamojo turto padalinimo, prievolės AB „Swedbank“ pagal 2006 m. birželio 15 d. kredito sutartį pripažinimo solidaria prievole palikti nepakeistą.

Teismo sprendimo dalį dėl sutuoktinių bendrų prievolių, santuokoje įgyto turto (įmonės) padalijimo panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijos..