- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-25
- Bylos Nr.
- 1-61-1170/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-6-00023-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- A. Š., D. A.
- Advokatai
- Jolanta Teresė, Algis Lukaševičius
sekretoriaujant Elžbietai Liubartovič, Aleksandrai Kiburienei, Rasai Pladaitei, Saulei Gaidelytei, Tomai Daučiūnaitei, Dominykai Švedkovai, Akvilei Nemanienei,
nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio fondo valdybos Panevėžio, Klaipėdos bei Vilniaus skyrių atstovams,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 18 MGL (9 00 Eur) dydžio baudą (bausmės neatlikęs),
kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.
D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, anksčiau teistas 4 (keturis) kartus:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (du epizodai), paskiriant galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę (bausmę atlikęs);
2. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį, paskiriant 10 MGL (1 000 Lt) baudą, kuri Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi pakeista į 5 (penkias) paras arešto (bausmę atlikęs);
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, paskiriant 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą, kuri subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminui, bei 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą (bausmės (baudos) neatlikęs);
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
A. Š. aplaidžiai organizavo finansinę apskaitą, o būtent - jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir Finansinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., nors privalėjo organizuoti, bet neorganizavo teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir finansinės apskaitos registrų, o būtent:
laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) 16 straipsnio 1 dalies (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose), o laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių (visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose, ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos (toliau – grynųjų pinigų operacijos) – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną), 8 straipsnio 1 dalies (apskaitos registrų skaičių, sudarymo būdą ir formą pasirenka subjektai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytus supaprastintą apskaitą pasirinkusius subjektus, nepriklausomai nuo pasirinktų apskaitos registrų, turi būti sudaroma didžioji knyga. Jeigu subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas, turi būti sudaromas grynųjų pinigų apskaitos registras“) reikalavimus,
nes netvarkė apskaitos ir ūkinių operacijų neregistravo apskaitos registruose ir didžiojoje knygoje: iki 2022 m. balandžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepildė pirkimų ir pardavimų, piniginių lėšų, atsiskaitymų su pirkėjais ir tiekėjais, įsiskolinimų darbuotojams bei Sodrai, pajamų ir sąnaudų registrų/suvestinių, kasos knygos, o nuo 2022 m. gegužės 1 d. bendrovė netvarkė didžiosios knygos, grynųjų pinigų apskaitos registro, nors:
1) nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. balandžio 6 d. banko sąskaitose vyko piniginių lėšų judėjimas, iš banko sąskaitų išgrynino 17 120 Eur;
2) nuo 2021 m. sausio 31 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. kitos įmonės VMI i.SAF sistemoje deklaravo bendrovei pardavimų už 17 910,89 Eur;
3) 2021 m. pirko automobilių už 101 400 Eur, pardavė – už 86 600 Eur, o už įsigytus ir parduotus automobilius atsiskaitydavo grynaisiais pinigais;
4) laikotarpiu 2021 m. spalio 19 d. – 2022 m. gegužės 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams S. A. ir V. O. grynaisiais pinigais mokėjo 2 319,54 Eur didesnį darbo užmokestį nei deklaruota Sodrai pateiktose ataskaitose,
pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2019 m. gegužės 10 d. viršininko įsakymu Nr. VA-39 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių (toliau – ir Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės) 4 punkto (Kvitai naudojami asmenims su ūkio subjektu atsiskaitant už prekes (paslaugas) arba ūkio subjektui perkant iš asmenų prekes (paslaugas) ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais tik nustatytais atvejais, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų) ir 5 punkto (Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklių), 3 punkto (pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį), 4 punkto (pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį), išrašius kasos išlaidų orderį), 16 punkto (visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą), 17 punkto (ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens nustatyta tvarka kasininko ataskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko ataskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje) reikalavimus,
nes 2021 m. vykdydamas atsiskaitymus grynaisiais pinigais - už pirktus ir parduotus automobilius, iš banko sąskaitų paimdamas grynuosius pinigus ir 2021-2022 m. mokėdamas darbo užmokestį nepildė pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitų arba kasos pajamų ir išlaidų orderių,
pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį - apskaitos dokumentai, apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis dokumentų ir archyvų įstatymu, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų 1995 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. I-1115 (toliau – Dokumentų ir archyvo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalį - valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintoje Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę (toliau – ir Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė), kurioje nurodyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) (Rodyklės 10.15 punktas) ir apskaitos registrai (Rodyklės 10.19 punktas) privalo būti saugomi 10 metų:
nesaugojo ir tyrimui nepateikė 11 automobilių įsigijimo ir 11 automobilių pardavimo dokumentų (transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių) bei pirkimo PVM sąskaitų faktūrų dėl prekių ir paslaugų įsigijimo už 17 910,89 Eur,
dėl ko visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija).
Be kita ko, A. Š. aplaidžiai organizavo finansinę apskaitą, o būtent - jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal Finansinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d., nors privalėjo organizuoti, bet neorganizavo teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir finansinės apskaitos registrų, o būtent:
laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose) reikalavimus,
nes 2021 m. sausio 31 d. – 2022 m. balandžio 27 d. pirko 50 automobilius už 296 350 Eur, pardavė 42 automobilius už 227 950 Eur, grynaisiais pinigais atsiskaitė už pirktus/parduotus automobilius, banko sąskaitose vykdė piniginių lėšų operacijas, pirko prekes ar paslaugas, tačiau ūkinių operacijų neregistravo jokiuose buhalterinės apskaitos registruose (netvarkė atsiskaitymo su tiekėjais ir pirkėjais, piniginių lėšų, prekių apskaitos, gautinų ir mokėtinų sumų, įsipareigojimų, pajamų/sąnaudų suvestinių, kasos knygos),
laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (apskaitos registrų skaičių, sudarymo būdą ir formą pasirenka subjektai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytus supaprastintą apskaitą pasirinkusius subjektus, nepriklausomai nuo pasirinktų apskaitos registrų, turi būti sudaroma didžioji knyga. Jeigu subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas, turi būti sudaromas grynųjų pinigų apskaitos registras) reikalavimus,
nes pirko prekes/paslaugas, banko sąskaitose vykdė piniginių lėšų operacijas, tačiau šių ūkinių operacijų neregistravo didžiojoje knygoje,
laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalį, nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį - valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija, Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę, kurioje nurodyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) (Rodyklės 10.15 punktas) ir apskaitos registrai (Rodyklės 10.19 punktas) privalo būti saugomi 10 metų,
nesaugojo ir tyrimui nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 automobilių pirkimo sutarčių už 296 350 Eur, 42 pardavimo sutarčių už 227 950 Eur, 41 prekių/paslaugų pirkimo PVM sąskaitos faktūros (kitos įmonės deklaravo pardavimus bendrovei) už 64 232,16 Eur,
laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose), Taisyklių 4 punkto (pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį), 16 punkto (visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą), 17 punkto (ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens nustatyta tvarka kasininko ataskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko ataskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje) reikalavimus,
nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui V. O. mokėjo 1357,12 Eur atlyginimą grynaisiais pinigais ir netvarkė buhalterinės apskaitos: nepildė kasos išlaidų orderių, įsiskolinimų darbuotojams, Sodrai bei kasos knygos,
dėl ko visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, veiklos rezultatų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija).
Taip pat A. Š. aplaidžiai organizavo finansinę apskaitą, o būtent - jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal Finansinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., nors privalėjo organizuoti, bet neorganizavo teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir finansinės apskaitos registrų, o būtent:
laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsniu 1 dalies (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose), laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nesivadovavo Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių (visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose, ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos (toliau – grynųjų pinigų operacijos) – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną), 8 straipsnio 1 dalies (apskaitos registrų skaičių, sudarymo būdą ir formą pasirenka subjektai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytus supaprastintą apskaitą pasirinkusius subjektus, nepriklausomai nuo pasirinktų apskaitos registrų, turi būti sudaroma didžioji knyga. Jeigu subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas, turi būti sudaromas grynųjų pinigų apskaitos registras“) reikalavimus,
nes netvarkė buhalterinės apskaitos, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. pirko automobilių už 605 079 Eur, pardavė - už 539 500 Eur, grynaisiais pinigais mokėjo darbo užmokestį, grynaisiais pinigais vyko atsiskaitymas už pirktus ir parduotus automobilius (patirta išlaidų 605 079 Eur, gauta įplaukų 537 500 Eur), tačiau iki 2022 m. balandžio 30 d. nepildė pirkimų ir pardavimų, piniginių lėšų, atsiskaitymų su pirkėjais ir tiekėjais, įsiskolinimų darbuotojams bei Sodrai, pajamų ir sąnaudų registrų/suvestinių, kasos knygos, o nuo 2022 m. gegužės 1 d. ūkinių operacijų neregistravo didžiojoje knygoje, netvarkė grynųjų pinigų apskaitos registro,
pažeidė Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 4 punkto (Kvitai naudojami asmenims su ūkio subjektu atsiskaitant už prekes (paslaugas) arba ūkio subjektui perkant iš asmenų prekes (paslaugas) ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais tik nustatytais atvejais, kai neprivaloma naudoti Taisyklių, 3 punkto (pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį), 4 punkto (pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį), išrašius kasos išlaidų orderį), 16 punkto (visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą), 17 punkto (ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens nustatyta tvarka kasininko ataskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko ataskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje) reikalavimus,
nes 2022 m. vykdydamas atsiskaitymus grynaisiais pinigais - už pirktus ir parduotus automobilius ir 2022 m. mokėdamas darbo užmokestį nepildė pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitų arba kasos pajamų ir išlaidų orderių,
laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalį, nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį - valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija, Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę, kurioje nurodyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) (Rodyklės 10.15 punktas) ir apskaitos registrai (Rodyklės 10.19 punktas) privalo būti saugomi 10 metų,
nesaugojo ir tyrimui nepateikė 217 automobilių pirkimo/pardavimo sutarčių (89 pardavimo ir 128 pirkimo sutarčių) bei pirkimo 13 PVM sąskaitų faktūrų už 43 669,26 Eur ir 3 pardavimo PVM sąskaitų faktūrų už 29 200 Eur,
dėl ko visiškai nebuvo galima UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyti turto, veiklos rezultatų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija).
D. A. aplaidžiai organizavo finansinę apskaitą, o būtent - jis būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal Finansinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. vasario 21 d., nors privalėjo organizuoti, bet neorganizavo teisės aktų reikalaujamos MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir finansinės apskaitos registrų, o būtent:
pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. redakcija Nr. (duomenys neskelbtini) 3 straipsnio 1 dalies (ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais) ir 3 straipsnio 2 dalies (visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose) reikalavimus, nes apskaitos dokumentais (sąskaitomis faktūromis ar kt.) nepagrindė ir pajamų, sąnaudų apskaitos registruose nefiksavo ūkinių operacijų, pagal kurias į bendrijos banko sąskaitas gautos su bendrijos veikla susijusios 2355 Eur įplaukos ir nurašytos išlaidos, t.y.
- nefiksuotos iš fizinių asmenų už paslaugas, automobilių dalis, padangas gautos 1700 Eur įplaukos;
- nefiksuotos iš juridinių asmenų (MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) gautos 655 Eur įplaukos,
pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. redakcija Nr. (duomenys neskelbtini) 3 straipsnio 2 dalies (visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose) reikalavimus, nes apskaitoje nefiksuotas 22 transporto priemonių įsigijimo už 88 900 Eur (2022 m. – už 81 500 Eur; 2023 m. – už 74 00 Eur) ir 25 transporto priemonių pardavimo už 108 620 Eur (2022 m. – už 98 620 Eur; 2023 m. – už 10 000 Eur) bei 3 straipsnio 3 dalies (grynasis pinigais atliekamos ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ne vėliau, kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną) reikalavimus, nes į grynųjų pinigų apskaitos registrą (avanso apyskaitas) neįtraukė 85 320 Eur grynųjų pinigų įplaukų ir 81 900 Eur išmokų,
pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį - apskaitos dokumentai, apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis dokumentų ir archyvų įstatymu, Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį - valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija, Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę, kurioje nurodyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) (Rodyklės 10.15 punktas) ir apskaitos registrai (Rodyklės 10.19 punktas) privalo būti saugomi 10 metų:
nesaugojo ir tyrimui nepateikė 47 automobilių įsigijimo ir pardavimo dokumentų (transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių ar sąskaitų faktūrų) bei jų apmokėjimą grynais pinigais patvirtinančių kasos dokumentų (pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitų ar kasos pajamų ir išlaidų orderių),
pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. redakcija Nr. (duomenys neskelbtini) 3 straipsnio 1 dalies (ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais) reikalavimais, nes 2022 m. apskaitoje fiksavo ūkines operacijas už 800 Eur, kurios nepagrįstos apskaitos dokumentais – transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartimis ir pinigų priėmimo bei pinigų išmokėjimo kvitais, t.y.:
1) Pirkimo dokumentų registre 2022 m. rugsėjo 1 d. fiksuotas prekių įsigijimas iš P. M. už 300 Eur, tačiau apskaitoje fiksuota ūkinė operacija nepagrįsta apskaitos dokumentu 2) Pardavimo dokumentų registre 2022 m. spalio 19 d. fiksuotas prekių pardavimas D. K. už 500 Eur, tačiau apskaitoje fiksuota ūkinė operacija nepagrįsta apskaitos dokumentu,
pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. redakcija Nr. (duomenys neskelbtini) 3 straipsnio 2 dalies (visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose) ir 7 straipsnio 1 dalies (apskaitos dokumentams taikoma viena iš privalomų informacijų – ūkinės operacijos turinys) reikalavimus, nes pagal transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis į apskaitą 2022 m. įtraukė pirkimo ūkines operacijos už 3 200 Eur, nesusijusias su bendrija arba įvykusias ne dokumentuose nurodytomis sąlygomis, t.y.:
1) Pagal 2022 m. spalio 3 d. transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarties duomenis, MB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (Vin: (duomenys neskelbtini)) už 500 Eur pardavė G. A., tačiau automobilio įsigijimą apskaitoje užfiksavo MB „(duomenys neskelbtini)“;
2) Pagal 2022 m. lapkričio 20 d. transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarties duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (Vin: (duomenys neskelbtini)) už 2 700 Eur pardavė O. J., tačiau automobilio įsigijimą apskaitoje užfiksavo MB „(duomenys neskelbtini)“;
dėl ko iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. vasario 21 d. metų veiklos rezultatų, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio.
Šiais savo veiksmais D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija).
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas A. Š. parodė, kad yra kaltinamas dėl laiku nepateiktų dokumentų, apgaulingai vestos buhalterijos. Pirkdavo ir parduodavo automobilius. Jis nepripažįsta kaltės, kad apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Tvarkė aplaidžiai, nes mokėjo mokesčius Sodrai. Buvo pasisamdęs buhalterę, kuri nieko nedarė. 2020 – 2021 metais turėjo tris bendroves. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė jam. Turėjo tris bendroves, kai kurias perpirko, kai kurias įsteigė pats. Kaip įsigijo, neatsimena, turėjęs gal 100 įmonių, galbūt per skelbimą. Bendrovės versdavosi (duomenys neskelbtini). Darbuotojai buvo tie, kurie buvo apklausti teisme. Jie dirbo visose trijose jo bendrovėse, su jais buvo pasirašomos darbo sutartys ir jie dirbo po valandą per dieną, už nieką nebuvo atsakingi, tik pirkdavo ir parduodavo automobilius, buvo pildomos pirkimo-pardavimo sutartys, pasirašytos sutartys atsidurdavo pas jį patį, bet ne visos buvo atiduotos, pusė jų – dingo. Negalėjo paaiškinti, kodėl jam neduodavo tų sutarčių. Vienus dokumentus ji perduodavo buhalterei, po to ta buhalterė dingo, jos vardas G. Jai dokumentus perdavė (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliai įvardyti negalėjo nuo kada buhalterė dirbo, galimai nuo (duomenys neskelbtini) metų. Su ja buvo žodinė sutartis, po kurio laiko, ji netvarkė dokumentų, gal 300-400 sutarčių liko pas ją. Jis registrų nepildė, bet dokumentus turėjo. Jis pats sutvarkė duomenų perdavimą Sodrai, nes nenorėjo už tai mokėti pinigų, todėl ir susitvarkė pats. Atlyginimą mokėjo grynaisiais pinigais, pildė pinigų paėmimo-perdavimo aktus, bet gal ne visą laiką. Dalį dokumentų laikė namuose, dalį – automobilyje, dokumentams saugoti atskiros knygos neturėjo. Neturėjo nusistatęs dokumentų saugojimo tvarkos, nežino, kodėl nebuvo tvarkos, aplaidžiai vedė, to neslepia. Buveinės, taip pat, neturėjo, ji nebuvo reikalinga. Už automobilio pardavimą buvo minimalūs mokesčiai. Kokie duomenys buvo rasti D. A. telefone, jis nežino. Sutiko su žalos dydžiu Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat ir su Sodros pateiktu civiliniu ieškiniu. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jam žinoma, jo pažįstamo L. L. Su D. A. susipažino pirkdamas iš jo automobilį, jis (duomenys neskelbtini) ir užsiiminėja, taip pat, laikinai dirbo jo įmonės (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį. Kai darė kratą, jis išsigando ir pamiršo pasakyti apie buhalterę, dalį dokumentų pateikė pats. Likusių dokumentų ieškojo pas buhalterę, bet jų nerado. Gal buvo šoko būsenoje, todėl šių aplinkybių nepasakė ikiteisminio tyrimo metu. Ruošėsi saugoti dokumentus, bet nespėjo, nes atvažiavo policijos pareigūnai. Kadangi prasidėjo tyrimas, todėl ir neištraukė dokumentų iš Regitros. Šiuo metu įmonės yra likviduotos, todėl nieko daryti negali. V. O. galimai mokėjo atlyginimą (duomenys neskelbtini) Eur grynaisiais pinigais, neprisimena. Buhalterė nebuvo įdarbinta, jai vasarą, birželio-liepos mėnesį perdavė dokumentus. Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė metinių deklaracijų. Buvo toks susitarimas, kad buhalterė tvarkys dokumentus, bet kadangi ji užsiprašė didelio atlygio, todėl nepavyko bendradarbiavimas. Šiuo metu pats yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba). Gyvena (duomenys neskelbtini), augina (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu, perklausius garso įrašą, savo balsą atpažino. Kalbėjo su pažįstama, su kuria norėjo pasikonsultuoti. Sakydamas „ten pirkimai-pardavimai, ir aš ten nepridavęs, žinai, jokių dokumentų“, turėjo omenyje, kad netvarkė buhalterijos. Sakydamas „niekam nepridavęs jokių dokumentų“ turėjo omenyje, kad nepridavęs dokumentų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Buhalterė jokių veiksmų neatliko, jis jai perdavė dokumentus ir daugiau jos nematė. Perduodant dokumentus, jokio dokumento nepasirašė, buvo perduota porą šimtų dokumentų, popieriniame variante, kadangi ji paprašė didelės sumos už tai, t. y. 2 000 Eur, todėl jis tų dokumentų neatsiėmė. Ji turėjo sutvarkyti visų trijų įmonių buhalteriją. Teismo posėdžio metu, perklausius antrą garso įrašą, savo balsą atpažino. Paaiškindamas pokalbį teigė, kad jis norėjo gauti pirkimo-pardavimo sutartis, kad galėtų pateikti pareigūnams ir buhalterei. Jis pats keldavo sutartis į sistemą, fiziškai neturėjo tų dokumentų, nes buvo atidavęs buhalterei. Dokumentų neatgavo, nes reikėjo sumokėti daug pinigų, dabar turi pinigų, todėl bandys gauti dokumentus. Sodrai pranešimai buvo rašomi, kita buhalterinė apskaita tvarkoma nebuvo, nes jis nemoka. Teismo posėdžio metu, perklausius trečią garso įrašą, savo balsą, taip pat, atpažino. Jame kalbėjo su advokatu, kuris nežinojo, kad jo pokalbio klausomasi, sutarties su juo sudaręs nebuvo. Paaiškindamas pokalbį, pasikartojo, kad turėjo mintyje, jog yra netvarkoma buhalterinė apskaita, tik pranešimai į Sodra siunčiami. Paklaustas, ar pažįsta L., atsakė, kad daug L. pažįsta. Negali pasakyti, apie kokį tiksliai L. kalbėjo. Užimtumo tarnyboje yra registruotas gal (duomenys neskelbtini) mėnesius, gavo (duomenys neskelbtini). Galimybės susimokėti baudų, neturi, dabar derina su Valstybine mokesčių inspekcija, kad jos būtų išskaidytos dalimis. Šiuo metu planuoja steigti automobilių nuomos įmonę. Oficialių pajamų neturi, gyvena iš santaupų, remia draugai, taip pat, išlaiko (duomenys neskelbtini). Savo veiksmus vertina blogai, kad aplaidžiai tvarkė įmonių buhalteriją (t. 9, b. l. 62-68).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas D. A. parodė, kad prisimena, jog porą kartų buvo nusipirkęs automobilių, kuriuos bandė parduoti kartu su A. Š., bet jis pastoviai pykdavo, todėl (duomenys neskelbtini) m. atsidarė savo įmonę (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir joje dirbo. (duomenys neskelbtini). Po to, suprato, kad reikia susitvarkyti buhalteriją, nes apie 7 mėnesius niekas nebuvo daryta. Pasiėmė visus dokumentus, kuriuos turėjo ir nuvežė pažįstamo įmonei, kur juos pridavė. Jam pasakė, kad sutvarkys už 600-700 Eur, tiksliai neprisiminė. Viską susimokėjo. Po savaitės policijos pareigūnai atvyko daryti kratą ir klausė, kur dokumentai. Jis paaiškino, kad visi dokumentai yra pas buhalterę. Jie pateikė užklausą tai įmonei, ta įmonė viską sunumeravo ir pridavė į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (toliau – ir FNTT). Pareigūnas pats atvažiavo ir viską pasiėmė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik jis vienas, pirko automobilius ir juos parduodavo, visus dokumentus rinko ir laikė savo namuose. Konsultacijos metu, jam sakė, kad dokumentus galima tvarkyti vieną kartą per metus. Visus turimus dokumentus nuvežė buhalterei, kuri neskambino ir nesakė, kad kažko trūksta. Jam sakė, kad viską sutvarkė ir sunumeravo. Dokumentų tvarkymui kreipėsi dar prieš kratą, ši bendrovė jį konsultavo nuolat, taip pat, yra turėjęs kitą įmonę, kurioje ši bendrovė taip pat padėjo susitvarkyti dokumentus. Dokumentuose, kuriuose buvo nurodytos kitos šalys, tai buvo supainioti ir blogai užpildyti, padaryta klaida. O. pažįsta gerai, jis turbūt pildė sutartį, ją blogai užpildė ir paliko pas jį automobilyje. Neatsiminė, ar buvo pasirašyta sutartis dėl buhalterinių paslaugų. Atvežė dokumentus, sumokėjo pinigus ir galvojo, kad viskas bus sutvarkyta. Jo telefone rastas sutartis, jam atsiuntė kažkas iš draugų. Su tomis įmonėmis nieko bendro neturėjo. Teigė, kad visada turėjo daug darbo, jam sunkiai sekasi skaitymai ir skaičiavimai, todėl tokiais klausimais visada padėdavo pažįstamas. Teismo posėdžio metu, jis pripažino kaltę, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą. Pripažino sumą, kuri priskaičiuota specialisto išvadoje. Su A. Š. dažnai matėsi, turėjo bendrų planų, buvo susikūrę verslo planą, norėjo investuoti pinigus. A. Š. padėjo ieškoti automobilių įsigijimui. Galėjo būti, kad pas jį dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini), nes jam reikėdavo pas gydytojus ir jo nepriimdavo, todėl, dėl socialinio draudimo ir įsidarbino. Mokėjo jam į priekį, nes jis visą laiką skatindavo „kada susimokėsit, man reikia buhalterei mokėti“. Mokėjo už save ir savo sutuoktinę. Kai pats įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelis mėnesius nieko nedarė, nes nežinojo nei kaip, nei ką su ja daryti. L. buvo jo konsultantas šiais klausimais. Neprisiminė, ar kas nors prašė raštu pateikti dokumentus, neprisimena, ar teko atrašinėti į reikalavimą. Jis norėjo būti PVM mokėtoju, bet nežinojo, kad jam reikia užsiregistruoti, L. kreipėsi, bet niekas jau neregistravo, nes vyksta tyrimas. Buhalterei jis atvežė didelį krūvą dokumentų, ji juos pasiėmė ir viskas. Tiksliai neatsiminė, bet, jam atrodo, kad kažką pasirašė. Neatsiminė, kada buvo pasirašyta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis. Po kurio laiko tik sužinojo, kad trūksta poros lapų, kažką rado namuose. Kokių dokumentų trūko, taip pat, neprisiminė, tik iš pareigūnų gavęs įtarimą ir kaltinamąjį aktą, sužinojo, kad kažko iš dokumentų trūko. Aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes pirmą kartą su tuo susidūrė, pasitikėjo draugu, kad viskas bus padaryta ir nieko neslėpė. Dėl įplaukų į įmonės sąskaitą, tai buvo skolos, pavedimai padaryti į įmonės sąskaitą, nes nežinojo, kad negalima naudotis ta kortele, pripažino, kad neatidžiai elgėsi. Ką namuose turėjo iš dokumentų, viską nuvežė L., kad jam ranka įvestų viską. Jis tiesiog rinko sutartis ir galvojo, kad tiek ir užtenka. Iki 5 000 Eur prekiavo grynaisiais pinigais, kas viršijo šią sumą – pavedimu. Nežino, kodėl jam paskambino ir pasakė, kad trūksta 47 sutarčių, tiek būti negalėjo, nes parduota automobilių iš viso apie 40. Neįmanoma, kad tiek sutarčių pasimestų. Neturėjo tikslo nuslėpti įmonės pajamų, taip pat, neturėjo tikslo, kad nebūtų įmanoma nustatyti įmonės turtinės padėties. Šiuo metu dirba oficialiai, pajamos siekia (duomenys neskelbtini) Eur, turi (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 62-68).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. A. parodė, kad dirbo vienoje bendrovėje su A. Š., neatsimena kaip ta bendrovė vadinosi. Jeigu jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodyta, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai reiškia ten ir dirbo. Jis užėmė (duomenys neskelbtini) pareigas, kažkas buvo su transportu susiję. Jis nepamena kiek laiko dirbo. Paklausus apie liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad dirbo nuo (duomenys neskelbtini) ir kai buvote apklaustas, šis nurodė, kad tokie jo parodymai yra teisingi. Aptardamas jo vykdomas darbines funkcijas S. A. nurodė, kad gal kažką pakonsultuodavo dėl transporto, surasdavo gal mašiną. Jis (S. A.) tik pasiūlymą pateikdavo. Netekdavo pildyti dokumentų. Kai dirbo, jam neteko matyti kitų bendrovės darbuotojų. A. Š. nieko nepasakojo dėl veiklos, o ir jis pats nesigilino. Jis neatsimena koks buvo atlyginimas, gaudavo mažiau nei (duomenys neskelbtini) Eur. Jis neatsimena kas mokėdavo. (duomenys neskelbtini) lygtais mokėjo, A. Š. mokėjo. Jis neatsimena ar buvo pasirašomi pinigų perdavimo dokumentai. Darbiniai santykiai buvo nutraukti dėl to, nes jį (S. A.) uždarė į kalėjimą prieš metus. Jis nežinodavo, kas vykdavo po to, kai jis pakonsultuodavo. Jam neteko lankytis bendrovės patalpose, jis nežino kur jos yra. Su darbuotojais taip pat neteko niekada bendrauti. Jis buvo (duomenys neskelbtini) įdarbintas. Kiek jis norėdavo uždirbti, tiek ir dirbdavo. Mažai dirbo, todėl mažai ir gaudavo. Jis konsultuodavo kur mašiną geresnę nupirkti, pasiūlydavo A. Š.. Jis turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, supranta kažkiek apie automobilius. Pas A. Š. dirbo (duomenys neskelbtini) būdu. Su A. Š. kažkaip susipažino (duomenys neskelbtini), ir šis jam pasiūlė dirbti. Jis niekada neturėjo konsultavimo santykių su D. A. (t. 8, b. l. 186-189).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. S. parodė, ji buvo įdarbinta nuo (duomenys neskelbtini) kaip (duomenys neskelbtini). Ji turėjo būti įdarbinta per Užimtumo tarnybą kaip žmogus su negalia per subsidijavimą ir dirbti kaip antra (duomenys neskelbtini), pagalbai (duomenys neskelbtini) įmonėje. Su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra didžiulė problema, su kuria ji šiuo metu net negali nutraukti darbo santykių. Tuo metu 2023 m. vasario 7 d., kai ji pasirašinėjo darbo sutartį, yra nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra L. L.. Tuo pačiu metu jos Užimtumo tarnyboje sutartyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ subsidijavimo, direktore nurodyta L. L.. Per metu darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji D. A. nematė. Gyvai nematė ir dokumentuose taip pat nematė. MB „(duomenys neskelbtini)“ jai yra žinoma bendrovė. Kai ji dirbo su L. L., turėjo būti antra (duomenys neskelbtini), tos buhalterės taip ir nepamatė. Ji pradėjo dirbti tik baigus mokymus per Užimtumo tarnybos programą, apskaitos mokykloje. L. atnešė dokumentus ir pasakė „sukurk UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ programoje. Čia mano draugo įmonė, kurioje reikia sutvarkyti dokumentus“. Daugybės dokumentų trūko, buvo netvarkingai surašytos pirkimo-pardavimo sutartys, nebuvo kasos pajamų orderių, čekių. Ji suvedė dokumentus į „(duomenys neskelbtini)“ ir viskas, tokia buvo jos užduotis. Kai ji klausė L. L. koks yra apmokomumas, kiek jai rašyti valandų, kad būtų sąskaita-faktūra, jis sakė „čia mano draugas, nieko nereikia, mes susitarsim“. Tada jai pradėjo skambinti iš FNTT dėl tyrimo tos pačios MB „(duomenys neskelbtini)“, nes pasirodo reikia pateikti tuos dokumentus, nes vyksta tyrimas. MB „(duomenys neskelbtini)“ ji įdarbinta nebuvo, suteikė tokią paslaugą pagal vadovo L. L. prašymą. Balandžio mėnesį buvo duoti dokumentai sutvarkyti, ji padarė kopijas ir jos buvo perduotos tarnybai. (duomenys neskelbtini) ji gavo dokumentus suvedinėti, o (duomenys neskelbtini) gavo iš FNTT reikalavimą patekti tuos dokumentus. Pinigų priėmimo kvitų nebuvo, ji pati juos surašinėjo, kad pats savininkas pasirašytų. Jie buvo visiškai tušti, be parašo. Ji klausė kaip buvo atsiskaityta, sakė, kad buvo grynais. Jeigu pirkimas-pardavimas vyko grynais, turi būti kasos pajamų orderis patvirtintas parašais. Kai ją darbino, L. sakė, kad turi buhalterinę įmonę, kuri veda jo ir kitoms įmonėms buhalteriją už pinigus. Kai ji pradėjo dirbti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), jo (duomenys neskelbtini). Jai pradėjus dirbti, L. Registrų centre pradėjo keisti įmonės paskirtį, kad tai yra verslo administravimo paslaugos. Ji pati sakė, kad yra ką tik baigusi mokslus ir negali būti atsakinga (duomenys neskelbtini) už visą tai. L. pasakymas buvo „aš čia dirbu 10 metų, aš čia viską žinau, tu manimi pasitikės, viskas bus gerai“. Jis (L. L.) pasakė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra draugo kompanija ir jie (J. S. ir L. L.) imsis ją suvedinėti. Pasirašytos sutarties dėl paslaugų ji taip ir nematė. Jos vienintelės paslaugos buvo paruošti sutartį, suvesti į „(duomenys neskelbtini)“ programą. Kai pradėjo skambinti iš FNTT, prašyti dokumentų, ji pasakė L., kad atsisako dirbti. Ji pati nematė nieko, matė tik tuos dokumentus, kurių kopijas pateikė ir suvedė į „(duomenys neskelbtini)“. L. atsiuntė raštą, kad paruoštų dokumentus, nes prašo pateikti. Jis net neskaitė to rašto, tiesiog jai persiuntė. Reikalavimą ji gavo balandžio 28 d., o gegužės 3 d. paruošė lydraštį tų visų dokumentų, kuriuos nukopijavo. Paklausus liudytojos ar po dokumentų patiekimo FNTT, ji dar atliko kokias nors funkcijas, ši nurodė, kad neatliko, nebent pats L. L. Jos paskutinis darbas buvo parašyti raštą perdavimo. Visą segtuvą su perdavimo raštu ji perdavė L. L. ir pasakė, kad su MB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau nedirbs. Paklausus už kokį laikotarpį jai buvo pateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, ši nurodė, kad transporto priemonių pirkimo-pardavimų sutartys su pinigų priėmimo kvitais už 2022 m. gegužės mėnesį iki 2023 m. balandžio mėnesio galo. Ji visus duomenis suvedinėjo į „(duomenys neskelbtini)“ programą. Visas kopijas sunumeruotas perdavė L. L., jis perdavė atitinkamai instancijai. Buvo keli klientai, su kuriais jie L. kabinete susitiko. D. A. veidas man yra matytas. Paklausus ar D. A. jai buvo betarpiškai perdavęs kokius nors dokumentus, liudytoja nurodė, kad pagrinde viskas vykdavo per L. L. Paklausus ar MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kasą, ši nurodė, kad to nežino. Kai yra vykdoma veikla bet kokios įmonės, turi būti kasa. Net dėžutė su raktu turėtų vadintis kasa. Su L. L. jos santykiai tokie, kad šiuo metu nuo (duomenys neskelbtini) ji bando išeiti iš įmonės, bet jis piktybiškai jos nepaleidžia. (duomenys neskelbtini) jie turės Darbo ginčų komisijos susirinkimą, nes L. L. kovo 15 d., ją po 2 mėnesių (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini), pasikvietė į savo kabinetą. Ji yra įdarbinta nuo (duomenys neskelbtini) kaip žmogus su (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) proc. fizinio darbingumo, gauna iš Užimtumo tarnybos finansavimą (duomenys neskelbtini) proc. jos atlyginimo. (duomenys neskelbtini), L. L. pasakė „aš siūlau tau nedirbti, mokėsiu tau didelį atlyginimą ir skirtumą man išgryninsi grynais“. Kai ji atsisakė ir pasakė, kad nebenori dirbti tokioje kompanijoje, jis ją atjungė nuo visų kompanijų prisijungimų ir dabar piktybiški nemoka atlyginimo ir neatleidžia. Jis grasino teismais. Taip pat jis melagingai sako, kad ji sunaikino dokumentus ir apvogė jo kabinetą, nors nuo šių metų sausio mėnesio du mėnesius ji net nebuvo ofise. Ofise paskutinį kartą buvo tik per susitikimą su juo. Jai buvo duoti dokumentai, kuriuos ji suvedė, Pagal tuos dokumentus ji iš „(duomenys neskelbtini)“ ištraukė atitinkamus duomenis ir pateikė Registrų centrui. Yra lydraštis ir pagal tą lydraštį yra tik tie veiksmai, kuriuos ji atliko su MB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip ji galėjo padaryti lydraštį pagal kopijas, jeigu tų sutarčių nematė? Ji matė tas sutartys. L. L. jai perdavė dokumentus. Tame lydraštyje yra 113 pirkimo sutarčių ir 58 pardavimo sutartys (t. 8, b. l. 186-189).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. S. parodė, kad A. Š. yra jo pažįstamas. Covid-19 viruso laikotarpiu ieškojo darbo, susitiko su A. Š. mieste ir jis pasiūlė užsidirbti. Neatsiminė kaip vadinosi įmonė, kurioje dirbo. A. Š. sakė, kad užsiiminėja (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė jam (duomenys neskelbtini) darbą. Reikėjo ieškoti automobilių. Suradus variantų, žadėjo kažkokį procentą mokėti. Darbo sutartį pasirašė, bet neatsiminė kur. Apie atlyginimą konkrečiai nekalbėjo, žadėjo kažkokį procentą mokėti. Atlyginimo iš A. Š. niekada negavo. Jeigu rasdavo gerą automobilio variantą, suderindavo kaina, tai skirtumas turėjo būti jam, tačiau nei vieno automobilio nebuvo suradęs. Gavo atlygį apie (duomenys neskelbtini) Eur grynais pinigais, nes naudojo savo degalus. Pamatė, kad liūdnas reikalas su A., nes paskambinus jam 09.00 val. ryto dar galima su juo susišnekėti, o jau 12.00 val. - neįmanoma, nes vartojo (duomenys neskelbtini). Teigė, kad nežino kiek kaltinamojo vadovaujamose bendrovėse dirbo žmonių, neteko lankytis bendrovės patalpose. A. Š. nesidalindavo kaip atrodė jo darbinė veikla. Kai buvo įdarbintas, neteko pildyti dokumentų, nežino ar įmonėje buvo buhalterė. Darbinius santykius nutraukė greitai, daugiausiai mėnesį laiko dirbo. D. A. pavardė jam negirdėta (t. 9, b. l. 2-8).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. C. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius, juos sieja darbiniai santykiai. D. A. yra pardavęs kelis automobilius, o pas A. Š. buvo įdarbintas. A. prekiaudavo automobiliais ir per bendrus pažįstamus atsirado darbiniai santykiai, t. y. A. Š. kontaktą gavo iš D. A. Pats daugiau kontaktavo su D. A. Su A. Š. asmeniškai teko mažai bendrauti, jis nekeldavo ragelio. Kai jam ko nors reikėdavo, paprašydavo pavertėjauti iš (duomenys neskelbtini) kalbos, bendravimas buvo minimalus. Kur ir kada buvo sudaryta darbo sutartis, neprisiminė, bet įsidarbino į dvi A. Š. priklausančias įmones, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo pobūdžio tikėjosi kitokio. Jo darbo funkcija buvo skambinti į (duomenys neskelbtini) ir kalbėtis dėl automobilių, kadangi jis mokėjo (duomenys neskelbtini) kalbą, todėl buvo kaip (duomenys neskelbtini). Bendrovių buveinėse nesilankė, kitų darbuotojų nematė. Taip pat žinojo, kad prekiaujama automobiliais, bet sutarčių pats nepasirašė. Ar gavo atlyginimą, tiksliai pasakyti negalėjo, neprisiminė. Į banko kortelę atlygio tikrai negavo, jei kažką ir gavo, tai vieną kartą grynais pinigais, sumos neprisiminė. Nežinojo, ar įmonėje buvo buhalterė. Jam buvo pasakyta, kad „tu daugiau nebedirbi, daug visokių problemų, daug visokių apklausų“. Jis norėjo išeiti iš darbo, bet A. Š. nekėlė ragelio. Su atleidimu iš darbo buvo problemų. MB „(duomenys neskelbtini)“ girdėta, bet santykių su šia įmone neturėjo. Pats užsiiminėja (duomenys neskelbtini). Pats buvo (duomenys neskelbtini), o D. A. – (duomenys neskelbtini), jis kartais paprašydavo nupirkti detalių. Kažkada jam (M. C.) reikėjo pinigų, norėjo užsidirbti, o D. A. sakė, kad jis gali žolę nupjauti. Mano, kad D. A. užsiėmė (duomenys neskelbtini), nes pirkdavo detales, tvarkydavo (duomenys neskelbtini), jam sumokėdavo kaip fizinis asmuo (t. 9, b. l. 2-8).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. O. parodė, kad su kaltinamaisiais siejo tik darbiniai santykiai. A. Š. prašydavo apžiūrėti automobilius. Prieš (duomenys neskelbtini) metus buvo sudaręs darbo sutartį ir dirbo pusę metų. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis už 2-3 automobilių apžiūrą gaudavo (duomenys neskelbtini) Eur, per mėnesį gaudavosi (duomenys neskelbtini) Eur. Iš viso apžiūrėjęs gal apie 15 automobilių. Kai apžiūrinėdavo automobilius, pildyti dokumentų nereikėjo, paskambindavo A. pasakyti ar gali pirkti konkretų automobilį, ar ne. Pirkimo-pardavimo sutarčių nepildė. Atlyginimą gaudavo (duomenys neskelbtini) pinigais, gavus pinigus, neatsiminė, ar pasirašyti ką nors reikėdavo. Geriau prisiminė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Atsiimti atlyginimo susitikdavo su A. Š. kažkur (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančioje benzino kolonėlėje, A. ateidavo iš kažkokio biuro. A. minėjo, kad buhalterė buvo, pačiam su buhaltere bendrauti neteko. Darbiniai santykiai nutrūko dėl per mažo atlyginimo. Su D. A. jokių reikalų neturėjo, kelis kartus matė jį su A. Š. Atvažiuodavo susitikti su A. Š., o D. A. sėdėdavo automobilyje (t. 9, b. l. 2-8).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. L. parodė, kad D. A. buvo jo vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini), o kitą asmenį (A. Š.) pažįsta iš kitų pažįstamų. D. A. buvo atliktos buhalterinės apskaitos paslaugos kaip juridiniam asmeniui ir jis buvo juridinio asmens vienintelis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kelis metus atgal jam (D. A.) reikėjo sutvarkyti jo (duomenys neskelbtini), naujai įkurtą įmonę. Jis pasiklausė ar jis (L. L.) galėtų padėti, į ką jis atsakė, kad turi buhalterę, kuri neturi daug darbo ir gali priimti. D. A. atvežė dokumentus, jie pasirašė sutartį. Jis (L. L.) perdavė dokumentus savo darbuotojai ir sakė, kad reikia sutvarkyti. Pradėjus tvarkyti dokumentus, ar iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar iš D. A. jis sužinojo, kad pas jį vyko krata ir FNTT pradėjo tyrimą, kuris susijęs su ta įmone. Buhalterė sutvarkė tuos dokumentus, jis (L. L.) bendravo su tyrėju, atvažiavo tyrėjas ir jie perdavė dokumentus. Įmonė, kuriai (duomenys neskelbtini) D. A. buvo gan nauja, sukurta iki (duomenys neskelbtini) laiko. Iki tol, kol kreipėsi D. A., jis (L. L.) nežino ar buvo vykdoma buhalterinė apskaita. D. A. tiesiog atvežė dokumentus, o jis praktiškai jų nevartė, padėjo juos ant darbo stalo savo darbuotojai ir pasakė, kad reikia sutvarkyti buhalterinę apskaitą. Apie FNTT tyrimą jis sužinojo kelius metus atgal. Nuo to momento kai kreipėsi kaltinamasis D. A. iki momento, kai jis (D. A.) sužinojo apie tyrimą, buvo labai mažas laiko tarpas. Atrodo, kad vos ne diena ar dvi. Vos ne jis atėjo ir prasidėjo tyrimas. Jis mano, kad asmuo vykdydamas savo veiklą, norėjo vykdyti ją teisėtai, kad būtų tvarkingai suvesta, ir nemato kad jis (D. A.) galėjo įtarti, kad jį kažkas seka ir dokumentus reikėtų staigiai sutvarkyti. D. A. įmonės pagrindinė veikla buvo automobilių prekyba, automobilių nuoma, smulkios paslaugos. Darbuotoja, kuriai jis atidavė tvarkyti dokumentus yra J. S. Asmuo dar dirba pas jį bendrovėje. Ji į darbą neina, vakar buvo Darbo ginčo komisijos posėdis, tokie ir santykiai. Jie naudoja buhalterinės apskaitos programą „(duomenys neskelbtini)“. Su tos programos pagalba, buhalterė suveda duomenis ir pateikia atsakingoms institucijoms. Prisijungimus prie programos turi jis ir turėjo ir J. S. Iš esmės, galima bet kada išimti dokumentus iš tos programos, tačiau J. S. ištrynė visų įmonių duomenis iš sistemos. Prieš mėnesį ji tai padarė. Tam tikras įmones jis atstatė. Turbūt jau nebėra programoje MB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų. Visi dokumentai popieriniame variante buvo perduoti FNTT, buvo atiduoti originalai, jie pasidarė kopijas, pas jį dar yra MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Už paslaugas MB „(duomenys neskelbtini)“ galimai atsiskaitė pavedimais, gal ir grynais. Ten nebuvo didelė suma, už visas paslaugas sumokėjo gal 300-500 Eur. FNTT patys prašė pateikti sutartį, tai ji turėtų būti siųsta el. paštu. Apmokėjimo sąlygos buvo pagal sugaištą darbo laiką. Kiek yra darbo, tiek ir apmokama. Vykdydamas savo paslaugas, jis (L. L.) nelabai mėgsta imti avansus. Jeigu klientas neapmoka, tai nebedirba toliau su juo ir tiek. Sutartyje bus numatytas kažkoks valandinis standartas. Jis pats nėra buhalteris ar apskaitininkas, jis (duomenys neskelbtini) darbuotojus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas virš metų laiko. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo teikti (duomenys neskelbtini) kitiems asmenims, tai D. A. buvo vienas iš pirmųjų klientų. Iki tol UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė (duomenys neskelbtini) veiklą, tuo pačio periodo metu. Ta pati įmonė vykdė kelias veiklas. Be šitų dviejų veiklų, kitų veiklų nebuvo. Šias dvi veiklas jis gan greitai atskyrė. J. S. iniciavo ginčo komisijos procesą. Ji norėjo išeiti, sakė labai daug darbo, nebegali su juo (L. L.) dirbti, prisiskaičiavo sau premijas pagal savo paskaičiavimus, prašė atleisti, nes pasikeitė darbo sąlygos. Nenorėjo dirbti, sakė sumokėti jai 4 000 Eur ir ji atstos nuo jo. Jis (L. L.) jos neatleido, nes nėra pagrindo. Ji nori pagrindo darbdavio iniciatyva. Pagrinde dėl pinigų. J. S. buvo ir gerai dirbdavo, buvo ir blogai. Dabar kai jų santykiai neigiami, negali pasakyti kažką gero apie ją. Jis pats nusimano buhalterijoje, bet techninių niuansų nesupranta. J. S. darbą jis vertina taip, kaip ji jį vykdė. Pastoviai deklaracijos kažkurios nepateiktos. Sodros ir VMI specialistei skambina buhalterei, neprisiskambina, tada skambina jam. Jai prisiskambinti negali, rašė žinutes. Jis neprisimena kiek D. A. pateikė pirkimo-pardavimo sutarčių. Jeigu jam reikėtų atspėti, sakytų nuo 50 iki 300, bet net nežiūrėjo. Suvedė buhalterė, paskaičiavo ir atidavė jam (L. L.). Po paskutinių dokumentų pateikimo apskaitai, praėjo gal kelios dienos ar savaitė, kai paskambino iš FNTT ir pareikalavo dokumentus. Atrodo, kad atvežė dokumentus ir kitą dieną pradėjo kratą, bet tikriausiai praėjo kelios dienos. Pas jį nebuvo atliekama krata. Pareigūnai reikalavo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus. Jeigu kaltinamasis D. A. prašytų kažkokių dokumentų neįtraukti, nuslėpti, kur nors padėti, jis negalėtų to daryti. Jų santykiai nėra ant tiek geri, kad jis taip pasitikėtų jo. Paprašė sutvarkyti buhalteriją, atvežė segtuvą dokumentų, jie priėmė, pasirašė ir atidavė savo darbuotojai. Galimai jis (L. L.) jam (D. A.) įmonę padėjo įsteigti, galbūt kreipėsi ir dėl to. Jis nemano, kad D. A. pats tai padarė. Gali būti, kad D. A. kreipėsi į jį ir dėl to, kad tą įmonę užregistruotų. Jis (D. A.) ne tas asmuo, kuris sėdėtų prie kompiuterio. Įmonių steigimas ir buhalterinė apskaita yra skirtingi dalykai. Įmonių steigimą jis supranta gerokai geriau, negu buhalterines apskaitos paslaugas. Jis kitoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) įmones. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonė, kuri skirta labiau (duomenys neskelbtini). Ten nevyko jokia veikla, po to vyko (duomenys neskelbtini) veikla ir po to (duomenys neskelbtini) veikla. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai galėjo taip būti, kad kaltinamasis D. A. ten konsultavosi. Tačiau tai yra mažoji bendrija, kurios UAB negali steigti. Reiškia MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įsteigta per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Galimai galėjo pavadinimą užregistruoti arba ateidavo konsultuotis. Galbūt kaltinamasis D. A. paprašė darbuotojos ar jo paties tiesiog parašyti prašymą, nes negali dalyvauti teismo posėdyje. Lyg ir pamena, kad jis skambino, sakė, jog serga ir nemoka parašyti. Jis paprašė ir jo darbuotoja arba jis pats parašė prašymą. D. A. perdavė jam dokumentus. Jis nėra įsitikinęs, tačiau labiau linkęs prie to, kad atvežė jam. Jie pasirašo sutartį ir parašo, kad perduoti dokumentai. Jau galiausiai būna suruošiamas žiniaraštis. Dažniausiai klientas atveža dokumentus ir po to yra surašomas apyrašas. Jis nesako, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirmas klientas, tai buvo vienas iš pirmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų. Jis neprisimena kokiu būdu buvo įformintas dokumentų perdavimas. Mano, kad tie duomenys yra išlikę ir perduoti į FNTT jų prašymu. Ofise dokumentai paliekami ant darbo stalo buhalterei. Buhalterė dirbo ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Pradžioje dirbo (duomenys neskelbtini), po to daugėjo (duomenys neskelbtini) ir galiausiai ji į ofisą iš viso neatėjo (t. 9, b. l. 2-8).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta N. S. parodė, kad gyvena su D. A., o pas A. Š. buvo įsidarbinusi. Nesutiko duoti parodymų apie D. A., tačiau pateikė parodymus apie A. Š.. Prisimena UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę, į kurią įsidarbino tam, kad galėtų lankytis pas gydytojus. A. Š. pasakė D., o D. perdavė jai. Sutartį pasirašė ne fiziniu būdu, o per telefoną. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo antra įmonė, į kurią ji buvo įdarbinta. Šios abi įmonės vertėsi (duomenys neskelbtini). Ji jokių darbo funkcijų neatliko ir dokumentų nepasirašinėjo. A. Š. pažįsta tik iš matymo. Bendrovėje dirbusių darbuotojų nežino, bendrovės patalpose lankytis neteko. Sužinojo, kad jau nedirba tose įmonėse, kai pas ją atvažiavo pareigūnai daryti kratos. Buvo jau praėję kažkiek mėnesių, kai jau nedirbo pagal dokumentus. Kalbėjo, kad dar dirba, nes mokėjo Sodrai. D. paduodavo pinigus A., kad mokėtų į Sodrą. Andrius buvo direktorius, sakė, kad moka Sodrai ir viskas yra gerai. Kiekvieną mėnesį D. mokėjo po (duomenys neskelbtini) Eur Sodrai (t. 9, b. l. 13-14).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. K. parodė, kad A. Š. nepažįsta, o D. A. žino iš matymo. Kelis kartus buvo nusipirkę ar apžiūrėję automobilius, daugiau nieko. Draugystės jokios nebuvo, susipažino, kai pirko automobilį. Nežino, ar jis iš jo pirko automobilį, ar atvirkščiai. Kiek žino, tai D. A. taiso automobilius. Taip pat, žino, kad kažkokią įmonę jis turi, lyg ,,(duomenys neskelbtini)“ vadinasi. Nežino, ar ta įmonė užsiima automobilių taisymu. Jis (pastaba. liudytojas K. K.) įkalintas už tai, kad pasirašė dokumentus per D. firmą. Jis pirko automobilį išėjęs iš įkalinimo įstaigos ir taip su juo susipažino. Jis D. A. paklausė, ar galėtų jo įmonėje užregistruoti tą automobilį. Nežino, kiek žmonių dirbo joje. Kartotinai pakartojo, kad nežino ar jis užsiiminėjo automobilių pirkimų ar pardavimu. Žino tik tiek, kad pats nusipirko iš jo automobilį. Kuo jis užsiiminėjo tiksliai, įvardyti negalėjo. Jis, kol atidarė savo įmonę išėjęs iš įkalinimo įstaigos, tai D. paprašė pagalbos, kad galėtų automobilius užregistruoti per jo įmonę. Jam buvo duotas žodinis sutikimas pirkti tuos automobilius per jo bendrovę. Čia buvo (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) mėnuo. Praeitoje byloje viską yra pasakęs, kad pildė pirkimo ir pardavimo dokumentus, kai pirkau tuos automobilius. D. jų nepildė, juos pildė jis ir perdavė jam pasirašytus dokumentus. Ne viską registravo įmonės vardu, gal tik du automobilius, jis nusipirkdavo pats automobilius ir per D. įmonę juos pardavė, viskas buvo tik (duomenys neskelbtini) pinigais. Tik po laiko sužinojo, kad reikia pildyti kažkokį dokumentą pardavus automobilį, už šitą nežinojimą ir šiuo metu sėdi įkalinimo įstaigoje, todėl ir susipyko su D., nes tik po laiko jam tai pasakė (t. 9, b. l. 24- 26).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. P. parodė, kad apklausta buvo dėl įmonės, kurią atidarė, turėjo porą mėnesių ir po to pardavė. Buvo klausimai dėl ko buvo vykdoma veikla, kodėl po to jau nebevykdė. Neprisiminė, koks buvo įmonės pavadinimas. Įmonės pardavimas buvo daromas per vieną asmenį, draugą, kuris jau yra miręs. Jis surado asmenis, kurie nusipirko tą įmonę, susitiko su jais (duomenys neskelbtini), gyvai, automobilyje. Negalėjo pasakyti, ar tai tie patys asmenys, kurie šiuo metu yra kaltinamieji. Ir tada nelabai gilinosi, kas nusipirko tą įmonę. Teigė, kad turi namuose dokumentus, kuriuose yra parašyta, kas nusipirko tą įmonę. Teismo posėdžio metu, neprisiminė nei vardo, nei pavardės. Veiklos pobūdis buvo susijęs su (duomenys neskelbtini). Nežino ar veiklos pobūdis buvo toks pat, kai pardavė. Jos manymu, visa tai buvo prieš (duomenys neskelbtini) metus. Kaltinamųjų ji nepažįsta. Jokių buhalterinių dokumentų nebuvo, nes veikla buvo nevykdoma, tai jokių dokumentų pirkėjams neperdavė. Tiesiog buvo pasirašyti pardavimo dokumentai (t. 9, b. l. 24- 26).
Teisiamojo posėdžiu metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad su A. Š. buvo kelis kartus susitikęs netoli savo gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Nieko nežino apie bendroves „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį A. Š. pasiūlė įsidarbinti pas jį. Bendrovės neatsimena. A. Š. sakė, kad buvo jį įdarbinęs, jis buvo pateikęs savo asmens kodą, bet jokios sutarties nebuvo pasirašęs, ten nedirbo ir atlygio jokio negavo. Kai pareigūnai atvyko daryti apklausą, tada ir sužinojo, kad tikrai buvo įdarbintas. Pats nevairuoja, automobiliais verstis niekada neteko. Susirado kitą darbą (t. 9, b. l. 43- 46).
Teisiamojo posėdžio metu specialiste apklausta R. P. patvirtino savo specialisto išvadą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad dalis pirkimų ir pardavimų nebuvo fiksuota apskaitoje. Išvados pirmame lape yra aprašyta kas buvo pateikta: pirkimo-pardavimo dokumentai; pirkimo-pardavimo apskaitos registrai; atsiskaitymo už automobilius dokumentai; banko išrašai ir kt. Buhalterinė apskaita buvo tvarkyta ir pagal duomenis, apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paklausus specialistės apie buhalterinės apskaitos skirtumus esant mažajai bendrijai ir uždarajai akcinei bendrovei, ši nurodė, kad pirmus mokestinius metus mažoji bendrija nemoka pilno mokesčio, o šiaip apskaita yra tvarkoma laikantis buhalterinės apskaitos įstatymo. Mažoji bendrija buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Tiriamasis laikotarpis buvo nuo registracijos iki 2023 m. vasario 21 d. Pirmus mokestinius metus pelno mokesčio mokėti nereikia, o metinio mokesčio deklaracija turėjo būti pateikta. Paklausus apie dokumentų, pildomų parduodant automobilius, pobūdį, specialistė nurodė, kad neesminis dalykas kokie dokumentai yra pildomi, nes yra eilutė kas sumokėjo. Tai ne esminis dalykas, bet kad trūko apmokėjimo ir priėmimo dokumentų, tai taip. Automobilių pirkimai buvo fiksuojami pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Su juridiniais asmenimis buvo išrašomos sąskaitos faktūros. Apskaitoje pirkimai ir pardavimai yra fiksuojami, bet dalis iš jų transporto priemonių pirkimo ir pardavimo dokumentai nebuvo pateikti, jie buvo gauti iš trečiųjų šalių, iš Regitros. Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti dalies bendrovės pajamų, veiklos rezultatų. Bendrovės piniginių lėšų įplaukos ir išlaidos tiek grynais, tiek pavedimu buvo fiksuotos ne per kasą, bet per atskaitinį asmenį, kuriuo yra D. A.. Jis pats formina ir gauna pinigus, kuriuos apskaito avanso apyskaitoje arba išmoka pinigus ir apskaito avanso apyskaitoje. Kasos operacija fiksuota tik viena, kur jis metų pabaigoje įnešė į kasą. Grynieji pinigai turėtų būti per kasą tvarkyti, bet tai irgi per atskaitingą asmenį tvarkoma. Paklausus apie specialisto išvadoje nurodytą teiginį „mokant pinigus už parduotus automobilius, bendrija naudoja pinigų išmokėjimo bei priėmimo kvitus“, specialistė paaiškino, kad čia bus praleistas sakinys „mokant pinigus už bendrijai parduotus automobilius“, tai reiškia užpirktus. Vietoje pinigų išmokėjimo yra pinigų priėmimo kvitas. Ne tas dokumentas tiesiog buvo, ji net pažeidimo dėl to nerašė. Suprasti galima. Dėl 2 355 Eur įplaukos, tai yra įplaukos į banko sąskaitas, matosi, kad už paslaugas, automobilių dalis, padangas, bet šių įplaukų apskaitoje nėra. Paklausus apie specialisto išvadoje nurodytą teiginį „yra dvidešimt dviejų transporto priemonių įsigijimas už 88 900 ir išvardinti laikotarpiai, iš jų šešių automobilių kaina nenustatyta, nes nėra pateikta įsigijimo dokumentų“, specialistė nurodė, kad šių dokumentų už įsigijimą už 88 900 ir pardavimą už 108 620, bendrija tyrimui nepateikė, jie apskaitoje visiškai nefiksuoti. Šie dokumentai buvo gauti iš Regitros pagrinde, kratos metu rasti dokumentai, iš trečiųjų šalių. Dėl to ji ir nurodė pažeidimą, kad apskaitoje nefiksuoti. Bendrija nepateikė nei dokumentų, nei į apskaitą juos įtraukė. Suma 88 900 lieka. Nebuvo įtraukta 25 transporto priemonių pardavimų už 108 620. PVM mokestį reikėtų žiūrėti specialisto išvados šešioliktą priedą. Tai, kad dokumentai buvo, tai faktas, bet jie buvo gauti iš trečiųjų šalių. Dokumentai kažkur yra, bet jų neįtraukė į apskaitą. Saugojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos dokumentų archyvų įstatymas. Dokumentai turi būti saugojami 10 metų. Jeigu į apskaitą nepateikė, reiškė nepateikė sąmoningai. Yra neapskaitytų ir nepateiktų tyrimui dokumentų nuo 2022 ir iki 2023 vasario. Paklausus apie specialisto išvadoje nurodytus du nepagrįstus atvejus – įsigijimą iš P. M. ir pardavimą D. K, specialistė paaiškino, kad yra pirkimo apskaitos registras ir pardavimo apskaitos registras. Viename iš jų yra užfiksuota operacija, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo pirkta iš D. K. už 300 Eur, tačiau dokumento tokio ji nerado. Be pirminio dokumento buvo įtraukta į apskaitą. MB „(duomenys neskelbtini)“ 45 000 Eur ribą pasiekė (duomenys neskelbtini) mėnesį. Nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio privalėjo registruotis PVM mokėtoju, kadangi turėjo registruotis, ji tai priskaičiavo. Jis privalėjo būti PVM mokėtoju ir mokėti mokesčius. Turėjo pateikti prašymą, kad registruotis PVM mokėtoju. Jie registruojasi patys VMI. Deklaraciją jis pateikė, bet nulinius rezultatus. Be abejo deklaracija yra neteisinga. Mokesčių pačioje pradžioje pateikė nulinius duomenis. Pajamas turėjo, tačiau deklaravo nulines pajamas, turėjo deklaruoti mano nustatytas 20 068 Eur. 177 158 Eur tai ne mokestis, o mokesčių bazė ir apmokestinamas pelnas, bet kadangi pagal Pelno mokesčių įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamas pelnas taikant nulinį tarifą, todėl nesiskaičiuoja ši suma. Veiksmus kas ką atliko, ji vertina pagal dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą. MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą atliko „(duomenys neskelbtini)“. Kaip asmenybių veiksmų ji nevertina nei vieno, nei kito, tiesiog parašo išvadą. Dokumentai, kurie gauti iš trečiųjų asmenų, neįkelti į apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti pažeidimus. Apskaitą tvarkė buhalteriai, bet dokumentus pateikė įmonė. Jie tiria pagal dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra gauta informacija iš trečiųjų šalių. Jie neasmenina nieko, konstatuoja faktą. Įmonė turi galimybę tikslinti deklaraciją už paskutiniųjų trijų metų laikotarpį (t. 9, b. l. 43-46).
Teisiamojo posėdžio metu specialiste apklausta I. D. patvirtino savo išvadą dėl įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė pateikė tik dalį apskaitos dokumentų ir jų apskaitos registro nepateikė, nors tyrimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė vykdė automobilių pirkimo-pardavimo veiklą. Pagal kitų mokesčių mokėtojų mokesčių inspekcijai deklaruotas deklaracijas nustatyta, kad įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekami paslaugų ar prekių pardavimai. Tačiau nustatyta, kad įmonė neišsaugojo apskaitos dokumentų, nepateikė buhalterinės apskaitos registrų, neregistravo ūkinių operacijų apskaitos registruose. Buvo nustatyti buhalterinės apskaitos įstatymų pažeidimai. Po to buvo nustatyta, kad nebuvo sumokėti mokesčiai, todėl buvo nustatyti mokesčių mokėjimo įstatymo pažeidimai. Nuo darbuotojams sumokėto darbo užmokesčio neatskaičiuoti soc. draudimo išmokos, gyventojų pajamų mokestis. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo surinkta informacija iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) duomenų bazės. Iš papildomai surinktos informacijos buvo atliktas tyrimas. Dalis buvo pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių. Tyrimo metu buvo nustatyta kad bendrovė neturėjo buhalterio ir apskaita nebuvo tvarkyta. Nebuvo teiktos finansinės ataskaitos į Registrų centrą ir jokios mokesčių deklaracijos į Mokesčių inspekciją. Buvo pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys. Jokių daugiau dokumentų ar registrų bendrovė nepateikė. Duomenys buvo gauti iš (duomenys neskelbtini) ir darbuotojų duomenų bazės. Nebuvo fiksuota kiek iš Regitros, kiek iš bendrovės buvo gauta dokumentų. Buvo vertinta aplamai. Jeigu neparašyta išvadoje, reiškia duomenys sutapo. Pagal Sodros duomenys buvo nustatyta, kad buvo įdarbinti 5 darbuotojai. Skaičiuojamas buvo (duomenys neskelbtini) Eur mokestinis darbo užmokestis. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad S. A. ir V. O. gavo didesnį darbo užmokestį nei buvo deklaruotas Sodroje. Liudytojai teigia, kad jiems atlyginimas buvo mokamas, kadangi peržiūrėjus banko informaciją, nebuvo matyti, kad buvo atliekami pavedimai darbuotojams, reiškia jiems buvo mokama (duomenys neskelbtini). Įmonė nepateikė jokių darbo laiko apskaitos žiniaraščių. Iš pateiktos informacijos negalima nustatyti bendrovės turto veiklos, nuosavybės ir įsipareigojimų. Bendrovė neišsaugojo dokumentų už 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Kitos įmonės deklaravo pardavimus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo šių dokumentų. 16 straipsnis liečia patį automobilių pirkimo-pardavimą. Ji nežino kas buvo pirkta iš tų įmonių, kurios deklaravo mokesčių inspekcijai, kad pardavė „(duomenys neskelbtini)“ prekes ir kažkokias paslaugas. Tos sutartys, kurios nebuvo pateiktos, įeina į tą nesaugojimo laikotarpį. Tų registrų iš viso nebuvo už tą laikotarpį. Jeigu nėra registrų negalima nustatyti. Iš apskaitos dokumentų duomenys traukiami į apskaitos registrą, iš ten duomenys yra perkeliami į finansines ataskaitas. Kadangi nėra apskaitos registrų, finansinių ataskaitų, deklaracijos neteiktos, tai užtat negalima nustatyti transporto nuosavybės įsipareigojimo dydžio. „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių dokumentų ir jokių registrų. Buvo tyrimas atliktas pagal ikiteisminio tyrimo metu gautą informaciją, t. y. iš finansinių įstaigų gautų banko išrašų, iš (duomenys neskelbtini). Iš surinktos informacijos buvo nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ vykdė automobilių pirkimą-pardavimą, tačiau netvarkė apskaitos, neišsaugojo dokumentų, dėl to negalima buvo nustatyti bendrovės turto nuosavybės įsipareigojimo dydžio. Buvo gautos automobilių pirkimo-pardavimo sutartys, buvo pateiktas 20 Eur mokėjimo patvirtinimas. Buvo nustatyta, kad bendrovė vykdo (duomenys neskelbtini). Sodroje buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) Eur, o iš parodymų buvo nustatyta, kad dirba V. O. ir jam nebuvo deklaruotas darbo užmokestis. Jis teigė, kad gavo (duomenys neskelbtini) Eur atlyginimą. Bendrovė nesaugojo su jos vykdoma veikla susijusių duomenų. Jeigu keitėsi pačios išvados duomenys, tai ji palaiko antrąją išvadą. Pirmoje išvadoje dėl darbo užmokesčio skaičiuotų mokesčių nebuvo, tik papildomai buvo apžiūros protokole apskaičiuota. Nuo (duomenys neskelbtini) m. sausio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) m. gruodžio 31 d. visiškai negalima nustatyti turto nuosavybės veiklos rezultatų, kadangi nei deklaracijos teiktos, nei finansinės ataskaitos nėra apskaitos registre. Visų automobilių pirkimo-pardavimų dokumentų nesaugojimas buvo konstatuotas. „(duomenys neskelbtini)“ iš viso nepateikė jokių. Duomenys buvo surinkti iš trečiųjų šaltinių ikiteisminio tyrimo metu. Pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotas sąskaitas kitos įmonės, iki liepos mėnesio buvo išrašinėjamos sąskaitos faktūros bendrovei. Neišsaugojimas bus už tą patį laikotarpį pagal skirtingus įstatymus, pagal seną redakciją ir naują. Negalima nustatyti turto nuosavybės įsipareigojimo dydžio. Ataskaitinis laikotarpis yra (duomenys neskelbtini) m. Neišsaugojo dokumentų nuo 2021 m. kovo mėnesio iki gruodžio, nuo 2022 m. sausio iki liepos mėnesio, pagal kitų įmonių deklaruotas mokesčių inspekcijai deklaracijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė dalį pirkimo-pardavimo sutarčių, tačiau apskaitos registrų jokių nepateikė. Duomenys buvo gauti iš Regitros, iš finansinių įstaigų išrašai buvo pateikti, liudytojų parodymai. Buvo nustatyta, kad bendrovė vykdė (duomenys neskelbtini)veiklą. Darbuotojams mokėjo darbo užmokestį, bet jis buvo mokamas mažesnis negu deklaruota Sodrai. Nebuvo teiktos finansinės ataskaitos Mokesčių inspekcijai, nebuvo teiktos deklaracijos, todėl nebuvo galima visiškai nustatyti bendrovės turto nuosavybės įpareigojimo dydžio. Buhalterinės apskaitos bendrovė netvarkė. Dalies dokumentų bendrovė neišsaugojo. Ji negali sakyti kad buvo pinigų pardavimo kvitai pildyti. Apskaita iš viso netvarkyta, matyt ir nepildoma, nes pats direktorius teigė, kad apskaitos netvarkė. Buvo nustatyta, kad S. A. buvo mokėtas mažesnis darbo užmokestis negu deklaruotas Sodrai. Tai buvo nustatyta iš parodymų. Peržiūrėjus banko išrašus, nebuvo rasta duomenų apie mokėtą darbo užmokestį, todėl nustatyta, kad buvo mokėta (duomenys neskelbtini). Registrų nebuvo. Ne visi apskaitos dokumentai yra pateikti už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Du pažeidimai yra už nesaugojimą ir netvarkymą (t. 9, b. l. 48-51).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jis pats šių įmonių nesteigė, o tik vėliau (duomenys neskelbtini). Iš ko pirko šių bendrovių (duomenys neskelbtini) neatsiminė. Visos bendrovė užsiėmė (duomenys neskelbtini). Visų bendrovių darbuotojai pirkdavo ir parduodavo (duomenys neskelbtini). Pats jis (duomenys neskelbtini) nepirkdavo ir neparduodavo. Kai darbuotojai nupirko ar pardavė (duomenys neskelbtini), jam duodavo automobilio dokumentus. Jis šiuos dokumentus laikydavo savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), ten ir vykdydavo šių įmonių veiklą. Buhalterio neturėjo. Darbuotojų atneštas pirkimo - pardavimo sutartis ir pinigų mokėjimo dokumentus dėdavo į krūvą, o apskaitos registrų nepildė. Dėl atlyginimo mokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams S. A. ir V. O. neatsiminė, kiek jiems mokėdavo atlyginimo ir nežino kodėl jų nurodomos gautos sumos neatitinka su deklaracijose nurodytais jų atlyginimo dydžiais. Jis pats pildydavo ir teikdavo Sodrai deklaracijas dėl darbo užmokesčio. Atlyginimus mokėjo (duomenys neskelbtini). Jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų nepildė. Dėl trūkstamų pirkimo pardavimo dokumentų paaiškino, kad tikriausiai jam jų nepadavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Tvarkydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą taip pat nepildė jokių dokumentų susijusių su grynųjų pinigų panaudojimu ir šių operacijų neregistravo finansinės apskaitos registruose. Dėl tyrimui nepateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutarčių taip pat paaiškino, kad tikriausiai jų jam nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, o jis pats tų dokumentų neišsireikalavo. Taip pat ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui mokėto atlyginimo, negalėjo paaiškinti, kokio dydžio atlyginimą jam mokėjo, tačiau teigė, kad mokėdavo (duomenys neskelbtini) ir jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų nepildydavo. Prisijungimus prie VĮ „Regitra“ turėjo tik jis pats ir darbuotojai jam siųsdavo sutarčių fotonuotraukas, o jis jas persiųsdavo į VĮ „Regitra“. Fotonuotraukų nespausdindavo. Jei darbuotojai paduodavo originalus, tai tik tada juos ir saugodavo. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos tvarkymo, patvirtino, kad finansinės apskaitos netvarkė, registrų nepildė, atsiskaitydamas (duomenys neskelbtini) dokumentų nerašė. Dėl neišsaugotų pirkimo pardavimo sutarčių taip pat, manė, kad jų jam neperdavė įmonės darbuotojai, todėl jis jų ir neturi. Iš darbuotojų gautų šių sutarčių fotonuotraukų jis nespausdino ir jų nesaugojo. Iš dalies neprisipažįsta, nes mokėjo mokesčius Sodrai, taip pat kaupė dalį finansinės apskaitos dokumentų (t. 7, b. l. 197-200).
Ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklaustas A. Š. parodė, kad yra įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir tapo šių bendrovių (duomenys neskelbtini). Jis buvo įsidarbinęs šiose bendrovėse, tačiau jau (duomenys neskelbtini). Šiuo metu (duomenys neskelbtini) perkami ir parduodami tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kitos bendrovės veiklos nevykdo apie pusę metų. Jis pats (duomenys neskelbtini) neperka ir neparduoda, tai daro D. A. ir kiti asmenys, kurių pavardžių jis neprisiminė. Asmuo, vardu V., pavardės neprisiminė, dirba (duomenys neskelbtini). Kitų asmenų kontaktų nežino, tik D. A. Jis nesidomi iš ko perkami ir kam parduodami automobiliai, ir už kokias sumas tai daroma. Jam vadybininkai duoda po (duomenys neskelbtini) Eur nuo parduoto automobilio ir perduoda parduoto automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus. Visas šias įmones jis yra įregistravęs „Regitroje“, kur jis yra šių bendrovių atstovas ir teikia duomenis dėl SDK kodus, o juos gavęs šiuos perduoda vadybininkams. Buhalterės jis šiuo metu neturi ir anksčiau neturėjo. Šiuo metu ieško naujos buhalterės. Kratos metu pateikė tik turėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, jų yra ir daugiau, juos pateiks vėliau. Kur šiuo metu yra likusieji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai jis negali nurodyti. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis žino tik tiek, kad yra tokia bendrovė ir ji susijusi su D. A., kas jai vadovauja – nežinojo. Valstybinei mokesčių inspekcijai savo vadovaujamų bendrovių deklaracijų neteikė ir priežasčių negali nurodyti. Planavo pateikti pelno-nuostolių ataskaitas už 2022 metus, tada automatiškai turėjo užregistruoti PVM mokėtoju, bet nepateikė. Kažkokias įspėjimus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos jis gavo, tačiau deklaracijų neteikė (t. 7, b. l. 185-187).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. A. dėl savo kaltės nepasisakė ir nurodė, kad parodymų neduos kol neįsigilins į pranešimo apie įtarimą esmę, o vėliau apklaustas nurodė, kad parodymus duos teisme (t. 7, b. l. 147-149, 152-154).
Ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklaustas D. A. susipažinęs su prokuroro nutarimu, savo teisėmis ir pareigomis, nesutiko būti apklausiamas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai (t. 7, b. l. 134-137).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. C. parodė, kad 2022 m. pradžioje ieškojo darbo, savo pažįstamo D. A. paklausė, gal jis žino kur galėtų įsidarbinti. D. A. jam pasakė, kad jo pažįstamas A. Š. gali įdarbinti. Gavęs iš D. A. A. Š. telefono numerį, jam paskambinęs, su juo susitarė, kad jis įdarbins. Neatsiminė kada ir kur pasirašė darbo sutartį, neprisiminė kas ir kaip ją pateikė. Pats darbo sutarties neturi ir jos pateikti negali. Kiek prisiminė, sutartyje buvo numatyta, kad darbas bus 1-2 val. per savaitę. Prašė, kad jį įdarbintu (duomenys neskelbtini), nes moka (duomenys neskelbtini) kalbą. Nežino, kokios pareigos buvo nurodytos darbo sutartyje. Buvo numatytas (duomenys neskelbtini) Eur atlyginimas per mėnesį, kiekvienoje darbovietėje. Buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių planuota, kad A. Š. suras automobilių pardavėjus (duomenys neskelbtini), o jis vertėjaus dėl automobilių pirkimo ir pardavimo. Tačiau, jam taip ir neteko su niekuo bendrauti dėl prekybos automobiliais. Jokio atlyginimo negavo, nes nieko ir nedirbo. Kartais duodavo pinigų A. Š., kad jis sumokėtų priklausančius mokesčius, bet nežino ar jis visada juos sumokėdavo. Kitų asmenų nežino, žino tik D. A. sugyventinę N. S., ką ji dirbo, jis nežino. Kur buvo bendrovių biurai, jis nežino, niekada nėra buvęs. Mano, kad D. A. šiose bendrovėse pats nedirbo, nes turėjo savo įmonę. Taip pat mano, kad iš šių bendrovių jį atleido Sodra, nes už jį buvo nemokėtos įmokos. Pats su A. Š. dėl atleidimo nieko nesitarė. Dėl jam 2022 m. birželio 20 d. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų 299 Eur „už šienavimą“, pasisakė, kad jis pjovė žolę automobilių aikštelėje, kur D. A. laikydavo automobilius. Aikštelės adreso pasakyti negalėjo, žino, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Dėl jam 2022 m. liepos 22 d. iš šios bendrovės pervestų 84 Eur, pasisakė, kad pirko naudotą automobilio detalę, (duomenys neskelbtini), kurią vėliau persiuntė D. A.. Kokia tai buvo detalė, neprisiminė. Dėl jam 2022 m. rugsėjo 9 d. pervestų 400 Eur užstato, paaiškino, kad D. A. (duomenys neskelbtini) turėjo pirkti kažkokį automobilį ir jo paprašė pateikti avansą, bet kam ir kur perdavė tuos pinigus, jis neprisiminė. Taip pat ir nežino, ar D. A. pirko ta automobilį. Dėl jam 2022 m. rugsėjo 9 d. pervestų 496 Eur, 2022 m. rugsėjo 9 d. pervestų 110 Eur ir 2022 m. rugsėjo 11 d. pervestų 110 Eur „už aplinkos tvarkymą“, paaiškino, kad tai buvo tas pats anksčiau minėtos aikštelės tvarkymas. Kam aikštelė priklausė, nežino, žino tik tiek, kad ja naudojosi D. A., kuris ten laikydavo savo parduodamus automobilius. Dėl jam 2022 m. birželio 11 d. pervestų 300 Eur už „padangas“, 2022 m. birželio 13 d. pervestų 80 Eur „už kaladėles“ ir 2022 m. rugpjūčio 4 d. pervestų 400 Eur už „Lexus detales“ paaiškino, kad tikriausiai D. A. prašymu pirko tas detales jam. Neatsiminė, kaip jis jas paėmė ir ar jas jam grąžino (t. 1, b. l. 97-100).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. S. parodė, kad 2021 m. tiksliai datos neprisiminė, kovo-liepos mėnesiais, įsidarbino savo draugo A. Š. vadovaujamose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėse, (duomenys neskelbtini). A. Š. sakė, kad jis (A. Š.) prekiaus automobiliais, o jis (D. S.) turės jų ieškoti. Iš pradžių, jis apie mėnesį laiko ieškojo tų automobilių. Kiek prisiminė, buvo radęs vieną automobilį, apžiūrėjo jį, suderino kainą ir pranešė apie tai A. Š. Jis nežino ar A. Š. pirko tą automobilį, ar ne. Pamatęs, kad realiai darbai nevyksta, jis pranešė, kad išeina iš darbo. Jis nežino ar buvo surašyti kokie nors dokumentai dėl jo priėmimo ir atleidimo iš darbo. Atlyginimo jokio jis negavo. Kitų, šių bendrovių darbuotojų nepažįsta, apie patalpas, taip pat, nežino. Apie buhalterinės apskaitos tvarkymą jis taip pat nieko nežino. Nežino ir kur buvo saugomi įmonių apskaitos dokumentai (t. 1, b. l. 114-116).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. O. parodė, kad jis 2021 m. ieškojo darbo ir susitikęs savo seną pažįstamą A. Š., jo paklausė, ar jis nežino, kur galima susirasti darbą. Tada A. Š. pasiūlė dirbti pas jį. Sakė, kad reikės apžiūrinėti automobilius, įvertinti jų stovį bei kainą. Jis tada nufotografavo savo pasą ir šią nuotrauką nusiuntė A. Š.. Taip pat jis (A. Š.) davė jam pasirašyti darbo sutartis, kad jis yra įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kokiose pareigose ir koks buvo numatytas atlyginimas neatsimena. Šių sutarčių neturi ir pateikti negali. Kodėl buvo įdarbintas dvejose bendrovėse vienu metu, paaiškinti negali, nes taip nusprendė A. Š.. A. Š. dėl šių aplinkybių nieko nepaaiškino. A. Š. jam skambindavo telefonu ir pasakydavo, kad tam tikroje vietoje yra automobilis arba duodavo pardavėjo telefoną, o jis turėdavo nuvažiuoti apžiūrėti šį automobilį ir įvertinti jo stovį bei po to apie tai informuoti A. Š.. Viso apžiūrėjo apie 15 automobilių. Jis (V. O.) pinigų niekada nemokėjo ir jų neturėjo. Jis kas mėnesį iš kiekvienos bendrovės gaudavo nemažiau kaip po (duomenys neskelbtini) Eur atlyginimą. Gaunant atlyginimą jam A. Š. duodavo pasirašyti kažkokius dokumentus. Kaip jie vadinosi nežinojo, galimai pinigų priėmimo kvitai. Su juo A. Š. pilnai atsiskaitė. Iš darbo išėjo, nes nebebuvo darbo. A. Š. sakė, kad niekas nebeperka automobilių. D. A. jis žino, tačiau su juo jokių bendrų reikalų, kas susiję su automobilių prekyba, neturėjo. MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nežinomos. Jų veikloje nedalyvavo. Jis su dokumentų tvarkymu nieko bendro neturėjo. Jokių dokumentų niekada nerašė ir nepasirašinėjo. Jokių kitų šių įmonių darbuotojų nežino. Ar įmonėse, kuriose jis dirbo, buvo koks nors buhalteris, nežino. Kur saugomi šių bendrovių dokumentai, taip pat negali pasakyti, nes nežino (t. 1, b. l. 125-128).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta N. S. parodė, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“ jai girdėtos. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ vadovauja ir dirba D. A., kuris yra jos sugyventinis. Ji buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėse. Kiek žinojo, šioms įmonėms vadovavo A. Š. Realiai ji šiose įmonėse nieko nedirbo, jokio darbo užmokesčio negavo. Už tai, kad jose buvo įdarbinta, mokesčius už darbuotoją mokėjo pati arba juos už ją sumokėdavo sugyventinis D. A.. Jokių darbo funkcijų ji neatliko, tik padėjo savo sugyventiniui, kuris yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, o jo įmonė užsiima automobilių pardavimu. Ji padėdavo automobilius nuvaryti į servisą, pavairuodavo, surasdavo kur apdrausti ir apdrausdavo automobilius. Apie buhalterinės apskaitos tvarkymus, nieko pasakyti negali, nes nežino kas juos tvarkė ir surašinėjo. Pati ji to nedarė. Pati jokių automobilių neperka ir neparduoda. Apie tai, ar įmonės, kuriose ji buvo įdarbinta, turėjo darbuotojų, buhalterę, nežino, net nežino kuo tos įmonės užsiiminėjo, nes buvo įdarbinta tik formaliai, mokesčius mokėjo pačiam A. Š., jokio atlyginimo negavo, jokių dokumentų nepildė ir nepasirašinėjo. Apie tai ar bendrovės turėjo patalpas, kitus darbuotojus, ji nieko nežino. Tik visai neseniai sužinojo, kad yra atleista iš darbo minėtose įmonėse (t. 1, b. l. 131-133).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) m. susipažino su A. Š., kuris jam pasiūlė verstis (duomenys neskelbtini) paslaugomis. Tuo metu turėjo mažai darbo, todėl su šiuo pasiūlymu sutiko ir davė A. Š. savo asmens kodą, kad jis įdarbintų į savo įmonę. Įmonės pavadinimo jis nežino. Po to jis bandė skambinti A. Š. jo duotu telefono numeriu, bet niekas neatsiliepė, nuo to laiko bendravimas nutrūko. Toje įmonėje jis niekada taip ir nedirbo, atlyginimo jokio negavo. Mano, kad A. Š. jo niekur neįdarbino. Tik dabar pats sužinojo, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie šią įmonę nieko nežino, kuo ji užsiima, taip pat, nežino. Šios įmonės darbuotojų nepažįsta (t. 1, b. l. 134-136).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. P. parodė, kad įmones UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ pirmą kartą girdi. Žino tik įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes joje dirbo trumpą laiką, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad minėtą įmonę jį įsigijo iš asmens, kurio duomenų nurodyti negalėjo, per tarpininką S., kurio pavardės nežino, tačiau jis yra miręs. Įsigytoje įmonėje jokios veiklos nevykdė ir ją pardavė vyrui, kurio nei vardo, nei pavardės pasakyti negalėjo. Ji turi tik šiuos dokumentus: pirkimo-pardavimo sutartis bei įmonės steigimo dokumentus, įstatus. A. Š. ir D. A. jai nežinomi, pirmą kartą girdi. Po to, su vyru nusprendė šią įmonę parduoti, pardavę, po kurio laiko, įkūrė kitą įmonę, kuri atitiko lūkesčius ir norimą veiklos sritį (t. 1, b. l. 137-141).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. A. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ jam nežinomos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) yra A. Š. Jį pažįsta (duomenys neskelbtini) metų. Su juo susipažino (duomenys neskelbtini). Minėtų įmonių veikla - (duomenys neskelbtini). Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Dabar nuo (duomenys neskelbtini) jis dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su juo yra sudaryta darbo sutartis, jo darbo vieta yra nuotolinė, jis dirba iš namų. Jo pareigos yra (duomenys neskelbtini) ir jis teikia konsultacijas direktoriui dėl automobilių įsigijimo. Iš darbovietės jis jokių darbo įrankių negavo, darbui naudoja savo asmeninius daiktus – mobiliojo ryšio telefoną. Jam darbą pasiūlė pats A. Š. Kur vyko darbo sutarties pasirašymas jis neprisimena. Šią sutartį pasirašė jis ir A. Š. Su automobilių prekyba, gabenimu ir dokumentų tvarkymu jis nėra susijęs. Tokio asmens kaip D. A. jis nepažįsta. Kas dar dirbo jo darbovietėje jis nežino, nes jis dirbo nuotoliniu būdu. Taip pat nežino ar bendrovėse yra tvarkoma buhalterinė apskaitai ir kur yra finansiniai dokumentai. Atlyginimą jam moka A. Š. (duomenys neskelbtini), vieną kartą per mėnesį, priklausomai nuo atliktų darbų. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), jis kas mėnesį gavo ne mažiau kaip po (duomenys neskelbtini) Eur grynais į rankas. Iš viso jis per 3 mėnesius gavo ne mažiau nei (duomenys neskelbtini) Eur. Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad atlyginimas per mėnesį bus (duomenys neskelbtini) Eur, tačiau atlyginimas buvo tik (duomenys neskelbtini) Eur, kadangi jis priklausė nuo jo atliktų darbų. Kai būdavo išmokamas atlyginimas jis niekur nepasirašinėdavo ir jam jokio algalapio neišduodavo. Taip pat, jo atlyginimas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį ir jis atlyginimą gaudavo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 144-147).
FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. K. 2022 m. gruodžio 15 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje disponuojama informacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigas atlieka (duomenys neskelbtini) A. Š. ilgiau kaip (duomenys neskelbtini) mėnesių registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, nedeklaravo jokių pirkimo ar pardavimo sąskaitų ir su tuo susijusių sandorių, nors pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas) turėjo prievolę registruotis PVM mokėtoju, kadangi juridinio asmens atlygis iš šalies teritorijoje (Lietuvoje) vykdomos ekonominės PVM apmokestinamos veiklos (prekių/paslaugų teikimo) per metus viršijo 45 000 Eur t. y. transporto priemonių savininkų apskaitos informacinėje sistemoje (TPSAIS) buvo deklaruoti duomenys apie transporto priemones, kad 2021 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo jog gavo savininko deklaravimo kodų (SDK) 31 transporto priemonei, kurių vertė 178 350 Eur, bei 2022 metais deklaravo SDK 22 transporto priemonėms, kurių vertė 139 359 Eur. Viso nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta 53 SDK kodai, o deklaruotų transporto priemonių vertė 317 709 Eur. Be to nustatyta, kad kiti juridiniai asmenys 2021 m. ir 2022 m. deklaravo sandorius (sąskaitas faktūras) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendroje 60 890 Eur sumoje. Taip pat atliekant informacijos analizę buvo nustatyta, kad dauguma UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotų transporto priemonių pelno marža sudarė nuo 50 iki 100 Eur, nors parduotų automobilių rinkos kainos gerokai didesnės. Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos duomenimis dėl savininko deklaravimo kodų suteikimo elektroninėmis ryšio priemonėmis į e-Ketris kreipėsi A. Š. Atliekant disponuojamos informacijos analizę, bei gavus papildomus duomenis buvo nustatyta, kad galimai apgaulingai vykdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė finansinė veikla t. y. bendrovė galimai neapskaičiusi gautų pajamų iš viso galėjo įgyti ir parduoti, dirbtinai sumažinta kaina, 53 transporto priemones, kurių vertė 317 709 eurai, turėdama tikslą išvengti privalomų mokesčių mokėjimo mokesčių administratoriui, tikslingai nedeklaravo sąskaitų faktūrų (pirkimo/pardavimo) registre, bei turėdama prievolę nesiregistravo PVM mokėtoju. Įtariama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) A. Š., siekdamas, kad įmonė išvengtų prievolės registruotis pridėtinės vertės mokėtoja, mokėti pridėtinės vertės mokestį, neapskaito gautų pajamų ir į valstybės biudžetą nesumoka privalomų mokėti mokesčių. Tokiais veiksmais atsakingas asmuo A. Š. galimai apgaulingai tvarko įmonės buhalterinę apskaitą, todėl tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 1-6).
2022 m. spalio 29 d. darbo sutartyje užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) A. Š. įdarbina S. A. (duomenys neskelbtini) pareigoms, sulygtas darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, galimi priedai, priklausantys nuo darbo rezultatų. Sudaryta neterminuota darbo sutartis. Darbo laiko norma yra 5 darbo dienos, 20 val. per savaitę (t. 1, b. l. 148-150).
Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2023 m. lapkričio 6 d. protokole užfiksuotas, kad atliekant asmens naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) (naudojosi A. Š.) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, monitoringo komplekso „(duomenys neskelbtini)“ pagalba buvo fiksuoti ir kaupiami ikiteisminiam tyrimui reikšmingi telefoniniai pokalbiai.
Telefoninis pokalbis Nr. 4728, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 10:33:08 iki 10:38:50 val. A. Š. pokalbis su galimai L. L. – V., (toliau – L). L: klausau. A: labas. L: laba. A: kaip laikaisi? Čia A. L: Labas A. A: kas geresnio? L: nieko... A: viskas gerai? L: viskas kaip ir gerai, o kas per A.? A: „draudimas“ nu. L: a (necenzūrinis žodis) tai (necenzūrinis žodis) kas tavo balsui (necenzūrinis žodis) atjaunėjai (juokiasi). A: gal, kai mentai (pastaba. policijos pareigūnai) buvo hatoje (pastaba. namuose) tai atjaunėjau (necenzūrinis žodis). L: mentai hatoje buvo? A: nu. L: kada čia? A: dėl mašinų (necenzūrinis žodis), kad PVM nesiregistravau (necenzūrinis žodis) tipo kratą darė (necenzūrinis žodis) kas per (necenzūrinis žodis) aš nelabai...gali būti taip? L: turbūt ,aš ką aš žinau, ką tu ten darai. A: ne nu tai pirkimai pardavimai ir aš ten nepridavęs žinai jokių dokumentų (necenzūrinis žodis). L: nu aišku, o kaip tu galvoji? A: aik tu (necenzūrinis žodis) galvoju (necenzūrinis žodis) (necenzūrinis žodis). L: tai ką ten dabar tave kratė? A: ką? L: dabar kratė? A: ne nu tai va buvo šeštą ryto. L: šiandien? A: nu ir pas visus kas dirbo pas mane (necenzūrinis žodis), bet ten nei grobstymo nieko jokių aferų nedaryta tai. L: o tai pas ką čia dar buvo, pas mane tai... A: nu tai tu gi mes taip gi nedarėm nieko kas. L: ne ne niekur nedirbu su tavimi (necenzūrinis žodis). A: nuu, o tai kurie darbuotojai, nes pas darbuotojus visus buvo tai (necenzūrinis žodis) kas čia per (necenzūrinis žodis) (necenzūrinis žodis) kodėl čia? L: nu tai taip jau daro tai tikrina dokumentus gal ten. A: jo? L: tai aišku nu. A: o tai aš nei jokių pinigų priėmimo kvitų nepadaręs, tai ką dabar man daryt (necenzūrinis žodis), kaip čia viską. L: aš nežinau, čia su L. šnekėk, ne su manim, aš ne teisininkė (juokiasi). A: ne tai aš pas K. nuvarysiu su L. tai. L: nu tai turbūt aš nežinau, nu matai reik žiūrėt labai, tai tau vis tiek kratą darė. A: ne ne žinai apgaulingas apskaitos tvarkymas, aš nepridavęs nei balanso nieko nu ten. L: nu tai ir ir kaltas tu ir viskas. A: nu tai ką man dabar tipo viską suvest ir. L: nu tipo matai dabar tau kaltinamąjį aktą surašė kažkokį? A: nu jo. L: nu tai jeigu surašytas kaltinamasis aktas ten tipo jau kaip ir pozna vasia, bet gali susitvarkyt viską prisiduot, nu galbūt lengvinanti aplinkybė, bet realiai tai jo, vsio, jau baudžiakas A: tai ką rimtai? L: nu tai aišku, o ką tu atsibudai, tai tau kaltinamąjį aktą surašė viskas baudžiakas A: ne kaltinamojo jokio nesurašyta. L: jeigu nesurašyta tada greičiau tvarkykis, kol nesurašyta. A: nutartis yra, kad paimt va. L: tai nutartis dėl kratos supranti, reiškia, dar nesurinkę pilnai įrodymų, kad surašyt tau kaltinamąjį aktą, jeigu tu dabar pateiksi, tai nebebus nusikaltimo sudėties, A: tai ką man dabar daryt, reikia viską sutvarkyt. L: tai tvarkyk dokumentus momentaliai, nežinau eik pas ką nors aš nepadėsiu, nes neturiu nei laiko, nei galimybių, nes aš dabar mamą slaugau, tai aš iš viso namie sėdžiu visą laiką. A: mh mh. L: nu o kažką susirask kas tau sutvarkytų popierius, svarbiausia priduok priduok ten balansus dar ten deklaracijas visas priduok supranti, o iš esmės gal ir bus ten tau aplaidus apskaitos, bet nebus apgaulingas supranti, nes dabar apgaulingas žinok BK supranti ir apgaulingas yra kada tu specialiai vedei apskaitą blogai arba nevedei iš viso tam, kad išvengt žinai, o jeigu tu dabar pasiimsi kad ir su klaidom nu tai gal aplaidus apskaitos tvarkymas bus, bet nebe BK supranti. A: mh nu jasna, tai tai dokumentus paėmė, tai kaip aš dabar viską sutvarkysiu. L: kaip? A: dokumentus. L: (necenzūrinis žodis), tai žinok aš nežinau, bandyk iš Regitros, trauk iš kažkur duomenis, nu bandyk susivest kažką, pašnekėk su advokatu tau tą patį pasakys nu, bet pašnekėk su advokatu būtinai. A: nu tai rytoj va pas K. varau. L: nu varyk varyk pas advokatą ir greit netempk laiko, nes jei padarė kratą, tai gali labai greit ir surašyt, aš sakau aš vienoj byloj pas mus yra buvę, kad man nepateikti kaltinimai tipo, bet (necenzūrinis žodis) mes tipo, bet ten buvo žala padaryta mes tą žalą sumokėjom ir viskas... A: bet čia pas mane jokios žalos nėra supranti. L: pas tave yra apgaulingas apskaitos tvarkymas, supranti. A: taip taip. L: supranti, tau reikia panaikinti patį faktą, kad buvo neapgaulingai vesta supranti. A: a supratau. L: pas mus buvo žala, pavyzdžiui, tai mes panaikinom žalą ir mum dingo kaltinimai supranti. A: nu nu nu. L: tai pas tave yra apgaulinga apskaita, panaikink apskaitą ir dings kaltinimai, tai dar vienu žodžiu pasitark su advokatu šitoj vietoj. A: nu supratau (necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis) prikėlė šeštą ryto nu na (juokiasi). L: nu (necenzūrinis žodis). A: nelinksma, kaip tau, kaip kur dingus, neskambini. L: ne tai taigi sakau gi mama koją susilaužė, atviras lūžis tai. A: kaip? L: mama koją susilaužė atviras lūžis sakau, tai dabar kiek jau, mėnesį, daugiau, šalia visą laiką, dabar reikia iki parduotuvės, nuvažiuoji grįžti, žinai, o čia devyniems mėnesiam gipse dar. A: mh mh, aišku, gerai, ant ryšio tada ką. L: T. linkėjimus. A: ai jau išgirdai. L: aišku išgirdau, sakyk, kad labai pasiilgau jo... A: gerai, pasakysiu (juokiasi), davai iki. L: čiau.
Užfiksuotas telefoninis pokalbis Nr. 4722, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 10:12:53 iki 10:15:33. A. Š. pokalbis su galimai T. V. (toliau – T). T: klausau. A: labas. T: sveikas. A: čia A. skambina, Ž. draugas, jei atsimeni Š. T: taip taip. A: nesutrukdžiau? T: ne sakyk. A: žiūrėk, šiandien pas mane kratą darė mentai, aš ten mašinom užsiiminėju, žinai, nu kaip perikūpas, žinai. T: mh. A: ir ir tipo atėjo kratą padarė, paėmė dokumentus, tas pirkimo-pardavimo sutartis, pagal du du du straipsnį žinai. T: tai čia apskaitos man atrodo, ane. A: nu apgaulingas tvarkymas, nu aš ten netvarkiau šiaip iš tikrųjų. T: mh. A: ir čia pas visus mano darbuotojus, ten tipo žinai buvau įdarbinęs, pas visus atėjo, bet aš nei grobstęs ten to žinai PVM nu, kad vopšem reiktų užvažiuot pas tave pasikonsultuot jeigu galima būtų, nežinau kada. T: (necenzūrinis žodis) šiandien labai lieva diena. A: nu tai gerai, šiandien gal ir tiek to, žinai, bet. T: tai gerai, aš tau duosiu žinot čia artimiausiu metu gerai? A: mh, tai Ž. va turiu šiandien paimti gi. T: gerai. A: kaip jiem ten, kaip ta byla? T: nu tai va skųsim iki penktadienio skundą rašau. A: a tai su Ž. kontaktuoji ar ne, kad jis dingęs buvo čia dvi savaites. T: ane? A: nu. T: (necenzūrinis žodis) reiks paskambint, kur jis dingęs buvo? A: ai nenoriu aš čia plėstis labai. T: nu supratau. A: nu pats supratai dėl ko. T: gerai tvarkoj. A: tai gerai tai tu man jeigu. T: gerai gerai, mh. A: bet čia rimta...kaip. T: kaip? A: čia rimtas, nu aš mašinų pardavęs ten gal šimtą žinai per metus. T: nu tai jei kratą darė, tai rimta jau, bet tau įtarimų nepareiškė jokių? A: nu ne, man supranti, ta prasme aš nesuvedęs buhalteriškai žinai, nu netvarkiau jau du metai žinai ir ir dabar ruošiausi kaip tik. T: supratau, gerai, nepliurpiam aš tau paskambinsiu, prilėksi kada. A: nu okei, davai, iki. (t. 1 b. l. 163-168).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 11 d. rašte Nr. 205/2023 nurodyta, kad buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. bei banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b. l. 1-12).
AB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 11 d. rašte Nr. S/326 nurodyta, kad buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b. l. 13-14).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 27 d. rašte Nr. 1191/2023 nurodyta, kad buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 21 d., bei banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2023 m. vasario 2 d. Taip pat buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2023 m. vasario 21 d. (t. 2, b. l. 21-46).
AB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 24 d. rašte Nr. S/1800 nurodyta, kad buvo pateiktas MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 21 d. (t. 2, b. l. 47-57).
AS „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 28 d. rašte Nr. 2023/19.11-L3011/708 nurodyta, kad buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašas (t. 2, b. l. 56-57).
Kratos, atliktos A. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 4 d. protokole užfiksuota, kad A. Š. pareiškė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų namuose neturi, juos pateiks vėliau. A. Š. pateikė 189 lapus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų (t. 2, b. l. 61-64).
Kratos, atliktos D. A. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 4 d. protokole užfiksuota, kad rasti ir paimti šie objektai: 1) 2023 m. kovo 2 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2022 m. spalio 7 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2022 m. spalio 7 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 2022 m. rugsėjo 23 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią R. Ž. bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 800 Eur pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“; 5) 2022 m. spalio 2 d. naudoto automobilio sertifikatas (prancūzų k.), pagal kurią „(duomenys neskelbtini)“ perduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ perima automobilį „(duomenys neskelbtini)“; 6) Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini) techninis pasas (vokiečių k.), Nr. (duomenys neskelbtini); 7) 2021 m. balandžio 26 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ((duomenys neskelbtini)), pagal kurią S. Š. už 12 700 Eur perka, o O. F. parduoda automobilį (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini); 8) 2022 m. spalio 1 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ((duomenys neskelbtini)), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ už 12 300 Eur perka, o D. F. parduoda automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini); 9) G. P. pakvitavimas dėl 5 000 Eur gavimo; 10) 2023 m. vasario 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ pirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“; 11) D. A. užrašų knygelė pilku kietu viršeliu, ant priekinio viršelio įspaustas juodos spalvos užrašas „2021“, kurioje sunumeruotas 161 lapas. Kratos metu N. S. savanoriškai parodė jos asmeninio rankinuko turinį ir pateikė 2022 m. gruodžio 8 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 600 Eur parduoda, o Y. S. perka automobilį „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini). Kratos metu apžiūrėtas mobilus telefonas „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini), abonentinis telefono numeris: (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad tyrimui galimai reikšmingi duomenys yra galerijoje ir atsiųstuose dokumentuose. Po to apžiūrėtas mobilusis telefonas „(duomenys neskelbtini), kurio IMEI: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), abonentinis telefono numeris: (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad tyrimui galimai reikšmingi duomenys yra galerijoje, atsisiųstuose dokumentuose bei pokalbių programėlėje „(duomenys neskelbtini)“. Iš programėlės „(duomenys neskelbtini)“ panaudojant telefono ekrano kopijų darymo funkciją, padarytos galimai tyrimui reikšmingų kopijų nuotraukos, kurios išsaugotos į telefono galeriją. Taip pat apžiūrėtas mobilusis telefonas „(duomenys neskelbtini)“, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), abonentinis telefono numeris: (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad tyrimui galimai reikšmingi duomenys yra galerijoje bei pokalbių programėlėje „(duomenys neskelbtini)“. Iš programėlės „(duomenys neskelbtini)“ panaudojant telefono ekrano kopijų darymo funkciją, padarytos galimai tyrimui reikšmingų pokalbių su abonentu „(duomenys neskelbtini)“ nuotraukos, kurios išsaugotos į telefono galeriją. Šie mobilieji telefonai per USB laidą prijungti prie tarnybinio nešiojamojo kompiuterio ir į prie to paties tarnybinio nešiojamojo kompiuterio prijungtą tarnybinę USB atmintinę „GOODRAM“ nukopijuoti su visa tyrimui reikšminga informacija (t. 2, b. l. 68-71).
Paketo Nr. HB4650615, kuriame įdėta USB atmintinė su įrašyta informacija, gauta atliekant kratą 2023 m. balandžio 4 d. adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad prieš apžiūra nustatyta, kad plastikinio paketo Nr. HB4650615 užklijavimas nepažeistas. Atplėšus paketą jame randama tarnybinė USB atmintinė GOODRAM, kuri pajungiama prie tarnybinio kompiuterio. Panaudojant operacinės sistemos Windows 10 Pro katalogų ir dokumentų peržiūros funkciją šioje USB atmintinėje surandami katalogai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Visa ši informacija panaudojant archyvavimo programą „7- zip“ suarchyvuota į trijų dalių archyvą „duomenys.7z.001“, „duomenys.7z.002“, „duomenys.7z.003“. Šis archyvas panaudojant tarnybinio kompiuterio operacinės sistemos diskų įrašymo funkciją įrašytas (įrašant pasirenkamas nustatymas neleidžiantis disko turinio redagavimo ateityje) į 3 Verbatim DVD-R diskus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Po įrašymo, duomenys buvę tarnybinėje USB atmintinėje GOODRAM ištrinami (t. 2, b. l. 72-73).
Trijų kompiuterinių CD laikmenų, kuriuose užfiksuoti D. A. gyvenamosios vietos kratos metu rasti ir užfiksuoti duomenys, 2023 m. balandžio 26 d. – 2023 m. balandžio 27 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtos 3 CD laikmenos, kuriose užfiksuoti pas D. A. kratos metu paimti duomenys. Apžiūros metu nustatyta, kad laikmenoje, kurioje įrašyti duomenys iš telefono „(duomenys neskelbtini)“ daugiausiai užfiksuotos automobilių ir jų dalių fotografijos. Taip pat rastos šių dokumentų, kurie gali turėti reikšmės tyrimui, fotonuotraukos: 1. Sutartis, kurioje nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka automobilį „(duomenys neskelbtini)“ iš N. S. už 14 000 Eur; 2. 2022 m. liepos 13 d. sutartis, kurioje nurodoma, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 4 000 Eur; 3. 2022 m. liepos 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 002, kurioje nurodoma, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 9 000 Eur; 4. 2022 m. liepos 19 d. sutartis, kurioje nurodoma, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ perka automobilį „(duomenys neskelbtini)“ R. J. Kainos nesimato; 5. 2022 m. rugpjūčio 2 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad I. P. parduoda automobilį „(duomenys neskelbtini)“ MB „(duomenys neskelbtini)“ už 4 100 Eur; 6. 2022 m. rugsėjo 14 d. sutartis, kurioje nurodoma, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda automobilį „(duomenys neskelbtini)“ M. Ž. už 500 Eur; 7. A. Š. asmens tapatybės kortelės nuotrauka; 8. Dokumentas be pavadinimo, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2 500 Eur parduoda automobilį „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“; 9. Iš internetinio puslapio „www.rekvizitai.vz.lt“ nukopijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys; 10. Sutartis (datos nesimato), kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ perka iš L. U. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 200 Eur; 11. Sutartis (datos nesimato), kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda B. Z. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 9 350 Eur.
Laikmenoje, kurioje įrašyti duomenys iš telefono „(duomenys neskelbtini)“ daugiausiai užfiksuotos automobilių ir jų dalių fotografijos. Dokumentų, kurie gali turėti reikšmės tyrimui, nerasta.
Laikmenoje, kurioje įrašyti duomenys iš telefono „(duomenys neskelbtini)“ daugiausiai užfiksuotos automobilių ir jų dalių fotografijos. Taip pat rastos šių dokumentų, kurie gali turėti reikšmės tyrimui, fotonuotraukos: 1. Sutartis (datos nesimato), kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ perka iš Ž. K. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 350 Eur; 2. 2022 m. rugpjūčio 31 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ perka iš K. S. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 500 Eur; 3. Sutartis (datos nesimato), kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ perka iš Ž. P. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 550 Eur; 4. 2022 m. spalio 4 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ perka iš V. Š. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 650 Eur; 5. Sutartis (datos nesimato), kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ perka iš A. A. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 650 Eur; 6. 2022 m. spalio 19 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ perka iš D. K. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 250 Eur; 7. Sutartis (data nesimato), kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ perka iš R. S. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 100 Eur; 8. 2022 m. rugsėjo 25 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ perka iš I. L. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 1 000 Eur; 9. 2022 m. rugsėjo 23 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ perka iš V. D. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 700 Eur; 10. 2022 m. lapkričio 1 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ perka iš L. K. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 1 500 Eur; 11. 2022 m. lapkričio 23 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ perka iš M. K. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 5 000 Eur; 12. 2022 m. lapkričio 30 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ perka iš E. S. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 350 Eur; 13. 2022 m. lapkričio 30 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ perka iš J. S. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 350 Eur; 14. 2023 m. sausio 3 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ perka iš S. Š. automobilį „(duomenys neskelbtini) už 8 000 Eur; 15. 2022 m. lapkričio 30 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ perka iš J. M. automobilį „(duomenys neskelbtini) už 6 800 Eur; 16. 2023 m. vasario 27 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ perka iš P. S. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 4 900 Eur; 17. 2023 m. vasario 14 d. pažyma sąskaita ANI Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ perka iš A. N. automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už 4 900 Eur; 19. Laikotarpio nuo 2022 m. gegužės 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. pranešimai dėl atsisakymo priimti deklaraciją, viso 8 vnt., kuriuose nurodoma MB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų automobilių atsisakymo registruoti sandorį priežastys (t. 2 b. l. 74-124).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 21 d. rašte nurodyta, kad yra pridedami internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) talpintų skelbimų kopijos pagal telefonų numerius: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pateikti duomenys įrašyti į CD laikmeną (t. 2, b. l. 127-129).
„Sodra“ duomenų bazės 2023 m. sausio 3 d. išraše užfiksuota, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota nuo 2020 m. gruodžio 9 d. Joje laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. liepos 1 d. dirbo D. A.; laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. liepos 7 d. dirbo M. A., laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 6 d. iki 2022 m. liepos 1 d. dirbo M. C., laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. liepos 1 d. dirbo V. O., laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. liepos 29 d. dirbo D. S., laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 6 d. iki 2022 m. liepos 1 d. dirbo N. S. (t. 2, b. l. 130).
Duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 3 d. išraše užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta (duomenys neskelbtini), jos veiklos pobūdis – gyvulininkystei būdingų paslaugų veikla, nuo 2021 m. kovo 30 d. bendrovei (duomenys neskelbtini) A. Š.. Prašymą dėl juridinio asmens registracijos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 131-133).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus rašte „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacijos pateikimo“ nurodyta, kad 2021 m. sausio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo neturėjo, 2022 m. sausio 1 d. buvo skolinga 9,07 Eur, o 2023 m. sausio 16 d. turi 26,69 Eur permoka (t. 2, b. l. 159).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 18 d. pranešime apie apdraustųjų Valstybinio socialinio draudimo pradžią užfiksuota, kad pagal neterminuotą darbo sutartį 2021 m. kovo 19 d. yra priimamas į darbą A. Š. (t. 2, b. l. 160).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 18 d. pranešime apie apdraustųjų Valstybinio socialinio draudimo pradžią užfiksuota, kad pagal neterminuotą darbo sutartį 2021 m. kovo 19 d. yra priimamas į darbą D. S. (t. 2, b. l. 161).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 16 d. pranešime apie apdraustųjų Valstybinio socialinio draudimo pradžią užfiksuota, kad pagal neterminuotą darbo sutartį 2021 m. rugpjūčio 16 d. yra priimamas į darbą D. A. (t. 2, b. l. 162).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 15 d. pranešime apie apdraustųjų Valstybinio socialinio draudimo pradžią užfiksuota, kad pagal neterminuotą darbo sutartį 2021 m. rugsėjo 16 d. yra priimamas į darbą V. O. (t. 2, b. l. 163).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 6 d. pranešime apie apdraustųjų Valstybinio socialinio draudimo pradžią užfiksuota, kad pagal neterminuotą darbo sutartį 2022 m. balandžio 6 d. yra priimamas į darbą M. C. (t. 2, b. l. 164).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 6 d. pranešime apie apdraustųjų Valstybinio socialinio draudimo pradžią užfiksuota, kad pagal neterminuotą darbo sutartį 2022 m. balandžio 6 d. yra priimamas į darbą N. S. (t. 2, b. l. 165).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 28 d. pranešime apie apdraustųjų Valstybinio socialinio draudimo pabaigą užfiksuota, kad nuo 2021 m. liepos 29 d. D. S. yra atleidžiamas iš darbo (t. 2, b. l. 166).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 28 d. pranešime apie apdraustųjų Valstybinio socialinio draudimo pabaigą užfiksuota, kad nuo 2021 m. liepos 7 d. M. A. yra atleidžiamas iš darbo (t. 2, b. l. 167).
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte „Dėl informacijos ir dokumentų nuorašų pateikimo“ užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priminimai dėl mokesčių sumokėjimo, įspėjant pagal BK 219 straipsnį, nebuvo siunčiami. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės fondams neskolinga. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu išieškojimo veiksmai nebuvo/nėra atliekami. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Elektroninio deklaravimo informacinės sistemos duomenis, nevykdo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 5 punkte nustatytos pareigos laiku teikti mokesčių deklaracijas, Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikdama mokesčių deklaracijų 2021 – 2022 metais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo siųsti priminimai pateikti mokesčių deklaracijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu būdu, siunčiant ne tik automatiniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą, bet ir rankiniu būdu: priminimas pateikti mėnesinę pajamų mokesčio deklaracijas už laikotarpius nuo – 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d., 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., 2022 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d., 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. bei 2022 m. birželio 1 d. – 2022 m. birželio 30 d.; priminimas pateikti pelno mokesčio deklaracijas už laikotarpius nuo – 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Po priminimų išsiuntimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė mokesčių deklaracijų (t. 2, b. l. 176-200, t. 3, b. l. 1-83).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 27 d. rašte užfiksuota, kad pridedami internetinėje svetainėje www.autoplius.lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje patalpinti skelbimai, sąskaitos ir paslaugų sutartis (t. 3, b. l. 86-161).
VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių filialo rašte „Dėl kopijų pateikimo ikiteisminio tyrimo Nr. 06-6-00023-22 medžiagoje“ užfiksuota, kad VĮ „(duomenys neskelbtini)“ teikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių ar kitų su transporto priemonių pirkimo – pardavimu susijusių dokumentų skaitmenines kopijas (t. 3, b. l. 164- 167).
FNTT Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1301347-23 užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose), nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sausio 31 d. – 2022 m. balandžio 27 d. pirko automobilių už 296 350 Eur, pardavė už 227 950 Eur, grynaisiais pinigais atsiskaitė už pirktus/parduotus automobilius, banko sąskaitose vyko piniginių lėšų judėjimas, pirko prekes ar paslaugas (kitos įmonės VMI i.SAF sistemoje deklaravo bendrovei pardavimus), tačiau ūkinių operacijų neregistravo jokiuose buhalterinės apskaitos registruose (netvarkė atsiskaitymo su tiekėjais ir pirkėjais, piniginių lėšų, prekių apskaitos, gautinų ir mokėtinų sumų, įsipareigojimų, pajamų/sąnaudų suvestinių, kasos knygos). Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nesivadovavo Lietuvos Respublikos Finansinės apskaitos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (apskaitos registrų skaičių, sudarymo būdą ir formą pasirenka subjektai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio nurodytus supaprastintą apskaitą pasirinkusius subjektus, nepriklausomai nuo pasirinktų apskaitos registrų, turi būti sudaroma didžioji knyga. Jeigu subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas, turi būti sudaromas grynųjų pinigų apskaitos registras), nes bendrovė pirko prekes/paslaugas (įmonės i.SAF-e deklaravo bendrovei pardavimus), banko sąskaitose vyko piniginių lėšų judėjimas, tačiau bendrovė šių ūkinių operacijų neregistravo didžiojoje knygoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nefiksavo ūkinių operacijų (apskaitos dokumentų), keičiančių turtą, veiklos rezultatus, įsipareigojimus. Taip pat, nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalies ir Finansinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, nes neišsaugojo apskaitos dokumentų (automobilių pirkimo-pardavimo sutarčių, atsiskaitymo už pirktus ir parduotus automobilius, pirkimo PVM sąskaitų faktūrų (įmonės i.SAF-e deklaravo pardavimus bendrovei). Nesivadovavo Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalimi (bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui) ir 24 straipsnio 1 dalimi (akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos), nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2021 metus. 2021 m. finansines ataskaitas VĮ Registrų centrui privalėjo pateikti iki sekančių metų birželio 1 d., t. y. iki 2022 m. birželio 1 d. Už 2022 m. turėjo pateikti iki 2023 m. birželio 1 d.
Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimą, buvo nustatyti 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalies, Finansinės apskaitos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio pažeidimai, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ netvarkė buhalterinės apskaitos ir neišsaugojo apskaitos dokumentų, todėl visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Tyrimo metu nustatyta, kad 2021 m. – 2022 m. vykdė veiklą ir pardavė naudotų automobilių iš viso už 227 950 Eur. Atlikus duomenų analizę, matyti, kad 2021 m. gruodžio mėn. bendra atlygio už parduotas prekes (automobilius) suma viršijo 45 000 Eur ribą, todėl 2021 m. gruodžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo registruotis PVM mokėtoja, skaičiuoti ir deklaruoti pardavimo PVM. Tyrimo metu nustatyta 13 884,23 Eur (už 2021 m.- 8 181,79 Eur, už 2022 m. – 5 702,44 Eur) apmokestinamų pajamų, nuo kurių bendrovė turėjo apskaičiuoti ir sumokėti 2 916 Eur pardavimo PVM.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis: 71 straipsnio 1 ir 2 dalimi (prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 eurų. Pagal PVM įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatas, PVM turi būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodytoji riba buvo viršyta. 106 straipsnio 1 ir 2 dalimi (kai įmonė, PVM mokėtoja, nuolat verčiasi naudotų automobilių prekyba, gali taikyti maržos schemą. Parduodant ši schema taikoma tik tuomet, jeigu įmonė naudotą automobilį įsigyja pagal maržos schemą arba be PVM (iš gyventojo). 107 straipsnio 1 ir 2 dalimi (tiekiant šio Įstatymo 106 straipsnio 2 dalyje nurodytas prekes, apmokestinamoji vertė yra pardavėjo marža, apskaičiuota šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka). 77 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais (tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus, teikti šio Įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas ir šio Įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM) ir 85 straipsnio 1, 2 ir 11 dalimis (priklausomai nuo pasirinkto mokestinio laikotarpio nustatyti deklaracijų pateikimo terminai).
Motyvuojamoji dalis
Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 13 884,23 Eur apmokestinamosios vertės neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 2 916 Eur pardavimo PVM: už 2021 m. gruodžio mėn. – 1 718 Eur, už 2022 m. sausio mėn. – 608 Eur, už 2022 m. vasario mėn. – 547 Eur, už 2022 m. kovo mėn. – 17 Eur ir už 2022 m. balandžio mėn. – 26 Eur.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio 4 straipsnio 1 dalimi (Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos), nes pardavusi automobilius gavo pardavimo pajamų, tačiau neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo pelno mokesčio. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi (vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą) nustatyta, kad nuo 8 182 Eur apmokestinamojo pelno turėjo būti apskaičiuota 409 Eur (8 182 Eur x 5 proc.) pelno mokesčio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Pelno mokesčio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies (pelno mokestis mokamas pagal metines pelno mokesčio deklaracijas, pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos) ir 51 straipsnio 2 dalies (Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos) nuostatomis, nes iki 2022 m. birželio 15 d. nedeklaravo ir nesumokėjo 409 Eur pelno mokesčio už 2021 metus. Pagal Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją (registruotas 2023 m. sausio 20 d. Nr. 0-1149) ir FNTT turimą duomenų bazę UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2021 metus nepateikė metinės pelno mokesčio deklaracijos. Už 2022 m. nesuėjęs pelno mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo terminas, todėl apmokestinamasis 5 702 Eur pelnas ir 285 Eur pelno mokestis turėjo būti deklaruoti iki 2023 m. birželio 15 d. Tyrimo metu, iš viso, papildomai nustatyta 3 325 Eur mokesčių, iš jų: 2 916 Eur PVM ir 409 Eur pelno mokesčio (t. 3, b. l. 168-200, t. 4, b. l. 1-122).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentų 2023 m. rugsėjo 12 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad 2023 m. gegužės 12 d. buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir surašyta specialisto išvada Nr. IBPS-V-1301347-23. Po išvados surašymo paaiškėjo naujos aplinkybės: dėl V. O. gauto atlyginimo už darbą, po 2023 m. birželio 29 d. atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo keičiasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiregistravimo į PVM mokėtojų registrą data ir mokesčiai, todėl papildomai įvertinama UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvada. Pagal 2023 m. gegužės 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo V. O. apklausos protokolą nustatyta, kad bendrovė jam mokėjo didesnį darbo užmokestį nei deklaravo Sodra. Po išvados surašymo buvo apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. O., kuris paliudijo, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kas mėnesį iš bendrovės gaudavo ne mažiau kaip (duomenys neskelbtini) Eur atlyginimą. Gaunant atlyginimą A. Š. jam duodavo pasirašyti kažkokius dokumentus. Kaip jie vadinosi nežino, gal pinigų priėmimo kvitai. Su juo A. Š. pilnai atsiskaitė. Apžiūros metu nustatyta, kad V. O. bendrovėje buvo įdarbintas laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. liepos 1 d. Darbo sutartis apžiūrai nebuvo pateikta. Pagal Sodros duomenų bazės duomenis, V. O., laikotarpiu 2021 m. rugsėjo 16 d. – 2022 m. balandžio 30 d. (už gegužės ir birželio mėn. nurodyta, kad atlyginimas nemokėtas) buvo deklaruotas 20 Eur mėnesinis darbo užmokestis ir nuo jo apskaičiuotos VSD įmokos, tačiau apklausos metu V. O. parodė, kad faktiškai gavo (duomenys neskelbtini) Eur mėnesinį atlyginimą. Kaip buvo išmokėtas atlyginimas V. O. nenurodė, tik teigė, kad pasirašė kažkokius dokumentus. Peržiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 11 d. raštu Nr. 205/2023 pateiktus bendrovės banko išrašus, nustatyta, kad bankiniais pavedimais atlyginimas nemokėtas. Kasos dokumentai ir kasos knyga ūkinės veiklos tyrimui ir apžiūrai nepateikti. Bendrovė apžiūrai nepateikė darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių. Jei liudytojo parodymai teisingi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. O. išmokėjo (duomenys neskelbtini) Eur didesnį darbo užmokestį nei deklaravo Sodrai pateiktose atskaitose, todėl laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. – 2021 m. balandžio 30 d. nuo (duomenys neskelbtini) Eur neapskaičiavo ir nedeklaravo valstybinio socialinio draudimo, sveikatos draudimo bei darbdavio mokamų įmokų (į garantinį fondą ir ilgalaikio darbo išmokų fondą). Pagal Sodros duomenų bazės duomenis, už 2021 m. gegužės ir birželio mėn. atlyginimas nemokėtas, todėl ir apžiūros metu papildomas atlyginimas už šiuos mėnesius nevertintas. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., V. O. mokėjo darbo užmokestį, tada nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose), nes bendrovė netvarkė buhalterinės apskaitos: nepildė įsiskolinimų darbuotojams, Sodrai bei kasos knygos (jei atlyginimas išmokėtas grynais pinigais). UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., atlyginimą mokėjo (duomenys neskelbtini), tačiau nepildė kasos išlaidų orderių, todėl nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu (pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį), 16 punktu (visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą), 17 punktu (ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens nustatyta tvarka kasininko ataskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko ataskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė Mėnesinių pajamų mokesčio nuo „A“ klasės pajamų deklaracijų ((duomenys neskelbtini) už 2021 m. rugsėjo – 2022 m. balandžio mėnesius. Taip pat ir Metinės pajamų mokesčio deklaracijos ((duomenys neskelbtini) už 2021 m. bei 2022 metus nedeklaravo duomenų apie išmokėtą darbo užmokestį. Vadovaujantis Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 14 straipsnio 3 dalimi, juridiniai asmenys į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą moka po 0,16 procentų dydžio įmokas. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų ir 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir 3 straipsnio 3 dalimi, darbdavys moka 1,31 procentų nedarbo socialinio draudimo įmoką ir 0,14 procentų nelaimingų atsitikimų darbe įmoką. Bendra darbdavio įmoka sudaro 1,77 procentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1 357,12 Eur neapskaičiavo ir nesumokėjo 24 Eur įmokų, iš jų: už 2021 m. – 12 Eur ir už 2022 m. – 12 Eur. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais, nes nepriskaičiavo ir nesumokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuo darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio. Vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, asmenys moka 6,98 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Taikant nurodytą tarifą nuo (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokesčio priskaičiuojama 94,72 Eur privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų; iš jų: už 2021 m. – 47,36 Eur; už 2022 m. – 47,36 Eur. Iš viso nustatyta 288,64 Eur (169,92 Eur + 24 Eur + 94,72 Eur) VSD įmokų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė neteisingus duomenis apie V. O. apskaičiuotą darbo užmokestį bei VSD, PSD įmokas ir darbdavio mokamas įmokas.
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatyta: 71 straipsnio 1 ir 2 dalyse - prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir jį mokėti į biudžetą privalo, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Pagal PVM įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatas, PVM turi būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodytoji riba buvo viršyta. 106 straipsnio 1 ir 2 dalyse - kai įmonė, PVM mokėtoja, nuolat verčiasi naudotų automobilių prekyba, gali taikyti maržos schemą. Parduodant ši schema taikoma tik tuomet, jeigu įmonė naudotą automobilį įsigyja pagal maržos schemą arba be PVM (iš gyventojo). 107 straipsnio 1 ir 2 dalyje - tiekiant šio Įstatymo 106 straipsnio 2 dalyje nurodytas prekes, apmokestinamoji vertė yra pardavėjo marža, apskaičiuota šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pardavėjo marža apskaičiuojama kaip atlygio (išskyrus patį PVM), kurį pardavėjas gavo arba turi gauti už patiektą prekę, ir sumos (įskaitant PVM), kurią jis sumokėjo arba turi sumokėti savo tiekėjui šią prekę įsigydamas, skirtumas.
Įvertinus patikslintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės įsiregistruoti į PVM mokėtojų registrą datą, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 13 d. ir laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. gruodžio 12 d. (išvadoje PVM vertintas nuo šios datos) bendrovės pardavimus, nustatyta 5 785,11 Eur apmokestinamoji vertė, nuo kurios bendrovė turėjo apskaičiuoti 1 214,89 Eur PVM. Vadovaujantis 123 straipsnio 2 dalimi (jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą) apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma) bendrovė nepagrįstai sumažino 1 215 Eur mokėtino į biudžetą PVM.
Apžiūros metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkto (tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus, teikti šio Įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas ir šio Įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM) ir 85 straipsnio 1, 2 ir 11 dalių nuostatomis (priklausomai nuo pasirinkto mokestinio laikotarpio nustatyti deklaracijų pateikimo terminai), nes nedeklaravo ir nesumokėjo 1 215 Eur pardavimo PVM.
Pagal FNTT turimą duomenų bazę nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2021 ir 2022 metus valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Metinių pelno mokesčio deklaracijų. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Apžiūros metu iš naujo įvertinus 2021 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal maržos schemą gautas pajamas ir sąnaudas, nustatyta, kad bendrovė 2021 metais gavo 13 967 Eur pajamų ir patyrė 759 Eur leidžiamų atskaitymų. Todėl vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies (vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą) nuostatomis, taikant 5 proc. tarifą, nuo 13 208 Eur (13 967 Eur – 759 Eur) apmokestinamojo pelno turėjo būti apskaičiuota 660 Eur (13 208 Eur x 5 proc.) pelno mokesčio. 2023 m. gegužės 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvadoje buvo nustatyta 409 Eur pelno mokesčio, papildomai nustatyta 251 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Pelno mokesčio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies (pelno mokestis mokamas pagal metines pelno mokesčio deklaracijas, pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos) ir 51 straipsnio 2 dalies (Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos) nuostatomis, nes iki 2022 m. gegužės 15 d. nedeklaravo ir nesumokėjo pelno mokesčio už 2021 metus. Apžiūros metu papildomai nustatyta iš viso 1 755 Eur – papildomai nustatyta PVM 1 215 Eur; papildomai nustatyta pelno mokesčio 251 Eur; VSD įmokų nustatyta 289 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 12 d. specialisto išvadoje ir dokumentų apžiūros metu iš viso nustatyta 5 080 Eur mokesčių (t. 4, b. l. 123-133).
Duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 2 d. išraše užfiksuota, kad juridinis asmuo įsteigtas 2020 m. birželio 10 d. Bendrovei nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. vadovauja A. Š.. Bendrovės vykdomos veiklos pobūdis – gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba, komunalinių pastatų statyba, medienos, statybinių medžiagų didmeninė prekyba (t. 4, b. l. 134-137).
„(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės 2023 m. vasario 2 d. išraše užfiksuota, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota nuo 2020 m. birželio 10 d. Joje laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. birželio 1 d. dirbo D. A., laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2022 m. birželio 1 d. S. A., laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2020 m. spalio 12 d. ir laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. liepos 7 d. dirbo M. A., laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. dirbo V. K., laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. birželio 1 d. dirbo V. O., ir laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. liepos 29 d. dirbo D. S. (t. 4, b. l. 138-141).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 10 d. rašte užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) skelbimai nebuvo talpinami (t. 4, b. l. 144-145).
VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės išrašuose užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. priklausė 18 transporto priemonių (t. 4, b. l. 147-170).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2023 m. gegužės 4 d. protokole užfiksuota, kad A. Š. pateikė 12 lapų UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių ir 11 lapų UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių (t. 4, b. l. 177-179).
VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo rašte „Dėl duomenų pateikimo“ užfiksuota, kad yra teikiami išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgytas transporto priemones bei pateiktų įgijimo ir perleidimo dokumentų skaitmeninės kopijos, iš viso 37 lapai. Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos duomenimis, pateiktų transporto priemonių įgijimo ir (ar) perleidimo deklaracijų paslaugos gavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas A. Š. (t. 4, b. l. 182-200, t. 5, b. l. 1-22).
I. T. 2023 m. birželio 21 d. paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. liepos 20 d. buvo atliktas 4 890 Eur pavedimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pavedimo tikslas buvo apmokėti bendrovei už projektą dėl darbuotojų samdymo. Buvo atliktas išankstinis apmokėjimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, tačiau po apmokėjimo sąskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepristatė, taip pat nesuteikė paslaugų ir negrąžino pinigų (t. 5, b. l. 30).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 22 d. paaiškinime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. liepos d. iki 2021 m. gruodžio 2 d. atliko šešis avansinius mokėjimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita už numatytus atlikti darbus. Viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansu buvo sumokėta 12 761,70 Eur suma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėti darbai strigo, ko pasėkoje jų paslaugų buvo atsisakyta. Šiai dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga 8 761,70 Eur (t. 5, b. l. 33-36).
FNTT Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2023 m. birželio 29 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1774434-23 konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. nesivadovavo Buhalterinės apskaitos 16 straipsnio 1 dalimi (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose); laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nesivadovavo Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalimis (visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose, ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną), 8 straipsnio 1 dalimi (apskaitos registrų skaičių, sudarymo būdą ir formą pasirenka subjektai, išskyrus minėto įstatymo 4 straipsnyje nurodytus supaprastintą apskaitą pasirinkusius subjektus, nepriklausomai nuo pasirinktų apskaitos registrų, turi būti sudaroma didžioji knyga. Jeigu subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas, turi būti sudaromas grynųjų pinigų apskaitos registras), nes netvarkė apskaitos ir ūkinių operacijų neregistravo apskaitos registruose ir didžiojoje knygoje: iki 2022 m. balandžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepildė pirkimų ir pardavimų, piniginių lėšų, atsiskaitymų su pirkėjais ir tiekėjais, įsiskolinimų darbuotojams bei Sodrai, pajamų ir sąnaudų registrų/suvestinių, kasos knygos, o nuo 2022 m. gegužės 1 d. bendrovė netvarkė didžiosios knygos, grynųjų pinigų apskaitos registro, t. y. nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. balandžio 6 d. banko sąskaitose vyko piniginių lėšų judėjimas, iš banko sąskaitų išgryninta 17 120 Eur; nuo 2021 m. sausio 31 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. kitos įmonės VMI i.SAF sistemoje deklaravo bendrovei pardavimų už 17 910,89 Eur; 2021 metais pirko automobilių už 101 400 Eur, pardavė – už 86 600 Eur. Už įsigytus ir parduotus automobilius buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais; bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė M. K. P. statybos darbų plano parengimo paslaugas pagal 2021 m. liepos 1 d. sąskaitą faktūrą, Nr. 001, 4 000 Eur sumai; 2021 – 2022 metais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinti (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kuriems Sodrai deklaruotas darbo užmokestis ir su darbo santykiais susiję mokesčiai. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams S. A. ir V. O. mokėtas 2 319,54 Eur didesnis darbo užmokestis nei deklaruota Sodrai. Darbuotojams atlyginimai išmokėti (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vykdė atsiskaitymus (duomenys neskelbtini) - už pirktus ir parduotus automobilius buvo atsiskaitoma (duomenys neskelbtini), iš banko sąskaitų išėmė grynuosius pinigus, 2021-2022 m. mokėjo darbo užmokestį, jei bendrovė nepildė pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitų arba kasos pajamų ir išlaidų orderių, tada nesivadovavo 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 4 punktu (Kvitai naudojami asmenims su ūkio subjektu atsiskaitant už prekes (paslaugas) arba ūkio subjektui perkant iš asmenų prekes (paslaugas) ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais tik nustatytais atvejais, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų) ir 5 punktu (Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklių), 3 punktu (pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį), 4 punktu (pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį), išrašius kasos išlaidų orderį), 16 punktu (visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą), 17 punktu (ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens nustatyta tvarka kasininko ataskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko ataskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje). Taip pat, nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalies ir Finansinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, nes neišsaugojo apskaitos dokumentų (dalies automobilių pirkimo-pardavimo sutarčių, pirkimo PVM sąskaitų faktūrų (kitos įmonės i.SAF-e deklaravo pardavimus bendrovei). UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nefiksavo ūkinių operacijų (apskaitos dokumentų), keičiančių turtą, veiklos rezultatus, įsipareigojimus. Taip pat, netvarkė buhalterinės apskaitos ir neišsaugojo apskaitos dokumentų, todėl visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis: 3 straipsnio 1 dalimi – PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis sąlygas: prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį, prekių tiekimas ir paslaugų teikimas vyksta šalies teritorijoje, prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą; 71 straipsnio 1, 2 ir 7 dalimis (prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 eurų), nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė prekybą (duomenys neskelbtini), pardavė paslaugų už 4 000 Eur, už pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas atlygis 2021 m. lapkričio 13 d. viršijo 45 000 Eur ribą, tačiau bendrovė neįsiregistravo į PVM mokėtojų registrą ir nuo 372 Eur parduotų prekių apmokestinamosios vertės neapskaičiavo bei nesumokėjo 78 Eur pardavimo PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 77 straipsnio 3 punktu, nes už 2021 m. lapkričio (nuo prievolės registruotis dienos 2021 m. lapkričio 13 d.) ir gruodžio mėn. Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė PVM deklaracijų.
UAB (duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį 2021 m. kovo mėn. – 2022 m. gegužės mėn. darbuotojams mokėjo darbo užmokestį, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Gyventojų pajamų mokesčio (toliau ir – GPM) deklaracijų, todėl nesivadovavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi (mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo „A“ klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas). Jei už atitinkamą laikotarpį darbuotojams neišmokėtas darbo užmokestis, bendrovei yra prievolė teikti nulines deklaracijas. Už deklaracijų neteikimą Valstybinė mokesčių inspekcija surašė administracinio nusižengimo protokolą ir skyrė baudą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimais, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų ir 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 14 straipsnio 3 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų ir 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, nes nuo S. A. ir V. O. išmokėto 2 319,54 Eur darbo užmokesčio, neapskaičiavo ir nesumokėjo 493 Eur, t. y. 290 Eur socialinio draudimo, 162 Eur sveikatos draudimo įmokų ir 41 Eur darbdavio mokamų įmokų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė neteisingus duomenis apie apskaičiuotą darbo užmokestį ir VSD įmokas už 2021 m. rugsėjo – 2022 m. gegužės mėn. ataskaitose SAM „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“. Tyrimo metu, iš viso papildomai nustatyta 571 Eur mokesčių, iš jų: 78 Eur PVM ir 493 VSD įmokų (t. 5, b. l. 37-166).
Duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 2 d. išraše užfiksuota, kad juridinis asmuo įsteigtas 2021 m. sausio 25 d., juridinio asmens veiklos sritys – didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį, mažmeninė prekyba parduotuvėse, kioskuose. Juridinio asmens vadovas nuo 2021 m. spalio 22 d. A. Š. (t. 5, b. l. 166-169).
„(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės 2023 m. vasario 2 d. išraše užfiksuota, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota nuo 2021 m. sausio 25 d. Joje laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 30 d. dirbo D. A.; laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 14 d. dirbo S. A.; laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 6 d. dirbo M. C.; laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. dirbo J. P., laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 6 d. dirbo N. S. (t. 5, b. l. 170-190).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 14 d. rašte užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu skelbimų nerasta (t. 5, b. l. 193-194).
VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)rašte „Dėl duomenų pateikimo“ užfiksuota, kad yra teikiami išrašas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgytas transporto priemones bei pateiktų įgijimo ir perleidimo dokumentų skaitmeninės kopijos, iš viso 1 kompaktinis diskas. Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos duomenimis, dėl savininko deklaravimo kodų suteikimo elektroninėmis ryšio priemonėmis kreipėsi A. Š. (t. 5, b. l. 197).
Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte „Dėl informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 6 d. valstybės ir/ar savivaldybės biudžetams, pinigų fondams nebuvo skolinga. 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. įsiskolinimo neturėjo. Minėtos bendrovės atžvilgiu išieškojimo veiksmai nevykdomi, priminimai apie pareigą sumokėti mokesčius nebuvo siunčiami. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 6 d. valstybės ir/ar savivaldybės biudžetams, pinigų fondams nebuvo skolinga. 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. įsiskolinimo neturėjo. Minėtos bendrovės atžvilgiu išieškojimo veiksmai nevykdomi, priminimai apie pareigą sumokėti mokesčius nebuvo siunčiami. 2023 m. vasario 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo siųstas priminimas pateikti pelno mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Priminimas siųstas A. Š. elektroninio pašto adresu. A. Š. taip pat 2021 m. lapkričio 26 d. buvo siųstas priminimas pateikti metinės pelno deklaracijos priedus už 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2023 m. vasario 8 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 20 d. buvo siųstas priminimas pateikti pelno mokesčio deklaraciją už 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pakartotinai priminimas buvo siųstas 2022 m. liepos 15 d., 2022 m. rugpjūčio 22 d., 2022 m. lapkričio 17 d., 2022 m. gruodžio 16 d., 2022 m. lapkričio 17 d., 2022 m. gruodžio 16 d. Kartu buvo pridėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųstų priminimų kopijos (t. 6, b. l. 7-36).
FNTT Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2023 m. liepos 28 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2054986-23 užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių ir norminių aktų reikalavimų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsniu 1 dalimi (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose), nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nesivadovavo Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalimis (visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose, ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos (toliau – grynųjų pinigų operacijos) – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną), 8 straipsnio 1 dalimi (apskaitos registrų skaičių, sudarymo būdą ir formą pasirenka subjektai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytus supaprastintą apskaitą pasirinkusius subjektus, nepriklausomai nuo pasirinktų apskaitos registrų, turi būti sudaroma didžioji knyga. Jeigu subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas, turi būti sudaromas grynųjų pinigų apskaitos registras), nes bendrovė netvarkė buhalterinės apskaitos: iki 2022 m. balandžio 30 d. nepildė pirkimų ir pardavimų, piniginių lėšų, atsiskaitymų su pirkėjais ir tiekėjais, įsiskolinimų darbuotojams bei Sodrai, pajamų ir sąnaudų registrų/suvestinių, kasos knygos. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. ūkinių operacijų neregistravo didžiojoje knygoje, netvarkė grynųjų pinigų apskaitos registro. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. pirko automobilių už 605 079 Eur, pardavė - už 539 500 Eur, grynaisiais pinigais mokėjo darbo užmokestį, grynaisiais pinigais vyko atsiskaitymas už pirktus ir parduotus automobilius (patirta išlaidų 605 079 Eur, gauta įplaukų 537 500 Eur). Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. nesivadovavo 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 4 punktu (Kvitai naudojami asmenims su ūkio subjektu atsiskaitant už prekes (paslaugas) arba ūkio subjektui perkant iš asmenų prekes (paslaugas) ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais tik nustatytais atvejais, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų) ir 5 punktu (Kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklių), 3 punktu (pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį), 4 punktu (pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį), išrašius kasos išlaidų orderį), 16 punktu (visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą), 17 punktu (ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens nustatyta tvarka kasininko ataskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko ataskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje), nes vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais už pirktus ir parduotus automobilius, mokėjo darbo užmokestį. Iki 2022 m. balandžio 30 d. nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, nuo 2022 m. gegužės 1 d. nesivadovavo Finansinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taip pat Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, nes neišsaugojo dalies apskaitos dokumentų (automobilių pirkimo-pardavimo sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų (sąskaitų faktūrų)). Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimą buvo nustatyta, kad bendrovė 2022 m. nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 3 straipsnio 2 ir 3 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 1 dalimi, Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, nes netvarkė buhalterinės apskaitos ir neišsaugojo dalies apskaitos dokumentų, todėl visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, veiklos rezultatų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis, t. y. 3 straipsnio 1 dalimi - PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis sąlygas: prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį, prekių tiekimas ir paslaugų teikimas vyksta šalies teritorijoje, prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą; 71 straipsnio 1, 2 ir 7 dalimis (prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 Eur), nes 2022 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė prekybą naudotais automobiliais, už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas atlygis 2022 m. kovo 24 d. viršijo 45 000 Eur ribą, tačiau bendrovė neįsiregistravo į PVM mokėtojų registrą ir nuo 14 439 Eur parduotų prekių apmokestinamosios vertės neapskaičiavo bei nesumokėjo 3 032 Eur pardavimo PVM. Taip pat, nesivadovavo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 77 straipsnio 3 punktu, nes už 2022 m. kovo (nuo prievolės registruotis dienos 2022 m. kovo 24 d.), balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė PVM deklaracijų (FR0608) ir nedeklaravo 3 032 Eur PVM (12 ir 21 laukeliai).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio mėn. – 2022 m. gruodžio mėn. darbuotojams mokėjo darbo užmokestį, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė GPM deklaracijų, todėl nesivadovavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi (mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo „A“ klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas). Jei už atitinkamą laikotarpį darbuotojams neišmokėtas darbo užmokestis, bendrovei yra prievolė teikti nulines deklaracijas. Už deklaracijų neteikimą Valstybinė mokesčių inspekcija surašė administracinio nusižengimo protokolą ir skyrė baudą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimais, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, 2016 m. rugsėjo 14 d. Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 14 straipsnio 3 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir 3 straipsnio 3 dalimi, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, nes nuo S. A. išmokėto 254,36 Eur darbo užmokesčio, neapskaičiavo ir nesumokėjo 54 Eur įmokų: 32 Eur valstybinio socialinio draudimo, 18 Eur sveikatos draudimo ir 4 Eur darbdavio mokamų įmokų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė neteisingus duomenis apie S. A. įdarbinimą 2022 m. lapkričio 14 d., pagal darbo sutartį ir parodymus S. A. dirba nuo 2022 m. spalio 29 d. Bendrovė Sodrai nepateikė duomenų apie S. A. apskaičiuotą darbo užmokestį bei VSD, PSD įmokas, įmokas į garantinį fondą. Tyrimo metu iš viso papildomai nustatyta 3 609 Eur mokesčių, iš jų: 3 032 Eur PVM, 523 Eur pelno mokestis ir 54 Eur VSD įmokų (t. 6, b. l. 37-85).
Duomenų apie MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 15 d. išraše užfiksuota, kad bendrija įsteigta 2022 m. gegužės 4 d., nuo tos pačios datos bendrijai vadovauja D. A.. Bendrijos vykdomos veiklos pobūdis – automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas (t. 6, b. l. 86-87).
„(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės 2023 m. vasario 15 d. išraše užfiksuota, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2022 m. gegužės 24 d., darbuotojai – D. A., nuo 2022 m. gegužės 24 d. (t. 6, b. l. 88-89).
D. A. 2023 m. gegužės 24 d. atsakyme, adresuotame FNTT, nurodyta, kad jis neturi galimybės pateikti visų savo vykdomos individualios veiklos, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2023 m. kovo 1 d., buhalterinės apskaitos ir ūkinės veiklos dokumentų, nes tuo metu kaip individualus asmuo nevedė jokios ūkinės komercinės veiklos, jokių dokumentų neturi, nieko apie individualią veiklą atsakyti negali (t. 6, b. l. 90).
Įgaliojime, išduotame 2023 m. balandžio 13 d, užfiksuota, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius suteikia įgaliojimą J. S. elektroniniu būdu pasirašyti ir teikti Juridinių asmenų registrui dokumentus bei gauti nekilnojamojo turto registro paslaugas (t. 6, b. l. 127-129).
VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)rašte „Dėl duomenų pateikimo“ užfiksuota, kad yra teikiami išrašas apie MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgytas transporto priemones bei pateiktų įgijimo ir perleidimo dokumentų skaitmeninės kopijos, iš viso 1 kompaktinis diskas. Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos duomenimis, dėl savininko deklaravimo kodų suteikimo elektroninėmis ryšio priemonėmis kreipėsi D. A. (t. 6, b. l. 155-156).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 28 d. rašte užfiksuota, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu skelbimai nebuvo talpinami (t. 6, b. l. 159).
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. vasario 2 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ užfiksuota, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, neturinti samdomų darbuotojų, nėra teikusi deklaracijų, priminimai dėl mokesčių deklaracijų teikimo, nebuvo siunčiami (t. 6, b. l. 162-164).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 29 d. elektroniniame laiške užfiksuota, kad FNTT UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntė prašomus dokumentus (t. 6, b. l. 171-194).
FNTT 2023 m. balandžio 20 d. reikalavime užfiksuota, kad D. A. per 10 dienų turi pateikti savo vykdomos individualios veiklos, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 1 d. buhalterinės apskaitos ir ūkinės veiklos dokumentus (t. 7, b. l. 10-11).
FNTT Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2023 m. birželio 29 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V- 1782412-23 užfiksuota, kad iš tyrimui pateiktų dokumentų iš dalies nebuvo galima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. vasario 21 d. veiklos rezultatų, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio dėl žemiau nurodytų priežasčių:
1) Pagal banko išrašų duomenis nustatyta, kad bendrijos sąskaitose, esančiose AB „Swedbank“, fiksuotos įvairios įplaukos ir išlaidos už prekes, paslaugas, nuomą, automobilius, automobilių dalis, padangas, užstatai ir kt., tačiau tyrimui nepateikti įplaukas ir išlaidas pagrindžiantys dokumentai ir su bendrijos veikla susijusios įplaukos bei išlaidos pajamų ir sąnaudų apskaitos registruose nefiksuotos. Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu į bendrijos sąskaitas AB „Swedbank“ iš fizinių ir juridinių asmenų gautos 2 355 Eur įplaukos nefiksuotos pajamų registre. Dėl to MB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovauta Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies (ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais) ir 3 straipsnio 2 dalies (visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose) reikalavimais, nes apskaitos dokumentais (sąskaitomis faktūromis ar kt.) nepagrįstos ir pajamų, sąnaudų apskaitos registruose nefiksuotos ūkinės operacijos, pagal kurias į bendrijos banko sąskaitas gautos su bendrijos veikla susijusios 2 355 Eur įplaukos ir nurašytos išlaidos.
2) Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis (VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės duomenimis ir pateiktais dokumentais, kratos pas D. A. metu išimtais ar telefone Samsung A8 rastais dokumentais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu dokumentu) ir banko išrašų duomenis, nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neužfiksuotos bendrijos įsigytos ir parduotos transporto priemonės. Iš jų - bendrija į apskaitą neįtraukė 22 transporto priemonių įsigijimo už 88 900 Eur (2022 m. – už 81 500 Eur; 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. vasario 21 d. laikotarpiu – už 7 400 Eur); iš jų - 6 automobilių įsigijimo kaina nenustatyta, nes ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra pateiktų įsigijimo dokumentų (transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių). Bendrija į apskaitą neįtraukė 25 transporto priemonių pardavimo už 108 620 Eur (2022 m. – už 98 620 Eur; 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. vasario 21 d. laikotarpiu – už 10 000 Eur). Dėl to MB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies (visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose) reikalavimais, nes apskaitoje nefiksuotas 22 transporto priemonių įsigijimas už 88 900 Eur (2022 m. – už 81 500 Eur; 2023 m. – už 7 400 Eur) ir 25 transporto priemonių pardavimas už 108 620 Eur (2022 m. – už 98 620 Eur; 2023 m. – už 10 000 Eur) bei nesivadovauta 3 straipsnio 3 dalies (grynasis pinigais atliekamos ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ne vėliau, kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną) reikalavimais, nes į grynųjų pinigų apskaitos registrą (avanso apyskaitas) neįtrauktos 85 320 Eur grynųjų pinigų įplaukos ir 81 900 Eur išmokos. Dėl to iškraipyti MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenys. Taip pat MB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Finansinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (apskaitos dokumentai, apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu) reikalavimais, nes neišsaugoti ir tyrimui nepateikti 47 automobilių įsigijimo ir pardavimo dokumentai (transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys ar sąskaitos faktūros) bei jų apmokėjimą grynais pinigais patvirtinantys kasos dokumentai (pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitai ar kasos pajamų ir išlaidų orderiai). Be to, nesivadovavo Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimais, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija. MB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė tyrimui automobilių įsigijimo, pardavimo ir apmokėjimo už juos apskaitos dokumentų (duomenys gauti iš kitų šaltinių). Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintoje Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje nurodyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) (Rodyklės 10.15 punktas) ir apskaitos registrai (Rodyklės 10.19 punktas) privalo būti saugomi 10 metų. Nustatyti du atvejai, kai apskaitoje fiksuotos ūkinės operacijos, iš viso už 800 Eur, nepagrįstos apskaitos dokumentais. Iš jų: pirkimo dokumentų registre 2022 m. rugsėjo 1 d. fiksuotas prekių (tikėtina automobilio) įsigijimas iš P. M. už 300 Eur ir pardavimo dokumentų registre 2022 m. spalio 19 d. fiksuotas prekių (tikėtina automobilio) pardavimas D. K. už 500 Eur. Dėl to MB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovauta Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies (ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais) reikalavimais, nes 2022 m. apskaitoje fiksuotos ūkinės operacijos už 800 Eur nepagrįstos apskaitos dokumentais – transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartimis ir pinigų priėmimo bei pinigų išmokėjimo kvitais. Taip pat nustatyta, kad bendrijos apskaitoje 2022 m. spalio 3 d. ir 2022 m. lapkričio 20 d. fiksuotas dviejų transporto priemonių įsigijimas už 3 200 Eur, kurias pagal transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių duomenis įsigijo ne bendrija, bet fiziniai asmenys G. A. ir O. J. Tyrimui pateiktuose pinigų priėmimo kvituose (būtent pinigų priėmimo, ne išmokėjimo kvitus pateikė bendrija) už sumokėtus pinigus kaip pirkėjas abiem atvejais pasirašė MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. A.. VĮ „Regitra“ duomenų bazėje automobiliai MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu neregistruoti. MB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies (visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose) ir 7 straipsnio 1 dalies (apskaitos dokumentams taikoma viena iš privalomų informacijų – ūkinės operacijos turinys) reikalavimais, nes pagal transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis 2022 merais į apskaitą įtrauktos pirkimo ūkinės operacijos už 3 200 Eur, nesusijusios su bendrija arba įvykusios ne dokumentuose nurodytomis sąlygomis. Dėl to buvo iškraipyti MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenys. Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2023 m. kovo 6 d. raštu Nr. 6-804 informavo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nėra teikusi mokesčių deklaracijų, priminimai dėl nepateiktų deklaracijų siųsti nebuvo. Pagal FNTT turimos VMI duomenų bazės duomenis nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 19 d. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2022 metus, kurioje deklaravo nulinius duomenis. MB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoju neregistruota ir už tiriamąjį laikotarpį neteikė mokesčių administratoriui PVM deklaracijų. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalimi, prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomas registravimasis PVM mokėtoju atsiranda, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršija 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ parduotų automobilių bendra atlygio suma 45 000 Eur viršijo 2022 m. liepos mėn., todėl bendrija nuo 2022 m. liepos mėnesio privalėjo registruotis PVM mokėtoju. Tyrimo metu nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalimi ir 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nes neįsiregistravo PVM mokėtoju ir mokesčių administratoriui nepateikė PVM deklaracijų už 2022 m. liepos – gruodžio ir 2023 m. sausio – vasario mėn. ir nedeklaravo pardavimo PVM bei nesumokėjo 5 364 Eur mokėtino į biudžetą PVM, iš jo už 2022 m. – 3 500 Eur; už 2023 m. – 1 864 Eur. MB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčio administratoriui pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2022 metus nedeklaravo 177 158 Eur pajamų ir 20 068 Eur apmokestinamojo pelno. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, MB „(duomenys neskelbtini)“ pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2022 metus MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė neteisingus duomenis: deklaravo 0 Eur pajamas, o turėjo deklaruoti 177 158 Eur pajamas, deklaravo 0 Eur apmokestinamą pelną, o turėjo deklaruoti 20 068 Eur apmokestinamą pelną. Tyrimo metu, iš viso priskaičiuota 5 364 PVM (už 2022 metus – 3 500 Eur, už 2023 metus – 1 864 Eur) (t. 7, b. l. 12-133).
2023 m. kovo 24 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama L. L., ir MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama D. A. pasirašė sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nuo 2023 m. kovo 1 d. Kartu pridėti tušti priėmimo perdavimo aktai (t. 7, b. l. 30-36).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Nagrinėjamu atveju abu kaltinamieji yra kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK redakciją, o būtent tuo, kad jie apgaulingai organizavo finansinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir finansinės apskaitos registrų.
Pagal naujojo BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2017).
Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-7-304-976/2016, 2K-123-1073/2020, 2K-10-648/2022).
BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, Nr. 2K-26-788/2017).
Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad bylai aktualiu laiku kaltinamasis A. Š. vadovavo trims bendrovėms – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šias aplinkybes patvirtina viso proceso metu šioje apimtyje nuosekliais išlikę kaltinamojo A. Š. parodymai, kuriuose jis neginčijo, kad dalį bendrovių buvo įsigijęs, dalį buvo įsteigęs ir šioms bendrovėms vadovavo (t. 7, b. l. 185-187, 197-200, t. 9, b. l. 62-68). Be kita ko, pirmiau aptartą aplinkybę taip pat įrodo tiek kitų proceso dalyvių parodymai, tiek rašytinė bylos medžiaga, o būtent – liudytojų S. A., D. S., M. C., V. O., N. S. bei V. K. parodymai, kuriuose jie patvirtino, jog būtent kaltinamasis A. Š. buvo juos įdarbinęs jo vadovaujamose bendrovėse (t. 1, b. l. 97-100, 114-116, 125-128, 131-133, 144-147, t. 8, b. l. 186-189, t. 9, b. l. 2-8, 13-14, 43-46), bei duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašai, iš kurių matyti, kad viešuosiuose registruose užfiksuota, jog pirmiau minėtų bendrovių (duomenys neskelbtini) buvo būtent kaltinamasis A. Š. (t. 2, b. l. 131-133, t. 4, b. l. 134-137, t. 5, b. l. 166-169). Svarbu ir tai, jog nagrinėjamu atveju nekilo ginčas ir dėl to, kad kaltinamasis D. A. bylai aktualiu laiku buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės pats kaltinamasis neginčijo bylos nagrinėjimo teisme metu, pripažinęs, kad iš tikrųjų įsteigė ir vadovavo MB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 9, b. l. 62-68). Be kita ko, šią aplinkybę įrodo kitų proceso dalyvių bylos nagrinėjimo teisme metu pateikti parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. L. patvirtino, kad būtent pats kaltinamasis vadovavo MB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 9, b. l. 2-8). Duomenys apie kaltinamojo D. A. vadovavimo MB „(duomenys neskelbtini)“ faktą taip pat yra užfiksuoti ir Duomenų apie šią bendriją išraše bei „Sodra“ duomenų išraše (t. 6, b. l. 86- 87, 88-89).
Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas ir dėl to, kad kaltinamasis A. Š., bylai aktualiu laiku vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepildė pirkimų ir pardavimų, piniginių lėšų, atsiskaitymų su pirkėjais ir tiekėjais, įsiskolinimų darbuotojams bei Sodrai, pajamų ir sąnaudų registrų/suvestinių, kasos knygos, netvarkė didžiosios knygos, grynųjų pinigų apskaitos registro, ko pasėkoje nebuvo galima nustatyti šios bendrovės turto, veiklos, nuosavybės bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip pat baudžiamojo proceso metu nebuvo ginčijama, kad kaltinamasis A. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ūkinių operacijų neregistravo jokiuose finansinės apskaitos registruose (netvarkė atsiskaitymo su tiekėjais ir pirkėjais, piniginių lėšų, prekių apskaitos, gautinų ir mokėtinų sumų, įsipareigojimų, pajamų/sąnaudų suvestinių, kasos knygos), ko pasėkoje nebuvo galima nustatyti šios bendrovės turto, veiklos, nuosavybės bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be kita ko, byloje nekilo ginčas ir dėl to, kad A. Š., bylai aktualiu laiku būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nepildė pirkimų ir pardavimų, piniginių lėšų, atsiskaitymų su pirkėjais ir tiekėjais, įsiskolinimų darbuotojams ir Sodrai, pajamų ir sąnaudų registrų/suvestinių, kasos knygos, taip pat neregistravo ūkinių operacijų didžiojoje knygoje, netvarkė grynųjų pinigų apskaitos registro, ko pasėkoje nebuvo galima nustatyti šios bendrovės turto, veiklos, nuosavybės bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šių pirmiau aptartų ir teismo įrodytomis pripažintų aplinkybių kaltinamasis A. Š. neginčijo viso proceso metu, pripažinęs, kad finansinę apskaitą tvarkė aplaidžiai – nepildė registrų, galimai retkarčiais pildė pinigų priėmimo – perdavimo aktus, neturėjo dokumentų saugojimo tvarkos, atitinkamoms institucijoms deklaracijų neteikė, tiesiog tinkamai netvarkė buhalterijos (t. 7, b. l. 185-187, 197-200, t. 9, b. l. 62-68). Faktą, kad kaltinamasis iš esmės neatliko visų pirmiau aptartų ir jam inkriminuotų bei kaip bendrovių (duomenys neskelbtini) tenkančių veiksmų, patvirtina ir dėl jo vadovaujamų bendrovių vykdytos veiklos parengtos specialisto išvados bei šias išvadas parengusių specialisčių teisiamųjų posėdžių metu pateikti paaiškinimai. 2023 m. gegužės 12 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1301347-23 konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 31 d. iki 2022 m. balandžio 27 d. pirko ir pardavė (duomenys neskelbtini), grynais pinigais atsiskaitė už pirktus/parduotus automobilius, banko sąskaitose vyko piniginių lėšų judėjimas, buvo pirktos prekės ir paslaugos, tačiau ūkinių operacijų neregistravo jokiuose finansinės apskaitos registruose (netvarkė atsiskaitymo su tiekėjais ir pirkėjais, piniginių lėšų, prekių apskaitos, gautinų ir mokėtinų sumų, įsipareigojimų, pajamų/sąnaudų suvestinių, kasos knygos). Dėl minėtų tyrimo metu nustatytų aplinkybių, specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netvarkė finansinės apskaitos, dėl ko nebuvo galima visiškai nustatyti bendrovės turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Be kita ko, šioje specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo registruotis PVM mokėtoja, skaičiuoti ir deklaruoti pardavimo PVM, tačiau to nedarė. Taip pat bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo pelno mokesčio bei pateikė neteisingus duomenis apie V. O. apskaičiuotą darbo užmokestį bei VSD, PSD įmokas ir darbdavio mokamas įmokas (t. 3, b. l. 168-200, t. 4, b. l. 1-122, 123-133). 2023 m. birželio 29 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1774434-23 konstatuota, kad iki 2022 m. balandžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepildė pirkimų ir pardavimų, piniginių lėšų, atsiskaitymų su pirkėjais ir tiekėjais, įsiskolinimų darbuotojams bei Sodrai, pajamų ir sąnaudų registrų/suvestinių, kasos knygos, o nuo 2022 m. gegužės 1 d. netvarkė didžiosios knygos, grynųjų apskaitos registro. Dėl minėtų tyrimo metu nustatytų aplinkybių, specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netvarkė finansinės apskaitos, dėl ko nebuvo galima visiškai nustatyti bendrovės turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Be kita ko, šioje specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo registruotis PVM mokėtoja, skaičiuoti ir deklaruoti pardavimo PVM, tačiau to nedarė. Taip bendrovė Valstybinio socialinio fondo valdybai pateikė neteisingus duomenis apie S. A. išmokėtą darbo užmokestį (t. 5, b. l. 37-166). 2023 m. liepos 28 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2054986-23 konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2022 m. balandžio 30 d. nepildė pirkimų ir pardavimų, piniginių lėšų, atsiskaitymų su pirkėjais ir tiekėjais, įsiskolinimų darbuotojams bei Sodrai, pajamų ir sąnaudų registrų/suvestinių, kasos knygos, o nuo 2022 m. gegužės 1 d. netvarkė didžiosios knygos, grynųjų apskaitos registro. Dėl minėtų tyrimo metu nustatytų aplinkybių, specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netvarkė finansinės apskaitos, dėl ko nebuvo galima visiškai nustatyti bendrovės turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Be kita ko, šioje specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo registruotis PVM mokėtoja, skaičiuoti ir deklaruoti pardavimo PVM, tačiau to nedarė. Taip bendrovė Valstybinio socialinio fondo valdybai pateikė neteisingus duomenis apie S. A. išmokėtą darbo užmokestį bei VSD, PSD įmokas ir darbdavio mokamas įmokas (t. 6, b. l. 37-85). Pirmiau aptartų specialistų išvadų turinys buvo patvirtintas ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklausus jas parengusią specialistę I. D., kuri nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė finansinės apskaitos registrų, neregistravo ūkinių operacijų apskaitos registruose, ko pasėkoje buvo nustatyti finansinės apskaitos įstatymų pažeidimai. Taip pat buvo nustatyta, kad bendrovė nemokėjo mokesčių, todėl buvo nustatyti bendrovės mokestinių teisės aktų pažeidimai. Visa informacija apie bendrovės veiklą buvo surinkta iš trečiųjų asmenų – juridinių asmenų ir valstybinių institucijų. Būtent dėl pateiktos informacijos apimties negalima nustatyti bendrovės turto, veiklos, nuosavybės bei įsipareigojimų. Analogiškos pozicijos specialistė laikėsi ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, pripažindama, kad bendrovė netvarkė apskaitos, ko pasėkoje nebuvo galimybės nustatyti bendrovės turto, nuosavybės, įsipareigojimų dydžio. Specialistė detalizavo, kad nebuvo pateiktos deklaracijos, taip pat apskaitos registre nefigūravo finansinės ataskaitos, o dokumentai, susiję su bendrovė veikla, taip pat buvo gauti iš trečiųjų asmenų. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistė paaiškino, kad ši bendrovė dalį dokumentų išsaugojo ir juos pateikė, tačiau apskaitos registrų nepateikė jokių. Nustatyta, kad bendrovė neteikė jokių deklaracijų, finansinių ataskaitų, taip pat mokėjo mažesnį darbo užmokestį, nei tą, kurį nurodė darbo sutartyje, ko pasėkoje nebuvo galima nustatyti bendrovės turto, nuosavybės, įsipareigojimų dydžio (t. 9, b. l. 48-51).
Taigi, visi pirmiau aptarti ir tarpusavyje sugretinti įrodymai nesuteikia teismui abejoti, kad kaltinamasis A. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), iš esmės nesiėmė ir neatliko jokių veiksmų, nukreiptų į jo vadovaujamų bendrovių finansinės apskaitos tvarkymą, ko pasėkoje nebuvo galima visiškai nustatyti bendrovių turto, nuosavybės bei įsipareigojimų dydžio.
Svarbu pabrėžti, jog dėl analogiškų aplinkybių, konstatuotų MB „(duomenys neskelbtini)“ aspektu, šioje byloje ginčas taip pat nekilo. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis D. A. neginčijo, kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), apskaitos dokumentais nepagrindė pajamų, sąnaudų apskaitos registruose nefiksavo ūkinių operacijų, taip pat į grynųjų pinigų apskaitos registrą neįtraukė grynųjų pinigų išmokų ir įplaukų, nesaugojo ir tyrimui nepateikė 47 automobilių įsigijimo ir pardavimo dokumentų bei jų apmokėjimų grynais pinigais patvirtinančių kasos dokumentų, ko pasėkoje negalima iš dalies nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Kaltinamasis detalizavo, kad jis neginčija, jog finansinę apskaitą tvarkė aplaidžiai – septynis mėnesius nieko nedarė su savo vykdoma veikla, o vėliau visus dokumentus nuvežė pas savo pažįstamą, kuris teikia finansinės apskaitos paslaugas. Tik vėliau jis sužinojo, kad kažkokių dokumentų trūksta, su tokiais dalykais susidūrė pirmą kartą, todėl neginčijo, kad visgi pasielgė neatidžiai (t. 9, b. l. 62-68). Pirmiau aptartas ir teismo įrodytomis pripažintas aplinkybes taip pat įrodo ir byloje esanti MB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvada bei šią išvadą parengusios specialistės teisiamojo posėdžio metu pateikti paaiškinimai. 2023 m. birželio 29 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1782412-23 užfiksuota, kad iš tyrimui pateiktų dokumentų iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. vasario 21 d. Ši išvada buvo padaryta dėl to, kad tyrimo metu nebuvo pateikti įplaukas ir išlaidas pagrindžiantys dokumentai ir su bendrijos veikla susijusios įplaukos bei išlaidos pajamų ir sąnaudų apskaitos registruose nefiksuotos. Taip pat nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu į bendrijos apskaitą nebuvo įtrauktas 22 transporto priemonių įgijimas, iš kurių 6 kainos nepavyko nustatyti, ko pasėkoje buvo iškraipyti MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenys. Taip pat nustatyti du atvejai, kuomet apskaitoje fiksuotos operacijos nebuvo pagrįstos jokios dokumentais. Nustatytas ir dviejų automobilių įsigijimas, kurias pagal transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis įgijo visai kiti subjektai. Buvo nustatyta ir tai, kad bendrovė nuo 2022 m. privalėjo registruotis PVM mokėtoju, tačiau to nedarė ir PVM deklaracijos nepateikė. Taip pat bendrovė nors ir pateikė pelno mokesčio deklaraciją, tačiau joje klaidingai nurodė 0 Eur pajamas, kai turėjo deklaruoti 20 068 Eur (t. 7, b. l. 12-133). Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta išvadą parengusi specialistė R. P. detalizavo, kad dalis pirkimų ir pardavimų nebuvo fiksuota apskaitoje, taip pat nebuvo pateikta dalis šių pirkimą bei pardavimą patvirtinančių dokumentų, ko pasėkoje nebuvo galima nustatyti dalies bendrovės pajamų, turto ir veiklos rezultatų. Šie dokumentai buvo gauti ne iš kaltinamojo ar bendrijos, o iš trečiųjų asmenų. Taip pat bendrija privalėjo būti PVM mokėtoju, deklaracija buvo pateikta, tačiau ten buvo nurodyti tik nuliai, tas pats buvo padaryta ir su pelno mokesčio deklaracija (t. 9, b. l. 43-46).
Pastebėtina, kad kaltinime MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatai buvo klaidingai siejami su 2021-2022 metų laikotarpiu, kadangi kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų bendrija buvo įsteigta 2022 m. gegužės mėnesį ir jos veikla buvo vertinama iki 2023 m. vasario 21 d., todėl šioje dalyje kaltinimas yra tikslintinas, nurodant, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros nebuvo galima nustatyti laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. vasario 21 d., kaip tą nustatė minėtos bendrijos tyrimą atlikę specialistai.
Taigi, visi pirmiau aptarti ir tarpusavyje sugretinti įrodymai nesuteikia teismui abejoti, kad kaltinamasis D. A., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), iš esmės nesiėmė ir neatliko jokių veiksmų, nukreiptų į jo vadovaujamos bendrijos finansinės apskaitos organizavimą, ko pasėkoje iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrijos turto, nuosavybės bei įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Svarbu pabrėžti, jog abu kaltinamieji, nors ir neneigė, kad tinkamai neatliko jiems, kaip bendrovių vadovams tenkančių funkcijų, susijusių su finansine apskaita, tačiau apeliavo į tai, kad kreipėsi į finansinės apskaitos paslaugas teikiančius asmenis dėl jų bendrovių vykdomos veiklos dar iki patekimo į teisėsaugos akiratį. Teismas šiuos pastarųjų parodymus vertina kritiškai.
Šioje apimtyje aptariant kaltinamojo A. Š. parodymus, svarbu atkreipti dėmesį į pastarojo parodymų turinį viso baudžiamojo proceso metu.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus – vieną kartą BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindu, kitą kartą – suteikus įtariamojo procesinį statusą. Abiejose apklausose, atliktose ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis A. Š. visiškai nieko neminėjo apie jo veiksmus, būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nukreiptus į finansinės apskaitos organizavimą. Anaiptol, pastarasis nurodė, kad jokio buhalterio neturėjo, apskaitos dokumentų nepildė, o tiesiog automobilių pirkimo – pardavimo dokumentus ir pinigų priėmimo kvitus dėjo į krūvą. Taip pat kaltinamasis papildė, kad atlyginimus mokėjo grynais pinigais, o tokius mokėjimus patvirtinančių dokumentų nepildė (t. 7, b. l. 185-187, 197-200). Svarbu ir tai, jog apie neatliktus veiksmus, nukreiptus į finansinės apskaitos organizavimą, kaltinamasis A. Š. nurodė ir iš karto po jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos įvykusio skambučio L. L. metu, kurio turinys yra užfiksuotas Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2023 m. lapkričio 6 d. protokole. Iš minėto procesinio dokumento turinio matyti, kad pokalbio su L. L. metu kaltinamasis A. Š. dalinosi jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos aplinkybėmis, šios kratos atlikimo priežastimis ir kartu aptardamas jo vykdomą automobilių pirkimo – pardavimo veiklą, nurodė, kad jis nėra pridavęs jokių dokumentų (balansų), nepildė jokių pirkimo – pardavimo kvitų. Į tokius teiginius L. L. kaltinamajam rekomendavo kuo greičiau susitvarkyti visus dokumentus – priduoti visus balansus, deklaracijas, nes kitaip jo veiksmai bus vertinami kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas, o tuos dokumentus kam nors pateikus, jau tai gali būti vertinama kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas (t. 1, b. l. 163-168). Taigi, kaip matyti iš pirmiau aptartų kaltinamojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, taip pat pastarojo susižinojimo su kitais asmenimis atliekamo ikiteisminio tyrimo eigoje, kaltinamasis neginčijo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), finansinės apskaitos nevedė, jos neorganizavo bei netvarkė – neatliko jokių veiksmų, susijusių su finansine apskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Minėtos teismo išvados kontekste pabrėžtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamasis A. Š. visgi nurodė, kad dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios kreipėsi į buhalterę. Pastarasis paaiškino, kad minėtai buhalterei, vardu G., perdavė visus dokumentus ir tai įvyko (duomenys neskelbtini) mieste, prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro, tačiau vėliau ši buhalterė dingo ir jis neatgavo jokių dokumentų. Pasak kaltinamojo, su buhaltere buvo sudaryta žodinė sutartis, o kada ji teikė jam finansinės apskaitos paslaugas, jis nurodyti negalėjo (t. 9, b. l. 62-68).
Teismas, sugretinęs šiuos kaltinamojo parodymus su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat juos įvertinęs pirmiau aptarto susižinojimo su L. L., iš kurio matyti, kad A. Š. gavo patarimus kaip elgtis siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kontekste, pripažintina, kad kaltinamojo A. Š. viso proceso metu duoti parodymai keitėsi ir šių parodymų kaita buvo sąlygota išimtinai pastarojo siekio išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad pastarasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, apie jokią buhalterę vardu „G.“ niekam neminėjo. Teismo posėdžio metu A. Š. šią aplinkybę paaiškino tuo, kad tiesiog pamiršo, tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, jis nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų nukreipti į neva jo perduotų dokumentų atgavimą iš pirmiau įvardinto asmens. Anaiptol, po to, kai jo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, jis susisiekė ne su minėta moterimi vardu „G.“, bet su savo pažįstama L. L., kuri jam rekomendavo kaip reikėtų elgtis siekiant išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybė. Juo labiau, jis po šio pokalbio kartotinai neskambino jo įvardintai moteriai, bet susisiekė su VĮ „Regitra“, kurios atstovų teiravosi ar šioje įstaigoje yra išlikę automobilių pirkimo – pardavimo dokumentai (t. 1, b. l. 163-168). Akivaizdu, kad kaltinamojo A. Š. viso proceso metu pateiktų parodymų kaita, taip pat ir byloje objektyviais duomenimis nustatyti kaltinamojo po kratos atlikimo atlikti veiksmai, nesuteikia teismui abejoti, kad pastarojo parodymai apie neva finansinės apskaitos paslaugas teikusią moterį, vardu „G.“, yra išimtinai pastarojo gynybine pozicija, kuri jokiais objektyviais duomenimis nėra paremta, todėl teismas ją vertina kritiškai ir nesivadovauja.
Žemesnės instancijos teismas
Analogiškos pozicijos teismas laikosi ir dėl kaltinamojo D. A. bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktų parodymų, kuriuose jis nurodė, kad jis, savarankiškai, nieko neįtakojamas, kreipėsi pas savo draugą L. L., kad šis jam padėtų sutvarkyti MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą ir visą tai įvyko dar iki teisėsaugos institucijų kreipimosi į patį kaltinamąjį, kas, pasak kaltinamojo, patvirtina, kad šis ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į finansinės apskaitos organizavimą.
Nagrinėjamu atveju nepaneigtina, kad kaltinamasis D. A., atstovaudamas MB „(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. kovo 24 d. sudarė sutartį dėl finansinės apskaitos tvarkymo su L. L. atstovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 7, b. l. 30-36). Kita vertus, kaip matyti iš šios sutarties priedų, o būtent – Priėmimo perdavimo aktų, šie buvo pasirašyti, tačiau jie nebuvo užpildyti – nebuvo nurodyta, kad jais MB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda kokius nors finansinei apskaitai tvarkyti reikšmingus duomenis. Be kita ko, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, ikiteisminį tyrimą atlikusi įstaiga 2023 m. balandžio 19 d. bei 2023 m. balandžio 20 d. pasikreipė tiek tiesiogiai į kaltinamąjį D. A., tiek į jo vadovaujamą MB „(duomenys neskelbtini)“, su reikalavimais pateikti minėtos bendrijos laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. kovo 1 d. finansinės apskaitos ir ūkinės veiklos dokumentus (t. 7, b. l. 8-9, 10-11). Kaltinamasis D. A. 2023 m. gegužės 24 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad jis neturi galimybės pateikti visų savo vykdomos individualios veiklos, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2023 m. kovo 1 d., finansinės apskaitos ir ūkinės veiklos dokumentų, nes tuo metu kaip individualus asmuo nevykdė jokios ūkinės komercinės veiklos, jokių dokumentų neturi, nieko apie individualią veiklą pasakyti negali (t. 6, b. l. 90). Pastabėtina, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminį tyrimą atlikusi įstaiga kaltinamojo D. A. prašė pateikti dokumentus susijusius, su MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, tačiau šis apie minėtą bendriją nieko neužsiminė, taip pat nenurodė kur reikėtų kreiptis dėl prašomų dokumentų pateikimo, o tiesiog lakoniškai konstatavo, kad jis prašomu laikotarpiu individualios veiklos nevykdė. Minėtų aplinkybių aspektu svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamojo akcentuoto draugo L. L. ir jo vadovaujamoje bendrovėje dirbusios buhalterės J. S. bylos nagrinėjimo teisme metu duotus parodymus.
Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas L. L. negalėjo tiksliai nurodyti, kada pas jį atvyko kaltinamasis D. A. su prašymu tvarkyti pastarojo bendrijos finansinę apskaitą. Liudytojas nurodė, kad pas jį atvyko kaltinamasis su dokumentais, jie pasirašė sutartį ir šis jam perdavė dokumentus (t. 9, b. l. 2-8). Kaip jau buvo minėta pirmiau, iš 2023 m. kovo 24 d. sudarytos sutarties matyti tik tai, kad tokia sutartis buvo sudaryta, tačiau jos priedai jokiu būdu nepatvirtina, jog būtent tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduoti MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentai, kadangi dokumentų priėmimo – perdavimo aktai yra visiškai tušti. Vėliau bylos nagrinėjimo teisme metu vykusios apklausos metu L. L. jau nurodė, kad visgi D. A. pas jį su dokumentais ir prašymu teikti finansinės apskaitos paslaugas atvyko kelias dienas iki kratos pas kaltinamąjį atlikimo (t. 9, b. l. 2-8). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, krata kaltinamojo D. A. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta 2023 m. balandžio 4 d. (t. 2, b. l. 68-71), kas yra žymiai vėliau nei liudytojo L. L. minėtos sutarties dėl finansinės apskaitos paslaugų sudarymo data – 2023 m. kovo 24 d. Be kita ko, kaip matyti iš pirmiau nurodytos kratos rezultatų, priešingai kaltinamojo D. A. bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktiems parodymams, kad jis dar iki teisėsaugos institucijų kreipimosi į jį, buvo inicijavęs finansinės apskaitos tvarkymą ir pateikęs tam būtinus dokumentus, šios kratos atlikimo metu jo gyvenamojoje vietoje buvo surasti su MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susiję dokumentai – trys pinigų priėmimo kvitai, trys transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartys, taip pat automobilio sertifikatas, techninis pasas, pakvitavimas, PVM sąskaita – faktūra (t. 2, b. l. 68-71). Svarbu ir tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas L. L., aptardamas kaltinamojo D. A. kreipimosi į jo bendrovę momentą, taip pat nurodė, kad praėjo gal kelios dienos po dokumentų, būtinų apskaitai gavimo, kai į jo bendrovę kreipėsi FNTT (t. 9, b. l. 2-8). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, ikiteisminį tyrimą atlikusi įstaiga su L. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja J. S. susirašinėjo 2023 m. birželio mėnesį (t. 6, b. l. 171-173, 190-191), tai yra žymiai vėliau nei buvo sudaryta jau pirmiau minėta finansinės apskaitos sutartis ar pas kaltinamąjį D. A. buvo atlikta krata. Taigi, kaip matyti iš pirmiau aptartų ir su rašytine bylos medžiaga sugretintų liudytojo L. L. parodymų, pastarasis konkretaus laikotarpio, kuriuo metu pas jį dėl finansinės apskaitos paslaugų kreipėsi kaltinamasis D. A., nurodyti negalėjo ir vis jį susiedavo su skirtingais įvykiais – vienu atveju su sutarties dėl buhalterinių paslaugų sudarymo momentu, kitu atveju – su kratos pas kaltinamąjį atlikimo momentu, taip pat FNTT kreipimosi į jo vadovaujamą bendrovę momentu. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklausta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusi J. S. nurodė, kad L. L. jai vieną dieną atnešė MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir nurodė juos sutvarkyti, kadangi tai yra jo draugo bendrovė. Daugybės dokumentų trūko, buvo netvarkingai surašytos pirkimo – pardavimo sutartys, nebuvo kasos pajamų orderių, čekių. Dokumentus ji gavo 2023 m. balandžio 5 d., 2023 m. balandžio 28 d. gavo FNTT pateiktą reikalavimą pateikti dokumentus, o 2023 m. gegužės 3 d. surašė šių dokumentų perdavimą FNTT (t. 8, b. l. 186-189). Pastebėtina, jog apklausos metu liudytoja teismui pateikė dokumentus, apie kuriuos minėjo apklausos metu, o būtent – jai pateiktą reikalavimą bei surašytą dokumentų pateikimo FNTT aktą. Kaip matyti iš liudytojos pateiktų dokumentų, jai buvo perduotas FNTT D. A. 2023 m. balandžio 20 d. surašytas reikalavimas, o dokumentus FNTT ji pateikė 2023 m. gegužės 3 d. raštu (t. 8, b. l. 196-197, 198). Sugretinus pirmiau aptartus liudytojos parodymus su rašytine bylos medžiaga, teismas neturi pagrindo jais abejoti, kadangi, priešingai liudytojo L. L. duotiems parodymams, jie buvo nuoseklūs, logiški bei paremti chronologine įvykiu grandine. Pasak liudytojos, MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinei apskaitai reikšmingi dokumentai buvo gauti jau po kratos pas kaltinamąją atlikimo – 2023 m. balandžio 5 d. (krata buvo atlikta 2023 m. balandžio 4 d.), jai vėliau buvo pateiktas ir kaltinamajam adresuotas reikalavimas pateikti duomenys FNTT (2023 m. balandžio 20 d. reikalavimas), kurį vykdydama, ji 2023 m. gegužės 3 d. FNTT pateikė reikalaujamus dokumentus. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu tiek liudytojas L. L., tiek pats kaltinamasis D. A. akcentavo apie liudytojos J. S. konfliktinius santykius su L. L., tačiau kaip nurodė pati liudytoja konfliktai su L. L. kilo išimtinai dėl jos įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu jokių santykių su kaltinamuoju D. A. ji nepalaikė ir net negalėjo pasakyti kaip pastarasis atrodė. Be kita ko, teismas liudytojos parodymais neturi pagrindo abejoti ir dėl to, kad jie iš esmės atitinka ir jau pirmiau aptartą rašytinę bylos medžiagą, kurios turinio liudytojo L. L. parodymai neatitinka, o be kita ko, liudytojas L. L. neginčijo, kad jį su kaltinamuoju D. A. sieja draugiški santykiai, be to, jis jam ir šioje baudžiamojoje byloje, vykstant bylos nagrinėjimui teisme, teikė tam tikrą teisinę pagalbą (parengė teismui adresuotus pranešimus), kas tik įrodo, kad dar iki liudytojo apklausos teisme pastarasis žinojo šios bylos aplinkybes ir D. A. pareikšto kaltinimo apimtį.
Taigi, kaip matyti iš pirmiau aptartų proceso dalyvių parodymų ir rašytinės bylos analizės, teismui nekyla jokių objektyvių abejonių, kad kaltinamasis D. A. į finansinės apskaitos paslaugas teikusią bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ su jo vadovaujamos MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais kreipėsi jau po jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, kas ir buvo esminis kriterijus, nulėmęs pastarojo siekį tvarkyti finansinę apskaitą. Šią teismo išvadą patvirtina jau pirmiau teismo aptarti, išanalizuoti ir nuosekliais pripažinti liudytojo J. S. pateikti parodymai, bei jų turinį atitinkanti rašytinė bylos medžiaga, atskleidžianti chronologinę įvykių grandinę.
Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti ir tai, jog teismas laiko įrodytu ir tai, jog abu kaltinamieji, vadovaudami juridiniams asmenims, atitinkamai kaltinamasis A. Š. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kaltinamasis D. A. – MB „(duomenys neskelbtini)“, bylai aktualiu laiku nesaugojo šių bendrovių finansinės apskaitos dokumentų ir registrų.
Ši kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimui reikšminga aplinkybė yra patvirtina pirmiau jau teismo išvardintomis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei MB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu parengtomis specialisto išvadomis ir šias išvadas parengusių specialisčių bylos nagrinėjimo teismo posėdžių metu pateiktais paaiškinimais.
2023 m. birželio 29 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1782412-23 konstatuota, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo ir tyrimui nepateikė 47 automobilių pirkimo ir pardavimo dokumentų, bei jų apmokėjimą grynaisiais pinigais patvirtinančių kasos dokumentų (t. 7, b. l. 12-133). Šią išvadą parengusi specialistė teisiamojo posėdžio metu detalizavo, kad pirmiau išvardinti dokumentai turėjo egzistuoti, tačiau jie ikiteisminį tyrimą atliekančiai įstaigai pačios bendrijos nebuvo pateikti. Anaiptol, juos pateikė tretieji asmenys – VĮ „Regitra“ (t. 9, b. l. 43-46). Faktą, jog šios bendrijos dalį buhalterinės apskaitos dokumentų pateikė ne pats kaltinamasis, o kiti, su juo nesusiję asmenys, patvirtina ir VĮ „Regitra“ raštas, iš kurio matyti, kad yra pridedama viena skaitmeninė laikmena su MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgytų ar perleistų transporto priemonių dokumentų kopijomis (t. 6, b. l. 155-156). 2023 m. gegužės 12 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1301347-23 konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo apskaitos dokumentų (automobilių pirkimo – pardavimo sutarčių, atsiskaitymo už pirktus ir parduotus automobilius, pirkimo PVM sąskaitų – faktūrų) (t. 3, b. l. 168-200, t. 4, b. l. 1-122). 2023 m. birželio 29 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1774434-23 konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo apskaitos dokumentų (automobilių pirkimo – pardavimo sutarčių, atsiskaitymo už pirktus ir parduotus automobilius, pirkimo PVM sąskaitų – faktūrų) (t. 5, b. l. 37-166). 2023 m. liepos 28 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2054986-23 konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo dalies apskaitos dokumentų (automobilių pirkimo – pardavimo sutarčių, atsiskaitymo už pirktus ir parduotus automobilius, pirkimo PVM sąskaitų – faktūrų) (t. 6, b. l. 37-85). Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta šias išvadas parengusi specialistė I. D. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių duomenų ikiteisminį tyrimą atliekančiai įstaigai apskritai nepateikė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tik dalį duomenų. Pagrindiniai subjektai, iš kurių buvo gauti duomenys, reikšmingi minėtų bendrovių finansinei apskaitai, buvo tretieji asmenys, o būtent – VĮ „Regitra“, „Sodra“, VMI. Tik šių subjektų pagalba buvo galima daryti išvadą apie bendrovių vykdomą veiklą bei jų pobūdį, o pačios bendrovės minėtais dokumentais nedisponavo, arba disponavo nedidelėje apimtyje (UAB „(duomenys neskelbtini)“) (t. 9, b. l. 48-51). Faktą, kad iš tikrųjų su finansine apskaita susiję bendrovių dokumentai buvo pateikti ne pačių bendrovių įrodo ir VĮ „Regitra“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštai dėl medžiagos pateikimo, iš kurių matyti, kad ikiteisminį tyrimą atlikusiai įstaigai buvo siųstos UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių pirkimo – pardavimo sutartys (t. 3, b. l. 86-161,164-167, t. 4, b. l. 147-170, t. 5, b. l. 197).
Nors kaltinamasis A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apeliavo į tai, jog jis neturėjo visų bendrovių įvykdytų pirkimo – pardavimo sutarčių dokumentų dėl to, kad jų jam neperduodavo bendrovės darbuotojai, tačiau teismas su tokia kaltinamojo pozicija neturi pagrindo sutikti ir kartotinai šioje apimtyje kaltinamojo parodymus vertina kritiškai.
Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. Š. vadovaujamose bendrovėse bylai aktualiu laiku dirbę S. A., D. S., M. C., V. O., N. S., V. K. nuosekliai teigė, kad minėtose bendrovėse dirbo labiau formaliai. Dalis jų, o būtent – liudytojai S. A., D. S., V, O. neneigė, kad dirbdami pas A. Š., atlikdavo tam tikrus veiksmus su transporto priemonėmis, tačiau kategoriškai neigė, kad teko pasirašyti kokius nors dokumentus ir, juo labiau, juos vėliau atiduoti kaltinamajam. Anaiptol, pastarieji pripažino tik tiek, kad kartas nuo karto apžiūrėdavo tam tikrus automobilius ir apie juos informuodavo A. Š., tačiau kas su tais automobiliais vėliau buvo atliekama, jiems nėra žinoma (t. 1, b. l. 114-116, 125-128, 144-147, t. 8, b. l. 186-189, t. 9, b. l. 2-8). Kiti teisiamųjų posėdžių metu liudytojais apklausti asmenys – M. C., N. S., V. K. nurodė, kad jokių darbinių funkcijų A. Š. vadovaujamose bendrovėse apsikritai neatliko, tiesiog buvo kurį laiką įdarbinti ir patys kaltinamajam mokėjo sumas, kurios atitiko kaltinamojo mokamus mokesčius valstybei už jų įdarbinimą (t. 1, b. l. 97-100, 131-133, 134-136, t. 9, b. l. 2-9, 13-14, 43-46). Be kita ko, visi pirmiau paminėti liudytojai nuosekliai teigė, kad tuo metu, kai jie buvo įdarbinti kaltinamojo A. Š. vadovaujamose bendrovėse, jie jokių kitų darbuotojų nematė, jų nepažinojo ir nebendravo vienas su kitu, nes net nežinojo, kad tokie asmenys dirba pas kaltinamąjį A. Š. Šių liudytojų parodymų kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarytas sutartys, kurios yra pridėtos prie pirmiau jau teismo išvardintų specialistų išvadų. Nei vienoje iš minėtų transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių nėra nurodyti minėtų liudytojų, dirbusių pas A. Š., duomenys. Anaiptol, šiose sutartyse figūruodavo išimtinai bendrovių ir kaltinamojo duomenys.
Taigi, sugretinus šiuos liudytojų, kurie vienas kito nepažįsta, nėra bendravę ir matę vienas kitą, parodymus su kaltinamojo A. Š. parodymais, juos išanalizavus pirmiau aptartų, iš VĮ „Regitra“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų bei prie specialistų išvadų pridėtų sutarčių kontekste, teismui nekyla jokių objektyvių abejonių, kad visi šie asmenys jokiais su bendrovių veikla susijusiais dokumentais nedisponavo, nebuvo atsakingi už jų pasirašymą bei perdavimą kaltinamajam. Anaiptol, būtent kaltinamasis buvo tas asmuo, kuris šiais dokumentais disponavo, tačiau tinkamai jų nesaugojo.
Apibendrinus teismo padarytas išvadas, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju neginčijamai yra įrodyta, kad abu kaltinamieji bylai aktualiu laiku ir vietoje (duomenys neskelbtini) kaltinime išvardintoms bendrovėms – kaltinamasis A. Š. – UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis D. A. – MB „(duomenys neskelbtini)“. Be kita ko, byloje neginčijamai įrodyta ir tai, kad abu kaltinamieji, būdami minėtų juridinių asmenų vadovais, nesaugojo šių bendrovių finansinei apskaitai reikšmingų dokumentų bei registrų, be kita ko, neginčijamai nustatyta ir tai, kad pastarieji nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nukreiptų į jų vadovaujamų juridinių asmenų finansinės apskaitos tinkamą organizavimą, ko pasėkoje kaltinamojo A. Š. atveju visiškai nebuvo galima nustatyti jo vadovaujamų bendrovių turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o kaltinamojo – D. A. atveju – šių aplinkybių nebuvo galima nustatyti iš dalies.
Minėtų teismo išvadų kontekste svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamiesiems D. A. ir A. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtis. Kaip buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, abu kaltinamieji yra kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, pagal redakciją įsigaliojusią nuo 2023 m. birželio 1 d. Tai reiškia, kad pastarieji yra kaltinami padarę nusikalstamas veikas ne pagal šių veikų padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą (BK 222 straipsnio 1 dalį), o pagal vėlesnę šio įstatymo redakciją. Minėtos išvados apsektu pabrėžtina, jog asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ne pagal veikos padarymo metu galiojusią redakciją tik tuo atveju, jeigu ši redakcija yra laikytina pastarojo teisinę padėtį palengvinančiu įstatymu, kaip tą numato BK 3 straipsnio 2 dalis. Pastebėtina, jog kaltinamųjų veiksmų padarymo metu, atitinkamai kaltinamojo A. Š. – laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. bei nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir kaltinamojo D. A. – laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. vasario 21 d., įstatymų leidėjas kaip vieno iš alternatyvaus apgaulingos apskaitos nusikaltimo požymių – finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų nesaugojimo BK 222 straipsnio 1 dalies sudėtyje nenumatė. Šis alternatyvusis objektyvusis požymis atsirado tik nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK 222 straipsnio 1 dalies pakeitimams. Iki tol baudžiamoji atsakomybė už finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) jų registrų nesaugojimą buvo išimtinai BK 223 straipsnio 1 dalies reguliavimo dalykas. Tai reiškia, kad už tokių veiksmų atlikimą iki 2023 m. birželio 1 d. įstatymų leidėjas numatė galimybę asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn tik kaip už aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą, ir tai buvo galima padaryti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai. Esant tokiai BK 222 bei 223 straipsnių turinių kaitai, o būtent tam faktui, kad finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) registrų nesaugojimas nuo 2023 m. birželio 1 d. patenka ir į apgaulingos apskaitos nusikaltimo sudėtį, kuris iš esmės yra pavojingesnis nusikaltimas nei aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje, laikytina, kad naujoji nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija, yra kaltinamųjų A. Š. ir D. A. teisinę padėtį sunkinantis įstatymas finansinės apskaitos dokumentų nesaugojimo aspektu, ir šioje dalyje pastarųjų veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2023 m. birželio 1 d.
Be pirmiau aptarto alternatyvaus požymio, abu kaltinamieji yra kaltinami ir tuo, kad apgaulingai organizavo buhalterinę apskaitą, kas pasižymėjo jau teismo įrodytais pripažintais pastarųjų veiksmais, o būtent – apskaitos netvarkymu, ūkinių operacijų neregistravimu, nepildymu pirkimų ir pardavimų, piniginių lėšų, atsiskaitymų su pirkėjais ir tiekėjais, įsiskolinimų darbuotojams bei Sodrai, pajamų ir sąnaudų registrų/suvestinių, kasos knygos, netvarkymu didžiosios knygos, grynųjų pinigų apskaitos registro.
Pastebėtina, kad teismų praktikoje apgaulinga apskaita, jos tvarkymas ar organizavimas, pasižymi tuo, kad tai yra sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas (netvarkymas) arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, fiksavimas buhalterinės apskaitos dokumentuose neobjektyvių, tikrovės neatitinkančių duomenų ir pan.) (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-696/2017, Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-159-696/2018, Nr. 2K-52-719/2023).
Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad kaltinamieji vedė dvigubą buhalterinę apskaitą, dokumentuose fiksavo tikrai neatitinkančią informaciją, teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, nefiksavo dalies ar visų ūkinių operacijų ar įvykių. Anaiptol, byloje nustatyta, kad pastarieji nuo pat jų vadovavimo bendrovėms pradžios, kas netruko pakankamai ilgą laikotarpį, kaltinamojo A. Š. atveju – ne ilgesnį nei dvejų metų laikotarpį, kaltinamojo D. A. atveju – ne ilgesnį nei metų laikotarpį, visiškai netvarkė ir neorganizavo finansinės apskaitos – neatliko jokių veiksmų, nukreiptų į finansinės apskaitos tvarkymo inicijavimą jų vadovaujamose bendrovėse (nebuvo kreiptasi į finansinę apskaitą teikiančius subjektus, nebuvo vedami jokie finansinės apskaitos dokumentai, ko pasėkoje, juose nebuvo fiksuojamos jokios ūkinės operacijos bei įvykiai), juo labiau, patys savarankiškai finansinės apskaitos netvarkė. Sugretinus šiuos byloje nustatytus ir teismo įrodytais pripažintus kaltinamųjų veiksmus, pripažintina, kad pastarųjų veiksmai pasižymėjo ne apgaulingos apskaitos organizavimo turiniu, bet finansinės apskaitos neorganizavimu, kas yra tikslintina A. Š. ir D. A. pareikšto kaltinimo turinyje.
Minėtų aplinkybių kontekste pabrėžtina, jog finansinės apskaitos netvarkymas ar jos neorganizavimas apgaulingo buhalterinės apskaitos nusikaltimo (BK 222 straipsnio 1 dalis) sudėties požymiais tapo tik nuo 2023 m. birželio 1 d., ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį tik tuo atveju, jeigu tokie veiksmai yra padaromi tyčine kaltės forma. Iki tol, finansinės apskaitos netvarkymas, o nuo 2022 m. gegužės 1 d. ir jos neorganizavimas, buvo aplaidaus finansinės apskaitos tvarkymo reguliavimo dalykas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir asmuo pagal šią normą baudžiamojon atsakomybėn galėjo būti traukiamas tiek veikiant tyčine kaltės forma, tiek esant neatsargumui. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, BK 223 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Kaip buvo pasisakyta, buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tik neatsargiai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-69-895/2018). Tik nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 223 straipsnio 3 dalis numato, kad šiame straipsnyje padarytos nusikalstamos veikos gali būti padaromos esant tik neatsargiai kaltės formai. Analogiškai pirmiau aptartam finansinės apskaitos dokumentų ir registrų nesaugojimo požymiui, bei įvertinus tai, kad kaltinamiesiems inkriminuotas apgaulingo apskaitos organizavimo požymis yra tikslinamas finansinės apskaitos neorganizavimo požymiu, pripažintina, jog naujoji BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija, nuo 2023 m. birželio 1 d. numatanti baudžiamąją atsakomybę ir dėl finansinės apskaitos neorganizavimo tik tyčine kaltės forma, yra laikytina kaltinamųjų A. Š. ir D. A. teisinę padėtį sunkinančiu įstatymu, ir šioje dalyje pastarųjų veiksmai taip pat negali būti kvalifikuojami pagal BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2023 m. birželio 1 d. Priešingai, jie atitinka nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, galiojusią jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tai yra iki 2023 m. gegužės 31 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).
Kaip buvo minėta pirmiau, iki 2023 m. gegužės 31 d. galiojusi BK 223 straipsnio 1 dalies redakcija finansinės apskaitos dokumentų ir (ar) registrų nesaugojimą, taip pat finansinės apskaitos neorganizavimą siejo su dviem kaltės formomis – tyčine kalte ir neatsargumu.
Minėtų aplinkybių aspektu kartotinai pabrėžtina, jog kaltinamieji iš esmės neginčijo jų neveikimo (finansinės apskaitos neorganizavimo), tačiau kategoriškai neigė, kad tokius veiksmus atliko apgaulingai – suvokdami tokį savo veiksmų pobūdį, norėdami tokių veiksmų ir norėdami kilsiančių padarinių, o būtent to fakto, kad dėl jų neveikimo nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti jų vadovaujamų juridinių asmenų turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pasak kaltinamųjų, jų neveikimas labiau pasižymėjo aplaidumu, kadangi jie tiesiog vykdė veiklą ir nepakankamai atidžiai bei rūpestingai atliko jiems, kaip juridinių asmenų vadovams tenkančias pareigas.
Pažymėtina, jog kaltės turinys tiek dėl apgaulingo, tiek dėl aplaidos finansinės apskaitos tvarkymo yra atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta, tačiau ir vertinant byloje nustatytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, tai yra atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016). Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad nustatant, ar įmonės vadovas veikė tyčia, atsižvelgiama ir į tai, ar jo veiksmai nebuvo vienkartiniai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2011, 2K-561/2010, 2K-7-304-976/2016, 2K-136-489/2023).
Aptartos teismų praktikos kontekste įvertinus kaltinamųjų pirmiau pateiktus parodymus, teismas nenustatė, kad abu kaltinamieji sąmoningai netinkamai vykdė jiems, kaip bendrovių vadovams tenkančias pareigas, susijusias su finansine apskaita, su tikslu iškraipyti šių bendrovių rezultatus - siekė šioje byloje nustatytų pavojingų padarinių. Nepaneigtina, kad abu kaltinamieji, būdami jų vadovaujamų juridinių asmenų vadovai, privalėjo žinoti finansinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus. Kita vertus, nenustatyta, kad pastarųjų neveikimas – finansinės apskaitos neorganizavimas, taip pat finansinės apskaitos dokumentų ir registrų nesaugojimas, buvo sąlygotas jų noro tokių veiksmų neatlikti su tikslu iškraipyti juridinių asmenų finansinės apskaitos duomenis tokiu būdu, kad nebūtų galima nustatyti jų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaip jau buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, kurioje buvo aptarta objektyvioji kaltinamųjų atliktų nusikalstamų veikų pusė, dauguma kaltinamojo A. Š. bendrovėse įsidarbinusių asmenų (M. C., D. S., N. S., V. K.) negalėjo tinkamai įvardinti kokia tiksliai veikla užsiėmė kaltinamasis A. Š., kiek žmonių dirbo jo vadovaujamose bendrovės ir kuo pasižymėjo jo kaip vadovo funkcijos. Be kita ko, šie asmenys nurodė ir tai, kad su kaltinamuoju A. Š. buvo sunku susiekti, jis dažnai vartodavo alkoholį, todėl konstruktyvus pokalbis su juo dažnai nevyko, o ir kažkokios informacijos apie jų atleidimą iš bendrovių jis liudytojams neteikė, todėl jie net nežinojo ar vis dar dirba jo vadovaujamose bendrovėse (t. 1, b. l. 97-100, 131-133, 134-136, t. 9, b. l. 2-9, 13-14, 43-46). Pirmiau aptartų liudytojų parodymai, sugretinti su baudžiamojo proceso metu nustatytomis aplinkybėmis, o būtent tuo, kad kaltinamasis A. Š. jokių su bendrovės veikla susijusių dokumentų nesaugojo, finansinės apskaitos neorganizavo, dėl bendrovių vykdomos veiklos į atitinkamas įstaigas (VMI, Sodra) nesikreipė, patvirtina, kad pastarasis iš esmės atmestinai vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, nebuvo ja suinteresuotas, kas tik įrodo jo veiksmuose esanti lengvabūdiškumą šioje byloje nustatytų ir kilusių pavojingų padarinių atžvilgiu.
Analogiškos pozicijos teismas laikosi ir dėl kaltinamojo D. A. veiksmų (neveikimo) subjektyviosios pusės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamojo vadovaujama MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė pakankamai trumpai – buvo įsteigta nuo 2022 m. gegužės 25 d. ir finansinė apskaita nebuvo organizuota iki 2023 m. vasario mėnesio. Nenustatyta, kad kaltinamasis būtų tinkamai saugojęs bendrijos finansinės apskaitos dokumentus (dalis dokumentų buvo gauta iš trečiųjų asmenų), taip pat kur nors kreipęsis dėl finansinės apskaitos organizavimo. Svarbu ir tai, kad per bendrijos veiklos laiką nenustatyta, kad dėl kaltinamojo neveikimo būtų atsiradusi kokia nors objektyvi žala, todėl teismo vertinimu pastarasis, analogiškai kaltinamajam A. Š., nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir registrų bei neorganizavo finansinės apskaitos tą suvokdamas, tačiau lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti gresiančių pasekmių (esant nusikalstamam pasitikėjimui).
Visų pirmiau aptartų, įvertintų tiek kartu, tiek atskirai baudžiamojo proceso metu surinktų įrodymų kontekste, teismas neturi pagrindo nepripažinti, kad abu kaltinamieji – A. Š. ir D. A. bylai aktualiu laiku ir vietoje realizavo BK 223 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) numatytų nusikalstamų veikų sudėtis, todėl pastarųjų veiksmai iš BK 222 straipsnio 1 dalies yra perkvalifikuotini pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Nors teismas kaltinamųjų dėl tokio kaltinimo pakeitimo bylos nagrinėjimo teisme metu neįspėjo, tačiau patys kaltinamieji ir jų gynėjai jų veiksmus, o tiksliau – neveikimą, prašė vertinti būtent per BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto teisinio reguliavimo prizmę, todėl toks kaltinimo keitimas nėra laikytinas siurpriziniu ir pastarųjų atsakomybę sunkinančiu.
IV. Bausmių skyrimas
Pagal BK 223 straipsnio 1 dalies redakciją, įsigaliojusią 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini), asmuo už aplaidžios apskaitos tvarkymą galėjo būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Dėl A. Š. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. Š. padarė tris neatsargius nusikaltimus, numatytus BK 223 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pastarasis pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iki šioje byloje aptarimų įvykių kaltinamasis nebuvo teistas. Kita vertus, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, jau šioje byloje vykstant baudžiamajam procesui kaltinamasis A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtos baudos iki šiol nėra apmokėjęs. Kaltinamasis šiuo metu (duomenys neskelbtini), registruojasi (duomenys neskelbtini), ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant ir už netinkamą jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui tenkančių pareigų vykdymą, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra (t. 8, b. l. 17-47).
Visi pirmiau kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jos šioje byloje teismo įrodytais pripažinti kaltinamojo A. Š. nusikalstami veiksmai nelaikytini pastarojo sistemingo ir nusikalstamo elgesio tąsa. Anaiptol, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų pastarasis nėra linkęs nusikalsti ir jo teisei priešingas elgesys yra labiau jo lengvabūdiško, neatsakingo elgesio pasekmė. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu prokurorė siūlė kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirti arešto bausmes, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad teismo įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis nebuvo teistas, pastarajam yra tikslinga skirti švelnesnę bausmės rūšį, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija). Kartu pabrėžtina ir tai, jog teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo kaltinamajam skirti švelniausias įstatymo leidėjo numatytas bausmes – viešuosius darbus ar baudą. Kaip matyti iš pirmiau teismo aptartų, kaltinamąjį A. Š. charakterizuojančių duomenų, pastarasis jam skiriamų piniginių sankcijų (duomenys neskelbtini), taip pat ne kartą administracine tvarka yra baustas ir už (duomenys neskelbtini), todėl teismo vertinimu BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. Š. už jo padarytus tris neatsargius nusikaltimus atitinkamai paskyrus po 8, 10 bei 12 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmes be intensyvios priežiūros su teismo nustatytais įpareigojimais: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, atitinkamai po 6 mėnesius laisvės apribojimo, paskiriant 2 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su teismo skirtinais įpareigojimais: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. Š. sutiko su jo atžvilgiu pareikštais civiliniais ieškiniais, bei siekiant užtikrinti kaltinamajam skirtinos bausmės efektyvumą, pastarajam kartu su bausme skirtina prokurorės prašoma baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 2 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo civiliniams ieškovams atlyginti: 8 424 Eur turtinę žalą, 60,94 Eur turtinę žalą, 288,64 Eur turtinę žalą ir 493 Eur turtinę žalą valstybės naudai (BK 69 straipsnis).
Teismo vertinimu ši A. Š. parinka bausmės rūšis ir jos trukmė atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.
Dėl D. A. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. A. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pastarasis pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iki šioje byloje aptariamų įvykių kaltinamasis buvo teistas keturis kartus, paskutinį kartą – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, ir 36 MGL dydžio baudą (t. 7, b. l. 161-166, 167-171). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, kaltinamasis D. A. jam paskirtos 36 MGL dydžio baudos iki šiol (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad pastarasis šios jam paskirtos bausmės nėra įvykdęs, kas sąlygoja neginčijamą išvadą, kad šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė esant neišnykusiam teistumui. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini), ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant ir už netinkamą jam, kaip MM „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) tenkančių pareigų vykdymą, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra (t. 7, b. l. 175-180).
Visi pirmiau kaltinamąją D. A. charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog šioje byloje teismo įrodytais pripažinti pastarojo nusikalstami veiksmai nėra atsitiktiniai. Iki šioje byloje aptariamų įvykių kaltinamasis buvo teistas net keturis kartus dėl įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo (tiek nusikalstamos veikos, nukreiptos į svetimo turto įgijimą, tiek nusikalstamos veikos, nukreiptos į viešosios tvarkos pažeidimą bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti). Be kita ko, kaip matyti iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, pastarasis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, atliko tik 2023 m. sausio 18 d. Tai reiškia, kad šioje byloje teismo įrodytą neatsargų nusikaltimą pastarasis pradėjo daryti dar jam paskirtos bausmės atlikimo metu, o užbaigė, kai jam paskirta bausmė buvo atlikta (2023 m. vasario 21 d.).
Teismas, atsižvelgdamas į aptartų, bausmės skyrimui reikšmingų duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą vieną iš griežtesnių bausmės rūšių – areštą, jos terminą nustatant 50 parų. Teismo vertinimu, ši bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmus, asmenybę charakterizuojančius duomenis bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, yra teisinga bei proporcinga.
Šioje nuosprendžio dalyje aptartų ir kaltinamajam skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių kontekste kartu pabrėžtina, jog teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. A. paskirtos arešto vykdymą atidėjus. Nors kaip matyti iš pirmiau kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, kaltinamasis jau ne kartą buvo teistas. Kita vertus, kaip matyti iš nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 75 straipsnio 1 dalies teisinio reguliavimo, arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas ir ne pirmą kartą teisiamam asmeniui. Nepaneigtina ir tai, jog kaltinamajam jau kartą buvo taikomas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas. Kita vertus, BK 75 straipsnis nenumato draudimo asmeniui taikyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai šis institutas jau buvo taikytas anksčiau. Anaiptol, teismas, visais atvejais priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015). Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos darymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, Nr. 2K-536/2014, Nr. 2K-132-942/2016).
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis D. A. padarė neatsargų nusikaltimą, kuriuo jokia žala nebuvo padaryta. Kaltinamojo atžvilgiu po šioje byloje aptariamų įvykių jokių naujų ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta, taip pat nebuvo priimti jokie nauji apkaltinamieji sprendimai. Pastarasis yra (duomenis neskelbtini), augina (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Visos šios kaltinamąjį ir jo padarytą veiką charakterizuojančios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas užtikrins ne tik bausmės nubaudimo funkcijos įgyvendinimą, bet ir garantuos resocializacijos tikslų pasiekimą. Būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija.
Teismui nusprendus atidėti kaltinamajam skirtinos vykdymą, D. A., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis, nustatomas 6 mėnesių paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, bei skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 7 punktuose numatytos priemonės – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymosi ar gydymu.
Teismo vertinimu, būtent tokio pobūdžio bausmė atitinka kaltinamojo D. A. asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.
V. Civiliniai ieškiniai
Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį dėl 8 424 Eur (7 421 Eur PVM bei 1 183 Eur pelno mokesčio) priteisimo valstybės naudai iš A. Š.. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad A. Š., vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pagal Finansinės apskaitos 21 straipsnio 1 dalį, padarė viso 8 424 Eur dydžio turtinę žalą valstybės biudžetui. Pasak civilinio ieškovo ši žala atsirado dėl to, kad kaltinamasis nuo jo vykdomos veiklos, visose trijose bendrovėse nemokėjo Pelno mokesčio ir PVM (t. 1, b. l. 29-33).
Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 60,94 Eur turtinės žalos priteisimo subsidiariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. Š.. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. Š. nuo 2022 m. spalio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. papildomai nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 60,94 Eur įmokų, tuo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą padarant 60,94 Eur žalą(t. 1, b. l. 53-56).
Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 288,64 Eur turtinės žalos priteisimo solidariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. Š.. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad A. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. nesumokėjo 288,64 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir Valstybinio socialinio draudimo fondui padarė 288,64 Eur turtinės žalos (t. 1, b. l. 71-72.).
Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 493 Eur turtinės žalos atlyginimo iš A. Š. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nustatyta, jog A. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepaskaičiavo ir nesumokėjo 493 Eur (290 Eur + 41 Eur + 162 Eur) VSD, PSD ir darbdavio mokamų įmokų ir dėl to buvo padaryta 493 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 82-84).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.
Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.
Iš anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis A. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neorganizuodamas finansinės apskaitos bei nesaugodamas finansinės apskaitos dokumentų bei registrų, nemokėjo valstybės biudžetui PVM ir Pelno mokesčių, dėl ko bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo sumokėta 8 424 Eur šių mokesčių suma. Be kita ko, jis bylai aktualiu laiku atlikdamas pirmiau aptartus veiksmus, taip pat nesumokėjo 60,94 Eur, 288,64 Eur bei 493 Eur Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai. Akivaizdu, kad tarp pirmiau išvardintų padarinių – turtinės žalos ir kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. visus byloje pareikštus civilinius ieškinius pripažino, o pastarojo padarytos turtinės žalos faktą patvirtina dėl jo vadovaujamų bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtos specialistų išvados ir šias išvadas parengusios specialistės teisiamųjų posėdžių metu pateikti paaiškinimai. Todėl minėtų aplinkybių kontekste pripažintina, kad civilinių ieškovų ieškiniai yra tenkintini ir iš kaltinamojo A. Š. būtina priteisti: 8 424 Eur sumą, 60,94 Eur sumą, 288,64 Eur, 493 Eur – valstybės naudai.
Svarbu pabrėžti, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos ir Panevėžio skyriai jų civiliniuose ieškiniuose nurodytas turtinės žalos sumas prašė priteisti ne tik iš paties kaltinamojo, bet ir iš jo vadovaujamų bendrovių. Pastebėtina, jog nagrinėjamų atveju tik kaltinamasis A. Š. yra traukiamas baudžiamojon atsakomybės, jo vadovaujamoms bendrovėms kaltinamųjų procesinis statusas nėra suteiktas, todėl šioje dalyje civiliniai ieškiniai yra atmestini, turtinę žalą priteisiant tik iš kaltinamojo.
VI. Proceso išlaidos
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. spalio 16 d. pateikė pažymą Nr. APD-2024-10241, kuria prašo išspręsti klausimą dėl kaltinamajam A. Š. taikytos teisinės pagalbos išlaidų, o būtent –731,25 Eur, atlyginimo (t. 9, b. l. 53-58).
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam A. Š. paskirtas nepriklausomai nuo jos valios, o būtent – esant gynybos prieštaravimų, kai vienas iš kaltinamųjų turi gynėją. Taigi, visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
VII. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 8, b. l. 1-8) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintina.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartimi kaltinamajam D. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 8, b. l. 148-151) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, kaltinamieji laikinai sulaikyti nebuvo.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – 8 kompaktiniai diskai, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti finansinės apskaitos dokumentai, saugomi FNTT Panevėžio apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini MB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentai, saugomi FNTT Panevėžio apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam A. Š.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. (XIV-692 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ epizodas), ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos.
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ epizodas), ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos.
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ epizodas), ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. Š. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių – po 6 mėnesius laisvės apribojimo, ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimais: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos.
A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti valstybės naudai turtinę žalą, atitinkamai – 8 424 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt keturis eurus), 60,94 Eur (šešiasdešimt eurų ir devyniasdešimt keturis euro centus), 288,64 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir šešiasdešimt keturis euro centus), 493 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus).
Bausmės pradžią A. Š. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. Š. nepriteisti.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį dėl 8 424 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš A. Š. valstybės naudai priteisti 8 424 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt keturis eurus).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį dėl 60,94 Eur tenkinti iš dalies ir iš A. Š. valstybės naudai priteisti 60,94 Eur (šešiasdešimt eurų ir devyniasdešimt keturis euro centus).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį dėl 288,64 Eur tenkinti iš dalies ir iš A. Š. valstybės naudai priteisti 288,64 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir šešiasdešimt keturis euro centus).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį dėl 493 Eur tenkinti visiškai ir iš A. Š. valstybės naudai priteisti 493 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus).
D. A. (D. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcija), ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, D. A. paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 7 punktuose: 1) tęsti darbą, o jį praradus įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą bausmės atlikimo laikotarpį; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią D. A. skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – 8 (aštuonis) kompaktinius diskus, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus finansinės apskaitos dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti MB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. Š..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti A. Š., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Jeigu nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.